Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Gretai Pareigytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. M. (V. M.) patikslintą ieškinį atsakovui K. J., institucijai, teikiančiai išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad ieškovės šeima Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyriui nėra žinoma. Atsižvelgiant, kad mažametė nuo gimimo iki šiol gyvena su ieškove, kuri ja rūpinasi, auklėja ir prižiūri ir tokio amžiaus vaikui ypač reikalingas motinos rūpestis, globa, meilė, saugus ryšys, todėl D. J. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitiktų jos interesus. Prie vaiko išlaikymo privalo prisidėti abu tėvai. Įvertinus byloje pateiktus duomenimis, mano, kad prašomas priteisti išlaikymo dydis galėtų patenkinti vaiko būtinuosius poreikius.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas ieškinys tenkinamas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) gimė ieškovės ir atsakovo dukra D. J. (b. l. 9). Nepilnametės D. J. deklaruota gyvenamoji vieta kartu su jos motina adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 11, 12). Ieškovė pateikė teismui nepilnametės dukters išlaikymui per mėnesį reikalingų išlaidų paskaičiavimą, iš kurio matyti, kad ieškovė per mėnesį mergaitės priežiūrai išleidžia 100,00 Eur maistui, 50,00 Eur drabužiams ir batams, 50,00 Eur lavinimo priemonėms ir žaislams, 20,00 Eur laisvalaikiui ir pramogoms, 150,00 Eur kineziterapijai (baseinui, mankštoms), 70,00 Eur higienos reikmenims, 30,00 Eur maisto papildams bei vitaminams, vaistams, 80,00 Eur per mėnesį nuomos ir komunalinių mokesčių dalį, tenkančią vaikui (b. l. 5, 74–82). Ieškovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 13 d. iki 2019 m. gegužės 16 d. atsakovas ieškovei iš viso pervedė 600,00 Eur (b. l. 6). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2019 m. rugsėjo 30 d. pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad ieškovei laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. buvo išmokėtos vaiko priežiūros išmokos (b. l. 7). 2019 m. liepos 1 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui nuo 2019 m. birželio 19 d. iki 2047 m. birželio 24 d. paskirta netekto darbingumo pensija – 226,08 Eur (b. l. 19). Atsakovui nustatytas 30 proc. darbingumo lygis (b. l. 20–21), antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nuo 2019 m. birželio 19 d. ir neterminuotai (b. l. 22–23).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalis numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio antrojoje dalyje numatyta, jog kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad nepilnametės šalių dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jos motina. Šiuo atveju ištyrus byloje esančius įrodymus, išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuomonę, atsižvelgus į tai, kad ieškovės šeima Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyriui nėra žinoma, kad mažametė nuo gimimo iki šiol gyvena su ieškove, kuri ja rūpinasi, auklėja ir prižiūri ir tokio amžiaus vaikui ypač reikalingas motinos rūpestis, globa, meilė, saugus ryšys, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas nustatyti nepilnametės D. J. gyvenamąją vietą kartu su ja yra pagrįstas, todėl tenkinamas.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

Nustačius nepilnametės šalių dukters gyvenamąją vietą su ieškove, iš atsakovo priteisiamas išlaikymas vaikui. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas.

Įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo nepilnametės D. J. išlaikymui po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pateikė teismui nepilnametės dukters išlaikymui per mėnesį reikalingų išlaidų paskaičiavimą, iš kurio matyti, kad per mėnesį mergaitei išlaikyti yra būtinos tokios išlaidos: 100,00 Eur maistui, 50,00 Eur drabužiams ir batams, 50,00 Eur lavinimo priemonėms ir žaislams, 20,00 Eur laisvalaikiui ir pramogoms, 150,00 Eur kineziterapijai (baseinui, mankštoms), 70,00 Eur higienos reikmenims, 30,00 Eur maisto papildams bei vitaminams, vaistams, 80,00 Eur per mėnesį vaikui tenkanti nuomos ir komunalinių mokesčių dalis.

Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1577-930/2017).

Teismas, atsižvelgęs į ieškovės pateiktus vaiko poreikių dydį patvirtinančius įrodymus, į visuotinai žinomas prekių ir paslaugų kainas, sprendžia, kad ieškovės nurodyti būtinieji vaiko poreikiai maistui, aprangai ir kt. yra realūs ir protingo dydžio. Be to, iš byloje pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad nepilnametei D. J. nustatytas kitas normalios fiziologinės raidos sutrikimas (R62.8), naujagimio hipoksinė išeminė encefalopatija (HIE), 1 stadija (P91.61). Pažymėtina, kad atsakovas vaiko poreikių dydžio neginčijo, sutiko su ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimu priteisti iš jo 180 Eur dydžio išlaikymą, nurodė, kad šiuo metu jo pajamas sudaro 226,08 Eur netekto darbingumo pensija.

Remiantis kasacinio teismo praktika, turi būti tenkinami ne tik būtinieji, bet ir protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Nors išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016), siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, bet turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

CK 3.192 straipsnio 3 dalis numato, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims, taip pat į tėvų elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-186-378/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-330-378/2016).

Iš Nekilnojamojo turto registro, VĮ Regitra duomenų matyti, kad atsakovo vardu registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių nėra. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovas nedirba, gauna netekto darbingumo pensiją – 226,08 Eur.

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad ieškovės vardu registruoto nekilnojamojo nėra. Kelių transporto priemonių registro duomenimis, ieškovės vardu registruota transporto priemonė Renault Megane Scenic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis ieškovė yra vaiko priežiūros atostogose, gauna 791,17 Eur išmoką. Duomenų, kad turėtų sveikatos problemų, darančių įtaką jos darbingumui byloje nėra.

Remiantis nurodytais duomenimis, galima teigti, kad ieškovės turtinė padėtis yra šiek tiek geresnė – ji šiuo metu yra vaiko auginimo atostogose, turi transporto priemonę. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką, turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Taigi, ieškovei, gyvenančiai su vaiku, tenka didesnė rūpinimosi vaiku našta, todėl atsakovas turėtų daugiau prisidėti materialiai. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu, nesąžiningu elgesiu.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, kad atsakovui nustatytas 30 proc. darbingumo lygis, antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nuo 2019 m. birželio 19 d. ir neterminuotai, kad jis gauna netekto darbingumo išmoką, kad sutinka su ieškovės reikalavimu priteisti nurodyto dydžio išlaikymą, teismas sprendžia, kad atsakovas turi galimybę prisidėti prie vaiko poreikių protingo tenkinimo tiek, kad būtų užtikrintos būtinos sąlygos vaikui vystytis, socializuotis, lavintis ir augti sveika, visaverte asmenybe ir tenkina ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, priteisdamas iš atsakovo nepilnametei dukrai išlaikymą, mokamą po 180 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2019 m. rugsėjo 30 d.) iki vaiko pilnametystės.

Ieškovė yra nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą, todėl skiriama vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo neįgyja res judicata galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007; kt.).

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 300,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki 2019 m. rugsėjo 19 d. Taip pat prašo nustatyti, kad išlaikymo įsiskolinimo mokėjimo terminas yra iki 2020 m. vasario 15 d. Atsakovas sutiko su ieškovės reikalavimu dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, todėl ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkinamas, priteisiant iš atsakovo 300,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnametės jo dukters D. J. naudai. Kadangi teismo sprendimas šioje byloje priimtas 2020 m. vasario 26 d., o ieškovė prašė įpareigoti atsakovą sumokėti išlaikymo įsiskolinimą iki 2020 m. vasario 15 d., tai šioje dalyje teismas nustato, kad atsakovas privalo išlaikymo įsiskolinimą sumokėti ieškovei iki 2020 m. birželio 15 d.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Patikslintą ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos: 1) ieškovei – 100,00 Eur žyminis mokestis (b. l. 46); 2) valstybei – 80,00 Eur (65,00 + 15,00) žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, paduodant ieškinį (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir 7,16 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį patenkinti.

Nustatyti nepilnametės D. J., gimusios (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su jos motina V. M. (V. M.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančia (duomenys neskelbtini)).

Priteisti iš atsakovo K. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) dukters D. J. (gimusios (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini)) išlaikymui 180,00 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo dienos 2019 m. rugsėjo 30 d. iki dukters pilnametystės, lėšas pervedant į V. M. (V. M.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini)) asmeninę sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“ akcinėje bendrovėje.

Priteisti iš atsakovo K. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) dukters D. J. (gimusios (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini)) naudai 300,00 Eur (trijų šimtų eurų 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki 2019 m. rugsėjo 19 d., lėšas pervedant į V. M. (V. M.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini)) asmeninę sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“ akcinėje bendrovėje. Nustatyti, kad įsiskolinimo mokėjimo terminas – 2020 m. birželio 15 d.

Paskirti ieškovę V. M. (V. M.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini)) nepilnametės dukros D. J. (gimusios (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini)) lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo K. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) 100,00 Eur (vieno šimto eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovės V. M. (V. M.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini)) naudai.

Priteisti iš atsakovo K. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) valstybei: 80,00 Eur (aštuoniasdešimt eurų 00 ct) žyminį mokestį, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, paduodant ieškinį ir 7,16 Eur (septynių eurų 16 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.