- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-10
- Bylos Nr.
- e2-1497-1173/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-15-3-00186-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Iveta Bartkevičienė
- Ieškovas
- S. S.
- Atsakovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Advokatai
- Jolanta Činčikienė, Rasa Vaičekauskytė
dalyvaujant ieškovui S. S. ir jo atstovei advokatei Jolantai Činčikienei.
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Žiedlapių lietus“ atstovėms direktorei N. S. ir advokato padėjėjai Rasai Vaičekauskytei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. S. ieškinį atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl nepagrįsto atleidimo iš darbo ir su tuo susijusių kompensacijų priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas S. S. kreipėsi į teismą, prašydamas išnagrinėti teisme darbo ginčą dėl teisės: 1) panaikinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės N. S. 2022 m. balandžio 16 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl jo atleidimo iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 3 dalies 1 punktą už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu, negrąžinti jo į darbą ir konstatuoti, jog darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną; 2) priteisti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vidutinį darbo užmokestį 367,93 Eur už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos už ne ilgiau kaip vienerius metus, t. y. 4415,16 Eur; 3) priteisti 1471,72 Eur kompensaciją už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus; 4) 400,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 5) patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinyje nurodė:
1.1. jis direktorės N. S. 2014 m. sausio 16 d. įsakymu neterminuota 2014 m. sausio 16 d. darbo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priimtas į darbą nuo 2014 m. sausio 16 d. prekybos vadybininko pareigose pilnai darbo dienai, pilnai darbo savaitei, pagal slenkantį darbo gafiką, darbo trukmė 8 darbo valandos, darbo savaitės trukmė 40 darbo valandų. Kadangi atsakovė už jį pirmuosius metus ar pusę metų gavo iš Panevėžio teritorinės darbo biržos 60 procentų dydžio subsidiją darbo užmokesčiui kompensuoti, tai pirmaisiais metais jis dirbo pilnu etatu.
1.2. Teritorinei darbo biržai nebemokant subsidijos, jam faktiškai buvo mokamas darbo užmokestis už pusę etato, už nepilną darbo savaitę pagal išdirbtų dienų ir valandų skaičių, nurodytą darbo grafike. Ieškovas, kaip ir kiti du darbuotojai – bendrovėje dirbanti pardavėja ir direktorė, kiekvieno mėnesio antroje pusėje galėdavo susipažinti su darbo vietoje iškabintu ateinančio mėnesio darbo grafiku. Grafike būdavo sužymėtos jo darbo dienos ir valandos, būdavo nurodytos dienos, kada jam reikia atvykti ir dirbti per darbo dieną po 8 darbo valandas. Faktinė situacija buvo tokia, kad į darbo vietą jis atvykdavo beveik kiekvieną dieną, nes atvažiuodavo kartu su sutuoktine, kuri pagal darbo grafiką 8 darbo valandas dirbdavo kitomis, nei jis, dienomis. Bendrovės direktore dirbančios jo sutuoktinės N. S. darbo grafike nurodytos darbo dienos nesutapdavo su jo darbo dienomis. Ieškovo darbo pobūdis buvo rūpintis, kad uždaroje akcinėje bendrovėje nepritrūktų prekių (gėlių, papuošimų, reikalingų gedulingiems vainikams sukurti, žvakių, atvirukų, rūbų velioniams aprengti ir pan.). Jis automobiliu turėdavo nuvykti pas prekių pardavėjus ir nupirktas prekes atvežti į bendrovės papalpas, taip pat jis rūpindavosi bendrovės patalpų einamuoju remontu, atlikdavo smulkius remonto darbus, pirkdavo reikalingas tam priemones. Atsakovės direktorė N. S., turi UAB „(duomenys neskelbtini) “ 100 procentų akcijų. Kadangi pagal dokumentus bendrovės akcijos yra tik vienos N. S. vardu, todėl sutuoktiniams 2021 metų rudenį pradėjus nesutarti tarpusavyje dėl turimų akcijų ir kito turto pasidalinimo bei sutuoktinei inicijavus santuokos nutraukimo procesą teisme, jo sutuoktinė, turėdama įgalinimus veikti kaip atsakovės atstovė, ėmėsi neteisėtų priemonių ieškovui visokeriopai kenkti. Viena iš šių priemonių buvo priversti ieškovą išeiti iš darbo „savo noru“, užkirsti jam kelią lankytis jungtinės nuosavybės teise turimose bendrovės patalpose, ar net „išmesti“ jį iš darbo.
1.3. Atsakovės atstovė N. S. 2022-04-16 po to, kai ieškovas negalėdamas patekti į bendrovės patalpas, nes atsakovės atstovės nurodymu buvo pakeistos durų spynos, iškvietė policijos darbuotojus, kad šie jam padėtų patekti į sutuoktinių jungtinės nuosavybės teise valdomas patalpas, labai supyko. Ieškovas 2022-04-16, kol laukė atvykstant policijos darbuotojų ir atsakovės atstovės, pardavėjos buvo įleistas į patalpas, ant darbo stalo pamatė darbo grafiką ir jį nusifotografavo savo telefonu (šiame darbo grafike buvo nurodytos konkrečios jo darbo dienos, nurodyta, kad jis dirba po 8 darbo valandas nuo 8.00 iki 17.00 val, grafike nebuvo nurodyta, kad jis turi dirbti mėnesio 14 ir 15 dienomis). Tą pačią 2022 m. balandžio 16 dieną šiek tiek vėliau, atvykus atsakovės atstovei, jis paslapčia nuo jos, laikydamas telefoną rankoje, įrašinėjo savo ir atsakovės atstovės pokalbį. Atsakovės atstovė N. S. tarp jų vykusio pokalbio metu pareikalavo ieškovo rašyti pareiškimą atleisti jį iš darbo paties darbuotojo prašymu, duodama suprasti, kad vis tiek jis bus atleistas ir daugiau bendrovėje nebedirbs. Nurodė, kad jis, kaip turto bendrasavininkis, neturi teisės patekti į bendrovės patalpas be jos žinios. Jam pareikalavus duoti darbo grafiką, atsakovės atstovė nurodė, kad darbo grafikas jam nebeturėtų rūpėti (jos pasakyti žodžiai: „koks tau skirtumas, yra grafikas, ar jo nėra“). Ieškovui su pasiūlymu savo valia rašyti pareiškimą atleisti jį iš darbo nesutikus ir iš patalpų pasišalinus, jam belaukiant atvykstant iškviestų policijos pareigūnų, tą pačią dieną atsakovės atstovė jam įteikė 2022 m. kovo 16 d. įsakymą Nr. 1 dėl jo atleidimo iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ir naujai sudarytą balandžio mėnesio darbo grafiką (grafike buvo nurodyta, kad jis turi dirbti darbo dienomis, kasdien po 4 darbo valandas, nurodyta, kad 14 ir 15 mėnesio dienomis jo darbo laikas yra nuo 9.00 val. iki 13.00 val.).
1.4. Iki 2022 m. balandžio 16 d. įvykusio jų susitikimo, atsakovės atstovė nesupažindino jo su 2022 metų balandžio mėnesio darbo grafiku, neinformavo jo, kad nuo 2022 metų balandžio mėnesio jo darbo laikas yra keičiamas, nurodant, kad jis turi dirbti nebe po 8 darbo valandas konkrečiai grafike nurodytomis konkrečiomis dienomis, o po 4 darbo valandas kiekvieną darbo dieną, nenurodė, kad yra sudariusi naują darbo grafiką, kuriame ieškovo darbo valandos paskirstytos nuo 9.00 iki 13.00 val. po 4 val. per darbo dieną penkias dienas per savaitę. Atsakovės atstovė jų susitikimo 2022 m. balandžio 16 d. metu neprašė rašyti jokio pasiaiškinimo, neaiškino, ką konkrečiai jis, kaip darbuotojas, padarė netinkamai, kad jam siūloma pačiam savo noru išeiti iš darbo, tiesiog keršydama jam kaip sutuoktiniui, su kuriuo ketina nutraukti santuoką, priėmė sprendimą atleisti jį iš darbo už neva tai šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Visa tai rodo, kad atsakovės atstovė sugalvojo dirbtinę, melagingą priežastį, kaip atsikratyti juo, kaip nebepageidaujamu darbuotoju, neva tai jis nesirodo darbe tuo metu, kai jis pagal grafiką turėtų atlikti darbo funkcijas.
1.5. Jis nepadarė pažeidimo, nurodyto DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkte. 2022 m. balandžio d. į darbo vietą atvyko ne dėl to, kad pagal darbo grafiką privalėją tą dieną atlikti darbo funkcijas, jis tiesiog norėjo, kad policijos pareigūnai padėtų jam patekti į patalpas, nes atsakovė jo į patalpas nebeleido. Kadangi tuo metu pykosi su sutuoktine dėl santuokos metu įgyto turto pasidalinimo, sutuoktinė buvo pakeitusi bendrovės patalpų durų spyną, todėl jis keletą dienų negalėjo patekti į patalpas. Jis, susipykęs su sutuoktine, nebeturėjo paskatų kasdien, kaip tai darydavo iki tol, vykti į darbo vietą tomis dienomis, kai dirbti jam pagal darbo grafiką nepriklauso. Jis nebenorėjo ne savo darbo dienomis nemokamai padėti atsakovės atstovei supirkti prekes, reikalingas bendrovės veiklai vystyti. Tikėjosi, kad nutraukus santuoką ir aprimus emocijoms, jis galės dirbti vadybininku bendrovėje, ir tomis dienomis, kai nedirba atsakovės atstovė, galės ramiai atlikti savo pareigas – supirkti bendrovės veiklai reikalingas prekes, atlikti smulkius remonto darbus, tačiau toks planas netiko jo sutuoktinei – atsakovės direktorei.
1.6. Iš darbo jis buvo atleistas nepagrįstai. Jis oficialiai įdarbintas bendrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo daugiau nei 8 metus. Prieš tai jis savo darbu įrengė bendrovės patalpas – atliko patalpų remontą, įvedė vandens, kanalizacijos tinklus. Visus daugiau nei aštuonerius metus darbą stengėsi atlikti sąžiningai, kruopščiai. Net ir tomis dienomis, kai jam nebūdavo būtina atvykti į darbą, jis atvykdavo ir padėdavo savo sutuoktinei bendrovės direktorei atlikti įvairias darbo užduotis, nes buvo įsitikinęs, kad tai bendras sutuoktinių verslas, todėl dirbo neskaičiuodamas darbo valandų. Įsitikinęs, kad jis buvo atleistas iš darbo neteisėtai, kadangi jokio šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo nepadarė. Prašo pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu. Kadangi atsakovės direktore dirba jo sutuoktinė, šiuo metu vyksta civilinis procesas dėl santuokos nutraukimo, santykiai su atsakovės direktore yra labai priešiški, prašo negrąžinti jo į darbą, konstatuoti, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną.
1.7. Jis yra neįgalus, jo darbingumas 50 procentų. Apie jo sveikatos problemas labai gerai buvo žinoma ir atsakovės direktorei. Dėl turimų didelių sveikatos problemų, susijusių su širdies liga, jam negalima patirti streso, jis nepakelia didelio fizinio krūvio, turi dirbti iš lėto, pernelyg neperkraudamas širdies. Po to, kai atsakovės atstovės įsakymu jis nepagrįstai buvo atleistas iš darbo 2022-04-16, jis patyrė labai didelį stresą. Iš karto po atleidimo iš darbo jis nusišalino nuo visų žmonių, keletą mėnesių praleido vienas, gyveno savo sodyboje, su niekuo nebendravo. Jam buvo nepakeliamai skaudu dėl sutuoktinės išdavystės ir nesąžiningo elgesio. Siekdamas nusiraminti ir užsimiršti, ieškovas iš karto po neteisėto jo atleidimo iš darbo nebandė ginti savo teisių darbo ginčus nagrinėjančiose institucijose, nes tiesiog fiziškai jautė, kad tai sugriaus jo ir taip silpną sveikatą bei dar labiau pablogins nesveikos jo širdies būklę. Vengdamas bendrauti su žmonėmis, gyvendamas sodyboje, ėmėsi fizinės veiklos, kuri jį ramino, tęsė iš savo tėvų paveldėtoje sodyboje statomo gyvenamojo namo statybas, vienas vykdė visus statybinius apdailos darbus, o atėjus vasarai įsidarbino pas ūkininkę. Jis praleido DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytą procedūrinį vieno mėnesio kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminą dėl svarbių priežasčių, nes dėl nepagrįsto jo atleidimo iš darbo patiriamas stresas stipriai žalojo ir šiuo metu vis dar žaloja jo sveikatą.
1.8. Manydamas, kad jau yra pakankamai nusiraminęs ir sugebės atlaikyti sutuoktinės ir darbdavės nepagrįstus kaltinimus bei įveikti dėl to kylantį stresą, praėjus pusantrų metų nuo jo nepagrįsto atleidimo iš darbo, kreipėsi į Panevėžio darbų ginčų komisiją. Darbo ginčų komisijos 2023 m. gruodžio 12 d. surengtame posėdyje nagrinėjant jo prašymą atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją, ieškovas dėl patiriamo streso pasijuto labai blogai. Posėdžio metu patyręs širdies ritmo sutrikimą, 2023-12-12 kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ligoninę, buvo pervežtas į (duomenys neskelbtini) ligoninę, ten jam buvo atstatytas širdies ritmas. 2023-12-21 jam buvo nustatyta papildoma nauja diagnozė – kita krūtinės anginos forma. Šiuo metu jam išduotas gydytojo siuntimas vykti į Kauno klinikas. Taigi, net ir praėjus pusantrų metų, jam yra nepakeliamai sunku susitaikyti su nepagrįstu jo atleidimu iš darbo. Jis negali be pasekmių sveikatai susidoroti su kylančiu stresu, tačiau yra priverstas ieškodamas teisybės ir siekdamas apginti savo pažeistas teises bylinėtis teisme. Ieškovo nurodytos priežastys – jam nustatytos ligos diagnozės, dėl ligos nustatytas neįgalumas, gydytojų rekomendacija vengti stresinių situacijų įrodo, kad jis neturėjo galimybės nepakenkdamas savo sveikatai kreiptis į darbo ginčo komisiją per Darbo kodekse nustatytą vieno mėnesio terminą. Nurodytas priežastis, kodėl jis nesikreipė į darbo ginčų komisiją per vieną mėnesį, prašo teismo pripažinti svarbiomis. Mano, kad jo pažeistos teisės turi būti ginamos, nepaisant to, kad nuo jo neteisėto atleidimo iš darbo yra praėję 20 mėnesių.
1.9. Prašo iš atsakovės jam priteisti neturtinę žalą, jis ją vertina 400 Eur. Dėl darbdavės nurodyto atleidimo iš darbo pagrindo ieškovas negalėjo gauti bedarbio išmokos iš Užimtumo tarnybos, patyrė stiprų netikrumo, nepasitikėjimo jausmą, didelius išgyvenimus, ypač dėl to, kad ieškovui skaudu buvo jausti, kad jam darbdavės atstovė keršija dėl sugriuvusio santuokinio gyvenimo, nepagrįstai kaltindama jį kaip darbuotoją, neva nesugebantį laikytis darbo drausmės, neatliekantį darbinių pareigų. Mano, kad darbdavei kyla pareiga atlyginti ieškovui jo patirtą neturtinę žalą, kurią jam padarė savo aktyviais kryptingais veiksmais, sąmoningai tyčia bei akivaizdžiai žinodama žalingų šių veiksmų pobūdį, nes ji negalėjo nenumatyti galimų dar didesnių neigiamų pasekmių, susijusių su ieškovo silpna sveikata, kilimo.
1.10. Ieškovas papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad prašo priteisti jam kompensaciją už priverstinę pravaikštą tokio dydžio, kokia yra numatyta įstatyme (DK 218 straipsnio 4 dalis). Mano, kad šioje byloje nėra jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti mažinamas teisės aktuose nustatytos darbuotojui mokėtinos kompensacijos už priverstinę pravaikštą dydis. Ieškinyje nurodytas sumas, kurias jis reikalauja priteisti iš darbdavio, apskaičiavo vertindamas, kad jo vidutinis mėnesio darbo užmokestis sudarė 367,93 Eur. Taigi, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką už vienerius metus sudaro 4415,16 Eur (367,93 Eur x 12 mėn.), kompensacija už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus ( dirbta daugiau nei 8 metus) sudaro 1471,72 Eur (367,93 Eur x 4). Be to ieškovas prašo priteisti iš atsakovės UAB "(duomenys neskelbtini) " 400 Eur neturtinės žalos (reikalavimo motyvai yra nurodyti ieškinyje) ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
2. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime atsakovės atstovė nurodė:
2.1. Ieškovas 2022 m. balandžio 16 d. iš darbo DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 3 dalies 1 punkto pagrindu buvo atleistas pagrįstai ir teisėtai, o tuo tarpu jo dėstomos aplinkybės ieškinyje akivaizdžiai prieštarauja tikrosioms vykusioms faktinėms aplinkybėms ir dalyje net nesutampa su ieškovo Panevėžio darbo ginčų komisijai pateiktame 2023 m. lapkričio 13 d. prašyme nurodytomis aplinkybėmis. Daugiau negu akivaizdu, kad ieškovo teismui pateiktas ieškinys, praėjus net 21 mėnesiui nuo ieškovo atleidimo iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, neabejotinai yra susijęs su nagrinėjama Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose santuokos nutraukimo byla, kaip ieškovo kerštas sutuoktinei už pradėtą ir dar besitęsiantį santuokos nutraukimo procesą. Šiuo metu Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės / ieškovo sutuoktinės N. S. pareikštą ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio / ieškovo kaltės ir su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo ir ieškovo pareikštą priešieškinį, kuriuo prašoma nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir padalinti santuokoje įgytą turtą Šioje santuokos nutraukimo byloje, tarp sutuoktinių yra kilęs ginčas ir dėl atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės akcijų padalijimo, kas galimai taip pat įtakojo ieškovo teisinių procesų pradėjimą dėl jo tariamai neteisėto atleidimo iš darbo. Kadangi santuokos nutraukimo byloje ieškovas prašo teismo priteisti jam 49 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini) ” akcijų, o tuo tarpu sutuoktinė N. S. atsižvelgdama į tai, kad ieškovas niekada nedalyvavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės valdyme, jos veikla niekada nesidomėjo, teismo prašo priteisti jai UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės 100 % (100 vnt.) paprastųjų vardinių akcijų paketą, ieškovui išmokant piniginę kompensaciją lygią ½ UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės 100 procentų (100 vnt.) paprastųjų vardinių akcijų paketo rinkos vertės, su kuo ieškovas nesutinka.
2.2. Ieškovas buvo priimtas dirbti į įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininko pareigose išimtinai tik todėl, kad buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės sutuoktinis ir tik dėl socialinių garantijų. Kadangi priešingu atveju, ieškovas įmonėje vadybininko pareigose įdarbintas nebūtų, kadangi nei žinių, nei kompetencijos šioms pareigoms atlikti, ieškovas neturėjo. Į darbą sutuoktiniai atvažiuodavo atskirais automobiliais, nes priešingai negu ieškovas, atsakovės direktorė N. S. darbe būdavo ir dirbdavo kiekvieną dieną.
2.3. Įmonės direktorės N. S. 2014 m. sausio 16 d. įsakymo ir 2014 m. sausio 16 d. sudarytos su ieškovu darbo sutarties pagrindu, ieškovas buvo priimtas į darbą prekybos vadybininko pareigose, pilnai darbo dienai, pilnai darbo savaitei, nustatant darbo dienos trukmę – 8 darbo valandos per dieną, 5 darbo dienos per savaitę, darbo savaitės trukmė 40 darbo valandų. Pagal Darbo sutarties 3 punktą, ieškovui buvo numatytas 1 500,00 Lt darbo užmokestis, išmokamas vieną kartą į mėnesį iki sekančio mėnesio 5 d. Ieškinyje dėstomi teiginiai, kad teritorinei darbo biržai nebemokant subsidijos, ieškovui faktiškai buvo mokamas darbo užmokestis už pusę etato, už nepilną darbo savaitę pagal išdirbtų dienų ir valandų skaičių, nurodytą darbo grafike, akivaizdžiai neatitinka tikrovės ir prieštarauja pasirašytos darbo sutarties nuostatoms, kurios sąlygos nuo pat jos sudarymo nebuvo keičiamos ir/ar koreguojamos. Panevėžio darbo ginčų komisijai pateiktame prašyme ieškovas buvo nurodęs visai kitas aplinkybes, o būtent, jog jis septynerius metus dirbo vadybininko pareigose įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ visą laiką pagal darbo grafiką tris pilnas dienas nuo 8 iki 17 val., per savaitę. Ieškovo ieškinyje ir Panevėžio darbo ginčų komisijai pateiktame prašyme yra pateiktos skirtingos aplinkybės dėl ieškovo darbo grafiko atsakovės įmonėje. Ieškovas buvo įdarbintas pilnai darbo savaitei, nustatant 5 darbo dienas per savaitę, tai patvirtina ir kartu su ieškovo ieškiniu pateiktas įmonės direktorės sudarytas ir pasirašytas darbuotojų 2022 m. balandžio mėnesio darbo grafikas. Todėl šiuo atveju ir ieškovo ieškinyje dėstomi teiginiai, kad įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė N. S. pakeitė, ar net suklastojo 2022 m. balandžio mėnesio darbo grafikus, yra nepagrįsti. Ieškovas kartu su ieškiniu yra pateikęs dar vieną, neva UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės sudarytą darbuotojų 2022 m. balandžio mėnesio darbo grafiką, pagal kurį, jis turėjo dirbti tik tris pilnas dienas nuo 8 iki 17 val., per savaitę. Tačiau šis dokumentas neturi visiškai jokios įrodomosios galios ir reikšmės, kadangi yra be įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės N. S. parašų, ir N. S. pirmą kartą matomas. O tai suponuoja išvadą, kad ieškovas galimai klastoja ir dirbtinai kuria įrodymus, kurių pagrindu nepagrįstai atsakovės atžvilgiu užvesta yra ši civilinė byla. Ieškovas savo darbo grafiku susirūpino tik balandžio 16 d., nors tuo turėjo pasirūpinti ir domėtis kovo mėnesio pabaigoje.
2.4. Ieškovas buvo tinkamai supažindintas tiek su įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ Darbo tvarkos taisyklėmis, tiek su asmens duomenų tvarkymo taisyklėmis ir duomenų saugojimo politika. Ieškovas nesilaikė nei savo pareiginių nuostatų, nei įmonės darbo tvarkos taisyklių, nemanė, jog tai yra svarbu ir į viską numodavo ranka, nepaisant to, kad įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė N. S., ne vieną kartą prašė jo laikytis darbo tvarkos taisyklių bei vykdyti savo pareigas sutinkamai su darbo sutartimi ir pareigybinėmis nuostatomis. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė N.S., tuo pačiu buvo ir ieškovo sutuoktinė, ieškovas visiškai nepaisė N. S. kaip įmonės direktorės nurodymų, prašymų ir įspėjimų, kad ieškovas už tokį savo elgesį gali būti atleistas iš darbo, kadangi ieškovas sau leisdavo į darbą atvykti kada jis norėjo ir taip pat išvykti, kada jam tik užsinorėdavo. Iki 2022 m. balandžio 16 d. įvykių, įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė N. S. ieškovo darbo tvarkos ir darbo pareigų pažeidimų bei pravaikštų raštu nefiksavo, tik žodžiu, vis bandė gražiuoju su ieškovu kalbėtis. Ieškovas labai vanngiai rodydavosi darbe, o nuo 2021 m. gruodžio mėnesio ėmus labai prastėti įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės N. S. ir ieškovo, kaip sutuoktinių santykiams, ieškovas darbe įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ beveik iš viso nesirodė nuo 2022 m. sausio 1 d., į ką N. S. žiūrėjo atlaidžiai, tikėjosi ir vylėsi, kad su ieškovu galimai bus dar galima išsaugoti šeimą, arba bent taikiai ir racionaliai išspręsti visus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus. Ieškovui vis tiek buvo skaičiuojamas darbo užmokestis, nors jam priskaičiuotų darbo valandų jis nebuvo dirbęs. Ieškovui 2022 m. sausio mėn. buvo paskaičiuotas atlyginimas už 84 d. val. – 375,48 Eur; 2022 m. vasario mėn. paskaičiuotas atlyginimas už 75 d. val. – 339,42 Eur; 2022 m. kovo mėn. paskaičiuotas atlyginimas už 87 d. val. – 388,89 Eur.
2.5. Atsakovės įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė N. S. visą laiką stengėsi ir siekė geranoriškai ir taikiai spręsti visus klausimus su Ieškovu, ypatingai susijusius su santuokos nutraukimo ir Atsakovės įmonės akcijų padalijimo klausimais. Tačiau nurodytina, kad būtent Ieškovas taikiai ir racionaliai išspręsti visus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus, ir ypatingai liečiančius įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų padalinimą, nusiteikęs nebuvo, ir būtent Ieškovas savo veiksmais ir poelgiais, trukdė ir kenkė Atsakovės įmonės veiklai. Kadangi turėdamas galimybę pateikti į įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas kada tik panorėjęs, be Atsakovės įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės N. S. leidimo ir sutikimo, išsiveždavo iš įmonės įvairias priemones, naikindavo įvairius dokumentus, kviesdavo policijos pareigūnus. 2022 m. balandžio mėnesį atsakovės įmonės vaizdo stebėjimo kameros užfiksavo, jog ieškovas iš atsakovės įmonės pradėjo vogti dokumentus, kasos aparato juostas, todėl N. S. priėmę sprendimą imtis saugumo priemonių ir pakeisti įėjimo į įmones patalpas durų spynas, bei apie šias vagystes buvo pranešusi ir policijos pareigūnams. 2022 m. balandžio 16 d. (šeštadienį), ieškovas atvykęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas, bandė į jas patekti, tačiau nepavykus dėl pakeistų durų spynų, ieškovas iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę į įvykio vietą policijos pareigūnai telefonu susisiekė su įmonės direktore N. S., kuri policijos pareigūnams paaiškino, kad spynas pakeitė ji, o jos vyras – ieškovas yra tik įmonės darbuotojas, kuriam yra ne darbo valandos. N. S. iš karto po policijos pareigūnų skambučio, atvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas, prie kurių dar buvo tiek ieškovas, tiek policijos pareigūnai. Įsileidusi į įmonės patalpas, tiek policijos pareigūnus, tiek ieškovą, N. S. kaip įmonės direktorė, policijos pareigūnų akivaizdoje, ieškovo paprašė parašyti pasiaiškinimą, ieškovas tą daryti atsisakė, šaukė ant N. S. ir ją žemino policijos pareigūnų akivaizdoje, visiškai nepaisydamas N. S. pastabų ir mėginimų jam paaiškinti apie tokio jo elgesio pasekmes ir galimą atleidimą iš darbo. Todėl N. S., sutinkamai su DK 58 straipsnio 4 dalimi, 2022 m. balandžio 16 d. surašė ir pateikė ieškovui prašymą pasiaiškinti, kodėl ieškovas nebuvo darbe 2022 m. balandžio 14 d. ir balandžio 15 d. Bet ieškovas jį rašyti atsisakė. N. S. tą pačią dieną surašė Tarnybinį protokolą apie kurį, ieškovas dar su policijos pareigūnais buvęs prie įmonės patalpų, buvo informuotas telefonu, bet ir į tai ieškovas nereagavo, šaukė, ir numetė N. S. ragelį telefono pokalbio metu.
2.6. Atsižvelgiant į susidariusią situaciją, N. S. tą pačią dieną, t. y. 2022 m. balandžio 16 d. sutinkamai su DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktu bei 3 dalies 1 punktu, priėmė Įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą nusprendė atleisti iš darbo ieškovą S. S. nuo 2022 m. balandžio 16 d. pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą bei 3 dalies 1 punktą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės 2022 m. balandžio 16 d. Įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovui buvo įteiktas tą pačią dieną asmeniškai į rankas. Ieškovas apie savo galimą teisių pažeidimą, t. y. apie tai, kad buvo atleistas iš darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir to paties straipsnio 3 dalies 1 punktą – už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą – neatvykimą į darbą be pateisinamos priežasties 2022 m. balandžio 14 d. ir balandžio 15 d., sužinojo 2022 m. balandžio 16 d., t. y. tą pačią dieną. Šį faktą ir pats ieškovas yra pripažinęs ir patvirtinęs pateiktame Darbo ginčų komisijai prašyme, nurodydamas, jog „2022 m. balandžio 16 d. aš sužinojau, kad esu atleistas iš darbo už šiurkštų darbo pažeidimą“, ir tai akivaizdžiai įrodo, netgi paties ieškovo kartu su ieškiniu pateiktas 2022 m. balandžio 16 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės N. S. Įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl S. S. atleidimo iš darbo“, kuris įteiktas jam buvo asmeniškai į rankas.
2.7. 2022 metais, ieškovui darbo santykių pabaigoje, t. y. 2022 m. balandžio mėnesį buvo paskaičiuotas darbo užmokestis už 9 darbo dienas, tai yra už 36 darbo valandas, kas sudaro 160,92 eurų ir priskaičiuota buvo išeitinė kompensacija už nepanaudotas atostogas už 2 metus - 735,86 eurų.
2.8. 2022 m. balandžio 16 d. atleidus ieškovą iš darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir to paties straipsnio 3 dalies 1 punktą, ieškovas absoliučiai jokių priekaištų̨ N. S. kaip įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovei dėl darbo santykių nutraukimo ir pasirinkto darbo sutarties nutraukimo pagrindo, neturėjo ir jam neprieštaravo ir DK nustatyta tvarka ir terminais į Darbo ginčų komisiją nesikreipė su prašymu pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu. Atsakovės priimtas sprendimas atleisti Ieškovą DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir to paties straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu yra teisėtas ir pagrįstas, visapusiškai atitinkantis imperatyvias DK 58 straipsnio normas, priimtas atsižvelgus į Ieškovo veiksmais atliktus darbo pareigų pažeidimus, kuriuos Atsakovė pagrįstai patraktavo ir laikė šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu
Šalies argumentai
2.9. Ieškovas į Panevėžio darbo ginčų komisiją su prašymu dėl jo atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, kreipėsi tik 2023 m. lapkričio 13 d., nors apie savo galimai pažeistą teisę žinojo ilgiau kaip devyniolika mėnesių (virš vienerių metų ir septynių mėnesių), tačiau jokių veiksmų apginti šią teisę nesiėmė. Panevėžio darbo ginčų komisija priimtame sprendime nurodė, jog Ieškovas nenurodė jokių svarbių aplinkybių ir priežasčių, dėl kurių jis beveik 19 mėnesių praleido terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją, o ir bylos nagrinėjimo metu Panevėžio darbo ginčų komisija taip pat nenustatė faktinių aplinkybių, kurioms esant būtų pagrindas atnaujinti praleistą terminą kreiptis su prašymu į darbo ginčų komisiją dėl pažeistos teisės gynimo. Ieškovo nurodomos aplinkybės 2023 m. gegužės 19 d. atsiliepime pateiktame civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), akivaizdžiai įrodo ir patvirtina, kad jokio streso ir nerimo, dėl kurio ieškovas būtų negalėjęs, ar neturėjęs galimybių surašyti prašymo dėl atleidimo iš darbo pripažinimu neteisėtu ir laiku DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu pasikreipti į Darbo ginčų komisiją, ieškovas nejautė. O priešingai, iš ieškovo nurodomų aplinkybių matyti, kad ieškovas jautėsi puikiai ir jokių priekaištų atsakovei dėl atleidimo iš darbo neturėjo, nes po atleidimo iš darbo, registravosi Užimtumo tarnyboje kaip ieškantis darbo asmuo, o kol nesusirado naujo darbo, jis pats ėmėsi gyvenamojo namo statybų, o taip pat rašė pareiškimus dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo sutuoktinės atžvilgiu. Iki prasidėjusio teisminio proceso dėl santuokos nutraukimo, tiek jam prasidėjus, ieškovas buvo ir šiuo metu civilinėje byloje yra atstovaujamas profesionalaus teisininko, advokatės Jolantos Činčikienės, su kuria Teisinių paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryta buvo jau 2022 m. birželio 21 d.
2.10. Netenkintas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovas byloje nėra pateikęs jokių įrodymų, iš kurių galima būtų spęsti apie ieškovo reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, galimybių įsidarbinti sumažėjimą, sveikatos pablogėjimą, ar kt. Ieškovo su ieškiniu pateikti medicininiai dokumentai tik patvirtina duomenis apie ieškovo jau seniai turėtas / įgimtas ligas, kurių atsiradimą niekaip neįtakojo ieškovo atleidimas iš darbo. O taip pat ieškovas pateiktu ieškiniu niekaip neįrodė, kad darbo sutartis su juo buvo nutraukta diskredituojančiu pagrindu. Taigi jokių, patirtos neturtinės žalos reikšmingumą patvirtinančių aplinkybių ir įrodymų, Ieškovas nėra ieškinyje nurodęs ir kartu su ieškiniu pateikęs.
2.11. Atsakovės priimtas sprendimas atleisti ieškovą DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir to paties straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu yra teisėtas ir pagrįstas, visapusiškai atitinkantis imperatyvias DK 58 straipsnio normas, priimtas atsižvelgus į ieškovo veiksmais atliktus darbo pareigų pažeidimus, kuriuos atsakovė pagrįstai patraktavo ir laikė šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Todėl teismui atmetus ieškovo ieškinio reikalavimą pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, privalo būti paneigtas ir ieškovo argumentas dėl atsakovės kaip darbdavės neteisėtų veiksmų ieškovo atžvilgiu, kurie galėtų sąlygoti neturtinės žalos atsiradimą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo posėdžio metu S. S. prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad nuo 2014 m. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku. Vežiojo prekes, pristatinėdavo užsakymus, prie kasos stovėdavo, puokštes darydavo, kas buvo liepiama direktorės, tą ir darydavo. Tai buvo bendra įmonė, šeimos verslas. 2022 m. sausio, vasario, kovo, balandžio mėnesius dirbo, iš Panevėžio vežė durpes, juodžemį kapų, važiuodavo į Panevėžį parvežti gėlių. Dirbo įmonėje kiek reikėjo, laiko neskaičiuodavo. Jam buvo nustatyta dirbti tris pilnas dienas per savaitę, po 8 valandas per dieną, būdavo, kad tekdavo atidirbti ir kitą dieną. Būdavo sudaromas darbo grafikas. Dirbdavo pagal darbo grafiką ir ne pagal jį, būdavo ir naktinių iškvietimų, dirbdavo ir savaitgaliais. Buvo mokamas atlyginimas pagal valandas. Iki atleidimo iš darbo, balandžio pradžioje, datų pasakyti negali, vežė žemes iš Panevėžio, pardavinėjo gėles. 2022 m. balandžio 12 d. buvo atėjęs į darbovietę, parsivežė kasos čekius. Po to į darbą buvo atvykęs balandžio 14 d., bet darbovietėje buvo pakeistos spynos, negalėjo įeiti į vidų ir išvažiavo namo. Kelis kartus buvo atvažiavęs ryte į darbą ir negalėjo įeiti, nes buvo pakeistos spynos. Anksčiau taip pat buvo pakeistos spynos. Pirmą kartą spynos buvo pakeistos kovo pabaigoje. Po to dvi savaites bandė susitaikyti, spynos buvo atkeistos. Po balandžio 12 d. spynos buvo vėl pakeistos. Mėnesio laikotarpyje du kartus buvo pakeistos spynos. 2022 m. balandžio 16 d. ryte atvyko į darbovietę ir negalėjo įeiti, buvo pakeistos spynos, ten buvo darbuotoja, todėl jis (S. S.) iškvietė policiją. Kai N. S. dar nebuvo, jis buvo įėjęs į darbovietę, nusifotografavo seną darbo grafiką, kurį po to parodė N. S.. N. S. nurodė, kad jis nebedirba. Jo darbo laikas buvo trys dienos per savaitę, po 8 val., bet N. S. pakeitė darbo grafiką, kad jis dirba nuo 9 val. iki 13.00 val. kiekvieną dieną, t. y. tą pačią dieną nuvažiavo pas buhalterę ir atvežė naują grafiką, kuriame nurodytos kitos valandos. N. S. pakeitė darbo grafiką, kad jis dirba kiekvieną dieną. Kai grįžo su nauju grafiku, N. S. klausė, kur jis buvo tas dienas, kad nedirbo. Jis atsakė, kad jam buvo ne darbo dienos. Pasakė, kad jis atleistas. Pateikti pasiaiškinimą raštu neprašė. Įsakymas dėl atleidimo iš darbo jam įteiktas nebuvo, po 2-3 dienų nuvažiavo į darbo vietą ir nusifotografavau įsakymą dėl atleidimo iš darbo. Balandžio 14, 15 d. darbdavė jo neieškojo, neskambino. Kaip suprato, jį atleido iš darbo dėl to, kad neatėjo į darbą. Nuobaudų, įspėjimų dėl neatvykimo į darbą nebuvo taikyta. Tai buvo šeimos verslas ir dirbdavo arba vienas arba kitas. Atrodo, kad balandžio 14-15 d. nebuvo suplanuota svarbių darbų, kuriuos turėjo atlikti. Balandžio 16 d. negalėjo patekti į darbą, norėjo nusifotografuoti darbo grafiką. Tą pačią dieną N. S. paklausė, ar pats rašys pareiškimą išeiti iš darbo, arba darys kitaip. Darbdavė nesakė, kad atleidžia iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Po konflikto balandžio 16 d., antrą ar trečią dieną nusifotografavo įsakymą, apie atleidimą už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą sužinojau po 2-3 dienų. Balandžio 16 d. N. S. apie atleidimą nieko nesakė, tik paklausė, ar pats rašys pareiškimą, arba kitaip spręs. Palaiko reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo 400 Eur, dėl sveikatos, patirtų pergyvenimų, važinėjimo į darbą ir kai neįleidžia. Patyrė stresą, nervinę įtampą, bijojo, kad neištiktų priepuoliai. Po to, kai nebegalėjo patekti į darbą, buvo kaime užsidaręs, su niekuo nebendravo, bandė įveikti stresą, kažkiek darbavosi namuose, dirbo apdailos darbus namo viduje. Dažniausiai darbo grafikai būdavo prisegti ant sienos darbo kambaryje. Grafikus visaip iškabindavo, atvažiuodavau į darbą ir kai kada dar būdavo senas darbo grafikas. Balandžio 16 d. ant stalo buvo padėtas darbo grafikas, kur jo darbo valandos nuo devynių iki penkių tris dienas per savaitę. Įprastai darbo grafiką visada kabindavo ant sienos prie kasos aparato. Naują grafiką tą pačią dieną pamatė. N.S. nuvažiavo pas buhalterę ir atvežė darbo grafiką. Kai balandžio 16 d. atnešė naują darbo grafiką, tada ir sužinojo, kad turi dirbti kiekvieną dieną nuo devynių iki pirmos. Išeidama atnešti darbo grafiko, N.S. pasakė „jeigu tu taip, darysim taip“. Pasirodo jį atleido už šiurkštų pažeidimą. Įsakymą nusifotografavo po balandžio 16 d., po darbo grafiko pakeitimo. Kreipėsi į darbo ginčų komisiją 2023 m. lapkričio 13 d., nenorėjo sau streso kelti, todėl anksčiau nesikreipė. Po kreipimosi į darbo ginčų komisiją, patyrė priepuolį ir pateko į ligoninę. Po atleidimo dirbo namuose, po to įsidarbino pas ūkininką. Įmonėje visas patalpas pats susiremontavo, ortakius pastatė, kapsulę pasimūrijo. Dirbdavo su pinigais direktorės žodiniu leidimu. Po atleidimo iš darbo nereikėjo psichologo paslaugų, bandė pats nusiraminti. Priepuoliai įgimti, bet jie pasireiškia esant nerviniam stresui.
Atsiliepimas
4. Atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini) atstovė direktorė N. S. teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad nuo 2022 m. sausio pradžios santykiai su sutuoktiniu – ieškovu buvo labai blogi, vyras smurtavo prieš ją, grasino, jo bijojo, priekabiaudavo prie pardavėjų. S. S. įmonėje mažai padėdavo, visada deklaruodavo, kad negaiš laiko dėl jos verslo. Įmonėje būdavo sudaromi darbo grafikai. Ieškovas pagal darbo grafiką niekada nedirbo, jo darbo grafikas buvo lankstus. Faktiškai ieškovas pagal darbo grafiką nedirbo, o dirbo lanksčiai. Būdavo, kad ir du mėnesius nebūdavo laidotuvių. Nuo 2022 m. sausio mėnesio ieškovas nėjo į darbą, nieko nedirbo. Būdavo, kad ateidavo į darbą, ieškodavo priekabių, sukeldavo ginčus. Nors ieškovas nedirbo, bet mokėjo jam atlyginimą, pildė žiniaraščius apie jo dirbtą laiką, teikė duomenis Sodrai. Galvojo, kad abu „atvės“ ir normaliai pasikalbės. Padarė didelė klaidą, reikėjo iš karto viską sutvarkyti. Balandžio 16 d., ryte, jai paskambino policijos pareigūnai ir pasakė, jog gautas iškvietimas, nes vyras negali patekti į darbą. Nuvažiavo į darbo vietą, policijos pareigūnų dar nebuvo atvažiavusių. S. S. vienas užėjo ir jo paklausė, kiek ilgai tai gali tęstis, vietoj to, kad jis ateitų, kalbėtų, jog kažką spręstume, bet jis to nenorėjo. Ieškovas atvažiavo sukelti skandalo. Priėmė sprendimą atleisti ieškovą iš darbo, atleidimo priežastis – kad jis neatėjo į darbą. Prie policijos pareigūnų paprašė ieškovo parašyti pasiaiškinimą, kodėl jis nėjo į darbą, ieškovas atsisakė rašyti. Tada ji pasakė S. S., kad jis pats rašo pareiškimą arba teks jį atleisti už pravaikštas. Tai buvo pasakyta policijos akivaizdoje. Ieškovas atsisakė. Ieškovas ir toliau kėlė skandalą. Ji pasiskambino buhalterei ir pasakė, kad atleidžiam S. S., nes jis tartis nesutinka. Apgalvojo sprendimus ir su buhaltere parinko tinkamiausią variantą pagal ką galima ieškovą atleisti, kad nebūtų pažeidimo. Ieškovas atleistas iš darbo už šiurkštų pažeidimą, tai yra už nepasirodymą darbe daugiau nei vieną dieną. Ji susirado įstatymą, kad pakanka neateiti į darbą vieną dieną, o S. S. nuo sausio mėnesio nedirbo. Negalvojo, kad jis kreipsis į teismą ir taip nesąžiningai elgsis. Ieškovas atleidimo dokumentų tą pačią dieną neėmė, jam dokumentai buvo įteikti, jis atsisakė juos paimti. Anksčiau nepriėmė tokio sprendimo dėl atleidimo, nes bijojo ieškovo. Ieškovas niekur nesirašydavo, įmonėje elgėsi taip, kaip savo namuose. Ieškovas atleistas iš darbo už šiurkštų pažeidimą, tai yra už nepasirodymą darbe daugiau nei vieną dieną. Negalvojo, kad jis kreipsis į teismą ir taip nesąžiningai elgsis. Anksčiau nepriėmė sprendimo dėl jo atleidimo, nes jo bijojo. Apie atleidimą iš darbo ieškovas sužinojo balandžio 16 d., nes tą dieną po pietų buvo atvažiavęs į darbovietę. Sekančią dieną po atleidimo, balandžio 17 d. ieškovas atvyko į darbą, kaip priklauso pagal jo darbo grafiką. Apie tai atsakovei pranešė pardavėja J. S. Gerai atsimena, kad po atleidimo sekančią dieną jis pasirodė darbe ir ten sėdėjo. Balandžio 17 d. kvietė policiją, nes ieškovas elgėsi agresyviai. Įmonėje darbo būdavo visada, reikėjo atlikti parduotuvės remonto darbus, vasarą dirbdavo ir savaitgaliais. Ieškovo darbas buvo tik važiuoti automobiliu laidojimo dienomis (katafalko vairavimas, kūno paėmimas), o parduotuvėje – atlikti remonto darbus, kuriuos jis atsisakydavo atlikti. Tai jis daugiau nieko ir nedarė. Sakė ieškovui, kad jis balandžio 14-15 d. privalo būti darbe. Ieškovas teigė, kad prekes vežiojo, bet jis nežinojo, kad visos prekės yra pristatomos tiekėjų. Ieškovas niekada nesidomėjo darbo grafiku, niekada nežiūrėjo valandų. Jis su niekuo nesiskaitė, elgėsi taip, kaip norėjo. Laidotuvėse jis vairuodavo automobilį, o daugiau jam niekas nerūpėjo. Kiekvieno mėnesio pabaigoje būna pasitarimas dėl darbo grafiko, dėl darbo valandų. Kovo mėnesio pabaigoje pasitarime ieškovas nedalyvavo. Jis niekada nedalyvaudavo. Ji sudarydavo lankstų darbo grafiką. Faktiškai ieškovas pagal darbo grafiką nedirbo, o dirbo lanksčiai. Įmonės darbo grafikai būdavo laikomi matomoje vietoje, jie visada būdavo jos pasirašyti. Atėjus į darbą, laisvai buvo galima susipažinti su darbo grafikais. Faktiškai darbo grafikai būdavo iškabinami mėnesio trečią, ketvirtą dieną. Tokia pati situacija buvo nuo sausio iki balandžio mėnesio. Ieškovo liga yra pilnai išgydyta, yra gydytojo išvados, kad jis yra sveikas. Ieškovui nurodytos ligos pasireiškė anksčiau, tarnaujant armijoje. Po atleidimo iš darbo iki kreipimosi į teismą ieškovas nesikreipė dėl to, kad išgyvena dėl atleidimo iš darbo, kad jam reikia vaistų. Darbdavys ieškovui išmokėjo visas jam priklausančias išmokas atleidimo metu. Pakeitus spynas, darbuotojai galėdavo patekti į darbą, raktus turėjo atsakovė ir darbuotojai, o nedarbo laiku darbo vietoje būti negalima. Vėliau įmonės darbuotojai turėjo raktus, išskyrus ieškovą, nes jis pradėjo vogti. Negalėjo jam duoti rakto, kad jis savivaliautų ar viską neštų. S. S. būdavo nustatytos keturios darbo dienos per savaitę. Iš darbo biržos, kai darbino, turėjo dirbti kiekvieną dieną pagal darbo sutartį. Nuo balandžio 1 d. grafiko darbovietėje pakabinto nebuvo. Nusprendusi atleisti S. S., ji paskambino buhalterei ir pasakė, pagal kokį straipsnį S. S. turėtų būti atleistas. S. S. buvo atleistas už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Pagal įstatymą, kurį ji buvo perskaičiusi, ji negalvojo, kad reikia prašyti kažkokio pasiaiškinimo. Manė, kad galima atleisti žmogų, jam nepasirodžius darbe ir nereikia jokio pasiaiškinimo. Ji prie policijos pareigūnų S. S. paprašė parašyti pasiaiškinimą, bet jis to nepadarė.
5. Liudytoja B. P. paaiškino, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ prieš 8-9 metus. Dabar nusiperka verslo liudijimą ir einu pagiedoti, jei direktorė pakviečia. Šiuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, ar pardavėja nedirba. Turėjo konfliktų su S. S., jo negerbia. Kaip darbuotoja buvo paniekinta, apšmeižta. N.S. pasitikėjo S. S. ir priėmė į darbą, galvojo, kad jis stengsis, padės. Atėjęs į darbą S. S. pirmiausiai atsigerdavo kavos, paskui pradėdavo priekabiauti. Ją už užpakalio ėmė graibyti. S. S. priekabiaudavo ir prie kitų moterų. Apie netinkamą S. S. elgesį niekam nesakė, vėliau pasakė N.S. Visos išėjo iš darbo dėl tos pačios problemos. S. S. buvo ją apvaginęs. 2022 m. pradžioje, iki pavasario vidurio pasišnekėdavo su N. S., S. S. ateidavo, kavos išgerdavo, pasigraibydavo, „iškoliodavo“ žmoną ir išeidavo. Suprato, kad N.S. jo bijo. Matydavo S. S. kaip vairuodavo mašiną laidotuvėse. Jeigu vežti žmonių nereikėdavo, tai jo darbe ir nebūdavo. Įmonei užsakymus užsakydavo kompiuteriu, todėl viskas guldavo ant direktorės pečių. Prieš lapkričio 1 d. S.S. buvo ją pakvietęs dirbti, paprašė paprekiauti, nes jam reikėjo kažkur greitai išvažiuoti.
6. Liudytoja J. S. paaiškino, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavėja, N. S. yra jos darbdavė. Dirba bendrovėje daugiau nei du metus, berods nuo 2021 m. Kai įsidarbino, žinojo, kad S. S. darbdavės vyras, bet jį darbe retai matydavo. Tuo laikotarpiu, kai ji dirbo, S. S. ateidavo į darbą tik tada, jei reikėdavo važiuoti paimti kūną, bet tokie atvejai buvo reti. Tarp jos ir S. S. tvyrojo įtampa dėl jo priekabiavimo prie pardavėjų. S. S. ateidavo ne kaip į darbą, bet kaip į pasilinksminimą, tai apsikabindavo pardavėją, tai grybšteldavo už užpakalio. Jis su visomis moterimis taip elgdavosi. Kiek žino, nei viena nesikreipė į teisėsaugos institucijas. Nuo 2022 m. sausio 1 d. iki balandžio vidurio S. S. nebūdavo darbe. Tuo laikotarpiu nematė jo dirbant, tik buvo jo išpuoliai, grasinimai. Keli jo apsilankymai buvo fiksuoti policijos, nes S. S. buvo pakėlęs ranką prieš direktorę. Buvo prašyta S. S. pasiaiškinti dėl nebuvimo darbe. Ji S. S. atleidimo dieną buvo darbe. Atleidimo dieną S. S. elgėsi agresyviai, viskam prieštaravo. Darbo grafikas visada būdavo paliekamas darbo kambaryje, pakabintas prie kasos aparato kairėje pusėje viršuje. Darbo grafikas visada kabėdavo ir prie jo laisvai prieidavo visi. Jeigu reikėdavo laisvos dienos, būdavo galima pasiskambinti direktorei ar buhalterei. Ieškovas visą tą laiką neatvykdavo į darbą. Visi suprato, kad jis direktorės vyras. Jo buvo prašoma parašyti pasiaiškinimą, kodėl neatvyko į darbą. Girdėjo, kaip balandžio 16 d. ieškovas nesutiko jokių dokumentų pasirašyti, jis atsisakė tą dieną parašyti pasiaiškinimą. Parduotuvėje buvo pakeistos spynos, nes ieškovas pradėjo lankytis parduotuvėje po darbo valandų, kamera užfiksavo, kad jis kažko ieško spintelėse, kasos aparate. Balandžio 16 d. S.S. į parduotuvę atėjo prasidėjus darbui, N.S. darbe dar nebuvo. Ieškovo pasirodymas darbe keldavo stresą, kildavo skandalas. Kai reikėdavo katafalko, juo važiuodavo S. S., o įmonės automobiliu važinėdavo direktorė. Būdavo tokių atvejų, kai po tris, keturis mėnesius neturėdavo darbo, galėjo būti atvejų, kai per tris su puse mėnesio nebūdavo mirusio žmogaus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
7. Ieškinys tenkintinas iš dalies.
8. DK 220 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės privalo kreiptis per tris mėnesius, o neteisėto nušalinimo, neteisėto atleidimo iš darbo ir kolektyvinės sutarties pažeidimo atvejais, – per vieną mėnesį nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą. DK 231 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis.
9. Ieškovas S. S. dėl darbo ginčo išnagrinėjimo 2023 m. lapkričio 13 d. kreipėsi į darbo ginčų komisiją, be kita ko, prašydamas atnaujinti praleistą 1 mėnesio prašymo pateikimo terminą. Panevėžio darbo ginčų komisija 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškovo prašymo netenkino ir termino neatnaujino. 2024 m. sausio 16 d. ieškovas kreipėsi į teismą dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme.
10. DK 231 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus.
11. Byloje nustatyta, kad ieškovas S. S. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė N. S. 2014 m. sausio 16 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Darbo sutartis). Pagal Darbo sutartį ieškovas nuo 2014 m. sausio 16 d. dirbo N. S. įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybos vadybininko pareigose, nustatyta 8 darbo valandų per dieną trukmė, 5 darbo dienos per savaitę pagal slenkantį darbo grafiką, mokama 1500 litų per mėnesį.
12. Iš byloje esančių įrodymų (UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės N. S. 2022 m. balandžio 16 d. įsakymo Nr. 1, prašymo pasiaiškinti, tarnybinio protokolo, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pranešimo apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą, ieškovo, atsakovės atstovės paaiškinimų ir kt.) nustatyta, kad S. S. 2022 m. balandžio 16 d. atleistas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybos vadybininko pareigų pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą – darbdavio inbiciatyva dėl darbuotojo kaltės – šiukštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas bei papildomai nurodytas DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktas – neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties. Iš paminėtų įrodymų visumos matyti, kad ieškovas buvo atleistas iš darbo dėl to, kad 2022 m. balandžio 14-15 dienomis jis neatvyko į darbą.
13. Darbo sutartis darbdavio iniciatyva gali būti nutraukta dėl darbuotojo kaltų veiksmų. DK 58 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. Priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas arba per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas (DK 58 straipsnio 2 dalis). Pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą šiukščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties.
14. Remiantis DK 58 straipsnio 5 dalimi, sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė. Darbo pareigų pažeidimas (net jei jis būtų šiurkštus arba toks pats pažeidimas per paskutinius 12 mėnesių būtų padarytas pakartotinai) savaime nereiškia, kad vien dėl jo darbuotojas gali būti atleidžiamas iš darbo. Darbdavys visais atvejais privalo įvertinti su darbo pareigų pažeidimu susijusias aplinkybes, išklausyti darbuotojo poziciją (DK 58 straipsnio 4 dalis) ir tik nustatęs, kad tam egzistuoja pakankamas pagrindas ir tai būtų proporcinga, nutraukti darbo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018).
15. Kasacinio teismo išaiškinta, jog atleistam iš darbo darbuotojui inicijavus darbo ginčo nagrinėjimą atleidimo iš darbo teisėtumą privalo įrodyti darbdavys (DK 214 straipsnio 3 dalis). Dėl to darbdaviui tenka ir priežasties, kuria jis grindė darbo sutarties nutraukimą, įrodinėjimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas iš darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, darbdavys turi įrodyti ne tik nusižengimo padarymo faktą, bet ir tai, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018; 2018 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-163-684/2018; 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-116-943/2021).
16. Kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas iš darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, darbdavys turi įrodyti ne tik nusižengimo padarymo faktą, bet ir tai, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018, 2021 m. gegužės 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-116-943/2021). Sprendžiant klausimą, ar konkretus darbo pareigų pažeidimas priskirtinas prie šiurkščių, būtina analizuoti jo objektyvius ir subjektyvius požymius – darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir formą, darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat turi būti įvertinta, kokio pobūdžio gėriai buvo pažeisti, kiek aiškiai buvo įvardytos darbuotojo pareigos, kokia yra tokių ar panašių pažeidimų vertinimo praktika darbovietėje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-116-943/2021).
17. Teismas, išklausęs šalių, liudytojų paaiškinimus, ištyręs bei įvertinęs bylos įrodymus, daro išvadą, kad jų visuma nustatytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškovas pagrįstai atleistas iš darbo DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
18. Kaip minėta pirmiau, šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu darbdavė pripažino ieškovo neatvykimą į darbą 2022 m. balandžio 14-15 dienomis. Ieškovas neginčijo, kad minėtomis dienomis jis realiai darbo funkcijų neatliko, tačiau nurodė, kad darbdavė, siekdama atleisti jį iš darbo, pakeitė darbo grafiką, minėtomis dienomis jis dirbti neturėjo, be to, buvo atvykęs į darbą balandžio 14 d., tačiau negalėjo patekti į darbovietę, nes buvo pakeistos durų spynos ir kt.
19. Visų pirma, tarp šalių kilo ginčas dėl to, kokiu darbo grafiku įmonėje dirbo ieškovas, ar pagal nustatytą darbo grafiką jis turėjo atvykti į darbą balandžio 14-15 dienomis. Atsakovės direktorė N. S. nurodė, kad pagal ieškovui sudarytus darbo grafikus ieškovas dirbo po 4 darbo valandas per dieną, penkis kartus per savaitę. Ieškovas pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės N. S. pasirašytą 2022 m. balandžio mėnesio darbo grafiką (toliau – Grafikas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad jame nurodyta, jog ieškovas šį mėnesį dirba kiekvieną dieną nuo pirmadienio iki penktadienio, nuo 9.00 val. iki 13.00 val., tuo pačiu ir balandžio 14-15 dienomis ieškovas turėjo dirbti nuo 9.00 val. iki 13.00 val. Tuo tarpu ieškovas nurodė, kad pagal sudarytus darbo grafikus jis dirbdavo po tris darbo dienas per savaitę po visą darbo dieną (po 8 darbo valandas per dieną). Ieškovas pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės N. S. nepasirašytą balandžio mėnesio darbo grafiką (toliau – Grafikas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodytos ieškovo darbo valandos: 8 darbo valandos per dieną – nuo 8 val. iki 17.00 val. nustatytomis dienomis, balandžio 14-15 d. ieškovui nereikėjo dirbti, nes buvo ne jo darbo dienos. Teismui įpareigojus atsakovės atstovę pateikti darbo grafikus už paskutinius 6 mėnesius nuo ieškovo darbo teisinių santykių pabaigos (2022 m. balandžio 16 d.), atsakovės atstovė nurodė, kad jų neturi, teismui pateikti negali. Ieškovas nurodė, kad 2022 m. balandžio 16 d. jam atvykus į darbo vietą, dar nesant atvykusios atsakovės direktorės, jis nusifotografavo darbovietėje ant stalo padėtą darbo grafiką (Grafikas Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį jis balandžio 14-15 dienomis neturėjo dirbti. Tuo tarpu kiek vėliau, tą pačią dieną į įmonę atvykus N. S., tarp jų įvyko konfliktas dėl to, kad ieškovas negali pateikti į darbovietę, ieškovas kvietėsi policijos pareigūnus. Po šio atsakovės direktorė nuvyko pas buhalterę ir atvežė ieškovui naują darbo grafiką (Grafikas Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį ieškovas turėjo dirbti balandžio 14-15 dienomis. Atsakovės atstovė N. S. pripažino ieškovo nurodytas aplinkybes, t. y. tas, kad po balandžio 16 d. įvykusio konflikto su S. S., ji tą pačią dieną vyko pas buhalterę į namus ir atvežė ieškovui darbo grafiką, pagal kurį jis turėjo dirbti balandžio 14-15 dienomis. Iš ieškovo, atsakovės direktorės, liudytojos J. S. paaiškinimų matyti, kad darbo grafikai buvo kabinami įmonės darbo kambaryje virš kasos aparato, kiekvieno mėnesio gale buvo iškabinamas kito ateinančio mėnesio darbo grafikas. Kaip minėta, ieškovas nurodė, kad jis, nesant direktorės, darbovietėje nusifotografavo ant stalo bususį darbo grafiką (Grafikas Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu atsakovės direktorė nurodė, kad balandžio mėnesio darbo grafiko darbovietėje nebuvo, jis nebuvo pakabintas, kaip paaiškino, to padaryti nepsėjo, 2022 m. balandžio 16 d. iškilus konfliktui su ieškovu važiavo pas buhalterę jo paimti. Atsakovės atstovės teigimu, ieškovo darbo grafikas buvo tas, kurį atvežė ieškovui iš buhalterės (Grafikas Nr. (duomenys neskelbtini), o iš kur ieškovas gavo Grafiką Nr. (duomenys neskelbtini) – nežino. Nepaisant to, kad šalių pozicijos dėl darbo grafiko yra skirtingos, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad su balandžio mėnesio darbo grafiku (Grafikas Nr. (duomenys neskelbtini) darbdavė ieškovą supažindino tik 2022 m. balandžio 16 d., o tuo pačiu tai patvirtina ir ieškovo poziciją, kad apie tai, jog jis turėjo dirbti balandžio 14-15 d., su pakeistu darbo grafiku, jis buvo supažindintas tik po 2022 m. balandžio 16 d. konflikto darbdavei atvežus jį iš buhalterės, juolab, kad pagal ieškovo turėtą darbo grafiką (Grafikas Nr. (duomenys neskelbtini) balandžio 14-15 d. ieškovas neturėjo dirbti. Be pirmiau išdėstyto, sprendžiant klausimą, ar pagrįstai ieškovo neatvykimas į darbo vietą balandžio 14-15 dienomis buvo pripažintas šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu, svarbu įvertinti ir kitas byloje nustatytas faktines aplinkybes.
20. Bylos duomenų visuma rodo, kad iš esmės ieškovas įmonėje dirbo ne pagal nustatytą darbo grafiką. Kaip minėta, ieškovas ir atsakovės direktorė yra sutuoktiniai, N. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri užsiima laidojimo paslaugomis, būdama šios įmonės direktorė, nuo 2014 m. įdarbino ieškovą prekybos vadybininko pareigose. N. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovas faktiškai niekada nedirbo pagal darbo grafiką, jo nežiūrėdavo, jo darbo grafikas buvo lankstus. Ieškovas teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad dirbdavo visaip – ir pagal grafiką ir ne, būdavo naktinių iškvietimų, laidotuvės vykdavo ir savaitgaliais, todėl kartais ir jais dirbdavo, grafiko niekas nežiūrėdavo. Liudytoja J. S. parodė, kad nuo tada, kai ji dirba įmonėje, S. S. darbe būdavo labai retai, jo nematydavo, jis ateidavo į darbą tik tada, jeigu reikėdavo važiuoti paimti kūną, bet tokie atvejai buvo reti. Liudytoja B. P. taip pat parodė, kad S. S. į darbą neidavo, jeigu nereikėdavo vežti žmonių.
21. Bylos duomenys rodo ir tai, kad S. S. vaidmuo įmonėje nebuvo didelis, jo darbo funkcijos iš esmės buvo pagalbinių darbų atlikimas direktorės pavedimu esant poreikiui, jis nuolat fiziškai nebūdavo darbo vietoje: ieškovas nurodė, kad vežiodavo prekes, pristatinėdavo užsakymus, stovėdavo prie kasos, daugiausia vairuodavo katafalką, veždavo mirusiuosius, kas buvo liepiama direktorės, tą ir darydavo, po 2022 m. sausio mėnesio kelias dienas vežė durpes, pardavinėjo prekes; atsakovės atstovė paaiškino, kad ieškovas įmonėje mažai padėdavo, deklaruodavo, kad nenori gaišti laiko dėl jos verslo, į įmonę atvažiuodavo konfliktuoti, pagrindinės jo funkcijos buvo nuvažiuoti su katafalku parvežti mirusiojo kūną, bet tai būdavo reti atveji, būdavo, kad net kelis mėnesius nebūdavo tokių užsakymų, nuo 2022 m. sausio mėnesio pablogėjus tarpusavio santykiams, ieškovas darbe nesirodydavo, atvažiuodavo tik sukelti konfliktų; iš liudytojų J. S., B. P. paaiškinimų taip pat matyti, kad S. S. į darbą ateidavo retai, jeigu reikėdavo vežti kūną. Į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kad ieškovui kada nors būtų taikomos kokios nors nuobaudos, įspėjimai dėl darbo drausmės pažeidimų, fiksuoti nebuvimo darbe atvejai (surašomi aktai dėl neatvykimo į darbą, prašymai pasiaiškinti, daromos atžymos darbo laiko apskaitos žiniarasčiuose apie neatvykimą į darbą ir pan.). Atitinkamai to nėra padaryta ir dėl 2022 m. balandžio 14-15 d., nebuvo prašymų pateikti pasiaiškinimus minėtomis dienomis, atvirkščiai, ieškovas nurodė, kad darbdavė jo neieškojo, neklausė, kodėl jis neatvyko į darbą, nepavedė atlikti jokių darbų. Priešingų įrodymų atsakovės atstovė nepateikė. Taigi, atsižvelgus į ieškovo atliekamo darbo pobūdį, šalis siejančius ryšius, pagal nusistovėjusią darbo praktiką ieškovui nebuvo būtina pagal darbo grafiką būti darbo vietoje, į ieškovo nebuvimą darbe visiškai nebuvo reaguojama, tai buvo toleruojama. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išrašų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymų darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, kad S. S. dirbo iki 2022 m. balandžio 16 d., jam kas mėnesį buvo mokamas darbo užmokestis.
22. Bylos duomenys leidžia spręsti, kad ieškovo atleidimą iš darbo sąlygojo ne atsakovės atstovės formaliai nurodytas pagrindas ir aplinkybės, kad jis neatvyko į darbą balandžio 14-15 d., kas buvo pripažinta šiukščiu darbo tvarkos pažeidimu, o galimai kitos priežastys. Kaip matyt iš bylos duomenų, ieškovo, atsakovės direktorės paaiškinimų, santykiai tarp sutuoktinių nuo 2021 m. pabaigos buvo įtempti, konfliktiški, vyko pokalbiai apie skyrybas, turto dalybas ir kt. Atsakovės direktorės pozicija, kad ieškovas buvo atleistas dėl to, kad neatvyko į darbą balandžio 14-15 d. yra prieštaringa, nes bylos duomenys rodo, kad pati direktorė N. S. nepageidavo, kad ieškovas atvyktų į darbą, būtų darbo vietoje, dėl ko keitė darbovietės durų spynas, raktai buvo duoti visiems darbuotojams, išskyrus S. S.. Atsakovės direktorė nurodė, kad ir 2022 m. balandžio 13 d. įmonėje pakeitė durų spyną, kad negalėtų ateiti S. S.. Be to, kaip nurodė S. S., balandžio 14 d. jis buvo atvykęs į darbovietę, tačiau negalėjo ten patekti, nes buvo pakeistos durų spynos. Bylos duomenys leidžia spręsti, kad ieškovo atleidimas iš darbo buvo sąlygotas tarp sutuoktinių vykstančių nesutarimų ir būtent atleidimo dieną – 2022 m. balandžio 16 d. įvykusio tarpusavio konflikto. Iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus pranešimo, S. S. paaiškinimų matyti, kad 2022 m. balandžio 16 d. ieškovas atvyko į darbovietę, tačiau į patalpas negalėjo patekti dėl ko kvietėsi policijos pareigūnus. Vėliau, atvykus N. S., tarp sutuoktinių vyko žodinis konfliktas, taip pat, kaip matyti iš šalių paaiškinimų, į bylą pateikto garso įrašo, vyko pokalbis apie ieškovo išėjimą iš darbo savo noru (atsakovės direktorės siūlymu), su kuo ieškovas nesutiko. Būtent iš karto po šio konflikto, tą pačią dieną atsakovės direktorė priėmė sprendimą atleisti ieškovą iš darbo dėl šiukštaus darbo pareigų pažeidimo – neatvykimo į darbą balandžio 14-15 d. Kai pripažino pati atsakovės direktorė teismo posėdžio metu, S. S. nusprendė atleisti iš darbo po 2022 m. balandžio 16 d. įvykusio konflikto, po jo vyko pas buhalterę ir tarėsi, kaip galėtų atleisti iš darbo S. S., o pasitarusios nutarė ieškovą atleisti dėl to, kad jis 2022 m. balandžio 14-15 d. neatvyko į darbą.
23. Visos pirmiau išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovo atleidimo iš darbo pagrindas – DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktas, buvo pritaikytas formaliai ir nepagrįstai. Darbdavės sprendimas skirti pačią griežčiausią nuobaudą ir nutraukti darbo sutartį su ieškovu dėl to, kad jis nebuvo darbo vietoje balandžio 14-15 d. pagal byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą vertintinas kaip nepagrįsta, neproporcinga priemonė, pasitelkta formaliai pasinaudojus situacija. Dėl to ieškovo atleidimas iš darbo nurodytu pagrindu pripažįstamas neteisėtu.
Dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu pasekmių
24. Vadovaujantis DK 218 straipsnio 2 dalimi, darbo sutarties nutraukimo pripažinimas neteisėtu paprastai lemia darbuotojo grąžinimą į darbą. Šios taisyklės išimtis įtvirtinta DK 218 straipsnio 4 dalyje, pagal kurią darbuotojas į darbą negrąžinamas, kai jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti. Tokiu atveju darbo sutartis pripažįstama nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į tarp ieškovo S. S. ir įmonės direktorės N. S. susiklosčiusius konfliktiškus, priešiškus santykius, į tai, kad teisme yra sprendžiami jų santuokos nutraukimo klausimai, pats ieškovas prašo jo negrąžinti į darbą, su ieškovu darbo santykių tęsti taip pat nepageidauja ir atsakovės atstovė, todėl ieškovas į darbą negrąžinamas, darbo sutartis pripažįstama nutraukta šiuo teismo sprendimu (DK 218 straipsnio 6 dalis).
25. Vadovaujantis DK 218 straipsnio 4 dalimi, teismui nusprendus neteisėtai atleisto darbuotojo negrąžinti į darbą taikomi kiti jo pažeistų teisių gynimo būdai: priteisiamas išmokėti vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirta turtinė bei neturtinė žala. Taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai.
26. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. lapkričio 15 d. pažymų, balandžio mėnesio darbo užmokesčio žiniaraščio, VSDFV išrašų matyti, kad: ieškovui buvo paskaičiuotas toks darbo užmokestis reikšmingu trijų mėnesių iki jo atleidimo laikotarpiu – 2022 m. sausio mėnesį – 375,48 Eur; vasario mėnesį – 339,42 Eur; kovo mėnesį – 388,89 Eur, ieškovo vidutinis darbo užmokestis – 367,93 Eur (neatskaičius mokesčių); 2022 m. balandžio 16 d. atleistam iš darbo S. S. išmokėtas darbo užmokestis už balandžio mėnesį (160,92 Eur už 9 d. v.) ir kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas (735,86 Eur už dvejus darbo metus). Daugiau jokių kompensacijų, išeitinių išmokų ieškovui nebuvo mokėta.
27. Atsakovas iš darbo atleistas 2022 m. balandžio 16 d., taigi pravaikšta trunka daugiau kaip dvejus metus. Tačiau kaip minėta, vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką negali būti mokamas ilgiau kaip už vienerius metus. Atsižvelgus į tai, ieškovui priklausytų 4 415,16 Eur maksimali kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką (367,93 Eur x 12).
28. Nors įstatyme nėra tiesiogiai įtvirtinta galimybė DK 218 straipsnio 4 dalyje nurodytos išmokos už priverstinės pravaikštos laiką sumą mažinti, teisinio reglamentavimo tikslai, orientuoti į šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principų užtikrinimą, sąlygoja teismo pareigą įvertinti nustatyta tvarka apskaičiuotos išmokos adekvatumą. Kasacinio teismo praktikoje taip pat akcentuojama, kad tokios teismo pareigos nepaneigia DK 218 straipsnyje nustatytas maksimalus 1 metų terminas, už kurį išmoka skaičiuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-684/2019, 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-701/2019, 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-248/2020).
29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog vidutinio darbo užmokesčio darbuotojui už priverstinės pravaikštos laikotarpį priteisimas atlieka socialinę funkciją, saugo darbuotojus nuo pajamų netekimo. Kompensacija negali būti neadekvati, o jos dydis negali paneigti jos socialinės funkcijos kompensuoti tai, kas buvo prarasta. Nustatydamas kompensacijos dydį, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, svarsto, ar konkretus priteistinas dydis nepaneigia šio instituto socialinės funkcijos, t. y. kompensuoja darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtus praradimus, tačiau nėra neadekvatus įstatyme nustatytos kompensacijos tikslui, nelemia darbdaviui pernelyg sunkių padarinių, nepaneigia darbo teisinių santykių šalių sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2012). Spręsdamas dėl kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydžio, teismas turi įvertinti, ar konkretus priteistinas dydis nepaneigia šio instituto socialinės funkcijos, t. y. kompensuoja darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtus praradimus, tačiau nėra neadekvatus DK nustatytam kompensavimo tikslui, nelemia darbdaviui pernelyg sunkių padarinių, dėl kurių būtų pažeisti kitų darbuotojų teisėti interesai, nepaneigia darbo teisinių santykių šalių sąžiningumo ir nesukelia kolizijos su kitų darbuotojų garantijomis. Sprendžiant dėl priteistino kompensacijos dydžio atitikties tokios kompensacijos tikslui ir paskirčiai, atsižvelgtina į tokias reikšmingas aplinkybes: darbdavio turtinę padėtį ir galimybę sumokėti tam tikro dydžio kompensaciją, darbdavio, kaip juridinio asmens, specifinį teisinį statusą, funkcijas ir darbuotojo pareigų ypatumus, į šalis siejusių darbo teisinių santykių trukmę, darbuotojo nepertraukiamo darbo stažą, šalių tarpusavio santykių pobūdį, taip pat aplinkybes, susijusias su teisminio ginčo nagrinėjimo laikotarpio trukme ir ją lėmusiomis priežastimis. Šis teismų praktikoje suformuluotas aplinkybių, reikšmingų kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydžio vertinimui, sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-469/2016, 48 punktas; 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017, 50–51 punktai; 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018.
30. Visų pirma, teismas vertina tai, kad toks ilgas pravaikštos laiko tarpas susidarė išimtinai dėl paties ieškovo veiksmų. Ieškovas į darbo ginčų komisiją kreipėsi tik 2023 m. lapkričio 13 d., t. y. praėjus 1 metams ir 6 mėnesiams po jo atleidimo iš darbo. Teismas nenustatė jokių objektyvių aplinkybių, kurios pateisintų tokį ilgą ieškovo delsimą. Ieškovas ir darbdavė – įmonės direktorė yra sutuoktiniai, kaip matyti iš bylos duomenų, jų tarpusavio santykiai nuo 2021 m. pabaigos yra konfliktiški, dar iki ieškovo atleidimo iš darbo buvo keliamas santuokos nutraukimo klausimas, kuris šiuo metu nagrinėjamas teisme. Esant tokiems šalių santykiams akivaizdu, kad darbo santykiai, atsižvelgiant ir į jų pobūdį, ieškovo darbo funkcijas, jo pavaldumą, toliau tęstis negalėjo, šalys turėjo ieškoti abiem pusėms tinkamiausio sprendimo dėl darbo teisinių santykių pabaigos. Nors, kaip nustatyta, ieškovas atleistas iš darbo nesilaikant įstatymo, tačiau vertintina, kad darbdavės veiksmui įtakos turėjo būtent tarpusavio konfliktai, taigi ir paties ieškovo elgesys, 2022 m. balandžio 16 d. įvykęs konfliktas ir iš karto po jo sekęs spontaniškas darbdavės sprendimas atleisti ieškovą iš darbo. Svarbu ir tai, kad atsakovės direktorė, esant konfliktiškiems šalių santykiams, siūlė ieškovui spręsti klausimą, siūlė pačiam ieškovui išeiti iš darbo, tačiau pastarasis nesutiko, tęsė konfliktą. Vertintina ir tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra maža bendrovė. Ieškovas, praėjus neilgam laiko tarpui po jo atleidimo įsidarbino, gavo darbo užmokestį (ieškovas nuo 2022 m. liepos 7 d. iki 2023 m. spalio 31 d. dirbo pas ūkininkė R. Ž., gavo didesnį darbo užmokestį, negu gaudavo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kaip minėta, šalių santykiai nuo 2021 m. pabaigos yra konfliktiški, šiuo metu Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla dėl S. S. ir N. S. santuokos nutraukimo, joje keliamai klausimais dėl santuokos nutraukimo priežasčių, neturtinės žalos atlyginimo, turto pasidalinimo ir kt., todėl ieškovo kreipimasis šiuo ieškiniu į teismą po beveik dviejų metų nuo jo atleidimo iš darbo galimai yra siejamas ir su minėta civiline byla bei joje sprendžiamais klausimais. Visas pirmiau nurodytas aplinkybes teismas pripažįsta pakankamu pagrindu kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką ženkliai sumažinti ir priteisti ieškovui kiek didesnę nei 2 VDU išmoką, t. y. 800,00 Eur (suma neatskaičius mokesčių). Tokia išmokos suma nagrinėjamoje situacijoje atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, užtikrins šalių interesų pusiausvyrą, kadangi, viena vertus, taps kompensacija ieškovui už jo su darbo santykiais susijusius praradimus, kita vertus, netaps neproporcingai didele finansine našta darbdaviui.
31. DK 218 straipsnio 4 dalyje nustatyta ir kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai. Ieškovui darbo santykių pabaigoje nebuvo išmokėtos jokios kompensacijos (išskyrus kompensaciją už nepanaudotų kasmetinių atostogų laikotarpį), išeitinės išmokos, kas sudarytų pagrindą mažinti šią kompensaciją. Ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2014 m. sausio 16 d. iki 2022 m. balandžio 16 d., t. y. jo darbo santykiai truko ilgiau kaip 8 metus, todėl ieškovui priteistina 1471,72 Eur kompensacija (4x367,93) (neatskaičius mokesčių).
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
32. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Darbo kodeksas neturtinės žalos atlyginimo galimybę numato tik tokiais atvejais, kai darbuotojas buvo nepagrįstai nušalintas nuo darbo, nepagrįstai atleistas iš darbo ar buvo sužalota jo sveikata, atimta gyvybė. Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalims, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais.
33. Neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2006). Darbuotojo teisę į neturtinės žalos atlyginimą patvirtinančiomis aplinkybėmis teismų praktikoje pripažįstamas darbdavio padaryto darbuotojo teisių pažeidimo šiurkštumas, neteisėtas atleidimas iš darbo itin kompromituojančiu pagrindu, prieš darbuotoją naudotas psichologinis spaudimas, siekiant nulemti jo apsisprendimą išeiti iš darbo, pakenkimas dalykinei reputacijai, galimybių konkuruoti darbo rinkoje sumažėjimas, šeimos santykių pablogėjimas, dėl neteisėtų darbdavio veiksmų atsiradęs sveikatos sutrikimas, sunkūs pragyvenimo šaltinio praradimo turtiniai padariniai ir kita, teismo įvertinti pinigais (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017, 59 p.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad neteisėto atleidimo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo aplinkybės ir darbuotojo atleidimo pagrindas yra tokie, kurie pateisintų neturtinės žalos atlyginimą, nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, tokiomis kaip turtinės žalos atlyginimas (kompensacija), atleidimo iš darbo pripažinimas neteisėtu ar grąžinimas į darbą, darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-684/2015). Taigi neturtinė žala išieškoma tik tais atvejais, kai nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.
34. Darbuotojas, reikalaujantis neturtinės žalos atlyginimo, neatleidžiamas nuo pareigos nurodyti konkrečias aplinkybes, lėmusias jo išgyvenimus, nepatogumus, kitokio pobūdžio praradimus, patirtus dėl darbdavio padarytų darbo įstatymų pažeidimų jo atžvilgiu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso 178 straipsnis). Kai padaryta neturtinė žala nedidelė (darbuotojo atleidimo pagrindas nėra diskredituojantis, nepakenkta jo reputacijai, nesumažėja galimybės konkuruoti darbo rinkoje, pažeidimas nelemia neigiamos aplinkinių nuomonės, paties darbuotojo veiksmai nėra nepriekaištingi ir kt.), pažeidimo konstatavimas gali būti pripažintas pakankama satisfakcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2014).
35. Teismas, atsižvelgęs į pirmiau aptartą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, sprendžia, kad nėra pagrindo ieškovui priteisti neturtinę žalą. Nors ieškovas ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo grindė argumentais, kad patyrė stresą, pažeminimą ir nepatogumų dėl atleidimo iš darbo, užsidarė nuo žmonių ir pan., tačiau konkrečių įrodymų, pagrindžiančių neturtinės žalos ieškovui padarymo faktą, nepateikė. To nesuponuoja ir byloje nustatytos aplinkybės. Kaip aptarta pirmiau, ieškovas po atleidimo iš darbo dėl savo teisių gynimo, tuo pačiu ir neturtinės žalos atlyginimo, niekur nesikreipė, tai padarė tik praėjus 1 metams ir 6 mėnesiams, jokių objektyvių aplinkybių dėl tokio ilgo nesikreipimo, nenustatyta. Ieškovo ir darbdavės santykiai nuo 2021 m. pabaigos yra itin konfliktiški, buvo kreipiamasi ir į teisėsaugos institucijas dėl smurto ir kt., dar iki ieškovo atleidimo iš darbo buvo keliamas jų santuokos nutraukimo klausimas. Esant tokiai situacijai, ieškovas neabejotinai suvokė, kad darbo santykiai, atsižvelgiant ir į jų pobūdį, ieškovo atliekamas darbo funkcijas, toliau tęstis negalėjo, šalys turėjo ieškoti abiem pusėms tinkamiausio sprendimo dėl darbo teisinių santykių pabaigos. Ieškovas buvo atleistas po 2022 m. balandžio 16 d. konflikto, kurio metu atsakovės direktorė kėlė klausimą dėl susidariusios situacijos sprendimo, siūlė pačiam ieškovui išeiti iš darbo, tačiau pastarasis nesutiko, tęsė konfliktą, kurį ir inicijavo. Taigi paties ieškovo veiksmai nebuvo nepriekaištingi. Bylos duomenys rodo ir tai, kad nesumažėjo ieškovo galimybės įsidarbinti, konkuruoti darbo rinkoje ir pan., nes kaip aptarta pirmiau, ieškovas praėjus neilgam laiko tarpui po atleidimo (po 2 mėnesių) įsidarbino, gavo darbo užmokestį netgi didesnį, negu gaudavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat užsiėmė namo statybomis. Nors ieškovas nurodė ir pateikė duomenis apie sveikatos sutrikimus (2023-12-13 gydytojo įrašas, 2023-12-21 ambulatorinio apsilankymo aprašymas, medicinos dokumentų išrašai), tačiau jie ieškovui diagnozuoti senai, iki jo atleidimo iš darbo, duomenų, kad jie būtų susiję, nėra. Be to šiuo teismo sprendimu ieškovui priteisiama pakankamai nemaža kompensacija – 2271,72 Eur. Atsižvelgusį išdėstytas aplinkybes teismas neturi pagrindo vertinti, jog ieškovo atleidimas sukėlė jam neturtinę žalą, kurią reikėtų kompensuoti dėl jo atleidimo iš darbo dėl to ieškovo reikalavimas atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
36. CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
37. Atsižvelgdamas į ieškovo patenkintų ir atmestų reikalavimų kiekį, apimtį bei pobūdį teismas daro išvadą, kad ieškinys tenkintinas 46,20 proc. (patenkintas vienas neturtinis reikalavimas dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, atmestas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, iš dalies patenkinti turtiniai reikalavimai dėl kompensacijų priteisimo – 2271,72 Eur). Proporcingai atmestiems ir patenkintiems reikalavimams paskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).
38. Ieškovas, teikdamas ieškinį žyminio mokesčio nemokėjo CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, todėl, vadovaujantis CPK 96 straipsniu, už patenkintus reikalavimus mokėtinas žyminis mokestis priteisiamas valstybei iš atsakovės. Byloje buvo reiškiamas neturtinis reikalavimas pripažinti neteisėtu ieškovo atleidimą iš darbo, už kurį mokėtinas 109 Eur (146 Eur × 75 proc.) žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 4,7 dalys, 82 straipsnis). Už patenkintą 2271,82 Eur turtinį reikalavimą mokėtinas 51 Eur (2271,82 Eur × 3 proc. × 75 proc.) žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 4, 7 dalys). Bendra žyminio mokesčio už patenkintus reikalavimus suma sudaro 160 Eur (109 Eur + 51 Eur).
39. Ieškovas pateikė prašymą dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir jas pagrindžiančius dokumentus (sąskaitas už teisines paslaugas, pinigų priėmimo kvitus, mokėjimo nurodymą) kurias sudaro: 150 Eur už atstovavimą Darbo ginčų komisijoje ir 900 Eur už atstovavimą pirmosios instancijos teisme.
40. Atsakovės atstovė pateikė prašymus dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir jas pagrindžiančius dokumentus (PVM sąskaitas-faktūras už teisines paslaugas, mokėjimo nurodymus), kurias sudaro: 1512,50 Eur atstovavimas ir dokumentų rengimas Darbo ginčų komisijoje, 3025,00 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose, dokumentų rengimą, susipažinimą su byla).
41. Darbo ginčų komisijoje darbo ginčai dėl teisės nagrinėjami nemokamai ir ginčo šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (DK 217 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgus į tai, išlaidos, šalių patirtos nagrinėjant ginčą Darbo ginčų komisijoje šioje byloje neatlygintinos ir šalių prašymai šiose dalyse atmestini.
42. Teismui įvertinus šalių prašomas priteisti kitas atstovavimo išlaidas, spręstina, kad jos pagrįstos ir neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), patvirtintų Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, nurodytų maksimalių įkainių. Įvertinus tai, taip pat atsižvelgus į tai, kad ieškovo reikalavimai patenkinti 46,20 proc. iš atsakovės ieškovui priteistina 415,80 Eur (46,20 proc. nuo 900 Eur) atstovavimo išlaidų, o iš ieškovo atsakovei 1627,45 Eur (53,80 proc. nuo 3025,00 Eur) atstovavimo išlaidų.
43. Byloje susidariusios procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių nepriteistinos, kadangi neviršija minimalios valstybei priteistinos sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti ieškovo S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atleidimą iš darbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. balandžio 16 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio pagrindu neteisėtu.
Ieškovo S. S. į darbą negrąžinti, pripažinti, kad darbo sutartis nutraukta šiuo teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną.
Priteisti S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 800,00 Eur (aštuonis šimtus eurų 00 ct) (suma neatskaičius mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, 1471,72 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų septyniasdešimt vieno euro 72 ct) kompensaciją (suma neatskaičius mokesčių) bei 415,80 Eur (keturis šimtus penkiolika eurų 80 ct) atstovavimo išlaidų atlyginimą.
Priteisti iš ieškovo S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1627,45 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų dvidešimt septynių eurų 45 ct) atstovavimo išlaidų atlyginimą.
Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Žiedlapių lietus“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 160 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt eurų, 00 ct) žyminį mokestį valstybei, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5662).
Kitoje dalyje ieškinio reikalavimų netenkinti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus.