Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovų (duomenys neskelbtini) atstovui advokato padėjėjui Žilvinui Cemnolonskiui,

atsakovės Daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) atstovei advokatei Inai Kurauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų (duomenys neskelbtini) patikslintą ieškinį atsakovei Daugiabučio namo savininkų bendrijai (duomenys neskelbtini) dėl įpareigojimo neskaičiuoti mokesčių ir žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovai (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ieškovai) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašo: 1) įpareigoti atsakovę Daugiabučio namo savininkų bendriją (duomenys neskelbtini) (toliau – ir atsakovė, bendrija) neskaičiuoti komunalinių mokesčių ieškovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančioms patalpoms: 164,50 kv. m. ploto negyvenamajai patalpai – neįrengtai pastogei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančiai adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pastogė Nr. 25) ir 88/100 daliai 153,15 kv. m. ploto negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančios adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pastogė Nr. 26) (toliau kartu – ir pastogės, palėpės); 2) priteisti iš atsakovės 1 761,89 Eur ieškovų naudai nuostolių atlyginimo; 3) priteisti iš atsakovės 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas (II t., e. b. l. 3–12).

2. Ieškovų atstovas patikslintame ieškinyje ir dublike nurodė, kad ieškovams nuosavybės teise priklauso pastogė Nr. 25 ir 88/100 dalis pastogės Nr. 26. Pastogės – atskiras turtinis vienetas, ne priklausiniai. Iki 2021 m. spalio mėn. namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) , administravo ne atsakovė, ankstesni namo administratoriai pastogėms komunalinių mokesčių neskaičiuodavo. 2021 m. spalio 18 d. įregistruota atsakovė, kuri perėmė namo administratoriaus funkcijas. Ieškovai nėra bendrijos nariai. 2021 m. lapkričio 3 d. bendrijos pirmininkė patvirtino Daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų aprašą (toliau – ir aprašas). Apraše nenurodyti būtini duomenys (su bendrosiomis namo konstrukcijomis susijusių pastato butų ir kitų patalpų savininkai, butų numeriai, patalpų unikalūs numeriai), nurodyta „Visi pastato butų patalpų savininkai“. Ieškovai šią formuluotę suprato taip, kad jie, kaip pastogių savininkai, nėra įtraukti į sąrašą. Pastogėse nėra šildymo, nuotekų, vandentiekio, dujų, viryklės, elektros, pastogėms nepriklauso rūsiai. Todėl nėra pagrindo manyti, kad pastogių savininkai galėtų būti susiję su namo bendrojo naudojimo konstrukcijomis ir rūsiais. Nešildomų, neapšiltintų pastogių plotai į naudingąjį plotą negali būti įskaičiuoti. Pastogių plotas apraše nėra įtrauktas į palyginamuosius naudinguosius plotus. Apraše yra nurodyta, kad namo naudingąjį plotą sudaro 1 053,23 m². Į šį skaičių patenka tik name esančių butų naudingasis plotas. 2022 m. pradžioje ieškovai, kaip pastogių savininkai, gavo pirmą sąskaitą apmokėti komunalinius mokesčius bei kaupiamąsias lėšas. Mokesčiai buvo pradėti skaičiuoti, nesant teisinio pagrindo, t. y. pagal žodinį bendrijos pirmininkės nurodymą. Į pastogių patalpas yra išvesti 8 nuotekų stovai, kurie yra atviri, jų uždengti alsuokliais su ventiliacijos stogeliais nėra įmanoma dėl galimo labai senos kanalizacijos sistemos išsibalansavimo. Nuotekų stovai į pastogių patalpas buvo išvesti nuo namo statybos pabaigos. Per juos į pastogių patalpas veržiasi kanalizacijos dujos. Dėl to pastogėse nuolat jaučiamas blogas kvapas. Eliminuoti dujų ir negatyvaus kvapo neįmanoma, neatlikus namo modernizavimo. Nuotekų stovai yra bendrojo naudojimo objektas. Su nuotekų stovais ieškovai, kaip pastogių savininkai, nėra susiję – nuotekų sistemos pastogėse nėra. Su nuotekų stovais yra susiję butų savininkai. Dėl to ieškovų teisė naudotis pastogėmis yra apribota. Pastogės faktiškai yra tarnaujantis daiktas. Bendrijos pirmininkė piktnaudžiavo pareigomis – neturėdama teisinio pagrindo, žodžiu nurodė UAB (duomenys neskelbtini) skaičiuoti mokesčius nuo pastogių ploto. Bendrijos veiksmai padarė ieškovams nuostolių – ieškovai sumokėjo komunalinius mokesčius bei kaupiamąsias lėšas. Sutinka, kad kiekvieno butų ir kitų patalpų savininko bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra nustatoma kaip atitinkama proporcija pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 7 dalį. Patalpose nesant naudingojo ploto, bendrosios dalinės nuosavybės dalis nepriklauso. Pastogėse naudingojo ploto nėra. Klausimas, ar pastogių plotas gali būti įtrauktas į palyginamuosius naudinguosius plotus, išspręstas apraše. Jame bendrijos narių dauguma pastogių patalpų savininkų neįtraukė kaip susijusių su bendrosiomis namo konstrukcijomis ir bendrojo naudojimo objektais, pastogių plotas nebuvo įtrauktas į palyginamuosius naudinguosius plotus. Plotas patalpų, kurios yra prekybos paskirties, kuriose vykdoma komercinė veikla, kuriose yra komunikacijos ir kurios yra apšiltintos ir šildomos, privalo būti apmokestintas mokesčiais, nes tokį plotą logiška ir teisinga įtraukti į palyginamuosius naudinguosius plotus. Šių patalpų plotas negali būti lyginamas su plotais pastogių, kurios yra neapšiltintos ir nešildomos, kuriose nėra jokių komunikacijų ir kurios dėl nuo ieškovų nepriklausančių priežasčių negali būti naudojamos pagal jokią paskirtį. Ieškovai, kaip pastogių savininkai, rūsiais naudotis teisės neturi, jie neturi teisės naudotis ir vandentiekio, nuotekų šalinimo, dujų, elektros sistemomis, šilumos punktu bei šilumos vamzdynais, nes išvardintų bendrojo naudojimo objektų pastogėse nėra. Nesant teisės naudotis bendrojo naudojimo objektais, negali kilti ir pareiga juos išlaikyti. Teisė naudotis kitais bendrojo naudojimo objektais, tokiais kaip namo sienos, stogas, konstrukcijos pastogių savininkams yra apribota dėl to, kad į pastoges iš butų yra išvesti bendrojo naudojimo objektai – atviri nuotekų stovai, dėl ko pastogėse tvyro kenksmingos sveikatai dujos ir pastogių negalima naudoti pagal jokią paskirtį. Tuo tarpu butų savininkai visais išvardintais bendrojo naudojimo objektais naudotis teisę turi. Ieškovai name turi butą ir prie namo bendrojo naudojimo objektų išlaikymo prisideda atitinkama dalimi. Atsakovė ieškovams, kaip pastogių savininkams, priskaičiuoja mokesčius už laiptinių ir kiemo valymą. Laiptinių valymas, kiemo tvarkymas nesusijęs su namo bendrojo naudojimo objektų išlaikymu. Šių darbų atlikimas tenkina tik asmeninius butų ir prekybos patalpų savininkų interesus. Ieškovai, kaip buto savininkai, sutinka mokėti ir moka mokesčius už laiptinių ir kiemo valymą, tačiau tai nesusiję su jų, kaip pastogių savininkų, interesais. Pastogių dalys, kaip ir rūsiai, priklausė kiekvienam butui. Pastogių dalių plotai buvo proporcingi atitinkamo buto plotui. Pastogių dalys buvo įteisintos ir daugumos bendraturčių parduotos, išmainytos ieškovams. Tokiu būdu ieškovams priklausančių pastogių dalys padidėjo, tačiau pastogių ploto atitinkamos dalys priklausė kiekvienam butui. Į pastoges iš butų ir prekybos patalpų yra išvesti atviri nuotekų stovai, be to butai ir prekybos patalpos negalėtų funkcionuoti. Todėl pastogės tarnauja pagrindiniams daiktams, su jais yra susijusios ūkine paskirtimi, neįrengtos pastogės yra butų ir prekybos patalpų priklausiniai (II t., e. b. l. 3–12, 178–183).

3. Bylos nagrinėjimo metu ieškovų atstovas paaiškino, kad pastogės neįrengtos, nėra šildymo sistemos, stogas neapšiltintas, jose yra tik nuotekų stovai. Tai namui tarnaujantis daiktas. Kad skaičiuoti mokesčius, turi būti priimtas aprašas, patalpos turi būti priskirtos prie namo konstrukcijų. Atsakovė priėmė aprašą, prieštaraujantį imperatyviai formai. Apraše ieškovų pastogių nėra. Mokesčius turi skaičiuoti nuo naudingojo ploto. Atsakovė nepriėmė akto, kad pastogės prilyginamos naudingam plotui. Atsakovės veiksmų neteisėtumas pasireiškia tuo, kad atsakovė skaičiuoja mokesčius pagal sutartį su buhalterine įstaiga, kuri nurodė, jog dokumentų, pagal kuriuos skaičiuoja mokesčius – nėra. Įmonei mokesčius skaičiuoti nurodė atsakovės pirmininkė žodžiu. Mokesčiai skaičiuojami atsakovės iniciatyva. Nuotekų stovai pastogėse buvo jų įsigijimo metu. Tikėtina, kad į pastoges patenkama per laiptinę. Ieškovai negali fiziškai naudoti patalpų dėl kvapo. Jei būtų atliktas namo modernizavimo planas, iškėlus stovus, ieškovai naudotų pastoges ir sutiktų mokėti mokesčius. Ieškovai aprašo neskundė. Dėl blogo kvapo – jie vėdina patalpas, dėl to kreipėsi į atsakovę (2023 m. spalio 9 d. teismo posėdžio garso įrašas). Ieškovai galės naudoti pastoges po renovacijos. Pastogės yra namo priklausinys, nes visi turi teisę jomis naudotis, t. y. ten yra visų patalpų nuotekų vamzdžiai (2023 m. lapkričio 23 d. teismo posėdžio garso įrašas).

4. Atsakovės atstovė atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad Žemės ūkio ministerijos atsakymas nėra oficialus norminio teisės akto aiškinimas, neturi teisės akto galios. Atskiras įregistruotas nekilnojamasis daiktas (neįrengta pastogė) jo savininkui sąlygoja prievolę proporcingai jam apmokėti namo išlaikymo, išsaugojimo, priežiūros ir remonto išlaidų dalį. Neįrengtos pastogės kaip atskiras nekilnojamasis daiktas suformuotos 2004 m. gruodžio 3 d. Laikotarpiu nuo 2005 m. iki 2016 m. ieškovai įsigijo iš kitų asmenų atitinkamas neįrengtų pastogių dalis. Gyvenamosios ar negyvenamosios paskirties patalpos, suformuotos atskiru nekilnojamuoju daiktu, daugiabučiame name turėjimas suteikia jos savininkams tam tikras teises, susijusias su sprendimu dėl bendros dalinės nuosavybės teisės daugiabučiame name įgyvendinimo. Todėl ieškovai turi papildomas teises (balsus), o teisių turėjimas jų turėtojams sukuria pareigas. Nepaisant to, kad Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas pastogių naudingas plotas, ieškovai privalo mokėti visus bendrijos nustatytus mokesčius pagal jų dalį bendrojoje nuosavybėje, kuri lygi jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų ploto ir gyvenamojo namo visų patalpų, įregistruotų atskirais nekilnojamaisiais daiktais, plotų sumos santykiui. Visą bendro naudojimo objektų išlaikymo naštą ieškovai siekia perkelti gyvenamosios paskirties patalpų savininkams. Visi mokesčiai, susiję su bendro naudojimo objektų priežiūra, remontu, administravimu, įmokos į bendrijos kaupiamąjį fondą, ieškovams skaičiuojami vadovaujantis bendrijos narių sprendimais, priimtais 2021 m. lapkričio 3 d. susirinkime. Ieškovai šio sprendimo neginčija, jis yra galiojantis ir privalomas visiems namo butų ir kitų patalpų savininkams. Minėtame susirinkime buvo priimtas sprendimas pasirašyti sutartį su UAB (duomenys neskelbtini), numatyta sutarties kaina – 63,18 Eur per mėnesį, įskaitant PVM, nuspręsta sudaryti sutartis dėl kitų techninės priežiūros paslaugų, išlaidų, patvirtintas kaupiamųjų įmokų tarifas – 0,08 Eur už 1 kv. m. patalpų per mėnesį. Todėl bendrijos pirmininkė pagrįstai sudarė Buhalterinės apskaitos ir kitų teikiamų paslaugų sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) , perdavė vykdytojui su sutarties vykdymu susijusius dokumentus, o įmonė pagrįstai ir teisingai paskirstė mokesčius namo butų ir kitų patalpų savininkams, pateikė sąskaitas apmokėjimams (II t., e. b. l. 159–165, 189–194).

5. Bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovė paaiškino, kad mokesčius moka proporcingai visi bendraturčiai, kurie turi turtą su unikaliu numeriu. Atsakovė pateikia savininkų sąrašą buhalterinei įmonei, o ši skaičiuoja už paslaugas, kurios tenka bendrijai per mėnesį (laiptinių valymas, atlyginimas pirmininkei ir kita). Naudingo ploto sąvoka CK ir apraše nesutampa. Apraše jis yra suprantamas technine prasme. Skaičiuojant mokesčius, bendras plotas ir naudingas plotas sutampa. Palėpės buvo bendra dalinė nuosavybė pagal CK. Suformavus palėpes objektu, jos ieškovams suteikia balso teisę. Stogas susijęs su visomis patalpomis. Ieškovai turi teisę naudotis juo. Dėl kvapo – neįrodyta. Apraše sąvoka „visų butų savininkai“ yra plečiamoji, apima visas patalpas. Mokesčius skaičiuoja pagal visą bendrą patalpos plotą. Į palėpes patenkama per bendrą laiptinę, todėl už priežiūrą turi mokėti visi. Sąraše prie pastogių naudingo ploto nenurodo, o butų nurodo, nes taisyklės nereikalauja nurodyti. Rūsiams atsakovė mokesčių neskaičiuoja, nes tai bendra dalinė nuosavybė. Butai turi rūsius, palėpės – ne. Pastogės turi galimybę jungtis prie šildymo sistemos, yra šildomos laiptinės, konstrukcijos. Modernizacijos plane numatyta iškelti stovus iš palėpių (2023 m. spalio 9 d. teismo posėdžio garso įrašas). Pastogės nėra priklausiniai, jas galima naudoti atskirai. Ieškovai supirko, mainė pastoges, kad galėtų įrengti gyvenamosios ar kitos paskirties patalpas, jas atskirai naudoti nuo kitų butų. Jei tai būtų priklausinys – ieškovai nebūtų galėję jų nupirkti (2023 m. lapkričio 23 d. teismo posėdžio garso įrašas).

6. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini) atsiliepimų į patikslintą ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

patikslintas ieškinys atmetamas.

Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės.

7. Iš šalių rašytinių paaiškinimų, šalių atstovų paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2021 m. spalio 18 d. įsteigta atsakovė Daugiabučio namo savininkų bendrija (duomenys neskelbtini), kuri administruoja daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) . Gyvenamojo namo bendras plotas yra 2 051,27 kv. m., naudingas plotas – 1 053,23 kv. m., gyvenamasis plotas – 615,70 kv. m. (I t., e. b. l. 126–127; II t., e. b. l. 130–131). Ieškovui gyvenamajame name nuosavybės teise priklauso butas Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., e. b. l. 115–117; II t., e. b. l. 119–121). Ieškovui (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso 51/100 dalys negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas pastogės Nr. 25 51/100 dalis įsigijo pirkimo pardavimo sutartimis, sudarytomis 1992 m. liepos 2 d., 2005 m. gruodžio 21 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. sausio 26 d., 2006 m. vasario 13 d., 2006 m. vasario 14 d. Ieškovams (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 49/100 dalys negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovai pastogės Nr. 25 49/100 dalis įsigijo pirkimo pardavimo sutartimis, sudarytomis 2005 m. gruodžio 21 d., 2006 m. kovo 21 d., 2008 m. vasario 25 d., 2008 m. gegužės 15 d., ir mainų sutartimis, sudarytomis 2006 m. spalio 10 d., 2006 m. lapkričio 2 d., 2007 m. spalio 8 d. Pastogės Nr. 25 bendras bei pagrindinis plotas yra 164,50 kv. m. Pastogėje Nr. 25 nėra šildymo, vandentiekio, nuotekų šalinimo, dujų, viryklės (I t., e. b. l. 95–104, 119–120; II t., e. b. l. 99–108, 123–124). Ieškovui (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso 14/100 dalys negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini) . Ieškovas pastogės Nr. 26 14/100 dalis įsigijo pirkimo pardavimo sutartimis, sudarytomis 1992 m. liepos 2 d., 2005 m. gruodžio 21 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. sausio 26 d., 2006 m. vasario 13 d. Ieškovams (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 74/100 dalys negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančios adresu (duomenys neskelbtini) . Ieškovai pastogės Nr. 26 74/100 dalis įsigijo pirkimo pardavimo sutartimis, sudarytomis 2005 m. gruodžio 21 d., 2006 m. kovo 21 d., 2008 m. vasario 25 d., 2008 m. gegužės 15 d., 2014 m. spalio 27 d., 2016 m. gegužės 25 d. Pastogės Nr. 26 bendras bei pagrindinis plotas yra 153,15 kv. m. Pastogėje Nr. 26 nėra šildymo, vandentiekio, nuotekų šalinimo, dujų, viryklės. Nekilnojamojo turto registre pastogės įregistruotos kaip atskiri turtiniai vienetai, kuriems suteikti unikalūs numeriai, jų pagrindinė naudojimo paskirtis – kita (I t., e. b. l. 105–114, 121–123; II t., e. b. l. 109–118, 126–128). Atsakovė, per buhalterinę apskaitą tvarkančią įmonę, už laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio iki 2023 m. kovo išrašė ieškovams sąskaitas už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, iš viso 2 165,23 Eur sumai. Sąskaitos išrašytos už komunalines paslaugas (bendrijos pirmininko darbo užmokestį, buhalterines paslaugas, šilumos punkto priežiūrą, laiptinių valymą, kiemo valymą) ir kaupiamąsias lėšas. Apskaičiuojant mokėtiną sumą, taikytas pastogės Nr. 25 plotas – 164,5 kv. m., t. y. visas bendras pastogės Nr. 25 plotas, pastogės Nr. 26 – 134,772 kv. m., t. y. ieškovams pastogės Nr. 26 priklausančių dalių plotas (I t., e. b. l. 14–35; II t., e. b. l. 18–39, 133–140). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad dėl minėtų paslaugų teikimo gyvenamojo namo bendrajai dalinei nuosavybei buvo balsuota ir pritarta butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime bei kad šios paslaugos gyvenamojo namo bendrajai dalinei nuosavybei yra teikiamos (II t., e. b. l. 133–140, 166–170, 195–197).

8. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovų pareigos mokėti atsakovei už teikiamas gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Ieškovai ginčija savo pareigą mokėti už bendrosios dalinės nuosavybės objektų eksploatavimą, administravimą, komunalines paslaugas, kaupiamąsias lėšas, motyvuodami tuo, kad ieškovams gyvenamajame name priklauso neįrengta pastogė Nr. 25 ir neįrengtos pastogės Nr. 26 dalys, o neįrengtos pastogės neturi naudingojo ploto, todėl pagal pastogių bendrą plotą proporcingai negali būti priskirta jiems gyvenamojo namo bendroji dalinė nuosavybė, ginčo neįrengtose pastogėse nėra šildymo, vandentiekio, nuotekų šalinimo tinklų, dujų, šių pastogių ieškovai negali naudoti pagal jų paskirtį, nes jose yra gyvenamojo namo nuotekų stovai, dėl ko yra blogas kvapas, todėl jokie mokesčiai ieškovams negali būti skaičiuojami.

Dėl bendraturčių pareigos išlaikyti bendrojo naudojimo objektus

9. Daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, naudojantis bendrąja nuosavybe, ir bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuoja CK 4.82–4.85 straipsniai. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalis, pagal kurią bendrąja daline daugiabučio namo savininkų nuosavybe (bendrojo naudojimo objektais) yra: 1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos); 2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); 3) pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; 4) vietiniai inžineriniai tinklai – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme; 5) bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 straipsnio 7 dalis). Aptariamos bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia, kad įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos, kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo.

10. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 straipsnio 3, 4 dalis butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigų, yra konstatavęs, kad buto savininkas kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2003). Išplėstinė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, konstatavo, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės.

11. Teismas pažymi, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog nagrinėdamas bylas teismas aiškina ir taiko teisės normas ne a priori (iš anksto), o kiekvienoje byloje atsižvelgdamas į konkrečias faktines aplinkybes ir jas siedamas su taikytina teisės norma. Dėl šios priežasties kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste. Dėl to kasacinio teismo išaiškinimai taikytini tik nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas kasacinis teismas išaiškino atitinkamą teisės normą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009).

12. Atsakovė remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009 pateiktais išaiškinimais. Ieškovų atstovas teigia, kad bylų aplinkybės nėra panašios, todėl nagrinėjamu atveju Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009 suformuota praktika negali būti taikoma šioje byloje. Nesutiktina su tokiais ieškovų atstovo argumentais, kadangi nagrinėjamos civilinės bylos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 3K-7-515/2009 faktinės aplinkybės, priešingai nei teigia ieškovų atstovas, yra panašios ir minėtoje byloje suformuota praktika taikytina šioje byloje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje buvo sprendžiama dėl prievolės, kylančios ieškovui, kaip bendraturčiui, kuriam nuosavybės teise priklausė prekybos paskirties patalpos – parduotuvė su alaus baru, t. y. CK 4.82 straipsnio 7 dalyje įtvirtinto reguliavimo prasme ieškovas buvo savininkas „kitų patalpų“, kurios buvo savarankiškas nuosavybės teisės objektas. Šioje byloje sprendžiama dėl ieškovų pareigos mokėti mokesčius atsakovei, ieškovams nuosavybės teise priklausant negyvenamajai patalpai – pastogei Nr. 25 ir negyvenamosios patalpos – pastogės Nr. 26 daliai, kurios taip pat atitinka CK 4.82 straipsnio 7 dalyje nurodytų „kitų patalpų“ sąvoką ir kurios yra savarankiški nuosavybės teisės objektai.

13. Ieškovų atstovas nurodo, kad pastogės faktiškai yra buto Nr. 24 priklausiniai. Nesutiktina su tokia ieškovų atstovo pozicija dėl toliau nurodomų motyvų. Materialiosios teisės normose įtvirtinti požymiai ir kriterijai sudaro pagrindą skirstyti daiktus į pagrindinius ir antraeilius, taip pat ir į jų rūšis, o pagal tai spręsti dėl jų teisinės padėties bei likimo. Pagal CK 4.13 straipsnio 1 dalį antraeiliais daiktais laikomi trijų rūšių daiktai: 1) egzistuojantys tik su pagrindiniais daiktais; 2) pagrindiniams daiktams priklausantys; 3) kitaip su pagrindiniais daiktais susiję daiktai. Pastarosios, t. y. trečiosios rūšies daiktams nekeliama reikalavimų egzistuoti tik su pagrindiniu daiktu ir priklausyti tik pagrindiniam daiktui. Pagal bendrąją taisyklę antraeilio daikto likimas tiesiogiai priklauso nuo pagrindinio daikto likimo, t. y. keičiantis pagrindinio daikto likimui, pvz., perleidžiant nuosavybės teisę į pagrindinį daiktą kitam asmeniui, kartu perleidžiama nuosavybės teisė ir į antraeilį daiktą, išskyrus atvejus, kai sutartyje arba įstatyme nustatyta kitaip.

14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priklausiniu pripažįstamas toks daiktas, kuris yra skirtas pagrindiniam daiktui tarnauti ir yra susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2008; 2011 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2011). Šiuo atveju ginčo pastogės neatitinka CK 4.13 straipsnyje nurodytų požymių, jos nėra tik su konkrečiu pagrindiniu daiktu egzistuojantis arba jam priklausantis, arba kitaip su juo susijęs daiktas. Nagrinėjamu atveju ginčo pastogės yra atskiri nuosavybės objektai (I t., e. b. l. 95–114, 119–123; II t., e. b. l. 99–118, 123–128). Nuosavybės teises į pastogių dalis ieškovai įgijo atskirais sandoriais, ieškovai pastogių dalis įgijo kaip atskirus nuosavybės objektus, bet ne kaip buto ar kitos patalpos priklausinius (I t., e. b. l. 119–123; II t., e. b. l. 123–128). Pažymėtina ir tai, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovui gyvenamajame name nuosavybės teise priklauso butas Nr. 24 (I t., e. b. l. 115–117; II t., e. b. l. 119–121). Tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso gyvenamajame name esantis butas ar kita patalpa, išskyrus pastogių dalis. Ieškovai nurodo, kad pastogėse yra butų nuotekų stovai, todėl pastoges jie laiko priklausiniais. Daugiabučio gyvenamojo namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plane yra numatyta minėtus nuotekų stovus iškelti iš pastogių (I t., e. b. l. 50, 56). Tai atlikti ketino ir patys ieškovai, tačiau to neįgyvendino dėl to, kad negavo statybą leidžiančių dokumentų (III t., e. b. l. 64–69). Tai reiškia, kad pastogės nėra neatsiejamai susijusios su nuotekų stovais ir skirtos tik jiems eksploatuoti. Teismo vertinimu, visiems butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių inžinerinių sistemų atskirų dalių (pvz. nuotekų stovų, šildymo sistemos vamzdyno, elektros laidų ar pan.) patekimas į asmenims nuosavybės teise priklausančias patalpas nepakeičia šių patalpų rūšies iš pagrindinės į antraeiles. Todėl tai, kad nuotekų šalinimo inžinerinės sistemos dalis (nuotekų stovai) yra nutiesti per pastoges, savaime nepadaro šių pastogių gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų priklausiniu.

15. CK 4.82 straipsnio 7 dalyje vartojama formuluotė „kitų patalpų savininkui“ apima daugiabučiame name esančias kitos nei gyvenamoji paskirties patalpas (prekybos, administracines ir pan.), kurios yra ar gali būti savarankiškas nuosavybės teisės objektas, bet neapima buto savininkui nuosavybės teise priklausančio rūsio (daugiabučio namo rūsyje esančių patalpų, skirtų daiktams laikyti, t. y. sandėliuko) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430-403/2018). Nagrinėjamu atveju gyvenamajame name esančios pastogės, atsižvelgiant į tai, kad jos yra atskirai įregistruoti nekilnojamojo turto objektai, kuriems suteikti unikalūs numeriai, pastogių dalis ieškovai įsigijo atskiromis sutartimis, kad ieškovei be pastogių dalių gyvenamajame name nuosavybės teise nepriklauso butas ar kita patalpa, negali būti laikomos antraeiliais daiktais, kaip tai numatyta CK 4.13 straipsnyje. Pastogės yra atskiri nekilnojamojo turto objektai, kurie, jų savininkų noru, pastangomis ir finansinėmis galimybėmis, gali būti paverstos atskiru gyvenamuoju plotu, administracinėmis patalpomis ir pan. Pažymėtina, kad ieškovai būtent dėl šios priežasties – įrengti pastogėse gyvenamąsias patalpas, pastogių dalis ir įsigijo (III t., e. b. l. 64–69). Tai, kad ieškovų teigimu, negavus reikiamų leidimų, pastogių paskirtis nebuvo pakeista, nesudaro pagrindo daryti išvados, jog pastogės yra priklausiniai (III t., e. b. l. 64–69). Šios aplinkybės patvirtina, kad pastogės yra savarankiški nekilnojamojo turto objektai, jos nėra priklausinys ar antraeilis daiktas.

16. Atsižvelgiant į anksčiau minėtą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje ieškovai, būdami pastogės Nr. 25 ir pastogės Nr. 26 dalies savininkai, turi teisinę pareigą padengti dalį išlaidų, skirtų bendram daugiabučio gyvenamojo namo bendrajam turtui išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jo būtiniems pagerinimams atlikti. Ieškovų argumentai, kad jų turimose pastogėje Nr. 25 ir pastogės Nr. 26 dalyje nėra įrengto šildymo, vandentiekio, nuotekų šalinimo tinklų ir dujų bei tai, kad pastogės yra nenaudojamos – nėra teisiškai reikšmingos aplinkybės, t. y. šios aplinkybės nepašalina ieškovų pareigos prisidėti prie bendrojo naudojimo objektų išlaikymo. Ieškovai nurodo, kad jie negali pastogių naudoti dėl blogo kvapo. Sutiktina su atsakovės atstove, kad ieškovai šios aplinkybės nepagrindė jokiais įrodymais. Nepaisant to, ar ieškovai dėl kokių nors priežasčių gali ar negali naudoti pastogių pagal jų paskirtį, nėra teisiškai reikšmingos aplinkybės, t. y. tai taip pat nepašalina ieškovų pareigos prisidėti prie bendrojo naudojimo objektų išlaikymo. Ieškovams nuosavybės teise priklausančios pastogių dalys nėra izoliuotos nuo visų likusių daugiabučio gyvenamojo namo patalpų, jų konstrukcijos (stogas, perdangos, pamatai ir kt.) yra bendros (II t., e. b. l. 44–98), į jas patenkama per bendrus daugiabučio gyvenamojo namo laiptinę, laiptus, lauko duris, laiptinė yra šildoma (2023 m. spalio 9 d. garso įrašas), todėl atsakovei teikiant daugiabučio gyvenamojo namo administravimo paslaugas, prižiūrint daugiabutį gyvenamąjį namą kaip visų bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą, pripažintina, kad atsakovės teikiamomis paslaugomis naudojasi ir ieškovai, dėl ko negalima teigti, kad atsakovė ieškovams jokių paslaugų neteikia ir jomis jie nesinaudoja. Teismas sprendžia, kad atsakovė pagrįstai ieškovams išrašo sąskaitas už bendrojo naudojimo objektų komunalines paslaugas ir kaupiamąsias lėšas.

17. CK 4.83 straipsnio 4 dalis nustato bendrosios taisyklės išimtį, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Pažymėtina, kad dėl sąskaitose nurodytų paslaugų buvo pritarta butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime, už tai buvo atiduotas ir vienas balsas, priklausantis pastogei Nr. 26 (II t., e. b. l. 133–140, 166–170, 195–197). Ieškovų atstovas nurodo, kad laiptinės ir kiemo valymas nėra susiję su bendrąja daline nuosavybe. Teismas pažymi, kad Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (redakcija galiojusi nuo 2015 m. rugpjūčio 13 d. iki 2022 m. balandžio 5 d.), 8.6. 8.7 papunkčiuose nustatyta, kad administratorius proporcingai patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai kas mėnesį apskaičiuoja šiuos mokėjimus ir įmokas: už bendrojo naudojimo patalpų valymą – pagal šios paslaugos pirkimo sutartyje nustatytą paslaugos kainą ir tarifą; jeigu paslaugą teikia administratorius, – pagal patalpų savininkų sprendimu patvirtintą šios paslaugos sąmatą ir tarifą; už kitas paslaugas – pagal šių paslaugų pirkimo sutartyje nustatytą paslaugos kainą; jeigu paslaugą teikia administratorius, – pagal patalpų savininkų sprendimu patvirtintas šių paslaugų sąmatas ir tarifus. Nagrinėjamu atveju ieškovų atstovas paaiškino, kad ieškovas už sąskaitose nurodytas paslaugas kaip buto savininkas, sumokėjo, jų neginčijo, ieškovai sutiktų mokėti ir už pastoges, tik tuo atveju, jeigu nuotekų stovai būtų iškelti ir ieškovai galėtų naudoti pastoges (2023 m. spalio 9 d. teismo posėdžio garso įrašas). Šie ieškovų atstovo paaiškinimai patvirtina, kad ieškovai neginčija, kad sąskaitose nurodyti darbai buvo atlikti ir kad tai buvo būtini darbai bendrojo naudojimo objektams išsaugoti ir palaikyti tinkamą jų būklę.

Dėl pastogių naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto apskaičiavimo

18. Ieškovai, kaip pastogės Nr. 25 bei pastogės Nr. 26 dalies savininkai, turi pareigą proporcingai savo daliai padengti administratorės (atsakovės) patirtas išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, prisidėti prie išlaidų bendrojo naudojimo objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, būtiniems pagerinimams atlikti.

19. CK 4.82 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Ieškovų atstovas nurodo, jog pastogėse naudingojo ploto nėra, atsakovė į aprašą pastogių ploto kaip prilyginamo naudingajam plotui neįtraukė, pastogių nenurodė kaip susijusių su namo bendromis konstrukcijomis. Ieškovai remiasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2021 m. rugpjūčio raštu „Dėl neįrengtų pastogių ploto skaičiavimo“.

20. Iki CK 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių pakeitimo ir papildymo 2012 m. gegužės 10 d. įstatymu Nr. XI-2005 (įsigaliojo 2013 m. sausio 1 d.) nagrinėjamu atveju aktualus reguliavimas buvo įtvirtintas CK 4.82 straipsnio 5 dalyje. Šioje teisės normoje įtvirtintas proporcingumo principas, kuris reiškia, kad kiekvieno butų ir kitų patalpų savininko bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra nustatoma kaip atitinkama proporcija. Ji apskaičiuojama visą konkrečiam butų ir kitų patalpų savininkui nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingąjį plotą palyginant su gyvenamojo namo visu naudinguoju plotu. Išplėstinė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, taikant šią teisės normą, išaiškino, kad šios teisės normos prasme butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingasis plotas suprantamas kaip visas tame name savininko faktiškai turimas (užimamas) plotas. Taigi, sutiktina su ieškovų atstovu, kad pagal VĮ Registrų centro duomenis, pastogių kadastrinių matavimų bylų duomenis (I t., e. b. l. 95–114, 119–123; II t., e. b. l. 99–118, 123–128), pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2021 m. rugpjūčio rašte „Dėl neįrengtų pastogių ploto skaičiavimo“ minimus Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522, Statybos techninį reglamentą STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705, pastogėse naudingojo ploto nėra. Tačiau vadovaujantis šioje sprendimo pastraipoje minėtu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, CK 4.82 straipsnio 7 dalies prasme ieškovams nuosavybės teise priklausančių pastogės Nr. 25 ir pastogės Nr. 26 dalies naudingasis plotas turi būti suprantamas kaip visas jų faktiškai turimas (užimamas) plotas.

21. Nesutiktina su ieškovų atstovo argumentu, kad atsakovė į aprašą (I t., e. b. l. 36–37; II t., e. b. l. 40–41) pastogių ploto kaip prilyginamo naudingajam plotui neįtraukė, pastogių nenurodė kaip susijusių su namo bendromis konstrukcijomis. Aprašo kiekvienos lentelės pirmos eilutės ketvirtoje grafoje nurodyta „Su bendrosiomis konstrukcijomis/ inžinerinėmis sistemomis/ patalpomis susiję pastato butų ir kitų patalpų (toliau – patalpos) savininkai (buto Nr., kitos patalpos unikalus Nr.)“, toliau lentelių ketvirtose grafose nurodyta „Visi pastato butų patalpų savininkai.“. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad aprašo lentelių ketvirtose grafose (išskyrus pirmą eilutę) žodis „patalpų“ reiškia pastato kitas patalpas (kaip tai paaiškinta lentelių pirmų eilučių ketvirtose grafose). Įvertinus aprašo, VĮ Registrų centro duomenis, pastogės priskiriamos prie daugiabučio gyvenamojo namo kitų patalpų (I t., e. b. l. 36–37, 115–117; II t., e. b. l. 40–41, 119–121), tai yra, tų patalpų, kurios nurodytos aprašo lentelėse kaip patalpos. Atsižvelgiant į tai, atmestinas ieškovų atstovo argumentas, kad atsakovė į aprašą pastogių ploto kaip prilyginamo naudingajam plotui neįtraukė, pastogių nenurodė kaip susijusių su namo bendromis konstrukcijomis. Pažymėtina ir tai, kad aprašo ieškovai neginčijo, jis yra galiojantis, todėl atsakovė pagrįstai juo vadovaujasi, skaičiuojant mokesčius.

22. Atsakovės atstovė paaiškino, kad atsakovė skaičiuoja ieškovams už pastogių dalis mokesčius, atsižvelgiant į ieškovams priklausančios pastogės Nr. 25 bei pastogės Nr. 26 dalies bendrą plotą (2023 m. spalio 9 d. teismo posėdžio garso įrašas). Atsakovės ieškovams išrašytose sąskaitose esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė skaičiuoja mokesčius ieškovams už pastogės Nr. 25 164,5 kv. m., t. y. už visą bendrą pastogės Nr. 25 plotą, už pastogės Nr. 26 134,772 kv. m., t. y. už ieškovams pastogės Nr. 26 priklausančių 88/100 dalių bendrą plotą (I t., e. b. l. 14–35; II t., e. b. l. 18–39, 133–140). Taigi atitinkamai pagal ieškovams priklausančių pastogių dalių bendrą plotą atsakovė ir skaičiavo ieškovams priklausančius mokėti mokesčius. Teismo vertinimu, mokėtinų sumų proporcijos yra paskaičiuotos tinkamai.

23. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog aplinkybės, kad ginčo pastogės neįrengtos, ieškovai nesinaudoja pastogių dalimis, neturi teisinės reikšmės, kas sąlygoja, jog tai, kad ieškovai šiomis patalpomis nesinaudoja, yra ieškovų sprendimas arba pasyvumas, kuris negali turėti įtakos jiems priklausančios dalies name paskaičiavimui. Ieškovai dėl galimų kliūčių naudotis pastogėmis turi teisę ginti savo galimai pažeistas teises teisės aktų nustatyta tvarka, bet ne atsisakyti mokėti mokesčius. Atsakovė, skaičiuodama ieškovams tenkančių mokesčių proporciją, pagrįstai įtraukia visą bendrąjį ieškovams priklausančių pastogių dalių plotą, nepaisant to, kad viešame registre nėra išskirtas pastogių naudingas plotas.

24. Taigi atsakovė teikė ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas adresu (duomenys neskelbtini) (CK 4.82 straipsnio 3 dalis, 4.84 straipsnio 4 dalis). Laikytina, kad ieškovai turėjo ir turi prievolę mokėti atsakovei už suteiktas paslaugas. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovų reikalavimas įpareigoti atsakovę neskaičiuoti ieškovams komunalinių mokesčių už pastogę Nr. 25 ir pastogės Nr. 26 dalį, netenkintinas.

Dėl ieškovų reikalavimo atlyginti žalą

25. Ieškovai patikslintame ieškinyje nurodo, kad atsakovė, skaičiuodama mokesčius nuo ieškovams priklausančių pastogių nenaudingo ploto, elgėsi neteisėtai, toks elgesys neturi teisinio pagrindo, mokesčius skaičiuojančiai įmonei žodžiu nurodė skaičiuoti mokesčius už pastogę. Tokie veiksmai sukėlė ieškovams nuostolių – ieškovai sumokėjo komunalinius mokesčius bei kaupiamąsias lėšas, priskaičiuotas nuo jiems priklausančių pastogių plotų. Ieškovai nurodo, kad atsakovė pažeidė CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (nuostolių). Ieškovai, sumokėdami mokesčius pagal atsiųstas sąskaitas, patyrė tiesioginių nuostolių, už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio iki 2023 m. sausio sumokėdami pagal sąskaitas 1 761,89 Eur (II t., e. b. l. 10).

26. Civilinės atsakomybės viena pagrindinių taisyklių suformuluota CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

27. Įrodinėjimo procese, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, galiojant rungimosi principui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12 straipsnis) ir bendrajai įrodinėjimo pareigos taisyklei (CPK 178 straipsnis), kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrindu, ieškovai, siekdami civilinės atsakomybės taikymo atsakovei, pagal pirmiau nurodytas CK nuostatas nagrinėjamoje byloje turi įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus ar neveikimą, kad jie patyrė žalą, taip pat tai, kad žalą lėmė atsakovės neteisėti ar neatsargūs veiksmai ar neveikimas ir tarp kilusios žalos ir neteisėtų veiksmų ar neveikimo yra priežastinis ryšys.

28. Anksčiau sprendime nustatyta, kad ieškovai, būdami pastogės Nr. 25 ir pastogės Nr. 26 dalies savininkai, turi pareigą padengti dalį, proporcingą jų nuosavybei, išlaidų, skirtų daugiabučio gyvenamojo namo bendrajam turtui išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jo būtiniems pagerinimams atlikti, atsakovė pagrįstai ieškovams išrašo sąskaitas už bendrojo naudojimo objektų komunalines paslaugas, kaupiamąsias lėšas, mokėtinas sumas apskaičiuoja pagrįstai, skaičiuojant nuo viso ieškovams priklausančių pastogių dalių bendro ploto. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad ieškovai neįrodė atsakovės veiksmų neteisėtumo. Priešingai, byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir padarytos išvados patvirtina, kad atsakovė veikė teisėtai.

29. Ieškovai kaip atsakovės veiksmų neteisėtumą nurodo ir tai, kad, pasak ieškovų, atsakovė žodžiu nurodė buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei skaičiuoti mokesčius. Tai ieškovai grindžia tuo, kad buhalterinę apskaitą tvarkanti įmonė informavo ieškovus, jog įmonė neturi protokolo. Nustatyta, kad atsakovė su buhalterinę apskaitą tvarkančia įmone yra sudariusi sutartį (II t., e. b. l. 133–140). Pagal sutarties 3.1, 4.2 punktus atsakovė turėjo pareigą pateikti įmonei mokesčių apskaičiavimui apskaitos dokumentus, sutarties 4.2 punkte protokolas nenurodytas kaip apskaitos dokumentas. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad ieškovai neįrodė, jog atsakovė neperdavė apskaitos dokumentų, kuriuos ji turėjo pareigą perduoti pagal sutartį. Taigi ieškovai neįrodė ir aplinkybės, kad mokesčiai ieškovams skaičiuoti žodiniu nurodymu.

30. Žalą, padarytą asmens turtui, privalo atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Atsakovė, per buhalterinę apskaitą tvarkančią įmonę, už laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio iki 2023 m. kovo išrašė ieškovams sąskaitas už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, iš viso 2 165,23 Eur sumai. Sąskaitos išrašytos už komunalines paslaugas (bendrijos pirmininko darbo užmokestį, buhalterines paslaugas, šilumos punkto priežiūrą, laiptinių valymą, kiemo valymą) ir kaupiamąsias lėšas. Apskaičiuojant mokėtiną sumą pastogės Nr. 25 plotas taikomas 164,5 kv. m., t. y. visas bendras pastogės Nr. 25 plotas, pastogės Nr. 26 – 134,772 kv. m., t. y. ieškovams pastogės Nr. 26 priklausančių pastogės dalių bendras plotas (I t., e. b. l. 14–35; II t., e. b. l. 18–39, 133–140). Ieškovai nurodė ir atsakovė neginčijo, kad ieškovai yra sumokėję atsakovei 1 761,89 Eur pagal pateiktas sąskaitas, išrašytas už laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio iki 2023 m. sausio (II t., e. b. l. 3–12, 38–39).

31. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovai atsakovei sumokėjo 1 761,89 Eur pagal sąskaitas, išrašytas už laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio iki 2023 m. sausio ir kurios laikytinos išrašytomis teisėtai bei pagrįstai, 1 761,89 Eur suma nepripažintina ieškovų patirta žala, o laikytina ieškovų prievolės atsakovei vykdymu.

32. Priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmajame etape conditio sine qua non testu (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija) nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrajame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007).

33. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra nustatyta atsakovės veiksmų neteisėtumo, kad ieškovai atsakovei sumokėjo 1 761,89 Eur pagal teisėtai ir pagrįstai išrašytas sąskaitas, laikytina, kad civilinės atsakomybės sąlyga – priežastinis ryšys, neegzistuoja. Be to, ieškovams neįrodžius atsakovės veiksmų neteisėtumo, atsakovės kaltė nėra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

34. Įvertinus tai, kad byloje nenustatytos civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos, ieškovų reikalavimas priteisti iš atsakovės 1 761,89 Eur žalos atlyginimą, atmestinas. Atmetus reikalavimą dėl žalos atlyginimo, atmestinas ir ieškovų reikalavimas priteisti jų naudai iš atsakovės 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

35. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

36. Ieškovai šioje byloje sumokėjo 40,00 Eur žyminį mokestį (I t., e. b. l. 40; II t., e. b. l. 15) ir patyrė 1 300,00 Eur išlaidas už teisines paslaugas (I t., e. b. l. 129–130; II t., e. b. l. 145–146; III t., e. b. l. 18–21, 60–63). Atsakovė šioje byloje patyrė 544,50 Eur išlaidas už teisines paslaugas (III t., e. b. l. 22–28).

37. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas priimamas atsakovės naudai, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš ieškovų. Susipažinus su atsakovės atstovės pateiktu bylinėjimosi išlaidų paskaičiavimu, įvertinus bylos sudėtingumą bei vadovaujantis Lietuvos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų taryba patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, teismas sprendžia, kad atsakovės išlaidos yra būtinos, pagrįstos ir realiai turėtos (pagrįstos pridedamais dokumentais). Todėl atsakovei priteisiama iš ieškovų po 272,25 Eur (544,50 Eur / 2) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

38. Valstybė šioje byloje patyrė 33,20 Eur išlaidų dėl procesinių dokumentų siuntimo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmetamas, valstybei iš atsakovų priteisiama po 16,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovų (duomenys neskelbtini) patikslintą ieškinį atsakovei Daugiabučio namo savininkų bendrijai (duomenys neskelbtini) dėl įpareigojimo neskaičiuoti mokesčių ir žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti atsakovei Daugiabučio namo savininkų bendrijai (duomenys neskelbtini) , juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovo (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), 272,25 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt dviejų eurų 25 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti atsakovei Daugiabučio namo savininkų bendrijai (duomenys neskelbtini) , juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), 272,25 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt dviejų eurų 25 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš ieškovo (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) , 16,60 Eur (šešiolika eurų 60 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (šias išlaidas reikia sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662).

Priteisti valstybei iš ieškovės (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), 16,60 Eur (šešiolika eurų 60 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (šias išlaidas reikia sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.