Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.8.8; 2.6.10.2.4.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.1

2024 m. balandžio 9 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl kapavietės sutvarkymo išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje B. L.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė J. P. kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydama priteisti jai iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ 26 126,69 Eur kapavietės sutvarkymo išlaidų kompensaciją, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinį ieškovė grindžia tuo, kad 2020 m. lapkričio 23 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo ieškovės tėvas J. M.. Eismo įvykio kaltininkas trečiasis asmuo. 2021 m. kovo 23 d. tarp atsakingo draudiko AB „Lietuvos draudimas“ ir nukentėjusiosios, t. y. ieškovės, po vykusių derybų buvo pasirašytas susitarimas, įtvirtinęs šalių susitarimą dėl žalos, patirtos dėl eismo įvykio, kurio metu nuo patirtų sužalojimų mirė nukentėjusiosios tėvas, atlyginimo. Susitarimo 1 dalies 2 punktu šalys susitarė dėl neturinės (moralinės) žalos atlyginimo dydžio, o susitarimo 1 dalies 7 punktu šalys susitarė, jog sprendimas dėl ieškovės tėvo kapavietės sutvarkymo išlaidų kompensavimo bus priimtas atskirai, pateikus paminklo įsigijimo, pastatymo, rengimo ir kitas susijusias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Atsakovė išmokėjo ieškovei susitarimo 1 dalies 2 punkte sulygtą išmoką neturtinei (moralinei) žalai atlyginti. 2023 m. gegužės 17 d. ieškovė per atstovę raštu kreipėsi į atsakovę, prašydama priimti sprendimą dėl kapavietės sutvarkymo išlaidų atlyginimo pagal pateikiamus patirtų išlaidų dokumentus. Atsakovė priėmė sprendimą (remdamasi susitarimo 7 punktu) dėl ieškovės mirusio tėvo kapavietės sutvarkymo išlaidų kompensavimo ir 2023 m. birželio 6 d. raštu informavo ieškovę, kad jai bus kompensuojama tik ta dalis patirtų kapavietės sutvarkymo išlaidų, kuri atsakovės pripažįstama būtinosiomis išlaidomis, t. y. 4 000 Eur. Taigi atsakovė savo pareigos kompensuoti išlaidas kapavietei sutvarkyti pagal pateiktus išlaidas patvirtinančius įrodymus pilnai neįvykdė (pažeidė susitarimo 7 punktą) ir savo nuožiūra kompensavo tik būtinosiomis išlaidomis pripažįstamą išlaidų dalį. 2021 m. kovo 23 d. susitarimu šalys nebuvo susitarusios, jog bus kompensuojama tik ta kapavietės sutvarkymo išlaidų dalis, kurią draudikas vienasmenišku vertinimu laikys būtinosiomis išlaidomis. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė atlygino tik nedidelę dalį patirtų kapavietės sutvarkymo išlaidų, ieškovė kreipiasi į teismą dėl 26 126,69 Eur likusios neatlygintos tėvo kapavietės sutvarkymo išlaidų dalies priteisimo iš atsakingo draudiko.

Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriuo prašė jo netenkinti.

Atsakovė atsiliepime nurodė, kad pagal ieškovės nurodytą eismo įvykį, kaltininkui pripažinus savo kaltę, buvo užvesta žalos byla Nr. (duomenys neskelbtini). Su mirusiojo įpėdinėmis (tarp jų, ir su ieškove) buvo pasirašyti susitarimai dėl žalos atlyginimo. Šiais susitarimais buvo galutinai išspręsti neturtinės žalos ir laidojimo išlaidų atlyginimo klausimai. Kadangi minėtų susitarimų pasirašymo metu paminklas ant mirusiojo kapo dar nebuvo pastatytas ir nebuvo patirtos jo pastatymo išlaidos, buvo sutarta šį klausimą spręsti, kai tokios išlaidos bus patirtos. Atsižvelgdama į šalių pasirašytą susitarimą, ieškovė pateikė dokumentus, kuriuose teigė, kad mirusiojo kapo sutvarkymui išleido 30 126,69 Eur. Šalys susitarimo 7 punktu (expressis verbis) tikrai nesutarė dėl kapavietės sutvarkymo išlaidų dydžio ar jo principų nustatymo, o susitarė, kad dėl kapavietės sutvarkymo išlaidų kompensavimo atsakovė priims sprendimą atskirai. Kadangi pateikti ieškovės dokumentai dėl kapo sutvarkymo akivaizdžiai ir ženkliai viršijo Lietuvoje įprastai patiriamas kapo sutvarkymo išlaidas, atsakovė, atsižvelgdama į teisingumo ir protingumo kriterijus bei suformuotą teismų praktiką, priėmė sprendimą išmokėti ieškovei 4 000 Eur draudimo išmoką dėl kapo sutvarkymo. Taigi nėra pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, kad atsakovė pažeidė susitarimo 7 punktą, kadangi atsakovė išmokėjo ieškovei minėtą 4 000 Eur sumą ir susitarimą įvykdė. Be to, manyti, kad ieškovė galėjo netinkamai suprasti pasirašytą susitarimą, taip pat nėra pagrindo, nes ieškovė turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Taigi, atsakovės nuomone, ieškovės patirtos išlaidos neatitinka vidutinių (įprastų) kapavietės sutvarkymo išlaidų, todėl atsakovė priėmė sprendimą išmokėti tokią sumą, kuri atitinka protingumo kriterijus.

Teismo posėdžio metu ieškovė bei jos atstovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti bei rėmėsi ieškinyje išdėstytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad ieškovei susitarimo pasirašymo metu nebuvo žinoma, jog gali būti ribojamas kapavietės išlaidų atlyginimo maksimalus dydis. Ieškovė manė, kad, kiek išlaidų pateiks, tiek atsakovė ir atlygins. Ieškovė sutiko su mažesniu neturtinės žalos atlyginimu, nes manė, kad bus atlygintos visos kapavietės sutvarkymo išlaidos. Ieškovė nusprendė pasirinkti autorinį paminklą, nes norėjo išskirtinai įamžinti tėvo atminimą, kuris buvo visuomeniškas žmogus.

Teismo posėdžio metu atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei rėmėsi atsiliepime išdėstytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad draudikų veikla yra reglamentuota įstatymų, todėl draudikai neturi galimybių savarankiškai spręsti tam tikrus klausimus. Tokio pobūdžio nuostata, kaip susitarimo 7 punktas, yra įtraukiama ir (ar) aptariama, nes šis klausimas iškyla beveik visada.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo B. L. davė paaiškinimus ir nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, palaiko atsakovės poziciją.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

nustatyta, kad atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu buvo apdraudusi trečiojo asmens B. L. civilinę atsakomybę. 2020 m. lapkričio 23 d. dėl trečiojo asmens kaltės (nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnyje (transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo) ir 281 straipsnyje (kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas) padarymo) įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo ieškovės tėvas. Todėl atsakovei kilo pareiga išmokėti ieškovei draudimo išmokas, kuriomis būtų atlyginta jos patirta turtinė ir neturtinė žala. Dėl šios žalos atlyginimo tarp šalių buvo sudarytas 2021 m. kovo 23 d. susitarimas (toliau – Susitarimas) (el. b. 1 failas, 24, 25 psl.).

Nagrinėjamos bylos esmę sudaro tai, ar draudikė, atlygindama eismo įvykio metu padarytą žalą ieškovei, pagrįstai sumokėjo tik dalį (4 000 Eur) jos patirtų kapavietės sutvarkymo išlaidų. Ieškovės pozicija, kad jai turėtų būti atlygintos visos kapavietės sutvarkymo išlaidos (visa išlaidų suma – 30 126,69 Eur; likusi neatlyginta išlaidų suma – 26 126,69 Eur), yra grindžiama Susitarimo 7 punktu. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl šios Susitarimo nuostatos aiškinimo, t. y. ar šia nuostata atsakovė prisiėmė įsipareigojimą atlyginti ieškovei visas kapavietės sutvarkymo išlaidas.

Susitarimo 7 punkte numatyta, kad sprendimas dėl kapavietės sutvarkymo išlaidų kompensavimo bus priimtas atskirai, pateikus paminklo įgijimo, pastatymo, įrengimo ir kitas susijusias išlaidas patvirtinančius įrodymus.

Sutarčių aiškinimo taisyklės yra reglamentuotos CK 6.193 straipsnyje. Pagal CK 6.193 straipsnio 1 dalį sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai; aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. Pagal CK 6.193 straipsnio 4 dalį, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai, o pagal aptariamo straipsnio 5 dalį, aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius.

Kasacinio teismo praktikoje sutarčių aiškinimo klausimu yra nurodyta, kad, kilus sutarties šalių ginčui, teisme gali nepavykti nustatyti tikrųjų šalių ketinimų, ypač jei sandorio šalys laikosi priešingų pozicijų, skirtingai interpretuoja sudarant sutartį buvusią jų valią ar ją iškreipia, nesutaria dėl sutarties tikslų ar turinio. Todėl tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2021; 2022 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-421/2022; 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-79-313/2024). Kasacinis teismas yra išaiškinęs ir tai, jog šalių tikrųjų ketinimų nustatymas yra praktiškai neįmanomas, kai tarp šalių yra ginčas dėl tikrosios sutarties teksto prasmės ir kai šalys skirtingai interpretuoja sutarties tekstą, tokiais atvejais taikytinas objektyvusis sutarties aiškinimo metodas – jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, t. y. taikoma sisteminė-lingvistinė sutarties teksto analizė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-403/2019; 2021 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-301-381/2021; 2023 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2023).

Visų pirma pažymėtina, kad šalys visiškai skirtingai aiškina Susitarimo 7 punktą ir savo valią dėl šios Susitarimo nuostatos: ieškovė šią nuostatą interpretuoja taip, kad draudikė įsipareigojo, ieškovei sutvarkius kapavietę, pagal pateiktus dokumentus atlyginti visas kapavietės sutvarkymo išlaidas; atsakovė teigia, jog ši nuostata reiškia, kad dėl kapavietės sutvarkymo išlaidų turėjo būti sprendžiama vėliau, t. y. ne Susitarimo sudarymo metu. Šiame kontekste paminėtina, kad nors teismo posėdyje liudytoja apklausta ieškovės sesuo D. M.-G. davė parodymus, jog Susitarimą rengiant dalyvavę teisininkai (liudytoja, ieškovė, jų atstovai) šią nuostatą suprato taip pat kaip ieškovė, liudytoja negalėjo nurodyti aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, kad ir atsakovė būtų Susitarimo 7 punktui suteikusi tokią pačią prasmę Susitarimo sudarymo metu. Teismo nuomone, Susitarimas negali būti aiškinamas pagal vienos iš šalių interpretaciją ir ketinimus, todėl šiuo atveju, kai tarp šalių yra ginčas dėl tikrosios sutarties teksto prasmės ir kai šalys skirtingai interpretuoja sutarties tekstą, taikytini kasacinio teismo praktikoje nurodyti sutarties aiškinimo metodai: pažodinis (lingvistinis) sutarties teksto aiškinimas bei objektyvusis sutarties aiškinimo metodas, kai sutartis aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys.

Kaip minėta, Susitarimo 7 punkte numatyta, kad sprendimas dėl kapavietės sutvarkymo išlaidų kompensavimo bus priimtas atskirai, pateikus paminklo įgijimo, pastatymo, įrengimo ir kitas susijusias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Analizuojant šio punkto tekstą, pirmiausiai pažymėtina, kad jame nėra tiesiogiai įrašytų formuluočių, apibrėžiančių kapavietės sutvarkymo išlaidų dydį ar draudikės atlygintinų išlaidų santykį su faktinėmis kapavietės sutvarkymo išlaidomis. Ginčo nuostatoje susitarta dėl sprendimo atlyginti šias išlaidas priėmimo momento („pateikus paminklo įgijimo, pastatymo, įrengimo ir kitas susijusias išlaidas patvirtinančius įrodymus“) ir dėl to, kad šis sprendimas bus priimtas „atskirai“, t. y. kad Susitarimu nėra išsprendžiamas kapavietės sutvarkymo išlaidų atlyginimo klausimas. Kartu pažymėtina, kad Susitarimo 7 punkto formuluotė „sprendimas <...> bus priimtas atskirai“ reiškia ir tam tikrą draudiko veiksmų laisvę, vadovaujantis teisės aktais ir pateiktais dokumentais, vertinti kapavietės sutvarkymo išlaidų dydį, teismo nuomone, kitaip aiškinant šią nuostatą, draudikės nebūtų galima laikyti subjektu priimančiu sprendimą. Todėl, lingvistiškai aiškinant Susitarimo 7 punktą, nėra pagrindo išvadai, kad šalys buvo susitarusios dėl to, kiek kapavietės sutvarkymo išlaidų atlygins draudikė, taigi nebuvo susitarusios ir dėl to, kad draudikė atlygins bet kokio dydžio kapavietės sutvarkymo išlaidas.

Ieškovės argumenų kontekste taip pat pažymėtina, kad ginčo nuostata negali būti lingvistiškai (pažodžiui) aiškinama pagal tai, kas joje tiesiogiai neaptarta (kaip nurodo ieškovė, nenurodyta, jog bus atlygintos tik būtinosios kapavietės sutvarkymo išlaidos). Paminėtina ir tai, kad ginčijamą nuostatą pasiūlė ieškovė, taigi ji galėjo siūlyti tiesiogiai įtvirtintas formuluotes dėl atlygintinų išlaidų dydžio, tačiau tokių formuluočių, teismo vertinimo, ginčo nuostatoje nėra. Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį, kad, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis).

Toliau pažymėtina, kad atsakovė yra subjektas, užsiimantis žalų reguliavimu ir draudimo rizikų valdymu, todėl, teismo vertinimu, sudaryti sutartį dėl neapibrėžto dydžio žalos atlyginimo neatitiktų tokia veikla užsiimančio juridinio asmens verslo logikos ir atsakingo įmonės valdymo principų. Tai patvirtino liudytoja I. K., atsakovės darbuotoja, atsakinga už tokių susitarimų sudarymą, duodama parodymus teismo posėdyje. Šiuo atveju, teismo vertinimu, objektyvaus sutarties aiškinimo metodas suponuoja, kad atsakovė nebūtų priėmusi tokios sutarties sąlygos, kuri atitiktų ieškovės aiškinimą.

Kartu pažymėtina, kad pagal CK 6.193 straipsnio 5 dalį, aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių elgesį po sutarties sudarymo. Kaip matyti iš šalių susirašinėjimo 2022 m. balandžio mėn. (DOK-12828) atsakovė po Susitarimo sudarymo nuosekliai laikėsi pozicijos, kad bus atlyginamos tik būtinosios, vidutinės kapavietės sutvarkymo išlaidos.

Ieškovės argumentų, kad ji sutiko su mažesniu neturtinės žalos dydžiu tam, kad būtų apmokėtos visos kapavietės sutvarkymo išlaidos, teismas pažymi, kad Susitarime nėra nuostatų, kurios patvirtintų tokio pobūdžio bendrą šalių valią, o subjektyvios priežastys ir suvokimas lėmę ieškovės sutikimą su tam tikru neturtinės žalos dydžiu nėra pagrindas kitaip aiškinti Susitarimo nuostatą dėl kapavietės sutvarkymo išlaidų atlyginimo.

Apibendrinus konstatuotina, kad Susitarimo 7 punktas negali būti aiškinamas taip, kad atsakovė Susitarimo pagrindu buvo įsipareigojusi atlyginti bet kokio dydžio kapavietės sutvarkymo išlaidas; sutartimi buvo tik susitarta, kad minėtą sprendimą draudikė priims vėliau, atskirai nuo Susitarimo.

Kaip minėta, tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad, ieškovei pateikus kapavietės sutvarkymo išlaidas patvirtinančius dokumentus, atsakovė priėmė sprendimą ir atlygino ieškovei 4 000 Eur kapavietės sutvarkymo išlaidų.

Teismų praktikoje kapavietės sutvarkymo išlaidos pripažįstamos vienomis iš laidojimo išlaidų rūšių, todėl joms taikytinas CK 6.291 straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas. Pagal CK 6.291 straipsnio 1 dalį, jeigu nukentėjęs asmuo miršta, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusio asmens gyvybės atėmimu; atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju trečiojo asmens padarytą žalą atlygina jo civilinės atsakomybės draudikė – ieškovė, taip pat į tai, kad pirmiau išdėstytais argumentais konstatuota, jog tarp šalių nebuvo susitarimo dėl konkretaus kapavietės sutvarkymo išlaidų dydžio atlyginimo, teismo vertinimu, šiuo atveju kapavietės sutvarkymo išlaidų, kaip atlygintinos žalos, dydžiui nustatyti taikytinas įstatyme nustatytas protingumo kriterijus. Šalių ginčo kontekste pažymėtina, kad laidojimo išlaidų (taip pat ir kapavietės sutvarkymo išlaidų) protingumo kriterijus yra tiesiogiai numatytas įstatyme, todėl draudikas galėjo pagrįstai tikėtis juo vadovautis, atskirai neaptariant jų susitarimo 7 punkte.

Pagal kasacinio teismo praktiką nuostata, kad atlygintinos kapavietės sutvarkymo išlaidos nustatomos vadovaujantis protingumo kriterijumi, reiškia, kad atlyginamos įprastos, vidutinės, bet ne prašmatnaus paminklo, tvorelės pastatymo išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160). Iš teismų praktikos matyti, kad paprastai teismų priteisiamos mažesnės kapo sutvarkymo išlaidos negu nagrinėjamoje byloje prašo ieškovė, CK 6.291 straipsnio 1 dalyje numatytą protingumo kriterijų atitinkančiomis kapo sutvarkymo išlaidomis pripažįstamos 2 000-4 500 Eur sumos (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 19 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-82-957/2024 (3 000 Eur), Klaipėdos apygardos 2022 m. sausio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-32-635/2022 (4 500 Eur), Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 17 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-48-574/2021 (3 500 Eur), Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-30-255/2021 (2 084 Eur), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-146-895/2018 (3 000 Eur), Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-314-518/2018 (3 500 Eur), Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-523-211/2018). Atsakovė teismui taip pat pateikė (DOK-12828 priedai) suvestinę lentelę ir dokumentus, kurių pagrindu ji sudaryta, kurių duomenys leidžia daryti išvadą, jog ieškovės išmokėtos 4 000 Eur išmoka kapavietės sutvarkymui atitinka įprastų, vidutinių kapavietės sutvarkymo dydį. Ieškovės argumentų kontekste pažymėtina ir tai, kad, teismo vertinimu, įprastų, vidutinių išlaidų sąvoka suponuoja, jog imamas vidutinis šių išlaidų dydis rinkoje, neatsižvelgiant į mirusiojo nuopelnus bendruomenei ir jo artimųjų norą ypatingai įamžinti jo atminimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad atsakovė, sumokėdama 4 000 Eur kapavietės sutvarkymo išlaidų, nepažeidė Susitarimo 7 punkto ir toks atlyginimas atitinka CK 6.291 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą protingumo kriterijų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinį atmetus, ieškovei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, o atsakovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktus ieškovai bylose dėl turtinės ir neturtinės žalos, susijusios su fizinio asmens gyvybės atėmimu, ir bylose dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio (ir kitų bylinėjimosi išlaidų, mokėtinų į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnis)) mokėjimo. Atsižvelgiant į šį teisinį reguliavimą, ieškovei grąžinamas sumokėtas 588 Eur žyminis mokestis, o byloje susidariusios 15,86 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš ieškovės nepriteisiamos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Grąžinti ieškovei J. P. sumokėtą 588 Eur (penkių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2023 m. lapkričio 10 d. mokėjimo nurodymu Nr. 60153 ir 2023 m. lapkričio 27 d. mokėjimo nurodymu Nr. 386, užduoties kodas LITEKO sistemoje ZM52428.

Išaiškinti, jog žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pagal teismo sprendimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.