- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-03
- Bylos Nr.
- e2A-1123-221/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-17963-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Lozoraitytė, Nijolia Indreikienė, Tomas Romeika
- Atsakovas
- V. B.
- Ieškovas
- T. J.
- Trečiasis asmuo
- Ž. V. J.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės, Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė, pranešėja) ir Tomo Romeikos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės T. J. ieškinį atsakovui V. B. dėl išlaikymo pilnamečiam asmeniui priteisimo, trečiasis asmuo – Ž. V. J.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė T. J. (toliau – ieškovė) prašė teismo priteisti iš atsakovo V. B. (toliau – atsakovas) išlaikymą ieškovei po 600 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki ieškovė studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir bus ne vyresnė negu 24 metai, 3 398 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki ieškinio pateikimo dienos, bylinėjimosi išlaidas. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė atsisakė ieškinio reikalavimo dėl 1 656 Eur išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, prašė priteisti iš atsakovo 1 742 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki ieškinio pateikimo dienos. Ieškovė taip pat prašė skirti atsakovui 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų šios baudos paskiriant ieškovei.
2. Ieškovė nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-15735-192/2010 buvo patvirtinta Ž. V. J. ir atsakovo sudaryta taikos sutartis, pagal kurią atsakovas įsipareigojo dukters išlaikymui skirti po 246,17 Eur iki jos pilnametystės. (duomenys neskelbtini) ieškovei sukako 18 metų, nuo tada atsakovas neteikia ieškovei pastovaus išlaikymo. Šiuo metu ieškovę išlaiko jos motina, trečiasis asmuo Ž. V. J. (toliau – trečiasis asmuo). 2018 m. liepos 29 d. ieškovė sudarė studijų sutartį, pagal kurią pradėjo mokslus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) studijų programoje, nuolatinėse dieninėse, valstybės finansuojamose studijose. Ieškovė neturi jos vardu registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Ieškovė neturi galimybių rasti darbo ar derinti darbo su studijomis. Ieškovė neturi kitų pajamų šaltinių, neužsiima jokia papildoma veikla, iš kurios galėtų gauti pajamų. Ieškovė nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio mokosi kitame mieste, todėl patiria išlaidas, susijusias su būsto nuoma ir jo išlaikymu. Buto nuomai reikia skirti 450 Eur per mėnesį, komunalinėms išlaidoms padengti per mėnesį vidutiniškai reikia 60 Eur. Be nurodytų išlaidų ieškovė turi išlaidų transportui, mokslams ir kt. Iš viso ieškovės pragyvenimui per mėnesį reikalinga 1 200 Eur suma. Atsakovas, kurio turtinė padėtis yra itin gera, turėtų prisidėti prie ieškovės išlaikymo, per mėnesį ieškovės išlaikymui skirdamas po 600 Eur. Atsakovas neteikė ieškovei išlaikymo nuo 2018 m. sausio 1 d., t. y., kai ieškovė dar mokėsi vidurinėje mokykloje, nors turėjo realias galimybes tai daryti. 2018 metų vasarą po mokyklos baigimo ieškovė siekė įgyti atitinkamą išsilavinimą, pateikė būsimai mokymo įstaigai reikalingus prašymus. Nurodytu laikotarpiu atsakovas privalėjo teikti išlaikymą ieškovei. Iškėlus bylą teisme, atsakovas 2018 m. gruodžio 14 d. bankiniu pavedimu pervedė į ieškovės sąskaitą 1 656 Eur sumą, mokėjimo pavedime nurodydamas, kad pinigai pervedami už išlaikymą iki vidurinio ugdymo programos baigimo. Atsakovui padengus dalį išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d., ieškovė sumažino savo ieškinio reikalavimą dėl 3 398 Eur išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki ieškinio pateikimo dienos priteisimo, reikalaudama iš atsakovo priteisti 1 742 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki ieškinio pateikimo dienos.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė teismo atmesti ieškinį, priteisti atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad ieškovė įstojo į valstybės finansuojamą studijų vietą, todėl nepatiria išlaidų mokslams. Ieškovė nepateikė įrodymų, kas sudaro jos išlaidas, šių išlaidų rūšies, nedetalizavo sumų. Nuo 2018 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga (toliau – MMA) yra 400 Eur. Taigi net jeigu teismas nustatytų teisinius pagrindus ieškovės išlaikymui, šis dydis būtų 200 Eur (400 Eur / 2 = 200 Eur). Ieškovė, pasirinkdama studijas kitame mieste, šio pasirinkimo nederino su atsakovu. Ieškovė galėjo įgyti specialybę, įstoti į valstybės finansuojamą vietą Kauno mieste, kuriame ji turi gyvenamąją vietą. Ieškovė nepateikė duomenų, kad ji bandė susirasti darbą ar kitą pajamų šaltinį laisvu nuo studijų metu. Ieškovė neišnaudojo visų protingų galimybių gauti pajamų tiek studijoms, tiek pragyvenimui, kadangi ieškovė nesikreipė dėl paramos, nebandė įsidarbinti laisvu nuo studijų laiku ir pan. Ieškovė nepatiria išlaidų dėl buto nuomos, o trečiojo asmens geranoriškai skirtos lėšos nesuponuoja pareigos atsakovui patirti tokio paties dydžio išlaidas ieškovės išlaikymui. Laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 22 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. ieškovė nei mokėsi pagal vidurinio ugdymo programą, nei studijavo aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą.
4. Trečiasis asmuo atsiliepimu į ieškinį prašė tenkinti ieškinį. Trečiasis asmuo nurodė, kad išlaiko ieškovę. Atsakovo turtinė padėtis leidžia jam prisidėti prie pilnametės dukters išlaikymo ir per mėnesį skirti jai po 600 Eur. Ieškovei tapus pilnamete ir nusprendus siekti aukštojo išsilavinimo, jos poreikių patenkinimui skiriamos išlaidos išaugo, išlaidų augimą sąlygojo ieškovės teisės įgyti aukštąjį išsilavinimą realizavimas ir tolimesnių studijų pasirinkimas Vilniuje, dėl ko atitinkamai patiriamos papildomos išlaidos, susijusios su būsto nuoma ir jo išlaikymu, mokslais, transportu. Atsakovas turėjo teikti išlaikymą dukrai, šiai tapus pilnamete, nes turėjo tokias galimybes, o ieškovė dėl mokslų gimnazijoje, pasirengimo studijoms ir studijų negalėjo dirbti, neturėjo kito pajamų šaltinio.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2020 m. kovo 30 d. sprendimu priėmė ieškovės ieškinio reikalavimo dėl 1 656 Eur išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo atsisakymą, nutraukė civilinės bylos dalį dėl šio reikalavimo, kitą ieškinio dalį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovo materialinį išlaikymą kas mėnesį mokamomis 280 Eur dydžio periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. spalio 18 d. iki kol ieškovė studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir bus ne vyresnė negu 24 metai, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteisė ieškovei iš atsakovo 986 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2018 m. spalio 17 d. imtinai, priteisė ieškovei iš atsakovo 3 499,87 Eur bylinėjimosi išlaidas, atmetė kitą ieškinio dalį ir prašymą dėl baudos skyrimo, priteisė iš atsakovo 104,52 Eur žyminį mokestį ir 11,89 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei.
6. Teismas nustatė, kad ieškinio reikalavimo dėl 1 656 Eur išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atsisakymas neprieštarauja įstatymo imperatyvioms nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia šalių teisių ir teisėtų interesų, todėl jį priėmė ir nutraukė civilinės bylos dalį dėl atsisakytų reikalavimų.
7. Teismas nustatė, kad ieškovė yra atsakovo ir trečiojo asmens dukra, kuri pilnamete tapo (duomenys neskelbtini), ieškovė (duomenys neskelbtini) įgijo vidurinį išsilavinimą ir 2018 m. liepos 13 d. jai įteiktas atestatas, nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. liepos 26 d. ieškovė mokėsi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) studijų programoje, nuolatinių valstybės finansuojamų studijų 1 kurse, 2019 m. liepos 29 d. nutraukė studijas, 2019 m. rugsėjo 1 d. pradėjo studijuoti valstybės finansuojamoje (duomenys neskelbtini) studijų programoje, nuolatinių studijų 1 kurse. Ieškovė neturi nekilnojamojo turto ir transporto priemonių, laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 27 d. iki 2019 m. rugpjūčio 14 d. gavo 583,47 Eur draudžiamųjų pajamų, ieškovė nedirba, negauna pajamų, įsidarbinti nepavyksta, pateikė duomenis apie siųstus gyvenimo aprašymus. Teismas konstatavo, kad ieškovė studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, yra ne vyresnė negu 24 metų, pažangi studentė. Tai, kad ieškovė studijuoja pagal nuolatinės studijų formos programą, rodo, jog jos galimybės užsidirbti lėšų pragyvenimui yra ribotos. Teismas sprendė, kad ieškovei būtina parama, nors pati ieškovė nesikreipė dėl paskolos jai suteikimo, byloje nėra duomenų, kokio pobūdžio darbo ji ieškojo, o pati ieškovė nurodė, kad gyvenimo aprašymus siuntė tik pagal darbo skelbimus, bent kiek susijusius su jos studijomis.
8. Teismas atsakovo turtinę padėtį vertino kaip labai gerą: jo pajamos per 2018 metus sudarė 67 280,79 Eur, piniginės lėšos, esančios bankų sąskaitose, sudaro beveik 200 000 Eur, atsakovas yra įsigijęs visureigį „Honda CR-V“, taip pat atsakovas turi nekilnojamojo turto įvairiuose Lietuvos vietovėse, atsakovas neturi finansinių įsipareigojimų, kitų išlaikytinių, teigia, kad skiria po 400–500 Eur per mėnesį sutuoktinės vaikams, kuriems yra 34 ir 35 metai, anūkams. Trečiojo asmens turtinę padėtį teismas taip pat vertino kaip labai gerą: trečiasis asmuo turi butą su garažu, taip pat turi būsto paskolą 84 271,84 Eur sumai, santaupų maždaug tokiai pačiai sumai, 2018 metais turėjo 104 577,21 Eur pajamų. Teismas konstatavo, kad tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo finansiškai yra pajėgūs teikti išlaikymą pilnametei dukrai, kuri mokosi aukštojoje mokykloje ir siekia įgyti pirmąjį aukštąjį išsilavinimą.
9. Teismas, pažymėjęs, kad nors ieškovė savo sprendimo studijuoti kitame mieste nederino su atsakovu, tačiau teismui nustačius, kad ieškovei, kuri yra nuolatinių studijų studentė ir tai jos pirmoji kvalifikacija specialybei įgyti, būtina parama, manė, kad atsakovas, kuris turi visas galimybes teikti išlaikymą ieškovei, negali būti visiškai nusišalinęs ar atleistas nuo ieškovės išlaikymo iki kol ji studijuos universitete. Teismas nurodė, kad ieškovė, teigdama, jog jos poreikių patenkinimui reikalinga 1 200 Eur suma, kuri beveik tris kartus viršija MMA, turėjo ją itin kruopščiai pagrįsti, tačiau to nepadarė, todėl nėra galimybės įvertinti ieškovės poreikių būtinumo 1 200 Eur sumai. Teismas pažymėjo, kad ieškovė neišnaudojo visų galimybių prisidėti prie savo pačios išlaikymo – nesikreipė dėl paskolos pragyvenimui gavimo, neįrodė, kad dėjo maksimalias pastangas dirbti ir užsidirbti. Teismas sutiko, kad mokymasis nuolatinėse studijose riboja galimybes save išlaikyti, nes dalį savo laiko studentas privalo skirti studijoms, lankyti paskaitas, išklausyti nustatytą kursą ir siekti įgyti pirmąją kvalifikaciją, be kurios būtų sunku įsidarbinti, o tėvai privalo pagal galimybes padėti jam šią teisę įgyvendinti, tačiau pilnametis asmuo, nors ir besimokydamas, turi dėti visas pastangas sumažinti savo išlaidas ir gauti bent dalį pajamų, reikalingų jo išlaikymui. Vis dėl to teismas savaime suprantamomis ir visiems žinomomis aplinkybėmis laikė tai, kad ieškovei reikalingas maistas, apranga, avalynė, higienos reikmenys, mokymosi priemonės, be to, ieškovė patiria būsto nuomos išlaidas. Teismas vertino, kad šiuo atveju ieškovės nurodyti poreikiai yra pagrįsti, tiek kiek jie atitinka įprastinius tokio amžiaus jaunuolių poreikius, o jų tenkinimui reikalingos išlaidos, atsižvelgiant į Lietuvos pragyvenimo lygį ir į tai, kad ieškovė turi nuomotis butą kitame mieste, nes negavo bendrabučio, atitinka 560 Eur sumą.
10. Remdamasis bylos medžiaga, įvertinęs atsakovo turtinę padėtį, aplinkybę, kad ieškinio padavimo dieną (2018 m. spalio 18 d.) MMA, atskaičius mokesčius, sudarė 400 Eur, nuo 2019 m. sausio 1 d. – 430 Eur, nuo 2020 m. sausio 1 d. – 437 Eur, tai, kad atsakovas finansiškai remia sutuoktinės vaikus, kurie yra sulaukę 34 ir 35 metų amžiaus, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, teismas iš atsakovo ieškovei priteisė išlaikymą po 280 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki kol ieškovė studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir bus ne vyresnė negu 24 metai. Teismas vertino, kad tokio dydžio išlaikymo priteisimas nepadarys esminės žalos atsakovui, ieškovės motinai, pateisinančiai ieškovės nurodytus didelius poreikius pragyvenimui (buto nuomai, kelionėms, pramogoms ir pan.), tenka didesnė ieškovės išlaikymo dalis.
11. Teismas nustatė, kad ieškovės 1 742 Eur išlaikymo įsiskolinimo reikalavimą sudaro po 276 Eur už 2018 metų liepos ir rugpjūčio mėnesius ir po 600 Eur už 2018 metų rugsėjo ir spalio mėnesius. Teismas pažymėjo, kad ieškovei atestatas įteiktas 2018 m. liepos 13 d. ir tik 2018 m. rugpjūčio 28 d. ji išbraukta iš (duomenys neskelbtini) mokinių sąrašų, ieškovė su (duomenys neskelbtini) studijų sutartį pasirašė 2018 m. liepos 29 d. Teismas konstatavo, kad ieškovė iš karto po vidurinio ugdymo programos baigimo stojo į aukštąją mokyklą, o laikotarpis tarp mokyklos baigimo ir studijų pradžios yra gana trumpas, todėl ji pagrįstai reikalauja išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2018 m. liepos mėnesio iki ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. iki 2018 m. spalio 18 d. Dėl to teismas iš dalies tenkino ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir iš atsakovo ieškovei priteisė 986 Eur išlaikymo įsiskolinimą.
12. Teismas sprendė, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra išsamiai detalizuotos ir apmokėtos, neviršija rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl yra pagrįstos. Ieškinį patenkinęs iš dalies (52 procentai), teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė atsižvelgęs į nustatytas proporcijas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
13. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 30 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškinys, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti, priteisti atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Nevertinta, kad kartu su ieškiniu pateiktoje studijų sutartyje Nr. 18-148443 nurodyta, jog ieškovė įstojo į valstybės finansuojamą studijų vietą, t. y. ji nepatiria jokių išlaidų mokslams, ieškovė nepateikė įrodymų, kas sudaro kitas jos išlaidas, išlaidų rūšies, ieškinyje nedetalizavo šių sumų. Be to, teismas konstatavo, kad ieškovė nepateikė duomenų, jog ji kreipėsi dėl paskolos pragyvenimo išlaidoms padengti. Byloje taip pat nėra duomenų, kad ieškovė ieškojo kokio nors pobūdžio darbo laisvu nuo studijų laiku, tik nurodė, kad gyvenimo aprašymus siuntė pagal darbo skelbimus, bent kiek susijusius su jos studijomis.
1.2. Pats teismas, nustatydamas išlaikymo dydį, rėmėsi MMA kriterijumi, todėl, net vadovaujantis pirmosios instancijos teismo teisine logika, ieškovės išlaikymo dydis neturėtų viršyti 200–220 Eur, kadangi nuo 2018 m. sausio 1 d. dienos MMA, atskaičius mokesčius, sudarė 400 Eur, nuo 2019 m. sausio 1 d. – 430 Eur, o nuo 2020 m. sausio 1 d. – 437 Eur. Teismai precedentuose yra išaiškinę, kad geresnio išlaikymo teikimas negali suformuoti teismo sprendimu patvirtinamo teisėto lūkesčio nuolat gauti prabangų gyvenimą užtikrinantį išlaikymą.
1.3. Nepagrįstai spręsta, kad didesnio išlaikymo poreikis ieškovei atsirado dėl pasirinktų studijų kitame mieste (Vilniuje). Pasirinkdama studijas kitame mieste, šio pasirinkimo ieškovė nederino su atsakovu. Kita vertus, ieškovei niekas netrukdė įgyti specialybę, įstoti į valstybės finansuojamą vietą Kauno mieste, kuriame ieškovė turi gyvenamąjį būstą ir kuriame yra identiška (duomenys neskelbtini) studijų programa. Ieškovė, priimdama sprendimą studijuoti kitame mieste, kur reikia dėti daugiau pastangų ir išlaidų save išlaikyti nei gyvenant savo būste ir mokantis valstybės finansuojamoje vietoje, turėjo įvertinti aplinkybę, jog jai sulaukus pilnametystės atsakovas neturi analogiškos prievolės kaip nepilnamečiam vaikui teikti išlaikymą ir ieškovės savarankiškai priimto sprendimo įgyvendinimo našta negali būti besąlygiškai perkeliama tėvui.
1.4. Neįvertinta aplinkybė, kad paramos reikalingo pilnamečio asmens padėtis keičiasi daug greičiau nei nepilnamečio: pilnametis bet kuriuo metu gali nutraukti dienines studijas, susirasti darbą, išvykti į užsienį atostogų metu ir pan. Byloje pateiktame ieškovės studijų tvarkaraštyje nurodyta, kad studijos trunka ne pilną dieną, todėl ieškovė, būdama jauna ir sveika, turi visas galimybes rasti darbą, jeigu ne visu etatu, tai bent dirbant laisvu grafiku arba ne pilną darbo dieną. Taigi ieškovė neišnaudojo visų protingų galimybių gauti pajamų studijoms ir pragyvenimui, kadangi ieškovė nesikreipė dėl paramos ir nebandė įsidarbinti laisvu nuo studijų laiku.
1.5. Nepagrįstas teismo argumentas, jog ieškovė patiria papildomų išlaidų buto nuomai. 2018 m. rugpjūčio 26 d. nuomos sutartį sudarė ne ieškovė, o trečiasis asmuo, t. y. ieškovės motina, nuomos sutartyje nuomininku nurodyta ne ieškovė, o trečiasis asmuo. Byloje esantis banko išrašas patvirtina, kad išlaidas už buto nuomą patiria taip pat ne ieškovė, o trečiasis asmuo. Taigi pati ieškovė nepatiria išlaidų dėl buto nuomos, o trečiojo asmens geranoriškai skirtos lėšos nesuponuoja pareigos atsakovui patirti to paties dydžio išlaidas ieškovės išlaikymui.
1.6. Nepagrįstai iš atsakovo priteistas išlaikymo įsiskolinimas. Vidurinės mokyklos egzaminų sesija ieškovei baigėsi 2018 metų birželio mėnesį. Byloje nėra duomenų, kad nuo 2018 metų birželio mėnesio ieškovė rengėsi studijoms aukštojoje mokykloje, laikė stojamuosius egzaminus į aukštąją mokyklą ar būtų dirbusi. Aplinkybė, kad 2018 metų vasaros metu ieškovė vieną dieną (2018 m. liepos 29 d.) apsilankė (duomenys neskelbtini) dėl studijų sutarties pasirašymo, nesuteikia pagrindo išvadai, kad 2018 metų liepos–rugpjūčio mėnesiais ieškovei nebuvo galimybės pasirūpinti pajamomis pragyvenimui ar kad atsakovui tenka pareiga išlaikyti pilnametę dukrą jos vasaros atostogų laikotarpiu, kadangi tuo laikotarpiu ieškovė nei mokėsi pagal vidurinio ugdymo programą, nei studijavo aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą.
1.7. Teismas, priteisdamas ieškovei 52 procentus bylinėjimosi išlaidų, nukrypo nuo ginčo klausimu formuojamos teismų praktikos, neatsižvelgė į bylos pobūdį, procesinių dokumentų kiekį ir sugaištą laiką, todėl ieškovės nurodyta bendra 6 730,51 Eur teisinės pagalbos išlaidų suma neatitinka sąžiningumo ir protingumo kriterijų. Byla teisiniu požiūriu nebuvo ypatingai specifinė, sudėtinga ar didelės apimties.
Atsiliepimas
14. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą, priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Civilinėje byloje buvo pateikta buto nuomos sutartis, mokėjimų nurodymai už nuomą ir komunalines paslaugas, iš kurių matyti, kad buto nuomos su mokesčiais išlaidos sudaro apie 510 Eur per mėnesį. Pusė šių išlaidų sudaro 255 Eur. Nuo ieškovei iš atsakovo priteistos išlaikymo sumos visiems žinomoms maisto, važiavimo viešuoju transportu, mokymosi priemonių išlaidoms ieškovei telieka 25 Eur. Šios minimalios sumos, reikalingos ieškovės būtinoms išlaidoms padengti, ieškovei nereikia papildomai įrodinėti.
2.2. Civilinėje byloje buvo pateikta Valstybinio socialinio draudimo fondo pažyma apie ieškovės valstybinį socialinį draudimą, kurioje pateikta informacija patvirtina aplinkybę, kad ieškovė nevengia dirbti, deda maksimalias pastangas užsidirbti laisvu nuo studijų metu – 2019 metų vasarą, atostogų metu, ieškovė dirbo maitinimo įstaigoje, taip pat ieškovė yra dirbusi ir 2017 metų vasarą, atostogų metu. Civilinės bylos nagrinėjimo metu buvo pateikti duomenys, patvirtinantys ieškovės aktyvias pastangas susirasti darbą, atitinkantį jos paskaitų tvarkaraštį, tačiau šiuo metu ieškovė neturi objektyvių galimybių studijų ir pažangaus mokymosi aukštojoje mokykloje suderinti su darbdavių jai siūlomais darbo variantais.
2.3. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, vien pilnamečio vaiko nesikreipimas dėl lengvatinės paskolos iš studijų fondo negali būti laikomas aplinkybe, paneigiančia paramos jam reikalingumą ir būtinumą. Vadovaujantis teismo posėdžio metu atsakovo išreikšta pozicija kreditorinių įsiskolinimų klausimu, manytina, kad atsakovas iš esmės sutinka, kad pirmiausia turėtų būti įvertintos tėvų finansinės galimybės teikti materialinę paramą savo pilnamečiams vaikams, o tik vėliau vaikų galimybės gauti paskolą. Pažymėtina, kad atsakovo turtinė padėtis vertintina kaip labai gera.
2.4. Teismas, nustatydamas ieškovei priteistino išlaikymo dydį, rėmėsi orientaciniu MMA kriterijumi, atsižvelgdamas į individualias civilinės bylos aplinkybes, t. y. į tai, kad ieškovė turi nuomotis butą kitame mieste, nes negavo bendrabučio, atsakovo turtinė padėtis vertintina kaip labai gera, atsakovas finansiškai remia sutuoktinės vaikus, kurie yra sulaukę 34 ir 35 metų amžiaus, jau turi savo vaikų ir, tikėtina, dirba, gauna pastovias pajamas.
2.5. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas sutuoktinės vaikų, sulaukusių 34 ir 35 metų amžiaus, finansinei paramai skiria po 400–500 Eur per mėnesį, atsakovo samprotavimai apie ieškovei iš jo priteistą 280 Eur dydžio išlaikymą, kaip apie išlaikymą, užtikrinantį ieškovei prabangų gyvenimą, yra visiškai prasilenkiantys su logika.
2.6. Atsakovas nuo ieškovės gimimo niekada nereiškė susidomėjimo ieškovės gyvenimu, kas patvirtina, kad jam nerūpėjo ir iki šiol nerūpi jokie, įskaitant su ieškovės studijomis susiję, jos gyvenimo klausimai. Atsižvelgiat į šias aplinkybes, būtų ypatingai keistas ieškovės studijų pasirinkimo derinimas su atsakovu.
2.7. Ieškovė, objektyviai įvertindama visas aplinkybes ir siekdama įgyti kuo kokybiškesnį išsilavinimą, įstojusi į valstybės finansuojamą vietą (duomenys neskelbtini), pasirinko studijuoti kitame, ne savo gimtajame, mieste.
2.8. Ieškovė iki šiol studijuoja valstybės finansuojamoje vietoje, todėl dirbant ir nepakankamai laiko skiriant studijoms, ruošimuisi paskaitoms ir atsiskaitymams, galėtų pablogėti ieškovės mokymosi rezultatai, dėl to ieškovė netektų valstybės finansuojamos vietos, o tai reikštų realų ieškovės išlaidų padidėjimą.
2.9. Ieškovė neturi asmeninių pajamų, nekilnojamojo turto, transporto priemonės ar kitokio, privalomai registruotino, kilnojamojo turto. Šiuo metu ieškovės išlaikymu rūpinasi tik trečiasis asmuo, todėl buto, kuriame gyvena ieškovė, nuomos sutartis yra sudaryta su trečiuoju asmeniu, o byloje esančiuose banko išrašuose nurodytas mokėtojas taip pat yra trečiasis asmuo.
2.10. Laikotarpį tarp studijų sutarties su aukštąja mokykla pasirašymo ir studijų pradžios ieškovė skyrė pasiruošimui studijoms, būsto paieškai, įsikūrimui naujajame būste. Minėtu laikotarpiu ieškovė neturėjo objektyvių galimybių dirbti ir gauti bent dalį pajamų, reikalingų savo išlaikymui.
2.11. Ieškovė dėjo visas pastangas su atsakovu kilusį ginčą išspręsti taikiai, tačiau atsakovas, nepaisant jo itin geros turtinės padėties, nesutiko ieškovei teikti išlaikymą gera valia. Be to, didžioji dalis bylinėjimosi išlaidų ieškovei susidarė būtent dėl atsakovo veiksmų (neveikimo) civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu, jam tikslingai vilkinant procesą.
15. Trečiasis asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
3.1. Ieškovė, siekdama išlaikyti pažangų mokymąsi, dėl įtempto paskaitų tvarkaraščio ir savarankiškų darbų krūvio kol kas neturi galimybių dirbti ir gauti pastovių, pragyvenimui reikalingų pajamų, taip pat neturi turto, todėl šiuo metu ieškovės išlaikymu rūpinasi tik trečiasis asmuo. Be šios trečiojo asmens finansinės paramos ieškovė neišgyventų Vilniuje, negalėtų toliau tęsti pradėtų studijų ir įgyti aukštojo universitetinio išsilavinimo.
3.2. Nepaisant to, kad ieškovė mokosi valstybės finansuojamoje vietoje ir už studijas jai nereikia mokėti, vien buto nuoma su komunaliniais mokesčiais Vilniuje, neįskaitant kitų ieškovės pragyvenimui būtinų išlaidų, siekia apie 510 Eur per mėnesį.
3.3. Atsakovo turtinė padėtis leidžia jam prie ieškovės išlaikymo kas mėnesį prisidėti po 280 Eur.
3.4. Per dvidešimt metų atsakovas dėl ieškovės trečiajam asmeniui yra skambinęs du kartus – vieną kartą, kai gimė ieškovė, kitą kartą, kai trečiajam asmeniui pareiškus ieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, buvo areštuotas jo turtas. Dėl atsakovo nenoro bendrauti su dukra bendravimo niekada ir nebuvo, iki teismo posėdžių ieškovė nebuvo mačiusi atsakovo, atsakovas, žinodamas, koks dukters amžius, niekada nesidomėjo dėl jos ateities pasirinkimų.
3.5. Vasarą po gimnazijos baigimo ieškovė neturėjo galimybės dirbti ir pati pasirūpinti savo pragyvenimui reikalingomis pajamomis, nes, baigusi gimnaziją, ji kruopščiai rinkosi studijų programą ir aukštąją mokyklą, ruošėsi studijoms, ieškojo būsto. Ieškovė studijas universitete pradėjo iškart prasidėjus naujiems mokslo metams.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
17. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas pilnametei, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
18. Ieškovė T. J., gimusi (duomenys neskelbtini), yra atsakovo V. B. ir trečiojo asmens Ž. V. J. dukra. Ieškovė (duomenys neskelbtini) įgijo vidurinį išsilavinimą, 2018 m. liepos 13 d. jai įteiktas atestatas. Ieškovė nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. liepos 26 d. mokėsi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) studijų programoje, nuolatinėse valstybės finansuojamose studijose, 1 kurse. 2019 m. liepos 29 d. studijas nutraukė ir 2019 m. rugsėjo 1 d. pradėjo studijuoti valstybės finansuojamoje (duomenys neskelbtini) studijų programoje, nuolatinių studijų 1 kurse.
19. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl išlaikymo iš atsakovo priteisimo po 600 Eur į mėnesį, iki baigs studijas ir bus ne vyresnė negu 24 metai, 1 742 Eur įsiskolinimą nuo 2018 m. sausio 1 d. iki ieškinio pateikimo dienos, motyvuodama tuo, kad mokosi, neturi galimybių savęs išlaikyti, ją išlaiko motina, poreikių patenkinimui reikalinga 1 200 Eur suma per mėnesį.
20. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei išlaikymą po 280 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos (2018 m. spalio 18 d.), iki ji mokysis aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir bus ne vyresnė nei 24 metų amžiaus, išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, 986 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2018 m. spalio 17 d. imtinai, 3 499,87 Eur bylinėjimosi išlaidas.
21. Atsakovas (apeliantas) nesutinka su priimtu sprendimu, prašo priimti naują sprendimą – ieškovės T. J. ieškinį atsakovui V. B. atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Dėl paramos pilnamečiam vaikui priteisimo
22. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria pilnametei dukrai priteistas išlaikymas po 280 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki ji mokysis aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir bus ne vyresnė nei 24 metų amžiaus, išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nurodo, jog sutinka, kad ieškovė formaliai atitinka CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą kriterijų – studijuoja aukštojoje mokykloje nuolatinės studijų formos programoje, tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių įrodymų, kas sudaro kitas, ne mokslams skirtas, išlaidas, nepateikė jokių duomenų, kad kreipėsi dėl paskolos pragyvenimo išlaidoms padengti, ieškojo kokio nors pobūdžio darbo laisvu nuo studijų laiku. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė, pasirinkdama studijas kitame mieste, šio pasirinkimo nederino su atsakovu. Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas, kad ieškovė patiria papildomų išlaidų buto nuomai, kadangi buto nuomos sutartį sudarė ne ieškovė, o trečiasis asmuo, ieškovės motina, kuri ir moka už buto nuomą. Nors teismas rėmėsi minimalios mėnesinės algos kriterijumi, tačiau priteisė didesnę sumą.
23. Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose įtvirtinta CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje.
24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformulavo galimus išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje ar profesinėje mokykloje, priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2008; 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009; 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; kt.). Kasacinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių kriterijų ir jie vertinami atskirai, t. y. nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas; įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Pažymėtina, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui.
25. Atmestini apelianto argumentai, kad ieškovei nepagrįstai priteistas išlaikymas. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ir pasisakydamas dėl paramos būtinumo ieškovei (pilnametei, (duomenys neskelbtini) dieniniame skyriuje pažangiai besimokančiai studentei), nustatė teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino.
26. Pritartina pirmosios instancijos teismui, jog tai, kad ieškovė studijuoja pagal nuolatinės studijų formos programą, riboja jos galimybes susirasti darbą ir užsidirbti lėšų pragyvenimui. Ieškovės aiškinimu, ji ieškojo darbo, tačiau jo nerado, darbdaviai nenorėjo priimti dirbti, nes ji studijuoja ir negalėtų dirbti nuolat, mokslai vyksta dienos metu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti šiais ieškovės paaiškinimais. Nors paskaitos tam tikromis dienomis trunka ir ne visą dieną, tačiau studentai taip pat turi skirti laiko pasiruošimui paskaitoms, užduočių atlikimui ir pan., kas, apeliacinės instancijos teismo nuomone, taip pat apsunkina galimybes dirbti bei mokytis vienu metu. O kiekvienas jaunuolis turi pagrįstą interesą siekti išsilavinimo ir turi teisę susikoncentruoti į mokslus. Be to, į bylą pateikti duomenys, patvirtinantys ieškovės pastangas susirasti darbą, atitinkantį jos paskaitų tvarkaraštį. Iš bylos medžiagos matyti ir tai, kad ieškovė, esant galimybei, susiranda darbą ir dirba, ką patvirtina Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažyma. Įvertinus tai, kas nurodyta, negalima teigti, kad ieškovė visiškai nesinaudoja galimybe susirasti darbą.
27. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kas sudaro kitas, ne mokslams skirtas, išlaidas, taip pat nepateikė jokių duomenų, kad kreipėsi dėl paskolos pragyvenimo išlaidoms padengti.
28. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė prašė iš tėvo priteisti 600 Eur į mėnesį teikiamą išlaikymą, nurodydama, jog jos poreikiams tenkinti reikalinga 1 200 Eur suma. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, konstatavo, kad ieškovės poreikiams tenkinti reikalinga ir pakankama 560 Eur suma. Teismas pagrįstai nurodė, kaip savaime suprantamas aplinkybes, jog ieškovei, kaip ir kiekvienam žmogui, reikalingas maistas, apranga, avalynė, higienos reikmenys, mokymosi priemonės (CPK 182 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ieškovė, negavusi bendrabučio, patiria būsto nuomos išlaidas. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad vien tik buto nuomos (įskaitant mokesčius už komunalines paslaugas) išlaidos sudaro apie 510 Eur. Taigi iš teismo nustatytos 560 Eur sumos, kitiems poreikiams (maistui, transporto išlaidoms, mokymosi priemonėms, aprangai ir kt.) tenkinti telieka apie 50 Eur.
29. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog didesnio išlaikymo poreikis ieškovei atsirado dėl pasirinktų studijų kitame mieste (Vilniuje), neatsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovė, pasirinkdama studijas kitame mieste, šio pasirinkimo nederino su atsakovu.
30. Teisėjų kolegija nesutinka su minėtais apelianto argumentais, laiko juos nepagrįstais. Visų pirma, ieškovės pasirinktos studijos yra ne užsienio valstybėje, o Lietuvoje, nėra išskirtinės, nereikalaujančios didelių išlaidų, už studijas ieškovei mokėti nereikia. Ieškovė nurodė, kad jos pasirinkimą studijuoti ne Kauno mieste esančiose aukštosiose mokyklose, o būtent (duomenys neskelbtini), lėmė visapusiškai geresnis jos pasirinktos studijų programos vykdymo (duomenys neskelbtini) vertinimas. Be to, iš bylos medžiagos spręstina, kad apeliantas dukros gyvenimu visiškai nesidomėjo, nėra bandęs su ja susisiekti ir užmegzti tėviškų santykių, todėl sutiktina su ieškove, kad apeliantui nerūpėjo jokie dukros gyvenimo, tame tarpe ir studijų, klausimai. Ir šis klausimas kilo tik pareikalavus paramos iš tėvo, todėl kreipimasis į apeliantą studijų klausimu tokiomis aplinkybėmis nebūtų turėjęs prasmės.
31. Apelianto teigimu, pati ieškovė papildomų išlaidų buto nuomai nepatiria, kadangi buto nuomos sutartį sudarė ne ieškovė, o trečiasis asmuo (ieškovės motina), kuri nurodyta ir kaip nuomininkė, mokanti ir patirianti išlaidas už buto nuomą.
32. Byloje nustatyta, kad ieškovė neturi jokių asmeninių pajamų, nekilnojamojo turto, transporto priemonės ar kitokio, privalomai registruotino, kilnojamojo turto. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad buto nuomos sutartis sudaryta su ieškovės motina, ji moka buto nuomos ir komunalinius mokesčius, reiškia, jog dukra, jos išlaikymu rūpinasi būtent motina ir tai nereiškia, kad tokios išlaidos nepatiriamos ir jos nereikalingos.
33. Sutiktina su apeliantu, kad ieškovė nepasinaudojo galimybe gauti lengvatinę paskolą iš studijų fondo, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai negali būti laikoma aplinkybe, paneigiančia paramos ieškovei reikalingumą ir būtinumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-687/2015). Atkreiptinas dėmesys, kad pats atsakovas, kaip jis aiškino teismo posėdžio metu, vengia bet kokių kreditorinių įsiskolinimų, kadangi, jo manymu, jie finansiškai labai įpareigoja.
34. Apeliantas nurodo, kad, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas išlaikymą ieškovei, rėmėsi minimalios mėnesinės algos kriterijumi, todėl ieškovės išlaikymo dydis neturėjo viršyti 200–220 Eur, kadangi nuo 2018 m. sausio 1 d. dienos minimalioji mėnesinė alga, atskaičius mokesčius, sudarė 400 Eur, nuo 2019 m sausio 1 d. – 430 Eur, o nuo 2020 m. sausio 1 d. – 437 Eur.
35. Teisėjų kolegija pastebi, kad pirmosios instancijos teismas pats pažymėjo, jog kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Taigi teismas turi ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013; 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016; kt.).
36. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas analizavo įrodymus apie ieškovės, jos tėvų turtinę padėtį, t. y. priteisdamas išlaikymą, analizavo konkrečias bylos aplinkybes, kurias įvertinęs (abu tėvai turi turto, dirba, gauna darbo užmokestį, atsakovas finansiškai remia sutuoktinės vaikus, kurie yra 34–35 metų amžiaus) pagrįstai pripažino, kad iš atsakovo priteistinas išlaikymas po 280 Eur nepadarys esminės žalos atsakovui.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
37. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 1 742 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 18 d.
38. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą tenkino iš dalies – priteisė 986 Eur sumą, su kuria nesutinka atsakovas. Jo teigimu, 2018 metų liepos–rugpjūčio mėnesiais ieškovė nei mokėsi pagal vidurinio ugdymo programą, nei studijavo aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, todėl atsakovui nepagrįstai tenka pareiga išlaikyti pilnametę dukrą jos vasaros atostogų laikotarpiu.
39. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais. Byloje nustatyta, kad ieškovei egzaminų sesija baigėsi 2018 m. birželio mėnesį, 2018 m. liepos 13 d. jai įteiktas atestatas, 2018 m. rugpjūčio 28 d. ji išbraukta iš (duomenys neskelbtini) mokinių sąrašų. Ieškovė su (duomenys neskelbtini) studijų sutartį pasirašė 2018 m. liepos 29 d. Teisėjų kolegija pastebi, kad laikotarpis tarp gimnazijos baigimo ir studijų pradžios gana trumpas. Teismo posėdžio metu ieškovės aiškinimu, laikotarpiu nuo egzaminų sesijos pabaigos iki sutarties su aukštąja mokykla pasirašymo ji rinkosi studijų programą, aukštąją mokyklą, bendravo su jau esamais, ją dominančių studijų programų, studentais bei auštųjų mokyklų atstovais, tvarkėsi gimnazijos baigimo bei studijų aukštojoje mokykloje dokumentus. Taigi ruošėsi studijoms, laiką skyrė būsto paieškai, įsikūrimui naujajame būste, kas apsunkino galimybes po gimnazijos baigimo iki studijų pradžios užsidirbti lėšų, reikalingų save išsilaikyti. Atėjus naujiems mokslo metams, ieškovė iš karto pradėjo mokytis.
40. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tai, jog atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje esančių įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu, savaime nėra pakankamas pagrindas abejoti pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumu. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
41. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovės naudai 52 procentus išlaidų advokato pagalbai nuo ieškinio reikalavimų sumos, neatsižvelgė į bylos pobūdį, procesinių dokumentų kiekį bei sugaištą laiką, todėl ieškovės nurodyta bendra 6 730,51 Eur išlaidų teisinei pagalbai suma neatitinka sąžiningumo ir protingumo kriterijų.
42. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs dokumentus, pagrindžiančius ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, pagrįstai konstatavo, kad jos yra išsamiai detalizuotos ir apmokėtos, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos) nustatytų maksimalių dydžių, todėl yra pagrįstos.
43. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas su bylinėjimosi išlaidų dydžio nustatymu susijusias teisės normas, yra nurodęs, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo, o nustatant priteistino advokatui užmokesčio dydį, taip pat turi būti atsižvelgta į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011; 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016).
44. Rekomendacijų 2 punkte nurodyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgia teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį. Vienas iš kriterijų – šalių elgesys proceso metu (2.8 punktas).
45. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pritaria ieškovei, kad jos patirtos išlaidos išaugo ir dėl atsakovo elgesio. Iš bylos medžiagos spręstina, kad ieškovė dėjo pastangas su atsakovu kilusį ginčą išspręsti taikiai, t. y. ikiteismine tvarka. Tačiau atsakovas nesutiko ieškovei teikti išlaikymą gera valia, todėl ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
46. Be to, sutiktina su ieškove, kad ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ieškovės bylinėjimosi išlaidų dydį sąlygojo atsakovo elgesys proceso metu (ieškovei sumažinus piniginius reikalavimus atsakovas prašė parengiamąjį teismo posėdį atidėti atsiliepimui į patikslintą ieškinį pateikti, tačiau atsiliepimo neteikė; nedalyvavo teismo posėdyje, kuriame jo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, teismo nustatytais terminais nepateikė turtinę padėtį pagrindžiančių dokumentų).
47. Įvertinus nurodytas aplinkybes, ieškovės patirtoms bylinėjimosi išlaidoms neviršijant Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, apelianto teiginys, kad bylinėjimosi išlaidų suma neatitinka sąžiningumo ir protingumo kriterijų laikytinas nepagrįstu.
Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
48. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas išsamiau dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį spendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; kt.).
49. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti sprendimo nėra pagrindo, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 30 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
50. Apeliacinį skundą atmetus, tenkintinas ieškovės prašymas priteisti turėtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Ieškovė už teisinę pagalbą apeliacinėje instancijoje (už susipažinimą su apeliaciniu skundu ir atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą) patyrė 987,36 Eur išlaidas, pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Šios išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.11, 8.19 punktuose nustatytos sumos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš apelianto V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 987,36 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.