Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

(duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. D. (V. D.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), atstovo advokato D. D. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. liepos 24 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. D. nuteistas Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 179 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 265 straipsnio 1 dalį ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis bei 5 dalies 2 punktu, jam paskirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė, laisvės atėmimo bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose (a. b. t. 1, I-II dalis, b. l. 58-70).

Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 24 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nusikalstama veika iš BK 179 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota į BK 179 straipsnio 1 dalį, jam skirta 40 MGL (1 506,40 Eur) dydžio bauda. Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 6 d. nuosprendžio dalis dėl V. D. paskirtų bausmių subendrinimo panaikinta, bausmės subendrintos iš naujo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu V. D. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, 265 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos su Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 179 straipsnio 1 dalį paskirta bausme, apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir jam paskirta galutinė, subendrintą 11 metų laisvės atėmimo bausmė, laisvės atėmimo bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Kita nuosprendžio dalis nepakeista (a. b. t. 1, I-II dalis, b. l. 102-110).

Motyvuojamoji dalis

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad Komisija yra linkusi vertinti nuteistojo elgesį retrospektyviai, t. y. itin didelę reikšmę teikia jo nusikalstamo elgesio ypatumams ir jo padarytai nusikalstamai veikai, tačiau toks selektyvus vertinimas iš esmės taip pat prieštarauja teisingumo principo nuostatoms. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, esminiu aspektu tampa nuteistojo elgesys pačios bausmės atlikimo metu ir jo noras rodyti pastangas resocializacijos proceso įgyvendinime. Net ir išvadoje nurodoma, jog bausmės atlikimo metu nuteistojo elgesys pasižymi pozityvesnė dinamika, nuo 2019 m. V. D. nebaustas drausmine tvarka, laikosi vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų. Pastaruoju metu vis aktyviau įsitraukia į savo resocializacijos procesą, dalyvauja socialinių partnerių vedamuose užsiėmimuose. Nuo 2023 m. balandžio mėnesio realiai vykdo individualią veiklą, gauna pajamas. Įgijo (duomenys neskelbtini) profesiją ir t.t

Įvertinus visus asmens byloje esančius duomenis darytina išvada, kad V. D. paskirtos bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje jau yra pasiekti tiek, kad toliau jų siekti galima neizoliavus pastarąjį nuo visuomenės, lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma, nagrinėjamu atveju, leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas nei teisingumo principas, nei visuomenės interesai (b. l. 2-6).

Nuteistojo V. D. skundas netenkintinas.

Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes šiuo atveju yra vertinamas, tiksliau prognozuojamas, asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį ir tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes ((duomenys neskelbtini) apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-27-209/2019).

Pagal BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Kita vertus, įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka įstatyme nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo požiūrį į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, jo elgesį pataisos įstaigoje, pastarojo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals (Kauno apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-255-813/2022, Nr. 1S-232-290/2022, Nr. 1S-99-485/2023).

Įvertinus nuteistojo asmens bylą, konstatuotina, kad pastarasis formaliai atitinka lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, numatytas BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte bei 4 dalyje. Tai reiškia, kad pastarasis du trečdalius jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliks 2024 m. sausio 29 d. Kita vertus, pabrėžtina, jog lygtinio paleidimo taikymui taip pat yra būtinos kitos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

Teismas, išsamiai įvertinęs duomenis, charakterizuojančius nuteistąjį, pripažįsta, kad pastarasis neatitinka BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyto žemos nusikalstamo elgesio rizikos kriterijaus bei nepadarė akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, ką pagrįstai pripažino Komisija nuteistojo skundžiamame Nutarime.

Lietuvos kalėjimo tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2023 m. liepos 13 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Socialinio tyrimo išvada) nurodyta, kad 2023 m. liepos 13 d. atlikus pakartotinį V. D. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos, pastarasis pirmą kartą buvo vertinamas 2022 m. lapkričio 18 d., tuomet buvo pripažinta, kad pastarojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika taip pat yra vidutinė. Pabrėžtina, jog šis rodiklis, kurio dinamikai įtakos turi nuteistojo elgesio teigiama korekcija, nuosekliai žemėjančia kaita nepasižymi, todėl akivaizdu, kad tikimybė pastarajam pakartotinai nusikalsti per visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį išliko tokia pati.

Vertinant V. D. atitikimą alternatyviam nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindui – akivaizdžiai pažangai mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, atkreiptinas dėmesys tiek į anksčiau minėtą nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos kriterijų, kuris yra nekintantis (kadangi išlieka vidutinė nusikalstamo elgesio rizika), tiek į vis dar nepaisant nuteistojo įsitraukimo į socialines reabilitacijos priemones, aktualiomis išlikusias nuteistojo problemines sritis, susijusias su vertybinėmis nuostatomis bei gyvenimo stiliaus ypatumais.

Teismas neturi pagrindo nesutikti, kad nuteistasis V. D. ėmėsi aktyvių veiksmų, nukreiptų į jo elgesio bei mąstymo pozityvius pokyčius. Tiek skundžiamame Komisijos Nutarime, tiek Socialinio tyrimo išvadoje pripažinta, kad nuteistasis, jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, vykdė 2019 m. vasario 7 d. (duomenys neskelbtini) pataisos namuose Komisijos sudarytą nuteistojo individualaus socialinės reabilitacijos plane Nr. (duomenys neskelbtini) numatytas priemones, o būtent – 2019 m. vasario 7 d. – 2019 m. gegužės 7 d. baigė dalyvavimą „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“. Susipažino su bausmės atlikimo sąlygomis, nuteistojo teisine padėtimi bei jos pasikeitimo perspektyvomis, teisės aktais reglamentuojančiais bausmės atlikimo sąlygas. Nuo 2019 m. gegužės 3 d. iki 2019 m. birželio 14 d. lankė meno terapijos grupę, o nuo 2019 m. birželio 28 d. lankė savęs pažinimo grupę. Taip pat 2020 m. kovo 27 d. dalyvavo pozityvaus užimtumo užsiėmime „Meditacinis mandalų spalvinimas ir diskusija“. Be kita ko, nuteistasis 2021 m. gruodžio 8 d. kviestas pirminiam psichologiniam vertinimui atvykus į įstaigą. Pokalbio metu supažindintas su psichologinių paslaugiu teikimo tvarka ir galimybėmis. Poreikis psichologinei pagalbai nenustatytas. Nuo 2022 m. lapkričio 21 d. iki 2023 m. birželio mėnesio dalyvauja neformalaus švietimo veikloje — lankė anglų kalbos būrelį. 2023 m. (duomenys neskelbtini) mokykloje įgijo (duomenys neskelbtini) specialybę. 2023 m. gegužės 10 d. dalyvavo „Nacionalinio instituto Socialinės integracijos“ programoje „Aš esu pokytis“ 8-uose grupiniuose nerimo valdymo užsiėmimuose (12 val.). 2023 m. balandžio 12 d. dalyvavo savanorės vedamuose grupiniuose užsiėmimuose rizikingai ir žalingai alkoholį ir kitas psichoaktyviais medžiagas vartojantiems asmenims. 2023 m. balandžio 6 d. nuteistajam įteikta pažyma apie jo dalyvavimą 24 akademinių valandų užsiėmimuose tema „Psichologinė savęs analizė grupėje (Socialinė ir psichologinė integracija)“, kurios pravedė (duomenys neskelbtini) šeimos centro atstovas. 2023 m. liepos 4 d. nuteistajam įteikta pažyma apie jo dalyvavimą teisinio ugdymo mokymuose tema: „Šeimos teisė“. Išklausė 13 teorinių ir praktinių mokymo valandų. 2023 m. liepos 12 d. įstaigos psichologo pateiktais duomenimis: ,,Nuteistasis V. D. nuo 2023 m. kovo 9 d. lanko individualią intervencinę priemonę „Problemų sprendimai ir nusikalstamumo rizikos analizė“. Jos metu asmuo nuteistasis skatinamas įsijausti į kitų žmonių situacijas, lavinti kitų žmonių tikėtinų emocijų supratimą aptariamose situacijose, stiprinti savo paties problemų identifikavimo bei sprendimo įgūdžius. Nuteistasis šiuo metu yra pabaigęs apie du trečdalius intervencinės priemonės kurso. Ligšiolinio dalyvavimo metu žymėtinas V. D. atvirumas, polinkis į tiek savo paties padaryto nusikaltimo, tiek nusikalstamumo apskritai gilesnį aptarimą. Nuteistasis gali būti orientuotas į savęs pateikimą iš gerosios pusės bei savo veiksmų praeityje racionalizavimą, pateisinimą, tačiau geba įvertinti ir savo neigiamų savybių bei nuostatų įtakos dalį tiek nusikaltimo, tiek kilų aktualių problemų kontekste. Taip pat, nuo 2021 m. gruodžio mėnesio dalyvauja Lietuvos kalėjimų kapelionų asociacijos organizuojamuose Švento rašto studijose. 2023 m. vasario – balandžio mėnesiais išklausė užsiėmimus tema „Evangelijos tiesa išlaisvina nuo priklausomybių (alkoholio, narkotikų ir kt.)“. Be to, 2022 m. balandžio 11 d. (duomenys neskelbtini) pataisos namų direktoriaus įsakymu „Dėl leidimo nuteistajam užsiimti individualia veikla“ Nr. (duomenys neskelbtini), V. D. buvo leista užsiimti individualia (apmokestinamąja) veikla – (duomenys neskelbtini). Pastebėtina ir tai, kad 2017 m. gruodžio 21 d., (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymu V. D., už iniciatyvą, nepriekaištingą elgesį bei aktyvų dalyvavimą kūrybinėje veikloje įgyvendinant 2017 m. III-IV ketvirčio Socialinės reabilitacijos skyriaus organizuojamą veiklą paskatintas pailgintu pasivaikščiojimo laiku iki 1 val. savaitės laikotarpiui, o taip pat 2018 m. balandžio 5 d., (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymu V. D. už iniciatyvą, nepriekaištingą elgesį bei aktyvų dalyvavimą kūrybinėje veikloje įgyvendinant 2018 m. I ketvirčio Socialinės reabilitacijos skyriaus organizuojamą veiklą, paskatintas pailgintu pasivaikščiojimo laiku iki 1 val. savaitės laikotarpiui. Akivaizdu, kad pirmiau aptartos ir nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės patvirtina, kad V. D. dabartiniame jam paskirtos bausmės atlikimo etape ėmėsi aktyvių veiksmų, nukreiptų į jo elgesio ir mąstymo korekciją. Kita vertus, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo V. D. lygtinio paleidimo taikymo, šios, tiek nuteistojo advokato D. D. skunde akcentuotos, tiek Komisijos Nutarime ir Socialinio tyrimo išvadoje nustatytos aplinkybės, negali būti suabsoliutinamos. Tai reiškia, kad vertinant ar asmuo ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų ir laikysis teisės aktų nuostatų, vienai ar kitai faktinių aplinkybių, turinčių reikšmės lygtinio paleidimo instituto taikymui, grupei negali būti taikoma pirmenybė. Priešingai, visos šios aplinkybės, t. y. tiek nuteistąjį teigiamai, tiek neigiamai charakterizuojantys duomenys, turi būti vertinami visumoje, nei vienų iš jų neišskiriant.

Kartu aptariant nuteistojo atstovo advokato D. D. skunde pateiktus argumentus, susijusius su teigiamu V. D. elgesiu laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, pabrėžtina, jog minėtas nuteistojo elgesys nelaikytinas išimtine aplinkybe, sąlygojančia besąlygišką lygtinio paleidimo taikymą. Anaiptol, tai tik parodo, kad nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis. Be to, nuteistojo elgesio bei mąstymo korekcija yra sudėtingas bei ilgą laiką trunkantis procesas, todėl vien tai, kad nuteistasis dalyje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės ėmėsi aktyvių veiksmų, nukreiptų į elgesio bei mąstysenos keitimą, nesuteikia pagrindo teigti, jog toks pastarojo elgesys viename ar kitame bausmės atlikimo etape yra pakankamas. Analogiškos pozicijos yra laikomasi ir teismų praktikoje (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-99-485/2023).

Teismas, sugretinęs nuteistojo atstovo advokato V. D. skunde akcentuotas ir pastarojo bausmės atlikimo metu nustatytas, jo elgesį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes su nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu charakterizuojančių duomenų visuma, neturi pagrindo pripažinti, kad šios nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nusveria visas kitas laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nustatytas ir pastarojo asmens byloje užfiksuotas aplinkybes. Priešingai, V. D. elgesys, mąstymas bei susiformavusios nuostatos šiame nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo etape sudaro pagrindą pritarti Komisijos skundžiamo Nutarimo išvadai ir pastarajam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Minėtų aplinkybių kontekste teismas atkreipia dėmesį į Socialinio tyrimo išvados dalį, kurioje yra aptarti nuteistojo statiniai kriminogeniniai veiksniai, negalintys kisti dėl V. D. elgesio, bei dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, galintys mažėti priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų, teigiamų jo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčių. Statinis V. D. kriminogeninis veiksnys yra pripažintinas – įvykdytas labai sunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamas nusikaltimas. Nuteistojo dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, galintys mažėti priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų, teigiamų jo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčių, yra: 1) oficialios darbinės patirties stygius; 2) neigiama nuostata darbinės veiklos atžvilgiu; 3) nepakankamas gebėjimas atsiriboti nuo rizikingų situacijų, destabilizuojančios aplinkos; 4) objektyvaus savi-vaizdžio stoka; 5) impulsyvumas; 6) kontroliuojančio elgesio apraiškos; 7) jautrus reagavimas į frustruojančias situacijas; 8) problemų identifikavimo ir sprendimo įgūdžių stoka; 9) nepakankamas savo veiksmų pasekmių įvertinimas; 10) kitų požiūrio priėmimo stoka; 11) kategoriškumas; 12) tam tikro lygmens neteisėtą elgesį palaikančios nuostatos;13) tam tikro lygmens negatyvios nuostatos visuomenės, bendruomenės atžvilgiu. Tarp visų anksčiau aptartų statinių ir kriminogeninių veiksnių yra pripažinti tik trys apsauginiai veiksniai – 1) artimų ryšių su šeimos nariais palaikymas; 2) įgyta (duomenys neskelbtini) profesija; 3) formaliai išspręsti gyvenamosios vietos ir įsidarbinimo po paleidimo iš kalėjimo klausimai.

Pabrėžtina, jog kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Detalizuojant nuteistojo V. D. kriminogeninius veiksnius, Socialinio tyrimo išvadoje, nuteistojo išsilavinimo, mokymosi bei galimybės įsidarbinti skiltyje nurodoma, kad nuteistasis iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo oficialios darbinės patirties neįgijo, o taip pat nestebimos nuteistojo iniciatyvos darbinę patirtį ar tam tikrus įgūdžius pradėti kaupti bausmės atlikimo metu. Pastebėtina, kad nors nuteistojo gynėjas pateiktame skunde akcentuoja V. D. išreikštą norą dirbti, išimtinai pagal profesijas, kurias pastarasis įgijo bausmės atlikimo metu, o būtent – 2020 m., (duomenys neskelbtini) specialybė bei 2023 m., (duomenys neskelbtini) mokykla, (duomenys neskelbtini) profesinė kvalifikacija, tačiau šiame kontekste pabrėžtina, kad specialybių įgijimas bei pastarojo išreikštas noras nesudaro pakankamo pagrindo V. D. taikyti lygtinį paleidimą. Pagrindą tokiai išvadai daryti sudaro faktas, kad profesinių kvalifikacijų įgijimo negalima tapatinti su realiu darbu. Kita vertus, pastebėtina, kad bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis ilgą laiką apskritai nedirbo bei nekaupė jokios profesinės patirties ir tik nuo 2023 m. balandžio mėnesio realiai pradėjo vykdyti individualią veiklą, o būtent – (duomenys neskelbtini) bei gauti pajamas. Taigi, įvertinus nurodytą aplinkybę darytina išvada, kad nuteistasis ilgesnį laiko tarpą nedėjo reikiamų pastangų siekdamas įgyti darbinės patirties. Minėtos aplinkybės, t. y. išreikštas noras dirbti išimtinai pagal įgytas profesijas bei individualios veiklos vykdymas, gali būti labiau susijusios ne su suvokiamu poreikiu valdyti nusikalstamo elgesio riziką bei ją mažinant, ar tikru siekiu verstis darbine veikla, o labiau formaliais pagrindais bei tai, kas nuteistajam asmeniškai būtų naudinga. Pagrindą, minėtai išvadai daryti sudaro ir tai, kad nuteistasis išreiškė nenorą dirbti jam pataisos įstaigos siūlomo (duomenys neskelbtini) pareigose, motyvuodamas tuo, kad minėtos darbo sritys jam generuos mažas pajamas. Tačiau šioje vietoje nurodytina, kad nuteistasis, nuo 2023 m. balandžio mėnesio, iš individualios – (duomenys neskelbtini) – veiklos uždirbo 585,00 Eur, todėl minėta aplinkybė suponuoja prielaidą manytina, kad V. D. atsisakymas sietinas ne su gaunamomis pajamomis, o veikiausiai su negatyviu požiūriu darbo pataisos įstaigose atžvilgiu galimai sietinu su palaikančio nuteistųjų neformaliąsias taisykles požiūrio raiška. Socialinio tyrimo išvadoje analizuojant nuteistojo ryšių aspektą, pripažintina, kad nuteistasis sulaukia iš šeimos narių ir artimųjų palaikymo, todėl šie aspektai gali būti vertinami, kaip pastarojo tolesnę integraciją visuomenėje galintis palengvinti veiksnys. Kita vertus nusikalstamas veikas, V. D. įvykdė bendrininkų grupėje, nusikalstamai veikdamas kartu su savo tėvu, todėl apibendrinant teigtina, jog galimai, šeimyninė aplinka, buvo vienu iš stimulų jo nusikalstamumo raiškai. Socialinio tyrimo išvadoje aptariant nuteistojo gyvenimo stiliaus sritį, pripažintina, kad V. D. nusikalto būdamas socialiai brandžiame amžiuje ir tai yra vienintelis jo teistumas. Pastarasis gebėjo įgyti vidurinį išsilavinimą, sukūrė šeimą, iki nuteisimo susilaukė dukros, tačiau šeiminiai įsipareigojimai jo nesulaikė nuo nusikalstamų veikų įvykdymo. Nuteistasis nestruktūruotoje aplinkoje, laisvėje nesugebėjo savęs realizuoti darbinėje veikloje, profesinę kvalifikaciją įgijo dabartinės bausmės atlikimo metu. Apie paskutinį nusikaltimą (kanapių auginimą bei disponavimą dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų), teigė, kad tai buvo jam nepalankių aplinkybių sutapimas. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad analizuojant teismo nuosprendžio turinį, manytina, jog V. D. ne visuomet geba įvertinti savo elgesio pasekmes, galimai stokoja atsparumo kitų asmenų poveikiui arba kritikos ir paties elgsenai, atkreipiamas dėmesys, jog yra būdingi psichologinio poveikio taikymo kitiems asmenims bruožai. Bausmės atlikimo metu pastebima ir tai, jog V. D. linkęs laikytis lyderiaujančių nuteistųjų pozicijos, priimti neformaliąsias taisykles – pavyzdžiui, nedirbti pataisos įstaigoje, struktūruotoje aplinkoje siekia pripažinimo, tam tikru laipsniu siekia savo teigiamo įvaizdžio formavimo. Taigi, minėti aspektai, šiuo metu, neleidžia daryti išvados, kad V. D. yra pasirengęs ir motyvuotas keisti gyvenimo būdą. Būtent tai kelia abejones dėl pastarojo buvimo laisvėje nepažeidžiant įstatymų, o aptarti nuteistojo mąstymo ir elgesio, nuostatų ypatumai leidžia abejoti dėl galimybės jį šiuo metu toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Kaip vienas iš aspektu, nulemiančiu nuteistojo V. D. dinaminius kriminogeninius kriterijus, Socialinio tyrimo išvadoje buvo pripažinta pastarojo emocinė gerovė. Aptariamojoje išvadoje nustatyta, kad nuteistasis save pateikia išskirtinai tik iš teigiamos pusės, neįvardina neigiamų savybių, kurias norėtų koreguoti, menkina savo atsakomybę nusikalstamuose veiksmuose. Tai leidžia kelti prielaidas apie nuteistojo savi-vaizdžio neadekvatumą, polinkį pervertinti savo sėkmę bei galimybes, nenumatant savo elgesio tolimesnių pasekmių, kas gali būti siejama su nuteistojo įsitraukimu į probleminį bei rizikingą elgesį. Pastebima, kad nuteistajam yra būdingas aukštas pasitikėjimo savimi, savivertės bei savigarbos lygis, siekis išlaikyti savo statusą dabartinėje socialinėje aplinkoje. Taip pat pokalbių metu pastebima, jog nuteistasis linkęs neigti savo elgesio ar būdo bruožų sąsajas su nusikalstamumu, stokoja įžvalgų, kas galėtų jam padėti formuoti socialiai atsakingo ir brandaus žmogaus įgūdžius. Apibendrinant galima teigti, kad dabartiniai nuteistojo emocinės gerovės ypatumai nėra tiesiogiai susiję su jo nusikalstamu elgesiu, tačiau nuteistojo pasitikėjimas savimi bei siekis išlaikyti subjektyviai suvokiamą savigarbos bei savo statuso lygį, gali riboti nuteistojo mąstymo lankstumą koreguojant savo nuostatas bei vertybinius įsitikinimus, požiūrį į save ir riboti tam tikras savęs realizavimo galimybes. Siekiant kurti palankias prielaidas nuteistojo resocializacijos procesui, yra svarbus nuteistojo savianalizės įgūdžių stiprinimas, objektyvaus požiūrio į save ir savo elgesį formavimas. Sekantis aspektas, nulemiantis nuteistojo V. D. dinaminius kriminogeninius kriterijus, Socialinio tyrimo išvadoje buvo pripažintas pastarojo mąstymas ir elgesys. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nors V. D. socialinės komunikacijos palaikymo įgūdžiai išskirtiniais sunkumais nepasižymi, pastarasis geba palaikyti bei vystyti pokalbį, visgi, vertinimo procedūros metu juntamas poreikis kontroliuoti pokalbio turinį, neatsakyti į pateikiamus klausimus, informaciją teikti selektyviai. Bausmės atlikimo metu pastebimos impulsyvumo prielaidos: siekdamas savo tikslų linkęs veikti „čia ir dabar“ principu, būdingos subjektyvios pozicijos oponentų atžvilgiu. Susidūrus su frustruojančiais dirgikliais gali pasireikšti impulsyvios/gynybiškos reakcijos. Analizuojant V. D. nusikalstamo elgesio ypatumus pastebima, kad teisės pažeidimai buvo daromi dėl savanaudiškų paskatų. Įsitraukęs į nusikalstamą veiką, sąmoningai veikdamas bei laikydamasis konspiracijos, jis neįvertino rizikos ir neigiamų pasekmių tikimybės. Nuteistasis negebėjo tinkamai identifikuoti ryšio tarp turimų problemų ir jų atsiradimo priežasties. Tai rodo tam tikrą socialinį neatsakingumą, polinkį įsivelti į pavojingas veiklas, nesilaikyti visuomenėje nustatytų normų ir taisyklių, peržengti ribas. Vertinimo metu nestebima, jog nuteistasis linkęs analizuoti savo nusikalstamą elgesį iš objektyviosios pusės, nusikaltimų pasekmes suvokia iš asmeninių savo bei savo artimųjų požiūrio taško. Stokoja gilesnės nusikalstamų veikų pasekmių analizės plačiąja, visuomenine prasme. Šiuo metu reiškia tam tikro lygmens pritarimą dėl asmeninės kaltės ar atsakomybės dėl nusikalstamumo, tačiau teismo nuosprendžiuose nurodoma, jog V. D. kaltę neigė. Stebėta, jog nuteistasis linkęs neigti sunkumus, yra pozityviai nusiteikęs ateities atžvilgiu. Atlikdamas savęs vertinimo užduotį (OASys metodikos sudedamoji dalis), nuteistasis neišskyrė sričių, kurios buvo susijusios su jo nusikalstamu elgesiu. Mąstymo ypatumai lankstumu nepasižymi, nuteistasis turi savo nuomonę ir linkęs jos laikytis, visgi išlieka prielaidos, jog esant įtikinamiems argumentams nuteistasis, ilgainiui, gali būti pajėgus vystyti socialinį dialogą. Atsižvelgiant į nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumus, galima kelti prielaidą, kad nuteistojo nepakankamas savo veiksmų pasekmių įvertinimas ir konstruktyvių problemų sprendimo būdų paieškos stoka yra tiesiogiai susiję su jo nusikalstamu elgesiu veiksniai.

Apibendrinant pirmiau aptartą, konstatuotina, kad, nors nuteistasis imasi tam tikrų priemonių, susijusių su jo elgesio bei mąstymo teigiama kaita, tačiau, įvertinus konstatuotų pastarojo emocinės gerovės, elgesio bei mąstymo probleminių sričių skaičių, jo elgesį bausmės atlikimo metu (baustas drausmine tvarka 2 kartus, skatintas tik 2 kartus), kad toks nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nesuteikia pagrindo teismui konstatuoti, kad pastarojo dabartiniame bausmės vykdymo etape dedamos pastangos ir daroma pažanga yra pakankamos, spręsti apie pastarojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą. Kaip matyti iš nuteistojo V. D. atlikto vertinimo, užfiksuoto Socialinio tyrimo išvadoje, iki šiol yra išlikusios koreguotinos sritis, kurių tinkama dinamika, dabartiniame bausmės vykdymo etape, negali būti užtikrinta be asmens izoliacijos nuo visuomenės.

Nors nuteistojo skunde apeliuojama į tai, kad Komisija nepateikė jokių svarių argumentų, atskleidžiančių nuteistojo asmenybės pokyčių nepakankamumą, tačiau tiek iš aptariamo Komisijos Nutarimo, tiek iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad skundžiama Komisijos išvada buvo pagrįsta nuteistojo asmens byloje esančių duomenų visuma. Aptariamam Komisijos nutarimui aktualioje 2023 m. liepos 13 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra išsamiai aptartos iki šiol išliekančios probleminės nuteistojo mąstymo ir elgesio srityse, taip pat aplinkybės, susijusios su nuteistajam V. D. taikomų priemonių įtaka nuteistojo elgesiui bei mąstymui, bei šių priemonių taikymo nepertraukiamumu. Akivaizdu, kad jog minėtų aplinkybių kontekste nėra pagrindo nesutikti su skundžiamu Komisijos nutarimu, kuriame pagrįstai pripažinta, kad nuteistojo akcentuojamos aktyvios pastangos šiame jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo etape nėra pakankamos ir turi pasižymėti tęstiniu pobūdžiu.

Teismas, įvertinęs nuteistojo pastangas, nukreiptas į nusikalstamo elgesio rizikos mažinimą, taip pat anksčiau aptartas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, įskaitant vis dar egzistuojančias problemines sritis, bei šiame nuteistojo bausmės atlikimo etape nustatytą pastarojo gebėjimą keisti savo elgesį būtent struktūruotoje aplinkoje, pripažįsta, jog šiuo metu, siekiant užtikrinti tinkamą nuteistajam paskirtos bausmės tikslų pasiekimą, nuteistajam V. D. tikslinga toliau tęsti aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos priemonės, kas gali būti užtikrinta tik pastarajam realiai atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Teismas, vertindamas skundžiamo Komisijos nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą ir šių kriterijų analizei reikšmingus nuteistojo asmens bylos duomenis, atkreipia dėmesį į teismų praktiką, kurioje pripažįstama, kad aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, taip pat vertintinos sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą ((duomenys neskelbtini) apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S- 260- 935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018; Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-464-785/2017, Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-89-185/2017).

Nuteistojo skundo nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad V. D. laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą už labai sunkaus nusikaltimo, susijusio su neteisėtu disponavimu dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu, padarymą (BK 260 straipsnio 3 dalis). Pabrėžtina ir tai, kad nuteistasis pirmą kartą su policijos pareigūnais susidūrė būdamas (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, o (duomenys neskelbtini) m. amžiaus nuteisiamas pirmą kartą. V. D. kriminalinę patirtį sudaro vienintelis, t. y. dabartinis teistumas. Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 6 d. nuosprendyje nurodyta „<..> kad V. D. savo kaltės nepripažino. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje “. Interviu metu nusikalstamo elgesio neanalizuoja, atsisako tai daryti teigdamas, jog nenori to prisiminti.

Pirmiau aptartos aplinkybės rodo nuteistojo didesnį pavojingumą, jo santykį su padarytu nusikaltimu ir tuo pačiu pareigą, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, atsižvelgti ne tik į nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Visuomenės interesas reikalauja, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, todėl, įvertinęs nuteistojo elgesį visos bausmės atlikimo metu, jo nuostatas ir mąstymą, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo metu negali būti laikoma esmine, nusikalstamumui įtakos turinčius veiksnius, teismas sprendžia, kad lygtinis nuteistojo paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrins bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Tuo pačiu teismas neturi pagrindo neabejotinai išvadai, jog nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Teismas pažymi, jog lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Bausmės paskirtis yra ne tik nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, jo sulaikymas nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikimas, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir teisingumo principo įgyvendinimas. Teismo nuomone, šiuo atveju nuteistojo paleidimas į laisvę anksčiau laiko prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui, be to, sudarytų nebaudžiamumo įspūdį, būtų neįgyvendinti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, kurie pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Teismas, įvertinęs visas anksčiau aptartas aplinkybes bei jas tarpusavyje sugretinęs, konstatuoja, kad Komisijos nutarime nurodytos aplinkybės bei nuteistojo asmens bylos duomenys nesudaro pagrindo pripažinti būtinybę šios nutarties priėmimo metu nuteistajam V. D. taikyti lygtinį paleidimą. Teismo įsitikinimu, V. D. dar nėra visiškai pasiruošęs likusią bausmės dalį atlikti visiškai neizoliuotas nuo visuomenės.

Nuteistasis, bausmę atlikdamas Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime, turėdamas galimybę dirbti, dalyvauti pozityvaus užimtumo programose, gali sustiprinti savo socialinius įgūdžius, sumažinti dinaminius kriminogeninius veiksnius, taip pat tinkamai pasirengti gyvenimui neizoliuotam nuo visuomenės, tuo pačiu turi visas sąlygas teismui, atsižvelgiant į šioje teismo nutartyje nurodytus aspektus, nuosekliai įrodyti, kad gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Atsižvelgiant į anksčiau aptartą, nuteistojo V. D. skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,

nutaria:

atmesti nuteistojo V. D. (V. D.) skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2023 m. liepos 24 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama (duomenys neskelbtini) apygardos teismui per (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismą.