Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Vidmanto Mylės ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės Laimos Mušauskytės – Griciuvienės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. vasario 2 d. nuosprendžio, kuriuo L. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 1 metams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 8 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį tęsti darbą, jį praradus registruotis Užimtumo tarnyboje, viso bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomus (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiajame policijos komisariate: 1) cigarečių „Minsk Capital MS“ 500 pakelių ir „Winston Premium Blend“ 100 pakelių, 2) cigarečių „Minsk Capital MS“ 120 pakelių, 3) cigarečių „Winston Blue“ 523 pakelių, „Minsk Capital MS“ 749 pakelių, „NZ Gold“ 142 pakelius, „F.C.B. Magnum“ 91 pakelį, „Minsk Superslims“ 390 pakelių, „Prince Rich“ 100 pakelių, 4) cigarečių „Melbera“ 18 vnt., likusių po atlikto tyrimo, nuspręsta konfiskuoti ir sunaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018). BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomosios dalies turiniui. Apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

Dėl BK 72 straipsnio taikymo

7. Pagal BK 72 straipsnio 1 dalies nuostatas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

8. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnyje tiesiogiai nenustatyta, kas laikytina nusikaltimo padarymo įrankiu ar priemone. Tačiau, pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, spręsdamas, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, teismas įvertina šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymių įgyvendinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2011, 2K-237/2011, 2K-223-696/2017). Turtas gali būti pripažįstamas nusikaltimo priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas tokiai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad tokio turto panaudojimas palengvino nusikalstamos veikos padarymą taip, kad jos padarymas be jo panaudojimo nebūtų įmanomas. Dažnai šis kriterijus teismų praktikoje taikomas nusikaltimo padarymo priemone pripažįstant transporto priemonę, jeigu kaltininkas (ar kaltininkai) ja naudojosi tam, kad sudarytų galimybes padaryti nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-339/2008, 2K-463/2011, 2K-534/2011, 2K-223-696/2017). Taip pat pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisminę praktiką BK 72 straipsnio nuostatų prasme konfiskuotinas turtas turi turėti ekonominę vertę, o jeigu nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas – menkaverčiai ar uždrausti civilinėje apyvartoje daiktai (pavyzdžiui, netikri pinigai, savadarbis ginklas), jie ne konfiskuojami – paimami valstybės nuosavybėn, kaip nurodyta BK 72 straipsnio 1 dalyje ir BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte, bet iš asmens paimami ir perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 arba 4 punktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140-628/2019).

9. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad L. K., vykdydamas jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, tai yra neteisėtai disponuodamas akcizais apmokestinamomis prekėmis (cigaretėmis, nustatyta tvarka nepaženklintomis banderolėmis), naudojosi automobiliu „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriuo gabeno ir jame laikė minėtas prekes. Nors apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas teigė, jog šiuo automobiliu nuteistasis naudojosi disponuodamas labai nedideliu kiekiu cigarečių (tai yra 110 pakelių cigarečių), kurį būtų galima gabenti ir įprasto dydžio krepšyje, tačiau teisėjų kolegija su šiuo gynėjo argumentu nesutinka. Byloje nustatyta (šių aplinkybių neginčija ir nuteistasis L. K.), kad pasinaudojant automobiliu „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo neteisėtai disponuojama didesniu cigarečių kiekiu, nei nurodo gynėjas: 1) 120 pakelių cigarečių „Minsk Capital MS“ 2022 m. gegužės 28 d. apie 8.03 val. nuteistasis minėtu automobiliu nuvežė į (duomenys neskelbtini) kaimą ir pardavė S. M.; 2) dar 110 pakelių cigarečių („Winston Blue“, „NZ Gold“ ir „Minsk Capital MS“) nuteistasis L. K. laikė automobilyje „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kol šios cigaretės buvo rastos ir paimtos 2022 m. gegužės 28 d. 10.50 val. atliktos kratos metu; 3) be to, nustatyta, kad 2022 m. gegužės 28 d. apie 7.57 val. nuteistasis nugabeno 500 pakelių cigarečių „Minsk Capital MS“ į prieš tai su V. B. telefonu sutartą vietą, esančią (duomenys neskelbtini). Nors kaltinime nėra nurodyta, kad minėtas cigaretes L. K. gabeno automobiliu „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tačiau ši aplinkybė abejonių nekelia, kadangi nuteistasis, duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, nurodė, kad cigaretes vežiodavo minėtu „Opel Astra“ automobiliu (t. 7. B. l. 22), be to, visomis aukščiau nurodytomis cigaretėmis (viso 730 pakelių) nuteistasis neteisėtai disponavo tą pačią dieną (2022 m. gegužės 28 d.) per labai trumpą laikotarpį – apie 7.57 val. nugabeno 500 pakelių cigarečių į su V. B. sutartą vietą, esančią (duomenys neskelbtini); apie 8.03 val. (tai yra už 6 minučių) nuvežė 120 pakelių cigarečių S. M., o likusius 110 pakelių cigarečių nuteistasis laikė automobilyje „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kol jas 10.50 val. kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai. Akivaizdu, kad automobilis labai palengvino neteisėtą disponavimą 730 pakelių cigarečių, kadangi tokį kiekį cigarečių gabenti pėsčiomis arba dviračiu būtų sudėtinga, tuo labiau nepastebėtam (L. K. anksčiau ne kartą baustas už neteisėtą disponavimą cigaretėmis, todėl akivaizdu, kad jis nenorėjo būti pastebėtas), o transporto priemonė, registruota kito asmens vardu, tam labai tiko. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad automobilis „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), palengvino nuteistajam L. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą, todėl minėtas automobilis, turintis ekonominę vertę, pripažintinas konfiskuotinu turtu (BK 72 straipsnio 2 dalis).

10. Kadangi nusikalstamos veikos padarymą palengvinusi transporto priemonė – automobilis „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) – nuosavybės teise priklauso ne nuteistajam L. K., o kitam asmeniui – pastarojo draugui Š. G. (t. 5, b. l. 63), nežinojusiam apie jam priklausančio automobilio panaudojimą nusikaltimui daryti (kad L. K. automobilį panaudos neteisėtai disponuojant akcizais apmokestinamomis prekėmis (cigaretėmis)), teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų sąlygų konfiskuoti Š. G. priklausantį automobilį bei sutinka su prokurorės apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija, jog L. K., nusprendęs panaudoti svetimą automobilį apysunkiam tyčiniam ir savanaudiškam nusikaltimui daryti, prisiėmė atsakomybę už visus galimus tokio neteisėto automobilio panaudojimo teisinius padarinius. Todėl iš nuteistojo L. K. išieškotina automobilio „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnio 5 dalis), o skundžiamas Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. vasario 2 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 punktas).

11. Iš kartu su apeliaciniu skundu prokurorės pateiktos VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pažymos matyti, kad automobilio „Opel Astra“, pagaminto 1999 metais, kurio variklio galia 60 kW, 5 durų, varomo dyzelinu (tai yra tokio paties automobilio, kurį nuteistasis L. K. panaudojo nusikaltimui įvykdyti) vidutinė kaina (su PVM) Lietuvoje yra 870 Eur (t. 7, b. l. 47). Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo L. K. gynėjas advokatas Valdas Kairys teigė, jog prokurorės pateikta VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pažyma yra nepagrįsta, kaina joje yra per didelė ir, jo nuomone, tokia suma neturėtų būti konfiskuota iš L. K.. Gynėjas teismui pateikė automobilių pardavimo skelbimų, patalpintų interneto svetainėse „Autoplius.lt“ ir „Autogidas.lt“, nuotraukas, iš kurių matyti, kad šiuo metu parduodamų panašių automobilių „Opel Astra“ kaina svyruoja nuo 300 Eur iki 750 Eur (t. 7, b. l. 64-65), tuo pačiu pažymėdamas, kad paprastai automobilis parduodamas už žemesnę kainą, nei nurodyta skelbime. Dėl šių priežasčių, gynėjo nuomone, teismui nusprendus konfiskuoti automobilio vertę, turėtų būti konfiskuojama žymiai mažesnė vertė, nei prašo prokurorė.

12. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nesant specialisto išvados, konfiskuotino turto vertė įprastai nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę ir tai laikoma tinkamu tokios vertės nustatymo būdu. Iš aktualios teismų praktikos matyti, jog nustatant konfiskuotino turto vertę, yra nurodoma remtis automobilio verte, buvusia nusikalstamos veikos darymo metu, o ne po jos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-222/2019). Tuo tarpu L. K. gynėjo teismo posėdžio metu pateiktuose skelbimuose iš interneto svetainių „Autoplius.lt“ ir „Autogidas.lt“ yra informacija apie šiuo metu parduodamus „Opel Astra“ automobilius. Be to, skelbimuose nurodyti automobiliai skiriasi tiek variklio galia, tiek kėbulo tipais. Tuo tarpu VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pažyma, kaip minėta, nesant specialisto išvados dėl konkretaus automobilio vertės, yra pripažįstama kaip objektyvus, atspindintis rinkos vertę, įrodymas. Svarbu ir tai, kad viešai skelbiamoje informacijoje apie VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonių kainas nurodoma, jog vidutinės automobilių kainos nustatomos, įvertinant kainas internetiniuose skelbimuose, laikraščiuose ir automobilių pardavimo vietose. Kadangi kitų duomenų, galinčių turėti reikšmės spendžiant konfiskuotino turto vertę (pavyzdžiui, individualaus transporto priemonės įvertinimo), byloje nėra pateikta, kaip ir nėra duomenų, rodančių, kad transporto priemonės vertė buvo ženkliai mažesnė, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su prokurorės pateiktoje VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pažymoje nustatyta konfiskuotino turto verte. Todėl laikytina, kad lengvojo automobilio „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė nusikaltimo padarymo metu buvo 870 Eur, ir ši pinigų suma išieškotina iš nuteistojo L. K..

13. Iš nuteistojo L. K. išieškotina automobilio „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė (870 Eur), kuri yra su PVM. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad BK 72 straipsnio 5 dalies aspektu sprendžiant dėl konfiskuotino automobilio vertės nustatymo paprastai yra taikomas transporto priemonės rinkos vertės kriterijus, tai yra tokio automobilio vertė yra nurodoma pagal vidutinę tokios transporto priemonės rinkos kainą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas, todėl, konfiskuotinos transporto priemonės vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma, už kurią galėtų būti įsigytas/parduotas analogiškas automobilis rinkoje, o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM. Įrankių/priemonių vertės išieškojimu, be kita ko, siekiama, kad nebūtų sąmoningai panaudoti kitiems asmenims priklausantys daiktai, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos, įgyvendinant šiuos baudžiamojo poveikio priemonės tikslus svarbu yra tai, kad automobilio rinkos vertė ir išieškotina pinigų suma sutaptų. Toks vertinimas leidžia užtikrinti proceso dalyvių (asmenų) lygybės prieš įstatymą principą, tai yra išvengti situacijos, kai asmuo (automobilio savininkas), kurio automobilis konfiskuotas, atsiduria blogesnėje padėtyje nei asmuo, iš kurio išieškoma tokio turto kaina be PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020 ir kitos).

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

14. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose. Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 27 d. nutartimi nuteistajam L. K. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas Valdas Kairys. Apeliacinės instancijos teisme 2023 m. balandžio 4 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo 14.2.3 punktu, prašoma iš L. K. valstybės naudai priteisti 200 Eur už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021). Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės Laimos Mušauskytės - Griciuvienės apeliacinį skundą. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nusprendė tenkinti šį apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Nors gynėjas nuteistajam L. K. buvo paskirtas ne BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais, prašoma iš nuteistojo išieškoti 200 Eur suma už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme pagrįsta dokumentais, ji atitinka suteiktos teisinės pagalbos apimtį bei bylos sudėtingumą, tačiau, atsižvelgus į tai, kad nuteistasis L. K. turi didelių finansinių įsipareigojimų, darbinės pajamos yra nedidelės, nepastovios, paties nuteistojo teigimu, jo finansinė padėtis yra pakankamai sudėtinga, kitų objektyvių duomenų apie nuteistojo turtinę padėtį byloje nėra, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus prašymas priteisti valstybei teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą L. K. apeliacinės instancijos teisme netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

apeliacinį skundą tenkinti.

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2023 m. vasario 3 d. nuosprendį pakeisti:

išieškoti iš L. K. į valstybės biudžetą konfiskuotino turto – automobilio „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 870 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt eurų).

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.