Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovei Laurai Morkūnei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. V. ieškinį atsakovui V. V. bei atsakovo V. V. priešieškinį ieškovei M. V. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, turto padalijimo; tretieji asmenys UAB „GF bankas“, UAB „Tele2”; institucija, teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl santuokos nutraukimo

14. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų matyti, kad M. V. (ikisantuokinė pavardė S.) ir V. V. (duomenys neskelbtini) įregistravo santuoką Šalčininkų rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašas Nr. 3 (1 t., b. l. 8).

15. Šalys patvirtino, kad kartu nebegyvena, nepalaiko santuokinių ryšių, nebeveda bendro ūkio, išsaugoti šeimos nepavyks, nes kiekvienas gyvena savo gyvenimą, ieškovė laukiasi vaiko nuo kito vyro, todėl santuoka tarp šalių laikytina iširusia.

16. Ieškovė M. V. prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tačiau atsakovas V. V. tam prieštaravo ir reikalavo, kad santuoka būtų nutraukta dėl ieškovės M. V. kaltės.

17. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsniu, sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (2 dalis). Jeigu sutuoktinis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina, preziumuojama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės (3 dalis).

18. Atsakovas V. V. dėl santuokos iširimo kaltino sutuoktinę M. V. priešieškinyje nurodęs, kad ieškovė išvarė jį iš sutuoktinių bendrai skolintų lėšų suremontuotų savo tėvo namų, tikėtina, jau turėdama kitą partnerį. Ieškovė teismo posėdyje patvirtino, kad gyvena su kitu vyru ir laukiasi jo vaiko. Taigi ieškovės kaltė dėl santuokos iširimo anot atsakovo iš esmės siejama su jos neištikimybe.

19. Minėta, kad vieno iš sutuoktinių neištikimybė pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį yra laikoma to sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcija. Tačiau teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

21. Atsakovas V. V. sutuoktinės kaltės įrodymu laikė ir tai, kad ieškovė išvarė jį iš namų, kurie buvo suremontuoti bendrai pasiskolintomis lėšomis. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovo nurodytos aplinkybės apie tai, kad ieškovė išvarė atsakovą iš namų, kuriems suremontuoti jo vardu buvo paimtas 10 000,00 Eur kreditas, gali būti laikomos jų santykių iširimo pasekme, bet ne priežastimi, kadangi byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė išvarydama atsakovą iš namų siekė sau kokios nors materialios naudos (pvz. atsakovo sąskaita suremontuoti savo tėvo namą nekuriant su atsakovu ilgalaikių šeiminių santykių).

22. Atsakovas kaltino ieškovę ir vaikų nepriežiūra. Šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį, kad sutuoktinių teisės ir pareigos yra lygios ir abipusės. CK 3.27 straipsnyje numatyta, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Jeigu vienas sutuoktinis dėl objektyvių priežasčių negali pakankamai prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, tą pagal savo galimybes turi daryti kitas sutuoktinis. Tai reiškia, kad abu sutuoktiniai turi prisidėti prie bendros šeimos gerovės kūrimo, vaikų auginimo bei kitų klausimų sprendimo. Sutuoktiniai turi gerbti vienas kitą ir teikti vienas kitam visokeriopą pagalbą. Jeigu vienas iš sutuoktinių kokios nors situacijos nelaiko problema arba nesugeba iškilusios problemos spręsti, kitas sutuoktinis privalo padėti ir prisidėti prie problemos sprendimo. Jeigu atsakovas pastebėjo, kad jo manymu, ieškovė skiria nepakankamai dėmesio vaikų sveikatai, jų higienai ir kt., turėjo visų pirma aptarti šį klausimą su sutuoktine ir perimti iš jos pareigą rūpintis vaikais, jeigu vaikų motina susiklosčiusios situacijos nesprendė. Tačiau atsakovas neįrodė, kad būtų aptaręs situaciją su ieškove, ar bandė ją spręsti. Pažymėtina, kad tuomet, kai vaikai auga pilnoje šeimoje, atsakomybė už netinkamą vaikų priežiūrą tenka abiem tėvams, todėl šiuo atveju nėra pagrindo dėl vaikų nepriežiūros kaltinti tik jų motiną.

23. Ieškovė M. V. savo kaltės prisidėjus prie santuokos iširimo neginčijo, tačiau įrodinėjo, kad ir atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, piktnaudžiaudamas alkoholiu, per daug dėmesio skirdamas kitoms moterims.

24. Byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad atsakovo alkoholio vartojimas būtų probleminis, kad būdamas išgėręs, jis keltų grėsmę savo sutuoktinei ar vaikams, kad dėl besaikio vartojimo šeima patirtų nuostolių ar būtų kokių nors kitų rimtų pasekmių šeimos gerovei. Pats atsakovas nurodė, kad po darbo išgerdavo alaus, kartais šaukdavo ant vaikų, tačiau jo vertinimu, alkoholį vartojo saikingai. Pažymėjo, kad turėjo nuolatinį darbą, uždirbtas lėšas skirdavo šeimos poreikiams tenkinti, ko negalėtų padaryti, jeigu piktnaudžiautų alkoholiu, nurodytas aplinkybes pagrindė rašytiniais įrodymais.

25. Ieškovė tvirtino ir tai, kad atsakovas vartojo smurtą prieš nepilnametį sūnų, jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį. Teismui IBPS duomenų bazėje patikrinus ieškovės nurodytą informaciją dėl V. V. atžvilgiu pradėto baudžiamojo persekiojimo, nustatyta, kad iš tikrųjų 2025-08-01 atsakovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, įtariant jį BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytos veikos padarymu (smurto vartojimu prieš mažametį asmenį), tačiau 2025-10-15 buvo nutrauktas vadovaujantis BPK 212 straipsnio 1 punktu, 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, t. y. nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

26. Visgi atsakovas pripažino faktą, kad susirašinėdavo su kitomis moterimis, vienos moters vyras net buvo atvažiavęs pas jį į namus aiškintis santykius kodėl jis rašinėja svetimai žmonai. Toks atsakovo elgesys nelaikytinas lojaliu savo sutuoktinei, todėl taip pat prisideda prie tarp sutuoktinių kylančių nepasitikėjimo vienas kitu ir kaip galima to pasekmė santuokos iširimo.

27. Byloje yra įrodymų, patvirtinančių ir tai, kad ieškovės ir atsakovo šeimai, jiems dar gyvenant kartu, Šalčininkų socialinių paslaugų centras nuo 2024-01-05 iki 2024-11-05 teikė psichosocialines paslaugas, o nuo 2024-11-05 teikė socialinės priežiūros paslaugas (2 t., b. l. 32-33). Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad šalių šeimoje buvo kilusios problemos, kurių abu sutuoktiniai nesugebėjo spręsti dėl ko prireikė socialinių tarnybų įsitraukimo.

28. Taigi apibendrinant išdėstyta teismas sprendžia, kad atsakovas neįrodė, kad dėl jo ir ieškovės santuokos iširimo būtų kalta išimtinai ieškovė. Nagrinėdamas bylą teismas nustatė, kad abu sutuoktiniai pažeidė savo santuokines pareigas, nebuvo vienas kitam lojalūs, nerėmė vienas kito moraliai, taigi yra abu kalti dėl jų šeimos iširimo, todėl atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad ieškovės M. V. ir atsakovo V. V. santuoka iširo dėl jų abiejų kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

29. Po santuokos nutraukimo šalims, jų prašymu, paliktinos jų santuokinės pavardės.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

30. Šalys susilaukė dviejų vaikų – tai A. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir O. V., gim. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 9-10).

31. Ieškovė prašė nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ja, atsakovas sutiko su šiuo reikalavimu. Byloje nustatyta, kad šalių vaikai faktiškai gyvena su savo motina M. V.. Iki santuokos iširimo ieškovės ir atsakovo šeima gyveno ieškovės tėvui priklausančiame name, kuriame ieškovė su vaikais liko iki šiol gyventi. Tarnyba pripažino, kad šalių vaikų gyvenimas su motina visiškai atitinka jų interesus ir poreikius, vaikams sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo byloje nėra, todėl įvertinus nustatytas aplinkybes prieinama išvados, kad yra pagrindas nustatyti ieškovės ir atsakovo vaikų A. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir O. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina M. V..

Dėl išlaikymo vaikams priteisimo

32. Nustačius vaikų gyvenamąją vietą su motina, spręstinas išlaikymo vaikams priteisimo klausimas. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. V. 300,00 Eur, o nepilnametei dukrai O. V. 400,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, kasmet indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, pavedant M. V. tvarkyti nepilnamečių vaikų išlaikymo sumą uzufrukto teise.

33. Atsakovas sutiko mokėti kiekvienam vaikui po 170,00 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį.

34. Ieškovė įrodinėjo, kad dukrai O. V. reikalingas didesnis išlaikymas nei sūnui A. V. dėl turimų sveikatos problemų. Savo reikalavimą ieškovė grindė tuo, kad patiria papildomas, nuolatines išlaidas ilgalaikei nefrologinei priežiūrai (mokamos konsultacijos, kontroliniai tyrimai kas mėnesį ar kas kelis mėnesius); papildomas keliones į specializuotus gydymo centrus (VUL Santaros klinikas Vilniuje); išlaidas vaistams nuo traukulių, antibiotikams, profilaktiniams preparatams; specialiai mitybai ir prevencinėms priemonėms infekcijoms išvengti.

36. Dėl nurodytos inksto patologijos bei patirto traukulių priepuolio mergaitei neįgalumas nenustatytas, priešingai nei teigė ieškovė, jokia speciali mityba nebuvo paskirta, išlaidos vaistams nuo traukulių bei kitiems medikamentams nėra nuolatinio pobūdžio, o susijusios tik su šiuo konkrečiu atveju, poreikio mokamoms nefrologo konsultacijoms bei dažnesniems mokamiems kontroliniams tyrimams taip pat nenustatyta, kadangi profilaktinis tikrinimas gydytojų paskirtas tik vieną kartą per metus ir šis vizitas bei kontroliniai tyrimai gali būti užtikrinti juos apmokant iš Valstybinės ligonių kasos lėšų. Kitų duomenų, kad nepilnametės O. V. poreikiai būtų didesni nei kito šalių nepilnamečio vaiko A. V. byloje nėra, todėl teismas sprendžia, kad abiem vaikams tėvai turi teikti vienodo dydžio išlaikymą.

37. Vadovaujantis CK 3.192 straipsniu, abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (1 dalis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (2 dalis).

38. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje yra pasisakyta, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).

39. Pažymėtina, kad Lietuvoje nuo 2025-01-01 minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydis siekia 1038,00 Eur (brutto) ir atitinkamai 777,00 Eur (netto). Taigi šiuo metu orientacinis nepilnamečiui vaikui per mėnesį reikalingo išlaikymo dydis yra 777,00 Eur, kurį padalinus tėvams po lygiai, gautųsi, kad kiekvienas iš tėvų turėtų teikti vaikui 388,50 Eur išlaikymą. Ieškovė prašė priteisti sūnui 300,00 Eur dydžio, o dukrai 400,00 Eur dydžio išlaikymą, tačiau teismas pripažino, kad ieškovė neįrodė didesnių dukros poreikių ir konstatavo, kad abiem vaikams turi būti teikiamas vienodo dydžio išlaikymas.

40. Vadovaujantis minėta LAT praktika, tokio išlaikymo dydžio ieškovė neprivalo įrodinėti, kadangi jis yra mažesnis nei orientacinis kriterijus. Tuo tarpu atsakovas sutiko, kad iš jo būtų priteistas 170,00 Eur išlaikymas, kadangi tokio dydžio išlaikymą jis moka savo dukrai iš pirmos santuokos, todėl jam tenka pareiga įrodyti, kad vaiko poreikiai yra mažesni ir jiems tenkinti pakaks mažesnės pinigų sumos. LAT yra atkreipęs dėmesį, kad mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

41. Spręsdamas dėl priteistino išlaikymo dydžio, teismas visų pirma atkreipia atsakovo dėmesį, kad nors iš jo teismo sprendimu buvo priteistas 170,00 Eur išlaikymas, šiuo metu atsakovas savo dukrai turėtų mokėti didesnį išlaikymą, kadangi vadovaujantis CK 3.208 straipsniu, jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-07-09 nutarimu Nr. 684 patvirtintas Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašas (toliau – Indeksavimo tvarka), vadovaujantis kuriuo indeksavimas – tai periodinių išmokų, nustatytų fiksuotu dydžiu (pinigais), perskaičiavimas siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas (2 punktas). Skolininkas, mokantis periodines išmokas savo noru, privalo pats indeksuoti periodines išmokas. Jeigu skolininkas nevykdo pareigos indeksuoti periodines išmokas, teismo sprendimas, kuriuo priteistas išlaikymas ar žalos atlyginimas periodinėmis išmokomis, gali būti pateikiamas vykdyti antstoliui (Indeksavimo tvarkos 9 punktas).

42.1. periodinės išmokos indeksuojamos atsižvelgiant į praėjusių metų gruodžio mėnesio, palyginti su ankstesnių metų gruodžio mėnesiu, vartotojų kainų indeksą (toliau vadinama – kainų indeksas), kurį apskaičiuoja ir skelbia Lietuvos statistikos departamentas (nuo 2023-01-02 pavadinimas pakeistas į Valstybės duomenų valdymo agentūra – teismo pastaba). Periodinės išmokos indeksuojamos, kai kainų indeksas lygus 101 arba didesnis (Indeksavimo tvarkos 3 punktas);

42.2. periodinės išmokos indeksuojamos kartą per metus einamųjų metų vasario mėnesį (Indeksavimo tvarkos 4 punktas).

42.3. periodinė išmoka dauginama iš vartotojų kainų indekso ir dalijama iš 100, gautas dydis apvalinamas vieno euro tikslumu: 49 ir mažiau centų atmetama, o 50 ir daugiau centų apvalinama iki euro (Indeksavimo tvarkos 5 punktas).

42.4. po pirmojo periodinės išmokos indeksavimo vėliau indeksuojamos perskaičiuotos periodinės išmokos (Indeksavimo tvarkos 6 punktas).

43. Vadovaujantis Indeksavimo tvarkos 7 punktu, neindeksuojamos tos periodinės išmokos, kurios įsiteisėjusiu teismo sprendimu paskirtos arba pakeistos per paskutinius 6 mėnesius iki vasario 1 dienos.

44. Sprendimas, kuriuo iš atsakovo V. V. priteistas išlaikymas jo nepilnametei dukrai I. V., įsiteisėjo 2018-08-31, todėl priteisto išlaikymo sumai indeksas galėjo būti skaičiuojamas ne anksčiau kaip nuo 2020-02-01. Kaip matyti iš Valstybės duomenų valdymo agentūros paskelbtų vartotojų kainų indeksų periodinėms išmokoms indeksuoti (https://osp.stat.gov.lt/kainu-indeksai-pokyciai-ir-kainos), nuo 2020-02-01 galiojo 2019 m. gruodžio mėnesį paskelbtas 102,7 vartotojų kainų indeksas. Todėl nuo 2020-02-01 V. V. turėjo mokėti vaikui 175,00 Eur išlaikymą.

45. Nuo 2021-02-01 galiojo 2020 m. gruodžio mėnesį paskelbtas 100,2 vartotojų kainų indeksas. Šis rodiklis neviršijo Indeksavimo tvarkos 3 punkte numatytos ribos, nuo kurios išlaikymas turi būti indeksuojamas, todėl 2021 metais mokėtas išlaikymas neturėjo būti indeksuojamas. 2021 m. gruodžio mėnesį vartotojų kainų indeksas pasiekė 110,6 rodiklį, kuris taikytinas indeksuojant išlaikymą nuo 2022-02-01. Vadovaujantis Indeksavimo tvarkos 6 punktu, naujas indeksas taikytinas išlaikymo dydžiui, kuris jau buvo perskaičiuotas paskutinį kartą. Taigi nuo 2022-02-01 V. V. turėjo mokėti vaikui 194,00 Eur išlaikymą (175,00 x 110,6 / 100 = 193,55 Eur, pritaikius apvalinimo taisyklę – 194,00 Eur).

46. 2022 m. gruodžio mėnesį paskelbtas naujas vartotojų kainų indeksas periodinėms išmokoms apskaičiuoti ir nuo 2023-02-01 įsigaliojo 121,7 indekso reikšmė. Tai reiškia, kad nuo 2023-02-01 vaikui mokėtino išlaikymo suma sudaro 236,00 Eur (194,00 Eur x 121,7 / 100 = 236,09 Eur, pritaikius apvalinimo taisyklę – 236,00 Eur). Nuo 2024-02-01 indeksas buvo lygus 101,2, todėl išlaikymo dydis sudarė 239,00 Eur (236,00 Eur x 101,2 / 100 = 238,83 Eur, pritaikius apvalinimo taisyklę – 239,00 Eur). Nuo 2025-02-01 išlaikymui apskaičiuoti taikytinas indeksas 102,1, atitinkamai išlaikymo dydis pasiekė 243,00 (238,00 Eur x 102,1 / 100 = 242,99 Eur, suapvalinus – 243,00 Eur).

47. Taigi iš nurodytų duomenų matyti, kad nors 2018-07-31 teismo sprendimu iš V. V. priteistas 170,00 Eur dydžio išlaikymas nepilnamečiui vaikui, tačiau taikant CK 3.208 straipsnyje numatytą privalomą išlaikymo dydžio indeksavimą, šiuo metu atsakovas savo dukrai turėtų mokėti jau nebe 170,00 Eur, o 243,00 Eur dydžio išlaikymą, todėl teismas neturi pagrindo pritarti atsakovo pozicijai, kad šiuo metu 170,00 Eur išlaikymas būtų pakankamas ir kitiems dviem jo nepilnamečiams vaikams.

48. Nustatydamas konkretų šalių vaikams priteistino išlaikymo dydį, teismas atsižvelgia į abiejų tėvų turtinę padėtį. Ieškovė šiuo metu nedirba, nuo 2024-03-02 iki 2024-09-30 gaudavo nedarbo draudimo išmoką (1 t., b. l. 14, Liteko duomenys), turi dar vieną nepilnametį vaiką – tai A. T., gim. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 12), teismo posėdyje patvirtino, kad laukiasi dar vieno vaiko. Savo vardu registruoto nekilnojamojo turto bei transporto priemonių neturi. Iki 2026-11-28 turi finansinį įsipareigojimą UAB „Tele2“ kas mėnesį mokėdama 48,25 Eur įmokas (2 t., b. l. 161-162). Su vaikais gyvena savo tėvo gyvenamajame name.

49. Atsakovas nuo 2020-01-31 dirba (duomenys neskelbtini), kas mėnesį gauna apie 1500,00 Eur darbo užmokestį neatskaičius mokesčių (1 t., b. l. 124-127, Liteko duomenys). Atsakovo darbo užmokestis į rankas nesiekia 1000,00 Eur (2 t., b. l. 182-187). Turi dar vieną nepilnametį vaiką – tai I. V., gim. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 121), kuriai 2018-07-31 Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5249-604/2018 iš V. V. priteistas 170,00 Eur dydžio išlaikymas, mokamas kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2018-03-30 iki vaiko pilnametystės (1 t., b. l. 128-133). Savo vardu registruoto nekilnojamojo turto bei transporto priemonių neturi. Iki 2032-08-20 turi finansinį įsipareigojimą UAB „GF bankas“ kas mėnesį mokėdamas 379,02 Eur įmokas. Gyvena motinai priklausančiame gyvenamajame name.

50. Apibendrinant apie atsakovo turtinę padėtį gautus duomenis, matyti, kad atsakovas dėl objektyvių priežasčių neturi pakankamai pajamų teikti savo vaikams 300,00 Eur išlaikymą, kadangi susumavus atsakovo išlaidas vien paskolos dengimui bei trijų vaikų išlaikymui (379,02 Eur (kredito grąžinimas) + 243,00 Eur (išlaikymo suma, kuri turėtų būti mokama pirmai dukrai) + 300,00 Eur + 300,00 Eur), gaunasi 1222,02 Eur suma, kuri ženkliai viršija atsakovo gaunamas pajamas, o atsakovo asmeninių būtinų kasdienių poreikių tenkinimui pinigų nelieka visai. Sprendžiant dėl vaikų poreikiams tenkinti priteistino išlaikymo dydžio būtina turėti omenyje ir tai, kad šalims gyvenant kartu atsakovas dirbo toje pačioje darbovietėje kaip ir dabar, jo darbo užmokestis iš esmės liko nepakitęs ir tokio dydžio gaunamo darbo užmokesčio pakako šeimos ir vaikų poreikiams tenkinti, todėl galima daryti išvadą, kad vien ta aplinkybė, kad šalys nustojo kartu gyventi, negali iš esmės pakeisti vaikams būtino išlaikymo dydžio, nesant kitų tai įtakojančių priežasčių. Šioje byloje teismas tokių priežasčių nenustatė.

51. Atkreiptinas dėmesys ir į teismų praktikoje pripažintą aplinkybę, kad iš tėvų priteisiamas išlaikymo dydis gali būti mažinamas į vaikui reikalingo išlaikymo dydį įskaitant „vaiko pinigus“. LAT yra išaiškinęs, kad teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

52. Nagrinėjamoje situacijoje teismas sprendžia, kad atsakovui yra būtina valstybės parama, kadangi jo turtinė padėtis neleidžia teikti vaikams net ir orientacinio dydžio išlaikymo, todėl nustatant priteistino išlaikymo dydį yra pagrindas į šį dydį įskaityti kiekvienam vaikui pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą priklausančio dydžio išmoką. Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą vienam vaikui kas mėnesį skiriama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka. Nuo 2025 metų sausio mėnesio išmoka vaikui sudaro 122,50 Eur. Be to, ieškovė, kaip tris vaikus auginantis asmuo, turi teisę į papildomą 1,03 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoką kiekvienam vaikui. Taigi šio sprendimo priėmimo metu ji turi teisę gauti 194,60 Eur išmoką vaikui.

53. Ieškovės vertinimu, vieno vaiko poreikiams tenkinti yra būtinas 600,00 Eur išlaikymas. Teismui pripažinus pagrindą mažinti iš atsakovo priteistiną išlaikymo dydį išmokos vaikui dydžiu, prieinama išvados, kad iš atsakovo priteistino išlaikymo dydis sudaro 203,00 Eur (600,00 Eur - 194,60 Eur) / 2).

54. Apibendrindamas išdėstyta teismas pripažįsta, kad atsakovas įrodė, kad dėl objektyvių priežasčių negali teikti vaikams ieškovės prašomo dydžio išlaikymą, teismas pripažino, kad priteistino išlaikymo dydis turi būti mažinamas išmokos vaikui dydžiu, todėl iš atsakovo V. V. priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams A. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir O. V., gim. (duomenys neskelbtini), mokamas kiekvienam iš vaikų kas mėnesį 203,00 Eur dydžio periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2024-11-28) iki vaikų pilnametystės, kasmet indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, bei pavedant M. V. tvarkyti nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtą pinigų sumą uzufrukto teise.

Dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo

55. Tiek ieškovė M. V., tiek atsakovas V. V. pateikė teismui savo bendravimo su vaikais tvarkos variantus. Įvertinęs abi pateiktas tvarkas, teismas nustatė, kad jos iš esmės yra analogiškos, atitinka vaikų bei šalių interesus, išskyrus kelis punktus. Visgi esminio ginčo tarp šalių dėl jų nėra, todėl teismas, spręsdamas kokią bendravimo su vaikais tvarką nustatyti, pasisakys tik dėl tų punktų, dėl kurių šalių nuomonės išsiskyrė.

56. CK 3.175 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

57. LAT yra pažymėjęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (3K-3-16-706/2016).

58. Šiuo atveju būtina atsižvelgti į tai, kad šalių vaikai pažįsta savo tėvą, nuo gimimo kartu su juo gyveno, duomenų, kad tėvas netinkamai elgtųsi su vaikais byloje nėra, duomenys apie tėvo prieš vaikus vartojamą smurtą nepasitvirtino, taigi pagrindo riboti tėvo ir vaikų bendravimą nėra, todėl sprendžiant dėl nustatytinos bendravimo tvarkos, teismas iš šalių pasiūlytų variantų pasirinks tą, kuris numato maksimalų bendravimo laiką su skyrium gyvenančiu tėvu.

59. Ieškovė savo siūlomos tvarkos pirmame punkte numatė, kad tėvas su vaikais bendraus lyginėmis savaitėmis savaitgaliais, vaikus pasiimdamas iš jų gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 10.00 val. ir grąžindamas sekmadienį iki 19.00 val. Tuo tarpu atsakovas su tokia tvarka sutiko iš dalies, reikalaudamas nustatyti, kad lyginių savaičių savaitgaliais jis vaikus pasiims ne šeštadienį, bet penktadienį iš karto iš vaikų ugdymo įstaigos. Ieškovė teismo posėdyje sutiko, kad vaikai būtų paimami penktadieniais, tačiau pageidavo, kad prieš vykstant pas tėvą, jie grįžtų namo ir ji galėtų juos tinkamai suruošti. Atsakovas šiai sąlygai neprieštaravo. Šalys nurodė, kad gyvena viename kaime, vaikai šiame kaime lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą, tad paimti vaikus ne iš darželio, bet iš jų gyvenamosios vietos atsakovui nesudarys didesnių sunkumų, todėl pirmas bendravimo su vaikais tvarkos punktas nustatytinas pagal šalių teismo posėdyje sutartą variantą, t. y. atsakovui lyginių savaičių penktadienį paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo 19.00 val. ir grąžinant vaikus sekmadienį iki 19.00 val.

60. Ginčo dėl tėvo ir vaikų bendravimo švenčių dienomis tarp šalių nėra, abu pasiūlyti variantai yra identiški, tad tvirtinami be pakeitimų.

61. Dėl kitų bendravimo tvarkos punktų ginčo tarp šalių taip pat nebuvo, tačiau teismas pasisakys dėl ieškovės tvarkoje numatytų 8-10 punktų. Ieškovė numatė, kad tėvas turi teisę bendrauti su vaikais nuotolinio ryšio priemonėmis (vaizdo skambučiu ar kt.) kiekvieną pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį nuo 19.30 val. iki 20.00 val. Atsakovo tvarkos variante vaikai su tėvu ryšio priemonėmis bendrauja neribotai, atsižvelgiant į jų užimtumą. Teismo vertinimu, atsakovo pasiūlytas variantas labiau atitinka vaikų interesus, minėta, kad pagrindo riboti tėvo ir vaikų bendravimą nėra, todėl šiuo atveju nustatytinas atsakovo siūlomas variantas.

62. Ieškovė numatė savo tvarkos variante ir tokius du punktus: 1) tėvas įsipareigoja atsiliepti į vaikų motinos telefoninius skambučius bei informuoti apie vaikų savijautą ir sveikatos būklę; 2) tuo atveju, jei pagal vaikų elgesį galima įtarti jų blogą savijautą ar ligos požymius, vaikai nedelsiant grąžinami motinai, nepriklausomai nuo to, kad bendravimo laikas dar nėra pasibaigęs. Atsakovas tokiems bendravimo tvarkos punktams neprieštaravo, todėl jie įtrauktini į galutinę bendravimo tvarką.

63.1. Tėvas V. V. su nepilnamečiais vaikais A. V. ir O. V. bendrauja lyginių savaičių savaitgaliais, vaikus pasiimdamas iš jų gyvenamosios vietos penktadienį nuo 19.00 val. ir grąžindamas sekmadienį iki 19.00 val.

63.2. Šv. Kūčių ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 24–25 d.) – lyginiais metais vaikai paimami gruodžio 24 d. iki 12.00 val., grąžinami gruodžio 25 d. iki 19.00 val.

63.3. Antrąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.) – nelyginiais metais. Vaikai paimami gruodžio 26 d. iki 12.00 val., grąžinami tą pačią dieną iki 19.00 val.

63.4. Šv. Velykų pirmąją dieną – lyginiais metais, Šv. Velykų antrąją dieną – nelyginiais metais. Vaikai paimami švenčių dieną iki 12.00 val., grąžinami tą pačią dieną iki 19.00 val.

63.5. Jeigu bendravimas per šventes sutampa su lyginių savaitgalių bendravimu pagal 1 punktą, sekmadienį vaikai motinai negrąžinami, o lieka pas tėvą iki nustatyto šventinio bendravimo pabaigos.

63.6. Tėvo dienos proga (pirmą birželio sekmadienį) – tėvas bendrauja su vaikais ne eilės tvarka. Motinos dienos proga vaikai ne eilės tvarka bendrauja su motina.

63.7. Tėvas V. V. turi teisę su nepilnamečiais vaikais A. V. ir O. V. neribotai bendrauti telefonu, vaizdo skambučiais, socialiniais tinklais ir kitomis prieinamomis ryšio priemonėmis, atsižvelgiant į vaikų užimtumą, nedalyvaujant vaikų motinai.

63.8. Tėvas įsipareigoja atsiliepti į vaikų motinos telefoninius skambučius bei informuoti apie vaikų savijautą ir sveikatos būklę.

63.9. Tuo atveju, jeigu pagal vaikų elgesį galima įtarti jų blogą savijautą ar ligos požymius, vaikai nedelsiant grąžinami motinai, nepriklausomai nuo to, kad bendravimo laikas dar nėra pasibaigęs.

63.10. M. V. ir V. V., atsižvelgdami į vaikų norus ir interesus, gali susitarti dėl kitos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos. Susitarimas laikomas tinkamai patvirtintu elektroniniu paštu, trumpąja žinute, socialiniais tinklais. Šalių valia turi būti išreikšta aiškiai ir nedviprasmiškai, nenaudojant neapibrėžtų frazių.

64. Pažymėtina, kad teismo nustatytos vaikų ir tėvo bendravimo tvarkos vykdymo metu, paaiškėjus, kad numatyta bendravimo tvarka ar tam tikra jos dalis neatitinka vaikų interesų, ar pasikeitus aplinkybėms, tiek ieškovė, tiek atsakovas gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos nustatymo (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

Dėl teisinių pasekmių sutuoktinių turtinėms teisėms atsiradimo momento nustatymo

65. Ieškovė prašė nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi - 2024 m. rugsėjo 23 d.

66. Vadovaujantis CK 3.67 straipsniu, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo teisme dienos arba nuo notaro patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių įsigaliojimo dienos (1 dalis). Sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (2 dalis).

67. Faktinė aplinkybė, kad sutuoktiniai nustojo kartu gyventi, kaip santuokos iširimo požymis, sudarantis pagrindą ją nutraukti, pasireiškia, jei netvarkomas bendras ūkis ir negyvenamas santuokinis gyvenimas (CK 3.53 straipsnio 1, 2 dalys). Vien gyvenimas bendroje ar vienam iš sutuoktinių priklausančioje vienoje patalpoje nepatvirtina sutuoktinių gyvenimo kartu aplinkybės. Ji suprantama kaip gyvenimas bendrai rūpinantis buities, ūkio, vaikų priežiūros, jų ir tarpusavio išlaikymo, kitais reikalais (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2013).

68. Ieškovė įrodinėjo, kad nuo 2024-09-23 jiedu su atsakovu nustojo vesti bendrą ūkį. Tačiau atsakovas tvirtino, kad jų bendras gyvenimas nutruko tik tada, kai jis išsikraustė iš bendrų namų – 2025 metų sausio viduryje. Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, šalys ir po 2024-09-23 gyveno kartu, liudytojų teigimu, jie kartu švęsdavo šventes, atsakovas aprūpindavo šeimą, pervesdamas ieškovei pinigų, ką jis darydavo ir anksčiau. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas nuolat pervesdavo ieškovei pinigus bendriems šeimos poreikiams. Analizuodamas atsakovo banko sąskaitos išrašą nuo 2024-09-23 iki 2025 m. sausio, teismas nustatė, kad atsakovas ieškovei M. V. atliko šiuos mokėjimus: 2024-10-18 – 20,00 Eur, 2024-10-29 – 300,00 Eur, 2024-10-31 – 100,00 Eur, 2024-11-06 – 100,00 Eur, 2024-11-11 – 100,00 Eur, 2024-11-17 – 20,00 Eur, 2024-11-28 – 200,00 Eur, 2024-11-30 – 100,00 Eur, 2024-12-03 – 100,00 Eur, 2024-12-04 – 50,00 Eur, 2024-12-05 – 50,00 Eur, 2024-12-08 – 50,00 Eur, 2024-12-09 – 200,00 Eur, 2024-12-11 – 100,00 Eur, 2024-12-13 – 100,00 Eur, 2024-12-19 – 100,00 Eur, 2024-12-20 – 100,00 Eur, 2024-12-23 – 150,00 Eur, 2024-12-25 – 50,00 Eur, 2024-12-29 – 250,00 Eur, 2025-01-02 – 200,00 Eur, 2025-01-07 – 50,00 Eur, 2025-01-08 – 100,00 Eur ir 200,00 Eur (2 t., b. l. 165-187). Atsakovas visų nurodytų pervedimų paskirtyje buvo nurodęs, kad tai yra išlaikymas (alimentai), tačiau teismo posėdyje paaiškino, kad visuose pervedimuose mokėjimo paskirtis atsirasdavo automatiškai ir jos nekeisdavo, nes nebuvo reikalo išskirti mokėjimų, kadangi jie visi buvo daromi bendriems šeimos poreikiams, pavedimus darydavo visada, kai paprašydavo ieškovė.

69. Pagal pervedimų dažnumą bei bendrą pervestų pinigų sumą galima spręsti, kad tai nėra vien vaikų išlaikymui skirtos lėšos, kadangi vien 2024 metų gruodį atsakovas ieškovei pervedė 1300,00 Eur. Lyginant atsakovo atliekamus mokėjimus M. V. ir A. T. (atsakovo pirmajai žmonai) matyti, kad pastarajai atsakovas mokėjimus atlikdavo tik kartą per mėnesį ir neviršydamas teismo priteisto išlaikymo dydžio sumos (170,00 Eur). Nuo 2025 metų sausio vidurio M. V. atliekamų pervedimų dažnumas ir sumos taip pat pasikeitė. Nuo 2025 metų vasario atsakovas mokėdavo ieškovei tik vieną kartą per mėnesį, pervesdamas 300,00 Eur sumą.

70. Apibendrindamas išdėstyta, teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovės pozicija, kad ji ir atsakovas nustojo tvarkyti bendrą ūkį nuo 2024-09-23, kadangi byloje esantys įrodymai patvirtina atsakovo išreikštą poziciją, kad jie kaip šeima gyveno iki 2025 metų sausio vidurio, kuomet jis išsikraustė iš namų, iki nurodyto laiko atsakovas reguliariai aprūpindavo šeimą, skirdamas tam įvairias pinigų sumas. Todėl tenkinti ieškovės reikalavimą dėl sutuoktinių turtinėms teisėms teisinių pasekmių atsiradimo momento nustatymo nėra pagrindo.

Dėl bendro turto ir prievolių padalijimo

71. M. V. ir V. V. vardu Lietuvos Respublikos teritorijoje nėra registruota nekilnojamojo turto objektų (1 t., b. l. 11, 122), Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre transporto priemonės neįregistruotos (1 t., b. l. 123). Santuokos įgyto kilnojamojo turto šalys dalinti neprašė.

72. 2024-04-05 V. V. ir UAB „Elektroninių pinigų bitė“ sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 34214456 dėl 10 000,00 Eur paskolos namo remontui (1 t., b. l. 67-74, 138-145). Kreditorius pervedė kredito sumą į atsakovo banko sąskaitą 2024-04-12 (2 t., b. l. 170).

73. 2024-10-30 V. V. ir UAB „GF bankas“ sudarė Vartojimo kredito sutarties Nr. 90010907570 sandorį Nr. 1 dėl 17 700,00 Eur paskolos, iš kurios 9764,47 Eur pervesta pirminiam kreditoriui UAB „Elektroninių pinigų bitė“, o likusi 7935,53 Eur suma pervesta į V. V. banko sąskaitą (1 t., b. l. 75-84, 146-154).

74. Atsakovas reikalavo pripažinti prievolę kreditoriui UAB „GF bankas“ pagal 2024-10-30 Vartojimo kredito sutarties Nr. 90010907570 sandorį Nr. 1 jo ir ieškovės solidaria prievole, kadangi sutartis buvo sudaryta šeimos interesais ir šeimos poreikių tenkinimui. Ieškovė pripažino, kad 10 000,00 Eur paskola pagal 2024-04-05 V. V. sudarytą sutartį buvo paimta šeimos poreikiams tenkinti, šie pinigai panaudoti jos tėvo namo stogo remontui, kur jie gyveno kartu su atsakovu ir vaikais. Tačiau su 2024-10-30 V. V. sudaryta paskola nesutiko, tvirtino, kad ši paskola nebuvo skirta jų šeimos poreikiams tenkinti, dėl ko prieštaravo, kad ši prievolė būtų pripažinta jų su atsakovu solidaria prievole.

75. Pagal CK 3.109 straipsnio 2 dalį kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą. Pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga.

76. Byloje nėra ginčo, kad pirmoji paskola buvo paimta šalių šeimos poreikiams tenkinti ir galėtų būti pripažinta jų solidaria prievole kreditoriui, tačiau atsakovas sudarė antrą paskolos sutartį, kuria buvo refinansuota skola pirminiam kreditoriui bei papildomai paimta dar viena paskola. Sudarius antrą sutartį ir naujam kreditoriui visiškai atsiskaičius pagal 2024-04-05 V. V. ir UAB „Elektroninių pinigų bitė“ sudarytą Vartojimo kredito sutartį Nr. 34214456, pirmoji prievolė pasibaigė. Atsakovo teigimu, antra paskola taip pat paimta šeimos poreikiams tenkinti, kadangi su ieškove jie buvo susitarę šiuos pinigus skirti namo apšiltinimui. Byloje nustatyta, kad šalys namo apšiltinimo darbų nebuvo pradėję, jokių statybinių medžiagų tam tikslui neįsigijo, atsakovas pripažino, kad maždaug pusė naujos paskolos iki šiol liko nepanaudota, tačiau neginčijamų duomenų, ar atsakovas apskritai pervedė nors dalį antros paskolos ieškovei byloje nėra.

77. Iš pateiktų dokumentų yra žinoma, kad 2024-04-19, t. y. po pirmos paskolos gavimo, V. V. pervedė M. V. 9000,00 Eur (mokėjimo paskirtis – alimentai) (1 t., b. l. 134). Laikotarpiu nuo 2023-12-27 iki 2025-01-08 V. V. pervedė M. V. iš viso 14 675,00 Eur sumą (mokėjimo paskirtis – alimentai) (1 t., b. l. 135). Taigi iš bendros ieškovei pervestos pinigų sumos atėmus 9000,00 Eur sumą per vienerius metus atsakovas buvo pervedęs ieškovei 5675,00 Eur, kas per mėnesį sudaro apie 473,00 Eur. Byloje nustatyta, kad atsakovas pervesdavo ieškovei pinigus bendriems šeimos poreikiams tenkinti – maisto pirkimui, komunaliniams atsiskaitymams, vaikų išlaikymui ir kt., visų pervedimų paskirtyje nurodydamas, kad tai alimentai. Esant tokiai situacijai, neįmanoma atskirti, ar tarp tų pavedimų ieškovei buvo pervedama ir antros paskolos dalis, ir jeigu buvo, tai kokio dydžio. Svarbu ir tai, kad teikdamas paraišką dėl paskolos refinansavimo, atsakovas nurodė, kad sutartis sudaroma asmeniniams poreikiams (1 t., b. l. 80), asmeninį šios prievolės pobūdį savo atsiliepime pabrėžė ir pats kreditorius UAB „GF bankas“ (3 t., b. l. 17). Todėl atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad nesant patikimų įrodymų, kad visa pagal 2024-10-30 sutartį atsakovui V. V. suteikta paskola buvo paimta šeimos poreikiams tenkinti, galimybės atriboti pirmą ir antrą paskolą nėra, teismas neturi teisinio pagrindo pripažinti šios prievolės solidaria šalių prievole. Netenkinus šio atsakovo reikalavimo nėra pagrindo tenkinti ir kitų išvestinių reikalavimų, išdėstytų šio sprendimo 2.5, 2.6 punktuose.

78. Atsakovas priešieškinyje reiškė ir alternatyvų reikalavimą, t. y. tuo atveju, jeigu įsipareigojimas kreditoriui UAB „GF bankas“ būtų pripažintas jo asmenine prievole, priteisti jam iš ieškovės 12 125,92 Eur piniginę kompensaciją už visą namo ir stogo remontų sumą.

79. Atsakovas pateikė mokėjimo dokumentą, iš kurio matyti, kad 2024-09-03 jis sumokėjo UAB Jonseta 2515,67 Eur už statybinių medžiagų įsigijimą (1 t., b. l. 155-156). Priešieškinyje pateikė kitų stogo ir namo remontui skirtų išlaidų apskaičiavimą, tačiau jokių įrodymų, kad šios išlaidos iš tikrųjų buvo patirtos (pirkimo kvitų, važtaraščių, kt.) teismui nepateikė. Tačiau tarp šalių nėra ginčo, kad namo stogas buvo remontuojamas, iš pateiktų nuotraukų matyti, kad visas senas stogas buvo pakeistas nauju (1 t., b. l. 109-111), taigi atliktas ne dalinis stogo remontas, kuriam labiau tikėtina, kad buvo panaudota didelė pinigų suma. Ieškovė pripažino, kad visa pirmos paskolos suma buvo panaudota stogo bei namo remontui. Iš ieškovės sąskaitos išrašo matyti, kad V. V. 2024-04-19 pervedė jai 9000,00 Eur sumą, kurią ieškovė per kelis kartus išsigrynino, 2024-05-14 sumokėjo 64,00 Eur A. Z. už tapetus (2 t., b. l. 97-99).

80. Iš nurodytų aplinkybių galima spręsti, kad namas, kuriame gyveno ieškovės ir atsakovo šeima buvo iš esmės pagerintas tam tikslui paimtos paskolos lėšomis, atsakovui netrukus po namo remonto pabaigos išsikrausčius iš bendrų namų, visa remonto nauda liko ieškovei, todėl ieškovė privalo kompensuoti atsakovui paskolos dengimo išlaidas. Kadangi byloje nėra patikimų įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti tikslią remontui skirtą sumą, teismas pripažino solidarų pirmosios atsakovo sudarytos paskolos sutarties pobūdį, teismo vertinimu, ieškovė turi grąžinti atsakovui tas sumas, kurias jis sumokėjo pirminiam kreditoriui UAB „Elektroninių pinigų bitė“. Dengdamas paimtą paskolą laikotarpiu nuo 2024-04-19 iki 2024-09-18 V. V., pervedė UAB „Elektroninių pinigų bitė“ iš viso 1298,33 Eur sumą (1 t., b. l. 136), pagal 2024-10-30 atsakovo sutartį su UAB „GF bankas“ 9764,47 Eur pervesta pirminiam kreditoriui UAB „Elektroninių pinigų bitė“ (1 t., b. l. 76). Atsižvelgiant į tai iš ieškovės atsakovui priteistina 11 062,80 Eur (1298,33 Eur + 9764,47 Eur) kompensacija už šeimos poreikiams paimtos paskolos dengimą.

81. Ieškovė M. V. santuokos metu taip pat įgijo prievolę trečiajam asmeniui 2024-11-28 su UAB „Tele2“ sudariusi Judriojo ryšio paslaugų teikimo sutartį dėl 1568,99 Eur vertės įrangos įsigijimo (2 t., b. l. 161-162).

83. 2025-10-08 Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. iš atsakovo V. V. nepilnamečiams A. V. ir O. V. buvo priteistas laikinas išlaikymas, mokamas kas mėnesį 300,00 Eur dydžio periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos (2025-10-08) iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

84. Priimant sprendimą laikinosios apsaugos priemonės naikinamos. Tuo atveju, jeigu laikinas išlaikymas buvo mokėtas iki teismo sprendimo priėmimo, vykdant išieškojimą mokėtas laikinas išlaikymas turės būti įskaitytas į priteisto išlaikymo dydį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

85. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

86. Ieškovei M. V. nagrinėjamoje byloje buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba 100 procentų atleidžiant ją nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

87. Išnagrinėjus bylą iš esmės, tiek ieškinys, tiek priešieškinis buvo patenkinti iš dalies iš esmės vienoda apimtimi, tad laikyti, kad vienos šalies reikalavimai būtų patenkinti labiau nei kitos nėra pagrindo, todėl teismas sprendžia, kad šiuo atveju šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos joms nepriteistinos, valstybės patirtos garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos taip pat nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CK 3.61 str., 3.174 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200 str., CPK 93 str., 259 str., 270 str., 385 str.,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priešieškinį patenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės M. V. (ikisantuokinė pavardė S.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Šalčininkų rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašas Nr. 3.

Pripažinti, kad santuoka tarp šalių nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo M. V. palikti pavardę – V., V. V. pavardę – V..

Nustatyti nepilnamečių vaikų A. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir O. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina M. V..

Priteisti iš V. V. išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir O. V., gim. (duomenys neskelbtini), mokamą kiekvienam vaikui kas mėnesį 203,00 Eur (dviejų šimtų trijų Eur) dydžio periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2024-11-28) iki vaikų pilnametystės, kasmet indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti M. V. vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

1. Tėvas V. V. su nepilnamečiais vaikais A. V. ir O. V. bendrauja lyginių savaičių savaitgaliais, vaikus pasiimdamas iš jų gyvenamosios vietos penktadienį nuo 19.00 val. ir grąžindamas sekmadienį iki 19.00 val.

2. Šv. Kūčių ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 24–25 d.) – lyginiais metais vaikai paimami gruodžio 24 d. iki 12.00 val., grąžinami gruodžio 25 d. iki 19.00 val.

3. Antrąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.) – nelyginiais metais. Vaikai paimami gruodžio 26 d. iki 12.00 val., grąžinami tą pačią dieną iki 19.00 val.

4. Šv. Velykų pirmąją dieną – lyginiais metais, Šv. Velykų antrąją dieną – nelyginiais metais. Vaikai paimami švenčių dieną iki 12.00 val., grąžinami tą pačią dieną iki 19.00 val.

5. Jeigu bendravimas per šventes sutampa su lyginių savaitgalių bendravimu pagal 1 punktą, sekmadienį vaikai motinai negrąžinami, o lieka pas tėvą iki nustatyto šventinio bendravimo pabaigos.

6. Tėvo dienos proga (pirmą birželio sekmadienį) – tėvas bendrauja su vaikais ne eilės tvarka. Motinos dienos proga vaikai ne eilės tvarka bendrauja su motina.

7. Tėvas V. V. turi teisę su nepilnamečiais vaikais A. V. ir O. V. neribotai bendrauti telefonu, vaizdo skambučiais, socialiniais tinklais ir kitomis prieinamomis ryšio priemonėmis, atsižvelgiant į vaikų užimtumą, nedalyvaujant vaikų motinai.

8. Tėvas įsipareigoja atsiliepti į vaikų motinos telefoninius skambučius bei informuoti apie vaikų savijautą ir sveikatos būklę.

9. Tuo atveju, jeigu pagal vaikų elgesį galima įtarti jų blogą savijautą ar ligos požymius, vaikai nedelsiant grąžinami motinai, nepriklausomai nuo to, kad bendravimo laikas dar nėra pasibaigęs.

10. M. V. ir V. V., atsižvelgdami į vaikų norus ir interesus, gali susitarti dėl kitos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos. Susitarimas laikomas tinkamai patvirtintu elektroniniu paštu, trumpąja žinute, socialiniais tinklais. Šalių valia turi būti išreikšta aiškiai ir nedviprasmiškai, nenaudojant neapibrėžtų frazių.

Atmesti ieškovės M. V. reikalavimą dėl sutuoktinių turtinėms teisėms teisinių pasekmių atsiradimo momento nustatymo.

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo ieškovės M. V. prievolė UAB „Tele2“ pagal 2024-11-28 Judriojo ryšio paslaugų teikimo sutartį lieka ieškovės asmenine prievole.

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo atsakovo V. V. prievolė UAB „GF bankas“ pagal 2024-10-30 Vartojimo kredito sutarties Nr. 90010907570 sandorį Nr. 1 lieka atsakovo asmenine prievole.

Priteisti iš ieškovės M. V. atsakovui V. V. 11 062,80 Eur (vienuolikos tūkstančių šešiasdešimt dviejų Eur 80 ct) kompensaciją.

Panaikinti 2025-10-08 Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones (laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams).

Nepriteisti iš šalių jų patirtų bylinėjimosi išlaidų bei valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.

- Jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

- Išlaikymo indeksavimo tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-07-09 nutarimu Nr. 684 patvirtintame Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos apraše (toliau – Aprašas).

- Skolininkas, mokantis periodines išmokas savo noru, privalo pats indeksuoti periodines išmokas (Aprašo 9 punktas).