- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-03-17
- Bylos Nr.
- 1-48-574/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18821-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Mačionytė
- Kaltinamasis
- M. Z.
- Nukentėjusysis
- D. D., K. D.
- Advokatai
- Edgaras Dereškevičius, Indrė Panavaitė
- Kategorijos
- 1.2.3.1.1Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. Z. (M. Z.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), faktinė gyv. vieta – (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas:
1) 2004-06-28 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 180 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, pritaikius BK 75 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 2006-06-19 išregistruotas iš probacijos įstaigos;
2) 2006-05-22 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį; paskirta bausmė BK 64 straipsnio 3 dalies pagrindu subendrinta su bausme, paskirta 2004-06-28 nuosprendžiu ir paskirta 1 mėtų laisvės atėmimo bausmė; pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;
3) 2006-07-12 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 1 m. 4 mėnesiams; 2007-06-04 nutartimi, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, 2007-06-13 paleistas iš laisvės atėmimo vietos lygtinai, neatlikus 5 mėnesių 1 dienų paskirtos bausmės; 2007-11-06 išregistruotas iš probacijos įstaigos;
4) 2009-08-26 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 1 metams; pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams; 2011-11-30 išregistruotas iš probacijos įstaigos;
5) 2011-03-25 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), 178 straipsnio 3 dalį (2 epizodai), 187 straipsnio 3 dalį - laisvės atėmimu 3 metams 3 mėnesiams; 2013-05-30 paleistas iš laisvės atėmimo vietos atlikus laisvės atėmimo bausmę;
6) 2016-09-20 Vilniaus raj. apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2016-12-20 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 (1) straipsniu, bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 8 punktais, 70 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 06 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, tęsti darbą bei paskirti 70 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, nustatant šių darbų atlikimo terminą – vienerius metus, bausmę atlikęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
jis, 2019 m. gegužės 6 d. apie 20:55 val., Vilniuje, Žirmūnų g. 2, prekybos centre IKI prie laiptų, esančių pirmame aukšte, konflikto metu, tyčia sudavė nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas nukentėjusiajam D. D., padarydamas jam poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, dvi muštines žaizdas kairiajame viršutiniame voke ir vieną muštinę žaizdą kairio smilkinio srityje, daugybines kraujosruvas ir muštines žaizdeles lūpose, poodinę kraujosruvą dešiniame žande su dešinio žandinio ančio priekinės sienos daugiaskeveldriniu lūžiu, skeveldrinį kairiojo skruostikaulio lanko lūžį, kairio stipinkaulio skeveldrinį lūžį, poodines kraujosruvas dešinėje užausio srityje, bei dešiniajame ausies kaušelyje su masyviu kaukolės pamato lūžiu, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais virš dešinės momeninės skilties šoninio paviršiaus ir galvos smegenų kairės smilkininės skilties sumušimu, stuburo kaklinės dalies C1-C2 lūžius – užpakalinių tarpslankstelinių raiščių plyšimą, kairio stipinkaulio skeveldrinį lūžį, kas pasireiškė kraujo išsiliejimu per dešinę ausies landą iš kaukolės pamato lūžio srities, saikingą vidaus organų mažakraujystę, kraujo aspiraciją į plaučius, ūminiu širdies veiklos ir kvėpavimo nepakankamumu, taškinėmis kraujosruvomis širdies ir plaučių paviršiuose, skystų kraujų širdies ertmėse, plaučių ir galvos smegenų pabrinkimu, ko pasėkoje nuo patirtų sužalojimų nukentėjusysis mirė, t. y. tokiu būdu tyčia nužudė D. D..
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. Z. kaltės nepripažino ir parodė, kad dieną prieš, įvykį, gegužės 5 d., jis buvo apleistas iš areštinės. Susitiko su I. D., kuris buvo kartu su J. (D. D.). Jie jį pasitiko, po to visą dieną išgėrinėjo. Vėliau J. išvažiavo namo, o jis liko pas I. D., buvo ir naktį. Ryte atsikėlę, sprendė ką veikti. Jis paskambino J., paklausė jo dėl automobilio, gal žino kas galėtų nuvežti parduoti paletes. D. D. atsakė, kad žino ir jis (M. Z.) nuvažiavo iki vietos, kur buvo D. D.. Prie jo namų yra mažas bariukas, laukė. D. D. atėjo su liudytoju byloje, kuris jam ketino parduoti automobilį. Tas asmuo, kurio vardo neprisimena, pasakė, kad gali nuvežti su jo automobiliu, bet jis neblaivus ir negali vairuoti, todėl pasiūlė vairuoti jam. D. D. liko bare ar kur, o jis su tuo asmeniu nuvažiavo į Žirmūnus, pakrovė porą palečių, nuvežė priduoti. Važiuodami atgal prie Šiaurės miestelio „Rimi“ paėmė I. D., nuvažiavo ten pat - į to žmogaus kiemą, kur stovėjo automobilis. Atėjo D. D., arba jis ten buvo, neatsimena. Jis (M. Z.) nuėjo į parduotuvę, nusipirkti degtinės ir alaus. Grįžo, sėdėjo mašinoje, gėrė. Norėjo išsinuomoti mašiną pas tą žmogų. D. D. paskambino V. (J.), jis irgi atėjo pažiūrėti mašinos. Tas žmogus V. kažkur išėjo, o jie trise nuvažiavo pas I. Buvo pas jį trise – jis, I. ir J. Po pietų nuvažiavo prie D. D. namų. Buvo kiemuose, ėjo pas D. D. pažįstamus, tai pas vieną, tai pas kitą. Vėliau sugalvojo nueiti į „Čili picą“. Einant D. D. pastoviai kažkas skambinėdavo, todėl jis nuo jų atsilikdavo. Jie su I. D. nuėjo į „Čili picą“. Ten ar apačioje, ar viršuje buvo V., tas pats, kuris prie mašinos buvo priėjęs. Jie sėdo prie staliuko, I. užsakė blynus, po alaus bokalą. Paskambino D. D., paklausė, ką jam užsakyti, šis pasakė, ką užsakyti. Jie sėdėjo, pradėjo gerti alų. Jis nuėjau į kazino, pažiūrėjo kas ten yra, grįžo atgal, sėdėjo, I. skambinėjo D. D., klausė kur jis yra, kada ateis. V. kurį laiką nebuvo, paskui jis grįžo, gal į tualetą buvo nuėjęs. Po to jis (M. Z.) į tualetą buvo nuėjęs, grįžo prie I., po to parūkyti buvo išėjęs. Po to, atnešė maistą. I. skambino D. D., klausė kur jis yra, kad atnešė užsakymą. Po to jis (M. Z.) su V. ėjo rūkyti. V. parūkė ir ėjo atgal į „Čili picą“, jis liko, po to pamatė, kad kažkas atvežė D. D.. Jis išlipo iš mašinos truputį apdaužytas ir siūlė jam kažkur važiuot su juo išsiaiškinti santykius. Jis pasakė, kad niekur nevažiuos ir nuėjau į vidų, grįžo prie staliuko. V. jau nebuvo, išgėrė alaus ir I. sako, kad nemokės už užsakymą, nes neturi pinigų. Jis išsigando ir kad nedalyvauti tame, atsistojo ir išėjo. Po to skambino I., klausė kur jis yra. Jis sakė, kad tuoj ateis. Jis pasakė, kad bus prie garažo. Nuėjo prie garažo, laukė jo ten. Jis atėjo su bokalais ir degtinės pora stiklinių. Jis (M. Z.) paklausė kur J. I. atsakė kad D. D. neatėjo. Po to jiems einant, visą kelią I. kažkam skambinėdavo, santykius aiškinosi dėl žmonos, tarėsi susitikti, susimušti ar kažką. Jie ėjo link namų, I. pasakė, kad susitiksim prie Žirmūnų „Hesburgerio“. Atvažiavo 5 ar 6 žmonės, pradėjo su juo muštis, atvažiavo policija, paklausė kas čia yra, jis (M. Z.) pasakė, kad tik pro šalį ėjo, kad tame įvykyje nedalyvavo, patikrino jo dokumentus ir paleido, o I. išvežė į komisariatą. Jis nuėjo į savo kiemą, ten gėrė. Kitą dieną nuėjo namo, nieko nebuvo, vėliau sužinojo, kad žmona pas motiną (duomenys neskelbtini) ir jis nuvažiavo prie „Europos“ pas draugą. Draugas turi garažą - servisą iš kitos pusės „Ibrahim“. Buvo pas jį, išgėrinėjo. Po to ėjo į „CUP“ nusipirkti kažką išgerti ir sutiko žmonos brolį. Jis buvo su dviračiu, paprašė jo paimti dviratį, nes buvo susitaręs kažkur eiti. Jis paėmė dviratį, nuvažiavo į parduotuvę, paėmė išgerti, grįžo į servisą. Po to telefone perskaitė, kad jog iškrito žmogus ir žuvo „Minske“ tą dieną, kai jis ten buvo. Išsigando, kad ir jį gali kviesti dėl įvykio. Po to važiavo dviračiu ir sutiko žmoną „Šanchajuj“ prie jos buvusios uošvės namų. Stovėjo su ja ir buvo sulaikytas, pasakė, kad nužudė draugą.
Atsakinėdamas į klausimus, kaltinamasis parodė, kad santykiai su nukentėjusiuoju buvo geri, draugiški, konfliktų nebuvo, su I. D. – taip pat. Nežino, kodėl I. sakė, kad jis (M. Z.) jam sakė, jog sumušė nukentėjusįjį. Gal pareigūnai jį pamokė. Kol kalėjime sėdėjo, sužinojo, kad ne vienas žmogus nuo jo nukentėjo, kad jeigu žmogus kuo nors nelegaliai užsiėminėjo, I. D. ištraukdavo informaciją ir teikdavo pareigūnams, o pareigūnai sekdavo tą žmogų pagal tą informaciją ir suėminėdavo. Vaizdo įraše žmogus panašus į D. D.. Save vaizdo įraše matė. Neatsimena, kodėl paėmė striukę. Prieš dieną, kai jį iš areštinės paleido, D. D. jau buvo su mėlyne prie akies, o tada, kai jį kažkas atvežė su mašina, kai ėjo į „Čili pica“, buvo daugiau apdaužyta pusė veido. Su D. D. bendravo prie „Pay Post“, 5 - 10 metrų nuo įėjimo. Kai pašnekėjo, jis (M. Z.) nuėjo pirmas, atrodo, kad nukentėjusysis ėjo iš paskos. Būdamas prie durų, paėmė už durų rankenos, atsisuko ir matė, kad jis (D. D.) eina link jo, bet neatsimena, ar jis su juo įėjo į vidų. Nežino, su kuo jis norėjo važiuoti aiškintis santykius. Neatsimena, ar jis, ar I. skambino, kad maistas aušta. Tiksliai atsimena, kad I. skambino jam paklausti, ką užsakyti, paskui skambino paklausti, kur jis yra, ar greit ateis. Gal ir jis buvo paėmęs telefoną iš I., neatsimena. Kai jis ėjo į vidų, pasakė D. D., kad maistas laukia. Jis jau žinojo, nes per telefoną buvo sakyta. Nematė, kad D. D. ėjo į vidų, bet suprato, kad jis ėjo valgyti, nes ėjo link jo. Jis (M. Z. užėjo į vidų ir nuėjo. D. D. norėjo, kad jie kartu su juo važiuotų aiškintis santykių, bet jie nevažiavo ir jis ėjo į vidų. Jis žinojo, kad jie yra picerijoje ir jo laukia. Nežino kokiu atstumu D. D. ėjo paskui jį. Jis nematė ar D. D. įėjo pro duris, nes nežiūrėjo, pakilo į viršų. Tą dieną, kai jį sulaikė, jis sužinojo, kad jo ieškojo policija. Perskaitė internete. Niekam nesakė, kad sukonfliktavo su nukentėjusiuoju. I. D. jį apkalba, nes pats daug kur buvo įtariamasis, turbūt jį prigąsdino pareigūnai. Tam kad patektų į piceriją, turėjo užlipti į antrą aukštą. Užėjęs į vidų, lipo laiptais. Kai atsisuko, matė, kad D. D. eina link durų eiti į vidų. Jis nelaukė J. viduje jo nekvietė, jam nieko nesakė, kalbėjo su juo tik lauke. Įėjęs į piceriją nebandė skambinti J., nes ką tik lauke jį matė. Picerijoje prisėdo prie stalo, išgėrė alaus. Buvo I. D., V. J. prie staliuko nebuvo. I. pasakė, kad nemokės už užsakymą ir jis (M. Z.) išėjo per eskalatorių. Kodėl pro eskalatorių ėjo, nežino. Jei pro kitur būtų ėjęs, būtų atrodę, kad išvis išeina. Jis (M. Z.) greit išėjo, nuėjo prie garažų. Tada, kai prie garažų atėjo I. D., paklausė, kur J. I. D. atsakė, kad neatėjo. Jis neturėjo pinigų apmokėti sąskaitą. Kadangi I. viską užsakinėjo, galima buvo suprasti, kad jis ir mokės. Kai tik sužinojo, kad jis nesiruošia sumokėti, nieko nelaukdamas išėjo. Buvo susitikęs su N. Z., buvusi pavardė B., bet nelabai ką spėjo pašnekėti, nes pareigūnai jį sulaikė. Skaitė N. parodymus ir per pasimatymus su ja šnekėjo, kad ji nesakė to, kas ten parašyta. Jai padavė popierių, pasakė pasirašyti ir viskas. Jį sulaikė prie jos, jai buvo šokas. Ji jam pasakojo, kad su parodymais nesusipažino, pasirašė kas buvo paduota. N. nesakė, kad susimušė su kažkokiu vaikinu. Ant jo kūno buvo rasti sužalojimai, padaryti 9 dieną sulaikymo metu. Jį nuspyrė nuo dviračio ant žemės. Šoną skaudėjo porą savaičių. Specialistas atėjo į areštinę, padarė nuotraukas ir išėjo. Neatsimena ar buvo sužalota jo dešinė ranka. Jis su niekuo nesimušė. Jei būtų buvusi sužalota, būtų atsiminęs. Jei ir buvo sužalota, tai taip, kad neatkreipė dėmesio. Tą dieną, kai žuvo nukentėjusysis, jie ryte gėrė. Pridavė paletes ir laukė 10 val. kol alkoholį pradės pardavinėti. Jis nupirko ir mašinoje viską išgėrė. Vakare negėrė, tik „Čili picoje“. Nesijautė apsvaigęs, būsena netrukdė atsiminti. Tą dieną narkotinių medžiagų nevartojo. Vartodavo kartais, savaitgaliais. Neprisimena ar vartojo prieš įvykį, nėra nuolatinis vartotojas. Nežino, kaip buvo sužalotas J. I. D. yra toks žmogus, kuris ieško konfliktų. Pavyzdžiui, kažkoks žmogus pardavinėja narkotikus, I. D. ieško su juo konfliktų, sumuša jį, kad ištrauktų į viešumą už jo stovinčius rimtesnius žmones. Tokiu būdu jis išaiškina ir teikia informaciją policijai. Nežino kas J. padarė tuos sužalojimus, nuo kurių jį ištiko mirtis. T. A. sakė, kad J. yra narkomanas ir banditas, bet teisme jis atsisakė šių parodymų ir sakė, kad apklausinėjo jį girtą. J. kartais pavartodavo narkotines medžiagas. J. santykiai su I. D. buvo draugiški. I. visą kelią ėjo ir minėjo, kad nori muštis dėl žmonos. Jis greitai užsiplieskiantis, nuo vaikystės užsiėminėjo sportu, laimėdavo prizines vietas (t. 7, b. l. 78-84).
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. D. parodė, kad D. D. – jos sūnus. J. buvo labai patikimas, turinti humoro jausmą, mylimas šeimos, draugų, kaimynų. Jis norėjo visiems padėti, galvojo, kad blogų žmonių pasaulyje nėra. Dėl to, kas įvyko, jai yra labai skaudu. Ką reiškia motinai prarasti sūnų yra nepamatuojama pinigais. Jis buvo padėjėjas šeimoje, prižiūrėjo sergančių močiutę, kuri gyvena su jais 20 metų ir turi neįgalumą. Ji visą gyvenimą dirba pedagoginį darbą. Su dukra jie pametinukai, visada buvo kartu. Ji, būdama virtuvėje, girdėjo kaip J. būnant balkone, jam kažkas paskambino ir klausė kur jis ir kad tave ir tavo mamą mes užmušim. Ji klausė J. kas jam grasina. J. atsakė, jog neimtų į galvą. Jis pasakė, kad tuoj išeina, I. laukia su draugu. Ji suprato, kad tas draugas – kaltinamasis. J. pasakė jo vardą. Ji pasakė J. eiti nusimaudyti, nes negerai atrodo. Jis nuėjo nusimaudė po dušu ir po to iš karto išėjo. Girdėjo kaip jis pasakė „Einu, einu, einu, negąsdinkit“. Po to jis neatėjo, nenakvojo namie. Prieš tai, kai jis žuvo, matė jį gal pusę devynių, nes jos brolis sutiko jį prie parduotuvės IKI, jie kalbėjosi ir jis atvedė jį prie įėjimo. Jie labai ilgai kalbėjo prie suoliuko ir po to ji išėjo į balkoną, pasakė, kad eitų namo, nes arbata padaryta. Jis dingo už namo ir ji daugiau jo nematė. Po to pradėjo skambinti. Iki 12 val. negavo jokio skambučio, pradėjo jam skambinti, telefonas neatsiliepė. Iš ryto sužinojo apie nelaimę. Ikiteisminio tyrimo metu ji sakė apie grasinimus sūnui, bet tyrėjas B. neužrašė. Kad grasinimas buvo, gali paliudyti močiutė, vieną kartą brolis girdėjo. Grasinimas buvo per motinos dieną - gegužės 5 d, o gegužės 6 d. jį nužudė. Po įvykio iš kitų asmenų girdėjo, kad M. ir I. (taip suprato) barėsi. Apie tos dienos įvykius vieno jos mokinio mama pasakė, kad būdama balkone, matė kaip jie prie garažo buvo ir vienas rėkė „Ką tu padarei, ką tu padarei“ ir jie išsiskyrė - vienas nubėgo į vieną pusę, kitas - į kitą. Pagal apibūdinimą ji suprato, kad ten buvo I. ir M. Apie šias aplinkybes sužinojo per laidotuves. Jos sūnus dirba su J. pusseserės vyru. Jis jam papasakojo. M. niekada nebuvo mačiusi, vardo negirdėjusi. I. 2 kartus buvo mačiusi, nes jis 2 kartus buvo pas juos atėjęs. J. nebuvo niekam skolingas, turėjo darbą, nors ir nelegalų. Paskutiniu metu kartu dirbo V., I. ir J.. I. pasiūlė tą darbą - plauti langus ir J. sutiko. Gegužės 5 d., 6 d. buvo apibrozdinta J. kakta. Taip suprato, kad jis tas dienas buvo kartu su I. ir sakė, kad paėmė šunį ir nugriuvo. Jai sukėlė įtarimą, bet jis jai visko nepasako. Kad kažkas jam skaudėtų, irgi nesakė. Jis buvo labai jautrus. Jei butų buvę kažkas labai rimto, būtų prašęs jos brolio nuvežti į ligoninę arba greitąją iškviesti. Nežino kodėl nepatikėjo kad jis nugriuvo. Dar laikrodį surado, be strėlių. Kaip galima taip nugriūti. Bet jis nieko nepasakė. Buvo kakta sužalota ir anksčiau, bet tai 2017 m. buvo. Apklausoje įvardino I. ir V. Kas skambino su grasinimais, sprendžia iš to, ką J. pasakė močiutei, t. y., kad skambino I. Tyrėjas ne viską užrašė, ką ji sakė per apklausą. Dėl sužalojimo sūnus sakė, kad buvo pas I. Šeštadienį jis pasakė, kad jis yra pas I. Sūnus dirbo statybose. Nesakė, kad trauma būtų patyręs ten. I. D. matė du kartus. J. nuo kovo mėnesio pradėjo bendrauti su juo. Nežino kas siejo jos sūnų su M. Sūnus su V. negyveno, nevedė bendro ūkio, draugavo 16 metų. Pas ją jis negyveno, tik nuvažiuodavo, pernakvodavo. Gegužės 5 d. jis per langą matė, kur sūnus rūkė cigaretę. Ji išėjo į balkoną, iš kur girdėjo, su kuo sūnus kalbėjo, kai jis sėdėjo ant suoliuko. Atstumas buvo iki 20 metrų. Sūnus kalbėjo garsiai, po to truputį pritilo. Girdėjo, kad kalbėjo rusiškai, sakė: „Jūs mane metėt“, ir tai buvo girdėti per telefoną: „O tu neatėjai“. Šitą ji girdėjo ir kaimynai jai pasakojo apie tai, kad girdėjo ir ką J. sakė, ir ką pašnekovas per ragelį atsakė. Tų kaimynų ji nepažįsta. Kieme girdėjo kaip nepažįstamas kaimynas kažkam pasakojo. J. gegužės 5 d. nebuvo išgėręs, tik labai buvo pavargęs. Daro prielaidą, kad jis vartojo alkoholį po to. J. pasakė, kad mašina laukia, bet kokioje mašinoje laukė jo kompanija – I. su draugu, nežino. Sūnus nesakė, kur planuoja važiuoti. Gegužės 5 d., sekmadienį buvo grasinimas. Kai sūnus pasakė, kad jam kyla pavojus, ji iš pradžių labai nesureikšmino. Po to, kai sūnus išvyko, tą vakarą daugiau man neskambino. Sūnus pasakė, kad eina susitikti su keliais draugais, I. paminėjo. Prieš tai supainiojo vardus. Sakydama V., turėjau galvoje M. (M. Z.). V. J. pažinojo. Jis gyveno prie Ramunėlės darželio. Jis negalėjo skambinti jos sūnui, nes jie nebuvo bloguose santykiuose. Kokie buvo J. santykiai su I., nežino. Negali pasakyti, su kokiu asmeniu sūnaus pokalbį girdėjo būdama balkone.
Palaiko civilinį ieškinį ir prašo priteisti 4730,81 Eur turtinei žalai atlyginti. Bendra turtinė jos ir dukros K. D. patirta žala yra 9461,62 Eur. Sūnus palaidotas naujoje kapavietėje. Planuoja, kad kapavietė vienam asmeniui. Dėl paminklo ir kapavietės sutvarkymo šiuo metu yra 1000 Eur sumokėta ir dar sumokėjo 500 Eur. Sūnaus deklaruota vieta buvo (duomenys neskelbtini), o dukra porą metų gyvena šalia – M. gatvėje. 300 Eur pašalpa buvo skirta ir ta suma turtinės žalos dydis yra sumažintas. Prašo priteisti 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Atsižvelgiant į tai, kad prarado sūnų, kurį viena augino nuo 2 metukų, tai yra per maža suma žalai atlyginti. Turtinę žalą su dukra paskirstė lygiomis dalimis. Prašo priteisti pusę žalos. Dukra padėjo ir sumokėjo pusę laidotuvių išlaidų. Ir šiuo metu vartoja vaistus, be vaistų negali užmigti. Sūnus su ja gyveno nuolatos, taip pat - dukra su žentu ir mažu vaiku. Kiekvienas turėjo savo kambarį, sutarė. Pasitaikydavo, kad sūnus būdavo neblaivus, bet negerdavo ištisai. Nepastebėjo, kad narkotikus vartotų, namo nakvoti sugrįždavo (t. 6, b. l. 147-153).
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė K. D. parodė, kad nužudytasis D. D. yra jos brolis. Apie jo mirtį sužinojo kitą dieną po įvyki iš savo pusbrolio. Paskutinį kartą brolį matė gegužės 5 d., jis atvažiavo su gėlėmis pasveikinti jos Motinos dienos proga. Brolį kažkas pas ją atvežė, kas – nematė. Brolis buvo atvykęs pas ją į namus.
Brolis buvo linksmas, bet kelnės jo buvo purvinos, guzas kažkoks ant kaktos ir įdrėskimas matėsi, ji klausė, kodėl jis taip atrodo, jis pasakė, kad nieko tokio nenutiko, kad važiuos namo, išsimaudys ir ilsėsis. Brolis sakė, kad buvo paskutines dienas su I. D., minėjo kažkokias muštynes, kad ten I. D. gerai pasirodė. Broliui pasakė, kad jis neprasidėtų su tokiais žmonėmis, sakė, kad muštynės buvo kažkur kaime prie Lavoriškių ir kažkur Šnipiškėse, netoli Konstitucijos pr. Vilniuje. Brolis savo vardu mašinos neturėjo, bet jį pažįstami vežiojo jų močiutės automobiliu ,,Audi A6“ v/n (duomenys neskelbtini) jis pats vairuoti negalėjo, nes neturėjo tam teisių. Su broliu buvo artimi santykiai, jis jai visuomet padėdavo, padėjo prižiūrėti jos vaiką. Su broliu dažniau susiskambindavo, bet ir ateidavo pas juos per šventes, šeima buvo darni, juos siejo artimi ryšiai. Brolis su draugais gal ir išgerdavo, paskutiniu metu ji gyveno atskirai, tai nepastebėdavo nieko neįprasto. I. D. pirmą kartą pamatė brolio šermenyse, jis lyg kartu su broliu dirbo, bet su broliu apie jį nėra kalbėję. Brolis sakė, kad I. D. muštynėse dalyvavo, su kuo jis mušėsi nežino, tik kažką sakė, kad su kažkokiomis kompanijomis mušėsi, dėl ko mušėsi - nepasakė. Brolis tose muštynėse nedalyvavo. Prieštaravo dėl brolio santykių su tokios reputacijos žmonėmis, bet jis buvo labai patikimas, naivus, komunikabilus ir juo pasinaudojo. Dėl I. D. brolio klausė, kodėl jis bendrauja su juo, brolis pasakė, kad baigia viską su jais ir važiuoja pas draugę V. Brolis buvo aukšto ūgio, normalaus kūno sudėjimo, nei stambus, nei liesas, ūgis gal 1.86 m. Brolis apie tai, kuo užsiima jo draugai, nepasakojo, bendravo tik apie tuos žmones, kuriuos pažinojo.
Civilinį ieškinį palaiko visiškai, prašo jį tenkinti. Už laidojimo paslaugas laidojimo biure sąskaitą išrašė mamai, tačiau išlaidas jos mokėjo per pusę. Ieškinio sumą turtinei žalai atlyginti prašo priteisti jai ir mamai lygiomis dalimis. Neturtinės žalos dydžio suma su mama yra vienoda. Neturtinę žalą sunku įvertinti, nes žmogaus gyvybė kainos neturi. 50 000 Eur neturtinės žalos prašo priteisti vadovaujantis teismų praktika, pinigais netekties neišmatuosi, bet reiškia tokį ieškinį. Po brolio mirties ji kreipėsi į psichologę privačiai, moka už seansą 27 Eur. Pas ją anksčiau lankėsi ir 2016 m. Brolis buvo palaidotas į naują kapavietę, jis ten vienas gali būti palaidotas, kapavietės išmatavimų nežino. Jų šeimą sudaro mama, močiutė, sūnus ir dėdė. Jie su broliu buvo pametinukai, kartu buvo darželyje vienoje grupėje, mokėsi vienoje klasėje, gyveno kartu, kol ji neištekėjo. Dabar yra išsituokusi, tad brolis buvo jai parama. Broliui bet kada galėjo paskambinti ir pasiguosti, išklausyti, brolis padėjo, rūpinosi, jo pagalba buvo didelė. Brolis buvo naivus, patikimas, komunikabilus, mėgo bendrauti su žmonėmis. Mano, kad brolį žmonės išnaudodavo, pvz. kaip I. D.. Jai pažįstami pasakojo, kad brolis jų prašydavo kažkur nuvežti kažkokį I., jie atkalbėti jį bandė, kad to nedarytų ir nebendrautų. Ji iš mamos namų išsikraustė 2016 m., brolis liko gyventi. Iki 2016 m. su broliu kartu gyveno (duomenys neskelbtini), pas mamą. Brolis buvo vidurinio išsilavinimo, ji turi aukštąjį išsilavinimą. Šeima dėjo pastangas, kad ir brolis siektų aukštojo mokslo. Brolis pagal verslo liudijimą dirbo taksi vairuotoju. Praradęs teises jis nebegalėjo dirbti. Brolis rūkė tabaką, išgėrinėjo su draugais tik per susibūrimus, teistas nebuvo. Jis su I. D. bendravo, kiek laiko negali pasakyti, tik tais pačiais 2019 m. per Velykas, brolis apie jį užsiminė. Apie I. D. praeitį nieko neminėjo. T. A. jai nepažįstamas, ikiteisminio tyrimo metu skaitė jo parodymus apie tai, kaip jis jos brolį charakterizuoja, bet dabar nepamena. Pas brolį pamatė guzą gegužės 5 d., jis jai dėl tų muštynių nieko smulkiau nepasakojo, gal kažką sakė, kad jį lyg kažkas užkabino, gal jį kas parvertė ant žemės ar pastūmė. Lavoriškėse brolis buvo su I. D.. Kaip jie ten nuvyko, ar kas juos nuvežė ten, nežino. Brolis gyveno pas mamą, jo draugė atvažiuodavo ten į svečius. Brolis su drauge kartu negyveno, nors planavo kartu gyventi. Jų draugystė buvo artima, jie planavo tuoktis, bendro ūkio nevedė, savaitgalius kartu leisdavo, buvo senai pažįstami nuo 2006 m. Broliui, jei reikėjo materialiai padėti, padėdavo. Jis buvo operuotas 2019 m. dėl nosies, kažkas jam buvo negerai su pertvara, kai buvo be darbo, teko jam tada padėti (t. 6, b. l. 200-205).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. P. parodė, kad jis yra D. D. dėdė. 2019 m. gegužės 6 d. apie 19.30 - 20 val. (vėliau patikslino, kad 19.40-19.45 val.) ėjo į parduotuvę nusipirkti telefonui papildymo, pamatė J., jis su kažkuo kalbėjosi telefonu, priėjo, paklausė, ko jis toks sunerimęs, jis sakė, kad blogai jaučiasi, pasiūlė jam nueiti pas seserį arbatos išgerti. Einant J. pasakė vėl, kad jis blogai jaučiasi, paprašė jį alumi pavaišinti. Užėjo į aludę, jam nupirko alaus, ten J. dar kažkokį pažįstamą sutiko ir jam kažkas nuolat vis skambino gal kokius 5-6 kartus, jo kažkas labai ieškojo, klausinėjo kur jis dingo, kažkokią skolą minėjo 260 Eur. Jam nuolat skambinėjo, kaip jis sakė, jo draugai, paprašė jo duoti jam (V. P.) telefoną pasikalbėti, bet jis nedavė. Vėliau barmenė J. ramino, nes jis labai daug telefonu kalbėjo bare, kai baras užsidarinėjo, jie išėjo. J. vėl skambinėjo kažkas nuolat telefonu. Tada jie prisėdo ant suoliuko ir jam vėl skambino, bet jau gražiau kalbėjo ir kvietė gražiuoju ateiti pasikalbėti blynelių pavalgyti. J. jam nesakė, kur jis važiuos ir su kuo, prie suoliuko jis jau su kažkuo ramiai bendravo. Jis negalvojo, kad kažkas blogo jam gali nutikti, jis jį kalbino eiti pas seserį išgerti arbatos, jis liepė jam (V. P.) eiti namo, o pats pažadėjo netrukus ateiti. Jis nuėjo pas seserį (D. D.), ji išvirė arbatą, paruošė valgyti, išėjo į balkoną J. pakviesti namo, J. jai numojo ranka, neva, kad tuoj grįš. Po sūnėno mirties jis kalbėjo su kaimynu, kuris pasakojo, kad J. prašė jį pavežti iki ,,Minsko IKI“ parduotuvės ir jis jį nuvežė, paliko, o pats grįžo namo. Ikiteisminio tyrimo metu apie šį vaikiną nieko neminėjo, gal pamiršo. J. kvietė kažkas į piceriją ,,Minsko IKI“, jis buvo pagiriotas iš po vakar, blaivus tikrai nebuvo, sakė, kad iš vakaro kažkur „baliavojo“ su merginom, išgėrinėjo. Jis pats gyvena netoli nuo sesers, jie artimai bendravo. J. buvo geros širdies, išgerdavo kelis kartus per savaitę, kartais mėnesį negerdavo, bet nuolat negirtavo (t. 6, b. l. 200-205).
Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus t. 2 b. l. 61-62, liudytojas V. P. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas teisingai nurodė laiką. Pas seserį atėjo gal po pusvalandžio nuo susitikimo su J., gal apie 20.15 val., gal vėliau, patikslinti negali. Bare su J. prabuvo apie 30-40 min. Nuo baro iki sesers namų gal 3-4 min. kelio. Sesuo kvietė J. grįžti namo, kiek ji laiko užtruko balkone, negaliu pasakyti. Sesuo vieną kartą buvo išėjusi į balkoną jo kviesti. J. minėjo, kad jis kaltinamąjį pažįsta, nes kartu dirbo. I. D. jis nepažįsta, tik žino, kad jis buvo su J. pažįstamas iš matymo, bet nedraugavo. I. D. yra matęs vieną kartą statybose gal prieš kokius 8 metus, paskutiniu metu jo nematė. Jie nebuvo draugais. Apie J. mirtį sužinojo iš sesers, ji 6 val. ryte paskambino, vėliau buvo iki ,,Minsko IKI“ nuėjęs. Kai susitiko pas J., kaktoje lyg ir apibrozdinta buvo. J. sakė, kad kažkur išgėrinėjo išvakarėse su kažkokiomis merginomis. Jis turėjo sužadėtinę, kuri gyveno Karoliniškėse, jie draugavo. Jis gyveno, savo mamą. Teises J. prarado už vairavimą išgėrus (t. 6, b. l. 200-205).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas T. A. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, yra kartą su juo išgėrinėjęs, mirusysis buvo jo kaimynas, retkarčiais susitikdavo. Apie J. mirtį sužinojo iš kaimyno, kuris jam paskambino ryte ir pasakė, kad žuvo J. Internete pažiūrėjo naujienas ir pamatė informaciją, kad kažkas iškrito pro antro aukšto langą, ten buvo nuotrauka pridėta ieškomo asmens. Suprato, kad tai kaltinamasis, o kadangi jo negaliojantis pasas buvo pas jį, norėjo policijai jį grąžinti. Tada, kai gėrė su kaltinamuoju ir J., buvo diena prieš J. mirtį. Datos gerai nepamena. Gėrė jo automobilyje trise, alkoholį pirko kaltinamasis parduotuvėje, jis su J.laukė mašinoje. Išgėrus degtinę, apie pietus jis nuėjo namo, o J. su kaltinamuoju kažkur išėjo.
Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus t. 2 b. l. 55-56, liudytojas T. A. parodė, kad J. jam paskambino ryte ir paprašė cigaretės, paskui išgėrė abu po taurelę, vėliau dar nuėjo nusipirkti alkoholio į turgų Po to jie susiskambino ir vėl kartu susitikę išgėrė, kaltinamasis sakė, kad nori pirkti mašiną. Jis buvo išgėręs, negalėjo vairuoti, vairavo kaltinamasis, važiavo paimti medinių palečių iš kažkokios vietos, kur jos buvo išmestos. Paletes pridavė Žirmūnuose, kur jas superka. Tai buvo prieš tai, kai gėrė mašinoje. Kiek gavo pinigų nežino, bet užteko alui ir degtinės buteliui. Paskui grįžo į aikštelę prie jo namų, tada gėrė mašinoje, po to jis išėjo namo. Pas J. jokių sužalojimų nematė nei ant kūno, nei veide. Ar J. vartojo narkotines medžiagas, jam nežinoma, nėra matęs, kad vartotų. Apklausos metu buvo po išgertuvių, nežino kodėl taip užrašė, kad jis J. pavadino banditu ir narkomanu, jis buvo ,,krūtas“ toks. Gal jis banditu ir narkomanu pavadino J. todėl, kad jis jam pasirodė toks mandras, daug pažįstamų turėjo, bet negali patvirtinti, kad taip pasakė. Kai gėrė, apie ką kalbėjo J. su kaltinamuoju, negali pasakyti, kaltinamasis norėjo pirkti taksi mašiną, iš ko planavo pirkti - nežino. Jie trise gėrė gal apie valandą, kai gėrė, nekonfliktavo. J. senai pažinojo, pasisveikindavo, cigarečių jis kartais paprašydavo, alaus kartais kartu išgerdavo. Kodėl banditu ir narkomanu J. pavadino, negali pasakyti, nežino, kodėl taip užrašyta. Neprisimena ar matė sužalojimą pas J., bet kai jį apklausinėjo nebuvo visai blaivus ir gal kažką ne taip pasakė. Gal ir buvo sužalojimas koks nors. Gali būti, kad matė pas J. sužalojimą, bet tuo metu miglotai galėjo atsiminti įvykio aplinkybes, nes nebuvo pilnai išsiblaivęs. Buvo apklausiamas būdamas neblaivas. Jis nuo to gėrimo kartu su kaltinamuoju ir J. dienos iki 8 dienos irgi gėrė. Kai gėrė, kokio stovio buvo kaltinamasis ir J., negali pasakyti. Jie išgėrė 0.5 l degtinės butelį ir 1 l alaus. Kaltinamojo iki tol nepažinojo, jį supažindino J., suprato, kad jie buvo pažįstami. Kai pamatė kaltinamojo nuotrauką internete, kad jis yra paieškomas, turėjo jo pasą, kai jis buvo davęs dėl mašinos pirkimo ir norėjo grąžinti (t. 6, b. l. 200-205).
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. J. parodė, kad kaltinamąjį M. Z. pažįsta. Įvykiai buvo 2019 m. gegužės mėn. Tą dieną po 12 val., jam paskambino D. D., jis (V. J.) norėjo nusipirkti asmeninį automobilį, kadangi dirba taksi firmoje. Jis pasakė, kad dabar sėdi su vaikinais vienoje iš mašinų ir, kad gal jam tiks ta mašina. Jis paklausė adreso ir nuėjo. Ten buvo mašinos savininkas, J., kaltinamasis M. Z. ir dar vienas vaikinas I. Jis pasižiūrėjo mašiną, jam ji nepatiko. J. (D. D.) jį supažindino su vaikinais, paklausė ar juos pažįsta, jis pasakė, kad pirmą kartą juos mato. Pasakė, kad vienas ir kitas sportininkai, jis irgi sportavo, jie pakalbėjo ir susipažino. J. (D. D.) skambino, ieškojo savo mašinos, niekur negalėjo jos surasti. Jie visi kartu nuėjo prie jo tėvų namo, ten mašinos nebuvo. Pastovėjo namo kieme, po to išsiskirstė. „M.“ pravardė - jis neįsidėmėjo asmens vardo, bet tai yra kaltinamasis M. Z.. Tuo metu jo draugas I. pastoviai skambino savo žmonai ar merginai, tiksliai neatsimena, bet ten buvo konfliktas, kaip suprato, jie skyrėsi. J. (D. D.) pasakė, kad jeigu pas jį kažkokios problemos yra tai jis jam (V. J.) visada padės. Jis pasakė, kad D. D. daugiau neskambintų, pasakė I., kad jis su J. (D. D.) daugiau niekur neis, į tai jam I. atsakė, kad J. niekas, niekur neims.
Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus - t. 2 b. l. 51-52, liudytojas parodė, kad teisingai nurodyta ikiteisminio tyrimo metu, kad įvykis buvo 2019 m. gegužės 6 d. Vakare nuėjo į „Čili“ piceriją, ten sutiko M. ir I. Jie irgi ėjo į „Čili“ piceriją. Jis pasakė, kad irgi ateis, nes dar užėjo į „Top Sport“ ir ten per didelį langą pamatė draugą, nusileido, pasisveikino, po to pakilo ir nuėjo į „Čili“ piceriją. Norėjo užsisakyti alaus bokalą, o tada jį pašaukė ar jis pats pamatė, kad prie paskutinio stalelio sėdėjo M. ir I. Jie jį pakvietė, paklausė gal nori alaus, jis prisėdo ir jie trise sėdėjo, kalbėjosi, jis gėrė alų. Jie kalbėjosi su M. Jis tuo metu dirbo taksistu, o M. pasakė, kad gal su laiku ir jis dirbs taksistu ir klausė ar geriau dirbti su firmos automobiliu, ar nuosavu. Antras vaikinas vis kalbėjo telefonu, aiškinosi santykius. Su M. ir I. kartu kavinėje buvo apie 20 min., tiek, kiek užtrunka išgerti alaus. M. nuėjo rūkyti, o jis atsikėlė ir nuėjo. Kaip tik užėjo pažįstamas kaimynas, pasiūlė išgerti po bokalą alaus ir vėliau kartu pareiti namo. Jie užsisakė po alaus, jis atsisuko, tuo metu M. jau nebuvo, o I. stovėjo prie stalo, valgė ir kalbėjo telefonu. Jis su kaimynu nuėjo ir sėdėjo iki to laiko, kol užėjo policija. Policininkas jo paklausė ar pažįsta vaikinus su kuriais sėdėjo prie stalo. Jis pasakė, kad tik šiandien su jais susipažino. Jie jo paklausė ar jis gali paskambinti, tačiau jis neturėjo su savimi telefono ir pasakė, kad gali pasakyti, kas jį su jais supažindino ir parodyti, kur gyvena tas vaikinas. Tada išvažiavo į policiją, viską papasakojo. Jam policijoje nepasakė, kas įvyko, tik klausė, kaip, kas buvo apsirengę, kur susipažino. Jis pasakė, kad liko be pinigų ir paprašė, kad policija nuvežtu namo. Jį išleido prie namų ir jis iš karto nuėjo pas J. močiutę. Duris atidarė mama ir močiutė, močiutė verkė, jis paklausė ar J. miega, pasakė, kad vakar jis jį supažindino su tokiais vaikinais ir ten įvyko tragedija, užmušė žmogų, o mama pasakė, kad tai J. užmušė. Paties įvykio nematė, matė gulintį žmogų, kuris buvo uždengtas. Jie su kriminalistu išėjo iš „Čili“ picerijos ir jis pasakė parodyti dėl kokios mašinos tarėsi, kartu su juo nusileido į apačią ir ten buvo jau uždengtas žmogus. M. Z. buvo su sportiniais bateliais, kelnės tikrai buvo baltos, pamena, kad viršutinis rūbas buvo su kapišonu, brendinis rūbas, gal „Armani“, tamsios spalvos, o gal ir šviesus, negali tiksliai pasakyti, bet tiksliai žino, kad viršutinis rūbas buvo tamsesnis. Kai sėdėjo kavinėje „Čili pica“, J. nebuvo užsakytas maistas. Kai jis ten nuėjo ant stalo stovėjo 2-3 alaus bokalai ir 4-6 stikliukai degtinės. Būnant „Čili“ picerijoje, kaltinamasis kažkam skambino, bet nepamena apie ką kalbėjo. Jis klausė ar ateis J., o jam atsakė, kad pats M. nesuprato ar ateis, ar ne, kadangi grojo muzika. M. iš pradžių rašė savo merginai. M. kalbėjo laikydamas telefono ragelį prie ausies, jis pagalvojo, kad M. skambino ir kalbėjo su J., nes kai jis paklausė M. ar ateis J., o jis atsakė, kad nesuprato. Į „Čili“ piceriją pateko ne per pagrindinį įėjimą, o pro kitą, per tą patį įėjimą pro kurį išėjo su policijos pareigūnu. Iki „Čili“ picerijos į antrą aukštą lipo laiptais. Ten yra taip, kad atsidarai vienas duris ir tada pakyli laiptais, ir kitas įėjimas į „Čili“ piceriją, radiatoriaus nematė. Iš tos vietos, kur jis vėliau su draugu sėdėjo, staliukas nesimatė. Jo apklausoje ikiteisminio tyrimo metu dalyvavo mergina ir vaikinas, vaikinas prastai suprato rusų kalbą tai mergina jam padėjo. Kadangi, jis kalbėjo rusiškai, o tyrėjas nelabai suprato tai mergina jam šiek tiek padėjo. Spausdino vaikinas, o šalia stovėjo mergina ir kai jis painiojosi terminuose, vertime į lietuvių kalbą, mergina jam padėjo, o po to atėjo vertėjas. Mergina buvo su uniforma (t. 7, b. l. 23-30).
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas I. D. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta. Iki įvykio bendravo apie porą metų. Tarpusavio santykiai nekonfliktiški, draugiški. D. D. pažinojo apie 8 metus, stiprių barnių nebuvo, santykiai draugiški. 2019 m. gegužės 6 d. ryte susiskambino su D. D., po to jam paskambino M., pasakė, kad jie susitiko su J. (D. D.), po to M. atvažiavo su kažkokiu vyriškiu jį pasiimti į Žirmūnų gatvę. Jie nuvažiavo į kiemą, ten buvo J. ir dar vienas 50 metų vyras, lyg dirba taksistu. Jie sėdėjo, bendravo iki pietų gal iki 15 val. Po to jis su M. išsiskyrė su D. D. ir kitais vaikinais ir nuvažiavo pas jį namo, namie buvo apie valandą. Po to vėl J. (D. D.) pradėjo skambinti ir atvažiavo jį ir M. pasiimti į kiemą, po to nuvažiavo į Minsko gatvę. Ten buvo butelis degtinės, jie nuėjo pas V. J. į „kemperį“, jis gyvena nuosavame name Žirmūnų g. ten buvo gal 1-1,5 val., tada žmona išėjo, pradėjo sakyti, kad jis vėl čia sėdi ir jie – jis, M., V. ir J. nusprendė eiti į Minsko „Iki“, kurioje yra „Čili pica“. Tada D. D. kažką pamatė ir pradėjo bendrauti, jie nuėjo į „Čili“ piceriją, užsisakė pavalgyti, o J. (D. D.) nesulaukė. Sėdėjo gal apie valandą. J. (D. D.) jis skambino apie porą kartų, klausė, kur jis yra, o jis sakė, kad ateina, tada jiems atnešė maistą, valgė apie 15 min. Jis tada paskambino J. (D. D.) antrą kartą, jis pasakė, kad jau atėjo. Jis atsistojo ir pasakė, kad eina D. D. pasitikti, o M. pasakė, kad eis jis, nes bus greičiau. Jis vienas liko sėdėti prie stalo, nes M. išėjo pasitikti J., o V. jau buvo išėjęs. M. atėjo po 7-10 min., gal greičiau ir pasakė, kad išeinam. Jis (I. D.) buvo džinsine striuke, kurią M. paėmė ir pasakė, kad lauks jo kieme. M. Z. paėmė jo striukę ir išėjo į kiemą. Jis dar ten picerijoje buvo gal 10 min., sėdėjo ramiai, laukė J. ir V., nes turėjo visi kartu būti, o taip gavosi, kad liko vienas. M. jam skambino ir sakė, kad išeitų iš ten, tada antrą kartą paskambino ir pasakė, kad išeitų ir, kad jis jo (I. D.) lauks prie garažo. Tada jis išėjo ir jie su M. ėjo pėsčiomis. Jis paklausė M. kodėl jie taip greitai išėjo, o jis taip tyliai pasakė, kad susimušė su D. D., o jis klausė, kaip susimušė, kam jis jį lietė. J. buvo toks žmogus, kad labai greitai susierzina, bet nebuvo mušeika. Po to jie ėjome link „Rimi“ ir gavosi, kad jį sulaikė policiją, o kur buvo tada M., nežino. M. Z. jam nieko nepasakė, tik tiek, kad susimušė su D. D., jokios priežasties nepasakė. M. nesakė, kad stipriai susimušė, pasakė tik, kad susimušė. M. pasakė, J. jį pavadino „kaziol“, bet nebuvo kalbos apie stiprų susimušimą. Tarp jų nebuvo jokių reikalų, jokių skolų, jis net negalvojo, kad jie taip stipriai susimušė. Dieną prieš įvykį, jis ryte matėsi su J., bet ant jo nebuvo jokių sužalojimų. Kai M. atėjo atgal į „Čili“ piceriją, ten buvo tamsu, jis jokių sužalojimų ant jo nematė, kraujo nebuvo, M. paėmė jo striukę, pasakė, kad lauks jo lauke, nesakė, kokiu tikslu ją pasiėmė. Kai vėl susitiko su M. jis jam grąžino striukę. Kai M. grįžo į piceriją, nebuvo labai susijaudinęs, tik toks jausmas buvo, kad norėjo greičiau išeiti. Jis (I. D.) išeidamas iš „Čili“ picerijos, pasiėmė bokalą. Vaizdo įrašuose atpažino M. D. D. buvo džinsais ir juoda striuke. M. buvo su savo sportiniu kostiumu. Kai jam rodė vaizdo įrašą, pasakė, kad jeigu ką nors pažįstamo pamatys, kad pasakytų. Jam pradėjo rodyti vaizdo įrašą ir iš karto pamatė D. D. ir M. M. atpažino pagal veidą, eiseną. Jis (liudytojas) į parduotuvę įeidinėjo iš dešinės pusės, nuo pagrindinio kelio, o išėjo pro kitą išėjimą, nes buvo arčiau ir tiesiau. Kai išėjo iš „Čili“ picerijos, ir susitiko su M., neklausė jo, kur yra J. Klausė kas nutiko, jis tyliai pasakė, kad susimušė. J. buvo paprastas, kartais pasilinksmindavo, nekonfliktiškas, labiau geranoriškas. Per 8 metus buvo porą kartų apsipykę su J., bet nesimušė. Jis pažįsta J. šeimą. J. labai gerbė savo dėdę, jų buvo labai geri santykiai, su mama irgi buvo geri santykiai. Nepastebėjo ar kaltinamasis po susitikimo su J. turėjo, kokį nors geležinį daiktą. „Nunčiakus“ pareigūnai yra radę pas jį I. D.) namie, bet ne dėl nagrinėjamo įvykio. Už tai jis buvo nuteistas, buvo paskirta bauda, „nunčiakų“, niekur nenaudojo. Su J. nedalyvavo muštynėse Šnipiškių arba Vilniaus rajone. Net jeigu ir buvo nubrozdinimai ar sužalojimai ant J., jis jų nematė. Su J. tą dieną bendravo nuo 11 ryto iki pietų, tada išsiskyrė, to, apie 16 val., J. atvažiavo jų pasiimti ir bendravo apie 3 val. Kai bendravo su D. D., automobilyje, jo veidą matė, bet nepastebėjo nubrozdinimų, jis nebuvo sumuštas. Jam (I. D.) šioje byloje buvo pateikti įtarimai, buvo sulaikytas.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, liudytojas I. D. parodė, kad 2019 m. gegužės 6 d., apie 11 val., jis susitiko su D. D. (J.), M. Z. ir V., kurio pavardės nežino. Jie susitiko D. D. namo kieme. Ten pabuvę apie porą valandų, nutarė pasivažinėti po Vilniaus miestą. Pasivažinėję, apie 18-19 val., visi nuvažiavo pas V. Pas V. vartojo alkoholinius gėrimus. Po kiek laiko atėjo V. žmona ir pradėjo priekaištauti dėl to, kad V. vartoja alkoholinius gėrimus. Jis visiems pasiūlė nueiti į „Čili“ kavinę, kuri yra „Iki“ parduotuvėje, esančią Žirmūnų g. 2, Vilniuje. Visi sutiko su jo pasiūlymu ir jie nuėjo. Tą dieną tarp jų nebuvo jokių barnių, jokių konfliktų. Visi draugiškai bendravo. Dienos metu jie išgėrė kelis butelius alaus, o būdami pas V. išgėrė vieną butelį degtinės. Iš V. kiemo link „Čili“ picerijos išėjo visi keturi, tačiau į kavinę užėjo tik trise, tai jis, M. ir V., o D. D. (J.) atsiliko, nes galimai sutiko pažįstamus. „Čili“ picerijoje užsisakė šaltibarščių, blynelių ir po bokalą alaus. Jis paskambino D. D. (J.) ir paklausė, ar jis kažką valgys. Šis atsakė, kad valgys ir tuoj ateis. Jis užsakė J. blynelius ir dar kartą paskambino, kada jis ateis. M. paprašė jo duoti pakalbėti telefonu su J. Jis davė ir jie kalbėjosi. M. paklausė, kur jis, nes jam užsakė blynelius. Pasakė, kad ateik pavalgyk ir eik, kur nori. Po to M. atidavė jam telefoną. Jis J. paklausė, kur jis yra. D. D. (J.) atsakė, kad čia pat. Tuomet jis pasakė, jog eina pasitikti J. į lauką, tačiau M. pasakė, kad jis liktų, nes jis eis pasitikti D. D. (J.), nes bus greičiau. M. išėjo į lauką ir jo nebuvo apie 4-5 minutes. Kai M. grįžo, buvo labai susijaudinęs. Jis jo paklausė, kas atsitiko. M. atsakė, kad susimušė su D. D. (J.). Jis nustebo ir paklausė, dėl ko susimušė. M. atsakė, jos stipriai susimušė. Jis nelabai suprato, kas įvyko. M. pasakė, kad reikia eiti iš čia, paėmė jo striukę ir pasakė, kad lauks jo kieme už „Iki“ parduotuvės. M. išėjo per kitą parduotuvės išėjimą. Kai M. kalbėjo su D. D. (J.), V. sėdėjo šalia jo. Po to, kai išėjo M., jis apie 5 minutes buvo picerijoje, o V., matyt, buvo išėjęs parūkyti, nes prie stalo jis sėdėjo vienas. M. pradėjo jam skambinti ir kviesti į lauką, sakydamas, kad jis yra prie garažų netoli parduotuvės. Jis išėjo ir jie susitiko. Beeinant link jų namų, M. klausė, kodėl susimušė su D. D. (J.). M. jam daug nieko neaiškino, bet pasakė, kad J. pavadino jį „Kaziol“ ir už tai jis jį stipriai sumušė. Dėl ko tiksliai M. stipriai susimušė su D. D. (J.), jis tiksliai nežino, nes pačių muštynių jis nematė. Po to jį sulaikė policijos pareigūnai. Jam buvo visiškai neįdomu, kas ten įvyko tarp M. ir J., nes jam jau atsibodo muštynės. Iš policijos pareigūnų sužinojo, kad D. D. mirė. Kai atėjo M., nepastebėjo, ar jo rankos buvo kruvinos. M. tą dieną buvo apsirengęs džinsais, avėjo tamsios spalvos kedais ir vilkėjo šviesią striukę. Jokių kraujo dėmių ant jo drabužių ar ant kūno nepastebėjo, nes toje vietoje buvo menkas apšvietimas. M. vartoja narkotines medžiagas. Jas perka neoficialiai. 2019-05-06 dieną nematė, kad M. vartotų narkotines medžiagas. Žino, kad M. yra du kartus sėdėjęs įkalinimo įstaigoje. Kai buvo kavinėje ir laukė D. D. (J.), jis šiam skambino 2-3 kartus. M. iš lauko jam skambino 2 kartus. Tuo metu, kai M. buvo išėjęs pasitikti D. D. (J.), V. sėdėjo prie stalo. D. D. (J.) kavinėje jie laukė apie 40 minučių. M. vartoja narkotines medžiagas ne gydymo tikslams. Jis vartoja amfetaminą (t. 2, b. l. 114-116).
Pagarsinus parodymus, liudytojas I. D. nurodė, kad gal suklydo dėl M. aprangos. Kai pamatė įrašą policijoje, prisiminė, kad taip buvo, gal neteisingai pasakė tada, kai buvo apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, ne tas galvoje buvo. D. D. nebuvo apsirengęs džinsų, neteisingai pasakė. Šiuo metu nelabai atsimena, bet tada, kai pamatė vaizdo įrašą, iš karto prisiminė. Neatsimena ar teisingai pasakė, kad M. vilkėjo šviesią striukę. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai surašyti iš jo žodžių, bet neatsimena tiksliai dėl aprangų. Apklausoje pas ikiteisminio tyrimo tyrėją jam buvo šokas, nes sėdėjo su antrankiais ir uždarytas už tai, ko nepadarė. 2019 m. gegužės 8 d. buvo apklausiamas kaip įtariamasis, o 2019 m. rugsėjo 17 d. buvo apklaustas kaip liudytojas, nes jo procesinė padėtis pasikeitė dėl vaizdo įrašų ir jeigu ne kameros, jis galėjo būti apkaltintas. Patvirtino, kad iš „Čili“ picerijos išėjo su bokalu ir ėjo pas M., bokalas buvo 0,5 l talpos. Ėjo prie garažo, kur laukė M. su jo striuke. Bokalą alaus išgėrė ir išmetė, namo nesinešė. Tyrėja rodė vaizdo įrašą, kaip jis išeidinėjo iš „Čili“ picerijos, bokalas rankoje lyg tais matėsi. Jis iš „Čili“ picerijos išeidinėjo pro išėjimą, jų yra trys, ten yra eskalatorius, o tada į kairę į Žirmūnų g., o į dešinę Tuskulėnų g. Yra išėjimas prie lažybų punkto, per jį jie atėjo, tai trečias įėjimas. Į „Čili“ piceriją tą dieną užėjo kartu su V. ir M. per Žirmūnų g., pro lažybų punktą.
Apklausų metu jam tyrėja nerodė vaizdo įrašo, kaip jie įėjo į „Čili“ piceriją. Tą vakarą su bokalu alaus iš „Čili“ picerijos išėjo, tada nusileido eskalatoriumi ir pasuko į dešinę ir per visą „Iki“ parduotuvę ėjo su bokalu alaus. Kai M. išeidinėjo, jis pats sėdėjo, valgė, gėrė alų. Jie sėdėjo pačiame gale, apie 15 m iki išėjimo durų prie lažybų punkto, neatsimena ar matėsi išėjimo durys. Telefonu tą vakarą bendravo, M. jam du kartus skambino ir su daug kuo susiskambino. Picerijoje prabuvo apie valandą. Per tą laiką neatsimena ar buvo nuėjęs į tualetą, tualetas yra už baro, užtrukt galima kelias minutes. „Čili“ picerijoje viską užsakinėjo jis. Prie stalo nesakė, kad nemokės už tai, ką užsakė. Nusileidus laiptais nuo „Čili“ picerijos į pirmą aukštą, nuo lažybų punkto yra mažytė patalpa, ten yra vienos išėjimo durys. Nematė ten jokių radiatorių, niekada nežiūri į radiatorius. Negali apibūdinti M. Z. eisenos, bet matydamas vaizdo įrašą suprato, kad ten M., nes pažįsta jo eiseną, nemoka žodžiais apibūdinti, bet jeigu pamato, tai gali pasakyti, kad tai yra jo eisena. M. Z. veido bruožų žodžiais nemoka apibūdinti, jo trumpi, juodi plaukai. Išsikvietusi jį tyrėja klausė, kaip jis atpažino M. Z.. Tyrėja jam ne iš karto rodė vaizdo įrašą. Atvažiavus pas tyrėją, ji pasakė, kad vėl reikia jį apklausti, tada uždavinėjo tuos pačius klausimus. Jam vaizdo medžiagą rodė vieną kartą. 2020 m. vasario 19 d. atvyko pas tyrėją O., ji jo iš pradžių klausė, kas buvo, klausė faktinių aplinkybių ir tik tada parodė vaizdo medžiagą. Tada, prieš rodant vaizdo medžiagą pasakė, kad jeigu pamatys pažįstamus žmones, tai turėsiu parodyti pirštu. Iš pradžių buvo apklausa, o po jos rodė vaizdo medžiagą. Fotonuotraukoje Nr. 1 (t. 5, b. l. 51-83) yra jis ir rodo žmogaus siluetą. Kai jam buvo rodoma, siluetas buvo ryškiau matomas, nuotraukoje byloje nesimato. Vaizdo įraše atpažino, kad tai yra M. Z. siluetas (t. 7, b. l. 23-30).
Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja O. D. parodė, kad ji dirba Vilniaus apskrities VPK vyriausiąja tyrėja. Šioje byloje atliko ikiteisminį tyrimą, apklausinėjo liudytoją I. D.. Pradinėje stadijoje I. D. buvo įtariamasis, jam buvo pareikšti įtarimai dėl nužudymo. Galimai paskutinėje apklausoje I. D. nurodė, jog išėjo iš picerijos su bokalu alaus. I. D. buvo pateiktas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kokiu maršrutu jis išėjo iš kavinės. Prokuroras nurodė apklausti, o ji I. D. apklausė. Asmeniui buvo rodomas vaizdo įrašas ir jo buvo paklausta, ar pažįsta asmenis vaizdo įraše. Jei asmuo bendrauja nuo mažens su asmeniu, mano, kad jis yra pajėgus atpažinti asmenį. Tuo metu, kai ji rodė vaizdo įrašą, I. D. pasipiktinęs pasakė: „Taigi čia – M., kaip jūs nematot, aš jį net iš nugaros atpažinčiau“. Jai parodytoje fotonuotraukoje, esančioje t. 5, b. l. 54, pavaizduota, kaip I. D. rodo ekrane į žmogaus siluetą, kuris leidžiasi laiptais žemyn ir matosi iš nugaros. Mato kelnes, megztinį, tamsius, trumpai kirptus plaukus, kuris, iš nugaros yra panašus į vyrą. Liudytojai nėra pažindinami su bylos medžiaga, todėl I. D. nebuvo rodoma specialisto išvada ir jos priedai. Jei gerai atsimena, specialisto išvadoje nurodyta, jog bruožai atitinka M. Z.. Liudytojas apklausos metu įvardijo asmenį kaip M. Z., todėl protokole ir yra nurodyta asmens vardas ir pavardė. Žiūrint toliau vaizdo įrašą, matosi, kad lauke – ne I. D., o visai kitas asmuo. Neatsimena, kiek versijų buvo tiriama. Visi kūno sužalojimai, kada jei galėjo būti padaryti, yra nurodyti specialisto išvadoje. Neatsimena, ar tyrė, kad I. D. kartu su nukentėjusiuoju galimai dalyvavo muštynėse visai kitoje Vilniaus vietoje. Jei apklausos metu buvo nurodyta, turėjo būti užfiksuota protokole. Neatsimena ar I. D. apklausose buvo prieštaravimų dėl M. Z. aprangos. Apklausus liudytojus, visada asmenys perskaito parodymus ir jeigu kažkas nebūna užrašyta, patys pažymi arba tyrėjas pažymime (t. 7, b. l. 56-61).
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas M. Z. parodė, kad pažinojo D. D. apie 15 metų, santykiai buvo normalūs, kaltinamojo M. Z. nepažįsta. Žino tik tai, kad įvykis įvyko prie „Minsko Iki“. Jis įvykio dieną buvo susitikęs su D. D.. Pirmą kartą J. jam paskambino naktį prieš įvykį ir paprašė nuvairuoti automobilį, nes jis buvo išgėręs. Jis jį pavežiojo ir viskas. Kitą dieną paėmė jį, pavežiojo ir po pietų išsiskyrė. Kitą dieną kai vežiojo J., tai dar kažkas buvo mašinoje su juo ir po to įvykio daugiau jo nematė. Kai J. vežiojo, buvo Motinos diena ir sekanti diena. Pirmą naktį, kai J. jam davė automobilį, tai jis jį tik pavežiojo, o kitą dieną susitiko prie Minsko „Iki“, tada nuvažiavo į pliažą ir po to atgal prie Minsko „Iki“ ir jį ten išleido. Kažkur dar važiavo, bet neprisimena, kur. J. jo tada paprašė nuvežti prie pliažo, esančio Žirmūnuose. Juos nuvežė prie pliažo, jie gėrė alkoholį. Kartu važiavo J. ir dar du jam nepažįstami vaikinai. J. automobilyje sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Nepastebėjo jokių sužalojimų ant J. rankų, veido ar kūno. Pastovėjo pliaže ir viskas, iš automobilio buvo išlipę visi, o jis sėdėjo už vairo. Jie išlipo pakalbėjo ir atgal įlipo. Jis juos parvežė atgal prie Minsko „Iki“, paleido ir tą vakarą daugiau jų nematė. Apie įvykį sužinojo kitą dieną iš kaimyno, kuris jam parašė, kad mirė D. D.. Pas jį buvo likusi D. D. mažina ir jis iš karto nuvairavo mašiną jo tėvams, atidavė raktus. Tą naktį, kai viskas įvyko jis važiavo iš mamos, kuri gyvena Žirmūnuose prie Minsko „Iki“ ir matė apjuostas juostas, buvo išlipęs iš automobilio, norėjo sužinoti, kas įvyko, bet nesužinojo ir nuvažiavau namo. D. D. buvo ramaus būdo, draugiškas, nieko blogo apie jį negali pasakyti, kartais išgerdavo, susitikdavo ir išgerdavo kartu (t. 7, b. l. 23-30).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas G. G. parodė, kad kaltinamojo nėra matęs. Jis buvo bilijardo klube Žirmūnų g. 2, trečiame aukšte, aukštu žemiau negu vyko įvykis. Žaidė prie išėjimo. Pasigirdo kažkokie triukšmai, tarsi kas ginčijasi, o paskui – muštynių garsas. Pakankamai triukšminga buvo, kadangi visas biliardo klubas susirūpino. Išėjo patikrinti. Jis pamatė žmogų apačioje jau kraujuojantį, grįžo atgal iškviesti greitąją ir po to ėjo teikti pirmosios pagalbos.
Sunku pasakyti, kokie konkrečiai šauksmai buvo. Dialogo negirdėjo. Negali pasakyti, kiek balsų girdėjo, kai išgirdo triukšmą. Klube garsiai grojo muzika. Bilijardo klubas yra trečiame aukšte, o įvykis vyko antrame aukšte. Pats įvykis įvyko laiptinėje. Išėjus iš bilijardo klubo, iš karto matosi laiptinė. Jis nusileido kartu su apsaugos darbuotoju. Iš karto suprato, kad reikia kviesti greitąją, nes matėsi besiplečianti bala kraujo. Nusileidus prie jo, matė, kad nelabai kuo gali padėti. Žmogus buvo „sumaltas“, t. y. - labai sužalotas. Kraujo buvo klanas, žmogus duso, gurguliavo, kraujavo ir iš ausų, ir iš nosies, iš akių. Jie truputį pavertė jį ant šono, kad jis nedustų, pravėrė duris, kad gautų oro. Atvažiavo greitoji, pažiūrėjo ir iš karto iškvietė reanimacinę brigadą. Atvažiavo ši brigada ir maždaug po 10 min. žmogus mirė.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. G. parodė, kad 2019 m. gegužės 6 d. jis kartu su seserimi G. G. buvo biliardinėje, kuri yra Žirmūnų g. 2, Vilniuje. Žaisdami biliardą pradžioje nieko neįprasto ir įtartino nepastebėjo, tačiau kažkuriuo metu sesė atkreipė dėmesį, kad koridoriuje kažkas vyksta. Po to, kai išgirdo kažkokį triukšmą koridoriuje, biliardinėje prasidėjo toks šurmulys ir jis kartu su sese išėjo į koridorių pažiūrėti, kas vyksta, nes garsas, kuris sklido iš koridoriaus, buvo tikrai baisus, girdėjosi, kad koridoriuje vyksta muštynės. Garsas buvo didelis, nežino, ar dėl to, kad viskas vyko koridoriuje, tačiau jam buvo panašu į tai, kaip sportininkai (boksininkai) tranko į kriaušę, tai panašų garsą jis girdėjo irgi. Girdėjo, kad žmonės barasi, šaukia, tačiau konkrečiai ką jie sakė, jam sunku pasakyti. Kai išėjo į koridorių, jis priėjo arčiau turėklų ir pažiūrėjo į apačią, kadangi biliardinė yra trečiame aukšte, tai pasilenkus pirmame aukšte pamatė gulintį ant žemės žmogų. Taip pat pastebėjo, kad pirmame aukšte kažkas yra, ir pastebėjo, kad žmogus pasišalina. Kaip atrodė žmogus, pasakyti negali, nes tuo metu buvo be akinių, todėl nematė (t. 2, b. l. 82-83).
Pagarsinus parodymus, liudytojas juos patvirtino ir parodė, kad sunku apibūdinti tą garsą, kai nesi toje pačioje patalpoje. Kai pirmą kartą žvilgtelėjo žemyn, pasirodė, kad matė žmogaus siluetą.. Žiūrėti į tolį jam reikalingi akiniai. Muštynių garsus girdėjo gal apie minutę. Iš pradžių buvo lyg kivirčai, ginčai. Į tokius nekreipia dėmesio. Kad ir muštynės būtų, turbūt nekreiptų dėmesio, bet tas triukšmas buvo neįprastas jo ausim, todėl nusprendė pasižiūrėti. Nuo kivirčo garso iki išėjimo pasižiūrėti praėjo tikriausiai ilgiau negu minutė. Bilijardo klube buvo gal 6 žmonės. Visi išėjo, nes ne juos vienus nustebino tas garsas. Tikriausiai visi girdėjo tuos garsus. Išėjus iš biliardinės, atstumas iki žmogaus, kuris gulėjo apačioje, buvo apie 4 metrai, gal daugiau. Žmogų matė nuo laiptų viršaus. Kadangi laiptai eina ratu, per vidurį yra tarpas. Nuo bilijardo klubo durų iki žmogaus nueiti reikėjo gal 15 sekundžių. Tada grįžo atgal ir pasakė kviesti greitąją. Nukentėjusįjį pamatė pirmame, apatiniame aukšte. Išėjęs iš klubo aikštelėje tarp trečio ir pirmo aukštų, nematė sambrūzdžio. Ten yra aikštelė. Išėjimas iš bilijardo klubo ir išėjimas iš patalpų yra priešingose pusėse. Išėjus iš bilijardo klubo yra laiptinės aikštelė. Priėjus prie turėklų, dalinai matosi pirmo aukšto laiptinės aikštelė. Jam išėjus per duris ir lipant laiptais į apačią, nematė žmogaus pirmame aukšte. Išėjus į trečio aukšto laiptinės aikštelę nematė žmogaus kylančio iš pirmo aukšto į antrą arba trečią aukštą. Pirmame aukšte matė dvejas duris. Vienos yra išėjimo durys, o kitos - valytojos sandėliukas, bet dėl šių durų gali klysti, nes nėra patalpų savininkas. Kai jie nusileido prie nukentėjusiojo, daugiau žmonių ten nebuvo (t. 7, b. l. 40-44).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja G. G. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. Buvo Motinos diena. Įvykis buvo sekmadienį arba pirmadienį, per Mamos dieną arba sekančią dieną. Su broliu nuėjo į biliardo klubą tame pastate, kur įvyko įvykis, Minsko g. 2, kur yra IKI parduotuvė, kavinės, antrame su puse aukšte yra įsikūręs biliardo klubas. Pasirinko bilijardo stalą šalia durų. Nespėjo sužaisti pirmos partijos kai išgirdo triukšmą laiptinėje, nes buvo visai šalia. Susižvalgė su broliu, tikėjosi, kad triukšmas greitai baigsis, bet jis nesibaigė. Brolis pirmas išėjo pasižiūrėti, kas vyksta, ji nusekė iš paskos. Tada matė kaip brolis bėga laiptais ir rėkia kviesti greitąją, o ji pasirėmusi per turėklus iš antro su puse aukšto pamatė gulintį žmogų. Grįžo prie staliuko, kur gulėjo jos daiktai, bandė surasti telefoną, kad iškviestų greitąją pagalbą, bet niekaip negalėjo atsirakinti telefono, pamiršo PIN kodą. Bet išgirdo, kaip barmenė, kuri buvo jai už nugaros, kvietė greitąją. Tada grįžo pas brolį ir tuo pačiu – nukentėjusįjį į pirmą aukštą. Pravėrė ir laikė duris, kad įeitų gryno oro, ji visą laiką ten ir stovėjo. Išgirdo garsus, bet konkrečių žodžių, kas buvo sakoma, negali pasakyti. Negali pasakyti, ar rusų, ar lietuvių kalba, tik girdėjo kad agresyviai vyro balsu buvo sakoma kitam, o kito žmogaus nelabai girdėjo arba tai buvo labai tyliai. Po kiekvieno sakinio pasakymo buvo kažkoks garsas lyg smūgis, bet apklausos metu tiksliau negali pasakyti.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. G. dalyje dėl mušimo garsų parodė, kad 2019-05-06 ji kartu su savo broliu G. G. buvo biliardinėje, kuri yra Žirmūnų g. 2, Vilniuje, trečiame aukšte. Jie žaidė netoli išėjimo iš biliardinės durų. Jiems bežaidžiant, ji išgirdo, kad koridoriuje kažkas vyksta, girdėjo, kad vyksta kažkoks konfliktas ir po kiekvieno pareikšto priekaišto ėjo smūgio garsas. Apie ką tiksliai buvo kalbama, nepasakys, nes viskas vyko koridoriuje, o ji su broliu buvo biliardinės viduje, tačiau girdėjo balsą ir tai buvo vyriškas balsas. Jai sunku atkurti, kas buvo sakoma, tačiau tai skambėjo kaip kažkoks priekaištas ir po kiekvieno šito priekaišto girdėjosi suduoto smūgio grasas, vyriškas balsas, tik sunku prisiminti, ar buvo rėkiama rusiškai, ar lietuviškai, buvo žodžiai „Tau už tą“ ir po to smūgis, „tau už aną“ ir po to vėl smūgis. Iš išgirsto barnio ir kai buvo suduodami smūgiai, ji suprato, kad koridoriuje vyksta muštinės. <...> (t. 2, b. l. 85-86).
Pagarsinus parodymus, liudytoja nurodė, kad ji tiesiog jautė labai stiprią agresiją. Tai buvo lyg „mušimas į vienus vartus“, bet nežino, kaip tai apibūdinti. Parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra teisingi. Ji matė brolį, lipantį į apačią ir matė tą žmogų. Jai atrodė, kad matė šešėlį broliui už nugaros, bet negali pasakyti, kad tai buvo žmogus. Biliardinės durys visada būna praviros, todėl mano, kad ir tuo metu buvo praviros. Kuomet brolis nuėjo pažiūrėti kas vyksta, ji tuomet išsigando dėl brolio ir nusekė iš paskos pažiūrėti. Biliardinė nėra antrame aukšte, ji yra aukščiau negu kavinė, palipus laiptukais. Iš karto įėjus yra baras, o prie baro yra pirmasis stalas atstumu ne mažesniu negu 1,60 m., kadangi toks maždaug yra lazdos ilgis, kad neatsimušinėtų. Biliardinėje yra 6 snukerio stalai. Jie žaidė prie pirmojo stalo nuo durų. Muzika klube visada groja tyliai, todėl neatkreipė dėmesio ar tuo metu grojo. Žaisdama nekreipė dėmesio, ar durys buvo atidarytos. Ji su broliu išėjo pažiūrėti pirmi. Kiek žmonių į laiptinės aikštelę išėjo po jų, negali pasakyti, mano, kad daugiau nei vienas žmogus. Kai ji įėjo į laiptinės aikštelę, brolis jau lipo laiptais žemyn ir visa gerkle rėkė, kad iškviestų greitąją (t. 7, b. l. 40-44).
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo sutuoktinė N. Z. (buvusi pavardė B.) atsisakė duoti parodymus (BPK 82 straipsnio 2 dalis) ir paaiškino, kad kai vyras buvo sulaikytas, ji buvo šoko būsenoje. Tyrėja, kuri rašė parodymus, pasinaudojo jos padėtim, pareigūnai - taip pat. Prašo nevertinti jos parodymų, nes faktiškai tai ne jos žodžiai ir parašas. Parodymai yra neteisingi (t. 7, b. 40-44).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja N. B. parodė, kad Liudytoja N. B. apklausos metu parodė, kad 2019 m. gegužės 7 d., apie 04.00 val. labai stipriai beldėsi į duris, atsikėlusi pamatė, kad stovėjo policijos pareigūnai. Atidarė duris, pareigūnai klausė, kur M. Pasakė, kad jo namuose nėra. Pareigūnai paklausė, ar gali patikrinti butą, jiems leido, tik prašė tyliau, nes miegojo vaikai. Vienas pareigūnas, šviesdamas prožektoriumi, apėjo butą. Su pareigūnais išėjo į koridorių, paklausė, kas nutiko. Pareigūnai pasakė, kad nieko nenutiko, tiesiog norėjo patikrinti, nes po tos areštinės turi jį prižiūrėti, jis turi būti namuose. Pareigūnai klausė, kur jis gali būti. Pasakė, kad nežino, gal pas I. I. gyvena Žirmūnų gatvėje, už Klasikos namų, kitoje pusėje. Pagalvojo, kad M. gali būti tik pas I. Pareigūnai klausė kaimynės apie M., bet sakė, kad jo čia nėra. Policijos pareigūnams davė telefono numerius, kuriais jai rašė M. Skambino M. į jai žinomus jo numerius, bet jie buvo išjungti. 2019-05-07 ryte nuvedė vaikus į darželį, pati nuvažiavo į darbą. Jai buvo neramu, nes galvojo, jei dėl areštinės, tai vienas pareigūnas gal tikrintų. Pagalvojo paskaityti kriminalus. Pamatė straipsnį, jog Žirmūnuose, prekybos centre įvyko žmogžudystė ir parašyta buvo, kad įtariamasis yra sulaikytas. Mintyse buvo, kad tai ne M., galvojo, su kuo jis dar galėjo būti. Žinojo, kad jis buvo su I., bet galvojo, su kuo dar galėjo būti. Būdama darbe ji nusprendė per „Mesendžerį“ parašyti I. sugyventinei A., kuri šiuo metu gyvena Anglijoje. Jos klausė, ar ji dar bendrauja su I., ji atsakė, kad ne, bet jis bendrauja su jos dukra. Parašė jai, kad, matyt, kažką prisidirbo, nes buvo daug policijos. Nurodė I. telefono numerį (duomenys neskelbtini), dar I. naminį telefoną (duomenys neskelbtini). Po kiek laiko A. jai parašė, kad I. uždarytas. 2019-05-08 apie 17 val. jai parašė, kad I. išleido. 2019-05-08 apie 19 val. ji ėjo į parduotuvę „Maxima“, esančią Naujojoje Vilnioje, pamatė M. Jis ėjo vienas. Paklausė M. apie įvykį, kalbėjo apie vaikiną, nes straipsnyje rašė, kad išstumtas vaikinas. M. pasakė, kad jie sėdėjo „Čili“ picerijoje IKI parduotuvėje, Žirmūnų gatvėje. Su kuo jis sėdėjo picerijoje, nežino, M. nevardino, bet faktas, kad I. irgi buvo. M. pasakė, kad jis iš picerijos nuėjo į apačią. Apačioje buvo tas vaikinukas, kuris buvo rastas negyvas. Buvo kažkoks pokalbis tarp M. ir to vaikinuko. M. sakė jai nesakys dabar, koks buvo jų pokalbis, esmė ta, kad M. pasakė, kad žodis po žodžio ir jis su tuo vaikinuku susimušė. Dėl kokios priežasties susimušė su vaikinu, M. jai nesakė. Klausė, „ar išstūmei vaikiną“, jis sakė „tikrai ne“. M. jai sakė, kad vaikinukas buvo gyvas, knarkė. Neklausė M., kokioje padėtyje M. paliko tą vaikinuką. M. po to, kai susimušė su vaikinu, nuėjo atgal į piceriją ir kompanijai pasakė, kad eina namo. Kaip suprato, picerijoje dar sėdėjo I. su kažkuo. Ar tas vaikinas, su kuriuo susimušė M., buvo iš jų kompanijos, nežino. Kaip suprato, visa kompanija, taip pat ir M. įvykio metu buvo išgėrę. Kiek ir ko buvo išgėręs M., jai nesakė. M. neklausė, ar jis pažįstamas su tuo vaikinu. Kaip iš tyrėjos sužinojo, nukentėjusiojo duomenys D. D.. Kaip ir minėjo, tokio asmens nepažįsta. Pasakė, kad daugiau M. jai nieko nepasakotų, nes galvoje nieko netelpa, nenori nieko girdėti. Pagrindinis klausimas, kuris jai rūpėjo, ar jis išstūmė tą vaikiną, nes suprato, kad dėl to jis mirė. M. sakė, kad tikrai neišstūmė vaikino. M. sakė, kad jam šokas, jam baisu. Pasakė M., kad reikia pasiduoti policijai. Jis pasakė, kad pats tą supranta, mato visur savo nuotraukas, bet jam šokas. Pakalbėjo su M., parūkė ir išsiskyrė. Ji nuėjo namo pas motiną. M. pasakė, kad nesakys, kur jis bus, nes gali ir ją stebėti. Į policiją nepranešė, kad matė M., nes netiki, kad jis nužudė tą vaikiną. Jis yra ne to būdo. Nori pasakyti, kad M. žinojo, kad jos brolis važinėjasi dviračiu. Galimai po pokalbio su ja, M. matėsi su jos broliu, iš kurio pasiskolino dviratį, su kuriuo jis buvo šiandien sulaikytas. Jai 2019-05-08 bendraujant su M. jo veide, matomose kūno dalyse sužalojimų nematė, po rūbais nežiūrėjo. M. neklausė detalių, ar jie mušėsi kumščiais, ar spardė, ar ne. Jai neminėjo, kad tą vaikiną dar kas nors muštų. M. sakė, kad jis su vaikinu susimušė. Nori pasakyti, kad nuo 2019 balandžio 28 apie savaitę laiko ji su M. ir vaikais buvo svečiuose pas jos sesę. Kol buvo pas sesę, M. nuolat skambino I., M. nenorėjo su juo bendrauti, nekėlė ragelio. M. sakė, kad nenori važiuoti į butą Kareivių gatvėje. Dėl kokių priežasčių nenorėjo važiuoti, nežino. Jos sesė girdėjo tą pokalbį, kad jis nenori važiuoti į butą Kareivių gatvėje. Į jai užduotą klausimą atsako, kad 2019 m. gegužės 8 d., kai matė M., jis vilkėjo salotinės spalvos marškinėliais, tamsios spalvos striuke, juoda kepure, juodomis, treninginėmis kelnėmis, mėlynais kedais. Tai yra jo rūbai. Jai atrodo, jis tais pačiais rūbais 2019-05-03 buvo uždarytas į areštinę. Galimai 2019-8-06 vilkėjo tais pačiais rūbais. Namo nebuvo atėjęs persirengti. Visi M. drabužiai yra bute Kareivių gatvėje (t. 2, b. l. 88-90).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja tyrėja O. G. parodė, kad šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu ji atliko tik procesinius veiksmus, kuriuos prašė atlikti vadovas. Kiek pamena, patalpose, esančiose Juozapavičiaus g., Vilniaus apskrities VPK kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2 skyriuje, ji apklausinėjo liudytoją N. B.. Jos kabinete tuo metu dirbo dar dvi tyrėjos. N. B. apklausa nebuvo niekuo išskirtinė, buvo įprasta, kaip ir kitų liudytojų. Įprasta tvarka buvo nustatyta asmenybė, buvo aiškinamasi ar reikalingas vertėjas. Paprastai išaiškina teises ir pareigas, atsakomybę, tada pradedama apklausa, pasiūlant papasakoti žinomas aplinkybes, vėliau užduodami klausimai, jei tokių kyla. Su šia liudytoja buvo taip pat, apklausa niekuo neišsiskyrė. Kai apklausiamas įtariamojo ar kaltinamojo artimas giminaitis, jam yra išaiškinamos jo teisės prieš apklausą, kur nurodyta, kad šeimos nariai, giminaičiai gali atsiakyti duoti parodymus, ji tą turėjo perskaityti ir pasirašyti. Apklausos metu klausė liudytojos dėl jos santykių su įtariamuoju ir nukentėjusiuoju. Jai buvo aiškinama teisė atsisakyti duoti parodymus arba neatsakyti į klausimus. Jei asmuo sutinka duoti parodymus, ne visais atvejais fiksuoja tai protokole, jau apklausos metu žmogus kaip pasakoja apie savo santykius su įtariamuoju, matosi ir tai fiksuojama. Liudytojas persiskaito teisių ir pareigų išaiškinimo protokolą, liudytojo klausia, ar viskas aišku, ar viską suprato, tada paprašo pasirašyti. Liudytoją B. apklausė ji, dėl kokių priežasčių neapklausinėjo tyrėja O. D., nežino. Viršininkas atėjo ir paprašė pagalbos apklausti liudytoją, visas skyrius dirba, vieni kitiems padeda dėl didelio darbo krūvio. Kai jos paprašo apklausti asmenį, jai nėra žinoma apie kokios konkrečiai aplinkybės liudytojui yra žinomos. Prieš apklausą suteikiama bendra informacija apie įvykį - kada ir kur vyko įvykis. Faktinės aplinkybės prieš apklausą nebūna žinomos, ikiteisminio tyrimo medžiaga tokiais atvejais nėra pateikiama. Liudytojai N. B. išaiškino jos teises kaip įtariamojo artimojo neduoti parodymų, liudytojo teisių išaiškinimo protokole viskas nurodyta ir žmogus perskaito, kiekvienam liudytojui tai išaiškina, liudytojas turi teisę duoti parodymus. Yra sugyventinių, kurie duoda parodymus ir visas įvykio aplinkybes papasakoja. N. B. buvo apklausta kaip liudytoja, kad ji turi teisę turtėti atstovą, ji turėjo suprasti, bet tokio pageidavimo neišreiškė. Neprivalo kiekvienam liudytojui užtikrinti atstovą, tai yra jo teisę, kas nori iš karto ateina su gynėju į apklausą. Liudytoja pasirašė po liudytojo teisių ir pareigų išaiškinimo protokolu, prieš tai jį perskaitė ir protokole yra išaiškinimas, kad artimas giminaitis turi teisę atsisakyti duoti parodymus, ji visada paduodu žmogui pasiskaityti apie jo teises ir pareigas, nes bus vykdoma jo apklausa, pasiklausia ar viskas aišku, ar viską suprato, jei aišku, pasirašo. Pastabų liudytoja nepareiškė. Apklausoje jei buvo nurodyti I. telefonų numeriai, galimai ji klausė ar liudytojai yra žinomi telefonų numeriai, nes kiek pamena, liudytoja nurodė, kad jai skambino ir jis kažką pasakė jai telefonu, todėl paprašė nurodyti telefonų numerius. Klausė iš kurio numerio jai buvo skambinta. Ji prieš apklausą žinojo kas byloje yra įtariamasis ir nukentėjusysis, nes reikia užduoti klausimus apie santykius su įtariamuoju ir nukentėjusiuoju, klausė apie jos santykius su kiekvienu iš jų. Kas yra asmuo vardu I., minimas apklausoje, nežino. Ką liudytoja pasakė, tą užrašė. Apklausos metu kabinete buvo ji ir liudytoja, dar buvo tyrėja, kuri dirbo tame pačiame kabinete savo darbą, viršininko R. D. nebuvo, jis apklausose nedalyvauja. Kriminalinės žvalgybos pareigūnai apklausoje nedalyvavo. Apklausos metu, kai buvo kalbama apie M. Z. pastumtą žmogų ar muštynes su kažkokiu asmeniu, nesuprato, kad liudytojos, kaip artimo įtariamojo žmogaus parodymai gali turėti įtakos jo šeimos nario atsakomybei, negalvojo apie tai, fiksuoja tai, ką žmogus pasakoja, ji pasakojo apie įvykį. Tai nebuvo jos vykdomas ikiteisminis tyrimas. N. B. į apklausą ji nekvietė, kas ją kvietė, nežino, kaip ji pateko į jų skyriaus patalpas, nežino, ją kažkas palydėjo iki jos kabineto, paliko ir pradėjo apklausą. Kas palydėjo, nepamena, skyriaus pareigūnai, kas tiksliai, neprisimena. M. Z. sulaikymo aplinkybės jai nebuvo žinomos. Liudytojos apklausos protokolas buvo įprastinis, pradžioje žmogus laisvai duoda parodymus, užrašo, kas neaišku, paklausia papildomai, pasitikslina, jei mato, kad žmogus žino daugiau arba neatsako į klausimą, tuomet konkrečiai rašo klausimą ir atsakymą, kad kiti proceso dalyviai matytų, kad gal nenorėjo atsakyti į klausimą ar nesuprato klausimo, ar jam nežinomos tos aplinkybės. Ką liudytoja pasakojo tą ir užrašė. Paprastai liudytojas po apklausos perskaito protokolą, tada ji dar paklausia ar viskas teisingai surašyta, ar nėra papildymų, pataisymų, visko būna, kad žmonės kažką prisimena, pataiso ir tada pasirašomas protokolas. Liudytoja N. B. pasirašė protokolą, nepamena, kad kažkas būtų taisoma. Apklausos protokole teiginį ,,perskaičiau, mano žodžiais surašyta teisingai“ parašyti nėra paliepimas, asmuo perskaito, tada jo paklausiama ar viskas gerai surašyta, ar yra papildymų, pastabų, jei neturi, tada paprašoma parašyti, kad jis perskaitė ir, kad surašyta teisingai, vardas ir pavardė, parašas. Tai įprastinė liudytojo apklausos tvarka (t. 7, 152-156).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja I. M. parodė, kad M. Z. yra jos žentas, su juo santykiai labai geri, jis labai geras žmogus. Pas ją 10 vaikų, jis visada jai padėdavo, niekad neatsisakydavo. Apie įvykį jai nėra žinoma. N. aplinkybių nepasakojo.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. M. parodė, jog apie tai, kad 2019-05-06 parduotuvėje IKI buvo rastas nužudytas vaikinas, sužinojo iš žinių. Daugiau apie įvykio aplinkybes jai nieko nežinoma, tik tiek, kiek nurodė žiniasklaida. N. tik verkė, sakė, kad netiki, kad tai galėjo padaryti M. <...> (t. 2, b. l. 44-45).
Pagarsinus parodymus, liudytoja nurodė, kad neprisimena ar sakė dukra, jog netiki, kad M. tai padarė. Neskaitė protokolo, net nepamena, kada taip sakė. Teisingi parodymai yra tie, kuriuos teisiamajame posėdyje nurodė (t. 40-44).
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas J. K. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. Jis yra komercinio objekto „IKI Minsk“, esančio Žirmūnų g. 2, Vilniuje apsaugos darbuotojas. 2019 m. gegužės mėn. dirbo tame objekte, saugojo patalpas. Budėjimo metu išgirdo garsą lyg kažkas nukristų. Tai būdinga tai įstaigai, nes tiekėjai atveža prekes, krauna. Išgirdo tik duslų garsą, lyg maišas nukristų. Riksmo nebuvo. Išėjo pažiūrėti, ar viskas tvarkoje, antrame aukšte, kur jis buvo, viskas buvo gerai. Dėl viso pikto nusprendė paeiti ir truputį tolėliau, nusileisti į pirmą aukštą, kur pastebėjo žmogų. Jis merdėjo konvulsijose, buvo kraujas. Jis buvo antrame aukšte, o kūną aptiko pirmame aukšte. Reikėjo paeiti holu link laiptelių, pažiūrėjo apačion ir tada pamatė gulintį žmogų. Pabandė suteikti pirmąją pagalbą, iškvietė medikus. Pamatė tik vieną kraujo klane gulintį kūną, aplink daugiau žmonių nebuvo. Vėliau priėjo porelė, nuolatiniai bilijardo klubo klientai. kurie bandė jam padėti suteikti pirmąją pagalbą. Bandė apversti kūną, bet matė kad nieko nesigaus. Ikiteisminio tyrimo metu pateikė tyrėjai nuotraukas, nes nufotografavo gulintį kūną. Asmuo jis buvo sužalotas, matėsi hematoma galvos srityje, daugybė tiršto kraujo. Asmuo „krioksėjo“, garsai nebuvo būdingi žmogui, iš gerklės ėjo purslai. Jis nereagavo nei į šviesą, nei į dirgiklius, buvo be gyvybės požymių. Pulso irgi nepavyko apčiuopti. Vaizdas buvo labai klaikus, nes buvo matyti, jog žmogus ne pats nukrito, o kažkokios jėgos jį privertė atsidurti jį toje situacijoje. Situacija rodė, kad buvo smurtas. Jis iš karto ėjo pažiūrėti kas vyksta, kai išgirdo garsą. Nusileido per tiek laiko, kiek reikia žmogui neskubant nueiti 15 metrų – gal 20 sekundžių. Laiptinė buvo tuščia. Porelė nusileido po minutės ar kitos. Jam iš karto kilo mintis sulaikyti žmogų, kuris prie to prisidėjo, bet nieko nebuvo šalia. Nufotografavo gulintį vyriškį pirminėje pozoje - pusiau ant šono, pusiau ant nugaros. Jis kabineto neturi, laikas nuo laiko apeina patalpas, patruliuoja. Dažniausiai būna kazino, kadangi ten daugiausia lankytojų. Buvo kazino patalpose antrame aukšte, prie pat įėjimo, o laiptinė yra čia pat - 10 metrų atstumu. Apačioje yra vienos pagrindinės laiptinės durys. Nusileidus laiptais į pirmą aukštą, kairėje pusėje yra siena, dešinėje pusėje - įėjimas į kepyklėlės patalpas. Tos durys turbūt rakinamos iš vidaus. Kepyklėlė yra veikianti įstaiga. Iš kepyklėlės patalpų teoriškai galima išeiti peršokant per prekystalį. Dėl filmavimo nieko negali pasakyti, nes neturi prieigos. Tuo užsiima pastato administratorius. Tuo metu jis nesikreipė, kad peržiūrėtų vaizdo įrašą ir įsitikintų, kaip ten buvo, kadangi viską perėmė policija. Jo funkcijos yra prižiūrėti bendrą tvarką. Viešąją tvarką prižiūri policija. Žmonių gyvybės, sveikatos negali apsaugoti, nes nėra asmens sargybinis. Atsitikus įvykiui, praneša policijai ir kitoms tarnyboms (t. 7, b. l. 56-61).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. Ž. parodė, kad kaltinamąjį yra matęs „Čili“ picerijoje, 2019 m. gegužės 6 d. ten dirbo. Vakare jis atėjo su draugais, vartojo alkoholinius gėrimus ir valgė. Buvo prie stalelio, kartas nuo karto išeidavo parūkyti į lauką ir grįždavo. Jie buvo maždaug penkiese, bet tiksliai nepamena, 30-40 metų amžiaus. Jis jų nestebėjo, dirbo vadybininku. Tą dieną jis aptarnavo jų staliuką. Detaliau asmenų apibūdinti negalėtų, nes neatsimena. Nurodė policijos pareigūnei viską ką atsiminė, tą patį vakarą. Išgirdo iš aplinkinių, kad apačioje guli sunkiai sužeistas žmogus. Tada picerijoje prasidėjo sujudimas, atvažiavo medikai, policija. Prieš tą įvykį prie stalelio iš jų buvo atrodo, du asmenys. Kaltinamojo picerijoje nebuvo. Kaltinamąjį pažįsta kaip picerijos lankytoją.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. Ž. parodė, kad UAB „Čili pica“, esančioje Vilniuje, Žirmūnų g. 2, parduotuvės IKI antrame aukšte dirba vadybininku. 2019 m. gegužės 6 d., pirmadienį, jo darbas prasidėjo 11.00 val. Apie 19.30 val. į piceriją nuo kazino pusės atėjo 3 vyrų kompanija, kurie atsisėdo prie staliuko, esančio kitoje picerijos salės pusėje, prie įėjimo nuo parduotuvės IKI. Tarpusavyje vyrai kalbėjo rusiškai. Jis aptarnavo jų staliuką. Vienas iš jų buvo su barzdele, su kepure be snapelio, maždaug apie 30 matų amžiaus, jį daugiausiai įsidėmėjo. Kiti du vyresni, apie 40 metų amžiaus, daugiau požymių nurodyti negali, neįsidėmėjo. Vyrai užsakė alaus, degtinės, šaltibarščių, bulvinius blynus. Kiek atsimena ir įsidėmėjo, tai tas vyras su kepure kartas nuo karto išeidinėjo į picerijos terasą ir iš picerijos į kazino pusę. Galvoja, kad išeidinėjo ar parūkyti, ar pakalbėti telefonu. Jis pats buvo išėjęs parūkyti į lauką, kur prie parduotuvės IKI yra įrengta rūkimo vieta. Ta vieta randasi po jų picerijos terasa. Girdėjo, kad terasoje garsiai ginčijosi ir šūkavo vyrai, račiau kiek jų buvo ir apie ką šūkavo, negali pasakyti, kadangi konkrečių žodžių negirdėjo, ir negali pasakyti, tai buvo tie patys vyrai iš tos trijų vyrų kompanijos. Apie 20.30 val. į piceriją nuo kazino pusės atėjo policijos pareigūnai. Tuo metu iš tų trijų vyrų kompanijos prie staliuko buvo likęs tik vienas vyras, kurį policijos pareigūnai iš picerijos išsivedė. Prasidėjo šurmulys, suprato, kad kažkas įvyko. Pats išėjo iš picerijos pro išėjimą link kazino ir pamatė, kad pirmame aukšte, prie išėjimo į lauką durų kraujo klane guli vyras. Vaizdas buvo baisus, tikrai gulinčio vyro požymių neįsižiūrėjo ir negali pasakyti, ar jis tą vyrą matė tą dieną picerijoje. Kas su tuo vyru atsitiko, nežino. Vėliau peržiūrėjus su policijos pareigūnais picerijos vaizdo įrašą, pamatė, kad tas vyras su kepure (tuo metu galimai buvo be kepurės) su vienu iš tų dviejų vyrų, kurių požymių neįsidėmėjo, ėjo į tualetą. Išėjus iš tualeto, tas, kuris minimas kaip su kepure, nuėjo į terasą, o kitas vyras – prie išėjimo link kazino ir grįžo gal po 10 minučių prie staliuko, o vėliau išėjo iš picerijos pro išėjimą link parduotuvės IKI. Iš paskos išėjo ir vyras su kepure. Trečią likusį vyrą išsivedė policijos pareigūnai. Vyras užsakymo neapmokėjo (t.2, b.l.74-75).
Pagarsinus parodymus, liudytojas nurodė, kad parodymai teisingi, ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė aplinkybes - buvo 3 žmonės. Jo parodymai yra iš vaizdo įrašo, kartu su tyrėja žiūrėjo. Vaizdo įrašą žiūrėjo nuo tos vietos, kai tie vyrai atėjo. Reikėjo užfiksuoti laiką, kada jie atėjo ir tada tyrėja prašė prasukti iki to laiko, kai įvyko incidentas. Apklausos protokole perpasakota daugiau mažiau, ką matė iš vaizdo įrašo. Picerijos patalpose yra tualetas. Kad į jį patekti, nereikia eiti į laiptinę, reikia eiti per salę, kameros fiksuoja. Tualeto durų nesimato nuo to staliuko, kur sėdėjo tie vyrai. Į terasą negalima pateikti pro tas pačias duris, kaip ir išeiti iš kavinės. Terasos durys yra atskiros ir pro jas galima įeiti tik į terasą, niekur kitur. Terasoje buvo šurmulys. Negali pasakyti, kas kėlė šurmulį, nes nematė. Tuo metu jis buvo apačioje, rūkė. Terasa yra antrame aukšte, o nusileidimas iš jos į pirmame aukšte esančią parūkymo vietą yra per kavinę ir laiptinę. Kalba apie tą patį įėjimą, per kurį galima pateikti į kazino ir trečiame aukšte – bilijardo klubą. Rūkymo vieta yra lauke, o tiesiai virš jos, antrame aukšte yra picerijos terasa. Būdamas kavinės terasoje negirdėtų, kas vyksta laiptinėje. Negali pasakyti, ar vyrai, kurie ginčijosi terasoje, buvo tie patys 3 vyrai, kurie buvo atėję. Kai grįžo į terasą, matė prie staliuko visus tris sėdinčius. Kai prasidėjo šurmulys ir jis išėjo link kazino, matė apačioje apsaugos darbuotoją. Ten taip pat buvo darbuotojų iš kitų vietų, galimai - ir klientų. Kaltinamasis išėjo iš picerijos patalpų, o kitas žmogus nuėjo į terasą parūkyti. Kaltinamasis grįžo ir išėjo per kitą išėjimą. Iš picerijos galima išeiti per du išėjimus. Liftas yra. Jeigu liftą laikyti išėjimu, tai tada galėtų būti 3 išėjimai, tačiau liftas ir išėjimas toje pačioje pusėje yra vienas išėjimas. Iš picerijos galima išeiti per liftą, per išėjimą link „IKI“ parduotuvės ir per išėjimą link kazino. Neįprasta buvo tai, kad kaltinamasis greitai išgėrė ir išėjo. Indų kiekvieną dieną neinventorizuoja. Nematė, kad kas nors iš asmenų ką nors išsineštų (t. 7, b. l. 56-61).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vietos apžiūros metu apžiūrėtas koridorius, esantis 2-jų aukštų pastate, Žirmūnų g. 2, Vilniuje. Apžiūros metu nustatyta, kad įėjimas į apžiūrimo pastato koridorių yra iš Žirmūnų g. pusės, nuo automobilių stovėjimo aikštelės, tarp geltonos spalvos Express siuntų savitarnos terminalo ir parduotuvės, virš kurios yra iškaba „Gėlių stilius“. Virš apžiūrimo koridoriaus įėjimo yra iškabos „Rigveda mokymo centras“, „Eurokos“, „Optibet“. Virš durų yra iškaba „Įėjimas“. Prie įėjimo durų, kairiajame kampe, sienoje yra įmontuota vaizdo stebėjimo kamera. Durys yra plastikinės su stiklo paketu. Apžiūros metu durų varčios yra atvertos. Įėję pro duris patenkame į 1-mo aukšto koridorių, kurio grindys klotos plytelėmis. Koridoriaus viduje, arčiau kairės pusės, 45 laipsnių kampu guli vyriškos lyties lavonas. Lavono galva pasukta į dešinę pusę, rankos guli ant grindų pusiau sulenktos, kojos ištiestos. Lavonas dėvi mėlynos spalvos megztinį su geltonomis ir žalsvomis juostomis, mėlynos spalvos džinsus, kurie perjuosti juodos spalvos diržu, kuris yra atsegtas. Po džinsais dėvi šviesiai mėlynos spalvos apatinius. Dėvi juodos spalvos sportinius batus. Lavono dešinėje pusėje yra netaisyklingos formos 178x221 cm. Raudonos spalvos dėmė, nuo kurios paimta nuoplova su galimais biologiniais pėdsakais, kuri supakuota į voką Nr. 1. Tarp lavono juosmens ir raudonos spalvos dėmės guli tamsios spalvos striukė ant kurios yra etiketė „P.S. POOL SPORT“. Ant striukės yra raudonos spalvos dėmės. Striukės kairės pusės rankovė ties pažastimi yra suplyšusi. Striukės kairės pusės kišenėje yra kelios cigaretės su užrašu rasų kalba „Fest“. Striukė su galimais biologiniais ir mikroobjektų pėdsakais išimta ir supakuota į pakavimą Nr. 2. Taip pat tarp striukės ir lavono aptiktos 2 cigaretės ir 4 cigarečių dalys su rusišku užrašu „Fest“. Ant cigarečių yra raudonos spalvos dėmės. Cigaretės išimtos ir su galimais biologiniais pėdsakais supakuotos į voką Nr. 4. Koridoriaus kairėje pusės yra durys ant kurio yra užrašas „Tarnybinis įėjimas“. Lavono dešinėje pusėje, prie tarnybinio įėjimo kairės pusės staktos, ant grindų guli juodos spalvos kepuraitė su užrašu „Adidas“. Kepuraitė su galimais biologiniais ir mikroobjektų pėdsakais išimta ir supakuota į paketą Nr. 3. Tarnybinių durų dešinėje pusėje, palei sieną yra metalinė pilkos spalvos dėžė įrengta sienoje. Dėžės kairės pusės kampo viršutinis dangtelis yra atšokęs. Nuo dangtelio ant lipnios juostos paimti mikroobjektų pavyzdžiai, kurie supakuoti į voką Nr. 5. Taip pats prie atlenkto dėžės kampo, ant dangtelio daktiloskopiniais milteliais išryškinti rankų pėdsakai, kurie nukopijuoti ir supakuoti į voką Nr. 6. Koridoriuje yra laiptai, vedantys į 2-ą pastato aukštą. Laiptų kairėje pusėje įrengti turėklai. Pakilus laiptais į 2-ą aukštą, kairėje pusėje matome duris, virš kuriu yra iškaba "Čili Pizza“. Apžiūros metu durys yra atidarytos. Virš durų, kairiajame kampe, ant sienos yra įrengta vaizdo stebėjimo kamera. Antrame aukšte, koridoriuje, tarp laiptų vedančių į 2-ą ir 3-ią aukštą ant plytelėmis klotų grindų įrengti metaliniai turėklai. Taip turėklų viršutinės atramos ir 1-mo aukšto koridoriaus grindų yra 428 cm. atstumas. Antro aukšto koridoriaus kairėje pusėje yra praėjimas virš kurio kabo iškabos „TopSport Casino“ ir „Rigveda mokymo centras“. Užlipus laiptais į 3-ią aukšti yra praėjimas virš kurio kabo iškaba „Biliardo klubas“ (1 t., b .l. 12-35).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 543/2019 nurodyta, kad remiantis D. D., lavono teismo medicinos tyrimu, papildomo tyrimo duomenimis bei atsižvelgiant į mirties aplinkybes duodama išvada:
1. D. D. mirė nuo kūno sumušimo. Į tai nurodo: poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai kaktoje, poodinė kraujosruva dešiniame žande su dešinio žandinio ančio priekinės sienos daugiaskeveldriniu lūžiu, poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, dvi muštinės žaizdos kairiajame viršutiniame voke ir viena muštinė žaizda kairio smilkinio srityje, skeveldrinis kairiojo skruostikaulio lanko lūžis, daugybinės kraujosruvos ir muštinės žaizdelės lūpose, poodinės kraujosruvos dešinėje užausio srityje bei dešiniajame ausies kaušelyje su masyviu kaukolės pamato lūžiu, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais virš dešinės momeninės skilties šoninio paviršiaus ir galvos smegenų kairės smilkininės skilties sumušimu, stuburo kaklinės dalies Cl-C2 lūžis - užpakalinių tarpslankstelinių raiščių plyšimas, kairio stipinkaulio skeveldrinis lūžis; išorinis nukraujavimas: kraujo išsiliejimas per dešinės ausies landą iš kaukolės pamato lūžio srities, saikinga vidaus organų mažakraujystė; kraujo aspiracija į plaučius; ūminis širdies veiklos ir kvėpavimo nepakankamumas: taškinės kraujosruvos širdies ir plaučių paviršiuose, skystas kraujas širdies ertmėse, plaučių ir galvos smegenų pabrinkimas.
2. D. D. mirtis konstatuota įvykio vietoje GMP personalo 2019-05-06, 22.12 val.
3. D. D. lavone nustatyti šie sužalojimai:
3.1. Poodinės kraujosruvos rankose ir kojose, poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai kaktoje, poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, dvi muštinės žaizdos kairiajame viršutiniame voke ir viena muštinė žaizda kairio smilkinio srityje, daugybinės kraujosruvos ir muštinės žaizdelės lūpose padarytos kietais bukais daiktais, neilgai trukus iki mirties, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą.
3.2. Poodinė kraujosruva dešiniame žande su dešinio žandinio ančio priekinės sienos daugiaskeveldriniu lūžiu, skeveldrinis kairiojo skruostikaulio lanko lūžis, kairio stipinkaulio skeveldrinis lūžis padaryti kietais bukais, riboto paviršiaus daiktais, neilgai trukus iki mirties, atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą pagal sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktą.
3.3. Poodinės kraujosruvos dešinėje užausio srityje bei dešiniajame ausies kaušelyje su masyviu kaukolės pamato lūžiu, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais virš dešinės momeninės skilties šoninio paviršiaus ir galvos smegenų kairės smilkininės skilties sumušimu, stuburo kaklinės dalies C1-C2 lūžis padaryti galimai griūvant ar krentant ant kieto neriboto paviršiaus, neilgai trukus iki mirties, atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą pagal sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1, 6.6.5 punktus.
3.4. Poodinės kraujosruvos kairiame krūtinės ląstos šone su kairės pusės V-VII šonkaulių lūžiais padarytos kietais bukais daiktais, galimai apie 1 savaitės laikotarpyje iki mirties.
4. D. D. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,97 (promilės) etilo alkoholio, šlapime nustatyta mažiausia koncentracija 3,52 (promilės) etilo alkoholio. Kraujyje nustatyta etilo alkoholio koncentracija atitinka sunkų girtumo laipsnį.
5. D. D. lavono mėginiai (kraujas, šlapimas) narkotinėms medžiagoms ir medikamentams nustatyti, netirti.
6. Mirtis įvyko dėl galvos sumušimo, pasireiškusio kaukolės pamato lūžiu ir galvos smegenų sumušimu, išoriniu ir vidiniu kraujavimu, aspiracija krauju.
7. Pomirtinių sužalojimų nėra.
8. Sužalojimuose nėra požymių, nurodančių kokiu būtent būdu jie buvo padaryti.
9. Yra poodinės kraujosruvos plaštakose ir dilbiuose.
10. Sužalojimų pobūdis nenurodo, kokia buvo nukentėjusiojo ir užpuoliko tarpusavio padėtis.
11. Veido sužalojimai padaryti mažiausiai 6-iais trauminiais poveikiais. Sužalojimai nurodyti 3.3 punkte galėjo būti padaryti 1-u trauminiu poveikiu. Poodinės kraujosruvos kitose kūno srityse padarytos mažiausiai 14-a trauminių poveikių.
12. Sužalojimuose nėra specifinių požymių, nurodančių kokiu ar keliais įrankiais jie buvo padaryti.
13. Sužalojimuose nėra specifinių požymių, nurodančių žalojančio objekto savybes.
14. Sužalojimai panašaus morfologinio pobūdžio, išskirti jų padarymo sekos nėra galimybės (t. 2, b. l. 69-77).
Teisiamojo posėdžio metu apklausta teismo medicinos ekspertė J. B. paaiškino, kad tvirtina pateiktą specialisto išvadą. Atsakinėdama į klausimus, paaiškino, kad kietas, bukas daiktas yra bet koks daiktas, kuris neturi aštrių kraštų, ašmenų, o ribotas paviršius yra tas, kuris telpa traumuojamojoje kūno srityje, tai gali būti kito žmogaus kūno dalys. 7 ir 8 šonkauliai galėjo būti sužaloti bet kokiu kietu, buku daiktu arba suduodant smūgį, arba griūnant, arba kažkur atsitrenkiant kaire krūtinės puse. Greičiausiai sužalojimai padaryti krentant iš aukščio, tačiau tas aukštis nebuvo labai didelis, galėjo būti 1-3 metrų aukštis, ne daugiau, nes pagrinde sužalojimai yra galvoje. Dvipusiai 2, 10 šonkaulių lūžiai yra priekiniame krūtinės ląstos paviršiuje. Pagal lokalizaciją dažniausiai jie yra padaromi atliekant krūtinės paspaudimus gaivinimo metu. Pagal lūžgaliuose buvusias minkštųjų audinių kraujosruvas matyti, kad tai yra švieži lūžiai, padaryti maždaug mirties metu. Tuo tarpu kitų lūžių, kurie paminėti 3.4 punkte, srityse buvo rusvos, matinės kraujosruvos, kas rodo, kad jie yra šiek tiek senesni, gal būt su įvykiu nesietini. Parašė, kad greičiausiai būklė po gaivinimo, kadangi vertino pagal lokalizaciją, taip pat – pagal pobūdį, t. y. lūžiai netiesioginiai, susidarę trauminiam poveikiui esant ne toje vietoje, kur lūžo šonkaulis, bet atokesnėje vietoje, o būtent spaudžiant krūtinės ląstą per vidurį, tad krūtinkaulio srityje lūžiai susidaro šiek tiek atokiau šonuose. Minėti šonkauliai galėjo lūžti ir ne gaivinimo metu, jeigu buvo kažkoks trauminis poveikis į krūtinės vidurio liniją. Kad 5-8 šonkaulių lūžiai buvo atsiradę maždaug prieš savaitę, sprendė pagal minkštųjų audinių kraujosruvų vaizdą, spalvą ir tai, kad šonkaulių lūžiai dar nesugiję, kas rodo, kad jei nėra labai seni. Šonkauliai sugyja po maždaug 2-3 savaičių. Kad sužalojimai padaryti ne įvykio metu matyti pagal kraujosruvų spalvą. Šviežios kraujosruvos yra ryškiai raudonos, blizgančios, gyjant jos įgyja matinį atspalvį, rusvumą.
Pagrindinis galvos sužalojimas, kuris lėmė mirtį buvo masyvus kaukolės skliauto ir pamato lūžis, kurio pradžia buvo dešinio užausio srityje, tada lūžis įstrižai per kaukolės pamatą link kairios kaktinės dalies, iš ten vyko masyvus kraujavimas. Dar buvo galvos smegenų sumušimo židiniai priešingoje pusėje negu trauminis poveikis, kas yra būdinga didelės jėgos trauminiam poveikiui, kas būdinga kritimui. Veide daugybinės krauojosruvos, nubrozdinimai, muštinės žaizdos kairės akies srityje.
Paviršiniai sužalojimai nebūtų lėmę mirties, jei nebūtų buvę pagrindinio kaukolės pamato lūžio ir kraujo išsiliejimo. Dešiniame galvos smegenų pusrutulyje matyti pakankamai masyvi kraujosruva po minkštaisiais galvos smegenų dangalais. Toks kraujo išsiliejimas būdingas trauminiam poveikiui esant į tą sritį, o sumušimas esantis priešingoje galvos smegenų pusėje irgi būdingas didesnės jėgos trauminiam poveikiui. Esant trauminiam poveikiui į veidą paprastai matome galvos smegenų sumušimus ir kraujo išsiliejimus kaktinėse galvos smegenų srityse, t. y. tose vietose, kur buvo trauminis poveikis. Kadangi tyrimo metu kaktinėse srityse sužalojimų nebuvo matyti, tų veido sumušimų nesiejo su pagrindine mirties priežastimi. Pagal teismo medicinos teoriją, sužalojimai galvos smegenyse sutampa su išorinių sužalojimų sritimi. Tik jeigu yra labai didelės jėgos trauminis poveikis, galvos smegenų sužalojimai persikelia į priešingą pusę. Nežino kokio stiprumo turi būti smūgis į veidą, kad sukeltų sužalojimą smegenyse. Net jei tai būtų labai stiprus smūgis, kraujo išsiliejimas pasimatytų pakaušio srityje. Šiuo atveju, pagal lokalizaciją aš niekaip negali susieti šių sužalojimų.
Sužalojimai neparodo būdo, kaip jie buvo padaryti. Šiuo atveju visi sužalojimai yra nespecifiniai, juose nėra jokių požymių, iš kurių galima spręsti, kokios buvo traumuojančio daikto savybės (reljefas, forma). Šašas rodo, kad sužalojimas galėjo būti padarytas savaitės laikotarpyje iki mirties. 1-2 parų kraujosruva būna violetinės, melsvai violetinės spalvos, po 3-5 parų nuo sužalojimų padarymo kraujosruva ima gelsvėti, pakraščiuose atsiranda geltona spalva, gali matytis ir žalios spalvos, po savaitės visas kraujosruvos paviršius pageltonuoja, o praėjus daugiau nei savaitei, geltona spalva blykšta kol visiškai išnyksta. Spalva skirtingai gali kisti priklausomai nuo kraujosruvos dydžio, kūno vietos. Ką tik padarytam audinių pažeidimui kraujosruva gali būti blyškiai melsva, kelių minučių bėgyje gali įgauti violetinę spalvą. Kuo didesnis kraujo keikis išsilieja į audinius, tuo intensyvesnė spalva. Jei sužalojimas yra didelis, tai kraujosruva per kelias minutes gali įgauti intensyvią mėlyną ar violetinę spalvą. Pagal išorinių sužalojimų lokalizacijas, trauminis poveikis buvo į užausio pakaušio srities dešinę pusę. Užpakalinių raiščių plyšimas kakle rodo, kad kaklas buvo lenkiamas į priekį, dėl to vyko raiščių pertempimas, jie plyšo ir lūžo stuburas. Toks mechanizmas tinka ir kritimui, jei galvoti apie tai, kad krito iš aukščio ant maždaug pakaušio kairės pusės, tai ir kaklas tuo pačiu metu galėjo lenktis į priekį. Darydama išvadas, nevertino galimo kritimo iš aukščio. Nesivadovauja aplinkybėmis, kurios nurodomos užduotyje arba dokumentuose, tai tik padeda atkreipti dėmesį ir vertinant sužalojimus patikrinti, sugretinti, galbūt jie visiškai netinka prie tų nurodytų aplinkybių. Mediciniškai alkoholio koncentracija neturi įtakos sužalojimų atsiradimui. Alkoholis visada sunkina būklę, tačiau šiuo atveju, sužalojimų masyvumas lėmė mirtį. Žmogus su sulaužytais šonkauliais gali savaitę vaikščioti, bėgioti. Griuvimui yra būdingi mažesnio masto sužalojimai, kaukolės lūžis paprastai nenusitęsia per visą kaukolės pamatą, kaip šiuo atveju. Toks kaukolės lūžis, kaip šiuo atveju, turėjo būti padarytas didesne jėga. Trauminio poveikio galvoje vietoje žaizdos nebuvo. Tai rodo, kad traumuojantis objektas greičiausiai buvo neribotas, lygus paviršius. Atsitrenkus galvai į laiptelio briauną susidaro muštinė žaizda, net gi gali būti įspaustinis lūžis. Tokių sužalojimų nebuvo (t. 7, b. l. 67-71).
Valstybinė teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad:
1. M. Z. padaryta poodinės kraujosruvos krūtinės kairėje, priekinio-išorinio paviršiaus viršutiniame trečdalyje ir priekinio paviršiaus apatiniame trečdalyje, odos nubrozdinimai su poodine kraujosruva kairiame šone, odos nubrozdinimai kairiame rieše, dešinėje plaštakoje, paveikus kietu buku daiktu (daiktais).
2. Poodinė kraujosruva dešinės šlaunies priekinio paviršiaus apatiniame trečdalyje, odos nubrozdinimai su poodine kraujosruva kairiame šone padaryta 1-2 parų laikotarpyje iki apžiūros, kiti sužalojimai - prieš 3-6 paras iki apžiūros.
3. Sužalojimai tiek visumoje ir tiek ir kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.
4. Nustatyti sužalojimai nėra būdingi savęs žalojimui.
5. Neatmetama galimybė, kad odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje galėjo būti padaryti dešine ranka smūgiuojant ir 1-me punkte minėtoms plaštakos vietoms atsitrenkiant į kietą buką paviršių.
6. Sužalojimai padaryti mažiausiai septyniais trauminiais poveikiais.
7. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie įrankio (įrankių) formą, dydžius, neužsifiksavo (t. 3, b. l. 119-120).
Iš vaizdo įrašo apžiūros protokolo matyti, kad atlikus vaizdo įrašų, iš „IKI“ parduotuvės, esančios adresu Žirmūnų g. 2, Vilniuje, vaizdo stebėjimo kamerų įrašyto peržiūrą, nustatyta, kad vaizdo kameroje Nr. 19 failas pavadinimu „IP Camera19_Vilnius, Žirmūnų g. 2_Vilnius, Žirmūnų g. 2_20190506205214_20190506205245_1142432“, matoma, kad 2019-06-05, 20:52:18 val., M. Z. pasirodo vaizdo stebėjimo įraše apačioje (t. y. išeina pro duris Čili picerijos) ir leidžiasi laiptais žemys. Įtariamasis laiptais nusileido 20:52:26 val. (apžiūrint toliau vaizdo įrašą matoma, kad niekas minėtais laiptais nevaikščiojo). Apžiūrint toliau vaizdo kamerų įrašyto vaizdo kameroje Nr. 7 failas pavadinimu „IP Camera7_Vilnius, Žirmūnų g. 2_Vilnius, Žirmūnų g. 2_20190506205227_20190506205253_647439“, matoma kaip įtariamasis M. Z. išeina atidarydamas duris į lauką, laikas 20:52:30 val. (apžiūrint toliau vaizdo įrašą matoma, kad niekas minėtame įraše iš pašalinių neužfiksuotas). Apžiūrint toliau vaizdo kamerų įrašyto vaizdo kameroje Nr. 13 failas pavadinimu „IP Camera13_Vilnius, Žirmūnų g. 2_Vilnius, Žirmūnų g. 2_20190506204953_20190506205602_905302“ matoma, kad 20:52:17 su automobiliu atvažiuoja nukentėjusysis D. D. ir iki 20:52:34 val. laukia įtariamojo M. Z.. Kai minėtu laiku prie D. D. prieina M. Z., jie abu lauke bendrauja iki 20:53:03 val. Po ko pajuda atgal ta kryptimi, iš kur atėjo M. Z.. Apžiūrint toliau vaizdo kamerų įrašyto vaizdo kameroje Nr. 7 failas pavadinimu „IP Camera7_Vilnius, Žirmūnų g. 2_Vilnius, Žirmūnų g. 2_20190506205308_20190506205345_649259“, matoma kaip M. Z. 20:53:09 val. pasirodo vaizdo stebėjimo kameros zonoje kartu su D. D., vaizdo įraše matoma kad įtariamasis M. Z. apie kažką ginčijasi su nukentėjusiuoju D. D. (į tai nurodo M. Z. staigus kūno ir rankų judesiai). Jų pokalbis tęsiasi iki 20:53:22 val., kur matoma, kad 20:53:25 įtariamasis M. Z. kartu su nukentėjusiuoju D. D. užeina į pastatą ir lauko durys užsidaro. (apžiūrint toliau vaizdo įrašą matoma kad niekas minėtame įraše iš pašalinių neužfiksuotas). Apžiūrint toliau vaizdo kamerų įrašyto vaizdo kameroje Nr. 19 failas pavadinimu „IP Camera19_Vilnius, Žirmūnų g. 2_Vilnius, Žirmūnų g. 2_20190506205339_20190506205410_1143018“ matoma užfiksuotas laikas 20:53:39 val. koridoriaus patalpos ir laiptai. Vaizdo įraše matosi ties laiptų viduriu, kartas nuo karto matomi judantys siluetai (foto lentelėje vieta pažymėta ratu). Minėtas judantis siluetas matomas nuo 20:53:45 val. iki 20:54:09 val. toliau apžiūrint tos pačios kameros Nr. 19 failą pavadinimu „IP Camera19_Vilnius, Žirmūnų g. 2_Vilnius, Žirmūnų g. 2_20190506205418_20190506205814_1143628“ nuo 20:54:18 val. matoma, kad į galimai esamą triukšmą iš kitos aukščiau laiptų esančios patalpos išeina žmogus pasižiūrėti kas vyksta koridoriuje. Taip pat matoma, kaip 20:54:21 val. pasirodo įtariamojo M. Z. siluetas kuris pradeda sparčiu žingsniu lipti laiptais aukštyn ir 20:54:31 val. įeina į patalpa toje vietoje kur yra „Čili picerija“. Taip pat matoma, kad nuo 20:54:32 val. žmonės iš šalia esančios patalpos pradeda žiūrėti žemyn bei apsaugos darbuotojas, kuris iš už kampo prieina pasižiūrėti prie laiptų turėklų bei irgi pradeda leisti laiptais žemyn skambindamas telefonu, 20:55:05 žmonės nusileidžia ir prieina prie tuo metu gulinčio nukentėjusiojo D. D.. Apžiūrint toliau vaizdo kamerų įrašyto vaizdo kameroje Nr. 14 failas pavadinimu „IP Camera14_Vilnius, Žirmūnų g. 2_Vilnius, Žirmūnų g. 2_20190506205746_20190506205845_1026810“ matoma, kaip nuo 20:58:08 val. iki 20:58:14 val. įtariamasis M. Z. eina koridoriumi iš „Čili picerijos“ link eskalatoriaus laiptų bei leidžiasi žemyn. Apžiūrint toliau vaizdo kamerų įrašyto vaizdo kameroje Nr. 25 failas pavadinimu "IP Camera25_Vilnius, Žirmūnų g. 2_Vilnius, Žirmūnų g. 2_20190506205733_20190506210136_1694800" matoma kaip nuo 20:58:13 val. iki 20:58:28 val. įtariamasis M. Z. nusileidžia eskalatoriumi ir pasuka link IKI parduotuvės. Apžiūrint toliau vaizdo kamerų įrašyto vaizdo, kameroje Nr. 11, failas pavadinimu „IP Camera11_Vilnius, Žirmūnų g. 2_Vilnius, Žirmūnų g. 2_20190506204946_20190506211606_775502“ matoma kaip įtariamasis M. Z., 20:58:28 val. pasirodo netoli kasų parduotuvės „IKI“, kur stovi vienas, dairosi, bei 20:59:02 val. mobiliuoju telefonu kažkam skambina ir 20:59:17 val. laikydamas mobiliojo ryšio telefoną prie ausies pajuda iš vietos ir eina link išėjimo. 20:59:44 val. įtariamasis M. Z. pasišalina iš vaizdo stebėjimo zonos eidamas link išėjimo iš prekybos cento. Apžiūrint toliau vaizdo kamerų įrašyto vaizdo, kameroje Nr. 23, failas pavadinimu „IP Camera23_Vilnius, Žirmūnų g. 2_Vilnius, Žirmūnų g. 2_20190506205918_20190506210027_1512932“ matoma kaip nuo 20:59:41 val. iki 20:59:45 įtariamasis M. Z. laikydamas dešinėje rankoje daiktą (galimai striukę) eina link išėjimo tuo metu laikydamas kairę ranką pridėdamas prie ausies, bei 20:59:45 val. išeina pro duris. Apžiūrint toliau vaizdo kamerų įrašyto vaizdo, kameroje Nr. 21, failas pavadinimu "IP Camera21_Vilnius, Žirmūnų g. 2_Vilnius, Žirmūnų g. 2_20190506205931_20190506210134_1255099", kuriame matoma, kad M. Z. kalbėdamas mobiliojo ryšio telefonu nuo 20:59:57 val. iki 21:00:11 val. vaikšto lauke bei pasišalina į tą pusę iš kurios buvo atėjęs vaizdo įrašo pradžioje.
Apžiūrint vaizdo kamerų įrašyto vaizdo, kameroje Nr. 14, failas pavadinimu "IP Camera14_Vilnius, Žirmūnų g. 2_Vilnius, Žirmūnų g. 2_20190506210317_20190506210355_1028343" matome kaip nuo 21:03:28 liudytojas I. D. išeina iš „Čili“ picerijos rankose laikydamas bokalus ir eina link eskalatoriaus, kur 21:03:31 leidžiasi žemyn eskalatoriumi. Apžiūrint toliau vaizdo kamerų įrašyto vaizdo, kameroje Nr. 25, failas pavadinimu „IP Camera25_Vilnius, Žirmūnų g. 2_Vilnius, Žirmūnų g. 2_20190506210138_20190506210439_1701672“, kuriame matoma, kaip liudytojas I. D. 21:03:34 nusileidžia eskalatoriumi žemys ir eina link IKI parduotuvės kasų, kur 21:03:39 dingsta iš vaizdo stebėjimo kameros zonos. Apžiūrint toliau vaizdo kamerų įrašyto vaizdo, kameroje Nr. 11, failas pavadinimu „IP Camera11_Vilnius, Žirmūnų g. 2_Vilnius, Žirmūnų g. 2_20190506204946_20190506211606_775502“, matoma kaip 21:03:41 liudytojas I. D. eina link kasų kurios yra netoli durų kurios veda į lauką ir 21:04:02 išeina į lauką (t.1, b. l. 103-199, t. 2, b. l. 1-12).
Specialisto išvadoje (portretų ir vaizdų) Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog tikėtina, kad tyrimui pateiktame vaizdo įraše (vaizdo kamerų įrašyto vaizdo kameroje Nr. 7 failas pavadinimu „IP Camera7_Vilnius, Žirmūnų g. 2_Vilnius, Žirmūnų g. 2_20190506205308_20190506205345 649259“, nuo 20:53:09 vai. iki 20:53:25 vai. asmuo apžiūros protokolo priede (fotolentelėje) pažymėtas apskritimu, apsirengęs pilkos spalvos kelnėmis ir pilkos spalvos džemperiu, avintis juodai-baltos spalvos sportbačius) ir lyginamajam tyrimui pateiktose nuotraukose užfiksuotas tas pats asmuo.
Labai didelė tikimybė, kad tyrimui pateiktame vaizdo įraše (vaizdo kamerų įrašyto vaizdo kameroje Nr. 11, failas pavadinimu „IP Cameral I Vilnius, Žirmūnų g. 2_Vilnius, Žirmūnų g. 2 20190506204946 20190506211606_775502“, nuo 20:58:28 vai. iki 20:59:44 vai. asmuo apžiūros protokolo priede (fotolentelėje) pažymėtas apskritimu, apsirengęs pilkos spalvos kelnėmis ir pilkos spalvos džemperiu, avintis juodai-baltos spalvos sportbačius, 20:58:36 vai. užsideda pilkos spalvos kepurę) ir lyginamajam tyrimui pateiktose nuotraukose užfiksuotas tas pats asmuo (5 t., b. l. 21-45).
Teisiamojo posėdžio metu ekspertas K. G. paaiškino, kad jis byloje atliko vaizdų tyrimą, t. y. gerino kokybę ir, kaip antrasis ekspertas, dalyvavo asmens identifikacijoje. Palaiko savo duotas išvadas. Šioje specialisto išvadoje ne tiek buvo svarbūs lyginamieji pavyzdžiai, kiek tiriamoji dalis. Jeigu neturėtų lyginamųjų pavyzdžių, tinkamų asmens identifikacijai, paprašytų papildomai. Dėl galvos apimties klausimo nebuvo ir jie tokių nesprendžia. Dėl ūgio irgi nebuvo užduoties, bet tai - visiškai atskirtas klausimas. Šiai dienai neatlieka ekspertizės pagal žmogaus eiseną ir nežino įstaigos, kuri atlieka asmens identifikaciją pagal biometrinius parametrus. Nurodydami tikimybines išvadas elgėsi pagal standartinę tyrimų procedūrą. Ten yra nurodyta link kokių skalių pagal požymius krypstama. Standartinė tyrimų procedūra nėra vieša, tarnybiniam naudojimui skirtas dokumentas. Tikėtina išvada yra tikėti, kad taip. Standartiniai kontrastas, spalvų lygis ir didinimą nekeičiant pradinės informacijos. Ar žmogaus pakaušis, kakta ar smakras yra didelis, mažas ar vidutinis yra biometriniai parametrai aprašomi, tai yra tie, kurie yra aprašomi klasikinėje medicinoje. Šie duomenys yra prienami viešai. Standartiniame tyrimų procedūrų aprašyme juos yra išgryninę. Atliko vaizdo pakeitimus, kurie buvo reikalingi šios rūšies ekspertizei - kontrastas, spalvų lygis, nekeičiant pradinės informacijos. Į nurodytą asmens vardą ir pavardę nekreipia dėmesio. Ekspertui tai yra subjektas. Jam papildoma medžiaga pateikta nebuvo ir ji nėra reikalinga, kadangi jeigu skaitytų papildomą informaciją, galėtų pasąmoningai susiformuoti kažkokią nuomonę, jo užduotis yra ne tokia. Tiriamoji medžiaga yra nusikalstamos veikos taškas ir jeigu ten nėra požymių tai ir sakoma, kad jų nėra ir negalima nustatyti (t. 7, b. l. 56-61).
Žemesnės instancijos teismas
Teisiamojo posėdžio metu apklausta ekspertė M. K. patvirtino pateiktą išvadą ir paaiškino, kad visose trijose nuotraukose vaizdas yra užfiksuotas ta pačia kamera. Antrojoje nuotraukoje yra užfiksuota asmens galva. Lyčių nenustatinėja. Teismo medikai nustato lytis. Nelaikė M. Z. moterimi, nurodė, kad negali nustatyti, ar tiriamojoje medžiagoje ir lyginamojoje medžiagoje yra užfiksuotas tas pats asmuo. Priede Nr. 8, antroje fotonuotraukoje parodytas apgamas, jis yra ant nosies sienelės. Spausdinant šiek tiek keičiasi vaizdo kokybė, monitoriuje atspalviai ir kontūrai yra matomi ryškiau. Apgamas priskiriamas prie individualesnių požymių. 4-je lentelėje yra parašyta, kad apgamas yra ant dešinės nosies sienelės. Yra tiesiog aprašoma vieta, kur jis yra. Jeigu jis būtų labai didelis būtų aprašytas detaliau, pvz. jo forma. 8 priedo antrojoje nuotraukoje matosi ties vidurine rodykle (t. 7, b. l. 56-61).
Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybiniame pranešime dėl išklotinių analizės nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo gautos M. Z. naudojamo mobilaus ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (UAB “Tele2”) išklotinės su celių bokštų koordinatėmis. Išanalizavus išklotines nustatyta, kad M. Z. naudojamas mobilaus ryšio abonentas 2019-05-06 08:51 val. gavo trumpąjį SMS pranešimą nuo abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (naudojasi I. D.), tuo metu jis buvo celės bokšto D37F (duomenys neskelbtini) veikimo zonoje, 08:52 val. parašo trumpąjį SMS pranešimą abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) (naudojasi I. D.), tuo metu jis buvo celės bokšto A11F (duomenys neskelbtini) veikimo zonoje, nuo 08:56 val. iki 09:00 val. parašo ir gauna trumpuosius SMS pranešimus abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) (naudojasi I. D.), tuo laiku jis buvo celės bokšto D37F (duomenys neskelbtini) ir A50F (duomenys neskelbtini) veikimo zonoje, 09:05 val. apie 09:07 val. parašo trumpuosius pranešimus abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) (naudojasi I. D.), 09.07 val. skambina abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) (naudojosi D. D.) pokalbis trunka 4 s., 09.10 val. parašo trumpąjį SMS pranešimą abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) (naudojosi D. D.), 09.10 val. jam skambina abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (naudojosi D. D.) pokalbis trunka 372 s., 09.17 val. bando skambinti abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) (naudojasi I. D.), tuo laiku jis buvo celės bokšto B25D (duomenys neskelbtini) veikimo zonoje, 09.17 val. jam skambino abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (naudojasi I. D.) pokalbis truko 44 s., tuo laiku jis buvo celės bokšto B25D (duomenys neskelbtini) veikimo zonoje, 09.29 val. ir 09.34 val. parašo trumpuosius SMS pranešimus abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) (naudojosi D. D.) tuo laiku jis buvo celės bokšto B77F (duomenys neskelbtini) veikimo zonoje, nuo 09:40 val. iki 10:22 val. jis skambina ir gauna skambučius nuo abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (naudojasi I. D.), tuo laiku jis buvo celės bokštų A38D (duomenys neskelbtini), C92F (duomenys neskelbtini) ir A39D (duomenys neskelbtini) veikimo zonose, 10.23 val. bandė skambinti abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) (naudojosi D. D.), minėtas abonentas jam perskambino ir pokalbis truko 40 s., nuo 10:41 val. iki 11:45 val. buvo celės bokšto C92F (duomenys neskelbtini) veikimo zonoje tuo laiku skambino abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) (naudojasi I. D.) pokalbis truko 29 s., nuo 12.47 val. iki 12.54 val. buvo celės bokšto A38D (duomenys neskelbtini) veikimo zonoje, 12.56 val. buvo celės bokšto D37F (duomenys neskelbtini) veikimo zonoje, 13.15 val. ir 13.19 val. skambino abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) (naudojosi D. D.) pokalbiai truko 4 s. ir 13 s., 13.24 val. buvo celės bokšto B03E (duomenys neskelbtini) veikimo zonoje, nuo 13.31 val. iki 13.35 val. buvo celės bokšto C92F (duomenys neskelbtini) veikimo zonoje, 13.35 val. buvo celės bokšto A38D (duomenys neskelbtini) veikimo zonoje, 13.39 val. buvo celės bokšto D37F. (duomenys neskelbtini) veikimo zonoje, 13.42 val. jam skambino abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (naudojosi D. D.) pokalbis truko 222 s., 13.49 val. buvo celės bokšto A39F (duomenys neskelbtini) veikimo zonoje, nuo 14.02 val. iki 14.46 val. buvo celės bokšto B05D (duomenys neskelbtini) veikimo zonoje, tuo laiku jam skambino abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (naudojosi D. D.) pokalbis truko 36 s., 15.14 val. buvo celės bokšto B48E (duomenys neskelbtini) veikimo zonoje, 15.20 val. buvo celės bokšto A58D (duomenys neskelbtini) zonoje, 16.05 val. buvo celės bokšto B03D (duomenys neskelbtini) veikimo zonoje, 16.41 val. bandė skambinti abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) (naudojasi I. D.), tuo metu jis buvo celės bokšto D37F (duomenys neskelbtini) veikimo zonoje, 18.18 val. buvo celės bokšto D37D (duomenys neskelbtini) veikimo zonoje, 19.56 val. buvo celės bokšto B77F (duomenys neskelbtini) veikimo zonoje, nuo 19.56 val. iki 20:04 val. buvo celės bokšto A38D (duomenys neskelbtini) veikimo zonoje, 20.12 val. jam skambino abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (naudojosi D. D.) pokalbis truko 13 s., tuo metu jis buvo celės bokšto B77F (duomenys neskelbtini) veikimo zonoje, nuo 20.13 val. iki 21.30 val. jis buvo celės bokšto C92F (duomenys neskelbtini) veikimo zonoje, tuo laiku 20:13 val. jam skambino abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (naudojosi D. D.) pokalbis truko 199 s., 20.22 val. jam skambino abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (naudojasi I. D.) pokalbis truko 50 s., nuo 20:40 val. iki 20:41 val. jis bandė skambinti abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) (naudojosi D. D.) 6 kartus, nuo 20:41 val. iki 20:43 val. 4 kartus bandė skambinti abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) (naudojosi D. D.), 20.47 val. skambino abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) (naudojosi D. D.) pokalbis truko 36 s., nuo 20:47 val. iki 21.04 val. 10 kartų bandė skambinti abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) (naudojosi D. D.), 21.06 val. skambino abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) (naudojosi D. D.) pokalbis truko 468 s., 21.29 val. ir 21.30 val. bandė skambinti abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) (naudojasi I. D.), 21.31 val. bandė skambinti abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) (naudojosi D. D.), tuo metu jis buvo celės bokšto A38D (duomenys neskelbtini) veikimo zonoje, Nr. (duomenys neskelbtini) (naudojasi I. D.) pokalbis truko 100 s., nuo 22.33 val. iki 22.58 val. jis bandė skambinti 4 kartus ir kalbėjo 4 kartus su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) (naudojosi I. D.).
Tyrimo metu buvo gautos I. D. naudojamo mobilaus ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (UAB “Tele2”) išklotinės su celės bokštų koordinatėmis. 2019-05-06 nuo 08.52 val. iki 09.17 val. buvo celės bokšto B05D (duomenys neskelbtini) celės bokšto veikimo zonoje, tuo laiku 09.00 val. jis skambino abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) (naudojosi D. D.) pokalbis truko 291 s., 09.07 val. gavo trumpąjį SMS pranešimą nuo abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (naudojosi D. D.) ir 09.07 val. jam skambino abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (naudojosi D. D.) pokalbis truko 43 s., 09.40 val. jis skambino abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) (naudojosi D. D.) pokalbis truko 94 s., tuo metu jis buvo celės bokšto B02D (duomenys neskelbtini) veikimo zonoje, 09.48 val. jis skambino abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) (naudojosi D. D.) pokalbis truko 64 s., tuo metu jis buvo celės bokšto B05D (duomenys neskelbtini) veikimo zonoje, 09.52 val. buvo celės bokšto A39F (duomenys neskelbtini) veikimo zonoje, nuo 10.00 val. iki 10.06 val. buvo celės bokšto A50F (duomenys neskelbtini) veikimo zonoje, nuo 10.15 val. iki 10.22 val. buvo celės bokšto A39F (duomenys neskelbtini) veikimo zonoje, nuo 10.34 val. iki 12.24 val. buvo celės bokšto C92F (duomenys neskelbtini) veikimo zonoje, 12.30 val. buvo celės bokšto B77F (duomenys neskelbtini) veikimo zonoje, 12.31 val. buvo celės bokšto C92F (duomenys neskelbtini) veikimo zonoje, 12.36 val. buvo celės bokšto B77F (duomenys neskelbtini) veikimo zonoje, 12.38 val. buvo celės bokšto C92F (duomenys neskelbtini) veikimo zonoje, nuo 12.43 val. iki 12.56 val. buvo celės bokšto A38D (duomenys neskelbtini) veikimo zonoje, 13.36 val. buvo celės bokšto C92F (duomenys neskelbtini) veikimo zonoje, 13.40 val. buvo celės bokšto D37F (duomenys neskelbtini) veikimo zonoje, 13.45 val. buvo celės bokšto A39D (duomenys neskelbtini) veikimo zonoje, nuo 14.01 val. iki 15.04 val. buvo celės bokšto B05D (duomenys neskelbtini) veikimo zonoje, tuo laiku 14.01 val. ir 14.09 val. jam skambino abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (naudojosi D. D.) pokalbiai truko 69 s. ir 364 s., 14.50 val., 14.58 val. jis skambino abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) (naudojosi D. D.) pokalbiai truko 92 s., 102 s., 15.01 val. jam skambino abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (naudojosi D. D.) pokalbis truko 8s., 15.21 val. buvo celės bokšto A58D (duomenys neskelbtini) veikimo zonoje, 15.51 val. buvo celės bokšto D26D (duomenys neskelbtini) veikimo zonoje, 15.56 val. buvo celės bokšto B03E (duomenys neskelbtini) veikimo zonoje, 16.05 val. buvo celės bokšto B25E (duomenys neskelbtini) veikimo zonoje, 16.17 val. skambino abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) (naudojosi D. D.) pokalbis truko 12 s., 16.37 val. buvo celės bokšto D37F (duomenys neskelbtini) veikimo zonoje, 16.51 val. buvo celės bokšto C92F (duomenys neskelbtini) veikimo zonoje, 17.01 val. buvo celės bokšto B25E (duomenys neskelbtini) veikimo zonoje, nuo 17.08 val. iki 18.29 val. buvo celės bokšto D37D (duomenys neskelbtini) veikimo zonoje, 18.42 val. buvo celės bokšto B03F (duomenys neskelbtini) veikimo zonoje, 19.51 val. buvo celės bokšto D37F (duomenys neskelbtini) veikimo zonoje, nuo 19.52 val. iki 20.18 val. buvo celės bokšto A38D (duomenys neskelbtini) veikimo zonoje, tuo laiku 20.16 val. jis skambino abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) (naudojosi D. D.) pokalbis truko 64 s., nuo 20.18 val. iki 20.22 val. buvo celės bokšto C92F (duomenys neskelbtini) veikimo zonoje, tuo laiku 20.21 val., 2 kartus bandė skambinti abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) (naudojosi D. D.), 20.48 val. buvo celės bokšto A38D (duomenys neskelbtini) veikimo zonoje ir bandė skambinti abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) (naudojosi D. D.), nuo 20.48 val. iki 21.31 val. buvo celės bokšto C92F (duomenys neskelbtini) veikimo zonoje, tuo laiku 20.48 val., 20.59 val. bandė skambinti abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) (naudojosi D. D.), 21.16 val., 21.20 val. skambino abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) (naudojosi D. D.) pokalbiai truko 73 s., 56 s., 22.02 val. buvo celės bokšto D37F (duomenys neskelbtini) veikimo zonoje, 22.23 val. buvo celės bokšto B15E (duomenys neskelbtini) veikimo zonoje.
Tyrimo metu buvo gautos ir V. J. naudojamo mobilaus ryšio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (UAB “Tele2”) išklotinės su celių bokštų koordinatėmis. Išanalizavus išklotines buvo nustatyta, kad V. J. telefonu bendravo su D. D. 2019-05-06 10.44 val. pokalbis truko 47 s., tuo laikus jis buvo celės bokšto C926 (duomenys neskelbtini) veikimo zonoje, 11.00 val. jis skambino abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) (naudojosi D. D.) pokalbis trūko 45 s., tuo laiku jis buvo celės bokšto D378 (duomenys neskelbtini) veikimo zonoje, 11.09 val. jis skambino abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) (naudojosi D. D.) pokalbis truko 10 s., tuo laiku jis buvo celės bokšto A382 (duomenys neskelbtini) veikimo zonoje, 13.10 val. skambino abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) (naudojosi D. D.) pokalbis truko 6 s., tuo laiku jis buvo celės bokšto B157 (duomenys neskelbtini) veikimo zonoje, 13.15 val. bandė skambinti abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) (naudojosi D. D.), 13.17 val. bandė skambinti abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) (naudojosi D. D.), 13.40 val. jam skambino abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (naudojosi D. D.) pokalbis truko 33 s., 14.43 val. jam skambino abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (naudojosi D. D.) pokalbis truko 14 s., tuo laiku jis buvo celės bokšto C928 (duomenys neskelbtini) veikimo zonoje. V. J. telefonu nėra bendravęs nei su M. Z., nei su I. D. (2 t., b. l. 187-189).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
Kaltinamasis M. Z. neigia sudavęs smūgius nukentėjusiajam D. D., teigdamas, kad nežino kas nukentėjusįjį galėjo sužaloti. Tokią kaltinamojo versiją, jog jis nėra susijęs su D. D. padarytais kūno sužalojimais, lėmusiais jo mirtį, paneigia byloje surinktų įrodymų visuma.
Kaip matyti iš paties kaltinamojo parodymų, 2019 m. gegužės 5 d., jis buvo apleistas iš areštinės, susitikęs su I. D., kuris buvo kartu su D. D., tą dieną išgėrinėjo. 2019 m. gegužės 6 d. ryte, jis, D. D., kuris buvo su V. J., vėliau važiavo į Žirmūnus, priduoti medinių palečių, D. D. su jais nevažiavo. Važiuodami atgal paėmė I. D., nuvažiavo į V. J. kiemą, kur atėjo ar jau buvo D. D.. Jis (M. Z.) nuėjo į parduotuvę, nusipirkti degtinės ir alaus. Grįžo, sėdėjo mašinoje, gėrė. Vėliau jis, D. D. ir I. D. nuvažiavo pas I. D., po pietų nuvažiavo prie D. D. namų, buvo kiemuose, ėjo pas D. D. pažįstamus. Vėliau sugalvojo nueiti į „Čili picą“. Tiek iš kaltinamojo bei liudytojo I. D. parodymų matyti, kad D. D. ėjo kartu su jais, tačiau kažkas jam vis skambindavo, todėl jis atsiliko ir į „Čili“ piceriją nuėjo M. Z. ir I. D.. Esant picerijoje, I. D. skambino D. D., ragino greičiau ateiti. M. Z. neneigia, jog su V. buvo išėję parūkyti, V. parūkė ir ėjo atgal į piceriją, o jis liko, po to pamatė, kad kažkas atvežė D. D.. Su D. D. bendravo prie „Pay Post“, 5 - 10 metrų nuo įėjimo. Kai pašnekėjo, jis (M. Z.) nuėjo pirmas, atrodo, kad nukentėjusysis ėjo iš paskos. Būdamas prie durų, paėmė už durų rankenos, atsisuko ir matė, kad jis (D. D.) eina link jo, bet neatsimena, ar jis su juo įėjo į vidų. Kai jis ėjo į vidų, pasakė D. D., kad maistas laukia. Jis jau žinojo, nes per telefoną buvo sakyta. Nematė, kad D. D. ėjo į vidų, bet suprato, kad jis ėjo valgyti, nes ėjo link jo. Jis (M. Z. užėjo į vidų ir nuėjo. D. D. norėjo, kad jie kartu su juo važiuotų aiškintis santykių, bet jie nevažiavo ir jis ėjo į vidų. Jis žinojo, kad jie yra picerijoje ir jo laukia. Nežino kokiu atstumu D. D. ėjo paskui jį. Jis nematė ar D. D. įėjo pro duris, nes nežiūrėjo, pakilo į viršų. Niekam nesakė, kad sukonfliktavo su nukentėjusiuoju. I. D. jį apkalba, nes pats daug kur buvo įtariamasis, turbūt jį prigąsdino pareigūnai. Tam kad patektų į piceriją, turėjo užlipti į antrą aukštą. Užėjęs į vidų, lipo laiptais. Kai atsisuko, matė, kad D. D. eina link durų eiti į vidų. Jis nelaukė J. viduje jo nekvietė, jam nieko nesakė, kalbėjo su juo tik lauke. Įėjęs į piceriją nebandė skambinti J., nes ką tik lauke jį matė (t. 7, b. l. 78-84). Liudytojas I. D. taip pat patvirtino, kad tą pačią dieną jis su D. D., M. Z. buvo susitikę, bendravo, vartojo alkoholinius gėrimus, vėliau nusprendė nueiti į „Čili“ piceriją. Į piceriją kartu su juo ėjo D. D., M. Z. ir V. J.. I. D. teigimu, D. D. jiems beeinant kažką sutiko, pradėjo kalbėti su sutiktu žmogumi ir atsiliko. Likę asmenys D. D. nelaukė ir nuėjo į piceriją. Jiems būnant picerijoje buvo užsakytas maistas, įskaitant ir skirtas D. D., tačiau šiam ilgai neateinant jis (I. D.) pats kelis kartus skambino D. D., klausė, kur šis yra, nes šąla maistas. Taip pat vieną iš tų kelių kartų perdavė telefoną M. Z. ir šis taip pat klausė D. D., kur šis yra ir sakė, kad ateitų, nes jam yra užsakytas maistas. D. D. pasakius, kad ateina, M. Z. pasakė, kad jis nueis jo pasitikti. M. Z. sugrįžo po 7-10 min., buvo susijaudinęs ir jam pasakė, kad išeina ir jo (I. D.) lauks prie garažų. I. D. atėjus prie garažų, M. Z. jam pasakė, kad susimušė su D. D.. Liudytojas I. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kad tą patį vakarą, jiems susitikus prie garažų, kur M. Z. laukė iš picerijos ateinančio I. D., matyti, kad jam kaltinamasis pasakė, jog susimušė su D. D., nes šis kaltinamąjį pavadino „koziol“.
Kaltinamasis ir gynėjas kritikuoja liudytojo I. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu bei teisme duotus parodymus, nurodo, jog jie prieštaringi, nepatikimi ir melagingi. Nėra pagrindo sutikti su šia gynybos pozicija. Liudytojas I. D. buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 4 kartus, tame tarpe ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Nėra pagrindo abejoti minėto liudytojo parodymais toje dalyje, kurioje jie juos patvirtina ir kita bylos medžiaga. Nors ikiteisminio tyrimo metu, duodamas parodymus, liudytojas I. D. apklausos metu nurodė kitokią aprangą, nei įvykio dieną buvo apsirengęs M. Z., tačiau bylą išnagrinėjus, spręstina, kad liudytojas sąžiningai klydo dėl aprangos. Kaip matyti iš bylos duomenų, pačiam I. D. buvo pareikštas įtarimas dėl D. D. nužudymo, jis buvo įtariamasis. Liudytojas nurodo, jog dėl sulaikymo jam buvo šokas, yra kaltinamas nusikaltimu, kurio nepadarė, todėl neteisingai prisiminė M. Z. aprangą. Kaip matyti iš paties kaltinamojo bei kitų liudytojų parodymų, I. D. įvykio dieną buvo susitikę, bendravo. Išnagrinėjus bylą, teismas nenustatė, jog I. D., nurodydamas kitokią aprangą, nei tą dieną buvo apsirengęs M. Z., bei parodydamas, kad M. Z., jam atėjus prie garažų, pasakė, kad susimušė su D. D., būtų siektų suklaidinti tyrimą bei teismą, apkalbėti M. Z. ar duoti melagingus parodymus.
Nors liudytojo I. D. parodymai jį apklausiant ikiteisminio tyrimo metu tiek apklausiant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, tiek pas ikiteisminio tyrimo teisėją, dėl kai kurių faktinių aplinkybių yra ne visiškai sutampantys, yra kai kurių neatitikimų, tačiau jais netikėti visa apimtimi, nėra jokio pagrindo. Teismas remiasi tais liudytojo parodymais, kuriuos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai ir dėl kurių teismui nekyla abejonių jų patikimumu. Be to, neesminiai parodymų nesutapimai tik patvirtina, kad asmuo atpasakoja įvykius taip, kaip juos prisimena, todėl natūralu, kad dėl tam tikrų aplinkybių gali sąžiningai klysti. Kaip matyti iš liudytojo I. D. parodymų, dėl esminių faktinių bylos aplinkybių jo parodymai nėra prieštaringi.
Kaltinamasis neneigia, kad D. D. atvykus prie parduotuvė „IKI“, su juos susitiko ir kalbėjo. Iš 2019 m. gruodžio 31 d. vaizdo įrašų ir jų apžiūros protokolo matyti, kad vaizdo kameromis užfiksuota, kad M. Z. iš pastato prieš susitikdamas su D. D. išėjo ne anksčiau, kaip 20:52:31 val. Aplinkybę, kad M. Z. buvo išėjęs iš pastato į lauką ir ten susitiko su D. D., patvirtina vaizdo įrašas bei vaizdų tyrimą atlikusio specialisto K. G. paaiškinimai, jog tikėtina, kad vaizdo įraše yra M. Z.. Be to, kaip minėta, aplinkybes, kad jis buvo išėjęs iš pastato, susitiko su D. D., su kuriuo ėjo link įėjimo, nurodo ir pats kaltinamasis M. Z., nurodydamas, kad D. D. ėjo paskui jį. Tai patvirtina ir vaizdo įrašas, iš kurio matyti kaip M. Z. 20:53:09 val. pasirodo vaizdo stebėjimo kameros zonoje kartu su D. D., einantys į pastatą. Vaizdo įraše matoma kad įtariamasis M. Z. apie kažką ginčijasi su nukentėjusiuoju D. D. (į tai nurodo M. Z. staigus kūno ir rankų judesiai). Jų pokalbis tęsiasi iki 20:53:22 val., kur matoma, kad 20:53:25 M. Z. kartu su nukentėjusiuoju D. D. užeina į pastatą ir lauko durys užsidaro. (apžiūrint toliau vaizdo įrašą matoma kad niekas minėtame įraše iš pašalinių neužfiksuotas). Toliau vaizdo įraše matoma užfiksuotas laikas 20:53:39 val. koridoriaus patalpos ir laiptai. Vaizdo įraše matosi ties laiptų viduriu, kartas nuo karto matomi judantys siluetai nuo 20:53:45 val. iki 20:54:09 val., nuo 20:54:18 val. matoma, kad į galimai esamą triukšmą iš kitos aukščiau laiptų esančios patalpos išeina žmogus pasižiūrėti kas vyksta koridoriuje. Taip pat matoma, kaip 20:54:21 val. pasirodo M. Z., kuris pradeda sparčiu žingsniu lipti laiptais aukštyn ir 20:54:31 val. įeina į patalpa toje vietoje kur yra „Čili“ picerija. Taip pat matoma, kad nuo 20:54:32 val. žmonės iš šalia esančios patalpos pradeda žiūrėti žemyn bei apsaugos darbuotojas, kuris iš už kampo prieina pasižiūrėti prie laiptų turėklų bei irgi pradeda leisti laiptais žemyn skambindamas telefonu, 20:55:05 val. žmonės nusileidžia ir prieina prie tuo metu gulinčio nukentėjusiojo D. D.. Nuo 20:58:08 val. iki 20:58:14 val. matomas vaizdas, kaip M. Z. eina koridoriumi iš „Čili“ picerijos link eskalatoriaus laiptų bei leidžiasi žemyn. Nuo 20:58:13 val. iki 20:58:28 val. M. Z. nusileidžia eskalatoriumi ir pasuka link IKI parduotuvės, 20:58:28 val. pasirodo netoli kasų parduotuvės „IKI“, kur stovi vienas, 20:59:02 val. mobiliuoju telefonu kažkam skambina ir 20:59:17 val. laikydamas mobiliojo ryšio telefoną prie ausies pajuda iš vietos ir eina link išėjimo. 20:59:44 val. pasišalina iš vaizdo stebėjimo zonos eidamas link išėjimo iš prekybos cento. M. Z., kalbėdamas mobiliojo ryšio telefonu nuo 20:59:57 val. iki 21:00:11 val. vaikšto lauke bei pasišalina į tą pusę iš kurios buvo atėjęs vaizdo įrašo pradžioje (t. 1, b. l. 103-199, t. 2, b. l. 1-12). Minėti vaizdo įraše užfiksuoti duomenys paneigia kaltinamojo parodymus, kad jis nematė kur nuėjo jam jį paskos į pastato vidų einantis D. D.. Tuo atveju, jeigu D. D. būtų apsisukęs ir neįėjęs į pastatą būtent tuo metu, tai būtų matoma vaizdo įraše nuo 20:53:23 iki 20:53:44 val. Liudytojas V. Ž. patvirtino, kad prieš pat įvykį, M. Z., kurį pažįsta kaip picerijos lankytoją, picerijoje nebuvo.
Liudytojas G. G. parodė, kad būnant biliardo klube, jie su seserimi išgirdo triukšmą, suprato, kad tai <...> muštynių triukšmas lyg boksininkas trankytų bokso kriaušę <...>. Liudytoja G. G., taip pat parodė, kad <...> jautė labai stiprią agresiją, negaliu pasakyti, kokia kalba, bet girdėjo vieno vyro agresyviai sakomus žodžius ir po to lyg smūgio garsas girdėjosi <...>. Liudytojas apsaugos darbuotojas J. K. parodė, kad tą dieną apie 21 val., būdamas kazino patalpose išgirdo <..> duslų, didelį garsą <...> ir, priėjęs prie turėklų pamatė pirmame aukšte gulintį žmogų. Priėjus prie šio žmogaus buvo matyti, kad jis yra stipriai sužalotas.
Iš vaizdo kameros, filmavusios įėjimą į pastato trečiame aukšte esantį biliardo klubą matyti, jog 20:54:18 val. pro biliardinės duris išeina dešinėje rankoje lazdą laikantis liudytojas G. G., kuris, pasilenkęs prie laiptų turėklų 20:54:20 žiūri žemyn. 20:54:23 iki 20:54:48 val. – iš biliardo klubo išeina ir kiti lankytojai ir žiūri žemyn. 20:54:56 val. matyti kaip G. G., laikydamas dešinėje rankoje biliardo lazdą, pradeda laiptais leistis žemyn. Tokiu būdu darytina išvada, kad būtent tuo metu, kai liudytojai G. G. ir G. G. išgirdo konfliktą, M. Z. ir D. D. jau buvo įėjęs pro įėjimo duris ir abu buvo pirmojo aukšto laiptinėje. Kaip matyti iš vaizdo įrašo, kaip ir nurodė G. G., jis nuėjo pažiūrėti kas vyksta iš vaizdo įrašo matyti, kad M. Z. kyla laiptais į antrą aukštą ir eina į „Čili“ picerijos patalpas. Vertinant tai, jog G. G. jau pamatė gulintį nukentėjusįjį, o kaltinamasis tuo metu lipo laiptais, jie toje laiptinės aikštelėje turėjo būti abu, nes M. Z. per įėjimo duris įėjo pirmas, o D. D. ėjo iš paskos. Kaltinamasis nenurodė jokių aplinkybių, jog jis būtų išėjęs į lauką ar laiptinės aikštelėje būtų buvę dar kitų asmenų, kurie nepastebimi galėjo užeiti ir pasišalinti iš tos vietos, kur buvo rastas sužalotas D. D.. D. D. buvo pastebėtas gulintis ir netrukus vaizdo įraše matomas lipantis laiptais M. Z..
Iš vaizdo įrašo matyti, kad po smurtinių veiksmų atlikimo prieš nukentėjusįjį, kaltinamasis, grįžęs į „Čili“ piceriją, pasakė I. D., jo reikia išeiti. M. Z. teigia, kaip jau minėta, jog jie su D. D. susitiko ir ėjo į „Čili“ piceriją, jis ėjo pirmas pro įėjimo duris, D. D. ėjo paskui. Jis ėjo nusisukęs ir nematė kus nuėjo D. D.. Tokius kaltinamojo parodymus paneigia vaizdo įrašų duomenys, iš kurių matyti, kad, sutikęs atvažiavusį D. D., M. Z. su juo kartu eina link įėjimo, kaltinamasis eina pirmas, D. D. iš paskos. Nors vaizdų ir portretų ekspertizėje nurodyta, kad vaizdo įrašuose yra matomas M. Z., tikėtina, tačiau vaizdo ekspertizė buvo daroma iš vaizdo įrašo tos situacijos, apie kurią parodymus davė pats kaltinamasis, t. y. apie tai, kad jie ėjo į piceriją su D. D. ir tai, kad jis ėjo pirmas, o D. D. iš paskos. Taigi, aplinkybę, jog vaizdo įraše kartu su M. Z. matomas antras asmuo yra D. D., patvirtina paties kaltinamojo parodymai. Nėra jokio pagrindo teigti, jog vaizdo įraše užfiksuotas ir kaltinamojo nurodomos aplinkybės vyko ne tuo pačiu laiku buvę įvykiai. Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad M. Z. nustatyti odos nubrozdinimai kairiame rieše, dešinėje plaštakoje, (paveikus kietu buku daiktu). Neatmetama galimybė, kad odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje galėjo būti padaryti dešine ranka smūgiuojant ir paminėtomis plaštakos vietomis atsitrenkiant į kietą buką paviršių (šie sužalojimai padaryti prieš 3-6 paras iki apžiūros).
Kaip matyti iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), D. D. mirtį sukėlė jam padarytas sveikatos sutrikdymas - poodinės kraujosruvos dešinėje užausio srityje bei dešiniajame ausies kaušelyje su masyviu kaukolės pamato lūžiu, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais virš dešinės momeninės skilties šoninio paviršiaus ir galvos smegenų kairės smilkininės skilties sumušimu, stuburo kaklinės dalies C1-C2 lūžius - užpakalinių tarpslankstelinių raiščių plyšimas. Teismo posėdžio metu ekspertė J. B. paaiškino, kad pagrindinis galvos sužalojimas, kuris lėmė mirtį buvo masyvus kaukolės skliauto ir pamato lūžis, kurio pradžia buvo dešinio užausio srityje, tada lūžis įstrižai per kaukolės pamatą link kairios kaktinės dalies, iš ten vyko masyvus kraujavimas. Dar buvo galvos smegenų sumušimo židiniai priešingoje pusėje negu trauminis poveikis, kas yra būdinga didelės jėgos trauminiam poveikiui, kas būdinga kritimui. Veide daugybinės kraujosruvos, nubrozdinimai, muštinės žaizdos kairės akies srityje. Paviršiniai sužalojimai nebūtų lėmę mirties, jei nebūtų buvę pagrindinio kaukolės pamato lūžio ir kraujo išsiliejimo. Dešiniame galvos smegenų pusrutulyje matyti pakankamai masyvi kraujosruva po minkštaisiais galvos smegenų dangalais. Toks kraujo išsiliejimas būdingas trauminiam poveikiui esant į tą sritį, o sumušimas esantis priešingoje galvos smegenų pusėje irgi būdingas didesnės jėgos trauminiam poveikiui. Esant trauminiam poveikiui į veidą paprastai matome galvos smegenų sumušimus ir kraujo išsiliejimus kaktinėse galvos smegenų srityse, t. y. tose vietose, kur buvo trauminis poveikis. Kadangi tyrimo metu kaktinėse srityse sužalojimų nebuvo matyti, tų veido sumušimų nesiejo su pagrindine mirties priežastimi.
Aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad šiuos sužalojimus nukentėjusiajam D. D. padarė kaltinamasis, suduodamas smūgius į nukentėjusiojo galvos sritį ar pastarajam nuo šių smūgių nukrentant ant žemės, iš didesnio nei 1 metro aukščio smūgio (papildomos veikusios fizinės jėgos poveikyje) atsitrenkiant į kietą grindų paviršių.
Apsaugos darbuotojo užfiksuotoje fotonuotraukoje D. D. kūno poza nebuvo keista, ji pasikeitė vėliau, kai, kaip byloje nustatyta, liudytojai bandė suteikti D. D. pirmąją pagalbą. Iš liudytojo apsaugos darbuotojo J. K. darytos fotonuotraukos matyti, kad D. D. kūnas guli prie pat durų, kurios yra laiptinės aikštelėje, todėl pro jas įeiti ar išeiti nebuvo galimybės. Vertinant byloje surinktus įrodymus bei duomenis juos patvirtinančius, nėra jokio pagrindo išvadai, kad D. D. galėjo būti sužalotas kitų asmenų ar susižaloti pats.
Įvertinęs aptartų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad būtent M. Z. nustatytu laiku ir aplinkybėmis padarė D. D. sužalojimus, kurie sąlygojo jo mirtį. M. Z. smurtiniai veiksmai ir nukentėjusiojo D. D. mirtis siejami priežastiniu ryšiu. Suduodamas nukentėjusiajam smūgius į gyvybiškai svarbų kūno organą - galvą, numatė, kad savo veika gali nukentėjusįjį sunkiai sužaloti, dėl ko gali atsirasti komplikacijos, galinčios sukelti nukentėjusiojo mirtį, ir, nors nenorėjo tokių padarinių, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti. Paminėtos aplinkybės leidžia išvadą, kad nuteistasis M. Z. veikė netiesiogine tyčia.
Nužudymas yra padarytas tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą ir gyvybę, numatė, kad gali sužaloti sveikatą ar atimti gyvybę kitam žmogui, ir to nori. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą ar gyvybę, numatė, kad gali sužaloti sveikatą ar atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors to ir nenorėjo, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti (BK 15 straipsnio 3 dalis, 129 straipsnis). Sąmoningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiškia kaltininko abejingumą pasekmėms. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pagal susiformavusią teismų praktiką apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt.
Įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį, prieš žuvusįjį pavartoto fizinio smurto intensyvumą, kūno vietas, į kurias buvo suduoti smūgiai, teismas daro išvadą, kad M. Z., naudodamas smurtą, suvokė ne abstraktų savo veiksmų pavojingumą, o būtent pavojingumą kito gyvybei, numatė, kad nuo tokių jos veiksmų nukentėjusysis gali mirti, t. y. išreiškė savo tikrąją valią – norą smurtauti, ir nors nenustatyta, jog būtų norėjęs atimti D. D. gyvybę, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti, t. y. nusikalstamą veiką padarė veikdama netiesiogine tyčia. Tarp jos veiksmų – smūgių sudavimo į galvą bei jo mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamasis yra pakaltinamas, savo veiksmus suprato, juos valdyti galėjo, tačiau veikė nusikalstamai.
Kaltinamojo M. Z. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, nes jis nužudė kitą žmogų.
Dėl bausmės skyrimo
Pagal BK 54 straipsnio 1, 2 dalis, teismas, skirdamas bausmes kaltinamiesiems, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Skiriant bausmę kaltinamajam M. Z., teismas atsižvelgia į tai, kad BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas prie labai sunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 6 dalis), nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia. M. Z. anksčiau teistas šešis kartus (t. 4, b. l. 62-70) baustas administracine tvarka (t. 4, b. l. 103-111). Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis dėl anksčiau padarytų nusikaltimų jokių išvadų nepadarė, savo gyvenimo būdo nekeičia, yra pavojingas visuomenei, anksčiau paskirtos bausmės, tarp jų ir laisvės atėmimo bausmė, jo nesulaikė nuo naujų nusikaltimų padarymo, nepaveikė, kad nenusikalstų. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
BK 129 straipsnio 1 dalies sankcija numato vien laisvės atėmimo bausmę nuo 7 iki 15 metų laisvės atėmimo. Teismas, įvertinęs visas reikšmingas padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 1 dalyje, pavojingumą bei kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, bei tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje nurodyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam M. Z. už padarytą nusikaltimą paskiriant laisvės atėmimo bausmę, didesnę, nei BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką M. Z. įskaitytinas laikas, jo išbūtas esant laikinai sulaikytu bei suimtu. Kardomoji priemonė - suėmimas M. Z. paliktina nepakeista iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos, nuosprendį pradėjus vykdyti - panaikintina.
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusiosios D. D. ir K. D. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo M. Z. priteisti kiekvienai nukentėjusiajai po 4730,81 Eur turtinei žalai bei po 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Taip pat prašo priteisti iš kaltinamojo jų patirtas proceso išlaidas (t. 6, b. l. 128-132).
Pareikštą civilinį ieškinį dalyje dėl bendros 9461,62 Eur turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios grindė patirtomis sūnaus ir brolio laidojimo išlaidomis, t. y. už šarvojimo salės su poilsio kambariu nuomą, laidotuvių organizavimą, laidotuvių dokumentų tvarkymą, mirusiojo paėmimą ir transportavimą, kitas su mirusiojo laidojimu sietinas paslaugas, karsto, kryžiaus, kitų palaidojimui skirtų reikmenų įgijimą sumokėjo 2648,90 Eur, taip pat pirko mirusiojo palaidojimui skirtą avalynę, už kurią sumokėjo 39,99 Eur. Gedulingi pietūs kainavo 801,90 Eur. kapo tvarkymui netrukus po laidotuvių – kapų žemės, žvakių, gėlių pirkimui sumokėjo 33,83 Eur. Kapavietės sutvarkymui ir paminklo įrengimui turėjo išlaidų 6240 Eur. Po D. D. nužudymo, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinės rūpybos skyrius D. D. išmokėjo 304 Eur dydžio laidojimo pašalpą, patirtos laidojimo išlaidos šia suma sumažintos. Kadangi šias išlaidas abi nukentėjusiosios pasidalijo lygiomis dalimis, prašo iš kaltinamojo šią sumą priteisti lygiomis dalimis po 4730,81 Eur. reikalavimą atlyginti turtinę žalą grindžia Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalies, 6.247 straipsnio, 6.248 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Kaltinamojo M. Z. veiksmais nukentėjusiosioms buvo padaryta ne tik turtinė, bet ir neturtinė žala. Dėl D. D. nužudymo, nukentėjusiosios patyrė didžiulį dvasinį sukrėtimą, kadangi abi – mama ir sesuo neteko itin artimo ir brangaus žmogaus – sūnaus ir brolio. Ši netektis nukentėjusiosioms yra nepataisoma, o iki D. D. žūties buvusi padėtis tiek fizine, tiek dvasine emocine prasme – neatstatoma. D. D., netekusi sūnaus, prarado ne tik itin tamprų juos siejusį motinos ir vaiko ryšį, bet ir galimybę tikėtis sūnaus paramos, sulaukus senyvo amžiaus. Nukentėjusysis ne tik daugelį metų gyveno kartu su mama viename bute, tačiau ir puikiai su ja sutarė, padėdavo įvairiuose darbuose. Mamos itin artimas ryšys su sūnumi susiklostė ir dėl tos priežasties, kad D. D., pati būdama pedagogė, po santuokos nutraukimo su sūnaus tėvu, nuo 1986 m. abu vaikus augino viena. Brolio ir sesers ryšys buvo labai artimas, jie nuolat bendraudavo, padėdavo vienas kitam. Ypač tai pasireiškė iširus nukentėjusiosios K. D. santuokai, jai likus vienai su mažamečiu vaiku, būtent D. D. rūpinosi sūnėnu, jį prižiūrėdavo. Iš bylos duomenų sprendžiant, jog prieš D. D. buvo vartojamas itin intensyvus ir brutalus smurtas, vertinant tai, jog gyvybė buvo atimta dėl mažareikšmių priežasčių ir/ar motyvų, ši situacija ir jos suvokimas nukentėjusiosioms iki šios yra nepakeliamas, jos jaučia nuolatinį netekties skausmą, depresiją (t. 6, b. l. 128-132).
Sprendžiant dėl turtinės žalos, susijusios su laidojimo išlaidomis ir kapo sutvarkymu, vadovaujamasi CK 6.291 straipsnio nuostatomis – jeigu nukentėjęs asmuo miršta, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusio asmens gyvybės atėmimu. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad laidojimo išlaidomis pripažįstamos karsto įgijimo, gėlių, drabužių, transporto, kitų ritualinių paslaugų, gedulingų pietų, kapo tvarkymo išlaidos, kurios nustatomos, vadovaujantis protingumo kriterijumi, o tai reiškia, kad atlyginamos įprastos, vidutinės, bet ne prašmatnaus paminklo bei tvorelės pastatymo išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2006 ir kt.).
Taigi, tiek įstatyme, tiek teismų praktikoje įtvirtinta, jog atlyginant laidojimo išlaidas turi būti vadovaujamasi protingumo kriterijumi ir atlyginamos tik vidutinės (įprastos) kapavietės sutvarkymo išlaidos. Nukentėjusiųjų patirtos D. D. laidojimo išlaidos (karsto įgijimo, gėlių, drabužių, transporto, kitų ritualinių paslaugų, gedulingų pietų ir kt.) yra paremtos nukentėjusiosios pateiktais rašytiniais įrodymais (t. 6, b. l. 133, 134, 135-136, 137, 138, 139), šis turtinės žalos dydis yra realus ir pagrįstas. Nukentėjusiosios taip pat prašo priteisti 6240 Eur už kapo sutvarkymą, akmens paminklą bei akmens plokštes, šią turtinę žalą grindė 2020 m. liepos 16 d. kasos pajamų orderiu, iš kurio matyti, kad minėta suma yra sumokėta darbus atlikusiai individualiai įmonei (t. 7, b. l. 145, 146). Išlaidas, susijusias su nužudytojo kūno transportavimu ir laidojimu, patvirtina transportavimo išlaidų, žvakių, karsto, gedulingų pietų, laidojimo reikmenų ir kt. PVM sąskaitos faktūros bei išrašai (t. 6, b. l. 133, 134, 135, 136, 137, 138). Teismui nekyla abejonių, kad tokios išlaidos realiai buvo patirtos, o už šias išlaidas prašoma suma turtinei žalai atlyginti yra protinga. Nurodyta išlaidų suma nėra per didelė, atitinka reikalingumo ribas – tai yra būtinos, įprastos, atitinkančios protingumo kriterijus, išlaidos, todėl nukentėjusiosioms iš kaltinamojo priteistina 3221,62 Eur turtinei žalai atlyginti lygiomis dalimis.
Teismo vertinimu, nors kapavietės sutvarkymo išlaidos yra patvirtintos dokumentais, tačiau jų dydis, kelis kartus viršija teismų praktikoje įprastomis ir vidutinėmis pripažįstamas išlaidas, todėl sumažintas. Iš teismų praktikos matyti, kad paprastai teismų priteisiamos mažesnės kapo sutvarkymo išlaidos negu nagrinėjamoje byloje prašė nukentėjusiosios. Vienoje baudžiamojoje byloje kapo sutvarkymo išlaidos sumažintos iki 3000 – 3500 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-146-895/2018, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-314-518/2018); kitoje baudžiamojoje byloje – iki 5000 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-150/2011). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teismų praktiką dėl kapo sutvarkymo išlaidų atlyginimo, realią ekonominę situaciją Lietuvoje (įvedus naują valiutą (Eur), prekės ir paslaugos brango, kainoms įtaką darė ir infliacija), daro išvadą, kad įprastomis, vidutinėmis ir CK 6.291 straipsnio 1 dalyje numatytą protingumo kriterijų atitinkančiomis kapo sutvarkymo išlaidomis laikytina 3500 Eur suma, kuri iš kaltinamojo taip pat priteistina nukentėjusiosioms lygiomis dalimis po 1750 Eur.
Kaip minėta, nukentėjusiosios prašo priteisti iš kaltinamojo po 50 000 Eur kiekvienai neturtinei žalai atlyginti. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014 ir kt.).
Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje - sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Pažymėtina, kad, vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.
Grįsdami patirtos neturtinės žalos dydį, nukentėjusiosios nurodo, kad dėl M. Z. veiksmų D. D. neteko sūnaus, K. D. – brolio. Nekyla abejonių dėl to, kad nukentėjusiosioms D. D. nužudymas sukėlė sunkius neigiamus išgyvenimus, dvasinį skausmą ir dėl to nukentėjusiosioms buvo padaryta neturtinė žala, kuri turi būti atlyginta. Kaip jau buvo nurodyta, padarytas labai sunkus tyčinis nusikaltimas sukėlė sunkias ir negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, nusikaltimas padarytas veikiant netiesiogine tyčia.
Kaip jau minėta, įstatymas nustato kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, apskaičiuodamas neturtinės žalos atlyginimo dydį. Tai konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais apibrėžiami kriterijai: žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, nukentėjusiojo patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdis, individualios nukentėjusiojo savybės (amžius, profesija ir kt.). Su nužudytu asmeniu susijusiems asmenims gali būti padaryta rimta neturtinė žala, pasireiškianti dideliu neigiamu poveikiu. Pirmiausia tai pasakytina apie asmenis, kurie emociškai labai susiję su nukentėjusiuoju. Tai - tėvai, vaikai, sutuoktiniai, kurių tarpusavio santykiai yra labai glaudūs. Ar jie tokie yra, turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą.
Neabejotina, kad nukentėjusiosios staiga ir netikėtai netekusios sūnaus ir brolio, kurio mirtį nulėmė smurtiniai kaltinamojo veiksmai, patyrė skaudžius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, emocinį stresą, kitus nepatogumus, susijusius su artimojo žmogaus praradimu Nėra konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis būtų galima tiksliai pasverti išgyvenimų ir dvasinio skausmo dydį nužudytojo motinai ir seseriai, su kuriuo jas siejo artimas ryšys. Dėl sūnaus ir brolio netekimo kilę išgyvenimai nukentėjusiąsias lydės ir ateityje, nes pasekmės yra negrįžtamos. Todėl teismas sprendžia, kad ji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Įvertintina tai, kad nuteistojo veiksmais buvo padarytas labai sunkus nusikaltimas, sukėlęs negrįžtamas pasekmes, nusikaltimas padarytas tyčia.
Pagal tokio pobūdžio bylose formuojamai teismų praktiką (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-460-895/2015, 2K-171-511/2016, 2K-221-511/2018, 2K-253-699/2018, 2K-371-697/2018 priteistos neturtinės žalos atlyginimo sumos nužudytojo tėvams svyruoja nuo 5 000 Eur iki 21 000 Eur. 30 000 Eur neturtinės žalos dydis priteisiamas tada, kai nustatomi labai tamprūs ryšiai tarp nužudytojo ir jo giminaičio (nukentėjusiuoju pripažinto asmens), ir dažniausiai tada, kai byloje neturtinė žala priteisiama tik vienam nukentėjusiajam (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-204-150/2017, 1A-255-177/2017, 1A-56-449/2018 ir kt.). Taip pat yra ir kitokios teismų praktikos (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-174-788/2017), kurioje nukentėjusiajai buvo priteista 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, tačiau nagrinėjamu atveju, ja negali būti vadovaujamasi kaip precedentu, kadangi minėtoje byloje nustatytos kitokios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, neturtinės žalos atlyginimas buvo priteistas vienai nukentėjusiajai, atstovaujančiai visos šeimos interesus.
Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra dar vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamasis nedirba, nekilnojamojo turto neturi, tačiau yra darbingo amžiaus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybės, teismas sprendžia, kad nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų reikalaujami priteisti neturtinės žalos dydžiai (po 50 000 Eur), prieštarauja formuojamai teismų praktikai, todėl mažintini atitinkamai iki 35 000 Eur nukentėjusiajai D. D. ir 20 000 Eur nukentėjusiajai K. D.. Toks neturtinės žalos dydis priteistinas atsižvelgiant taip pat į tai, kad kaltinamasis privalės atlyginti neturtinę žalą dviem nukentėjusiosios.
M. Z. turtui šioje byloje taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, uždraudžiant juo disponuoti, paliktinas galioti iki nukentėjusiosioms ir civilinėms ieškovėms priteistos žalos atlyginimo.
Dėl proceso išlaidų
Nukentėjusiosios pateikė prašymą priteisti iš kaltinamojo nukentėjusiųjų turėtas išlaidas advokatės pagalbai apmokėti. Į bylą pateikti pinigų mokėjimo kvitai, iš kurių matyti, kad nukentėjusioji K. D. už abiejų nukentėjusiųjų atstovavimą ikiteisminiame tyrime ir ieškinio rengimą sumokėjo 1160 Eur (t. 7, b. l. 139-142), už atstovavimą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme – 1300 Eur (t. 7, b. l. 143-145).
Teismas, vadovaudamasis BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pripažinęs kaltinamąjį kaltu ir priimdamas nuosprendį, išieško iš kaltinamojo nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šioje byloje nukentėjusiąsias ikiteisminio tyrimo metu bei bylą nagrinėjant teisme, atstovavo advokatė I. Panavaitė, buvo teikiamas civilinis ieškinys, atstovė dalyvavo visuose teisiamuosiuose posėdžiuose. Taigi nukentėjusiųjų patirtos išlaidos advokatų teisinei pagalbai apmokėti buvo pagrįstos būtinybe organizuoti savo teisių gynimą teisminiame procese. Esant nurodytoms aplinkybėms, išlaidos advokatės paslaugoms apmokėti, yra protingos, pagrįstos, todėl priteistinos iš kaltinamojo.
Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti
Priimant nuosprendį, išspręstinas ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Pagal BPK 94 straipsnio 1 dalį, priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išsprendžiamas taip: 1) BK 72 ir 72³ straipsnyje nurodytas turtas konfiskuojamas; 2) daiktai, kurių apyvarta uždrausta, perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami.
Nagrinėjamoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, dėl daiktų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti išspręstina sekančiai:
Vizitinė kortelė su užrašu „Tomas“ kortelė „H2“; SIM kortelės rėmelis abonento numeris (duomenys neskelbtini), SIM kortelės rėmelis abonento numeris (duomenys neskelbtini), vizitine kortelė su užrašu „perku“, piniginė, nuolaidų kortelė „IKI“, vilniečio kortelė 2 vnt., nuolaidų kortelė „B. P.“, nuolaidų kortelė „Viada plus“, SEB sąskaitos kortelė (duomenys neskelbtini), vizitinės kortelės su užrašu „Lombardas Gediminas“, MRT sąskaitos papildymo kortelės „Lyca“, SIM kortelės rėmelis, kalendorius, monetos, kepurė, A4 formato popieriaus lapai, taurelė, žiebtuvėlis, taurelė, perduoti saugojimui į Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus saugojimo patalpas (t. 3, b. l. 25-29), perduotini nukentėjusiajai D. D.. Daiktų neatsiėmus per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jie sunaikintini įstatyme nustatyta tvarka.
Popieriaus lapas, nuorūkos, daktiloskopinės plokštelės su galimai rankų pėdsakais, daktiloskopinės plokštelės su galimai rankų pėdsakais, daktiloskopinės plokštelės su galimais rankų pėdsakais, daktiloskopinės plokštelės su galimais rankų pėdsakais, lipnios juostos atraiža su mikrodalelėmis, lipnios juostos atraiža su mikrodalelėmis, lipnios juostos atraiža su mikrodalelėmis, lipnios juostos atraiža su mikrodalelėmis, konteineris su vienkartiniu tamponu, baltos flanelės atraiža su kvapo pėdsaku, baltos flanelės atraiža su kvapo pėdsaku, baltos flanelės atraiža su kvapo pėdsaku, baltos flanelės atraiža su kvapo pėdsaku, baltos flanelės atraiža su kvapo pėdsaku, perduoti saugojimui į Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus saugojimo patalpas (t. 3, b. l. 25-29), sunaikinti įstatyme nustatyta tvarka.
D. D. drabužiai - juodos spalvos kepurė bei striukė - perduoti saugojimui į Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus saugojimo patalpas (t.3, b. l. 30-32), D. D. kelnės, džemperis, sportinės pirštinės - perduoti saugojimui į Vilniaus aps. VPK Aptarnavimo skyriaus saugojimo patalpas (t. 3, b. l. 33-35), perduotini nukentėjusiajai D. D.. Neatsiėmus minėtų daiktų per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jie sunaikintini įstatyme nustatyta tvarka.
Nuoplova, 2 cigaretės ir 4 cigarečių dalys, 1 daktiloskopinė kortelė, mikrodalelės nuo pilkos dėžės, perduoti saugojimui į Vilniaus aps. VPK Aptarnavimo skyriaus saugojimo patalpas (t. 3, b. l. 30-32), D. D. daktiloskopinė kortelė, perduota saugojimui į Vilniaus aps. VPK Aptarnavimo skyriaus saugojimo patalpas (t.3, b.l.39-41), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini įstatyme nustatyta tvarka.
Mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“, „Neste“ nuolaidų kortelė, balionėlis, vazelinas, Pildyk ID sulūžusi kortelė, „Mylimiausia“ kortelė, „Mano Rimi“ kortelė, negaliojantis M. Z. pasas, „Top Sport“ kortelė, UAB "Inspectra" kortelė, degtinės „Švogerių“ 0,2l butelis, juodos spalvos piniginė - perduoti saugojimui į Vilniaus aps. VPK Aptarnavimo skyriaus saugojimo patalpas (t.3, b.l.36-38), 6 Eurai 91 centas, perduoti saugojimui į Vilniaus aps. VPK Aptarnavimo skyrių (t. 3, b. l. 42-44), grąžintini M. Z. arba jo įgaliotam asmeniui. Neatsiėmus minėtų daiktų per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jie sunaikintini įstatyme nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
M. Z. (M. Z.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 12 (dvylika) metų laisvės atėmimo bausmę.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką įskaityti M. Z. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2019 m. gegužės 9 d. iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos.
M. Z. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti palikti nepakeistą, po to ją panaikinti.
Nukentėjusiosios D. D. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš M. Z. D. D. naudai 3221,62 Eur turtinei žalai ir 35 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.
Nukentėjusiosios K. D. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš M. Z. nukentėjusiosios K. D. naudai 3221,62 turinei žalai ir 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.
Priteisti iš M. Z. 2460 Eur proceso išlaidų nukentėjusiosios K. D. naudai už nukentėjusiosioms K. D. ir D. D. suteiktas teisines paslaugas.
Laikiną nuosavybės teisių apribojimą M. Z. nuosavybės teisėmis priklausančiam turtui: ūkiniam pastatui, unikalus daikto numeris – (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), ½ daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas – (duomenys neskelbtini); ūkiniam pastatui, unikalus daikto numeris –(duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), ½ daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); ūkiniam pastatui, unikalus daikto numeris –(duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), ½ daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas – (duomenys neskelbtini); butui, unikalus daikto numeris – (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), ½ daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas – (duomenys neskelbtini); gyvenamajam namui, unikalus numeris – (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), ½ daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas – (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, nedraudžiant valdyti ir naudotis, tęsti iki nukentėjusiosioms ir civilinėms ieškovėms priteistos žalos atlyginimo.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
Vizitinę kortelę su užrašu „Tomas“, kortelę „H2“, SIM kortelės rėmelį, abonento numerio (duomenys neskelbtini), SIM kortelės rėmelį abonento numerio (duomenys neskelbtini), vizitinę kortelę su užrašu „perku“, piniginę, nuolaidų kortelę „IKI“, vilniečio kortelę 2 vnt., nuolaidų kortelę „B. P.“, nuolaidų kortelę „Viada plus“; SEB sąskaitos kortelę (duomenys neskelbtini), vizitinę kortelę su užrašu „Lombardas Gediminas“, MRT sąskaitos papildymo kortelę „Lyca“, SIM kortelės rėmelį, kalendorių, monetas, kepurę, A4 formato popieriaus lapus, taurelę, žiebtuvėlį, perduotus saugojimui į Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus saugojimo patalpas, grąžinti nukentėjusiajai D. D.. Daiktų neatsiėmus per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, juos sunaikinti įstatyme nustatyta tvarka.
Popieriaus lapą, nuorūkas, daktiloskopines plokšteles su galimai rankų pėdsakais, daktiloskopines plokšteles su galimai rankų pėdsakais, daktiloskopines plokšteles su galimais rankų pėdsakais, daktiloskopines plokšteles su galimai rankų pėdsakais, lipnios juostos atraižą su mikrodalelėmis, lipnios juostos atraižą su mikrodalelėmis, lipnios juostos atraižą su mikrodalelėmis, lipnios juostos atraižą su mikrodalelėmis, konteinerį su vienkartiniu tamponu, baltos flanelės atraižą su kvapo pėdsaku, baltos flanelės atraižą su kvapo pėdsaku, baltos flanelės atraižą su kvapo pėdsaku, baltos flanelės atraižą su kvapo pėdsaku, baltos flanelės atraižą su kvapo pėdsaku, perduotus saugojimui į Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus saugojimo patalpas, sunaikinti įstatyme nustatyta tvarka.
D. D. drabužius - juodos spalvos kepurę bei striukę, perduotus saugojimui į Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus saugojimo patalpas, J. D. D. kelnes, džemperį, sportines pirštines, perduotus saugojimui į Vilniaus aps. VPK Aptarnavimo skyriaus saugojimo patalpas, grąžinti nukentėjusiajai D. D.. Neatsiėmus minėtų daiktų per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, juos sunaikinti įstatyme nustatyta tvarka.
Nuoplovą, 2 cigaretes ir 4 cigarečių dalis; 1 daktiloskopinę kortelę; mikrodaleles nuo pilkos dėžės, perduotus saugojimui į Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus saugojimo patalpas, D. D. daktiloskopinę kortelę, perduotą saugojimui į Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus saugojimo patalpas, sunaikinti įstatyme nustatyta tvarka.
Mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, „Neste“ nuolaidų kortelę, balionėlį, vazeliną, Pildyk ID kortelę, „Mylimiausia“ kortelę, „Mano Rimi“ kortelę, negaliojantį M. Z. pasą „Top Sport“ kortelę, UAB „Inspectra“ kortelę, degtinės „Švogerių“ 0,2 l butelį, juodos spalvos piniginę, perduotus saugojimui į Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus saugojimo patalpas, 6 Eurus 91 centus, perduotus saugojimui į Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyrių, grąžinti M. Z. arba jo įgaliotam asmeniui. Neatsiėmus daiktų per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, juos sunaikinti įstatyme nustatyta tvarka.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam M. Z. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.