- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-04
- Bylos Nr.
- e2S-567-856/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03490-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Atsakovas
- R. B.
- Ieškovas
- A. Š.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. liepos 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-10618-841/2023 pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovui R. B. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, mažoji bendrija „Griro auto“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. Š. pateikė ieškinį atsakovui R. B. dėl 23 842,87 Eur žalos atlyginimo. Teismo sprendimo užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuojant atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenius, o jų nesant, jam priklausančias pinigines lėšas 23842,87 Eur sumai, areštuotą turtą pavedant surasti ir aprašyti antstoliui. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas grindė tuo, jog ankstesnis atsakovo elgesys sudaro pagrindą abejoti atsakovo sąžiningumu, todėl netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2023 m. liepos 28 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – areštavo atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenius, o jų nesant ar esant nepakankamai, areštavo pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose ar pas trečiuosius asmenis, neviršijant 23 842,87 Eur reikalavimo sumos, leidžiant atsiskaityti su ieškovu.
3. Teismas nurodė, kad ieškovo nurodyti argumentai apie ankstesnį atsakovo elgesį, susijusį su mažosios bendrijos (toliau – ir MB) „Griro auto“ veikla, kuriai vadovauja atsakovas, kai jis nesiėmė veiksmų, kad būtų įvykdytas 2022 m. lapkričio 25 d. Telšių apylinkės teismo sprendimas, kuriuo buvo priteista 22000 Eur skola, neteikė informacijos apie įmonės finansinę būklę, jai pasiekus nemokumo būseną, neinicijavo nemokumo procedūros, sudaro prielaidas vertinti atsakovo elgesį kaip nesąžiningą. Teismas vertino, kad turint duomenų apie atsakovo ankstesnį nesąžiningą elgesį teisiniuose santykiuose, neatmestina galimybė, jog ir nagrinėjamu atveju atsakovas gali imtis veiksmų, nesuderinamų su sąžiningo asmens elgesio principu, kuriais sumažintų savo finansines galimybes, dėl ko būsimo teismo sprendimo įvykdymas galėtų būtų apsunkintas ar pasidarytų neįmanomas.
4. Teismas sprendė, kad atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei jas pagrindžiančius rašytinius įrodymus, taip pat teismui neturint jokių įrodymų, patvirtinančių gerą atsakovo turtinę padėtį, yra pakankamas pagrindas manyti, jog atsakovas gali imtis nesąžiningų veiksmų siekdamas sukliudyti teismo sprendimo vykdymui, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu atsakovas R. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. liepos 28 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovo A. Š. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Nei su pradiniu kreditoriumi, nei su naujuoju (t. y. ieškovu), pats atsakovas jokiais teisiniais santykiais nėra susijęs. MB „Griro auto“ ir atsakovas yra skirtingi asmenys, kiekvienas turintis individualų teisnumą bei veiksnumą, jų atsakomybė už kiekvieno prievoles yra atribota.
5.2. Priešingai nei nurodo ieškovas, atsakovas kaip tik veikė MB „Griro auto“ interesais ir siekė atgauti šios įmonės gautinas pinigines sumas. MB „Griro auto“ kreipėsi į teismą dėl 17 500 Eur skolos iš UAB „Minteda“ priteisimo. Šiame procese, iki įsiteisėjo galutinis teismo sprendimas, atsakovas neteko MB „Griro auto“ vadovo įgaliojimų.
5.3. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vertinamas ne atsakovo galimas nesąžiningumas šalių sutartiniuose santykiuose dėl prievolių, dėl kurių vykdymo ar netinkamo vykdymo iš esmės nagrinėjamas teisminis ginčas, o atsakovo atlikti, atliekami ar realiai ketinami atlikti veiksmai, kuriais sąmoningai siekiama pakeisti savo turtinę padėtį tokiu būdu. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymui šiuo atveju neturi visiškai jokios reikšmės tai, ar MB „Griro auto“ vykdė/nevykdė savo prievoles ieškovui, t. y. sutartinių santykių (ne)vykdymas nėra objektas, vertintinas sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių.
5.4. Ieškiniu nurodoma, kad atsakovas MB „Griro auto“ turtą – ieškinyje aprašytas tris transporto priemones – pardavinėjo už mažesnę nei rinkos kainą. Akivaizdu, kad į šį klausimą bus atsakyta tik tuomet, kai byla bus išnagrinėta iš esmės.
5.5. Ieškovas akcentuoja, kad atsakovas tariamai yra suklastojęs dokumentus, transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau dėl šių aplinkybių ieškinyje nurodyta baudžiamoji byla dar tik bus nagrinėjama. Tol, kol nėra įsiteisėjusio apkaltinamojo nuosprendžio, atsakovas negali būti laikomas kaltu kokios nors nusikalstamos veikos padarymu.
5.6. Ieškiniu nurodoma, kad atsakovas ne kartą yra teistas dėl nusikalstamos veikos padarymo, tačiau ieškinyje nurodyta tik viena baudžiamoji byla. Kita vertus, kaip ji susijusi su tuo, kad atsakovas slepia ar bent ketina slėpti savo asmeninį turtą, visiškai neaišku, t. y. ieškovo nurodytoje baudžiamojoje byloje atsakovo atžvilgiu nebuvo reiškiami kaltinimai dėl kokio nors turto slapstymo, iššvaistymo ar pan.
5.7. Lietuvos apeliacinis teismas nuosekliai plėtoja praktiką, jog didelei ieškinio sumai nesuteikiama absoliučios ir savaime lemiančios turto arešto taikymą aplinkybės reikšmė. Ieškinio sumos dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien jis negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas spręsti dėl tokios grėsmės buvimo.
5.8. Iš skundžiamos nutarties matyti tokie teismo motyvai kaip atsakovo pareigos inicijuoti MB „Griro auto“ nemokumo procesą, tačiau tai visiškai nesusiję su tuo, kad atsakovas slepia ar bent ketina slėpti savo turtą. Be to, jeigu jau MB „Griro auto“ išties būtų nemoki, kyla klausimas, kodėl tuomet ieškovas, pats būdamas šios mažosios bendrijos kreditoriumi, neinicijavo jai nemokumo bylos.
5.9. Skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad atsakovas neteikė į viešą registrą MB „Griro auto“ finansinės atskaitomybės ataskaitų, ir tai neva pagrindžia, jog atsakovas ketina slėpti ar jau slepia savo turtą, kad padarytų galimai ieškovui palankaus teismo sprendimą įvykdymą neįmanomu. Tarp tokių veiksmų ir tokio rezultato nėra jokio ryšio, sąsajos. Pats ieškovas ieškiniu pripažįsta, kad galop atsakovas į viešą registrą pateikė MB „Griro auto“ finansinės atskaitomybės dokumentus.
5.10. Byloje nėra visiškai jokių duomenų apie tai, kad atsakovas ketina imtis ar net jau ėmėsi veiksmų, susijusių su tikslu išvengti galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Tiek ieškinyje, tiek skundžiamoje nutartyje aptartos aplinkybės neturi nieko bendra su tuo, kad atsakovas tariamai ketina slėpti ar jau slepia savo turtą.
5.11. Dėl skundžiamos nutarties vykdymo yra areštuotos atsakovo atsiskaitomosios banko sąskaitos. Atsakovas yra individualią veiklą vykdantis asmuo, todėl jo atsiskaitomosioms sąskaitoms taikomas areštas yra užkertantis galimybę vykdyti individualią veiklą, kadangi visos iš jos gaunamos pajamos yra areštuojamos ir tokiu būdu eliminuojančios galimybę disponuoti lėšomis, reikalingomis ne tik šios veiklos vykdymui, bet ir pragyvenimui – paskolos grąžinimui, mokesčių sumokėjimui, galų gale maisto produktų nusipirkimui. Atsakovo teisės yra varžomos visiškai neproporcingai.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas A. Š. prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
6.1. Atsakovo veiksmai, atlikti iki ieškinio pateikimo šioje byloje (būdamas juridinio asmens vadovu neužtikrino ieškovo galimybės atgauti skolą iš jo vadovaujamo juridinio asmens, nevykdė įstatymuose įtvirtintų jam privalomų reikalavimų, kurių nevykdymas objektyviai apsunkina turtinio pobūdžio teismo sprendimo įvykdymą (pavyzdžiui, kreditorius laikomas neapibrėžtoje situacijoje dėl galimybės atgauti skolą), neaiškiomis aplinkybėmis perleisdamas prasiskolinusį juridinį asmenį pabandė išvengti asmeninės atsakomybės dėl pasekmių, galinčių kilti už nemokumo proceso neinicijavimą), įprastai nėra vertinami kitaip, kaip tik nesąžiningi veiksmai. Įstatymų reikalavimų nevykdymas būnant nuosavo juridinio asmens vadovu, apsunkinant ar padarant neįmanomu kreditoriaus reikalavimo įvykdymą, teisine prasme negali būti laikomi sąžiningais veiksmais.
6.2. Šiuo atveju neturi teisinės reikšmės aplinkybė, kad teismo įvertintus netolimos praeities veiksmus atsakovas atliko nei kaip fizinis asmuo, o kaip juridinio asmens vadovas ir vienintelis savininkas. Šiuo atveju svarbu tai, kad teismo įvertintus veiksmus atliko pats atsakovas, po šių veiksmų atlikimo ieškovas kaip kreditorius nebeturi galimybės atgauti skolos iš atsakovo buvusio juridinio asmens. Taigi, vertinant atsakovo netolimos praeities veiksmų pobūdį (vertinant preliminariai iš pateiktų duomenų, ar tokie veiksmai atitinka sąžiningumo kriterijų, ar vis dėlto yra tikėtinai nesąžiningi), yra svarbu, kokius veiksmus atsakovas atliko ir koks jų kryptingumas, o ne tai, kokią priemonę, kokį juridinį asmenį panaudojant ar jam atstovaujant šie veiksmai buvo atlikti. Dėl šios priežasties atmestinas kaip nepagrįstas atsakovo atskirojo skundo teiginys, esą teismas sutapatino atsakovą ir MB „Griro auto“, tarsi pats atsakovas nevykdė kokių nors prisiimtų įsipareigojimų.
6.3. Teismas įvertino ne pavienes, o visumą aplinkybių bei jas pagrindžiančius duomenis, rodančius galimus atsakovo nesąžiningus veiksmus, kurie dėl savo pobūdžio įprastai apsunkina, o tam tikrais atvejais ir padaro neįmanomas bet kurio kreditoriaus galimybes atgauti skolą/žalos atlyginimą. Kaip jau buvo paminėta, teismas, taikydamas turto areštą kaip laikinąją apsaugos priemonę, neprivalo turėti neabejotinų įrodymų apie būsimo teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimą. Pateikti duomenys, kuriais buvo grindžiamas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, savo turiniu ir sąsajumu buvo pakankami teismui daryti tikėtiną išvadą apie atsakovo galimus nesąžiningus veiksmus būsimo teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimui.
6.4. Atsakovas kartu su atskiruoju skundu nepateikė jokių skundžiamoje teismo nutartyje nurodytų bei kitų duomenų, galinčių paneigti teismo išvadą apie tikėtiną teismo būsimo sprendimo apsunkinimą esant ieškovui palankiam teismo sprendimui. Atskirasis skundas grindžiamas išimtinai deklaratyviais teiginiais, kad atsakovas nesiims jokių veiksmų teismo sprendimo įvykdymui esant palankiam sprendimui ieškovo atžvilgiu.
6.5. Atsakovas su atskiruoju skundu nepateikė jokių duomenų, kurie paneigtų skundžiamos nutarties išvadą, kad ieškinio suma atsakovui yra didelė, ir kurie patvirtintų atsakovo teiginius, jog šiai dienai nėra jokios tikėtinos rizikos būsimo teismo sprendimo įvykdymui, jei tokia suma bus priteista iš atsakovo.
6.6. Ieškovas kaip MB „Griro auto“ kreditorius pagal Nemokumo įstatymą neturi prievolės kreiptis dėl šio juridinio asmens nemokumo proceso inicijavimo. Tokią prievolę turėjo tik atsakovas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl įrodymų prijungimo
8. Kartu su atskiruoju skundu atsakovas R. B. pateikė turto aprašą ir www.vmi.lt išrašą dėl informacijos apie mokesčių mokėtojus.
9. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas A. Š. pateikė 2023 m. liepos 25 d. antstolės raštą.
10. 2023 m. spalio 3 d. apeliacinės instancijos teisme gautas ieškovo A. Š. prašymas dėl papildomų dokumentų prijungimo.
11. CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje teisingumui įvykdyti. Taigi, draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016, 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).
12. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad šalių pateiktų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl šiuos įrodymus priima ir prijungia prie bylos medžiagos.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
13. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo privalomumą (CPK 18 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis). Šiomis priemonėmis užtikrinami byloje pareikšti materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos procesiniais tikslais suvaržomos konkrečių asmenų materialiosios teisės. Tokiomis priemonėmis siekiama užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, jog ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga, leidžianti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
14. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą laikinųjų apsaugos priemonių instituto (CPK XI skyriaus penktasis skirsnis) normų taikymo bei aiškinimo praktiką, teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja ieškinio (pareiškimo, skundo) pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio (pareiškimo, skundo) faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1386-180/2018). Pagal prima facie (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną atliekamo ieškinio (pareiškimo, skundo) pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui (pareiškėjui) palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019).
15. Teismo atliekamas preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-278-330/2019).
16. Nagrinėjamu atveju ieškovo pateikto ieškinio forma ir turinys nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo metu atitiko įstatyme keliamus reikalavimus, prie ieškinio buvo pridėti, ieškovo įsitikinimu, jame išdėstytus reikalavimus pagrindžiantys rašytiniai įrodymai, ieškovas pasirinko leistiną savo civilinių teisių gynybos būdą, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nenustatyta akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad pagal ieškovo ieškinio reikalavimus negalėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas.
17. Antra būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Pasisakant dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos, t. y. grėsmės būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba jo neįvykdymo, pasisakytina, kad CPK nuostatos neįtvirtina pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas sprendžiamas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1526-302/2018).
18. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemonės grindė tuo, jog atsakovas, būdamas MB „Griro auto“ vadovu, ilgą laiką savo įsipareigojimo neįvykdė pradiniam kreditoriui. Perleidus reikalavimą ieškovui, atsakovas ne tik kad nesiėmė aktyvių veiksmų reikalavimo įvykdymui, tačiau aktyviai, sistemingai ir kryptingai darė viską, kad ieškovas negalėtų atgauti skolos iš MB „Griro auto“, t. y. nuostolingai pardavinėjo MB „Griro auto“ turtą, galimai klastojo pirkimo – pardavimo sutartis, nevykdė Lietuvos Respublikos nemokumo įstatyme įtvirtintų pareigų. Atsakovo veiksmų visuma lėmė tai, kad Telšių apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 25 d. sprendimo įvykdymas yra tapęs neįmanomu. Pateikti prie ieškinio įrodymai (transporto priemonių pirkimo – pardavimo sutartys, VšĮ „Emprekis“ pažymos, specialistės išvada ir kiti), nors ir negali būti vertinami iš esmės dar nepradėjus nagrinėti bylos, tačiau preliminariai atspindi tam tikras rizikas dėl galimų atsakovo veiksmų ateityje slėpti savo turtą, klaidingai jį apskaityti ir padaryti kitus veiksmus galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimui ar jo įvykdymo padarymui neįmanomu. Be to, atsakovas yra ne kartą už sunkius nusikaltimus teistas asmuo (paskutinį kartą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)), šiuo metu atsakovo atžvilgiu yra perduotas kaltinimas Telšių apylinkės teismui už dokumentų klastojimą, be to, atsakovas yra įtariamas ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalį (labai sunkus nusikaltimas) Šiaulių apygardos prokuratūros kontroliuojamame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini). Šie duomenys parodo tam tikrus atsakovo neigiamus asmenybės ypatumus, kurie nesumažina grėsmės dėl galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo ar jo įvykdymo padarymo neįmanomu.
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vertindamas atitinkamų apribojimų nustatymo poreikį teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1816-302/2018; 2019 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-40-236/2019).
20. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad šio itin atsakovo teises varžančio procesinio instituto taikymas galimas labai išimtinais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-9-464/2022). Taigi, grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui pripažinimą lemia asmens (fizinio ar juridinio), kurio atžvilgiu prašoma taikyti tokias priemones, nesąžiningumas ir konkretūs veiksmai, nukreipti būtent į siekį išvengti teismo sprendimo įvykdymo ar jį apsunkinti. Kitaip tariant, poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones apsprendžia ne bet kokie atsakovo nesąžiningi veiksmai, tačiau konkrečiai tie, kurie siejami būtent su teismo sprendimo įvykdymo vengimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-882-467/2023).
21. Asmens nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktai nepreziumuoja, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir panašiai). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018; 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-494-516/2021).
22. Akcentuotina, kad prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusi šalis turi pateikti bent minimalius įrodymus, patvirtinančius, jog priešinga šalis iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu ėmėsi veiksmų turto masei sumažinti, jam nuslėpti, perleisti ar panašiai (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1150-370/2021). Jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie nesąžiningą atsakovo elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę, ieškinio sumos dydis ir atsakovo turtinė padėtis nėra reikšmingi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1769-790/2018, 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-395-516/2023). Sprendžiant dėl asmens sąžiningumo turi būti nustatyta ne hipotetinė, o reali grėsmė, atsižvelgiant į šalies pateikiamus argumentus bei įrodymus, kuriais grindžiamas šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-341-464/2023).
23. Nagrinėjamu atveju, ieškovas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad atsakovas iki šios bylos iškėlimo arba po bylos iškėlimo (bylos nagrinėjimo metu) ėmėsi veiksmų savo turtą sumažinti, jį slepia (paslėpė), apsunkino ar panašiai (CPK 178 straipsnis). Šiuo aspektu pažymėtina, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą turi būti vertinamas ne atsakovo nesąžiningumas jo vykdytoje veikloje (nagrinėjamu atveju einant MB „Griro auto“ vadovo pareigas) ar sutartiniuose santykiuose, bet galimas nesąžiningumas kaip siekis pakeisti savo turtinę padėtį (paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ir pan.) ir taip apsunkinti galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ateityje šioje byloje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo nesąžiningumo bei ketinimo slėpti savo turtą neįrodo tai, kad Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. lapkričio 25 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-3549-1079/2022 dėl skolos priteisimo ieškovui A. Š. iš atsakovės MB „Griro auto“ iki šiol nėra įvykdytas, nes minėtoje byloje nebuvo nagrinėjamas klausimas dėl R. B. kaip MB „Griro auto“ vadovo neteisėtų veiksmų. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad MB „Griro auto“ atžvilgiu taip pat nebuvo iškelta bankroto byla ir to pasėkoje nėra priimto sprendimo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, kuriame būtų konstatuoti atsakovo R. B., kaip MB „Griro auto“ vadovo, neteisėti veiksmai. Atsižvelgiant į tai nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovas buvo nesąžiningas, neveiklus nemokios MB „Griro auto“ vadovas, ignoruojantis teismo sprendimų privalomumą. Minėtų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad ieškovo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodomi atsakovo, kaip buvusio MB „Griro auto“ vadovo, galimai neteisėti veiksmai yra šios bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, todėl teismas šioje procesinėje stadijoje, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, negali konstatuoti aplinkybių, kurios dar nėra ištirtos ir įvertintos.
24. Remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad ryšys tarp atsakovo veiksmų ir pasekmių baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)(senas bylos numeris Nr. (duomenys neskelbtini)) yra pernelyg nutolęs nuo aplinkybių, kurios įrodinėtinos prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, kol nėra priimtas teismo apkaltinamasis nuosprendis, taip pat negali būti laikomas atsakovo nesąžiningumo patvirtinimu. Priešingas vertinimas pažeistų atsakovo nekaltumo prezumpciją, pagal kurią asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalis). Dar daugiau, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO, po 2021 m. vasario 25 d. priimto nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)atsakovo atžvilgiu nebuvo priimti jokie kiti teismų apkaltinamieji nuosprendžiai. Įvertinus nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovo nurodyti argumentai dėl atsakovo atžvilgiu taikyto baudžiamojo proceso neįrodo atsakovo nesąžiningumo.
25. Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką, proporcingumas yra vienas iš bendrųjų teisės principų. Šio principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienai iš šalių nesuteikti nepagrįsto pranašumo. Pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1313-302/2021).
26. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, priėmė nepagrįstą nutartį, todėl yra pagrindas šią nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. liepos 28 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo A. Š. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.