- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-03
- Bylos Nr.
- e2A-726-440/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06898-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimonda Andrulienė, Aurimas Brazdeikis, Vilija Valantienė
- Ieškovas
- J. P.
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“
- Kategorijos
- 2.6.8.6Sutarties turinys (sutarties sąlygos)
- 2.6.8.8Sutarčių aiškinimas
- 2.6.10.5.2.17Žalos atlyginimas asmens sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju
- 3.1.7Bylinėjimosi išlaidos
- 3.3.1.14Apeliacinio skundo subjektai
- 3.3.1.19.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
- 3.3.1.21Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Aurimo Brazdeikio ir Vilijos Valantienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. balandžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-825-1030/2024 pagal ieškovės J. P. patikslintą ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl kapavietės sutvarkymo išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje B. L..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. P. kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ 26 126,69 Eur kapavietės sutvarkymo išlaidų kompensaciją, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo ieškovės tėvas J. M.. Eismo įvykio kaltininkas – trečiasis asmuo B. L.. (duomenys neskelbtini) tarp atsakovės ir ieškovės buvo pasirašytas Susitarimas dėl žalos, patirtos dėl eismo įvykio, kurio metu nuo patirtų sužalojimų mirė ieškovės tėvas, atlyginimo. Susitarimo 1 dalies 2 punktu šalys susitarė dėl neturinės (moralinės) žalos atlyginimo dydžio, o Susitarimo 1 dalies 7 punktu šalys susitarė, jog sprendimas dėl ieškovės tėvo kapavietės sutvarkymo išlaidų kompensavimo bus priimtas atskirai, pateikus paminklo įsigijimo, pastatymo, įrengimo ir kitas susijusias išlaidas patvirtinančius įrodymus. 2023 m. gegužės 17 d. ieškovė raštu kreipėsi į atsakovę, prašydama priimti sprendimą dėl kapavietės sutvarkymo išlaidų atlyginimo pagal pateikiamus patirtų išlaidų dokumentus. Atsakovė 2023 m. birželio 6 d. raštu informavo ieškovę, kad jai bus kompensuojama tik ta dalis patirtų kapavietės sutvarkymo išlaidų, kuri atsakovės pripažįstama būtinosiomis išlaidomis, t. y. 4 000,00 Eur. Atsakovė savo pareigos kompensuoti išlaidas kapavietei sutvarkyti pagal pateiktus išlaidas patvirtinančius įrodymus iki galo neįvykdė (pažeidė Susitarimo 7 punktą) ir savo nuožiūra kompensavo tik būtinosiomis išlaidomis pripažįstamą išlaidų dalį. (duomenys neskelbtini) Susitarimu šalys nebuvo susitarusios, jog bus kompensuojama tik ta kapavietės sutvarkymo išlaidų dalis, kurią draudikas vienvaldišku vertinimu laikys būtinosiomis išlaidomis.
Atsiliepimas
2. Atsakovė su patikslintu ieškiniu nesutiko. Ieškovė pateikė dokumentus, kuriuose teigė, kad mirusiojo kapo sutvarkymui išleido 30 126,69 Eur. Šalys Susitarimo 7 punktu (expressis verbis) tikrai nesutarė dėl kapavietės sutvarkymo išlaidų dydžio ar jo principų nustatymo, o susitarė, kad dėl kapavietės sutvarkymo išlaidų kompensavimo atsakovė priims sprendimą atskirai. Kadangi pateikti ieškovės dokumentai dėl kapo sutvarkymo akivaizdžiai ir gerokai viršijo Lietuvoje įprastai patiriamas kapo sutvarkymo išlaidas, atsakovė, atsižvelgdama į teisingumo ir protingumo kriterijus, suformuotą teismų praktiką, priėmė sprendimą išmokėti ieškovei 4 000,00 Eur draudimo išmoką dėl kapo sutvarkymo. Ieškovės prašomos priteisti patirtos išlaidos dėl kapavietės sutvarkymo neatitinka vidutinių (įprastų) tokio pobūdžio išlaidų, todėl atsakovė priėmė sprendimą išmokėti tokią sumą, kuri atitinka protingumo kriterijus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2024 m. balandžio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-825-1030/2024 ieškovės ieškinį atmetė.
4. Teismas nurodė, kad byloje tarp šalių kilo ginčas dėl Susitarimo 7 punkto nuostatos aiškinimo, t. y. ar šia nuostata atsakovė prisiėmė įsipareigojimą atlyginti ieškovei visas kapavietės sutvarkymo išlaidas. Teismas pažymėjo, kad šalys visiškai skirtingai aiškina Susitarimo 7 punktą ir savo valią dėl šios Susitarimo nuostatos. Teismas nurodė, kad ieškovė šią nuostatą interpretuoja taip, kad draudikė įsipareigojo, ieškovei sutvarkius kapavietę, pagal pateiktus dokumentus atlyginti visas kapavietės sutvarkymo išlaidas; atsakovė teigia, jog ši nuostata reiškia, kad dėl kapavietės sutvarkymo išlaidų turėjo būti sprendžiama vėliau, t. y. ne Susitarimo sudarymo metu.
5. Teismas pažymėjo, kad atsakovė yra subjektas, užsiimantis žalų reguliavimu ir draudimo rizikų valdymu, todėl įvertino, kad sudaryti sutartį dėl neapibrėžto dydžio žalos atlyginimo neatitiktų tokia veikla užsiimančio juridinio asmens verslo logikos ir atsakingo įmonės valdymo principų. Teismas taip pat pažymėjo, kad objektyvaus sutarties aiškinimo metodas suponuoja, kad atsakovė nebūtų priėmusi tokios sutarties sąlygos, kuri atitiktų ieškovės aiškinimą. Teismas nurodė, kad Susitarime nėra nuostatų, kurios patvirtintų tokio pobūdžio, kaip teigia ieškovė, bendrą šalių valią, o subjektyvios priežastys ir suvokimas, lėmę ieškovės sutikimą su tam tikru neturtinės žalos dydžiu, nėra pagrindas kitaip aiškinti Susitarimo nuostatą dėl kapavietės sutvarkymo išlaidų atlyginimo. Teismas konstatavo, kad Susitarimo 7 punktas negali būti aiškinamas taip, kad atsakovė Susitarimo pagrindu buvo įsipareigojusi atlyginti bet kokio dydžio kapavietės sutvarkymo išlaidas. Susitarimu buvo tik susitarta, kad minėtą sprendimą draudikė priims vėliau, atskirai nuo Susitarimo. Teismas spręsdamas dėl kapavietės sutvarkymo išlaidų pagrįstumo, atsižvelgęs į teismų formuojamą praktiką sprendžiant tokio pobūdžio klausimus, konstatavo, kad atsakovė, sumokėdama 4 000,00 Eur kapavietės sutvarkymo išlaidų kompensaciją ieškovei, nepažeidė Susitarimo 7 punkto ir toks atlyginimas atitinka CK 6.291 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą protingumo kriterijų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Apeliaciniu skundu ieškovė (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. balandžio 9 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-825-1030/2024 ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
6.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nusprendė, kad šalys (duomenys neskelbtini) Susitarimu nebuvo susitarusios dėl to, kiek kapavietės sutvarkymo išlaidų atlygins draudikas, taigi ir dėl to, kad draudikas atlygins bet kokio dydžio kapavietės sutvarkymo išlaidas. Tačiau vadovaujantis tokia logika darytina išvada, kad šalys taip pat nebuvo susitarusios, jog bus kompensuojama tik ta kapavietės sutvarkymo išlaidų dalis, kurią draudikas vienvaldišku vertinimu laikys būtinosiomis išlaidomis.
6.2. Nei Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas), nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 „Dėl Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos taisyklės (toliau – Taisyklės) nenumato privalomo reikalavimo draudikui su nukentėjusiu asmeniu sudaryti rašytinį susitarimą dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo. Tačiau tokio Susitarimo pasirašymą su visomis jame nurodytomis sąlygomis inicijavo būtent draudikė: į Susitarimą buvo įtrauktos sąlygos dėl neturtinės žalos, turtinės žalos ir kapavietės sutvarkymo išlaidų atlyginimo, visos Susitarimo sąlygos buvo pasiūlytos atsakovės. Nekreipdamas į tai dėmesio, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad ginčijamą nuostatą pasiūlė ieškovė.
6.3. Pagal atsakovės inicijuoto ir (duomenys neskelbtini) parengto pradinio Susitarimo tekstą, siūlyto Susitarimo varianto 7 punkte buvo įtvirtinta tokia sąlyga: „Nukentėjusioji patvirtina, kad yra informuota, jog kapavietės tvarkymo išlaidas reikia suderinti su AB „Lietuvos draudimas“. Suderinus kapavietės tvarkymo išlaidas ir pateikus šias išlaidas patvirtinančius įrodymus, kapavietės sutvarkymo išlaidos bus kompensuotos atskirai.“ Tokia sąlyga, aiškinant lingvistiškai ir pagal prasmę, atsakovė siekė apriboti kapavietės sutvarkymo išlaidas minimalia suma. Pasitelkus kontekstinio aiškinimo taisyklę, nėra abejonių, jog kapavietės sutvarkymo išlaidų išankstinis derinimas su draudiku reikštų atsakovės įtaką ribojant kapavietės tvarkymo išlaidų dydį, nes priešingu atveju toks derinimas nebūtų objektyviai reikalingas. Su tokia Susitarimo sąlyga apeliantė nesutiko, todėl pasiūlė atsakovės sąlygos „Dėl kapavietės sutvarkymo išlaidų atlyginimo“, kitokią formuluotę: ,,Sprendimas dėl kapavietės sutvarkymo išlaidų kompensavimo bus priimtas atskirai, pateikus paminklo įgijimo, pastatymo, įrengimo ir kitas susijusias išlaidas patvirtinančius įrodymus.“ Tačiau sąlygos formuluotė negali būti laikoma naujos sąlygos pasiūlymu. Atsakovė su ieškovės pasiūlytos sąlygos nauja formuluote sutiko, o tai leido pagrįstai manyti, kad kapavietės išlaidų dydis nebus ribojamas. Sprendimo priėmimas „atskirai“ reiškė tik procedūrinį sprendimą, laiko atžvilgiu priimamą vėliau, bet ne sprendimą dėl kompensuojamų išlaidų dydžio nustatymo vienvaldišku atsakovės sprendimu. Tai, kad atsakovė Susitarimo pagrindu sprendimą dėl kapavietės sutvarkymo išlaidų atlyginimo turėjo priimti atskirai, reiškia tik Susitarimo vykdymo eigą, procedūrą, kas patikslinta sakinyje laiko aplinkybe, kadangi Susitarimo sudarymo metu kapavietės sutvarkymo realios išlaidos dar nebuvo žinomos. Bet sąlygos formuluotė nereiškia, kad atlygintinų išlaidų dydį nustatys atsakovė ir tai atliks vienvaldiškai. Tokiam aiškinimui pagrindo nėra. Šalys nesitarė dėl kapavietės išlaidų sutvarkymo apribojimo draudiko parinkta suma, kurią jis laikys vidutine / būtinąja. Ieškovė Susitarimą pasirašė todėl, kad su atsakove suderėjo kapavietės sutvarkymo išlaidų kompensavimą neapribojant jo jokiais išlaidų derinimais su draudiku, nenustatant minimalių dydžių ir (ar) atsakovės vienvaldišku sprendimu kompensuotinų išlaidų sumai nustatyti.
6.4. Atmesdamas ieškinį, pirmosios instancijos teismas vadovavosi atsakovės pateiktais įrodymais: suvestine lentele ir dokumentais, ir vertino, jog ieškovei išmokėta 4 000,00 Eur išmoka atitinka įprastų, vidutinių kapavietės sutvarkymo išlaidų dydį. Apeliantės pateiktos pažymos apie vidutinę paminklų vertę pirmosios instancijos teismas nevertino. Taip pat teismas netyrė atsakovės pateiktų duomenų apie kapaviečių sutvarkymo atlygintas išlaidas, darbų apimtis, medžiagas ir jų kokybę, nevertino, kad kapavietė nėra didesnė, nei reikalinga vieniems palaikams palaidoti, kapavietė senose kapinėse, privažiavimo nepatogumai padidina kainą, pasirinktos medžiagos yra įprastinės – granito akmuo, kapo sutvarkymo darbai priskirtini būtiniesiems. Vien granito plokštės ir kiti darbai (atvežimas, montavimas) viršija atsakovės išmokėtą 4 000,00 Eur sumą, neįskaitant net paties pigiausio paminklo kainos. Nepagrįstai vidutinėmis ir protingomis teismas laikė atsakovės išmokėtų kompensacijų kitiems nukentėjusiesiems išlaidų vidurkį, akivaizdu, jog atsakovės apskaičiuotas vidutines kapaviečių išlaidų vertes labiausiai lemia nukentėjusiųjų turtinė padėtis bei gyvenamoji vietovė, o ne reali paminklų medžiagų ir darbų rinkos kaina. Jei teismas manė, kad antkapinio paminklo projektas pagal autorinę kūrinio užsakymo sutartį neturėtų patekti į kapavietės sutvarkymo išlaidų apimtį, galėjo už projektą sumokėtą pinigų sumą išskaičiuoti iš bendros kapavietės sutvarkymo išlaidų kompensacijos sumos. Tačiau teismas visiškai nepasisakė, kaip vertino kapavietės įrengimo išlaidų protingumą / pagrįstumą: ar panaudotų medžiagų rūšies ir (ar) kokybės, ir (ar) kiekio aspektu, ar darbų apimties aspektu, ar autorinio projekto rengimo aspektu, ar vien tik už kapavietės įrengimą sumokėtų pinigų požiūriu.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. balandžio 9 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-825-1030/2024 palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:
7.1. Atsakovė šalių sudarytą Susitarimą įvykdė tinkamai, laiku ir visa apimtimi. Kaip aiškiai matyti iš Susitarimo 7 punkto teksto (expressis verbis), šalys tikrai nesutarė dėl kapavietės sutvarkymo išlaidų dydžio ar jo principų nustatymo. Apeliantė apeliaciniame skunde nuolat vartoja sąvokas: „būtinosios išlaidos“, „minimalus žalos atlyginimas“, „vienasmenis sprendimas“, nors atsakovė priėmė atskirą sprendimą dėl išmokos už kapavietės sutvarkymo išlaidas atsižvelgdama ne į „būtinuosius ar minimalius“ kapo sutvarkymo išlaidų dydžius, o į „vidutinius ir protingus“ dydžius.
7.2. Dėl Susitarimo teksto šalys derėjosi ir darė savo korekcijas, o Susitarimo 7 punkto redakcija buvo pasiūlyta būtent pačios ieškovės. Atsakovė niekada nesitarė ir nesudarė pagrindo tikėtis, kad atlygins bet kokio dydžio ieškovės patirtas kapo sutvarkymo išlaidas. Be to, dar 2022 m. balandžio 20 d. ir 2022 m. balandžio 21 d. (t. y. dar iki Kapo sutvarkymo autorinės sutarties ir Kapo sutvarkymo sutarties sudarymo) atsakovė ieškovei aiškiai raštu patvirtino, kad atlygins tik vidutines ir protingas kapo sutvarkymo išlaidas. Ieškovė pateikė pradinį nekoreguotą Susitarimo (duomenys neskelbtini) projektą, kuriame 7 punktas nurodo, jog „ieškovė žino, kad kapo sutvarkymo išlaidas reikės suderinti su AB „Lietuvos draudimas“, todėl pati ieškovė pasiūlė kitą šio punkto redakciją, kurioje neliko „suderinimo“ ir kuris neva turėtų įrodyti, kad atsakovė atlygins bet kokią kapo sutvarkymo išlaidų sumą. Kadangi ieškovės pasiūlyta Susitarimo 7 punkto redakcija atsakovei buvo priimtina, todėl nebuvo prasmės su ja nesutikti, tačiau atsakovė niekur (taip pat ir Susitarimo 7 punkte) neįsipareigojo ieškovei atlyginti bet kokią kapo sutvarkymo išlaidų sumą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija bylą nagrinėja neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat teisėjų kolegija, neatsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.
9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgusi į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinusi ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylos faktinių aplinkybių
10. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovė privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu buvo apdraudusi trečiojo asmens B. L. civilinę atsakomybę. (duomenys neskelbtini) dėl trečiojo asmens kaltės (nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281-1 straipsnyje (transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo) ir 281 straipsnyje (kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas) padarymo) įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo ieškovės tėvas J. M. (t. 1, b. l. 64–75). Nustatyta, kad šalys sudarė (duomenys neskelbtini) Susitarimą, kurio pagrindu atsakovė išmokėjo ieškovei draudimo išmokas, kuriomis atlygino jos patirtą turtinę ir neturtinę 15 891,88 Eur žalą, o dėl kapavietės sutvarkymo šalys Susitarimo 7 punkte sutarė, kad sprendimas dėl kapavietės sutvarkymo išlaidų kompensavimo bus priimtas atskirai, pateikus paminklo įgijimo, pastatymo, įrengimo ir kitas susijusias išlaidas patvirtinančius įrodymus (t. 1, b. l. 24–25). Atsakovė 2022 m. balandžio 20 d. ir 2022 m. balandžio 21 d. informavo ieškovę, kad po to, kai ji pateiks dokumentus, patvirtinančius kapavietės sutvarkymo darbus, t. y. patirtas išlaidas kapavietės sutvarkymui, ji ieškovei kompensuos tik būtinąsias kapavietės sutvarkymui patirtas išlaidas (DOK-12828). Nustatyta, kad atsakovė ieškovei už mirusio tėvo kapo sutvarkymą išmokėjo 4 000,00 Eur draudimo išmoką (t 1 b. l. 16).
Dėl šalių (duomenys neskelbtini) Susitarimo 7 punkto nuostatos aiškinimo
11. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos skundžiamu sprendimu apeliaciniame skunde argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu paneigęs atsakovės (duomenys neskelbtini) sudarytu Susitarimu prisiimtą pareigą išmokėti kapavietės sutvarkymo išlaidų kompensaciją pagal pateiktus dokumentus, suteikė atsakovei teisę sudarytą Susitarimą pažeisti ir išlaidas apmokėti ne visa apimtimi; atsakovė pagal šalių sudaryto Susitarimo 7 punkto sąlygą įsipareigojo atlyginti ieškovei visas kapavietės sutvarkymo išlaidas.
12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis – tai dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.200 straipsnio 1 ir 2 dalys). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2014).
13. CK 6.245 straipsnyje nurodyta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė (CK 6.245 straipsnio 1, 2 dalys). Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis).
14. Ieškovės pozicija, kad jai turėtų būti atlygintos visos kapavietės sutvarkymo išlaidos (visa išlaidų suma – 30 126,69 Eur; likusi neatlyginta išlaidų suma – 26 126,69 Eur), yra grindžiama Susitarimo 7 punktu, t. y. ieškovė reikalavimo pagrindą kildina iš netinkamų sutartinių santykių vykdymo (CK 6.245 straipsnio 3 dalis), o ne iš deliktinės civilinės atsakomybės (pirmosios instancijos teismo posėdžio, vykusio 2024 m. vasario 1 d., garso įrašas nuo 09:02:42 iki 09:03:22).
15. Remiantis bylos faktinėmis aplinkybėmis, šalys sudarė (duomenys neskelbtini) Susitarimą, kurio 7 punkte sutarė, kad sprendimas dėl kapavietės sutvarkymo išlaidų kompensavimo bus priimtas atskirai, pateikus paminklo įgijimo, pastatymo, įrengimo ir kitas susijusias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Apeliantė teigia, kad šią nuostatą supratusi taip, kad atsakovė įsipareigojo, ieškovei sutvarkius kapavietę, pagal pateiktus dokumentus atlyginti visas kapavietės sutvarkymo išlaidas, o atsakovė teigia, jog ši nuostata reiškia, kad dėl kapavietės sutvarkymo išlaidų turėjo būti sprendžiama vėliau, t. y. ne Susitarimo sudarymo metu.
Žemesnės instancijos teismas
16. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas šalių ginčą dėl skirtingo Susitarimo 7 punkto aiškinimo konstatavo, jog Susitarimo 7 punktas negali būti aiškinamas taip, kad atsakovė Susitarimo pagrindu buvo įsipareigojusi atlyginti bet kokio dydžio kapavietės sutvarkymo išlaidas; Susitarimu buvo tik susitarta, kad minėtą sprendimą draudikė (atsakovė) priims vėliau, atskirai nuo Susitarimo. Teisėjų kolegija su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais sutinka ir laiko juos pagrįstais.
17. Kasacinio teismo praktikoje sutarčių aiškinimo klausimu yra nurodyta, kad, kilus sutarties šalių ginčui, teisme gali nepavykti nustatyti tikrųjų šalių ketinimų, ypač jei sandorio šalys laikosi priešingų pozicijų, skirtingai interpretuoja sudarant sutartį buvusią jų valią ar ją iškreipia, nesutaria dėl sutarties tikslų ar turinio. Todėl tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-79-313/2024).
18. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, analizuodama Susitarimo 7 punkto tekstą, atkreipia dėmesį į tai, kad jame nėra konkrečiai suformuluotas kapavietės sutvarkymo išlaidų dydis. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad Susitarimo sudarymo metu nei ieškovė, nei atsakovė neturėjo duomenų, kiek kainuos kapavietės sutvarkymas. Todėl konkrečiu atveju, teisėjų kolegijos nuomone, šalių buvo susitarta tik dėl sprendimo atlyginti šias išlaidas priėmimo momento, t. y. tai, kad sprendimas dėl kapavietės sutvarkymo išlaidų kompensavimo bus priimtas ieškovei pateikus paminklo įgijimo, pastatymo, įrengimo ir kitas susijusias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Konkrečiu atveju šalys Susitarimo 7 punkto nuostata neišsprendė kapavietės sutvarkymo išlaidų dydžio nustatymo ir atlyginimo klausimo, o tik sutarė, kad toks sprendimas bus priimtas įvykus tam tikram įvykiui ateityje. Aptariamu atveju, vertinant Susitarimo 7 nuostatos turinį, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad Susitarimo 7 punkto formuluotė „sprendimas <...> bus priimtas atskirai“ reiškia ir tam tikrą draudiko (atsakovės) veiksmų laisvę, vadovaujantis teisės aktais ir pateiktais dokumentais, vertinti kapavietės sutvarkymo išlaidų dydį, todėl, kitaip aiškinant šią nuostatą, draudikės nebūtų galima laikyti subjektu, priimančiu sprendimą. Taigi, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, lingvistiškai aiškinant Susitarimo 7 punktą, nėra pagrindo išvadai, kad šalys buvo susitarusios dėl to, kiek kapavietės sutvarkymo išlaidų atlygins draudikė, nepriklausomai nuo to, ar tai būtų būtinosios, ar kokios kitos patirtos išlaidos, todėl nebuvo ir susitarusios dėl to, kad draudikė atlygins bet kokio dydžio kapavietės sutvarkymo išlaidas. Be to, kad nebus atlyginamos absoliučiai visos ieškovės patirtos išlaidos dėl kapavietės sutvarkymo, ieškovė turėjo suprasti tuomet, kai atsakovė 2022 m. balandžio 20 d. ir 2022 m. balandžio 21 d. informavo ieškovę, kad po to, kai ji pateiks dokumentus, patvirtinančius kapavietės sutvarkymo darbus, t. y. patirtas išlaidas kapavietės sutvarkymui, atsakovė ieškovei kompensuos tik būtinąsias kapavietės sutvarkymui patirtas išlaidas pagal vidutines rinkos kainas, kurias atsakovė įvertino 3 000,00 Eur suma. Tačiau ieškovei dėl tokio atsakovės atsakymo, kad ši kompensuos tik būtinąsias kapavietės sutvarkymo išlaidas, nurodžius konkrečią 3 000,00 Eur sumą, įtarimų nekilo, ji toliau derino kapavietės sutvarkymo darbus. Ieškovė neginčijo Susitarimo nei dėl suklydimo, nei dėl apgaulės ar panašiai.
19. Apeliantė neneigia, kad jos pasiūlymo pagrindu Susitarimo 7 punkto nuostata buvo pakeista, tačiau nesutinka su tuo, kad pasiūlyta Susitarimo 7 punkto sąlygos formuluotė tūrėtų būti laikoma nauja šio punkto sąlyga. Konkrečiu atveju nėra ginčo dėl to, kad šalys dėl Susitarimo 7 punkto derėjosi, t. y. derino Susitarimo 7 punktą siūlydamos savo variantus. Ieškovei pasiūlius Susitarimo 7 punkto sąlygą pakeisti atsakovė sutiko, t. y. šiuo atveju šalys suderino savo valią dėl Susitarimo 7 punkto nuostatos. Ir tik sutarusios dėl Susitarimo 7 punkto nuostatos šalys pasirašė (duomenys neskelbtini) susitarimą. Tokiu atveju Susitarimo 7 punkto nuostata, siūlyta atsakovės, buvo pakeista nauja, t. y. ieškovės pasiūlyta Susitarimo 7 punkto sąlyga. Todėl sutikti su apeliantės argumentais, kad neva ši sąlyga negali būti vertinama, kaip nauja Susitarimo sąlyga, nėra jokio teisinio pagrindo. Atsižvelgusi į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus dėl sąlygos formuluotės, kaip nepagrįstus. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo ir tą aplinkybę, kad, šalims derinant savo valią dėl Susitarimo 7 punkto sąlygos, ieškovė galėjo siūlyti tiesiogiai įtvirtintas formuluotes dėl atlygintinų išlaidų dydžio kompensavimo, tačiau to nedarė, dėl konkretaus kompensacijos dydžio (minimalaus ir (ar) maksimalaus) ieškovė su atsakove nesitarė. Todėl, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, ginčo nuostatoje nėra tokių formuluočių, kurioms esant būtų pagrindas nuspręsti dėl kompensacijos už kapavietės sutvarkymą dydžio.
20. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu, apeliaciniame skunde iš esmės argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą vadovavosi tik atsakovės pateiktais įrodymais; apeliantės pateiktos pažymos apie vidutinę paminklų vertę teismas nevertinto; nevertino, kad kapavietės dydis nėra didelis; nevertino aplinkybės, kad kapavietė senose kapinėse ir privažiavimo nepatogumai padidina kainą, kad kapavietei sutvarkyti pasirinktos medžiagos yra įprastinės – granito akmuo, o kapo sutvarkymo darbai priskirtini būtiniesiems.
21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nors ieškovė ir yra pateikusi pirmosios instancijos teismui įrodymus, kurie patvirtina kapavietės įrengimo išlaidas, t. y. (duomenys neskelbtini) šalių sudarytą autorinę sutartį, kuria šalys sutarė, kad bus sukurtas autorinis kūrinys „Angelo sparnai“ už 5 000,00 Eur; UAB „Kūlis“ pateiktą 2022 m. lapkričio 7 d. PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nurodyta atliktų darbų kaina ir medžiagos: granito plokštės – 1 470,00 Eur; granitinis paminklas – 16 731,40 Eur; kiti darbai – 2 566,11 Eur, iš viso 25 128,69 Eur (20 767,51 Eur plius 4 361,18 Eur PVM). Visa išlaidų suma yra 30 126,69 Eur, likusi neatlyginta išlaidų suma – 26 126,69 Eur išlaidos už mirusio tėvo kapavietės sutvarkymą. Tačiau atsižvelgusi į ieškovės poziciją dėl ieškinio nagrinėjimo ribų, t. y. į tai, kad ieškovė savo reikalavimus kildina iš sutartinių teisnių santykių, o ne iš delikto, teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepasisakė dėl ieškovės pateiktų įrodymų apie kapavietės įrengimui patirtas išlaidas, nes pati ieškovė tokių klausimų pirmosios instancijos teisme nekėlė. Konkrečiu atveju bylos nagrinėjimo dalyką sudarė ne patirtų išlaidų kompensacijos dydžio nustatymas, t. y. nebuvo įrodinėjimas kompensacijos už patirtas kapavietės išlaidas dydžio pagrįstumas, o byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl šalių sutartinės atsakomybės, t. y. dėl šalių sudaryto Susitarimo 7 punkto nuostatos tinkamo vykdymo. Dėl šių apeliantės reikalavimų pirmosios instancijos teismas pasisakė. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, analizuoti apeliantės nurodomas aplinkybes dėl apeliantės pateiktos pažymos apie vidutinę paminklų vertę, apie kapavietės dydį, apie jos vietą, privažiavimą prie kapo, medžiagų pasirinkimą kapavietei sutvarkyti pagrindo nėra, kadangi šių aplinkybių ieškovė neįrodinėjo (CPK 178 straipsnis).
22. Atsakovė pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad apskaičiuodama ir priimdama sprendimą dėl kompensacijos už įrengtą kapavietę dydžio ji rėmėsi Taisyklių 11 punktu, kuris numato, kad žalos, atsiradusios dėl nukentėjusio trečiojo asmens gyvybės atėmimo, dydį nustato atsakingas draudikas ar Biuras; žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į mirusįjį laidojusių asmenų pateiktus dokumentus, įrodančius protingas bei pagrįstas laidojimo ir su tuo susijusias išlaidas (atskaičius laidojimo pašalpas, gautas pagal teisės aktus, ir vadovaujantis kitais gautais dokumentais apie žalą). Todėl atsakovė vykdydama Susitarimo 7 punktą ir Taisyklių 11 punktą priėmė atskirą sprendimą dėl kapavietės išlaidų kompensavimo ir ieškovei, atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismui pateiktą suvestinę lentelę ir dokumentus, kurių pagrindu ji sudaryta, pagrindžiančius vidutinį kapavietės sutvarkymo dydį, išmokėjo 4 000,00 Eur išmoką. Todėl šiuo atveju teisėjų kolegija atsakovės sutartinių santykių pažeidimo, kaip teigia ieškovė, neįžvelgia.
23. Apibendrindama teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, kai šalių sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei, sutarties šalys yra saistomos sutartinių įsipareigojimų vykdymo, t. y. tokių sutarties sąlygų dėl kurių jos pačios susitarė. Konkrečiu atveju teisėjų kolegija nenustatė, kad iš Susitarimo 7 punkto sąlygos formuluotės būtų galima nuspręsti dėl minimalaus, maksimalaus, būtinojo ar absoliutaus kapavietės sutvarkymo kompensacijos dydžio. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, šalims suderinus Susitarimo 7 punkto sąlygą, ieškovė nepagrįstai tikėjosi, jog bus kompensuotos absoliučiai visos jos patirtos išlaidos įrengiant ir sutvarkant žuvusio tėvo kapavietę. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo išvada, jog Susitarimo 7 punktas negali būti aiškinamas taip, kad atsakovė Susitarimo pagrindu buvo įsipareigojusi atlyginti bet kokio dydžio kapavietės sutvarkymo išlaidas, pagrįsta. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, konkrečiu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad šalių sudaryto Susitarimo 7 punkto nuostata būtų įpareigojanti atsakovę ieškovei išmokėti tokio dydžio kompensaciją, kokio reikalauja ieškovė, kadangi ši punkto nuostata atsakovės to daryti neįpareigoja. Todėl atsakovė nepažeidė sutartinių teisnių santykių pagal šalių sudarytą Susitarimo 7 punkto nuostatą, įvykdė ją tinkamai, t. y., pagal Susitarimo 7 punkto nuostatą ieškovei pateikus duomenis dėl kapavietės sutvarkymo, priėmė sprendimą dėl kompensacijos ieškovei už patirtas išlaidas tvarkant kapavietę išmokos ir šią išmoką sumokėjo.
Dėl procesinės bylos baigties
24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą. Įvertinusi aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl skundžiamą teisėtą ir pagrįstą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. balandžio 9 d. sprendimą pakeisti ar panaikinti remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
25. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis). Atmetus ieškovės apeliacinį skundą jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
26. Atsakovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nepateikė, todėl klausimas dėl jos patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. balandžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.