Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-503-950/2024

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-05-02
Bylos Nr.: e2A-503-950/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-05497-2023-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Gintautas Koriaginas, Tomas Ridikas, Virginija Gudynienė
Ieškovas: V. L., G. L.
Atsakovas: Daugiabučio namo savininkų bendrijai
Trečiasis asmuo: B. P., Z. G., H. H.
Advokatai: Ina Kurauskienė

Civilinė byla Nr. e2A-503-950/2024Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05497-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.8.3; 2.6.8.9; 2.6.20.1; 3.3.1.14; 3.3.1.20

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Gintauto Koriagino ir Tomo Ridiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. L. ir G. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-11469-1172/2023 pagal ieškovų V. L. ir G. L. patikslintą ieškinį atsakovei Daugiabučio namo savininkų bendrijai (duomenys neskelbtini) dėl įpareigojimo neskaičiuoti mokesčių bei nuostolių atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys - B. P., Z. G. ir H. H..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai V. L. ir G. L. 2023 m. gegužės 16 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl pareigojimo neskaičiuoti mokesčių bei nuostolių atlyginimo priteisimo (reg. Nr. CBP-8018).

2. Ieškovai V. L. ir G. L. 2023 m. birželio 1 d. pateikė patikslintą ieškinį (reg. Nr. DOK-69390), kuriuo prašė:

- įpareigoti atsakovę Daugiabučio namo savininkų bendriją (toliau – DNSB) (duomenys neskelbtini) neskaičiuoti mokesčių jiems priklausančioms patalpoms: 164,50 kv. m ploto negyvenamajai patalpai – neįrengtai pastogei, adresu: (duomenys neskelbtini), ir 88/100 daliai 153,15 kv. m ploto negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, adresu: (duomenys neskelbtini);

- priteisti iš atsakovės DNSB (duomenys neskelbtini) 1 761,89 Eur nuostolių atlyginimą bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

- priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

3. Ieškovai V. L. ir G. L. (toliau – ir ieškovai arba apeliantai) patikslintame ieškinyje nurodė, kad jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 164,50 kv. m ploto negyvenamoji patalpa – neįrengta pastogė, adresu: (duomenys neskelbtini), ir 88/100 dalis 153,15 kv. m ploto negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastogė Nr. 25 / Pastogė Nr. 26, o abi kartu – ir Pastogės). Iki 2017 m. balandžio mėn. daugiabutį namą, adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – Namas), administravo Kauno centro būstas (uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Žaidas“), o nuo 2017 m. gegužės mėn. iki 2021 m. spalio mėn. – UAB „Kauno butų ūkis“. Nors Pastogės suformuotos kaip atskiri nekilnojamojo turto vienetai ir valstybės įmonėje (toliau – VĮ) Registrų centre įregistruotos kaip savarankiškos patalpos, nei vienas iš anksčiau nurodytų Namo administratorių Palėpėms neskaičiavo jokių mokesčių bei kaupiamųjų lėšų. Ieškovų nuomone, atsižvelgiant į tai, jog Pastogės neturi naudingojo ploto, buvę Namo administratoriai tai darė pagrįstai, be kita ko, atsižvelgdami ir į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ŽŪM) 2021 m. rugpjūčio mėn. pateiktą atsakymą „Dėl neįrengtų pastogių ploto skaičiavimo“ kitam daugiabučių namų administratoriui UAB „Civinity namai“. 2021 m. spalio 18 d. buvo įregistruota DNSB (duomenys neskelbtini) (toliau – atsakovė arba bendrija), kuri perėmė Namo administratoriaus funkcijas. Ieškovai nėra bendrijos nariai. Bendrijos pirmininkė 2021 m. lapkričio 3 d. patvirtino Daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų aprašą (toliau – Aprašas). Ieškovai, susipažinę su Aprašu suprato, jog jame Pastogių savininkai nėra įtraukti kaip susiję su bendrosiomis Namo konstrukcijomis, o Pastogių plotas neįtrauktas į palyginamuosius naudinguosius plotus. Tačiau 2022 m. pradžioje ieškovai, kaip Pastogių savininkai, gavo pirmąją sąskaitą apmokėti einamuosius mokesčius bei kaupiamąsias lėšas už 2021 m. gruodžio mėn. Gavę minėtą sąskaitą, ieškovai iš karto kreipėsi į bendrijai įmokų surinkimo paslaugas teikiančią UAB ,,Skaidri apskaitos sistema“ bei į bendrijos pirmininkę dėl mokesčių neskaičiavimo, motyvuodami tuo, kad Pastogės yra neapšiltintos ir nešildomos, jos neturi naudingo ploto, o mokesčiai bendrijai ir kaupiamosios lėšos gali būti skaičiuojami tik nuo patalpų naudingo ploto. Tačiau iš bendrijos pirmininkės buvo gautas bendro pobūdžio atsakymas, jog mokesčiai skaičiuojami pagrįstai. Atsakymą pateikė ir UAB „Skaidri apskaitos sistema“, kuri laikėsi pozicijos, jog neįrengtų Pastogių naudingieji plotai nėra išreikšti kv. m, todėl nėra galimybės mokesčius priskaityti atsižvelgiant į naudingąjį plotą. Ieškovai su tuo nesutinka. Jų nuosavybės teise turimose Pastogėse nėra naudingojo ploto, Pastogių plotai nėra įtraukti į Namo naudingąjį plotą, Pastogės yra neįrengtos ir neapšiltintos, jose nėra vykdoma jokia ūkinė / komercinė veikla. Pagal VĮ Registrų centro duomenis Name yra 1 053,23 kv. m naudingo ploto, į kurį jų turimų Pastogių plotai (164,50 kv. m ir 153,15 kv. m) nėra įtraukti. Ieškovai negali naudoti Pastogių dėl į jas iš Name esančių butų išvestų atvirų nuotekų stovų, iš kurių į Pastogių patalpas veržiasi sveikatai pavojingos kanalizacijos dujos, tvyro sunkiai pernešamas kvapas. Nuotekų stovai yra bendrojo naudojimo objektas. Su nuotekų stovais ieškovai, kaip Pastogių savininkai, nėra susiję, su nuotekų stovais yra susiję tik Namo butų savininkai. Dėl Pastogėse esančių nuotekų stovų, ieškovų teisė naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiomis Pastogėmis yra apribota, jų pagal jokią paskirtį naudoti nėra galima. Todėl, ieškovų nuomone, jiems priklausančios Pastogės faktiškai yra tarnaujantis daiktas. Bendrijos pirmininkei ši faktinė padėtis buvo žinoma nuo pat pradžių, tačiau ji vis tiek priėmė vienasmenį sprendimą Pastogių plotus prilyginti naudingajam plotui ir nuo jų skaičiuoti mokesčius. Joks bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimas dėl mokesčių skaičiavimo Pastogėms priimtas nebuvo. Mokesčių nuo ieškovams priklausančių Pastogių nenaudingo ploto skaičiavimas yra neteisėtas ir neturi jokio teisinio pagrindo. Tokie bendrijos veiksmai padarė ieškovams nuostolių – ieškovai, negalėdami neapmokėti jiems išrašytų sąskaitų ir vengdami skolų, sąžiningai sumokėjo visus mokesčius bei kaupiamąsias lėšas, priskaičiuotas nuo jiems priklausančių Pastogių plotų, t. y. sumokėjo bendrą 1 761,89 Eur sumą. Ši suma laikytina jų patirtais nuostoliais, kuriuos turi atlyginti atsakovė.

Atsiliepimas

4. Atsakovė 2023 m. liepos 4 d. pateiktame atsiliepime į patikslintą ieškinį (reg. Nr. DOK-83305) nurodė, kad su ieškovų reikalavimais nesutinka. Pažymėjo, kad ŽŪM 2021 m. rugpjūčio mėn. atsakymas „Dėl neįrengtų pastogių ploto skaičiavimo“ nėra oficialus norminio teisės akto aiškinimas ir neturi jokios teisinės galios. Savarankiškas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas nekilnojamasis daiktas (nagrinėjamu atveju – ginčo Pastogės) jo savininkui sąlygoja prievolę proporcingai apmokėti Namo išlaikymo, išsaugojimo, priežiūros ir remonto išlaidų dalį. Pastogė Nr. 25, kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, buvo suformuota 2005 m. sausio 11 d., o Pastogė Nr. 26, kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, buvo suformuota 2004 m. gruodžio 3 d. Nuo 2005 m. iki 2016 m. ieškovai įvairių sandorių (pirkimo–pardavimo; mainų) pagrindu įsigijo iš kitų Namo butų savininkų įvairias minėtų Pastogių dalis. Nors ieškovai nėra bendrijos nariai, tačiau jie yra Pastogės Nr. 25 savininkai bei Pastogės Nr. 26 bendrasavininkai, todėl turi papildomas teises (balsus), priimant svarbiausius sprendimus dėl Namo bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais. Teisių turėjimas jų turėtojams sukuria ir tam tikras įstatyme nustatytas pareigas. Nepaisant to, kad Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas ieškovams priklausančių Pastogių naudingas plotas, ieškovai, kaip Pastogių savininkai (bendrasavininkai), vis vien privalo mokėti visus bendrijos nustatytus mokesčius pagal jų dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, kuri lygi jiems nuosavybės teise priklausančių Pastogių viso ploto ir gyvenamojo namo visų patalpų, įregistruotų atskirais nekilnojamaisiais daiktais, plotų sumos santykiui. Atsakovės nuomone, visą bendro naudojimo objektų išlaikymo naštą ieškovai siekia perkelti tik Namo gyvenamosios paskirties patalpų (butų) savininkams, nors patys turi daugiau teisių (balsų), priimant sprendimus dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo. Visi mokesčiai, susiję su Namo bendro naudojimo objektų priežiūra, remontu, administravimu, įmokos į bendrijos kaupiamąjį fondą, ieškovams skaičiuojami vadovaujantis bendrijos narių sprendimais, priimtais 2021 m. lapkričio mėn. 3 d. įvykusiame susirinkime, kurie nėra nuginčyti, galioja ir yra privalomi visiems Name esančių butų ir kitų patalpų savininkams.

5. Ieškovai 2023 m. liepos 20 d. pateiktame dublike (reg. Nr. DOK-89519) papildomai nurodė, jog nors ŽŪM atsakymas „Dėl neįrengtų pastogių ploto skaičiavimo“ ir nėra teismui privalomas, tačiau valstybės valdymo institucijos pateikta oficiali pozicija yra svarbi ir į ją būtina atsižvelgti. Sutinka su atsakove, kad kiekvieno butų ir kitų patalpų savininko bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra nustatoma kaip atitinkama proporcija, o proporcijos taisyklė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 7 dalyje. Šio straipsnio kontekste, patalpose nesant naudingojo ploto, bendrosios dalinės nuosavybės dalis nepriklauso. Pastogėse naudingojo ploto nėra, su tuo atsakovė sutinka, todėl nustačius tokį faktą, būtina spręsti klausimą, ar Pastogių plotas gali būti įtrauktas į palyginamuosius naudinguosius plotus, kas buvo išspręsta ir nustatyta Apraše, į kurį bendrijos narių dauguma Pastogių patalpų savininkų neįtraukė kaip susijusių su bendrosiomis Namo konstrukcijomis ir bendrojo naudojimo objektais, o taip pat Pastogių plotas nebuvo įtrauktas į palyginamuosius naudinguosius plotus. Ieškovai, kaip Pastogių savininkai, neturi teisės naudotis rūsiais, kurie yra priskirti kiekvienam Name esančiam butui, vandentiekio, nuotėkų šalinimo, dujų, elektros sistemomis, šilumos punktu bei šilumos vamzdynais, nes išvardintų bendrojo naudojimo objektų Pastogėse tiesiog nėra. Teisė naudotis kitais bendrojo naudojimo objektais, tokiais kaip namo sienos, stogas, kitos konstrukcijos, jiems, kaip Pastogių savininkams, yra apribota, nes į Pastoges yra išvesti bendrojo naudojimo objektai – atviri nuotekų stovai, dėl ko Pastogėse tvyro kenksmingos sveikatai dujos, o ir pačių Pastogių negalima naudoti pagal jokią paskirtį. Nesant teisės naudotis bendrojo naudojimo objektais, negali kilti pareiga juos išlaikyti ir išsaugoti. Ieškovai taip pat mano, kad skirstant mokesčius Namo bendraturčiams, svarbu atriboti, kurios išlaidos yra skirtos bendram turtui išlaikyti ir saugoti, jo būtiniems pagerinimams atlikti, o kurios bendraturčių asmeniniams interesams ir poreikiams tenkinti. Ieškovams, kaip Pastogių savininkams, atsakovė priskaičiuoja mokesčius už laiptinių ir kiemo valymą, nors laiptinių valymas ir kiemo tvarkymas niekaip nėra susijęs su namo bendrojo naudojimo objektų išlaikymu ir išsaugojimu. Pastogių dalys, kaip ir rūsiai, priklausė kiekvienam butui ir buvo proporcingos atitinkamo buto plotui, Pastogių dalys buvo įteisintos ir daugumos bendraturčių parduotos / kitaip perleistos ieškovams. Tokiu būdu ieškovams priklausančių Pastogių dalys padidėjo, tačiau ši aplinkybė niekaip nepaneigia fakto, kad Pastogių ploto atitinkamos dalys priklausė kiekvienam butui. Be to, ieškovai mano, kad Pastogės tarnauja pagrindiniams daiktams, su jais yra susijusios ūkine paskirtimi, kas leidžia daryti išvadą, kad jiems priklausančios neįrengtos Pastogės turėtų būti laikomos buto Nr. 24 priklausiniais.

Atsiliepimas

6. Atsakovė 2023 m. rugpjūčio 2 d. pateiktame triplike (reg. Nr. DOK-94408) papildomai nurodė, kad ieškovų teiginius, jog jiems priklausančios Pastogės yra tarnaujantys daiktai, laiko nepagrįstais, nes tokioms patalpoms nėra nustatytas joks servitutas, apsprendžiantis, kad tai yra kažkokiam viešpataujančiam daiktui tarnaujantis daiktas, taip pat Pastogės neįregistruotos kaip pagrindinio daikto (daiktų) priklausiniai. Ieškovai turi galimybę Pastoges įsirengti ir jomis naudotis, į Pastogių patalpas įsivesti reikalingas komunikacijas ir jas prijungti prie Namo bendro naudojimo komunikacijų (vandentiekio, nuotekų ir pan.), bet tai priklauso nuo jų valios, nes kitaip logiškai būtų negalima paaiškinti, kokiu tikslu ieškovai pirkimo–pardavimo ir / ar mainų sutartimis įgijo nuosavybės teisę į Pastogių dalis iš kitų bendraturčių. Skirtingai nuo Pastogių, Namo rūsyje esantys sandėliukai butų savininkų buvo įgyti nuosavybės teise privatizavimo metu kartu su butais kaip šių priklausiniai. Tuo tarpu Pastogių patalpos bendru butų savininkų sutarimu buvo inventorizuotos kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, o nuosavybės teisė į Pastogių dalis buvo apskaičiuota pagal butų ir kitų patalpų savininkų dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Atskiras įregistruotas nekilnojamasis daiktas jo savininkui sąlygoja prievolę proporcingai apmokėti namo išlaikymo, išsaugojimo, priežiūros ir remonto išlaidų dalį. Nepagrįstais laiko ir ieškovų argumentus, kad Pastogės negali būti įtraukiamos į palyginamuosius naudinguosius plotus tuo pagrindu, kad Apraše nurodyta, jog neva Pastogės neįtrauktos į sąrašą, kaip su bendrosiomis Namo konstrukcijomis ir kitais bendro naudojimo objektais susijusios patalpos. Kadangi Name nėra atskirai funkcionuojančių jo dalių, tai Namo bendro naudojimo objektai priklauso visiems butų ir kitos paskirties patalpų savininkams ir visi tokių patalpų savininkai yra neabejotinai susiję su Namo bendro naudojimo konstrukcijomis. Ieškovų pozicija, jog kaip butų savininkai jie sutinka mokėti mokesčius už laiptinių ir kiemo valymą, o kaip Pastogių savininkai – ne, nes tai niekaip nesusiję su jų, kaip Pastogių savininkų, interesais ir poreikiais, yra nelogiška ir nenuosekli. Tiek į ieškovams priklausančius butus, tiek į neįrengtas pastoges, yra patenkama per tas pačias laiptines, kuriomis ieškovai naudojasi ir kaip butų savininkai, ir kaip Pastogių savininkai.

7. Tretieji asmenys atsiliepimų į ieškovų patikslintą ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Kauno apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 6 d. sprendimu ieškovų patikslintą ieškinį atmetė.

9. Teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-515/2009, suformuluotais išaiškinimais, remdamasis kuriais sprendė, kad ieškovams nuosavybės teise priklausančios negyvenamosios patalpos (Pastogės) yra visiškai savarankiški nekilnojamojo turto objektai ir atitinka CK 4.82 straipsnio 7 dalyje nurodytą „kitų patalpų“ sąvoką.

10. Teismas nesutiko su ieškovų teiginiais, jog ginčo Pastogės faktiškai yra buto Nr. 24, priklausiniai, konstatuodamas tai, jog Pastogės neatitinka CK 4.13 straipsnyje nurodytų požymių, jos nėra tik su konkrečiu pagrindiniu daiktu egzistuojantis arba jam priklausantis, arba kitaip su juo susijęs daiktas, o yra savarankiškas nuosavybės teisės objektas. Teismas pažymėjo ir tai, jog nuosavybės teises į Pastogių dalis ieškovai įgijo atskirais sandoriais, ieškovai Pastogių dalis įgijo kaip savarankiškus nuosavybės teisės objektus, bet ne kaip jiems priklausančio buto ar kitos patalpos priklausinius, o tai, kad negavus reikiamų leidimų, Pastogių paskirtis nebuvo pakeista, nesudaro pagrindo daryti išvados, jog Pastogės yra priklausiniai ar antraeiliai daiktai.

11. Teismas nurodė, kad visiems butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių inžinerinių sistemų atskirų dalių (pavyzdžiui, nuotekų stovų, šildymo sistemos vamzdyno, elektros laidų ar pan.) patekimas į asmenims nuosavybės teise priklausančias patalpas (t. y. Pastoges) nepakeičia šių patalpų rūšies iš pagrindinės į antraeiles, todėl tai, kad nuotekų šalinimo inžinerinės sistemos dalis (nuotekų stovai) yra nutiesti per Pastoges, savaime nepadaro šių Pastogių Name esančių butų ir kitų patalpų priklausiniu.

12. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje ieškovai, būdami Pastogės Nr. 25 ir Pastogės Nr. 26 savininkai / bendrasavininkai, turi teisinę pareigą padengti proporcingą dalį išlaidų, skirtų bendram Namo turtui išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jo būtiniems pagerinimams atlikti. Ieškovų argumentų, kad jų turimose Pastogėse nėra įrengto šildymo, vandentiekio, nuotekų šalinimo tinklų ir dujų bei tai, kad Pastogės yra faktiškai nenaudojamos, teismas nelaikė reikšmingomis aplinkybėmis, t. y. šios aplinkybės, teismo vertinimu, nepašalina ieškovų pareigos prisidėti prie Namo bendrojo naudojimo objektų išlaikymo.

13. Teismas, nustatęs tai, kad ieškovams nuosavybės teise priklausančios Pastogių dalys nėra izoliuotos nuo visų likusių Namo patalpų, jų konstrukcijos (stogas, perdangos, pamatai ir kt.) yra bendros, į Pastoges patenkama per bendras Namo laiptinę, laiptus, lauko duris, laiptinė yra šildoma, o atsakovei teikiant daugiabučio namo administravimo paslaugas, prižiūrint Namą, kaip visų bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą, pripažino, jog atsakovės teikiamomis paslaugomis naudojasi ir ieškovai, dėl ko negalima teigti, kad atsakovė ieškovams jokių paslaugų neteikia ir jomis ieškovai nesinaudoja. Teismas sprendė, kad atsakovė pagrįstai ieškovams išrašo sąskaitas už bendrojo naudojimo objektų komunalines paslaugas ir kaupiamąsias lėšas.

14. Teismas sprendė, jog ieškovų atstovo paaiškinimai apie tai, kad ieškovai už sąskaitose nurodytas paslaugas (laiptinės ir kiemo valymą), kaip buto savininkai, sumokėjo, jų neginčijo, kad ieškovai sutiktų mokėti ir už Pastoges, tik tuo atveju, jeigu nuotekų stovai būtų iškelti ir ieškovai galėtų naudoti Pastoges savo poreikiams, patvirtina, kad ieškovai neginčija, jog sąskaitose nurodyti darbai buvo atlikti ir kad tai buvo būtini darbai Namo bendrojo naudojimo objektams išsaugoti ir tinkamai jų būklei palaikyti.

15. Teismas sutiko, kad Pastogėse naudingojo ploto nėra, tačiau konstatavo, jog CK 4.82 straipsnio 7 dalies prasme ieškovams nuosavybės teise priklausančių Pastogių naudingasis plotas turi būti suprantamas kaip visas jų faktiškai turimas (užimamas) plotas.

16. Teismas padarė išvadą, kad Aprašo lentelių ketvirtose grafose (išskyrus pirmą eilutę) žodis „patalpų“ reiškia pastato kitas patalpas (kaip tai paaiškinta lentelių pirmų eilučių ketvirtose grafose), o įvertinęs Aprašo, taip pat VĮ Registrų centro duomenis, sprendė, jog Pastogės priskiriamos prie daugiabučio gyvenamojo namo kitų patalpų, t. y. tų patalpų, kurios nurodytos Aprašo lentelėse kaip patalpos. Teismas pažymėjo ir tai, kad Aprašo ieškovai neginčijo, jis yra galiojantis, todėl atsakovė pagrįstai juo vadovaujasi, skaičiuodama komunalinius ir kitus mokesčius.

17. Teismas nustatė, kad atitinkamai pagal ieškovams priklausančių Pastogių bendrą plotą atsakovė skaičiavo ieškovams priklausančius mokėti mokesčius, o mokėtinų sumų proporcijos buvo paskaičiuotos tinkamai.

18. Teismas sprendė, jog tai, kad ieškovai Pastogėmis nesinaudoja, yra ieškovų valinis sprendimas arba pasirinktas pasyvumas, kuris negali turėti įtakos jiems priklausančios dalies Name paskaičiavimui, ir pažymėjo, jog ieškovai dėl galimų kliūčių naudotis Pastogėmis turi teisę ginti savo galimai pažeistas teises teisės aktų nustatyta tvarka, bet ne atsisakyti mokėti mokesčius.

19. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad byloje nebuvo nustatytas atsakovės veiksmų neteisėtumas, sprendė, jog ieškovai atsakovei sumokėjo 1 761,89 Eur pagal teisėtai ir pagrįstai išrašytas sąskaitas, kas laikytina ieškovų prievolės atsakovei vykdymu. Todėl teismas ieškovų reikalavimą priteisti iš atsakovės nuostolių atlyginimą, atmetė, taip pat atmetė ir reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

20. Apeliaciniu skundu ieškovai V. L. ir G. L. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

20.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, yra taikytina byloje, nes, ieškovų manymu, skiriasi bylų faktinės aplinkybės. Ši nutartis negali būti taikoma ir dėl to, kad 2009 m. lapkričio 27 d. negaliojo joks poįstatyminis teisės aktas, reglamentuojantis naudingojo ploto skaičiavimo tvarką. Išaiškinimas, kad butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingasis plotas suprantamas kaip visas tame name savininko faktiškai turimas (užimamas) plotas, minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje prieštarauja šiuo metu galiojančių Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522, (toliau – Taisyklės) 153.3.1 papunkčiui, kuris įtvirtina, jog pastogėje esančios negyvenamosios paskirties patalpos naudingas plotas yra ne visas faktiškai turimas plotas, o tik toks plotas, kuris yra apšiltintas. Ieškovų nuomone, pirmosios instancijos teismas ginčo klausimą išsprendė netinkamai, nes vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, kuris šiai dienai jau nėra aktualus.

20.2. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ieškovų byloje pateikto ŽŪM 2021 m. rugpjūčio mėn. atsakymo „Dėl neįrengtų pastogių ploto skaičiavimo“ ir nepagrįstai neatsižvelgė į jame išdėstytus nurodymus. Nurodytas atsakymas yra galiojantis ir taikomas kitų daugiabučių namų administratorių. Jis yra svarbus nagrinėjamai bylai, nes konkrečiai nurodo, kaip turi būti apskaičiuojami mokesčiai nuo neapšiltintų ar nešildomų pastogių ploto.

20.3. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl kitų patalpų, esančių Name, t. y. rūsių, neapmokestinimo pagrįstumo. Name esantys rūsiai, kaip ir Pastogės, yra nešildomi, rūsių patalpose taip pat nėra dujų, vandens ir kitokių komunikacijų, rūsių ir Pastogių plotas yra beveik vienodas. Vien tik todėl, kad rūsių plotai nėra formalizuoti ir nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, o Pastogių plotai yra formalizuoti ir minėtame registre įregistruoti, taikyti skirtingas taisykles nėra pagrindo. Atsakovų nuomone, sprendžiant klausimą dėl patalpų ploto priskyrimo palyginamiesiems naudingiesiems plotams, nėra jokio skirtumo, patalpa yra įregistruota atskiru nekilnojamuoju daiktu ar yra bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas. Ieškovai, kaip Pastogių savininkai, rūsių neturi. Taikant mokesčius bendram Pastogių plotui ir netaikant mokesčių bendram rūsių plotui, pažeidžiamas teisingumo ir proporcingumo principas, nes Pastogių savininkams perkeliama neproporcingai didelė finansinė našta.

20.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė į Aprašą Pastogių plotą kaip prilyginamą naudingajam plotui įtraukė, o Pastoges nurodė kaip susijusias su namo bendromis konstrukcijomis. Šiame Apraše, neatskyrus žodžio „butų“ nuo žodžio „patalpų“ kableliu arba tarp žodžio „butų“ ir žodžio „patalpų“ neįrašius jungtuko „ir“, užrašas „Visi pastato butų patalpų savininkai“ negali būti suprantamas kaip užrašas „Visi butų ir kitų patalpų savininkai“. Ieškovai iš formuluotės „Visi pastato butų patalpų savininkai“ suprato, kad jie, kaip Pastogių savininkai, nėra įtraukti kaip susiję su bendrosiomis Namo konstrukcijomis. Jei būtų supratę kitaip, Aprašą būtų skundę. Teismas nepagrįstai sprendė, jog Pastogių plotai, kaip naudingieji, yra įtraukti į Aprašą, ir to neargumentavo.

20.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad Pastogės nėra buto priklausiniai. Ieškovai byloje neprašė Pastogių pripažinti buto Nr. 24 priklausiniais. Jie tik teigė, kad Pastogės yra minėtam butui faktiškai tarnaujantis daiktas, todėl jas galima laikyti priklausiniais.

20.6. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovai neįrodė, jog negali Pastogių naudoti dėl blogo kvapo, nes byloje buvo pateikti duomenys, kad į Pastoges yra išvesti net 8 atviri kanalizacijos stovai. Įrodinėti tai, kad pro atvirus kanalizacijos stovus veržiasi kanalizacijos dujos, nėra jokios būtinybės, nes tai yra preziumuojama.

Šalies argumentai

20.7. Ieškovai nesutinka, kad visų bendraturčių teisių, o atitinkamai ir pareigų, apimtis yra vienoda. Name yra 24 butai ir 24 rūsiai. Rūsiai yra tik butų priklausiniai, dėl ko ieškovai, kaip Pastogių savininkai, rūsiais naudotis teisės neturi. Ieškovai, kaip Pastogių savininkai, neturi teisės naudotis ir vandentiekio, nuotekų šalinimo, dujų, elektros sistemomis, šilumos punktu bei šilumos vamzdynais, nes išvardintų bendrojo naudojimo objektų Pastogėse nėra. Nesant teisės naudotis bendrojo naudojimo objektais, negali kilti ir pareiga juos išlaikyti ir išsaugoti. Teisė naudotis kitais bendrojo naudojimo objektais, tokiais kaip namo sienos, stogas, konstrukcijos, pastogių savininkams yra apribota dėl atvirų nuotekų stovų. Tuo tarpu Name esančių butų savininkai visais išvardintais bendrojo naudojimo objektais naudotis teisę turi ir ją realizuoja.

20.8. Teigdamas, kad laiptinių ir kiemo valymo darbai buvo būtini bendrojo naudojimo objektams išsaugoti ir palaikyti tinkamą jų būklę, teismas nepagrįstai rėmėsi Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603. Minėtų nuostatų kontekste skaičiuoti mokesčius už valymo darbus yra administratoriaus teisė, o ne pareiga. Tai patvirtina ir pačios atsakovės veiksmai. Atsakovė yra įsteigta 2021 m. spalio 18 d. Iš teismui pateiktų sąskaitų matyti, kad mokesčiai už valymo darbus pradėti skaičiuoti tik nuo 2022 m. birželio 1 d. Tokiu būdu ir pati atsakovė patvirtino, kad kiemo ir laiptinių valymo darbai nėra susiję su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais.

20.9. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovės ieškovams pateiktose sąskaitose mokėtinų sumų proporcijos paskaičiuotos tinkamai – mokesčiai ieškovams paskaičiuoti nuo bendro Pastogių ploto. Pagal CK 4.82 straipsnio 7 dalį mokėtinų sumų proporcija turi būti sudaryta atsižvelgiant į savininkui priklausantį patalpų naudingąjį plotą, o ne patalpų bendrąjį plotą, ir namo naudingojo ploto santykį. Skirtingų proporcijų taikymas nėra numatytas teisės aktuose, pažeidžia CK 4.82 straipsnio 7 dalies taisykles, todėl yra nepagrįstas ir neteisėtas.

20.10. Patikslintame ieškinyje ieškovai plačiai išdėstė Pastogių nenaudingojo ploto apmokestinimo ir rūsių nenaudingojo ploto neapmokestinimo prieštaravimo klausimą, tačiau teismas šios aplinkybės nevertino ir apie tai nepasisakė. Nepasisakydamas dėl rūsių ploto neapmokestinimo, teismas nesprendė atsakovės ieškovams pateiktų sąskaitų teisingumo klausimo, nes išdalinus bendraturčių patvirtintas konkrečias sumas už darbus ir paslaugas ir rūsių plotui, ieškovams tenkanti mokesčių dalis būtų ženkliai mažesnė.

20.11. Atsakovė taikydama tame pačiame Name esančioms patalpoms skirtingas mokesčių skaičiavimo taisykles, pažeidė teisingumo, proporcingumo ir nediskriminavimo principus, ko pasėkoje ieškovai patyrė nuostolius – sumokėjo 1 761,89 Eur mokesčių bei kaupiamųjų lėšų sumą, kurią jiems privalo atlyginti (grąžinti) atsakovė.

Atsiliepimas

21. Atsakovė DNSB (duomenys neskelbtini) pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodė tokius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

Žemesnės instancijos teismas

21.1. Priešingai nei nurodo ieškovai apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas ŽŪM 2021 m. rugpjūčio mėn. atsakymą „Dėl neįrengtų pastogių ploto skaičiavimo“ vertino ir nustatė, kad VĮ „Registrų centras“ duomenimis bei byloje esančių kadastrinių matavimų bylų duomenimis, pagal minėtame ŽŪM atsakyme minimas Taisykles, neįrengtose pastogėse naudingojo ploto nėra, tačiau vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutarties išaiškinimu, CK 4.82 straipsnio 7 dalies prasme, ieškovams nuosavybės teise priklausančių pastogių naudingasis plotas turi būti suprantamas kaip visas jų faktiškai turimas (užimamas) plotas.

21.2. Ieškovų minimuose Taisyklėse nenurodyta, kad jose vartojamos sąvokos atitinka CK vartojamas sąvokas, o būtent CK IV knygos sąvokas, todėl nustatant buto ir kitų patalpų savininkui priklausančią bendrosios dalinės nuosavybės dalį CK IV knygos prasme, kuri lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui, privaloma vadovautis ne tik šiose Taisyklėse nurodyta gyvenamosios patalpos naudingojo ploto sąvoka, bet ir teismų praktika.

21.3. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nusprendė, jog visiems butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių inžinerinių sistemų atskirų dalių, pavyzdžiui, nuotekų stovų, šildymo sistemos vamzdyno, elektros laidų ir pan., patekimas į asmenims nuosavybės teise priklausančias patalpas nepakeičia šių patalpų rūšies iš pagrindinės į antraeiles, todėl tai, kad nuotekų šalinimo inžinerinės sistemos dalis (nuotekų stovai) yra nutiesti per pastoges, savaime nepadaro šių pastogių gyvenamojo namo butų priklausiniu.

21.4. Atsakovė sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamos civilinės bylos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 3K-7-515/2009 faktinės aplinkybės, priešingai nei teigia ieškovai, yra panašios ir minėtoje byloje suformuota praktika taikytina nagrinėjamoje byloje. Teismas pagrįstai sprendė, kad Pastogės yra atskirai įregistruoti nekilnojamojo turto objektai, kuriems suteikti savarankiški unikalūs numeriai, Pastogių dalis ieškovai įsigijo atskiromis sutartimis, ieškovams, be Pastogių dalių, Name nuosavybės teise nepriklauso ir butas Nr. 24, todėl jos negali būti laikomos antraeiliais daiktais, kaip tai numatyta CK 4.13 straipsnyje.

21.5. Atsakovė ieškovų argumentus, kad Apraše į namo naudingąjį plotą patenka tik name esančių butų naudingasis plotas, laiko teisiškai nereikšmingais ginčo išsprendimui. Apraše namo duomenys (plotai, patalpų skaičius ir pan.) nurodomi vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, tačiau ir šie duomenys gali keistis.

21.6. Ieškovų argumentai, kad teismas nepasisakė apie kitų patalpų, esančių tame pačiame Name, - rūsių, neapmokestinimo pagrįstumą, laikytini nepagrįstais. Šioje byloje nebuvo pareikšti jokie reikalavimai, susiję su mokesčių priskaitymo butų savininkams, turintiems rūsius, teisingumo ar (ne) pagrįstumo, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo šių klausimų nagrinėti ir dėl jų atskirai pasisakyti skundžiamame sprendime.

22. Tretieji asmenys atsiliepimų į ieškovų apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

23. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant ieškovų pateikto apeliacinio skundo ribų.

Dėl apeliacijos objekto

24. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovų reikalavimas neskaičiuoti jų turimoms negyvenamosioms patalpoms (Pastogėms) mokesčių už daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir administravimą, taip pat atmestas reikalavimas priteisti jau anksčiau sumokėtus tokius mokesčius, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Dėl bylai išnagrinėti reikšmingų faktinių aplinkybių

25. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašas liudija, kad adresu: (duomenys neskelbtini), yra registruotas daugiabutis namas (t. y. ginčo Namas). Minėtame nekilnojamojo turto išraše yra užfiksuoti ir svarbiausi minėto Namo techniniai duomenys, t. y.: bendras plotas – 2 051,27 kv. m; naudingas plotas – 1 053,23 kv. m; gyvenamasis plotas – 615,70 kv. m; rūsių (pusrūsių) plotas – 343,81 kv. m, gyvenamosios paskirties patalpų skaičius – 24; nustatytas bendro naudojimo objektyvų valdymas – DNSB (duomenys neskelbtini)).

26. Byloje pateiktas VĮ Registrų centro Butų (patalpų) sąrašas pastate liudija, kad Name yra įregistruotos 24 gyvenamosios paskirties patalpos ir 3 negyvenamosios paskirties patalpos.

27. VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro išrašas liudija, kad 2021 m. spalio 18 d. buvo įregistruota DNSB (duomenys neskelbtini), kurios paskirtis įgyvendinti pastato (daugiabučio namo, adresu: (duomenys neskelbtini)) patalpų savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra, atnaujinimu.

28. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašas liudija, kad adresu: (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas nekilnojamojo turto objektas – neįrengta pastogė (t. y. Pastogė Nr. 25). Pastogė Nr. 25 yra įregistruota kaip savarankiškas nekilnojamojo turto objektas, jai suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta naudojimo paskirtis („Kita“), nurodytas bendras (pagrindinis) plotas (164,50 kv. m). Pastogė Nr. 25 kaip savarankiškas nekilnojamojo turto objektas Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota 2005 m. sausio 11 d. Pastogė Nr. 25 nuosavybės teise priklauso ieškovams V. L. ir G. L. (49/100 dalys priklauso abiem ieškovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, o 51/100 dalys asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovui G. L.).

29. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašas liudija, kad adresu: (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas nekilnojamojo turto objektas – neįrengta pastogė (t. y. Pastogė Nr. 26). Pastogė Nr. 26 yra įregistruota kaip savarankiškas nekilnojamojo turto objektas, jai suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta naudojimo paskirtis („Kita“), nurodytas bendras (pagrindinis) plotas (153,15 kv. m). Pastogė Nr. 26 kaip savarankiškas nekilnojamojo turto objektas Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota 2004 m. gruodžio 3 d. 74/100 dalys Pastogės Nr. 26 bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ieškovams V. L. ir G. L., o 14/100 dalys asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovui G. L.. Likusios Pastogės Nr. 26 dalys priklauso tretiesiems asmenims (B. P. – 4/100 dalys; Z. G. ir H. H. – 8/100dalys).

30. Byloje pateiktas 2021 m. lapkričio 10 d. protokolas Nr. 21/11-10 liudija, kad 2021 m. lapkričio 3 d. įvyko Namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas, kurio metu buvo patvirtintas Aprašas (t. y. Namo bendrojo naudojimo objektų aprašas).

31. Byloje pateiktas VĮ Registrų centro Butų (patalpų) sąrašas pastate liudija, kad ginčo Name ieškovui G. L. priklauso ir butas Nr. 24.

32. Byloje yra pateiktos atsakovės išrašytos sąskaitos ieškovams už laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio mėn. iki 2023 m. sausio mėn., kurių bendra sudaro 1 761,89 Eur. Į nurodytas sąskaitas yra įtraukti dveji mokesčiai: mokesčiai už komunalinius patarnavimus (pirmininko darbo užmokestis; buhalterinės paslaugos; ūkio išlaidos) ir kaupiamųjų lėšų rinkliava. Byloje tarp šalių nekilo ginčas, kad nurodytos sąskaitos ieškovų yra visiškai apmokėtos.

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (ne) teisėtumo

33. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl apmokėjimo už atsakovės teikiamas Namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, priežiūros ir komunalines paslaugas. Ieškovai neigia (ginčija) savo pareigą mokėti už Namo bendrosios dalinės nuosavybės objektų priežiūrą, administravimą bei komunalines paslaugas, taip pat kaupiamąsias lėšas, kurios apskaičiuotos jų turimoms negyvenamosios paskirties patalpoms – Pastogėms, motyvuodami tuo, kad jiems priklausančios Pastogės (Pastogė Nr. 25; atitinkamos Pastogės Nr. 26 dalys) yra neįrengtos ir neapšiltintos, o neįrengtos ir neapšiltintos Pastogės neturi naudingojo ploto, tokiose Pastogėse nėra nei šildymo, nei vandentiekio, nei nuotekų šalinimo tinklų ir dujų, juose yra išvesti Name esančių butų nuotekų stovai, todėl ieškovai faktiškai Pastogių patalpoms nesinaudoja ir negali naudotis, o atsakovė tokioms patalpoms jokių paslaugų nesuteikė ir negalėjo suteikti. Ieškovai taip pat laiko, kad Pastogės nėra savarankiški nekilnojamojo turto objektai (savarankiški daiktai), nes jos laikytinos buto Nr. 24 priklausiniais.

Žemesnės instancijos teismas

34. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad Name esančios Pastogės, atsižvelgiant į tai, kad jos yra įregistruotos kaip savarankiški nekilnojamojo turto objektai, Pastogėms yra suteikti unikalūs numeriai, Pastoges (jų dalis) ieškovai įsigijo atskiromis sutartimis (pirkimo–pardavimo; mainų), taip pat įvertinus tai, kad Pastogės nuosavybės teise priklauso ir ieškovei V. L., kuri nuosavybės teise ginčo Name nevaldo jokios kitos patalpos, negali būti laikomos antraeiliais daiktais, kaip tai numatyta CK 4.13 straipsnyje. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Pastogės yra savarankiški nekilnojamojo turto objektai, Pastogės jų savininkų (ieškovų) noru, pastangomis ir finansinėmis galimybėmis gali būti paverstos gyvenamuoju plotu, administracinėmis patalpomis ar pan. Tai, kad Pastogėse yra Name esančių butų nuotėkų stovai, teismo vertinimu, nedaro Pastogių priklausiniais ar antraeiliais daiktais, nes nuotėkų stovai gali būti bet kada iškelti iš Pastogių, kas yra numatyta ir byloje pateiktame Namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plane. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad Pastogėms neturint aiškiai išreikšto naudingo ploto, CK 4.82 straipsnio 7 dalies prasme, jam prilyginamas visas jų faktiškai turimas (užimamas) plotas, proporcingai nuo kurio ieškovams atsakovė ir skaičiuoja mokesčius už Namo bendrosios dalinės nuosavybės objektų administravimą ir priežiūrą, taip pat apskaičiuoja kaupiamąsias lėšas. Skundžiamame sprendime prieita išvados, kad ieškovai, būdami Pastogių savininkai (bendrasavininkai) turi pareigą padengti dalį išlaidų, skirtų Namo bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jo būtiniems pagerinimams atlikti.

35. Ieškovai pateiktame apeliaciniame skunde iš esmės atkartoja ir papildomai detalizuoja savo patikslinto ieškinio argumentus. Apeliantų nuomone, Pastogės, nors ir yra atskiri nekilnojamojo turto objektai, tačiau jos yra neįrengtos ir neapšildytos, į Pastoges nėra įvestos komunikacijos, neteikiamos komunalinės paslaugos (nėra vandentiekio, nuotekų šalinimo, dujų), todėl Pastogės laikytinos priklausiniais. Laiko nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad visas Pastogių užimamas plotas gali būti prilyginamas naudingam plotui ir remiantis juo skaičiuojami mokesčiai už Namo bendrosios dalinės nuosavybės objektų priežiūrą ir administravimą. Apeliantų įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai vadovavosi kasacinės instancijos teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, pateiktais išaiškinimais, nes nagrinėjamos bylos atveju jie yra neaktualūs.

36. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos faktinių duomenų visetą, su apeliantų pateikto apeliacinio skundo argumentais nesutinka ir juos laiko nepagrįstais.

37. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas (toliau – DGNKPPSBĮ).

38. Pastato bendrojo naudojimo objektai yra detalizuoti DGNKPPSBĮ 2 straipsnio 15 dalyje, pagal kurią pastato bendrojo naudojimo objektus sudaro: 1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos); 2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); 3) pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; 4) vietiniai inžineriniai tinklai; 5) bendrojo naudojimo žemės sklypas.

39. DGNKPPSBĮ 2 straipsnio 11 dalyje yra aiškiai apibrėžta kad kitos patalpos – daugiabučiame name esančios negyvenamosios paskirties patalpos (administracinės, komercinės ir kitos), suformuotos ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotos kaip atskiras nuosavybės teisės objektas, taip pat atskirame atitinkamos paskirties pastate esančios asmeninio naudojimo rekreacinės (poilsio), kūrybos (kūrybinės dirbtuvės) ar ūkinės (garažų ir kt.) paskirties patalpos, suformuotos ir Nekilnojamo turto registre įregistruotos kaip atskiras nuosavybės teisės objektas.

40. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmoka. Taip pat, butų ir kitų patalpų savininkai privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (CK 4.82 straipsnio 4 dalis).

41. Nagrinėjamoje byloje itin aktuali yra CK 4.82 straipsnio 7 dalis, kuri numato, kad buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Anksčiau (iki 2013 m. sausio 1 d.) minėta nuostata buvo įtvirtinta CK 4.82 straipsnio 5 dalyje.

42. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad CK 4.82 straipsnio 7 dalyje (anksčiau – CK 4.82 straipsnio 5 dalyje) įtvirtintas proporcingumo principas reiškia, kad kiekvieno butų ir kitų patalpų savininko bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra nustatoma kaip atitinkama proporcija. Ji apskaičiuojama visą konkrečiam butų ir kitų patalpų savininkui nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingąjį plotą palyginant su gyvenamojo namo visu naudinguoju plotu. Nustatant butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis į palyginamuosius naudinguosius plotus turi būti įskaičiuojamas ir rūsio patalpų plotas, taip pat ir bendraturčio, kurio bendrosios dalinės nuosavybės dalis nustatoma, atitinkamame gyvenamajame name faktiškai turimų (užimamų) patalpų naudingasis plotas, nesvarbu, kad šios patalpos nėra teisiškai įregistruotos bei įteisintos. Šios teisės normos prasme butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingasis plotas suprantamas kaip visas tame name savininko faktiškai turimas (užimamas) plotas. Nustatant bendraturčio faktiškai turimą (užimamą) plotą yra teisiškai nereikšminga atitinkamų patalpų funkcinė bei naudojimo paskirtis, taip pat naudojimosi jomis dažnumas, intensyvumas ir pan. Priešingas aptariamosios teisės normos aiškinimas galėtų iškreipti proporcingumo principą ir nulemti neproporcingai dideles arba mažas konkretaus butų ar kitų patalpų savininko išlaidas, susijusias su nuosavybės teisės į bendrąją dalinę nuosavybę įgyvendinimu. Šiai teisės normai taikyti reikšmingas patalpų naudingasis plotas apskaičiuotinas atitinkamai pagal analogiją taikant teisės aktus, reglamentuojančius buto bendrojo ploto ir negyvenamųjų pastatų bendrojo ploto skaičiavimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

43. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tokia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, suformuota CK 4.82 straipsnio 7 dalies aiškinimo taisyklė buvo pratęsta ir vėlesnėje kasacinės instancijos teismo praktikoje.

44. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad daugiabučiai gyvenamieji namai paprastai statomi siekiant sukurti gyvenamąjį plotą (butus), tačiau gali būti statomi ir tokie daugiabučiai gyvenamieji namai, kuriuose suprojektuoti ne tik butai, bet ir kitos paskirties patalpos (pvz., prekybos, administracinės), o taip pat tokios patalpos daugiabučiame gyvenamajame name gali atsirasti, pvz., pertvarkius butą į kitos paskirties patalpas. Daugiabučių gyvenamųjų namų konstrukciniai ypatumai lemia tai, kad juose, be butų ar kitos paskirties patalpų (prekybos, administracinių ir kt.), kaip pagrindinių daiktų, kurie yra asmeninės nuosavybės teisės objektai, yra ir kitų objektų: bendro naudojimo patalpų (pvz. laiptinėse, palėpėje esančios patalpos), taip pat įvairių namo konstrukcinių elementų (pvz. namo sienos, perdangos), mechaninės (liftai), elektros (pvz. elektros kabeliai), sanitarinės–techninės (pvz. nuotekų vamzdžiai) įrangos ir kt., kurie funkcine paskirtimi susiję ne su vienu, bet su keliais ar net visais tokiame name esančiais butais ar kitos paskirties patalpomis. Dėl to šie objektai pagal nustatytą teisinį reguliavimą butų ir kitų patalpų savininkams priklauso bendrosios nuosavybės teise. Kadangi nurodytų objektų įvairovė (rūšys), jų dydžiai (apimtys) tiesiogiai priklauso nuo name esančių butų ir kitos paskirties patalpų ne tik skaičiaus, bet ir dydžio, todėl butų ir kitų patalpų savininkams šie objektai priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buto ar kitų patalpų savininkui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausanti dalis lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų (buto savininkui – buto patalpų, o kitų patalpų savininkui – tų kitų patalpų) naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-430-403/2018 24 punktas).

45. Anksčiau minėtoje nutartyje kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad CK 4.82 straipsnio 7 dalyje vartojama formuluotė „kitų patalpų savininkui“ apima daugiabučiame name esančias kitos nei gyvenamoji paskirties patalpas (prekybos, administracines ir pan.), kurios yra ar gali būti savarankiškas nuosavybės teisės objektas, bet neapima buto savininkui nuosavybės teise priklausančio rūsio (daugiabučio namo rūsyje esančių patalpų, skirtų daiktams laikyti, t. y. sandėliuko) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-430-403/2018 26 punktas).

46. Dar vėlesnėje kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad CK 4.82 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas, pagal kurį buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra nustatoma į lyginamuosius plotus įtraukiant tik naudingąjį plotą, negali būti aiškinama kaip reiškianti, kad į lyginamuosius plotus turi būti įtrauktas ir visų kitų tame name savininko faktiškai turimų (užimamų) patalpų plotas, neatsižvelgiant į patalpų funkcinę bei naudojimo paskirtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-403/2019 28 punktas).

47. Galiausiai anksčiau minėtoje nutartyje kasacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pagal nustatytą teisinį reguliavimą, nustatant butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalies apimtį, į palyginamuosius naudinguosius plotus, pagal kuriuos nustatoma bendraturčių teisių bei pareigų apimtis, negali būti įtraukiami namo rūsyje esančių sandėliavimo paskirties patalpų, kurios yra butų priklausiniai, priklausančių bendraturčiams asmeninės nuosavybės teise ar esančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektais, kuriais bendraturčiai turi teisę naudotis pagal nustatytą naudojimosi tvarką, plotai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-403/2019 32 punktas).

48. Iš šios nutarties 42–47 punktuose nurodytos kasacinės instancijos teismo praktikos darytina išvada, kad priešingai nei kad teigia ieškovai savo apeliaciniame skunde, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009 pateikti išaiškinimai yra aktualūs nagrinėjamos bylos atveju, vėlesnėje kasacinės instancijos teismo praktikoje jie ne tik kad nebuvo paneigti (pripažintini neaktualiais), tačiau buvo patvirtinti, detalizuoti ir sukonkretinti, dėl ko pirmosios instancijos teismas privalėjo jais vadovautis ir pagrįstai vadovavosi.

49. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino, ar ginčo Pastogės yra pagrindiniai ar antraeiliai daiktai, o ši aplinkybė, remiantis kasacinio teismo praktika (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-313/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430-403/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-403/2019) ir yra esminę reikšmę faktorius, sprendžiant, ar ginčo Pastogių užimamas bendras plotas pagrįstai buvo įtrauktas į lyginamuosius plotus, nuo kurių yra apskaičiuojami ir mokami mokesčiai bendrijai, taip pat apskaičiuojamos ir renkamos kaupiamosios lėšos. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos išvada, jog nagrinėjamu atveju ginčo Palėpės nėra ir buto Nr. 24 priklausiniai. Priešingai nei rūsio patalpos (į kurias ypač apeliavo ieškovai tiek pateiktu patikslintu ieškiniu, tiek ir pateiktu apeliaciniu skundu), Palėpės nėra antraeiliai daiktai, pagal savo paskirtį tarnaujantys / priklausantys butams.

50. Pagal CK 4.12 straipsnį, pagrindiniais daiktais laikomi daiktai, galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais. Jie turi atitikti daiktams keliamus reikalavimus ir neturi būti draudimo jiems savarankiškai būti civilinėje teisinėje apyvartoje. Pagal CK 4.13 straipsnio 1 dalį, antraeiliais daiktais laikomi tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantys arba pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susiję daiktai. Antraeiliai daiktai skirstomi į esmines pagrindinio daikto dalis, į gaunamus pagrindinio daikto vaisius, produkciją ir pajamas, į pagrindinio daikto priklausinius (CK 4.13 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 4.19 straipsnio 1 dalį, priklausiniai yra savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu.

51. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priklausiniu pripažįstamas toks daiktas, kuris yra skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir yra susijęs su pagrindiniu daiktu bendra ūkine paskirtimi. Konstatuojant teisiškai reikšmingas priklausinio sąsajas su pagrindiniu daiktu, yra svarbus ne jų fizinis ryšys (geografinė padėtis, buvimas vieno šalia kito), o funkcinis ryšys, t. y. priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas pagrindiniam daiktui tarnauti ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi. Tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažintas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui. Sprendžiant, ar tarp daiktų yra teisiškai reikšmingas funkcinis ryšys – ar priklausinys savo ūkine paskirtimi tarnauja pagrindiniam daiktui, – fakto klausimas, susijęs su konkrečių faktinių aplinkybių konstatavimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2014 ).

52. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad tiek Palėpė Nr. 25, tiek ir Palėpė Nr. 26 yra registruotos Nekilnojamojo turto registre kaip atskiri turtiniai vienetai, turi savo individualius unikalius numerius, t. y. egzistuoja kaip atskiri (savarankiški) nekilnojamieji daiktai CK 4.12 straipsnio prasme, abi Palėpės nėra priskirtos prie konkretaus Namo buto (butų). Sutiktina su apeliantų argumentu, kad patalpų įregistravimas Nekilnojamojo turto registre atskirais nekilnojamojo turto objektais negali būti laikomas esminiu argumentu, sprendžiant klausimą, ar tokios patalpos yra priklausiniai CK 4.72 straipsnio 7 dalyje įtvirtinto reguliavimo prasme, tačiau, pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar ginčo Palėpės yra priklausiniai ar savarankiški nekilnojamojo turto objektai, vertino ir kitus kriterijus, atsižvelgė ir į kitas byloje nustatytas aplinkybes. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pagal savo tiesioginę funkcinę paskirtį, Palėpės nėra skirtos tinkamai ginčo Namo eksploatacijai užtikrinti, jos taip pat nėra skirtos tarnauti ir Name esančiam (ieškovui G. L. priklausančiam) butui Nr. 24, pagal savo savybes nėra nuolat su minėtu butu susijusios. Priešingai, ginčo Pastogės yra savarankiškai egzistuojantys pagrindiniai daiktai, nepriklausomai nuo kitų Name esančių nekilnojamojo turto objektų (pvz. butų) dalyvaujantys civilinėje apyvartoje (Pastogės gali būti perleistos bet kokiam asmeniui, netgi neturinčiam ginčo Name jokių kitų nuosavybės teisės objektų), Pastogių paskirtis gali būti jų savininko norui, esant teisės aktų nustatytoms sąlygoms, keičiama (į gyvenamosios paskirties patalpas, į komercinės paskirties patalpas, ir pan.). Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad Pastogės gali būti prijungtos prie centralizuotų šildymo, vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistemų, kadangi tokios sistemos yra įrengtos pačiame Name. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad Pastogės yra atskiri ir savarankiški nekilnojamojo turto objektai, jos nėra priklausiniai ar antraeiliai daiktai CK 4.13 straipsnio ar 4.19 straipsnio prasme. Pastogės visiškai atitinka „kitų patalpų“ sąvoką, kaip ji yra įtvirtinta ir anksčiau minėtame norminiame teisės akte – DGNKPPSBĮ 2 straipsnio 11 dalyje.

53. Atmestini apeliantų argumentai, kad Pastogių patalpomis jie negali naudotis dėl juose esančių Namo butų nuotėkų stovų. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad nuotėkų stovai, esant Pastogių savininkų (ieškovų) valiai, gali būti bet kada iškelti iš Pastogių, kas yra numatyta ir Namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plane. Minėto plano 5 dalyje („Numatomos įgyvendinti namo atnaujinimo (modernizavimo) priemonės“) yra numatyta virš Namo stogo dangos iškelti nuotekų stovus esančius palėpėje, įrengti alsuoklius su ventiliacijos stogeliai. Kadangi šie darbai jau yra numatyti Namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plane, ieškovai galimai dėl to netgi nepatirs jokių papildomų finansinių išlaidų.

54. Dėl šios nutarties 43–53 punktuose nurodytų faktinių aplinkybių ir išdėstytų motyvų, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovė, skaičiuodama ieškovams tenkančią mokesčių už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir administravimą proporciją, pagrįstai įtraukia visą ieškovams priklausančių Pastogių plotą, nepaisant to, kad viešajame registre (t. y. Nekilnojamojo turto registre) nėra išskirtas naudingas plotas. Byloje esančios atsakovės ieškovams išrašytos sąskaitos liudija, kad atsakovė už Pastogę Nr. 25 mokesčius skaičiuoja nuo visos minėtos pastogės bendro ploto – 164,5 kv. m, o mokesčius už pastogę Nr. 26 atsakovė skaičiuoja proporcingai nuo ieškovams priklausančių 88/100 dalių minėtos Pastogės ploto – 134,77 kv. m (kai bendras Pastogės Nr. 26 plotas yra 153,15 kv. m).

Žemesnės instancijos teismas

55. Pažymėtina, kad tokia CK 4.87 straipsnio 7 dalies nuostatų taikymo taisyklė atsispindi ir naujausioje aukštesnės instancijos teismų praktikoje. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. balandžio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-217-642/2022, konstatavo, kad daugiabučio gyvenamojo namo cokoliniuose aukštuose esančios negyvenamosios patalpos – parkingai, būdami savarankiški nuosavybės teisės objektai, nėra butų priklausiniai, ir CK 4.82 straipsnio 7 dalies prasme patenka į „kitų patalpų“ samprata, todėl tokių patalpų plotai pagrįstai įtraukti į daugiabučio namo palyginamuosius naudinguosius plotus, nuo kurių yra skaičiuojami mokesčiai už daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir administravimą. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1630-432/2023 (kurios faktinės aplinkybės yra visiškai identiškos nagrinėjamai civilinei bylai), konstatavo, kad savarankiškais nekilnojamojo turto objektais įregistruotų palėpių, kurios yra nešildomos, kuriuose nėra jokių inžinerinių tinklų (vandentiekio, nuotekų šalinimo, dujų) ir kuriomis asmuo nesinaudoja, savininkas privalo proporcingai tokių palėpių plotui mokėti mokesčius už daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir administravimą, taip pat mokėti kaupiamąsias lėšas.

56. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad kiekvieno buto ar kitų patalpų savininkas įsigydamas (pvz., pirkimo–pardavimo sutartimi, mainų sutartimi ar kokiu nors kitu pagrindu) nuosavybės teise atitinkamo ploto butą ar kitas patalpas, t. y. sumokėdamas tam tikrą kainą už perkamą butą ar kitas patalpas, savaime sumoka ir už proporcingą daugiabučio namo bendrosios dalinės nuosavybės dalį, tokiu būdu tapdamas ne tik asmeninės nuosavybės teise įsigyjamo buto ar kitos patalpos savininku, tačiau ir visų kitų daugiabutį gyvenamąjį namą sudarančių objektų (nurodytų DGNKPPSBĮ 2 straipsnio 15 dalyje) bendraturčiu. Didesnio ploto asmeninės nuosavybės teise įgytam butui ar kitoms patalpoms tenka ir didesnė daugiabučio gyvenamojo namo bendrų inžinerinių konstrukcijų bei bendro naudojimo įrangos dalis. Kitoks aiškinimas prieštarautų elementarios logikos principams, taip pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams (CK 1.5 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovė V. L. be ginčo Pastogių nuosavybės teise Name daugiau neturi jokių kitų patalpų, todėl būdama tik Name esančių Pastogių Nr. 25 ir Nr. 26 savininke (bendrasavininke), ji neabejotinai yra ir Namo (kuriame yra nurodytos Pastogės) bendrosios dalinės nuosavybės objektų, kuriuos administruoja atsakovė, bendraturtė. Vien tai, kad ieškovai nesinaudoja jiems nuosavybės teise priklausančiomis Pastogėmis, nereiškia, jog jie nėra Namo bendrų inžinerinių konstrukcijų bei bendro naudojimo įrangos bendraturčiai, nes nustatant bendraturčio faktiškai turimą (užimamą) plotą, yra teisiškai nereikšminga atitinkamų patalpų funkcinė bei naudojimo paskirtis, taip pat naudojimosi jomis dažnumas, intensyvumas ir pan. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

57. Atmestini argumentai, kad byloje buvo būtina vadovautis ŽŪM 2021 m. rugpjūčio mėn. atsakymu „Dėl neįrengtų pastogių ploto skaičiavimo“. Nagrinėjamu atveju minėtos institucijos pagal iš privataus subjekto (UAB „Civinity namai“) gautą individualių paklausimą, pateiktas atsakymas (kurį pati ŽŪM laiko tik nuomone) neturi jokios teisinės (norminės) galios, todėl nėra privalomas teismui (teismams), ypač atsižvelgiant į tai, kad jis prieštarauja ir kasacinės instancijos teismo nuosekliai suformuotai praktikai (nurodytai šios nutarties 42–47 punktuose) taikant ir aiškinant CK 4.82 straipsnio 7 dalį. ŽŪM 2021 m. rugpjūčio mėn. atsakymas „Dėl neįrengtų pastogių ploto skaičiavimo“ yra grindžiamas vien tik Taisyklėmis (kuriomis, be kita ko, apeliacinį skundą grindžia ir apeliantai). Tačiau minėtos Taisyklės yra taikomos išimtinai nekilnojamojo turto objektų formavimui ar jau suformuotų nekilnojamojo turto objektų duomenų tikslinimui (žr. Taisyklių 1 punktas), o juose vartojamos sąvokas nesutampa (neatitinka) CK įtvirtintų sąvokų (žr. Taisyklių 2 punktas). Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamos bylos atveju, sprendžiant dėl CK 4.87 straipsnio 7 dalies nuostatų taikymo, nėra pagrindo vadovautis nurodytomis Taisyklėmis.

58. Apeliaciniame skunde ieškovai akcentuoja ir tai, kad mokesčiai už Namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir administravimą jiems negali būtis skaičiuojami, nes 2021 m. lapkričio 10 d. ginčo Namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo metu patvirtintame Apraše į naudingąjį Namo plotą nebuvo įtraukti jų turimų Pastogių plotai, o jie, kaip Pastogių savininkai, tame pačiame Apraše nebuvo nurodyti kaip susiję su bendrosiomis namo konstrukcijomis. Apeliacinės instancijos teismas tokius apeliantų argumentus taip pat laiko nepagrįstais.

59. Pažymėtina, jog DGNKPPSBĮ 2 straipsnio 3 dalyje yra apibrėžta, kad bendrojo naudojimo objektų aprašas yra pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą tipinę formą parengtas dokumentas, kuriame nurodoma daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objekto rūšis, paskirtis, požymiai, buvimo vieta, su objektu susiję butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai ir kiti objektą charakterizuojantys duomenys. Jau anksčiau buvo minėta, kad pastato bendrojo naudojimo patalpomis pripažįstamos pastato dalys, jeigu jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams (DGNKPPSBĮ 2 straipsnio 15 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad įstatymų leidėjas nustatė, kokios patalpos yra pripažįstamos bendrojo naudojimo patalpomis, ir atitinkamai – kad patalpos, kurios nuosavybės teise priklauso atskiriems savininkams, paprastai nėra kvalifikuojamos kaip pastato bendrojo naudojimo patalpos.

60. 2010 m. lapkričio 2 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakyme Nr. D1-895 „Dėl daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendro naudojimo objektų aprašo tipinės (pavyzdinės) formos patvirtinimo“ yra nurodyta aprašo tipinės (pavyzdinės) formos struktūra, kuri sudaryta iš penkių struktūrinių dalių (I. Bendrosios pastato konstrukcijos; II. Bendrosios pastato inžinerinės sistemos; III. Pastato bendrojo naudojimo patalpos (jai jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams); IV. Vietiniai inžineriniai tinklai; V. Bendrojo naudojimo žemės sklypai).

61. Iš to seka, kad pagrindinė ir vienintelė bendrojo naudojimo objektų aprašo paskirtis yra užfiksuoti kurios pastato konstrukcijos, inžinerinės sistemos, patalpos, inžineriniai tinklai ir žemės sklypai (jų dalys) laikytinos bendrosios dalinės nuosavybės objektais, siekiant tokius bendrosios dalinės nuosavybės objektus atriboti nuo butų ir kitų patalpų savininkams priklausančių objektų. Bendrojo naudojimo objektų aprašas nėra naudojamas administratoriui apskaičiuojant Namo butų ir kitų patalpų savininkams priklausančius mokėti mokėjimus ir įmokas (žr. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 15 d. nutarimu Nr. 831, IV skyrius „Patalpų savininkų mokėjimų ir įmokų apskaičiavimas“).

62. Iš byloje esančio Aprašo matyti, kad jame (jo įžanginėje dalyje) yra pažymėta, jog be 24 butų, ginčo Name taip pat yra trys kitos patalpos. Šios patalpos nebuvo įtrauktos į Aprašą (į trečią jo dalį), kas reiškia, jog Aprašu buvo nuspręsta (patvirtinta), kad tokios patalpos priklauso atskiriems savininkams (kaip kad ir Name esantys butai). Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamame sprendime nurodytu pirmosios instancijos teismo argumentu, kad Aprašo 4 grafoje („Su bendrosiomis konstrukcijomis / inžinerinėmis sistemomis / patalpomis susiję pastato butų ir kitų patalpų (toliau – patalpos) savininkai (buto Nr., kitos patalpos unikalus Nr.)“) įrašas „Visi pastato butų patalpų savininkai“ apima tiek butų, tiek ir kitų patalpų savininkus, nes priešingu atveju būtų pakakę padaryti įrašą „Visi pastato butų savininkai“. Tačiau Aprašo įžanginėje dalyje atskirai pažymėjus, kad Name yra ir trys kitos patalpos, yra akivaizdu, jog Aprašo 4 grafos įrašas buvo suformuluotas į tai atsižvelgus, įtraukiant ne tik žodį „butų“, bet ir žodį „patalpų“.

63. Konstatavus, kad atsakovė pagrįstai ir teisėtai skaičiuoja ieškovams mokesčius už Namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir administravimą, visiškai nepagrįstu laikytinas apeliantų išvestinis reikalavimas priteisti iš atsakovės anksčiau sumokėtus tokius mokesčius, t. y. 1 761,89 Eur sumą, kaip neva jų patirtus nuostolius. Kaip jau buvo pažymėta anksčiau, kiekvienas namo bendraturčių, nepriklausomai nuo to, ar jis nuosavybės teise valdo visą name suformuotą atskirą daiktą (patalpas) ar jo dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise, proporcingai savo nuosavybės daliai privalo apmokėti išlaidas namo išlaikymui ir išsaugojimui, tinkamai jį prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.76 straipsnis, 4.84 straipsnio 3 dalis, 4.83 straipsnio 3 dalis). Todėl ieškovų pagal atsakovės teisėtai ir pagrįstai jiems išrašytas sąskaitas už Namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir administravimą sumokėti mokesčiai, taip pat sumokėtos kaupiamosios lėšos, negali būti pripažįstamos jų nuostoliais ir atitinkamai priteisiamos iš atsakovės.

64. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą pažymi, kad, kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovų apeliaciniame skunde iš esmės yra tik pakartojami argumentai dėl ginčo Pastogių teisinio statuso, kurie buvo nurodyti pirmosios instancijos teismui pateiktame patikslintame ieškinyje. Visus šiuos argumentus pirmosios instancijos teismas išsamiai, remdamasis bylos duomenimis, išnagrinėjo, o jokių kitų argumentų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, apeliantai nepateikė. Apeliantai iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos visai kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantų nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apeliantų nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga (CPK 176 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

65. Atsakęs į esminius apeliacinio skundo argumentus, dėl kitų apeliacinio skundo / atsiliepimo į skundą argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro jokios įtakos skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

66. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir teisėtai bei pagrįstai, tinkamai motyvuodamas sprendimą, ieškovų patikslintą ieškinį atmetė. Apeliaciniame skunde iš esmės nėra argumentų, kurie būtų pagrindas pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus ir bylos faktines aplinkybes vertinti kitaip. Kadangi aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti ar naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nėra nustatyta, apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja. Įvertinęs byloje esančius duomenis, apeliacinis teismas daro išvadą, kad apeliantai nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

67. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

68. Atmetus ieškovų apeliacinį skundą, jų turėtos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, nėra atlyginamos.

69. Atsakovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 484 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, advokatės Inos Kurauskienės teisinei pagalbai apmokėti. Atmetus apeliacinį skundą, nurodytos bylinėjimosi išlaidos priteistinos atsakovei lygiomis dalimis iš ieškovų, t. y. po 242 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

70. Valstybė byloje patyrė 35,98 Eur dydžio teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Atmetus apeliacinį skundą, nurodytos išlaidos priteistinos valstybei lygiomis dalimis iš ieškovų, t. y. po 17,99 Eur (CPK 92 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei Daugiabučio namo savininkų bendrijai (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) lygiomis dalimis iš ieškovų V. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. L. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas – po 242 Eur (du šimtus keturiasdešimt du eurus).

Priteisti valstybei lygiomis dalimis iš ieškovų V. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. L. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidas – po 17,99 Eur (septyniolika eurų ir 99 ct.) (įmokos kodas 5662, mokėjimo paskirtis – „išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu“).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Virginija GudynienėGintautas KoriaginasTomas Ridikas