- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-22
- Bylos Nr.
- e2A-2167-432/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Visvaldas Kazakiūnas, Loreta Braždienė, Virginijus Kairevičius
- Ieškovas
- A. P., V. P.
- Atsakovas
- I. M.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Virginijaus Kairevičiaus ir Visvaldo Kazakiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), veikianti Klaipėdos apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (ieškovų) A. P. ir V. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025-04-01 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. P. ir V. P. ieškinį dėl nekilnojamojo daikto valdymo pažeidimų pašalinimo, pareikštą atsakovei I. M..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai A. P. ir V. P. kreipėsi į teismą, prašydami įpareigoti atsakovę I. M. pašalinti ieškovų nuosavybės teisės pažeidimus: ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atstatyti pastato – gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), rytinėje sienoje, palėpėje esantį langą taip, kad juo būtų galima naudotis kaip iki rekonstrukcijos – atidaryti ir uždaryti iš vidaus, kad kiti pašaliniai asmenys neturėtų galimybės, atidarę langą iš lauko, patekti į palėpę ir iš jos tiesiai į ieškovams priklausančias ir jų valdomas gyvenamąsias patalpas, esančias pirmajame namo aukšte. Atsakovei nustatytu terminu neįvykdžius šio įpareigojimo, leisti ieškovams atlikti lango atstatymo darbus atsakovės sąskaita, patirtų išlaidų atlyginimą išieškoti iš atsakovės. Ieškovai taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovai nurodė, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini). Ieškovui A. P. priklauso 7/20 dalys, ieškovei V. P. – 7/20 dalys, o atsakovei I. M. – 6/20 dalys šio gyvenamojo namo. Gyvenamasis namas yra vieno aukšto su palėpe. Pirmajame namo aukšte yra įrengti du atskiri būstai, iš kurių viename gyvena ieškovai, o kitame gyvena atsakovė. Iš ieškovų faktiškai naudojamos namo dalies (pirmojo aukšto) laiptais yra patenkama į mansardoje esančią palėpę, kurioje laikomi įvairūs daiktai.
3. Atsakovė 2024-05-09 be ieškovų žinios ir sutikimo gyvenamojo namo palėpėje įstatė plastikinį baltos spalvos langą, kuris atidaromas ir uždaromas tik iš lauko pusės. Dėl šių atsakovės veiksmų buvo pažeista ieškovų nuosavybės teisė ir šis pažeidimas pasireiškia dviem aspektais: 1) ieškovai negali naudotis šiuo langu, nes neturi galimybės iš vidaus jo nei atidaryti, nei uždaryti; 2) kyla grėsmė ieškovų ir jų turto saugumui, nes sudaryta galimybė bet kam iš lauko pusės per langą patekti į palėpę, o iš jos – tiesiai į ieškovų valdomą pirmojo aukšto namo patalpų dalį. Dėl tokių atsakovės veiksmų yra pažeidžiama ieškovų nuosavybės teisė, t. y. jiems trukdoma naudotis namais, todėl ieškovų, kaip turto savininkų, teisės turi būti ginamos teismine tvarka ieškovų prašomu būdu.
Šalies argumentai
4. Atsakovė I. M. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad šalys nėra nusistačiusios naudojimosi palėpės patalpomis tvarkos. Šioje palėpėje buvo įrengta pertvara, skirianti ieškovų ir atsakovės valdomas patalpas. Ieškovai į savo palėpės dalį patenka per jų gyvenamosiose patalpose esančius laiptus, tuo tarpu atsakovė į palėpę gali patekti tik per langą, kopėčiomis užlipusi iš lauko pusės. Daugiau nei prieš dešimt metų ieškovas A. P. išardė dalį palėpėje buvusios pertvaros ir atsakovės palėpės dalyje prikrovė statybinių medžiagų. Nuo tada atsakovės palėpės dalis tapo prieinama ieškovams, todėl patys ieškovai yra atsakingi už tai, jog iš atsakovės palėpės dalies galima patekti į ieškovų palėpės dalį.
5. Atsakovė 2024-05-09 pakeitė palėpėje buvusį langą, nes ankstesnis langas buvo senas, supuvusios medienos ir jį bedarant, šio lango rėmas sukiužo ir iškrito. Kad palėpė neliktų kiaura, atsakovė savo lėšomis užsakė ir įstatė naują plastikinį langą. Kadangi į palėpę atsakovė gali patekti tik per langą, naujasis langas buvo užsakytas toks, koks ir buvo senasis – su atidarymu iš lauko pusės, nes ankstesnis langas buvo su užlenkiama vinimi. Atsakovės teigimu, naujasis langas tik pagerino šalių bendrą turtą, nes jis yra naujas, plastikinis, turi du stiklo paketus. Atsakovė taip pat nurodė, kad ji turėjo teisę pakeisti seną sutrūnijusį lango rėmą kitu, nes tokiu būdu ji siekė išvengti grėsmės bendro naudojimo objektui, todėl ieškovų sutikimas šiuo atveju nebuvo būtinas. Be to, būdami pastato bendraturčiai, ieškovai taip pat gali naudotis langu, keisti jo atidarymo/uždarymo mechanizmą, rankeną ir pan.
Atsiliepimas
6. Atsakovė taip pat nurodė, kad palėpės patalpos šiuo metu nėra įteisintos ir paskirtos šalims, todėl nė viena iš jų neturi nuosavybės teisės į palėpę. Tai reiškia, kad nebūdami palėpės savininkai, ieškovai neįrodė vienos iš būtinųjų negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Klaipėdos apylinkės teismas 2025-04-01 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė valstybei iš ieškovų A. P. ir V. P. po 338,61 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pastatas – gyvenamasis namas, (duomenys neskelbtini). Ieškovui A. P. priklauso 7/20 dalys, ieškovei V. P. – 7/20 dalys, o atsakovei I. M. – 6/20 dalys šio gyvenamojo namo. Bendraturčių naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka nėra nustatyta. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad pirmajame namo aukšte faktiškai yra įrengti du atskiri butai, iš kurių viename gyvena ieškovai, o kitame gyvena atsakovė. Šalys patvirtino, kad iš ieškovų faktiškai naudojamos namo dalies laiptais (kopėčiomis) yra patenkama į mansardiniame aukšte esančią palėpę, iš atsakovės faktiškai valdomos namo dalies tiesioginio patekimo į palėpės patalpą nėra. Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2024-05-09 atsakovė rytinėje gyvenamojo namo sienoje (palėpės patalpoje), vietoje ten buvusio medinio lango įstatė naują plastikinį baltos spalvos langą, kuris atidaromas ir uždaromas iš lauko pusės. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2024-06-20 rašte nurodyta, kad gyvenamajame pastate, (duomenys neskelbtini), atliktiems paprastojo remonto darbams – lango pakeitimui kitu langu – nei statinio projektas, nei statybą leidžiantis dokumentas yra neprivalomi.
9. Pažymi, kad langas yra įrengtas rytinėje gyvenamojo namo sienoje ir yra sudėtinė šio pastato konstrukcinė dalis. Byloje esantys Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad gyvenamasis namas, (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovams ir atsakovei. Taigi visas gyvenamasis namas yra šalių bendroji dalinė nuosavybė ir abi šalys yra šio turto savininkės. Vien tai, kad šiuo metu nėra atlikti virš pirmo aukšto patalpų esančios palėpės kadastriniai matavimai, savaime nepagrindžia, jog šalys nėra šio turto savininkės. Pažymėtina ir tai, kad nėra nustatyta ir įregistruota naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka, pagal kurią bendraturčiams būtų priskirtos atitinkamos realiosios nuosavybės teisės dalys. Dėl to pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovai ir atsakovė yra viso gyvenamojo namo savininkai ir turi atitinkamas viešame registre nurodytas idealiąsias namo nuosavybės teisės dalis, įskaitant ir nuosavybės teisę į langą. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės atsikirtimus, jog ieškovai neįrodė esantys turto savininkai.
10. Įvertinęs byloje esančius atsakovės I. M., liudytojos L. P. ir iš dalies pačios ieškovės V. P. paaiškinimus, taip pat aplinkybę, jog ankstesnio lango rėmas buvo medinis ir paskutinį kartą buvo pakeistas apytiksliai prieš 70 metų, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad labiau tikėtina, jog ankstesnio lango būklė iš tiesų atitiko atsakovės nurodytas aplinkybes, t. y. buvo bloga ir dėl slenkančių stiklų kėlė grėsmę tiek pačiam turtui, tiek aplinkiniams. Tai reiškia, kad atsakovė, kaip gyvenamojo namo bendraturtė, pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.83 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas turėjo teisę be ieškovų sutikimo imtis veiksmų namo techninei būklei išsaugoti, t. y. pakeisti blogos būklės langą nauju, todėl šių veiksmų atlikimas be atskiro ieškovų sutikimo nelaikytinas neteisėtais atsakovės veiksmais.
11. Ieškovai savo teisių pažeidimą grindė tuo, kad atsakovei pakeitus namo rytinėje sienoje buvusį langą, ieškovai nebegali šiuo langu naudotis, nes neturi galimybės iš vidaus jo nei atidaryti, nei uždaryti. Aplinkybė, kad atsakovės įstatytas langas negali būti atidarytas iš vidaus, savaime neįrodo ieškovų teisių pažeidimo. Be to, toje pačioje patalpoje, kitoje namo sienoje yra dar vienas langas. Tai reiškia, kad atsakovės pakeistas langas nėra vienintelis šios patalpos langas. Ieškovai nepateikė įrodymų, kad jų poreikis turėti palėpėje iš vidaus atidaromą varstomą langą negali būti užtikrintas, naudojantis kitu langu. Atitinkamai ieškovai neįrodė, kad pakeitus patalpoje buvusį langą buvo iš esmės apsunkinta galimybė naudotis jiems priklausančia nuosavybe.
12. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog savo teisių pažeidimą ieškovai grindė ir tuo, kad atsakovei pakeitus langą, iškilo grėsmė ieškovų ir jų turto saugumui, nes buvo sudaryta galimybė bet kam iš lauko pusės per langą patekti į palėpę, o iš jos tiesiai į ieškovų valdomą pirmo aukšto namo patalpų dalį. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad langas yra ne pirmajame namo aukšte, todėl patekimas prie pakankamai aukštai nuo žemės esančio lango be specialių priemonių (pavyzdžiui, kopėčių) nėra techniškai galimas. Be to, patekimas į žemės sklypą yra ribojamas tvora, varteliais bei gyvatvore. Byloje nepateikta įrodymų, jog ankstesnis langas užtikrino didesnį turto saugumą nei esamas, juolab, kad atsakovė I. M. ir liudytoja L. P. teisme patvirtino, jog iki tol buvusio lango rėmas buvo visiškai sutrūnijęs, buvo pritvirtintas iš lauko pusės buvusia užlenkiama vinimi ir netgi kėlė grėsmę aplinkinių saugumui. Atsižvelgė ir į tai, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė išėmė lango rankeną ir pateikė į bylą tai patvirtinančią nuotrauką (ieškovai šios aplinkybės neginčijo), todėl šiuo metu lango rankenos iš lauko pusės nebėra. Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas neturi pagrindo daryti išvados, jog atsakovei pakeitus langą, būtų iš esmės pasikeitusi situacija, susijusi su namo saugumu.
13. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovai tinkamai nepagrindė ir neįrodė, jog dėl atsakovės pakeisto lango būtų iš esmės apsunkinta ir suvaržyta jų nuosavybės teisė bei galimybė tinkamai naudotis savo turtu pagal jo paskirtį. Atsakovė įrodė, kad ankstesnio lango techninė būklė buvo bloga ir kėlė grėsmę tiek turtui, tiek aplinkai, todėl ji turėjo teisę be ieškovų sutikimo pakeisti langą ir tokiu būdu pašalinti grėsmę bendrosios nuosavybės objektui ir aplinkai. Sprendė, kad ieškovai neįrodė savo teisių pažeidimo, kaip būtinosios negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Apeliantai (ieškovai) apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2025-04-01 Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti ieškovui A. P. iš atsakovės išlaidas, susijusias su šios civilinės bylos nagrinėjimu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
15. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovės veiksmai nepažeidžia ieškovų kaip nekilnojamojo daikto bendraturčių teisių. Skundžiamą sprendimą priėmęs teismas netinkamai ištyrė ir įvertino teisiškai reikšmingas aplinkybes, netinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą, tokiu būdu netinkamai taikė CK 4.98 straipsnio nuostatas ir nukrypo nuo šią teisės normą aiškinančios aktualios kasacinio teismo praktikos, kas lėmė neteisingo ir nepagrįsto sprendimo priėmimą. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, nepagrįstai nesivadovavo aktualia kasacinio teismo praktika, nepagrįstai netaikė negatyviojo įrodinėjimo naštos paskirstymo aspekto atsakovės deklaruojamiems teiginiams, nukrypo nuo aptariamą teisinį reguliavimą aiškinančios kasacinio teismo praktikos ir tokiu būdų priėjo prie teisiškai nepagrįstų išvadų, kurios nulėmė nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą. Apelianto manymu, sprendimas turi būti panaikintas, ginant ieškovų, kaip bendraturčių teises.
Žemesnės instancijos teismas
16. Apeliantų vertinimu, skundžiamą sprendimą priėmęs teismas, teisingai konstatavęs, kad atsakovė I. M. be ieškovų žinios ir sutikimo vienašališkai pakeitė bendrosios dalinės nuosavybės objektą – namo rytinėje sienoje esantį langą su tik iš išorės atidaromu lango mechanizmu, bei kad atsakovė yra išėmusi lango atidarymo rankeną, be kurios lango atidaryti neįmanoma, teismui nurodant, kad „bylos nagrinėjimo metu atsakovė išėmė lango rankeną ir pateikė į bylą tai patvirtinančią nuotrauką (ieškovai šios aplinkybės neginčijo), todėl šiuo metu lango rankenos iš lauko pusės apskritai nebėra“, visiškai nepagrįstai priėjo prie išvados, kad tokie atsakovės veiksmai nepažeidžia ieškovų, kaip nekilnojamojo turto savininkų (bendraturčių) nuosavybės teisių, be kita ko, naudotis jiems priklausančiu nuosavybės objektu.
Šalies argumentai
17. Apeliantai nurodo, kad atsakovės veiksmais, priešingai negu konstatavo pirmosios instancijos teismas, yra pažeidžiamos ieškovų, kaip statinio bendraturčių teisės, kadangi atsakovei vykdant statybos darbus, t. y. įstačius langą su mechanizmu, leidžiančiu langą atidaryti/ uždaryti tik iš išorės, fiziškai būnant lauke ir išėmus rankeną, leidžiančia techniškai atidaryti/uždaryti langą, statybos rezultatas pažeidžia ieškovų teises, nes jie nebeturi galimybės netrukdomai naudotis pastato rytinėje sienoje, pastogėje esančiu langu, kas ir sudaro nuosavybės teisės turinį, t. y. be kita ko, galimybę naudotis daiktu kaip nurodyta CK 4.37 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
18. Pirmosios instancijos teismui laikant, kad atsakovės veiksmai nepažeidžia ieškovų kaip bendraturčių teisių, taip pat tokius atsakovės veiksmus laikant teisėtais, t. y. nurodant, kad ji gali riboti ieškovų teises naudotis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu objektu, iš esmės paneigiama ieškovų teisė į nuosavybę, tuo tarpu atsakovės interesai ir teisių turinys nepagrįstai išplečiamas.
19. Apeliantų vertinimu, skundžiamą sprendimą priėmusio teismo argumentai, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės name, pastogėje/palėpėje yra dar vienas langas, kuriuo, pasak teismo, gali naudotis ieškovai ir kad „ieškovai nepateikė įrodymų, kad jų poreikis turėti palėpėje iš vidaus atidaromą varstomą langą negali būti užtikrintas kitu langu, nesuteikia pagrindo teigti, kad atsakovės veiksmais nėra pažeidžiamos ieškovų, kaip bendraturčių teisės, kadangi kalbama apie skirtingas gyvenamojo namo dalis.
Atsiliepimas
20. Apeliantai pažymi, jog atsakovės nurodomų aplinkybių apie langą nepagrįstumą patvirtina ir kartu su atsakovės atsiliepimu į ieškinį pateikta iki rekonstrukcijos (pakeitimo) buvusio lango nuotrauka. Iš fotonuotraukos matyti, kad lango išorėje rankenų, kuriomis būtų atidaromas langas, nėra, tvirtinimo elementų, užlenkiamų vinių taip pat nėra. Todėl nėra pagrindo teigti, kad lango mechanizmas leido langą atidaryti tik iš lauko pusės. Tokios aplinkybės yra neįrodytos. Be to, vadovaujantis bendraisiais protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais langai, ypatingai atsižvelgiant į namo statybos metus, nėra ir niekada nebuvo statomi su mechanizmu, leidžiančiu langą atidaryti ne iš vidaus, kas yra įprasta, bet iš išorės.
21. Apeliantų manymu, atsakovė negali įgyti daugiau teisių į bendrosios dalinės nuosavybės objektą už ieškovus. Situacija, kuomet atsakovė ne tik pakeitė langą su mechanizmu, kuris leidžia langą atidaryti tik iš išorės, bet ir pašalino rankeną, laikydama, kad tokie veiksmai yra teisėti, prieštarauja nuosavybės teisės turiniui ir be pagrindo įtvirtina atsakovės interesų prioritetą.
Atsiliepimas
22. Atsakovė teismui pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo ieškovų skundą atmesti, palikti nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo 2025-04-01 sprendimą, priteisti iš ieškovų A. P. ir V. P. valstybei bylinėjimosi išlaidas už atsakovei I. M. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.
23. Atsakovė nesutinka su apeliantų argumentu, kad lango pakeitimu buvo iš esmės paneigta ieškovų teisė į nuosavybę ir išplėstas atsakovės teisių turinys. Lango pakeitimas neapribojo ieškovų galimybės nei naudotis, nei valdyti palėpės patalpą, jie turi tiek pat teisių, kiek ir atsakovė. Tai, kad teismo posėdžio metu atsakovė parodė, jog yra išėmusi lango rankeną, nereiškia, kad ji viena gali naudotis tuo langu, nes ieškovams niekas nedraudžia įsidėti rankeną ir naudotis langu. Taip pat ieškovams niekas nedraudžia pasistatyti vaizdą fiksuojančią kamerą, kad nebūtų baimių, jog juos gali apvogti, niekas nedraudžia atlikti palėpės patalpų pasidalinimo teisinius veiksmus.
24. Atsakovės vertinimu, ieškovai neįrodė, kad jų teisės pažeidžiamos, atsakovė atliko veiksmus, kurie tuo metu buvo būtini, siekiant išvengti žalos turtui ir pačių bendraturčių saugumui. Atsakovė nepiktnaudžiavo teise, elgėsi teisėtai, siekdama pagerinti bendrą turtą. Ar pakanka turimų įrodymų tam tikrai aplinkybei įrodyti, sprendžia teismas, ką šiuo atveju ir atliko. Mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas, pagrįstas ir teisėtas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir kai neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
26. Apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2025-04-01 sprendimas, kuriuo pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį dėl nekilnojamojo daikto valdymo pažeidimų pašalinimo.
27. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas fundamentalus nuosavybės neliečiamumo principas. Aiškindamas šią nuostatą Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs (Konstitucinio Teismo 2002-09-19 nutarimas), kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, jog savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją. Nuosavybės teisės, taip pat ir jos apsaugos institutas visų pirma yra išplėtotas ir detalizuotas Civilinio kodekso normose. Nuosavybės teisė yra suprantama kaip teisė savo (savininko) nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).
28. Savininko teisė reikšti negatorinį ieškinį įtvirtinta CK 4.98 straipsnyje, nustatančiame, jog savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012-07-09 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012). Daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems savininko teisės, nors nesusijusios su valdymo netekimu, pažeidimo faktams, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012-07-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012).
29. Jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo, apsunkinimo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei. Išvadai daryti, kad savininko teisės yra pažeistos, reikia nustatyti aplinkybes, kad asmuo be teisinio pagrindo atliko veiksmus ar kitaip sudarė sąlygas, dėl kurių daikto savininkas neturi galimybės daiktu naudotis pagal paskirtį arba naudojimasis nuosavybės teise yra kitu būdu suvaržytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019, 33 punktas).
30. Teismui aiškinantis, ar buvo pažeistos savininko teisės, svarbus yra savininko teisių turinys (apimtis). Gintinų savininko teisių apimtis gali priklausyti nuo to, kokie apribojimai ar naudojimosi daiktu sąlygos yra nustatyti savininko daiktui tiek jo sukūrimo, tiek įgijimo, tiek naudojimosi metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019, 36 punktas).
31. Nagrinėjamu atveju, ieškovai gina savo teises pagal CK 4.98 straipsnio nuostatas ir toks jų reikalavimas pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo pripažintas negatoriniu ieškiniu. Negatorinis ieškinys pareiškiamas tada, kai savininkas nepraranda daikto kontrolės, tačiau jam trukdoma naudotis, disponuoti turtu, ar jį valdyti.
32. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovai neįrodė, kad dėl atsakovės pakeisto lango būtų iš esmės apsunkinta ir suvaržyta jų nuosavybės teisė bei galimybė tinkamai naudotis turtu pagal jo paskirtį, o atsakovė įrodė, kad ankstesnio lango techninė būklė buvo bloga ir kėlė grėsmę tiek turtui, tiek aplinkai, todėl ji turėjo teisę be ieškovų sutikimo pakeisti langą ir pašalinti grėsmę bendrosios nuosavybės objektui ir aplinkai. Teismas nurodė, jog vien ta aplinkybė, kad atsakovės įstatytas langas negali būti atidarytas iš vidaus, neįrodo ieškovų teisių pažeidimo. Taip pat ieškovai neįrodė, kad pakeitus patalpoje buvusį langą buvo iš esmės apsunkinta galimybė naudotis jiems priklausančia nuosavybe. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą bei procesinių dokumentų turinį, neturi teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Ieškovų galimybės naudotis palėpės patalpomis, pakeitus langą, nepakito: ieškovai gali nevaržomai patekti į palėpės patalpas. Lango atidarymo kryptis nevaržo nei valdymo, nei naudojimosi, nei disponavimo palėpės patalpomis galimybių. Atsidaryti langą iš išorės sumontuota rankena gali bet kuris tuo suinteresuotas namo bendraturtis. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškinyje aprašyto palėpės lango pakeitimas ieškovų savininkų teisių nepažeidė.
33. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad savininko teisių pažeidimas dėl aplinkybių, nesusijusių su valdymo netekimu, gali pasireikšti kaip galimybės naudotis daiktu pagal jo paskirtį visiškai ar iš dalies praradimas, apribojimas ar kitoks apsunkinimas. Teismui aiškinantis, ar buvo pažeistos savininko teisės, svarbus yra savininko teisių turinys (apimtis). Gintinų savininko teisių apimtis gali priklausyti nuo to, kokie apribojimai ar naudojimosi daiktu sąlygos yra nustatyti savininko daiktui tiek jo sukūrimo, tiek įgijimo, tiek naudojimosi metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019, 36 punktas).
34. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad, savininko teisė naudotis daiktu, be kita ko, reiškia jo galimybę gauti naudos iš daikto naudingų vartojamųjų savybių. Tai pasiekiama daiktą netrukdomai naudojant pagal paskirtį. Atitinkamai jeigu savininkui yra trukdoma ar kitaip suvaržoma daiktą pagal paskirtį naudoti, tai yra pagrindas spręsti, kad yra pažeidžiamos savininko teisės ir jos teismo turi būti ginamos, patenkinant negatorinio ieškinio reikalavimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-15 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019 30 punktą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2025-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-3-403/2025).
35. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė neturi kito būdo be ieškovų sutikimo patekti į savo palėpės dalį, tik įlipdama pro langą. Lango pakeitimas nepažeidė ieškovų daiktinių teisių. Jei rankenos vieta kelia su saugumu susijusių problemų, vietoj paprastos rankenos galima įdėti rankeną su užraktu. Tą padaryti gali abi šalys, nes yra namo bendraturčiai.
36. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, .). Sutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jie nepakartojami, o ieškovų apeliacinis skundas atmetamas dėl anksčiau nurodytų motyvų.
37. Atsižvelgiant į nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantų (ieškovų) argumentai dėl netinkamo faktinių aplinkybių nustatymo, įrodymų vertinimo, CK 4.98 straipsnio nuostatų taikymo, atmestini, kaip nepagrįsti ir nesudarantys pagrindo panaikinti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
38. Teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas būtų priimtas, neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo skundą pateikęs asmuo, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2017-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017, 44 punktas).
39. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
40. Nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidos, atmetus ieškovų apeliacinį skundą, ieškovams neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2025-05-29 teismui pateikė prašymą (DOK-20070) atlyginti 275 Eur advokato užmokestį už antrinės teisinės pagalbos teikimą atsakovei I. M.. Kadangi byla išspręsta atsakovės naudai, valstybei iš ieškovų A. P. ir V. P. lygiomis dalimis priteistina 275 Eur išlaidų antrinei teisinei pagalbai apmokėti, t. y. po 137,50 Eur iš kiekvieno ieškovo (CPK 96 straipsnio 2 dalis, 99 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 330, 331 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismas 2025-04-01 sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš ieškovų A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) antrinės teisinės pagalbos išlaidas lygiomis dalimis, po 137,50 Eur (vieną šimtą trisdešimt septynis eurus penkiasdešimt euro centų) iš kiekvieno ieškovo, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) vieną iš surenkamųjų sąskaitų, esančių bet kuriame Lietuvos banke (įmokos už antrinę teisinę pagalbą kodas – 5630).
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.