Vilniaus apygardos teismo nutartis

vienasmeniškai teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 30 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ ieškinį atsakovui V. C. (V. C.) dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

15. Byloje kilo ginčas dėl reikalavimo priteisti 195,59 Eur administravimo mokesčio dalį, apskaičiuotą už laikotarpį po sutarties nutraukimo iki sutartyje numatytos sutarties pabaigos, teisėtumo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė su atsakovu 2022 m. kovo 28 d. sudarė paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. 75528533, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui 1 001,55 Eur dydžio kreditą 48 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą: 1 681,92 Eur, kurią sudaro suteikta 1 001,55 Eur paskolos suma, 0,8 proc. per mėnesį mokamas administravimo mokestis, 8,95 proc. sutarties sudarymo mokestis, 15 proc. palūkanos. Atsakovui tinkamai nevykdant įsipareigojimų, ieškovė 2022 m. liepos 15 d. pranešimu nutraukė sutartį nuo 2022 m. liepos 30 d.

Dėl sutarties administravimo mokesčio

16. Pagal bendrąsias ir specialiąsias sutarties sąlygas bei mokėjimo grafiką paskolos gavėjas turėjo mokėti ieškovei po 0,8 proc. administravimo mokesčio per mėnesį ir nuo sutarties sudarymo iki sutarties termino pabaigos 2026 m. kovo 15 d. sumokėti iš viso 222,76 Eur administravimo mokestį. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad sutarties administravimo mokestis yra skirtas sutarties priežiūrai, išlaidoms skirstant įmokas padengti, todėl ieškovė po sutarties nutraukimo 2022 m. liepos 30 d. įmokų paskirstymo ir kitų su įmokų administravimu susijusių funkcijų neatliko. Dėl to pirmosios instancijos teismas ieškovei priteisė tik 27,17 Eur administravimo mokesčio dalį, apskaičiuotą pagal mokėjimo grafiką nuo 2022 m. balandžio 15 d. iki 2022 m. liepos 15 d.

17. Ieškovė apeliaciniu skundu teigia, kad šalys sutartyje aiškiai susitarė dėl taikytino administravimo mokesčio dydžio, atsakovas žinojo, kokią administravimo mokesčio sumą turės sumokėti iki sutarties pabaigos, taip pat ją nutraukus. Administravimo užmokestis yra atlygis, kurį ieškovė gauna už teikiamas tarpusavio skolinimo platformos administravimo paslaugas, šioje platformoje administruojamos tiek galiojančios, tiek nutrauktos sutartys. Dėl to ieškovė turi teisę reikalauti priteisti visą administravimo mokestį, kurį pagrįstai tikėjosi gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais ieškovės argumentais.

18. Pagal VKĮ 2 straipsnio 14 dalį tarpusavio skolinimo platformos operatorius – juridinis asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą. Pagal www.finbee.lt portalo naudojimosi sutarties 2.10 punktą ieškovė yra organizatorė, įrašyta į Lietuvos banko tvarkomą viešąjį tarpusavio skolinimo platformos operatorių sąrašą (el.b., failas 1, l. 27-37). Taigi nagrinėjamoje byloje ieškovė pripažintina tarpusavio skolinimo platformos operatore.

19. Pažymėtina, kad nei bendrose Civilinio kodekso nuostatose, reglamentuojančiose kredito ir vartojimo kredito sutartis, nei VKĮ nėra tiksliai apibrėžta skolinimo platformos operatoriui mokamo atlygio sąvoka, taip pat nėra detaliai reglamentuota šio atlygio mokėjimo tvarka ir terminai. Pagal VKĮ 25 straipsnio 2 dalį vartojimo kredito gavėjas turi būti informuotas apie vartojimo kredito tarpininkui mokamą atlygį. Susitarimas dėl šio atlygio turi būti sudarytas raštu patvariojoje laikmenoje prieš sudarant vartojimo kredito sutartį. Vartojimo kredito tarpininkas apie vartojimo kredito gavėjo mokamą atlygį už jo paslaugas praneša vartojimo kredito davėjui, kad šis atlygį įtrauktų į bendros vartojimo kredito kainos metinę normą (VKĮ 25 straipsnio 3 dalis).

20. Pagal sutarties specialiąsias sąlygas bendra paskolos gavėjo mokama suma, kurią sudaro paskolos suma, palūkanos, sutarties sudarymo mokestis, administravimo mokestis, atsiskaitymo rizikos valdymo mokestis ir kiti galimi mokesčiai, yra 1 681,92 Eur (el.b., failas 1, l. 25-26). Pagal mokėjimų grafiką atsakovas nuo 2022 m. balandžio 15 d. iki 2026 m. kovo 15 d. turėjo iš viso sumokėti 1 670,96 Eur įmokų, kurias sudarė 1 001,55 Eur paskolos suma, 348,20 Eur palūkanos, 98,45 Eur sutarties mokestis ir 222,76 Eur administravimo mokestis (el.b., failas 1, l. 56).

21. Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 1.2 punktą administravimo mokestis – specialiosiose sąlygose nurodytas administravimo mokestis (išskaidytas visam paskolos terminui), kurį paskolos gavėjas moka organizatoriui kas mėnesį už paskolos administravimą pagal paskolos sutartį iki paskolos termino pabaigos. Jei a) paskolos gavėjas vėluoja mokėti paskolos įmokas ir dėl to yra nutraukiama paskolos sutartis ir kreipiamasi į teismą dėl skolos priteisimo; b) paskola grąžinama anksčiau laiko; c) paskola refinansuojama – tokiais atvejais paskolos gavėjas privalo sumokėti administravimo mokestį už visą likusį paskolos terminą iš karto (el.b., failas 1, l. 46-55).

22. Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 8.11 punktą iki sutarties nutraukimo termino suėjimo paskolos gavėjas privalo sugrąžinti visą paskolą, iki grąžinimo dienos priskaičiuotas palūkanas, iki sutarties nutraukimo priskaičiuotus, bet nesumokėtus mokesčius, taikomus pagal sutartį. Sutarties nutraukimas nestabdo palūkanų skaičiavimo bei administravimo mokesčio skaičiavimo – palūkanos ir administravimo mokestis skaičiuojami iki sutarties termino pabaigos, kuriuos paskolos gavėjas privalo sumokėti. Jei a) paskolos gavėjas vėluoja mokėti paskolos įmokas ir dėl to yra nutraukiama paskolos sutartis ir kreipiamasi į teismą dėl skolos priteisimo; b) paskola grąžinama anksčiau laiko; c) paskola refinansuojama – tokiais atvejais paskolos gavėjas privalo sumokėti administravimo mokestį už visą likusį paskolos terminą iš karto.

23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad VKĮ priimtas, įgyvendinant 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių ir panaikinančią Tarybos direktyvą 87/102/EEB (toliau – Direktyva 2008/48/EB). Iš Teisingumo Teismo suformuotos jurisprudencijos matyti, kad Direktyva 2008/48/EB siekiama užtikrinti aukštą vartotojų apsaugą (Teisingumo Teismo 2019 m. birželio 6 d. sprendimas byloje Schyns, C/58/18, 28 punktas). Ši apsaugos sistema pagrįsta idėja, kad vartotojo padėtis yra mažiau palanki nei pardavėjo ar tiekėjo tiek dėl galimybių derėtis, tiek dėl informuotumo (Teisingumo Teismo 2016 m. balandžio 21 d. sprendimas byloje Radlinger ir Radlingerov, C/377/14, 63 punktas). Šiame kontekste papildomai pažymėtina, kad dėl naujų rinkos modelių (verslo formų), kaip nagrinėjamu atveju – internetinės skolinimo platformos veiklos ypatumų, vartotojas neretai yra priverstas sutikti su pardavėjo ar tiekėjo iš anksto parengtomis sąlygomis, jų kritiškai nevertindamas, ir negali daryti įtakos jų turiniui.

24. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl to, kad tarp šalių buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis ir atsakovas yra vartotojas, nekilo. Atsakovui tinkamai nevykdant sutartinių įsipareigojimų, ieškovė 2022 m. liepos 15 d. pranešimu nutraukė sutartį nuo 2022 m. liepos 30 d. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, sutartį nutraukus, turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios nenustato kreditoriui teisės reikalauti vykdyti sutartinę prievolę natūra. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis.

25. Pagal CK 6.221 straipsnio 1 dalį sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Nurodyto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Taigi, sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo tuo metu esančių sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018, 37 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

26. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, nutraukusi sutartį, nebeturi administruoti mėnesinių mokėjimų surinkimo bei paskirstyti atsakovo mokamų įmokų, todėl ieškovė nebegali reikalauti priteisti administravimo mokesčio, kurio tikslas yra atlyginti sąnaudas už darbus, kurių ieškovė po sutarties nutraukimo nebeturi atlikti. Ieškovė apeliaciniame skunde nepagrįstai bando praplėsti sutartyje įtvirtintą administravimo mokesčio sąvoką bei paskirtį. Nors apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad tarpusavio skolinimo platformoje administruojamos tiek galiojančios, tiek nutrauktos sutartys, tačiau ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, kokių ir kiek konkrečių išlaidų patirta administruojant su atsakovu sudarytą sutartį po sutarties nutraukimo (CPK 178 straipsnis).

27. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į sutartyje nurodytą administravimo mokesčio paskirtį, ir pritardamas pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, sprendžia, kad šiuo atveju administravimo mokestis turi būti skaičiuojamas tik iki sutarties nutraukimo, kadangi šios išlaidos iš esmės priklauso nuo sutarties trukmės. Priešingu atveju būtų pažeista vartojimo kredito gavėjo ir paskolos davėjo interesų pusiausvyra bei protingumo ir sąžiningumo principai.

28. Taigi, nors nagrinėjamu atveju šalys susitarė, kad administravimo mokestį atsakovas privalo mokėti iki dienos, kada visas vartojimo kreditas yra faktiškai grąžinamas vartojimo kredito davėjui, tačiau susiklosčiusioje teisinėje situacijoje, kai sutartis yra nutraukta, reikalavimas priteisti sutarties administravimo mokestį, apskaičiuotą po sutarties nutraukimo, yra nepagrįstas, kadangi, ją nutraukus, išnyksta administravimo objektas.

29. Atsižvelgdamas į pačios ieškovės nurodomą administravimo mokesčio paskirtį (administravimo mokestis yra atlygis, kurį ieškovė gauna už teikiamas tarpusavio skolinimo platformos administravimo paslaugas), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė įgijo teisę administravimo mokestį skaičiuoti tik iki sutarties nutraukimo. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovei iš atsakovo priteisė administravimo mokestį tik iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, t. y. 27,17 Eur administravimo mokestį, apskaičiuotą iki 2022 m. liepos 15 d.

30. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 punktą teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje tapačiose ar labai savo faktinėmis aplinkybėmis panašiose bylose nuosekliai laikomasi vertinimo, jog administravimo mokestis gali būti skaičiuojamas tik iki sutarties nutraukimo (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-91-603/2020; 2020 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-228-864/2020; 2022 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2484-580/2022; 2022 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2575-565/2022; 2022 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2644-864/2022; 2022 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2621-656/2022; 2022 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2664-1187/2022; 2023 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-74-640/2023; ; 2023 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-147-565/2023; 2023 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-75-854/2023).

Dėl sutarties sudarymo mokesčio

32. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad 98,45 Eur sutarties sudarymo mokesčio mokėjimas yra išdėstytas 2,05 Eur dydžio įmokomis per visą sutarties vykdymo terminą nuo 2022 m. balandžio 15 d. iki 2026 m. kovo 15 d., šio mokesčio dydis atsakovui sutarties sudarymo metu buvo žinomas, todėl priteisė ieškovei iš atsakovo visą prašomą 98,45 Eur sutarties sudarymo mokesčio sumą.

33. Apeliacinės instancijos teismas 2023 m. vasario 21 d. nutartimi šalis informavo apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas ir pasiūlė šalims pasisakyti dėl sutarties sudarymo mokesčio paskirties ir jo dydžio atitikties imperatyvioms įstatymo normoms.

34. Ieškovė pateikė apeliacinės instancijos teismui papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad sutarties sudarymo mokestis yra dalis ieškovei mokamo tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus atlygio. Pažymi, kad ieškovė atsakovui yra suteikusi 275 Eur skolintojų paskolintos sumos, kuri sudaro 25 proc. (1 100 Eur x 25 proc. = 275 Eur) paskolos sumos pagal sutartį, todėl pagal VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje nurodytą išimtį VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies nuostatos dėl atlyginimo skaičiavimo tarpusavio skolinimo platformos operatoriui nagrinėjamu atveju netaikomos. Ieškovė taip pat nurodo, kad šalys paskolos sutartyje susitarė dėl visų atsakovui taikomų mokesčių (8,95 proc. sutarties sudarymo mokesčio ir 0,80 proc. administravimo mokesčio), kurie buvo įtraukti į bendrą vartojimo kredito kainą ir kurie neviršijo bendrai vartojimo kredito kainai nustatyto ribojimo.

35. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė pirmosios instancijos teismo priteisti iš atsakovo 98,45 Eur sutarties sudarymo mokestį, ieškinyje nurodydama, kad pagal vartojimo kredito sutartį suteikė atsakovui 1 100 Eur paskolą, kurią sudarė 1 001,55 Eur paskolos suma ir 98,45 Eur paskolos sutarties sudarymo mokestis. Ieškovė, suteikdama atsakovui paskolą, atsakovo 98,45 Eur sutarties sudarymo mokestį be atskiro pavedimo įskaitė į ieškovės sąskaitą, o 1 001,55 Eur paskolos sumą (likutį) tiesiogiai pervedė į atsakovo asmeninę banko sąskaitą (el. b., failas 1, l. 1-2).

36. Pagal naudojimosi sutarties 2.24 punktą ir paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 1.27 punktą sutarties (paskolos) sudarymo mokestis – paskolos sutarties specialiosiose sąlygose nurodytas paskolos sutarties sudarymo mokestis, paskolos gavėjo mokamas organizatoriui, apimantis ir kreditingumo vertinimo mokestį. Sutarties sudarymo mokestis apskaičiuojamas nuo skolintojų paskolintos sumos. Sutarties sudarymo mokestis apskaičiuojamas procentais nuo skolintojų paskolintos sumos. Sutarties sudarymo mokesčio dydis nurodomas specialiosiose paskolos sąlygose. Sutarties sudarymo mokestis yra atskaitomas paskolos išmokėjimo metu. Sutarties sudarymo mokestis negali būti neigiamas, t.y. jei kreditingumo vertinimo mokesčiui būtų taikoma nuolaida, tos nuolaidos dydį atėmus iš sutarties sudarymo mokesčio, likusi suma negali būti mažesnė, nei 0 (el.b., failas 1, l. 27-37; 46-55).

37. Pagal naudojimosi sutarties 7.9 punktą ir paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 3.13 punktą pasibaigus aukcionui ir paskolos gavėjui akceptavus skolintojų siūlymus, organizatorius atlieka šiuos veiksmus: 1) priskiria paskolos sutarčiai unikalų jos identifikacinį numerį; 2) paskolos gavėjui suformuoja aktualų paskolos grąžinimo grafiką; 3) perveda sutarties sudarymo mokestį organizatoriui; 4) įskaito lėšas iš skolintojų (paskolos sumą) į paskolos gavėjo paskyroje esančią elektroninių pinigų sąskaitą ir suformuoja mokėjimą iš paskolos gavėjo paskyros į jo nurodytą banko sąskaitą (el.b., failas 1, l. 27-37; 46-55).

38. Pagal paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 4.7 punktą iš paskolos gavėjo nuskaitomos sumos paskirstomos tokia tvarka: 1) administravimo mokestis; 2) kiti organizatoriaus mokesčiai; 3) palūkanos; 4) sutarties sudarymo mokesčio grąžinimas investuotojams; 5) grąžinama paskolos sumos dalis (pirmiausiai tai jos daliai, kuri turėjo būti grąžinama anksčiau) (el.b., failas 1, l. 46-55). Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad sutarties sudarymo mokestis (skaičiuojamas nuo skolintojų paskolintos sumos) sudaro 8,95 proc., skolintojų paskolinta suma (paskolos suma + sutarties sudarymo mokestis) sudaro 1 100 Eur, paskolos suma – 1 001,55 Eur (el.b., failas 1, l. 25-26). Mokėjimas iš sąskaitos patvirtina, kad ieškovė 2022 m. balandžio 1 d. pervedė 1 001,55 Eur (el.b., failas 1, l. 57).

39. Aptartos sutarties naudojimosi, bendrosios ir specialiosios sąlygos bei bylos duomenys apie ieškovės atliktus piniginių lėšų pervedimus patvirtina, kad visą sutarties sudarymo mokestį, kuris sudaro 98,45 Eur (1 100 Eur skolintojų paskolinta suma – 1 001,55 Eur paskolos suma) ieškovė persivedė sau paskolos sutarties sudarymo pradžioje, o atsakovui pervedė tik 1 001,55 Eur paskolos sumą. Taigi prašomą priteisti 98,45 Eur sumą iš atsakovo ieškovė jau faktiškai yra persivedusi pačioje sutarties sudarymo pradžioje.

40. Pagal mokėjimo grafiką atsakovas turėjo mokėti po 2,05 Eur dydžio sutarties mokestį per mėnesį nuo 2022 m. balandžio 15 d. iki 2026 m. vasario 15 d., o 2026 m. kovo 15 d. sumokėti 2,10 Eur (el.b., failas 1, l. 56). Pagal paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 4.7 punktą šias įmokas ieškovė turi grąžinti investuotojams. Duomenų, kad po sutarties nutraukimo ieškovė būtų grąžinusi skolintojams 98,45 Eur sumą, byloje nėra. Dėl to ieškovės ieškiniu prašomas priteisti iš atsakovo 98,45 Eur sutarties sudarymo mokestis faktiškai pagal sutarties sąlygas ieškovės turėtų būti pervedamas investuotojams (skolintojams), t. y. ieškiniu faktiškai yra reiškiamas reikalavimas trečiųjų asmenų naudai. Tačiau ieškovė yra suformulavusi reikalavimą 98,45 Eur sumą priteisti jai. Taigi tokiu atveju ieškovei faktiškai būtų priteistas 98,45 Eur sutarties sudarymo mokestis, kurį ji jau turi savo dispozicijoje. Tuo tarpu ieškovei pakartotinai priteistos 98,45 Eur sumos grąžinimas investuotojams liktų teisiškai neapibrėžtas. Dėl to toks teismo sprendimas prieštarautų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo ir sąžiningumo principams.

41. Pagal naudojimosi sąlygų 10.4 punktą paskolos gavėjas moka sutarties sudarymo mokestį organizatoriui pagal paskolos sutarties sudarymo metu galiojančius paslaugų įkainius. Paskolos sutarties sudarymo mokestis apskaičiuojamas nuo skolintojų paskolintos sumos. Paskolos sutarties sudarymo mokestis apskaičiuojamas procentais nuo skolintojų paskolintos sumos. Paskolos sutarties sudarymo mokestis yra atskaitomas Paskolos išmokėjimo metu (el.b., failas 1, l. 27-37). Šios sąlygos kartu su sutarties bendrųjų sąlygų 1.27 punktu patvirtina, kad paskolos sutarties šalys bei mokėtinas sutarties sudarymo mokestis atitinka VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies reguliavimo dalyką. Ieškovė vartojimo kredito santykiuose su atsakovu veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorė (VKĮ 2 straipsnio 14 dalis), o sutarties sudarymo mokestis yra ieškovės gaunamas atlyginimas.

42. Sudarymo metu (2022 m. kovo 28 d.) galiojusios VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies redakcijoje (galiojo nuo 2018 m. birželio 15 d. iki 2023 m. sausio 1 d.) buvo numatyta, kad ne mažiau kaip 50 procentų tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio turi būti skaičiuojama proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų. Šios dalies nuostatos netaikomos šio straipsnio 6¹ dalyje nurodytu atveju, t. y. tais atvejais, kai tarpusavio skolinimo platformos operatorius kiekvienam vartojimo kredito gavėjui suteikia ne mažiau kaip 12 procentų bendros vartojimo kredito sumos ir užtikrina, kad visu vartojimo kredito sutarties galiojimo laikotarpiu tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus pagal konkrečią vartojimo kredito sutartį vartojimo kredito gavėjui suteikta bendros vartojimo kredito sumos dalis sudarytų ne mažiau kaip 12 procentų negrąžintos bendros vartojimo kredito sumos.

43. Pažymėtina tai, kad VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies normos redakcija įsigaliojo nuo 2018 m. birželio 15 d. priėmus 2018 m. birželio 5 d. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą Nr. XIII-1241. Pastarojo įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad ne mažiau kaip 50 proc. operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio dalis turi būti skaičiuojama nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo faktiškai grąžintų įmokų. Ši norma negali būti aiškinama taip, kad ne mažiau kaip 50 proc. tarpusavio skolinimo platformos operatoriui mokamo atlyginimo turi būti skaičiuojama nuo paskolos gavėjo priteistos negrąžinto kredito sumos. Ši norma tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus atlygį tiesiogiai proporcingai susieja su vartojimo kredito gavėjo vykdant sutartį grąžinama įmokų suma ir nustato maksimalią atlygio ribą, kurią draudžiama viršyti, todėl ji vertintina kaip imperatyvioji.

44. Pagal byloje esančius duomenis (ieškinyje nurodytas aplinkybes ir buhalterinę pažymą (el.b., failas 1, l. 63) atsakovas nėra sumokėjęs ieškovei nei vienos suteiktos paskolos įmokos, palūkanų, sutarties sudarymo bei administravimo mokesčių dalies. Kadangi pagal VKĮ 25³ straipsnio 6 dalį ne mažiau kaip 50 proc. ieškovės gaunamo atlygio turi būti skaičiuojama nuo paskolos (kredito) gavėjo grąžintų įmokų, darytina išvada, jog nagrinėjamoje byloje ieškovė nepagrįstai prašo jai priteisti sutarties sudarymo mokestį, kaip jai priklausančio atlygio.

45. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovės argumentu, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas taikyti VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje nurodytą išimtį. Ieškovė papildomuose paaiškinimuose ir nurodo, kad ji yra suteikusi atsakovui 275 Eur skolintojų paskolintos sumos, kuri sudaro 25 proc. (1 100 Eur x 25 proc. = 275 Eur) paskolos sumos pagal paskolos sutartį, t. y. daugiau nei VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje nurodyta 12 procentų. Tačiau šalių sudarytoje sutartyje šie duomenys nenurodyti, todėl ieškovė, sudariusi vartojimo kredito sutartį su atsakovu (vartotoju) pagal joje nurodytas sąlygas ir vartotojui neatskleidusi nurodomos informacijos, vėliau praranda teisę tuo remtis, įrodinėdama jos teisę gauti didesnę dalį sutarties sudarymo mokesčio, negu įstatyme numatyta (remiantis įstatyme numatytu šio mokesčio apskaičiavimo būdu), t. y. prisiima su tuo susijusių neigiamų pasekmių riziką.

46. Ieškovės teiginiai, kad sutarties sudarymo mokestis kartu su kitais mokesčiais neviršija bendrai vartojimo kredito kainai nustatyto ribojimo, nekeičia teisinės situacijos vertinimo, nustačius, kad sutarties sudarymo mokestis apskaičiuotas nesilaikant VKĮ 25³ straipsnio 6 dalyje numatyto reikalavimo ir nesant pagrindo taikyti VKĮ 25³ straipsnio 6¹ dalyje numatytos išimties. Taigi ir šiuo aspektu ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo 98,45 Eur sutarties sudarymo mokesčio yra nepagrįstas.

47. Pažymėtina, kad VKĮ nuostatose nėra apibrėžta, kas sudaro skolinimo platformos operatoriui mokamą atlygį, t. y. nėra išskirti galimi sutarties sudarymo, administravimo mokesčiai ar kiti mokesčiai. Taigi nagrinėjamoje byloje tiek ieškovės prašomas priteisti administravimo, tiek sutarties sudarymo mokestis vertintinas sistemiškai, kaip vieningas atlyginis operatoriui. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovei priteistas administravimo mokestis yra jai pakankamas atlygis, kaip skolinimo platformos operatorei.

48. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei 98,45 Eur sutarties sudarymo mokestį, neįvertino byloje esančių aplinkybių apie jo faktinį pervedimą į ieškovės sąskaitą sutarties sudarymo pradžioje, nevertino šio mokesčio tikrosios paskirties ir jo atitikimo VKĮ nuostatoms. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nustatytas pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas ir atmesti ieškovės ieškinio reikalavimo dalį dėl 98,45 Eur sutarties sudarymo mokesčio priteisimo iš atsakovo. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių šioje dalyje keistinas.

Dėl procesinės bylos baigties

49. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tik iš dalies tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias vartotojo atsakomybę kredito teisiniuose santykiuose, dėl ko nepagrįstai ieškovei iš atsakovo priteisė 98,45 Eur sutarties sudarymo mokestį. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismui savo iniciatyva peržengus apeliacinio skundo ribas ir pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovei sutarties sudarymo mokestį, ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis dėl sutarties sudarymo mokesčio priteisimo naikintina – ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 98,45 Eur sutarties sudarymo mokestį atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, pakeistina ir teismo sprendimo už akių dalis dėl 5 procentų palūkanų priteisimo už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteistą sumą sumažinant iki 1 381,75 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

50. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Ieškovė pirmosios instancijos teismo prašė priteisti jai iš atsakovo 401 Eur bylinėjimosi išlaidas (363 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą ir 38 Eur žyminį mokestį).

51. Bendra ieškinio suma sudaro 1 675,78 Eur, o patenkinta ieškinio reikalavimų dalis yra 1 381,75 Eur. Patenkinus 82,45 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteistinos 330,62 Eur (401 Eur x 82,45/100 proc.) bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2, 5 dalys).

52. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis už apeliacinį skundą) neatlyginamos. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

ieškovės UAB „Finansų bitė“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 30 d. sprendimą už akių pakeisti ir jį išdėstyti taip:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei UAB „Finansų bitė“ iš atsakovo V. C. 1 001,55 Eur negrąžintą kredito, 49,24 Eur palūkanų, 27,17 Eur administravimo mokesčio, 3,59 Eur delspinigių, 46,54 Eur negautų pajamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022 m. liepos 30 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2022 m. lapkričio 30 d.), 330,62 Eur bylinėjimosi išlaidas, iš viso – 1 458,71 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus 71 ct ), 15 procentų dydžio negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2026 m. kovo 15 d.) nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (ne daugiau 5,59 Eur palūkanų, apskaičiuotų nuo 894,47 Eur dydžio negrąžinto kredito likučio mokėtinų 2022 m. gruodžio 15 d.; 11,00 Eur – 879,82 Eur mokėtinų 2023 m. sausio 15 d.; 10,81 Eur – 864,87 Eur mokėtinų 2023 vasario 15 d.; 10,62 Eur – 849,61 Eur mokėtinų 2023 m. kovo 15 d.; 10,43 Eur – 834,04 Eur mokėtinų 2023 m. balandžio 15 d.; 10,23 Eur – 818,15 Eur mokėtinų 2023 m. gegužės 15 d.; 10,02 Eur – 801,94 Eur mokėtinų 2023 m. birželio 15 d.; 9,83 Eur – 785,39 Eur mokėtinų 2023 m. liepos 15 d.; 9,61 Eur – 768,51 Eur mokėtinų 2023 m. rugpjūčio 15 d.; 9,40 Eur – 751,28 Eur mokėtinų 2023 m. rugsėjo 15 d.; 9,18 Eur – 733,70 Eur mokėtinų 2023 m. spalio 15 d.; 8,95 Eur – 715,76 Eur mokėtinų 2023 m. lapkričio 15 d.; 8,72 Eur – 697,45 Eur mokėtinų 2023 m. gruodžio 15 d.; 8,49 Eur – 678,76 Eur mokėtinų 2024 m. sausio 15 d.; 8,25 Eur – 659,69 Eur mokėtinų 2024 m. vasario 15 d.; 8,01 Eur – 640,23 Eur mokėtinų 2024 m. kovo 15 d.; 7,76 Eur – 620,37 Eur mokėtinų 2024 m. balandžio 15 d.; 7,51 Eur – 600,01 Eur mokėtinų 2024 m. gegužės 15 d.; 7,24 Eur – 579,42 Eur mokėtinų 2024 m. birželio 15 d.; 6,98 Eur – 558,31 Eur mokėtinų 2024 m. liepos 15 d.; 6,72 Eur – 536,77 Eur mokėtinų 2024 m. rugpjūčio 15 d.; 6,44 Eur – 514,79 Eur mokėtinų 2024 m. rugsėjo 15 d.; 6,16 Eur – 492,36 Eur mokėtinų 2024 m. spalio 15 d.; 5,87 Eur – 469,47 Eur mokėtinų 2024 m. lapkričio 15 d.; 5,58 Eur – 446,11 Eur mokėtinų 2024 m. gruodžio 15 d.; 5,28 Eur – 422,27 Eur mokėtinų 2025 m. sausio 15 d.; 4,98 Eur – 397,94 Eur mokėtinų 2025 m. vasario 15 d.; 4,67 Eur – 373,11 Eur mokėtinų 2025 m. kovo 15 d.; 4,35 Eur – 347,77 Eur mokėtinų 2025 m. balandžio 15 d.; 4,02 Eur – 321,91 Eur mokėtinų 2025 m. gegužės 15 d.; 3,70 Eur – 295,52 Eur mokėtinų 2025 m. birželio 15 d.; 3,36 Eur – 268,59 Eur mokėtinų 2025 m. liepos 15 d.; 3,02 Eur – 241,11 Eur mokėtinų 2025 m. rugpjūčio 15 d.; 2,67 Eur – 213,07 Eur mokėtinų 2025 m. rugsėjo 15 d.; 2,31 Eur – 184,45 Eur mokėtinų 2025 m. spalio 15 d.; 1,95 Eur – 155,25 Eur mokėtinų 2025 m. lapkričio 15 d.; 1,58 Eur – 125,45 Eur mokėtinų 2025 m. gruodžio 15 d.; 1,19 Eur – 95,04 Eur mokėtinų 2026 m. sausio 15 d.; 0,81 Eur – 64,00 Eur mokėtinų 2026 m. vasario 15 d.; 0,35 Eur – 32,33 Eur mokėtinų 2026 m. kovo 15 d.), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 381,75 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. rugsėjo 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.