Utenos apylinkės teismo nuosprendis

uždarame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. B., gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, bedarbis, teistas Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2024 m. lapkričio 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojoje kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, bausmę atlikęs, turintis teistumą,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. L. B. sukėlė fizinį skausmą mažamečiams, o būtent: 2024 metų gruodžio mėnesio antroje pusėje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui, kartu gyvenantį posūnį A. G. tyčia rankomis pakėlė bei metė jį į lovos kampą, taip pat ne mažiau kaip vieną kartą diržu sudavė posūniui per sėdmenis, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, taip pat 2024 metų gruodžio mėnesio antroje pusėje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos veikos padarymui, kartu gyvenančiam posūniui A. G. vieną sykį ranka sudavė per sėdmenis.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, jų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai

17. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar nėra suklastoti ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini.

21. Kaltinamasis L. B. savo kaltės dėl nepilnamečiams sukelto fizinio skausmo nepripažino viso proceso metu, neigė naudojęs fizinį smurtą prieš mažamečius savo posūnius, nes, pasak kaltinamojo, nebuvo jokių mėlynių ar kitokių žymių ant nukentėjusiųjų kūnų. Pasak kaltinamojo, posūniai meluoja, be to, yra primokyti buvusios sutuoktinės ir kalba jos žodžiais. Be to, neigė ir anksčiau smurtavęs prieš sutuoktinę, nors teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo jis pripažintas kaltu, yra įsiteisėjęs, bausmę kaltinamasis įvykdęs. Kaltinamojo išsakytą versiją, kad jam pavartojus alkoholio, jis fiziškai nesmurtaudavo, kad tą dieną, kai vaikai nurodė vaiko teisų apsaugos specialistei šioje byloje nagrinėjamų įvykių aplinkybes apie prieš juos panaudotą smurtą, jis jokių peilių nemėtė, verandos stiklo neišdaužė, durų nesulaužė. Teismas kaltinamojo parodymus vertina kritiškai, kaip gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, kaltinamojo versija prieštarauja byloje esantiems įrodymams ir yra neįtikinama. Visų pirma, teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiųjų A. G. ir A. G. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais. A. G. apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad buvo kartą, kai tėtis su peiliu daužė į namo duris, du kartus jam sudavė bei nurodė, kad pirmą kartą metė jį ant lovos, o paskui diržu mušė. Kai ant lovos metė, buvo žiemos metas. Jis matė, kaip L. B. šaukė ant brolio A., mušė jį, nes davė tapke jam į nugarą, kai jis gulėjo lovoje. A. G. apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad kai tėtis pradėjo gerti, dažnai būdavo supykęs, o jie užsirakindavo savo kambaryje. Tėtis rėkavo, kad išlups kambario duris, taip pat pradėjo mėtyti peilius į duris. Matė, kaip prieš Kalėdas buvo paėmęs brolį A. už šono ir metė į lovos kampą. Broliui skaudėjo, todėl labai garsiai verkė. Dar prieš tai tėtis buvo sudavęs, trenkęs ranka jam ir broliui per užpakalį, dėl to juto skausmą, skausmą įvertina 5 balais 10-ies balų skalėje. Nurodyti abiejų nukentėjusiųjų parodymai sutampa su jų nurodytomis aplinkybėmis vaiko vertinimo anketose. A. G. vaiko teisų apsaugos specialistei nurodė, kad tėtis dažnai „rėkauja“. Patvirtino, kad tėtis jam ir jo broliams sudavė per užpakalį, tačiau negalėjo pasakyti kada tai buvo. Teigė, kad yra buvęs atvejis, kai tėtis jį pakėlė ir krisdamas ant lovos jis užsigavo nugarą. A. G. vaiko teisų apsaugos specialistei nurodė, kad praeitą savaitę, tikslios dienos nepamena, atėjo tėtis ir pradėjo garsiai „žaisti“ ir visiems trims (broliams ir jam) trenkė per užpakalį. Kaip teigia A., tėtis pakėlė už pažastų jo brolį A. ir užmetė ant lovos kampo, jam iki šiol nugarą skauda. Tėtis rėkė ant visų, supyko, kad vaikai žaidė su mobiliais telefonais. Abiejų nukentėjusiųjų, nors jie ir yra mažamečiai, parodymai, atsižvelgiant į jų amžių, yra nuoseklūs ir neprieštaringi, ikiteisminio tyrimo teisėjo vykdytose apklausose nukentėjusiųjų nurodytos aplinkybės nesiskiria nuo tų, kurios buvo nurodytos vaiko teisių apsaugos specialistei. Be to, kaltinamojo keliamą versiją, kad posūniai kalba mamos žodžiais, kad tuo metu vyko skyrybos paneigia tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ne pagal E. B. pranešimą, o reaguojant į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktą informaciją. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) patvirtino, kad 2025 m. gruodžio 29 d. tiksliai užfiksavo nukentėjusiųjų parodymus. Be to, pats kaltinamasis patvirtino teismui, kad skyrybos įvyko praėjus keletui mėnesių po nagrinėjamų įvykių ir įvyko bendru sutarimu, nukentėjusiųjų vaikų mama skyrybų proceso metu nenaudojo nei vienos baudžiamosios bylos duomenų. Teismas neturi pagrindo abejoti ir liudytojos E. B. parodymais, kad vyresniajam sūnui A. G. nustatyti specialieji poreikiai yra pasekmė dėl per ankstyvo ugdymo proceso pradėjimo. Be to, nukentėjusieji berniukai pagal savo amžių ir supratimą nurodė, apytikslį fizinio smurto prieš juos panaudojimo laiką, t. y. A. G. vaiko teisių specialistei 2024 m. gruodžio 29 d. nurodė, kad „praėjusią savaitę“, tą patį nurodė ir apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kad dar prieš savaitę iki peilių mėtymo, tėtis buvo brolį paėmęs už šono ir metęs į lovos kampą. Tuo tarpu A. G. nurodė, kad kai metė ant lovos, buvo žiema ir išeiginė, buvo rytas, į mokyklą nėjo. Nors kaltinamasis nurodė, kad neaiškus nusikaltimo padarymo laikas, tačiau duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu pripažino buvęs išgėręs. Abu nukentėjusieji patvirtino, kad dėl prieš juos pavartoto smurto jiems skaudėjo, jie verkė. Iš aptarto matyti, kad L. B. paaiškinimai prieštarauja byloje esantiems įrodymams, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje neprieštarauja.

22. Teismas, vadovaudamasis byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, juos visus išsamiai ir objektyviai išanalizavus bei sugretinus tarpusavyje pripažįsta, kad kaltinamasis L. B. mažamečiams A. G. ir A. G. sukėlė fizinį skausmą – 2024 metų gruodžio mėnesio antroje pusėje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui, kartu gyvenantį posūnį A. G. tyčia rankomis pakėlė bei metė jį į lovos kampą, taip pat ne mažiau kaip vieną kartą diržu sudavė posūniui per sėdmenis, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, taip pat 2024 metų gruodžio mėnesio antroje pusėje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos veikos padarymui, kartu gyvenančiam posūniui A. G. vieną sykį ranka sudavė per sėdmenis Atsižvelgiant į tai kas išdėstytą bei į kaltinamojo L. B. atliktus neteisėtus tyčinius veiksmus, į tai, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir jų pasekmes, bei to norėjo, teismas pripažįsta, kad kaltinamojo L. B. kaltė visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

Bausmės skyrimas

23. BK 140 straipsnio 3 dalies sankcija numato viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmes.

24. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

25. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo nauja BK 27 straipsnio redakcija (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573) ir šio straipsnio 1 dalyje jau nurodoma, jog teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Taigi, įsigaliojus naujai baudžiamojo įstatymo redakcijai, teismas asmenį recidyvistu pripažįsta ne savaime (nustačius pakartotinės nusikalstamos tyčinės veikos padarymo faktą), tačiau įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, tarpusavio ryšį, kaltininko asmenybę ir kitas aplinkybes, t. y. motyvuotu sprendimu. Tuo tarpu L. B. nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 27 straipsnio 1 dalies redakcija (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) numatė, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Tai yra nebuvo numatyta, kad teismas nagrinėdamas bylą motyvuotu sprendimu, o ne savaime, asmenį pripažįsta recidyvistu, įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, tarpusavio ryšį, kaltininko asmenybę ir kitas aplinkybes. Įvertinus aptartus BK 27 straipsnio 1 dalies pakeitimus nagrinėjamos bylos kontekste kaltinamojo L. B. atžvilgiu, nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigalioję BK 27 straipsnio pakeitimai lengvina jo teisinę padėtį, todėl taikomi.

26. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo padarytų nusikaltimo pobūdį, sunkumą, į tai, kad L. B., būdamas teistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir turėdamas neišnykusį bei įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, padarė naują tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš mažamečius šeimos narius, taipogi į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius byloje esančius duomenis ir kitas bylos aplinkybes, L. B. pripažįstamas recidyvistu ir ši aplinkybė sunkina jo atsakomybę (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

27. Kaltinamojo L. B. atsakomybę sunkina ir tai, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamojo L. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

28. Kaltinamasis padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnis 3 dalis). Praeityje du kartus atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 38 straipsniu, jo atžvilgiu 2024 m. lapkričio 25 d. buvo priimtas teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo L. B. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (1 t., b. l. 109-116). Šis teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2024 m. gruodžio 13 d. Viešųjų darbų bausmę atlikęs. Baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 117-125), nedirbantis (1 t., b. l. 126-127), išsituokęs, nuo 2025 m. sausio 29 d. iki 2025 m. vasario 14 d. gydytas (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). ). Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į visas byloje nustatytas aplinkybes, veikos pavojingumą (kaltinamasis ne pirmą kartą panaudojo fizinį smurtą kito asmens atžvilgiu). Kaltinamajam jau anksčiau buvo paskirta švelniausia BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta bausmė – viešieji darbai, tačiau ši bausmė nesulaikė kaltinamojo nuo tolesnio nusikalstamo elgesio. Teismo vertinimu, šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje antrą pagal griežtumą už padarytą veiką numatytą bausmę – laisvės apribojimą, jos terminą nustatant artimą minimaliam, t. y. 6 mėnesiams (BK 48 straipsnio 2 ). Teismas, vadovaudamasis BK 48 straipsnio 3 dalimi, skiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, ir įpareigoja kaltinamąjį būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

29. BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 4 punktu bei 5 dalies 4 punktu, kartu su intensyvia priežiūra skiria įpareigojimus ir draudimus: dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Teismo nuomone, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarinius (fizinio skausmo sukėlimas dviem mažamečiams), į kaltinamojo asmenybę, į nustatytas kaltinamojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, įvertinant kaltininko asmenybės resocializacijos poreikius, įvertinus kitas BK 61 straipsnyje nurodytas sąlygas, kaltinamajam skiriamos bausmės dydis atitinka bausmės paskirtį ir nepažeidžia bausmės teisingumo principo. Šioje byloje bausmės rūšis, jos dydis neprieštarauja teisingumo principui ir atitinka nukentėjusiųjų ir kaltininko teisėtų interesų pusiausvyrą. Teismo nuomone, ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma apribos L. B. galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, skatins jį laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti, bei bus daroma teigiama įtaka jo asmenybei.

Dėl civilinio ieškinio išsprendimo ir atstovavimo išlaidų

30. Nukentėjusiojo A. G. įgaliotasis atstovas advokatas I. R. 2025 m. sausio 29 d pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš kaltinamojo L. B. priteisti 500 Eur neturtinei žalai atlyginti ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad nusikaltimo metu prieš mažametį A. G. buvo panaudotas fizinis smurtas ir skausmingai mestas vaikas i lovos kraštą, dėl ko ilgą laiką skaudėjo nugarą, be to, smurtauta vėliau buvo ir pasitelkiant diržą ir juo skausmingai suduotas smūgis į sėdmenis, dėl ko mažametis jautė pakankamai ilgą laiką fizinį skausmą, smurtautojas yra artimas giminystės ryšiais susijęs asmuo, todėl kyla pagrįstos baimės dėl ateities, nes aukai su smurtavusiu giminaičiu ir vėliau gali tekti susitikti ir bendrauti įvairiais gyvenimiškais klausimais ir šie smurtavimo epizodai visad gali kelti didesnių ar mažesnių įtampu, nepaisant, kad laiko gali būti praėję po įvykio ir daug. A. G. besiformuojantis jaunas organizmas gali sąlygoti ir tai, kad byloje tiriamų įvykių poveikis A. G. psichikos būklei gali išryškėti ateityje, todėl atsiranda pagristos baimės dėl sveikatos pablogėjimo ir ateityje (1 t., b. l. 70-71).

31. Nukentėjusiojo A. G. įgaliotasis atstovas advokatas I. R. 2025 m. sausio 28 d pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš kaltinamojo L. B. priteisti 500 Eur neturtinei žalai atlyginti ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad nustatytos individualios šios bylos faktinės aplinkybės motyvuoja ir pagrindžia prašomą priteisti neturtinės žalos dydį, o būtent: nusikaltimo metu prieš mažametį A. G. buvo smurtauta stipriai ranka suduodant per sėdmenis, dėl ko mažametis jautė pakankamai ilgą laiką fizinį skausmą, buvo išsigandęs, nuliūdęs, nesaugiai jautėsi namuose, smurtautojas yra artimas giminystės ryšiais susijęs asmuo, todėl kyla pagrįstos baimės dėl ateities, nes aukai su smurtavusiu giminaičiu ir vėliau gali tekti susitikti ir bendrauti įvairiais gyvenimiškais klausimais. Šis smurtavimo epizodas visada gali kelti didesnių ar mažesnių įtampu, nepaisant, kad laiko gali būti praėję po įvykio ir daug. A. G. besiformuojantis jaunas organizmas gali sąlygoti ir tai, kad byloje tiriamo įvykio poveikis A. G. psichikos būklei gali išryškėti ateityje, todėl atsiranda pagristos baimės dėl sveikatos pablogėjimo ir ateityje (1 t., b. l. 86-87).

32. Teismo posėdžio metu nukentėjusiųjų įgaliotasis atstovas civilinius ieškinius palaikė. Kaltinamasis, suteikus jam paskutinį žodį, nurodė sutinkantis su civilių ieškinių sumomis.

33. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

34. Sprendžiant dėl pareikšto civilinio ieškinio pažymėtina, kad teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra tai, kad veikos padarytos prieš mažamečius posūnius, kurie dėl agresyvaus kaltinamojo elgesio patyrė fizinį skausmą, verkė. Pasekmės vertintinos atsižvelgiant į nukentėjusiųjų mažą amžių, psichosocialinę būseną, liekamuosius reiškinius. Teismų praktikoje pasisakoma, kad neturtinės žalos atlyginimo atvejais iš esmės nėra įmanomas teisės pažeidimu sukeltų padarinių pašalinimas natūra, t. y. padėties, buvusios iki pažeidimo, sukėlusio neigiamus dvasinius išgyvenimus, atkūrimas, ir kartu visiško žalos atlyginimo principo, kuris yra kertinis turtinės žalos atlyginimo atvejais, įgyvendinimas. Kita vertus, ši neturtinės žalos atlyginimo specifika neeliminuoja teismo pareigos maksimaliai įmanomai individualizuoti kiekvieną neturtinės žalos patyrimo atvejį ir parinkti tokį neturtinės žalos atlyginimo dydį, kuris konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis kuo labiau sumažintų asmens patirtą dvasinę skriaudą ir kitokio pobūdžio emocinius išgyvenimus ir suteiktų jam adekvačią satisfakciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018).

35. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, įvertinęs aplinkybes, turi nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, atsižvelgiant ir į kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Pagal teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 100 iki 1 200 Eur (žr. Vilniaus apygardos teismo nutartys ir nuosprendžiai Nr. 1A-290-891/2022, 1A-132-988/2022, 1A-219-851/2022, 1A-138-1035/2022, Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. 1A-106-606/2022, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-281-923/2022, 1A-540-397/2024, 1A-466-876/2024 ir kt.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-227/2017, 2K-347/2018, 2K-70-942/2022, 2K-130-387/2023 ir kt.).

36. Šiuo atveju, nustatant priteistinos sumos dydį, atsižvelgtina į tai, kad smurtas panaudotas namuose mažamečių atžvilgiu, tačiau nėra duomenų, kad būtų taikytas ilgas gydymas, stebima fizinių ar psichologinių liekamųjų reiškinių. Teismas neturi pagrindo netikėti tuo, kad nukentėjusieji dėl smurtinių kaltinamojo veiksmų patyrė fizinį skausmą, trumpalaikį stresą ir išgyveno, jautė baimę. Taip pat jaučia baimę ir iki šiol, nenori su kaltinamuoju susitikti. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir aktualią teismų praktiką, į tai, jog neturtinė žala padaryta tyčiniais L. B. veiksmais, teismas sprendžia, kad ieškiniais prašomos priteisti 500 Eur nukentėjusiesiems padarytos neturtinės žalos dydžiai atitinka padarytos veikos pavojingumą, neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, bei yra proporcingi nukentėjusiųjų patirtiems sužalojimams ir išgyvenimams. Nukentėjusiųjų A. G. ir A. G., atstovaujamų įgaliotojo atstovo, pareikšti civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinami visiškai ir iš kaltinamojo L. B. priteisiama 500 Eur suma A. G. neturtinei žalai atlyginti ir 500 Eur suma A. G. neturtinei žalai atlyginti.

37. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

38. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiesiems mažamečiam A. G. ir A. G. buvo paskirti įgaliotieji atstovai advokatai Irmantas Ruželė ir Valdas Bivainis. 2025 m. rugsėjo 16 d. byloje gauta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2025-10102.

39. BPK 106 straipsnyje numatyta, kad priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-431/2012, 2K-147/2013, 2K-52-942/2016, 2K-331-976/2018 ir kt.).

40. Atsižvelgiant į tai, kad atstovaujami buvo mažamečiai, advokatas Irmantas Ruželė rengė civilinį ieškinį ir nukentėjusiuosius atstovavo ikiteisminio tyrimo metu, o advokatas Valdas Bivainis nukentėjusiuosius atstovavo teisminio bylos nagrinėjimo metu, yra pagrindas priteisti prašomas antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Kaltinamasis L. B. nedirbantis, negaunantis pastovių pajamų, turintis nepilnamečių išlaikytinių, tačiau darbingas, jam nenustatytas neįgalumas, dėl to turi prisiimti atsiradusias pasekmes, kilusias dėl jo nusikalstamų veiksmų. Prašomos priteisti 1 087,61 Eur atstovavimo išlaidos priteistinos iš L. B. į valstybės biudžetą.

41. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 302, 304 straipsniais, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

L. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra įpareigojant kaltinamąjį būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

Vadovaujantis Lietuvos BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 4 punktu, 5 dalies 4 punktu, įpareigoti L. B. per 3 (tris) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos (smurtinį elgesį keičiančioje) programoje, bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; uždrausti visos bausmės atlikimo metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.), L. B. pripažinti recidyvistu.

L. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiojo nepilnamečio A. G. įgalioto atstovo advokato Irmanto Ruželės pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti nukentėjusiojo A. G. naudai iš L. B. 500,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki nukentėjusiojo A. G. pilnametystės nustatyti jo atstovę pagal įstatymą.

Nukentėjusiojo nepilnamečio A. G. įgalioto atstovo advokato Irmanto Ruželės pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti nukentėjusiojo A. G. naudai iš L. B. 500,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki nukentėjusiojo A. G. pilnametystės nustatyti jo atstovę pagal įstatymą.

Priteisti iš L. B. 1 087,61 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt septynis eurus 61 ct) valstybės patirtų išlaidų už A. G. ir A. G. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, įmokant jas į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT247300010112394300 „Swedbank“ AB, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas; Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Urbo bankas, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus (Vilniaus g. 41, Molėtai).