Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-11-14 · Civilinė byla Nr. e2A-2311-275/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-14
Bylos Nr.
e2A-2311-275/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Ona Gasiulytė, Rita Kisielienė, Danutė Kutrienė
Trečiasis asmuo
F. G., UAB „Nordea Finance Lithuania“, AB „Šiaulių bankas“, AB „Swedbank“
Ieškovas
M. B.
Atsakovas
P. B., M. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-2311-275/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-43909-2015-2Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.5.2.1.; 2.3.4.4.2.; 3.3.1.14. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Onos Gasiulytės, Ritos Kisielienės ir Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) M. B., apelianto (atsakovo) P. B., trečiojo asmens F. G. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 3 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės M. B. patikslintą ieškinį atsakovui P. B. dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių dėl kito sutuoktinio kaltės, tretieji asmenys UAB „Nordea Finance Lithuania“, AB „Šiaulių bankas“, AB „Swedbank“, F. G., išvadą byloje teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, pagal atsakovo P. B. patikslintą priešieškinį ieškovei M. B. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, tretieji asmenys - AB „Šiaulių bankas“, AB „Swedbank“, UAB „Nordea Finance Lithuania“, išvadą byloje teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, o taip pat pagal trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, F. G. savarankišką reikalavimą atsakovams M. B. ir P. B. dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė M. B. patikslintu ieškiniu prašė santuoką, įregistruotą 2004 m. birželio 26 d. tarp jos ir atsakovo Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 942, nutraukti dėl atsakovo kaltės; priteisti iš atsakovo 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ieškovės naudai; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti iki santuokos įregistravimo turėtą pavardę „A.“, atsakovui – pavardę „B.“; nepilnamečių vaikų A. B., gim. ir D. B. gyvenamąją vietą nustatyti su vaikų motina ieškove M. B.; priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 300 Eur dydžio periodines išmokas kiekvienam vaikui, mokant kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, šias lėšas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją ir uzufrukto teise pavedant jas tvarkyti vaikų motinai ieškovei M. B.; priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimą nuo 2015 m. lapkričio 15 d. iki 2016 m. sausio 11 d. po 300 Eur periodinėmis išmokomis už praėjusį laikotarpį, viso 1200 Eur; nustatyti atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką, pagal kurią: atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais kiekvieno mėnesio I ir III savaitgalius nuo penktadienio 17.00 val., pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir grąžindamas juos sekmadienį iki 20.00 val. į jų gyvenamąją vietą, atsakovas praleidžia kartu su vaikais pusę visų vaikų atostogų, būdamas su vaikais pirmąją jiems suteiktų atostogų pusę, atsakovas praleidžia kartu su vaikais pusę visų savo kasmetinių atostogų, apie numatomą D. ir A. atostogų bei atsakovo kasmetinių atostogų laiką M. B. ir P. B. vienas kitą informuoja elektroniniais laiškais likus ne mažiau kaip 2 savaitėms iki numatomo atostogų laiko elektroniniu paštu: M. B. – (duomenys neskelbtini); P. B. – (duomenys neskelbtini); padalinti santuokoje įgytą turtą ieškovei M. B. priteisiant: ½ dalį 0,1200 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio(duomenys neskelbtini) , 12800 Eur vertės, ½ dalį 212,43 kv.m. bendro ploto gyvenamojo namo, , esančio (duomenys neskelbtini), 97200 Eur vertės, 31,26 kv.m. bendro ploto butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini), 40600 Eur vertės, 53,15 kv.m. bendro ploto 2 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 40000 Eur vertės, ½ dalį 1/5 dalies 0,9919 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 57,50 Eur vertės. Prašė pripažinti valdymo ir naudojimo teises pagal 2014-02-03 išperkamosios nuomos sutartį Nr. 201400344 dėl automobilio Toyota Rav4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdžius visus mokėjimus pagal 2014-02-03 išperkamosios nuomos sutartį Nr. 201400344 su UAB „Nordea Finance Lithuania“, pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į transporto priemonę Toyota Rav4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 9889,84 Eur dydžio piniginę kompensaciją, mokamą atsakovo ieškovei už atsakovui tenkančias 683 vnt. vardinių paprastųjų UAB „Infobasis“, į.k. 303243932, buveinė Platiniškių g. 72, Platiniškių k., Vilniaus rajonas, akcijas; 461,86 Eur dydžio piniginę kompensaciją, mokamą atsakovo ieškovei už atsakovui tenkančius 32 vnt. vardinių paprastųjų UAB „Inforta“, į.k. 300601502, buveinė Platiniškių g. 72, Platiniškių k., Vilniaus rajonas, akcijų; 25000 Eur piniginę kompensaciją, mokamą atsakovo ieškovei už atsakovui tenkančias sauskelnes; 9983 Eur dydžio piniginę kompensaciją už atsakovui tenkančius namų apstatymo ir apyvokos reikmenis, kitą kilnojamąjį turtą; atsakovui P. B. priteisti: ½ dalį 0,1200 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini), 12800 Eur vertės, ½ dalį 212,43 kv.m. bendro ploto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 97200 Eur vertės, ½ dalį 1/5 dalies 0,9919 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 57,50 Eur vertės, 683 vnt. paprastųjų UAB „Infobasis“, į.k. 303243932, buveinė Platiniškių g. 72, Platiniškių k., Vilniaus r., akcijų, turimų akcijų vertė – 19779,68 Eur; 32 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Inforta“, į.k. 300601502, buveinė Platiniškių g. 72, Platiniškių k., Vilniaus rajonas, akcijų, turimų akcijų vertė 923,72 Eur; 150000 Eur grynųjų pinigų (santaupų), sauskelnes („Bleer“ 1000 vnt. pakuočių po 8 Eur/vnt., „Coop“ 500 vnt. pakuočių po 8 Eur/vnt., „Pampers Mega“ 300 vnt pakuočių po 18 Eur/vnt., „Pampers Active Fit“ – mega pack 200 vnt. pakuočių po 20 Eur/vnt., „Pampers easy up“ 300 vnt. pakuočių po 20 Eur/vnt., „Pampers baby dry“ 400 vnt. pakuočių po 16 Eur/vnt., „Jumbo“ 300 vnt. pakuočių po 16 Eur/vnt., „Bambo“ 300 vnt. pakuočių po 12 Eur/vnt., „Muumi“ 200 vnt. pakuočių po 10 Eur/vnt., „Libero“ 600 vnt. pakuočių po 20 Eur/vnt., drėgnos servetėlės 350 vnt. pakuočių po 1,8 Eur/vnt.) viso 50000 Eur vertės; gyvenamojo būsto apstatymo ir apyvokos reikmenis: vyrišką dviratį - 1400 Eur vertės, foto aparatą - 170 Eur vertės, vaizdo kamerą - 300 Eur vertės, svetainės minkštus baldus - 1200 Eur vertės, stalą (mažą) - 180 Eur vertės, valgomąjį stalą su 6 kėdėmis - 580 Eur vertės, dvi indaujas/sekcijas - 2500 Eur vertės, žoliapjovę - 500 Eur vertės, dviračių laikiklį Thule - 600 Eur vertės, virdulį - 30 Eur vertės, duonos skrudintuvą - 40 Eur vertės, skalbyklės kambario baldus - 170 Eur vertės, įvairius instrumentus - 2900 Eur vertės, suoliukus (2 vnt.) - 230 Eur vertės, pufą - 30 Eur vertės, valgomojo indus, „Bauer“ puodus - 3000 Eur vertės, miegamojo lovą su čiužiniu - 600 Eur vertės, dvi spinteles prie lovos - 240 Eur vertės, komodą - 115 Eur vertės, darbo kambario sofą - 170 Eur vertės, naują skalbimo mašiną Samsung – 1000 Eur vertės, „Pandora“ papuošalus – 1500 Eur vertės, naują moterišką dviratį – 1061 Eur vertės, pianiną – 50 Eur vertės, Samsung siurblį – 50 Eur vertės, namų kino sistemą (įranga, kolonėlės) – 550 Eur vertės, naują televizorių Samsung – 1000 Eur vertės; nustatyti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) , naudojimosi tvarką: ieškovei M. B. asmeniniam naudojimui priskirti patalpas, plane pažymėtas indeksais 1-11 (kambarys 18,20 kv.m.), 1-12 (sūnaus D. kambarys 11,16 kv.m.), 1-13 (vonios kambarys 6,72 kv.m.), 1-14 (dukters A. kambarys 15,09 kv.m.), 1-10 (koridorius 4,63 kv.m.), G-1 (garažas 27,69 kv.m.), atsakovui P. B. asmeniniam naudojimui priskirti patalpas, plane pažymėtas indeksais 1-3 (kambarys 14,95 kv.m.), 1-4 (priešpirtis 5,91 kv.m.), 1-5 (pirtis 4,67 kv.m.), 1-6 (dušas 1,10 kv.m.), 1-7 (tualetas 1,60 kv.m.), bendram naudojimui paskirti patalpas, plane pažymėtas indeksais: 1-2 (kambarys-virtuvė 82,23 kv.m.), 1-1 (koridorius 8,05 kv.m.), 1-8 (skalbykla 5,86 kv.m.), 1-9 (katilinė 4,57 kv.m.); kreditorinius įsipareigojimus AB „Šiaulių bankas“ pagal 2011-05-26 būsto kreditavimo sutartį Nr. B-2011-2946-03, AB bankui „Swedbank“ pagal 2006-07-18 kredito sutartį Nr. 06-051077-FA, UAB „Nordea Finance Lithuania“ pagal 2014-02-03 išperkamosios nuomos sutartį Nr. 201400334 ir F. G. pripažinti solidariomis prievolėmis; priteisti ieškovei iš atsakovo 1401,91 Eur ieškovės sumokėtų laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio mėn. iki 2019 m. vasario 6 d. įmokų už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), suteiktą šildymą ir kitas paslaugas; priteisti ieškovei iš atsakovo 2452,82 Eur ieškovės sumokėtų laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio mėn. iki 2019 m. vasario 6 d. įmokų UAB „Nordea Finance Lithuania“ pagal 2014-02-03 išperkamosios nuomos sutartį Nr. 201400334; priteisti ieškovei iš atsakovo 599,70 Eur ieškovės sumokėtų laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio mėn. iki 2019 m. vasario 6 d. įmokų už jiems su atsakovu išperkamosios nuomos teisėmis valdomos transporto priemonės sumokėtą privalomąjį vairuotojų civilinės atsakomybės ir Kasko draudimus; priteisti ieškovei iš atsakovo 275 Eur ieškovės sumokėtų laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio mėn. iki 2019 m. vasario 6 d. įmokų AB Šiaulių bankui pagal 2011-05-26 būsto kreditavimo sutartį Nr. B-2011-2946-03, buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui bei būsto draudimui; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 2250 Eur dydžio piniginę kompensaciją už parduotą transporto priemonę Ford Fiesta, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 4500 Eur vidutinės rinkos vertės; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 4000 Eur už ½ dalį nuomos pinigų, gautų už buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomą nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. liepos 1 d.; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 1090 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą pagal 2015-02-25 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-318-723/2015; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 1334 Eur už ½ dalį piniginių lėšų, kurias atsakovas teikė savo tėvui Č. B. nuo 2014-04-01 iki 2016 m. vasario 17 d., 23 mėn. x 116 Eur; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 709,55 Eur už ½ dalį 1419,09 Eur įmokų Swedbank Life insurance Lietuva, atliktų P. B. laikotarpiu nuo gyvybės draudimo sutarties su Swedbank Life insurance Lietuva pasirašymo dienos iki 2016 m. vasario 17 d.; priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovas P. B. galutiniu patikslintu priešieškiniu prašė santuoką, įregistruotą 2004-06-26 Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 942, tarp atsakovo ir ieškovės nutraukti dėl ieškovės M. B. kaltės; po santuokos nutraukimo nepilnamečių vaikų A. B. ir D. B. gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu P. B.; priteisti iš ieškovės M. B. nepilnamečių vaikų išlaikymui po 175 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; nustatyti ieškovės M. B. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, pagal kurią: ieškovė M. B. bendraus su vaikais kiekvieną savaitę antradienį ir ketvirtadienį nuo 16.00 val. iki 18.00 val., vaikus paimant ir grąžinant jų gyvenamojoje vietoje, ieškovė M. B. bendraus su vaikais kiekvieno mėnesio kas antrą savaitę nuo penktadienio 18.00 val. iki tos pačios savaitės sekmadienio 18.00 val., vaikus paimant ir grąžinant jų gyvenamojoje vietoje, ieškovė M. B. turi teisę eilinių atostogų metu su vaikais bendrauti dvi savaites nepertraukiamai. Apie planuojamas atostogas su vaikais tėvai informuoja vienas kitą ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki atostogų pradžios, Švenčių metu tėvai su vaikais bendraus tokia tvarka: poriniais metais Šv. Kalėdų, Šv. Velykų, Naujųjų Metų pirmą dieną su vaikais švenčia atsakovas P. B., o antrąją šių švenčių dieną, nuo 9.30 val. iki 21.00 val. – ieškovė M. B., vaikus paimant ir grąžinant jų gyvenamojoje vietoje, neporiniais metais Šv. Kalėdų, Šv. Velykų, Naujųjų Metų pirmąją dieną su vaikais švenčia ieškovė M. B., vaikus paimant ir grąžinant jų gyvenamojoje vietoje, o antrąją šių švenčių dieną nuo 9.30 val. švenčia atsakovas P. B.; pirmąjį birželio sekmadienį – Tėvo dieną – nuo 9.30 val. iki 18.00 val. su vaikais švenčia atsakovas P. B., pirmąjį gegužės sekmadienį – Motinos dieną – nuo 9.30 val. iki 18.00 val. su vaikais švenčia ieškovė M. B., vaikus paimant ir grąžinant jų gyvenamojoje vietoje, ieškovė M. B. turi teisę švęsti kiekvieno iš vaikų neporinius gimtadienius tą pačią dieną, vaiką paimant iš jo gyvenamosios vietos 9.30 val. ir grąžinant jį tą pačią dieną 18.00 val., jeigu gimtadienis bus nedarbo dieną. Jeigu gimtadienis bus darbo dieną, ieškovė M. B. turi teisę švęsti vaiko neporinį gimtadienį tik laisvu nuo pamokų metu. Atsakovas ir ieškovė įsipareigoja nesudaryti kliūčių abiem tėvams pasveikinti vaikus kiekvienai metais, kuriais jie neturi pirmenybės švęsti jų gimimo dieną, ieškovei M. B. nesant galimybės bendrauti su vaikais dėl jų ligos ar kitų svarbių priežasčių, tėvų susitarimu praleistoji diena gali būti pakeičiama į kitą artimiausią suderintą dieną. Dėl svarbių priežasčių (tokių kaip šventinės dienos, ilgieji savaitgaliai, tėvų atostogos, išvykos komandiruotės, ligos ir pan.) šalių susitarimu matymosi laikas ir trukmė gali būti keičiama; pripažinti, kad 0,1200 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 25600 Eur, yra atsakovo P. B. asmeninė nuosavybė; po santuokos nutraukimo ieškovei M. B. pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į toliau nurodytą turtą: ½ dalį 0,1200 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastato – gyvenamojo namo, 212,43 kv.m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); ½ 1/5 dalies 0,9919 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį UAB „Infobasis“ 683 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, ½ UAB „Inforta“ 32 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, automobilį Toyota RAV4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo atsakovui P. B. pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į šį turtą: ½ dalį 0,1200 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastato – gyvenamojo namo, 212,43 kv.m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) ; ½ 1/5 dalies 0,9919 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ; ½ dalį UAB „Infobasis“ 683 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, ½ UAB „Inforta“ 32 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, butą/patalpą, adresu (duomenys neskelbtini), 31,26 kv.m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti ieškovės M. B. naudai iš atsakovo P. B. 3781,17 Eur piniginę kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį; nustatyti naudojimosi pastatu – gyvenamuoju namu, 212,43 kv.m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). naudojimosi tvarką pagal PV. Arch. I. P. parengtą gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) padalinimo (naudojimosi tvarkos) projektą į du butus: atsakovui P. B. priskiriant pirmajame namo aukšte esančias patalpas (planuose pažymėta Nr. 1): tambūrą (6,84 m²), sandėlį (5,81 m²), garažą (28,25 m²), holą (14,41 m²), virtuvę valgomąjį (17,85 m²), sandėlį (2,91 m²), kambarį (16,05 m²), priešpirtį (5,90 m²), WC ir dušą (3,98 m²), garinę (4,24 m²), ieškovei M. B. priskiriant pirmajame namo aukšte esančias patalpas (planuose pažymėta Nr. 2) – svetainę ir virtuvę (49,74 m²), bei antrajame namo aukšte esančias patalpas: koridorių (6,07 m²), vonią ir WC (7,97 m²), kambarį (14,16 m²), kambarį (17,27 m²), kambarį (11,70 m²), atsakovui P. B. ir ieškovei M. B. bendram naudojimui priskirti katilinę (6,31 m²); pripažinti, kad negrąžinta paskolos dalis – 3976,67 Eur pagal AB „Šiaulių bankas“ 2011-05-26 būsto kreditavimo sutartį Nr. B-2011-2946-03, kurios pagrindu buvo suteiktas 11584,80 Eur kreditas bei su šios sutarties vykdymu susijusios viso piniginės prievolės – po santuokos nutraukimo lieka solidaria atsakovo ir ieškovės prievole, nustatant, kad įsipareigojimus bankui iki visiško įvykdymo kreditavimo sutarties įvykdymo toliau vykdys asmeniškai P. B. be regreso teisės reikalauti iš M. B. sumokėtų sumų; pripažinti, kad negrąžinta paskolos dalis – 139157,86 Eur pagal AB „Swedbank“ 2006-07-18 kredito sutartį Nr. 06-051077-FA, kurios pagrindu atsakovui ir ieškovei buvo suteiktas 144810 Eur ir 12193 Eur kreditas gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini) statybai ir aplinkos sutvarkymui bei su šios sutarties vykdymu susijusios piniginės prievolės – po santuokos nutraukimo lieka solidaria atsakovo ir ieškovės prievole; pripažinti, kad 13100 Eur nesumokėtos įmokos ir kitos neįvykdytos prievolės pagal 2014-02-03 su UAB „Nordea Finance Lithuania“ sudarytą išperkamosios nuomos sutartį Nr. 201400344 dėl automobilio Toyota RAV4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išperkamosios nuomos – po santuokos nutraukimo lieka solidari atsakovo ir ieškovės prievolė, nustatant, kad įsipareigojimus bankui iki visiško išperkamosios nuomos sutarties įvykdymo toliau vykdys asmeniškai M. B. be regreso teisės reikalauti iš P. B. sumokėtų sumų; pripažinti, kad M. B. įvykdžius visus mokėjimus ir kitus prisiimtus įsipareigojimus pagal nurodytą sutartį automobilis Toyota RAV4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise pereina M. B.; priteisti iš M. B. atsakovo P. B. naudai 7009,85 Eur piniginę kompensaciją regreso tvarka už ieškovei tenkančių sutartinių prievolių dalies įvykdymą, atsižvelgiant į šalių turimus priešinius vienarūšius reikalavimus ir pareigas, įskaityti šiuos priešinius reikalavimus įpareigojant ieškovę sumokėti atsakovui 3228,68 Eur sumą, atsakovui nemokant ieškovei priklausančios piniginės kompensacijos už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį, t.y. 3781,17 Eur; po santuokos nutraukimo atsakovui palikti jo turėtą pavardę – B., o ieškovei – pagal jos pasirinkimą; priteisti iš ieškovės atsakovui 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; priteisti atsakovui iš ieškovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3. Tretysis asmuo F. G. pareiškė savarankiškus reikalavimus atsakovams M. B. ir P. B. dėl skolos priteisimo, prašydama priteisti jai F. G. lygiomis dalimis iš ieškovės M. B. ir atsakovo P. B. 38595,63 Eur skolos, t.y. po 19297,81 Eur iš kiekvienos, o taip pat jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad piniginės lėšos buvo skolintos ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise buto įsigijimui, jo remontui bei apyvokos ir apstatymo daiktų įsigijimui. Pažymėjo, kad 2010 m. pabaigoje atsakovai M. B. ir P. B. nusprendė įsigyti butą, adresu (duomenys neskelbtini), už 37650 Eur, tačiau neturėjo pakankamai lėšų, todėl paprašė jos paskolos. Kadangi labai norėjo padėti savo dukters šeimai ir buvo pardavusi jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 25920 Eur, todėl 2011 m. gegužės 9 d. paskolino atsakovams 2896,20 Eur, 2011 m. gegužės 23 d. dar paskolino 23030,58 Eur. Paskolinti pinigai buvo skirti buto, esančio (duomenys neskelbtini) , įsigijimui. Likusią dalį pinigų, t.y. 11584,80 Eur M. B. ir P. B. skolinosi iš banko. Šalims įsigijus minėtą butą, ji papildomai atsakovams paskolino virš 12668,85 Eur buto remontui, įrengimui, apstatymui. Viso buto remonto metu buvo atlikta: tapetų klijavimas – 630 Eur, sienų glaistymas, tinkavimas – 500 Eur, lubų gipsas, tinkavimas, glaistymas, dažymas – 500 Eur, grindų klojimas – 250 Eur, virtuvės plytelių klijavimas – 150 Eur, durų įstatymas – 50 Eur, sieninių ir grindų plytelių klojimas vonios kambaryje – 500 Eur, elektros tinklų išvedžiojimas, rozečių įrengimas – 140 Eur, įstatytos vidinės buto durys – 300 Eur, įrengtas vonios kambarys, dušo kabinos su įranga pastatymas – 400 Eur, vonios, virtuvės kriauklės su spintelėmis ir čiaupai – 500 Eur, supirkti visi reikalingi baldai bei namų apyvokos bei apstatymo darbai – sekcija – 430 Eur, sofa-lova – 720 Eur, fotelis – 200 Eur, stalas – 86 Eur, virtuvė su visa buitine technika (šaldytuvas, kriauklė, gartraukis, kriauklė, čiaupas) – 980 Eur, kilimas – 300 Eur, užuolaidos – 500 Eur, buto jaukumui suteikiantys daiktai (paveikslai, pagalvėlės, spintelės, dėžutės, patalynė, pledai, rankšluosčiai, indai, puodai, gėlės, lyginimo lenta, džiovyklė, balkono baldai, šviestuvai ir t.t.) – 3000 Eur.

4. Tretysis asmuo AB „Šiaulių bankas“ prašė priteisti ieškovei M. B. ir atsakovui P. B. įsipareigojimus AB „Šiaulių bankas“ pagal 2011-05-26 kredito sutartį Nr. B-2011-2946-03 vykdyti solidariai, nenustatant dalių solidarioje prievolėje, kitus reikalavimus spręsti teismo nuožiūra, civilinę bylą visuose teismo posėdžiuose nagrinėti trečiojo asmens AB Šiaulių banko atstovui nedalyvaujant. Nurodo, kad AB Šiaulių bankas yra M. B. ir P. B. kreditorius: 2011-05-26 pasirašyta Kredito sutartis Nr. B-2011-2946-03, kurios pagrindu suteiktas kreditas M. B. ir P. B.. Ieškovė ir atsakovas už skolinius įsipareigojimus pagal minėtą kredito sutartį atsako solidariai. Santuokos nutraukimas nėra pagrindas solidarių įsipareigojimų pasibaigimui. LR CK 6.6 str. numatoma, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyriumi, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį, kreditorius, kuriam solidarios prievolės visiškai neįvykdė vienas iš skolininkų, turi teisę reikalauti, kad likusią prievolės dalį įvykdytų bet kuris iš kitų skolininkų arba visi jie bendrai, bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pakeisti šalių atsakomybę pagal turimas prievoles ir nustatyti ieškovės bei atsakovo dalis solidarioje prievolėje. Tretysis asmuo „Swedbank“ AB prieštarauja dėl įsipareigojimų pagal 2006-07-18 Kredito sutartį Nr. 06-051077-FA (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) padalinimo dalimis tarp solidarių skolininkų kreditoriaus atžvilgiu. Pažymi, kad sutuoktiniai turi teisę tarpusavyje nusistatyti kiekvieno iš sutuoktinių dalį solidarioje prievolėje ar susitarti, kad solidarioji prievolė bus įvykdyta vieno iš sutuoktinių sąskaita, tačiau prieš kreditorių už prievolių pagal kredito sutartį įvykdymą abu skolininkai turi išlikti atsakingi solidariai. Prašo civilinę bylą nagrinėti banko atstovui nedalyvaujant.

5. Išvadą byloje teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė galutinę išvadą, kurioje nurodė, kad Tarnybos darbuotojams lankantis šeimoje, vaikai išreiškė norą gyventi su mama. 2018-11-28 nepilnamečių A. ir D. nuomonė buvo išklausyta teisme, dalyvaujant teismo psichologei ir Tarnybos atstovei. Tiek A., tiek D. pasisakė, kad nori ir toliau gyventi su mama. A. teigė, jog mama geriau pasirūpins ja ir broliu, jų sveikata, su ja įdomiau leisti laiką, mama turi geresnį skonį dėl aprangos. D. pažymėjo, kad nori gyventi su mama, nes ji nepikta, nepyksta už arbatos išpylimą, įdomiai visi kartu leidžia laisvalaikį. Atsižvelgusi į vaikų amžių, išsakytas nuomones, į tai, kad motina stengiasi sudaryti tinkamas buitines sąlygas vaikams, tarnyba mano, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiausiai atitiktų nepilnamečių vaikų interesus. Įvertinusi byloje pateiktą informaciją, atsižvelgusi į nepilnamečių vaikų nuomones, norą dažniau bendrauti su tėvu, manytina, kad šiuo atveju nepilnamečių vaikų interesus labiausiai atitiktų maksimali bendravimo su tėvu tvarka. Nurodė, kad nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, būtina atsižvelgti į vaiko interesus bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 3 d. sprendimu patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkino iš dalies, trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, F. G. savarankišką reikalavimą dėl skolos priteisimo atmetė, kaip nepagrįstą. Santuoką, sudarytą 2004 m. birželio 26 d. tarp P. B. ir M. B. nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Dėl santuokos nutraukimo teismas nurodė, kad LITEKO duomenimis, 2017 m. lapkričio 21 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsnį, ieškovė M. B. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. dėl veikos mažareikšmiškumo ir byla jos atžvilgiu nutraukta, tuo tarpu 2017 m. gruodžio 19 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu atsakovas P. B. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Į bylą pateikti šalių tarpusavio susirašinėjimų tekstai, garso bei vaizdo įrašai patvirtina, kad šalys buvo nepagarbūs ir nepakantūs ne tik vienas kito, bet ir trečiųjų asmenų atžvilgiu. Tą patį patvirtina šalių elgesys ir replikos bylos nagrinėjimo teismo posėdžiuose metu ir teismo posėdžiuose išklausytų liudytojų parodymai. Tiek ieškovės, tiek atsakovo deklaratyvūs teiginiai apie jų santuokos metu išryškėjusias asmenines savybes, ginčus, nesutarimus, nesant vienareikšmiškų, tai patvirtinančių ar paneigiančių įrodymų, neįrodo, kad šiuo atveju santuoka iširo dėl kurios nors vienos iš šalių kaltės, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, lygiai taip pat nėra pagrindo teigti, kad ieškovė pažeidė savo, kaip sutuoktinės pareigas. Įvertinus bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad santuoka tarp šalių iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi atsakomybė už santuokos išsaugojimą ir puoselėjimą tenka abiem sutuoktiniams, abu sutuoktiniai privalo būti pakantūs ir lojalūs, dėti pastangas santuokai išsaugoti, abu turi prisidėti prie materialinės šeimos gerovės kūrimo (LR CPK 178, 185, 186, 189-192 straipsniai). Kadangi šiuo atveju teismas nekonstatavo nė vieno iš sutuoktinių kaltės dėl santuokos nutraukimo, todėl nurodė, kad ieškovės reikalavimas dėl 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir atsakovo reikalavimas dėl 10000 Eur neturtinės žalos jam iš ieškovės priteisimo atmestini, kaip nepagrįsti.

6.1. Nustatė nepilnamečių vaikų D. B. ir A. B. gyvenamąją vietą kartu su jų motina M. B. jos gyvenamojoje vietoje. Priteisė iš atsakovo P. B. išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. B. ir A. B. periodinėmis išmokomis – po 210 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2015-12-15, iki vaikų pilnametystės, lėšas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pavedant šias lėšas uzufrukto teise valdyti ieškovei M. B.. Sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdyti skubiai.

6.2. Nustatė atsakovo P. B. bendravimo su nepilnamečiais vaikais D. B. ir A. B. tvarką, pagal kurią: atsakovas P. B. bendraus su nepilnamečiais vaikais D. B. ir A. B. kiekvieną savaitę antradienį ir ketvirtadienį nuo 16.00 val. iki 18.00 val., vaikus paimant ir grąžinant jų gyvenamojoje vietoje; atsakovas P. B. bendraus su nepilnamečiais vaikais D. B. ir A. B. kiekvieno mėnesio kas antrą savaitę nuo penktadienio 18.00 val. iki tos pačios savaitės sekmadienio 18.00 val., vaikus paimant ir grąžinant jų gyvenamojoje vietoje; atsakovas P. B. bendraus su nepilnamečiais vaikais D. B. ir A. B. eilinių atostogų metu dvi savaites nepertraukiamai. Apie planuojamas atostogas su vaikais tėvai informuoja vienas kitą ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki atostogų pradžios. Metinių švenčių metu tėvai su vaikais D. B. ir A. B. bendraus tokia tvarka: poriniais metais Šv. Kalėdų, Šv. Velykų, Naujųjų Metų pirmą dieną su vaikais švenčia atsakovas P. B., o antrąją šių švenčių dieną nuo 9.30 val. iki 21.00 val. – ieškovė M. B., vaikus paimant ir grąžinant jų gyvenamojoje vietoje, neporiniais metais Šv. Kalėdų, Šv. Velykų, Naujųjų Metų pirmąją dieną su vaikais švenčia ieškovė M. B., vaikus paimant ir grąžinant jų gyvenamojoje vietoje, o antrąją šių švenčių dieną nuo 9.30 val. švenčia atsakovas P. B.; pirmąjį birželio sekmadienį – Tėvo dieną – nuo 9.30 val. iki 18.00 val. su vaikais švenčia atsakovas P. B., pirmąjį gegužės sekmadienį – Motinos dieną – nuo 9.30 val. iki 18.00 val. su vaikais švenčia ieškovė M. B., vaikus paimant ir grąžinant jų gyvenamojoje vietoje. Atsakovas P. B. turi teisę švęsti kiekvieno iš vaikų neporinius gimtadienius tą pačią dieną, vaiką paimant iš jo gyvenamosios vietos 9.30 val. ir grąžinant jį tą pačią dieną 18.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą, jeigu gimtadienis bus nedarbo dieną. Jeigu gimtadienis bus darbo dieną, atsakovas P. B. turi teisę švęsti vaiko neporinį gimtadienį tik laisvu nuo pamokų metu. Nesant galimybės bendrauti su vaikais dėl jų ligos ar kitų svarbių priežasčių, tėvų susitarimu praleistoji diena gali būti pakeičiama į kitą artimiausią suderintą dieną. Dėl svarbių priežasčių (tokių kaip šventinės dienos, ilgieji savaitgaliai, tėvų atostogos, išvykos komandiruotės, ligos ir pan.) šalių susitarimu matymosi laikas ir trukmė gali būti keičiama.

6.3. Po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atsakovui P. B. priteisė 0,1200 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , 212,43 kv. m. bendro ploto gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , 220000 Eur vertės, kompensuojant ieškovei pusę turto vertės. Priteisė iš atsakovo P. B. ieškovės M. B. naudai 110000 Eur dydžio kompensaciją už atsakovui atitenkantį žemės sklypą su gyvenamuoju namu adresu (duomenys neskelbtini) . Po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise ieškovei M. B. priteisė butą adresu (duomenys neskelbtini), 43000 Eur vertės, kompensuojant atsakovui pusę buto vertės. Priteisė iš ieškovės M. B. atsakovo P. B. naudai 21500 Eur dydžio kompensaciją už ieškovei atitenkantį butą adresu (duomenys neskelbtini). Po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisė ieškovei M. B. ½ dalį 1/5 dalies 0,9919 ha žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini). Po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisė atsakovui P. B. ½ dalį 1/5 dalies 0,9919 ha žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) . Po santuokos nutraukimo priteisti atsakovui P. B. asmeninės nuosavybės teise 683 vnt. UAB „Infobasis“ prastųjų vardinių akcijų, kurių vertė 19779,68 Eur, kompensuojant ieškovei pusę akcijų sumos pinigais. Priteisė iš atsakovo P. B. ieškovei M. B. 9889,84 Eur dydžio kompensaciją už atsakovui atitenkančias UAB „Infobasis“ akcijas. Po santuokos nutraukimo priteisė atsakovui P. B. asmeninės nuosavybės teise 32 vnt. UAB „Inforta“ prastųjų vardinių akcijų, kurių vertė 926,72 Eur, kompensuojant ieškovei pusę akcijų sumos pinigais. Priteisė iš atsakovo P. B. ieškovei M. B. 463,36 Eur dydžio kompensaciją už atsakovui atitenkančias UAB „Inforta“ akcijas. Priteisė iš atsakovo P. B. ieškovei M. B. 1051,43 Eur ieškovės sumokėtų laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio mėn. iki 2019 m. vasario 6 d. įmokų už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), suteiktą šildymą ir kitas paslaugas. Priteisė iš atsakovo P. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) viso 3327,52 Eur jos sumokėtų įmokų laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio mėnesio iki 2019 m. vasario 6 d. UAB „Nordea Finance Lithuania“ pagal 2014-02-03 išperkamosios nuomos sutartį Nr. 201400334, AB „Šiaulių bankas“ pagal 2011-05-26 būsto kreditavimo sutartį Nr. B-2011-2946-03, buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui bei būsto draudimui ir už išperkamosios nuomos teisėmis valdomos transporto priemonės sumokėtą privalomąjį vairuotojų civilinės atsakomybės ir Kasko draudimus. Priteisė iš ieškovės M. B. P. B. viso 7009,85 Eur jo vienasmeniškai sumokėtų įmokų „Swedbank“ AB, AB „Šiaulių bankas“, AB „Lietuvos draudimas“, Lindorff Oy, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos už solidarius šalių įsipareigojimus. Po santuokos nutraukimo, ieškovei M. B. pilnai įvykdžius visus mokėjimus ir kitus prisiimtus įsipareigojimus pagal 2014-02-03 išperkamosios nuomos sutartį Nr. 201400334, pripažinti automobilį Toyota RAV-4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) asmenine ieškovės M. B. nuosavybe. Priteisė atsakovo P. B. naudai iš ieškovės M. B. 7090,56 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei atitenkantį automobilį Toyota RAV-4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Po santuokos nutraukimo pripažino šalių kreditorinius įsipareigojimus kreditoriams AB „Šiaulių bankas“ pagal 2011-05-26 būsto kreditavimo sutartį Nr. B-2011-2946-03, „Swedbank“ AB pagal 2006-07-18 kredito sutartį Nr. 06-051077-FA ir UAB „Nordea Finance Lithuania“ pagal 2014-02-03 išperkamosios nuomos sutartį Nr. 201400344, solidariomis ieškovės M. B. ir atsakovo P. B. prievolėmis.

6.4. Kitus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmetė kaip nepagrįstus.

6.5. Trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą, F. G. savarankišką reikalavimą dėl skolos priteisimo atmetė, kaip nepagrįstą.

7. Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo teismas nurodė, kad abu nepilnamečiai vaikai, tiek vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojams lankantis šeimoje, tiek teisme išreiškė norą gyventi su mama. A. B. teigė, jog mama geriau pasirūpins ja ir broliu, jų sveikata, su ja įdomiau leisti laiką, mama turi geresnį skonį dėl aprangos. D. B. pažymėjo, kad nori gyventi su mama, nes ji nepikta, nepyksta už arbatos išpylimą, įdomiau visiems kartu leisti laisvalaikį su mama. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė M. B. 2015 m. vasario 9 d. buvo hospitalizuota į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę dėl pasikartojančio depresinio sutrikimo, sunkios depresijos epizodo, o taip pat gydyta Respublikinėje psichiatrijos ligoninėje nuo 2015-08-10 iki 2015-09-04 dėl sunkios depresijos epizodo su psichozės simptomais. Nepaisant šių duomenų, šalims 2015 metais padavus teismui prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, prašomoje teismo patvirtinti sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys buvo susitarusios, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su jų motina. Pažymėtina ir tai, kad nuo pat šalių gyvenimo skyrium pradžios nepilnamečiai vaikai visą laiką gyveno kartu su motina, kuri tinkamai rūpinosi vaikais, sudarė jiems tinkamas gyvenimo sąlygas. Duomenų, kad ieškovė buvo gydyta Respublikinėje psichiatrijos ligoninėje po 2015 m. rugsėjo mėnesio, byloje nėra. Vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, atsižvelgiant į vaikų amžių, išsakytas nuomones, į tai, kad motina stengiasi sudaryti tinkamas buitines sąlygas vaikams, manytina, kad šalių vaikų išreikštas noras gyventi su mama neprieštarauja jų interesams, todėl teismas tenkina ieškovės reikalavimą ir nepilnamečių vaikų D. B. bei A. B. gyvenamąją vietą nustato su jų motina ieškove M. B., jos gyvenamojoje vietoje.

8. Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo teismas nurodė, kad visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, jo poreikiais ir interesais, nesant teismo procesiniu sprendimu nustatytos tvarkos, šalys privalo derinti tarpusavyje, vadovaudamosi LR CK 3.165 str. 3 d., o taip pat bendradarbiavimo ir prioritetinio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais. Kita vertus, net ir esant teismo nustatytai bendravimo tvarkai, tėvai savo bendru sutarimu gali nukrypti nuo nustatytos tvarkos, vadovaudamiesi tais pačiais vaikų teisių apsaugos principais. Atsižvelgiant į tai, kad pagrindų riboti maksimalų atsakovo bendravimo su savo nepilnamečiais vaikais, nenustatyta, ieškovė neprieštarauja maksimaliam atsakovo bendravimui su savo nepilnamečiais vaikais, o atsakovas nurodo, kad jo siūloma nustatyti ieškovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka yra tinkamesnė, teismas vertina, kad nepilnamečių vaikų interesus atitiks tokia atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, pagal kurią atsakovas P. B. bendrauja su nepilnamečiais vaikais D. B. ir A. B. tokia tvarka: Atsakovas P. B. bendraus su nepilnamečiais vaikais D. B. ir A. B. kiekvieną savaitę antradienį ir ketvirtadienį nuo 16.00 val. iki 18.00 val., vaikus paimant ir grąžinant jų gyvenamojoje vietoje. Atsakovas P. B. bendraus su nepilnamečiais vaikais D. B. ir A. B. kiekvieno mėnesio kas antrą savaitę nuo penktadienio 18.00 val. iki tos pačios savaitės sekmadienio 18.00 val., vaikus paimant ir grąžinant jų gyvenamojoje vietoje. Atsakovas P. B. bendraus su nepilnamečiais vaikais D. B. ir A. B. eilinių atostogų metu dvi savaites nepertraukiamai. Apie planuojamas atostogas su vaikais tėvai informuoja vienas kitą ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki atostogų pradžios. Metinių švenčių metu tėvai su vaikais D. B. ir A. B. bendraus tokia tvarka: poriniais metais Šv. Kalėdų, Šv. Velykų, Naujųjų Metų pirmą dieną su vaikais švenčia atsakovas P. B., o antrąją šių švenčių dieną nuo 9.30 val. iki 21.00 val. – ieškovė M. B., vaikus paimant ir grąžinant jų gyvenamojoje vietoje, neporiniais metais Šv. Kalėdų, Šv. Velykų, Naujųjų Metų pirmąją dieną su vaikais švenčia ieškovė M. B., vaikus paimant ir grąžinant jų gyvenamojoje vietoje, o antrąją šių švenčių dieną nuo 9.30 val. švenčia atsakovas P. B.; pirmąjį birželio sekmadienį – Tėvo dieną – nuo 9.30 val. iki 18.00 val. su vaikais švenčia atsakovas P. B., pirmąjį gegužės sekmadienį – Motinos dieną – nuo 9.30 val. iki 18.00 val. su vaikais švenčia ieškovė M. B., vaikus paimant ir grąžinant jų gyvenamojoje vietoje. Atsakovas P. B. turi teisę švęsti kiekvieno iš vaikų neporinius gimtadienius tą pačią dieną, vaiką paimant iš jo gyvenamosios vietos 9.30 val. ir grąžinant jį tą pačią dieną 18.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą, jeigu gimtadienis bus nedarbo dieną. Jeigu gimtadienis bus darbo dieną, atsakovas P. B. turi teisę švęsti vaiko neporinį gimtadienį tik laisvu nuo pamokų metu. Nesant galimybės bendrauti su vaikais dėl jų ligos ar kitų svarbių priežasčių, tėvų susitarimu praleistoji diena gali būti pakeičiama į kitą artimiausią suderintą dieną. Dėl svarbių priežasčių (tokių kaip šventinės dienos, ilgieji savaitgaliai, tėvų atostogos, išvykos komandiruotės, ligos ir pan.) šalių susitarimu matymosi laikas ir trukmė gali būti keičiama.

9. Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo teismas nurodė, kad įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybės šiuos poreikius tenkinti. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Nurodė, kad ieškovė prašo priteisti dviem nepilnamečiams vaikams išlaikymą po 300 Eur periodinių išmokų kiekvienam vaikui, mokamų kiekvieną mėnesį nuo ieškinio pateikimo iki kiekvieno jų pilnametystės. Teismo vertinimu, prašoma suma yra užkelta, nesietina su būtiniausiais vaikų poreikiais, nes, nurodydama vaikų mėnesio poreikius ieškovė 10 p. nurodė, kad išlaidos būsto komunalinėms paslaugoms yra 70 Eur, o 12 p. – išlaidos būsto komunalinėms paslaugoms – 30 Eur, be to, kaip patvirtino patys vaikai, jie mokamų būrelių nelanko, išskyrus A. B., kuri vaikšto į mokamą baseiną. Pažymėtina, kad mokamų būrelių tikslingumą ir finansines galimybes juos apmokėti turi spręsti abu tėvai. Sutiktina su atsakovo argumentais, kad ieškovė į bylą pateikė kvitus, kurių dalis dubliuojasi, o taip pat juose apstu ir su vaikų išlaikymu nesietinų išlaidų. Kadangi abi šalys yra darbingo amžiaus, byloje nėra pateikta įrodymų dėl sveikatos problemų, ar yra kitų objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, kurios įtakotų jų darbingumą ar galimybę gauti pakankamas pajamas savo ir nepilnamečių vaikų išlaikymui, šalys turi vienodą pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, turinčius nežymių laikinų, streso sąlygotų sveikatos sutrikimų, todėl teismas iš dalies tenkina ieškovės reikalavimą ir priteisia iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 210 Eur kiekvienam vaikui mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, 2015-12-15, iki kiekvieno jų pilnametystės.

Šalies argumentai

10. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimą, viso 1200 Eur už laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 15 d. iki 2016 m. sausio 11 d. Bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino duomenys, kad atsakovas nevykdė savo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus, nes į bylą pateikti mokėjimo nurodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas P. B. laikotarpyje nuo 2015-11-15 iki 2016-01-11 tiesiogiai mokėjo už vaikų išlaikymui priskirtinas paslaugas, pvz. maitinimas mokykloje, prailginta grupė, vaikų apranga, o taip pat ir pervesdavo atitinkamas pinigų sumas į ieškovės M. B. sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurodant „už A. ir D. pusryčius ir pietus mokykloje 2015-12-01 – 2015-12-04“, „už A. ir D. knygas 2015-12-10“, „už A. ir D. pusryčius ir pietus mokykloje 2015-12-07 – 2015-12-11“ ir pan. Teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra nepagrįstas, todėl atmetė.

Žemesnės instancijos teismas

11. Dėl ieškovės reikalavimo nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo teismas nurodė, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį (LR CK 3.123 str. 1 d.). Taikant LR CK 3.123 str. 1 d. nuostatą dėl nukrypimo nuo bendro turto lygių dalių principo, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių toks nukrypimas yra galimas, bet reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra tikslingas, apsaugantis tam tikrus įstatymo saugomus interesus. Teismo vertinimu, ieškovės argumentai dėl nukrypimo nuo bendro turto lygių dalių principo yra emocinio pobūdžio teiginiai, nepagrįsti faktinėmis byloje nustatytomis aplinkybėmis, o nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimas yra išspręstas periodinių išmokų forma, todėl šis ieškovės reikalavimas atmestinas, kaip nepagrįstas.

12. Dėl atsakovo reikalavimo pripažinti 0,1200 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovo P. B. asmenine nuosavybe teismas nurodė, kad vertinant šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus bei į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, teismas sprendė, kad atsakovas, pasirašydamas žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, turėjo visas galimybes išreikšti savo valią ir pirkti minėtą žemės sklypą asmeninės nuosavybės teise, tačiau priešingai – žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje aiškiai išreikšta pirkėjo P. B. valia pirkti minėtą žemės sklypą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, tuo tarpu atsakovo argumentai, kad sandoris buvo įregistruotas dvi dienos po santuokos įregistravimo, atmetami, kaip nepagrįsti, nes šalys susituokė ne per kelias dienas nuo jų pažinties, o po kurį laiką trukusio bendravimo ir gyvenimo kartu. Tokiu būdu, teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė, kad minėtas žemės sklypas buvo įgytas jo asmenine nuosavybe, todėl teismas atmeta šį atsakovo reikalavimą, kaip nepagrįstą.

13. Dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), įtraukimo į santuokoje įgyto turto balansą teismas atmetė ieškovės teiginius laikyti šį butą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe tuo pagrindu, kad 2007-01-23 P. B. prašymu buvo padarytas įrašas „šeimos turtas“, nes toks įrašas nepakeičia nekilnojamojo turto nuosavybės formos, o kitomis įstatymo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis ieškovė neįrodė, kad šis butas iš esmės buvo pagerintas sutuoktinės lėšomis ir darbu, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe ir įtraukti jo į santuokoje įgyto turto balansą.

14. Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo teismas nurodė, kad nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų duomenimis šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo: 1/5 žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 184,80 Eur; žemės sklypą ir gyvenamąjį namą adresu : (duomenys neskelbtini), viso turto vertė pagal atliktą ekspertizės aktą yra 220000 Eur; butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), buto rinkos vertė pagal turto vertės nustatymo ataskaitą yra 43000 Eur; UAB „Infobasis“, į.k. 303243932, 683 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, vienos akcijos nominali vertė 28,96 Eur; UAB „Inforta“, į.k. 300601502, 32 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, vienos akcijos nominali vertė 28,96 Eur. Teismas nustatė kad tarp šalių nėra ginčo dėl 1/5 dalies 0,9919 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė 184,80 Eur, padalinimo, todėl teismas po santuokos nutraukimo priteisia ½ dalį 1/5 dalies 0,9919 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu(duomenys neskelbtini), asmenine ieškovės M. B. nuosavybės teise ir ½ dalį 1/5 dalies 0,9919 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , adresu (duomenys neskelbtini), asmenine atsakovo P. B. nuosavybės teise. Teismo vertinimu, šalių prašomas santuokoje įgyto žemės sklypo ir gyvenamojo namo padalinimo būdas, pagal kurį po santuokos nutraukimo kiekvienam sutuoktiniui pripažįstama asmeninės nuosavybės teisės į ½ dalį santuokoje įgyto žemės sklypo ir gyvenamojo namo laikytinas teisėtu, pagrįstu ir proporcingu, nepažeidžiančiu nei sutuoktinių kreditoriaus interesų, nei pačių sutuoktinių teisės į lygias santuokoje įgyto turto dalis, tačiau įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, t.y. itin konfliktiškus šalių tarpusavio santykius, nesutarimus dėl namo naudojimosi tvarkos, dideles finansines išlaidas atskirti gyvenamojo namo erdves ir pritaikyti namą atskirai gyventi dviem šeimoms, dėl kurių šalių ir jų nepilnamečių vaikų gyvenimas kartu viename name yra negalimas, pažeidžiantis ne tik sutuoktinių teises, bet ir šalių nepilnamečių vaikų interesus, sprendžia, kad šiuo atveju tikslinga turtą priteisti vienam sutuoktiniui, kartu įpareigojant jį kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Teismo vertinimu toks nekilnojamojo ir privalomo registruoti kilnojamojo turto padalinimo būdas atitiktų sutuoktinių bendro turto lygių dalių principą, o taip pat nepažeistų šalių kreditoriaus interesų. Todėl teismas sprendžia po santuokos nutraukimo atsakovui P. B., kuris nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios liko gyventi name, asmeninės nuosavybės teise priteisti 220000 Eur vertės turtą, t.y. 0,1200 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , 212,43 kv.m. bendro ploto gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o ieškovei M. B. priteisti 110000 Eur kompensaciją iš atsakovo P. B. už jam tenkantį žemės sklypą ir gyvenamąją namą. Atitinkamai po santuokos nutraukimo ieškovei M. B., kuri su nepilnamečiais vaikais nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios persikraustė gyventi į butą, asmeninės nuosavybės teise priteisiamas 43000 Eur rinkos vertės butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , adresu (duomenys neskelbtini) , o atsakovui P. B. priteistina 21500 Eur kompensacija iš ieškovės M. B. už jai tenkantį butą. Byloje esančiais Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro duomenimis, 2015-08-20 atsakovas P. B. (akcininkas nuo 2006-12-05) įsigijo 32 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Inforta“ akcijų, o 2015-08-26 atsakovas P. B. (akcininkas nuo 2014-04-22) įsigijo 683 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Infobasis“ akcijų, akcijos nominali vertė 28,96 Eur. Byloje nepateikta įrodymų, kad ieškovė, turėdama medicininį išsilavinimą ir dirbdama tik pagal specialybę, būtų dirbusi minėtose bendrovėse, ar kitokiais būdais prisidėjusi prie bendrovių veiklos. Nors LR CK 3.127 str. įtvirtintas turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes šis padalijimo būdas labiausia atitinka ir apsaugos savininko teises, tačiau santuokoje įgytas turtas gali būti nedalijamas natūra tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Tam tikrais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t.y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos. Nustatyta, kad ieškovė neprisidėjo prie įmonių „Inforta“ ir/ar „Infobasis“ veiklos, dalintinų UAB „Infobasis“ akcijų skaičius yra nelyginis, po santuokos nutraukimo sutuoktiniai neturi ketinimų pradėti kartu dirbti, valdyti bendroves, veikti bendrais interesais, tikslu didinti bendrovių pelną, ir pan. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas faktines bei išdėstytas teisines aplinkybes, teismas vertina, jog dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių akcijų padalijimas natūra nėra tinkamas padalijimo būdas. Kadangi UAB „Inforta“ ir UAB „Infobasis“ vardinės paprastosios akcijos įgytos santuokos metu atsakovo vardu, todėl po santuokos nutraukimo jos natūra asmeninės nuosavybės teise priteisiamos atsakovui, o priteisus natūra visas įmonių UAB „Inforta“ ir UAB „Infobasis“ akcijas vienam iš sutuoktinių, atsakovas įpareigojamas kompensuoti ieškovei pinigais pusę akcijų vertės, t. y. 463,36 Eur už UAB „Inforta“ akcijas ir 9889,84 Eur už UAB „Infobasis“ akcijas.

Šalies argumentai

15. Dėl kompensacijų išmokėjimo teismas nurodė, kad rašytiniais byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad tikslindama savo ieškinio reikalavimus 2016-06-08 ieškovė pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo, be kita ko, prašė transporto priemonę Ford Fiesta, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priteisti atsakovui, o jai priteisti 2250 Eur dydžio piniginę kompensaciją, mokamą už ½ atsakovui tenkančios transporto priemonės. Galutiniame patikslintame ieškinyje ieškovė nurodo, kad automobilis buvo parduotas be jos žinios, o apie transporto priemonės pardavimą ieškovei tapo žinoma tik bylos nagrinėjimo metu, gavus iš atsakovo atsiliepimą į pareikštą ieškinį, t. y. 2016-05-16. Atsižvelgiant į tai, kad apie minėtos transporto priemonės pardavimą ieškovei tapo žinoma 2016-05-16, tačiau nepaisant to, praėjus mėnesiui nuo sužinojimo ji tikslindama ieškinio reikalavimus vis tiek prašo dalinti jau parduotą automobilį, o ne priteisti kompensaciją už dalintino turto vertės sumažinimą, teismas kritiškai vertina ieškovės teiginius apie transporto priemonės pardavimo nežinojimą. Be to, kad minėtas automobilis jau buvo parduotas ir netrauktinas į dalintino turto sąrašą, buvo žinoma dar 2016-02-17, kuomet teismui tikslinant VĮ „Regitra“ duomenis buvo gauta informacija, kad šalys jiems nuosavybės teise priklausančių transporto priemonių neturi, tik naudoja lizinguojamą automobilį Toyota RAV4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas ieškovės ieškinio reikalavimą priteisti ieškovės naudai 2250 Eur piniginę kompensaciją už neteisėtai sumažintą santuokinį turtą, t. y. už parduotą automobilį Ford Fiesta, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) laikė nepagrįstu, todėl jį atmetė.

16. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 1090 Eur - turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą pagal 2015-02-25 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-318-723/2015. Teismas nurodė, kad sprendime nenurodyta, kad nepilnamečių vaikų naudai priteistų lėšų valdytoja uzufrukto teise yra ieškovė M. B.. Atsižvelgiant į tai, kad nei ieškovei, nei atsakovui neapribota tėvų valdžia nepilnamečių vaikų atžvilgiu, todėl įstatyminiais nepilnamečių vaikų atstovais yra ir ieškovė M. B., ir atsakovas P. B.. Esant nustatytoms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, Vilniaus rajono apylinkės teismas pagrįstai išdavė vykdomąjį raštą P. B. pagal įsiteisėjusį sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-318-723/2015, o ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 1090 Eur neteisėtai pasisavintas lėšas atmetė, kaip nepagrįstas.

17. Ieškovė prašė iš atsakovo priteisti 709,55 Eur, t.y. ½ dalį nuo 1419,09 Eur įmokų Swedbank Life insurance Lietuva atliktų P. B. laikotarpiu nuo gyvybės draudimo sutarties su Swedbank Life insurance Lietuva pasirašymo dienos iki 2016 m. vasario 17 d., tačiau šio prašymo nemotyvavo ir nepagrindė jokiais motyvais. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neįrodė, kad atsakovas gyvybės draudimo įmokas mokėjo iš bendrų santuokinių lėšų, teismo vertinimu, atsakovo pajamos buvo pakankamos, kad jis galėtų gyvybės draudimo įmokas mokėti iš dalies savo darbo užmokesčio, kuri laikytina asmeninėmis jo lėšomis (LR CK 3.88 str. 1 d. 3 p., 3.117 str. 1 d.), todėl šį ieškovės reikalavimą atmetė, kaip nepagrįstą.

18. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo ½ dalį piniginių lėšų, kurias atsakovas be jos sutikimo, jai nežinant teikė savo tėvui Č. B. nuo 2014-04-01 iki 2016 m. vasario 17 d., viso 1334 Eur (23 mėn. x 116 eurų : 2). Teismas šį ieškovės reikalavimą atmetė, kaip nepagrįstą, nes ieškovė neįrodė, kad atsakovas finansinę paramą savo tėvui teikė iš bendrų santuokinių lėšų, teismo vertinimu, atsakovo pajamos buvo pakankamos, kad jis turėtų finansinę galimybę remti savo tėvą iš dalies savo darbo užmokesčio, kuri laikytina asmeninėmis jo lėšomis, o likusią savo darbo užmokesčio dalį atiduoti bendroms santuokinėms lėšoms (LR CK 3.88 str. 1 d. 3 p., 3.117 str. 1 d.).

19. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 4000 Eur, t.y. ½ dalį nuomos pinigų, gautų už buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomą nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. liepos 1 d. Nurodo, kad atsakovas asmeniškai naudojosi šeimai priklausančiais pinigais už buto nuomą, t. y. išimtinai savo asmeninėms reikmėms. Teismo vertinimu, ieškovė negalėdama įvardinti, kokioms konkrečioms asmeninėms reikmėms atsakovas panaudojo už buto nuomą gautus pinigus, o taip pat nepateikdama jokių tai pagrindžiančių įrodymų, neįrodė, kad už buto nuomą gauti pinigai buvo naudojami asmeniniams atsakovo, o ne šeimos poreikiams tenkinti, todėl jos reikalavimą atmetė, kaip nepagrįstą.

20. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 1401,91 Eur jos sumokėtų laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio mėn. iki 2019 m. vasario 6 d. įmokų už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), suteiktą šildymą ir kitas paslaugas. Teismas nurodė, kad jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Ieškovė nurodo, kad viso nuo 2015 m. lapkričio mėnesio už būti suteiktą šildymą bei kitas paslaugas yra sumokėjusi 2803,82 Eur. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nuo šalių gyvenimo skyriumi pradžios minėtame bute gyvena ieškovė, šalių nepilnamečiai vaikai ir F. G.. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pateikė išlaidas, kurios buvo patirtos gyvenant keturiems asmenims, teismas šį ieškovės reikalavimą tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo pusę ieškovės patirtų buto išlaikymo išlaidų, skirtinų trijų asmenų daliai, kas sudaro 1051,43 Eur.

21. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 2452,82 Eur jos sumokėtų laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio mėnesio iki 2019 m. vasario 6 d. įmokų UAB „Nordea Finance Lithuania“ pagal 2014-02-03 išperkamosios nuomos sutartį Nr. 201400334, 599,70 Eur jos sumokėtų laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio mėnesio iki 2019 m. vasario 6 d. įmokų už jiems su atsakovu išperkamosios nuomos teisėmis valdomos transporto priemonės sumokėtą privalomąjį vairuotojų civilinės atsakomybės ir Kasko draudimus, 275 Eur ieškovės sumokėtų laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio mėnesio iki 2019 m. vasario 6 d. įmokų AB „Šiaulių bankas“ pagal 2011-05-26 būsto kreditavimo sutartį Nr. B-2011-2946-03, buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui bei būsto draudimui. Atsakovas neprieštaravo reikalavimui dėl piniginių kompensacijų, vykdant bendrus sutartinius įsipareigojimus priteisimo, tačiau, priteisiant ieškovės naudai piniginę kompensaciją dėl vienasmeniškai įvykdytų bendrų sutartinių įsipareigojimų analogiškai atsakovo naudai turi būti priteisiama kompensacija už jo vienasmeniškai įvykdytus bendrus sutartinius įsipareigojimus. Pažymėjo, kad ieškovei siekiant gauti turto, tačiau visiškai nusišalinus nuo prievolės pagal kreditavimo sutartis, taip pat būsto ir transporto priemonių draudimo sutartis vykdymo, laikotarpyje nuo 2015-11-01 iki 2018-11-20 atsakovas vienasmeniškai vykdydamas prievoles, siekdamas išlaikyti turtą bei santykius su trečiaisiais asmenimis taip, kad nebūtų nutraukiamos, o turtas prarandamas, tuo pačiu sąžiningai vykdydamas turimus įsipareigojimus, sumokėjo viso 14019,70 Eur, kurios pusė turi būti priteista iš ieškovės, o būtent: namo, adresu (duomenys neskelbtini), kreditas – 11467,97 Eur, buto, adresu (duomenys neskelbtini), kreditas – 719,04 Eur, automobilio Toyota RAV-4 lizingas – 803,70, namo, adresu (duomenys neskelbtini), draudimas – 295,41 Eur, automobilio Toyota RAV-4 draudimas – 369,03 Eur, Lindorff Oy netesybos už draudimo įmokos už automobilį pradelsimą – 155,55 Eur, VMI prie LR FM žemės mokestis už sklypus, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) – 209 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

22. Teismas nurodė, kad ginčo dėl prievolių solidarumo tarp šalių nėra, lygiai taip pat, kaip ir dėl laikotarpių, kuriais ir kuri iš šalių kokius įsipareigojimus ir kokia apimtimi dengė, todėl esant aukščiau nustatytam teisiniam reglamentavimui teismas tenkino ieškovės ir atsakovo reikalavimus dėl kompensacijos už įvykdytus skolinius įsipareigojimus priteisimo ir priteisė iš atsakovo P. B. ieškovei M. B. viso 3327,52 Eur jos sumokėtų įmokų laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio mėnesio iki 2019 m. vasario 6 d. UAB „Nordea Finance Lithuania“ pagal 2014-02-03 išperkamosios nuomos sutartį Nr. 201400334, AB „Šiaulių bankas“ pagal 2011-05-26 būsto kreditavimo sutartį Nr. B-2011-2946-03, buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui bei būsto draudimui ir už išperkamosios nuomos teisėmis valdomos transporto priemonės sumokėtą privalomąjį vairuotojų civilinės atsakomybės ir Kasko draudimus, o iš ieškovės M. B. priteisė atsakovui P. B. viso 7009,85 Eur jo vienasmeniškai sumokėtų įmokų „Swedbank“ AB, AB „Šiaulių bankas“, AB „Lietuvos draudimas“, Lindorff Oy, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos už solidarius šalių įsipareigojimus.

23. Dėl kilnojamojo turto padalijimo teismas nurodė, kad nutraukiant santuoką turi būti padalytas turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (LR CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Į bylą pateikti parduotuvėje fotografuotų daiktų aprašymai ir jų kainų nuotraukos, taip pat nuotraukos, su ieškovės prierašais „mūsų namas, esantis (duomenys neskelbtini), ir jame esantys „pampersai“, „turėjome 12 vnt.“ ir pan., teismo vertinimu, neįrodo, kad bendrosios nuosavybės pabaigoje realiai egzistavo būtent ieškovės nurodomas kilnojamasis turtas, jo atitinkamas kiekis ir ieškovės nurodyta vertė. Kitų įrodymų, iš kurių teismas galėtų objektyviai nustatyti pas atsakovą realiai likusių ir faktiškai toliau valdomų grynųjų lėšų, sauskelnių kiekį ir jų vertę bei kilnojamųjų daiktų skaičių ir jų vertę, nėra. Atsižvelgiant į tai, kad nėra objektyvių duomenų, iš kurių teismas galėtų spręsti, koks kilnojamasis turtas iš tikrųjų realiai egzistavo bendrosios nuosavybės pabaigoje ir kokia to realiai egzistuojančio turto vertė, teismas laikė, kad šiuo atveju prašantis padalyti bendrą turtą sutuoktinis, t. y. ieškovė nors ir nurodė konkretų bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą, tačiau nepateikė įrodymų, pagrindžiančių būtent tokio turto kiekį, jo buvimo vietą, vertę ir jo valdymą, todėl šį reikalavimą atmetė, kaip nepagrįstą.

24. Dėl išperkamosios nuomos sutarties pagrindu valdomo automobilio Toyota RAV-4 teismas nurodė, kad iš į bylą pateiktos 2014-02-03 išperkamosios nuomos sutarties Nr. 201400334 nustatyta, kad lizingo davėjas UAB „Nordea Finance Lithuania“ finansavo lizingo gavėjui P. B. 12414,56 Eur iš tarpininko UAB „Mototoja“ įsigyjamam naujam automobiliui Toyota RAV-4. Bendra automobilio kaina su PVM – 26895,56 Eur, sutarties pasirašymo dieną lizingo gavėjas įmokėjo 14181,12 Eur sumą, o lizingo davėjas finansavo 12414,56 Eur. Pagal VĮ „Regitra“ Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašą automobilio naudotojas yra P. B., automobilio valdytojas-savininkas – UAB „Nordea Finance Lithuania“. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo dėl automobilio nuosavybės teisės perėjimo M. B., pilnai įvykdžius visus mokėjimus pagal išperkamosios nuomos sutartį, nėra, teismas sprendžia po santuokos nutraukimo, ieškovei M. B. pilnai įvykdžius visus mokėjimus ir kitus prisiimtus įsipareigojimus pagal 2014-02-03 išperkamosios nuomos sutartį Nr. 201400334, pripažinti automobilį Toyota RAV-4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) asmenine ieškovės M. B. nuosavybe, priteisiant atsakovo naudai iš ieškovės pusę lizingo gavėjo įmokėtos sumos, t. y. 7090,56 Eur piniginę kompensaciją už jai atitenkantį automobilį (LR CK 3.127 str. 3 d.).

25. Dėl trečiojo asmens F. G. savarankiško reikalavimo priteisti iš ieškovės M. B. ir atsakovo P. B. skolą teismas nurodė, kad rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad 2011 m. gegužės 9 d. F. G. į P. B. sąskaitą pervedė 10000 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodyta – „papildymas“, 2011 m. gegužės 23 d. F. G. į P. B. sąskaitą pervedė 79520 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodyta – „sąskaitos papildymas“. 2016 m. balandžio 15 d. buities tyrimo akte Nr. A715-1499/16(2.13.2.20-AD15) nurodyta, kad F. G. teigimu, pardavusi savo butą Kaune, įsigijo šį butą ((duomenys neskelbtini)), kuriame dabar jos gyvena, kadangi trūko pinigų, dalį jų paskolino atsakovas, tačiau tai padaręs, jis minėtą butą įformino kaip savo nuosavybę. Teismo posėdžių metu, duodama paaiškinimus, F. G. kategoriškai neigė skolinusi šalims pinigus, užtikrintai teigė, kad butą, adresu (duomenys neskelbtini), pirko iš savo pinigų, ilgą laiką manė, kad butas užrašytas jos vardu, apie tai, kad atsakovas apgaule šį butą užrašė savo nuosavybe, sužinojo daug vėliau, nenori nieko kito – tik, kad jai sugrąžintų jos butą. Atsižvelgiant į nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, nesant byloje nei rašytinių, nei notariškai patvirtintų paskolos sutarčių, o pačios F. G. parodymams esant visiškai prieštaringiems, teismas sprendė, kad F. G. įstatymo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad ji skolino ieškovei ir atsakovui pinigus, todėl jos savarankišką reikalavimą priteisti iš ieškovės ir atsakovo skolą atmetė, kaip nepagrįstą.

26. Dėl kreditorinių įsipareigojimų teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ginčo tarp šalių dėl kreditorinių prievolių solidarumo nėra. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju šalių kreditorinių prievolių kreditoriams AB „Šiaulių bankas“, „Swedbank“ AB ir UAB „Nordea Finance Lithuania“ solidarumas nėra paneigtas, nes kreditai buvo imami šeimos poreikių tenkinimui, taip pat pritariant kreditorių išsakytai pozicijai, kad santuokos nutraukimas nėra pagrindas solidarių įsipareigojimų pasibaigimui, o remiantis LR CK 6.6 str., jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyriumi, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį, kreditorius, kuriam solidarios prievolės visiškai neįvykdė vienas iš skolininkų, turi teisę reikalauti, kad likusią prievolės dalį įvykdytų bet kuris iš kitų skolininkų arba visi jie bendrai, bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė, teismas sprendžia, kad šalių prievolė kreditoriui AB „Šiaulių bankas“ pagal 2011-05-26 būsto kreditavimo sutartį Nr. B-2011-2946-03, kreditoriui „Swedbank“ AB pagal 2006-07-18 kredito sutartį Nr. 06-051077-FA ir kreditoriui UAB „Nordea Finance Lithuania“ pagal 2014-02-03 išperkamosios nuomos sutartį Nr. 201400344 - po santuokos nutraukimo laikomos solidariomis ieškovės M. B. ir atsakovo P. B. prievolėmis.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

27. Apeliantas P. B. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 3 d. sprendimo ir prašo pakeisti sprendimą, santuoką nutraukti dėl M. B. kaltės, po santuokos nutraukimo dukters A. B. ir sūnaus P. B. nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu P. B., priteisti iš ieškovės M. B. dukters A. B. išlaikymui 190,00 Eur dydžio išmokas kas mėnesį mokamas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki dukra sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteisti iš ieškovės M. B. sūnaus D. B. išlaikymui 190,00 Eur dydžio išmokomis, kas mėnesį mokamomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki sūnus sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Prašo pripažinti, kad 0,1200 ha žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini) . (vidutinė rinkos vertė 28 800 Eur) yra atsakovo P. B. asmeninė nuosavybė; po santuokos nutraukimo ieškovei M. B. pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į 1/2 UAB „Inforta“ 32 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, jas priteisiant natūra; po santuokos nutraukimo ieškovei M. B. pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į 342 vnt. UAB „Infobasis“ vardinių paprastųjų akcijų, jas priteisiant natūra; po santuokos nutraukimo Atsakovui P. B. pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į 341 vnt. UAB „Infobasis“ vardinių paprastųjų akcijų, jas priteisiant natūra; priteisti iš ieškovės M. B. atsakovui P. B. 14,48 Eur dydžio kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę UAB „Infobasis“ vardinių paprastųjų akcijų dalį; po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atsakovui P. B. priteisti 0,1200 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) 7, 212,43 m² bendro ploto gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) , 185 500 Eur vertės, kompensuojant ieškovei pusę turto vertės, t y. keisti teismo sprendimą dėl mokėtinos piniginės kompensacijos; priteisti iš atsakovo P. B., a. k. (duomenys neskelbtini) Ieškovės M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 92 750 Eur dydžio kompensaciją už atsakovui atitenkantį žemės sklypą su gyvenamuoju namu adresu (duomenys neskelbtini); priteisti iš ieškovės M. B. atsakovui P. B. 14 400Eur dydžio kompensaciją už žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini); atmesti ieškovės reikalavimą dėl įmokų už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), suteiktą šildymą ir kitas paslaugas; atidedant likusią žyminio mokesčio mokėjimo dalį iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 3 d. sprendimo dalį prašė palikti nepakeistą, priteisti atsakovui P. B. iš ieškovės M. B. turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme.

28.1 Dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad Ieškovės elgesys mūsų santuokos metu buvo nepriimtinas tiek teisės, tiek moralės požiūriu ir Ieškovė pažeidė CK 3.27 str. 1 d. numatytą pareigą sutuoktiniams būti vienas kitam lojaliems ir vienas kitą gerbti, remti moraliai, rūpintis šeima. Šioje byloje buvau nurodęs, jog, nors faktiškai su Ieškove kartu negyvenu nuo 2015 metų, tačiau problemos ir konfliktai mūsų šeimoje prasidėjo kur kas anksčiau. Ieškovė dar prieš mums pradedant gyventi atskirai, ėmė man priekaištauti, kad aš jos nedominu ir tapau jai nuobodus, kad Ieškovė pavargo nuo šeimos ir namų, o šeima jai tapo rutina. Nepaisant to, aš stengiausi kurti šeimos gerovę, viskuo aprūpinti tiek vaikus, tiek ir Ieškovę. Byloje aš buvau pateikęs Ieškovės neištikimybės man akivaizdų faktą patvirtinančius rašytinius įrodymus (Ieškovės susirašinėjimas su jos meilužiu iš Turkijos, Ieškovės keliones į Turkiją, viešbučio sau ir meilužiui rezervaciją patvirtinantys įrodymai, telefoniniai pokalbiai dėl neištikimybės). Byloje taip pat buvo pateikti įrodymai, iš kurių matyti, jog Ieškovė buvo užsiregistravusi internetinėje pažinčių svetainėje. Tačiau iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, jog teismas šių duomenų byloje visiškai nevertino.

Žemesnės instancijos teismas

28.2 Be to pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nurodė, jog Vilniaus apygardos teismo 2017-11-21 nuosprendžiu, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - B K) 37 str., Ieškovė buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 2 d. dėl padarytos veikos mažareikšmiškumo ir byla jos atžvilgiu buvo nutraukta, o Vilniaus apygardos teismo 2017-12-19 nuosprendžiu Apeliantas buvo išteisintas pagal BK 140 str. 2 d., kadangi nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Taigi, nepaisant to, kad teismui buvo pateikti duomenys, jog Ieškovė buvo pripažinta kalta padariusi BK 140 str. 2 d. nurodytą nusikalstamą veiką (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas) Apelianto atžvilgiu, teismas šioms aplinkybėms nesuteikė jokios teisinės reikšmės ir jų nevertino, nustatydamas Ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo.

28.3 Pažymėjo, kad byloje taip pat buvo pateiktas 2016-04-19 — 2016-06-28 teismo psichiatrijos ekspertizės aktas, kuris buvo atliktas vadovaujantis Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-59726-15, kurioje M. B. buvo kaltinama pagal BK 140 str. 2 d. Šiame teismo psichiatrijos ekspertizės akte buvo konstatuota, jog įvertinus M. B. psichikos būseną nustatyta, kad paskutinių aštuonerių metų laikotarpyje išryškėjo Ieškovės nuotaikos svyravimai, polinkis manipuliuoti, autoagresijos konfliktinių situacijų metu, sunkumai šeimoje bei tarpasmeniniuose santykiuose. Nuo 2015 m. vasario mėnesio Ieškovė buvo gydoma psichiatrų dėl gresiančios bei įvykdytos autoagresijos, Ieškovei diagnozuotas pasikartojantis depresinis sutrikimas, sunkios depresijos epizodas. Psichiatrijos ekspertizės aktas taip pat patvirtina faktą, kad Ieškovė dėl savo ūmaus būdo buvo realizavusi savo suicidines mintis, kuomet išgėrė didelį kiekį trankviliantų, dėl ko buvo gydoma VšĮ RVUL dėl ūmaus tikslinio suicidinio vidutinio sunkumo apsinuodijimo medikamentais, o gydymo metu buvo pikta, negatyvi, priešinosi gydymui, infuzijoms, spjaudėsi, spardėsi, rėkė, nuolat grasino nusižudyti.

28.4 Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos patvirtinimo nurodė, kad ieškovė yra grasinusi nusižudyti bei nužudyti vaikus (pateikta trumposios žinutės — antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas). Ieškovė savo suicidines mintis jau buvo realizavusi, dėl ko buvo gydoma VšĮ RVUL dėl ūmaus tikslinio suicidinio vidutinio sunkumo apsinuodijimo medikamentais. Šiuo atveju kyla akivaizdi abejonė ir grėsmė, ar mūsų nepilnamečiams vaikams yra saugu gyventi su Ieškove, kuri atvirai ne tik grasina nužudyti mūsų vaikus ir nusižudyti pati, bet tokius savo grasinimus realizuoja. Nurodė, kad ieškovė 2019-02-07 patikslintame ieškinyje yra nurodžiusi, jog ji su vaikais ir savo motina jau daugiau nei trejus metus gyvena vieno kambario bute (duomenys neskelbtini) , kuriame visiškai nėra sudaryta jokių sąlygų nei vaikams ruošti pamokas, nei miegoti. Tačiau pirmosios instancijos teismas, pačiai ieškovei teigiant, kad jos gyvenamojoje aplinkoje vaikams nėra sudarytos tinkamos sąlygos gyventi, augti ir mokytis, tiesiog formaliai vadovavosi vaikų išsakyta nuomone, neatsižvelgiant į realias bylos aplinkybes, sunkų ieškovės būdą, taip priimdamas nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

28.5 Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas ginčijamu sprendimu nustatė atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais D. B. ir A. B. tvarką. Pažymėjo, jog su tokia teismo nustatyta bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka sutinka, tačiau, apeliacinės instancijos teismui tenkinus Apeliacinio skundo reikalavimą ir nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustačius su atsakovu, analogiška bendravimo su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarka galėtų būti taikoma ir ieškovei.

28.6 Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo nurodė, kad šiuo metu atsakovo gaunamos pajamos sudaro apie 700 Eur per mėnesį, atsakovas taip pat turi įsipareigojimų kreditoriams (AB „Šiaulių bankas“ pagal 2011-05-26 būsto kreditavimo sutartį Nr. B-2011-2946-03; „Swedbank“ AB pagal 2006-07-18 kredito sutartį Nr. 06-051077-FA; UAB „Nordea Finance Lithuania“ pagal 2014-02-03 išperkamosios nuomos sutartį Nr. 201400344), todėl teismo priteisto išlaikymo vaikams dydis atsakovui sudarytų per didelę finansinę naštą. Atsakovas, įvertinęs savo turtinę padėtį, t. y., gaunamas pajamas, turimus įsipareigojimus kreditoriams, mano, jog šiuo metu kiekvienam nepilnamečiui vaikui galėtų teikti išlaikymą po 190 Eur per mėnesį. Atsakovo manymu, toks išlaikymo dydis būtų pakankamas nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, tokį išlaikymą taip pat būtų pajėgi teikti ir ieškovė.

28.7 Dėl žemės sklypo pripažinimo asmenine nuosavybe nurodė, kad žemės sklypas 2004-06-28 buvo įgytas atsakovo asmeninėmis, iki santuokos sudarymo sukauptomis lėšomis. Tačiau tik dėl to, kad santuoka buvo sudaryta 2004-06-26, t. y. prieš dvi dienas iki Žemės sklypo pirkimo, jis buvo užregistruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Nurodė, kad Žemės sklypą atsakovas pirko iš asmeninės nuosavybės lėšų. Tai objektyviai patvirtina banko pažyma, iš kurios matyti, kad 2004-06-25 atsakovo asmeninėje sąskaitoje buvo 54 332,69 Lt. Notarinėje žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartyje nurodyta Žemės sklypo kaina - 50 000 Lt. Be to, iš banko mokėjimų pavedimų matyti, jog 2004-06-28 už Žemės sklypą atsakovas sumokėjo sutartyje numatytą sklypo kainą iš asmeninių lėšų, taigi šis žemės sklypas buvo įsigytas atsakovo asmeninėmis lėšomis.

28.8 Dėl UAB „Inforta“ ir UAB „Infobasis“ akcijų nurodė, kad atmestinas teismo argumentas, kad UAB „Infobasis“ akcijų skaičius nelyginis, todėl neįmanoma akcijų padalinti natūra. Atsakovui ir ieškovei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 683 vnt. UAB „Infobasis“ akcijų, tačiau vien tai, kad šių akcijų skaičius nelyginis, nėra pagrindas nukrypti nuo turto dalijimo natūra principo. Šiuo atveju teismas galėjo pripažinti, kad ieškovei priteistina 342 vnt. UAB „Infobasis“ akcijų, o atsakovui - 341 vnt. šios įmonės akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė - 28,96 Eur. Ieškovei priteisus viena UAB „Infobasis“ akcija daugiau, teismas būtų priteisęs iš ieškovės atsakovo naudai 14,48 Eur kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę įmonės akcijų dalį. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas butų minimaliai nukrypęs nuo turto padalijimo natūra principų. Nurodė, kad teismas netinkamai taikė CK 3.127 str. reglamentuojamą dalijimo turto tvarką, nepagrįstai nesilaikė turto dalijimo natūra principo, todėl nepagrįstai atsakovui natūra priteisė visas įmonių UAB „Inforta“ (32 vnt. akcijų) ir UAB „Infobasis“ (683 vnt. akcijų) akcijas, įpareigojant atsakovą sumokėti ieškovei kompensaciją už atsakovui tenkančias šių įmonių akcijas.

28.9 Dėl žemės sklypo ir gyvenamojo namo vertės nustatymo nurodė, kad šalims nesutariant dėl ginčo turto (Žemės sklypo ir Gyvenamojo namo) vertės bei byloje esant dviem vienodą teisinę galią turinčioms nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoms, atliktoms vadovaujantis analogiškais vertinimo metodais bei kriterijais, byloje turi būti vadovaujamasi teismų praktika, išvedant nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitų verčių matematinį vidurkį. Kaip minėta, ekspertizės akte Nr. EI 7/02-21:03 nustatyta Žemės sklypo ir Gyvenamojo namo rinkos vertė - 220 000 Eur, šis turto vertinimas buvo atliktas 2017-02-10, o turto vertės nustatymo ataskaitoje Nr. CRA-60124 nustatyta Žemės sklypo ir Gyvenamojo namo rinkos vertė - 151 000 Eur, taigi matematinis vertinamo nekilnojamojo turto verčių vidurkis yra 185 500 Eur ((220 000 + 151 000)/2).

28.10 Dėl įmokų butui, esančiam (duomenys neskelbtini), priteisimo

nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad už butui, esančiam (duomenys neskelbtini) suteiktas komunalines paslaugas atsakovas mokėjo iki 2016 m. sausio mėnesio. Atsakovas teismui buvo pateikęs įrodymus (Swedbank AB mokėjimo pavedimus), iš kurių matyti, kad atsakovas atliko mokėjimus už Butui tiektą elektrą, vandenį, kitas komunalines paslaugas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad iš viso 2015 m. lapkričio - gruodžio mėnesiais už Butui teiktas komunalines paslaugas atsakovas sumokėjo 137,62 Eur, ką patvirtina byloje esantys Svvedbank, AB mokėjimo nurodymai. Be to teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad atsakovui su ieškove bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir 212,43 m² bendro ploto Gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

28.11 Nurodė, kad ieškovei taip pat kyla pareiga išlaikyti kartu su atsakovu bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą - Gyvenamąjį namą. Be to, Gyvenamojo namo išlaikymas atsakovui per metus vidutiniškai kainuoja apie 10 000 Eur. Vien tik elektros naudojimas namo šildymui kainavo 8 992,49 Eur nuo 2015-11-02 iki 2019-06-01 imtinai. Atliekų išvežimas ir t.t. Nepaisant nurodytų aplinkybių atsakovas neprašė teismo iš ieškovės priteisti atsakovui kompensaciją, tenkančią už viso Gyvenamojo namo išlaikymą, prie kurio, nuo gyvenimo skyriumi pradžios ieškovė neprisidėjo. Pirmosios instancijos teismas visiškai be pagrindo ieškovei iš atsakovo priteisė 1 051,43 Eur ieškovės sumokėtų laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio mėnesio iki 2019 m. vasario 6 d. įmokų už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), suteiktą šildymą ir kitas paslaugas.

Atsiliepimas

28. Ieškovė M. B. pateikė atsiliepimą į atsakovo P. B. apeliacinį skundą, kuriuo prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

29.1 Dėl santuokos nutraukimo esant ieškovės kaltei nurodė, kad santuoka iširo išimtinai dėl apelianto kaltės, dėl jo nenoro imtis priemonių išsaugoti šeiminius santykius, dėl jo aplaidumo, savanaudiškumo, siekimo iš santuokos tik naudos. Būtent apeliantas, nevykdęs savo sutuoktinio pareigų, ignoravęs sutuoktinių lojalumo, savitarpio pagalbos, visapusiško rūpinimosi šeima pareigas, negerbęs manęs, sutuoktinės, vartojęs psichologinį, fizinį smurtą, piktnaudžiavęs alkoholiniais gėrimais, būdamas neištikimas, išvaręs mane su nepilnamečiais vaikais iš namu, lošęs azartinius žaidimus, yra kaltas dėl santuokos iširimo. Atkreipė teismo dėmesį, kad iki santuokos sudarymo ieškovė buvo visiškai sveika, neturėjo jokių sveikatos sutrikimų, tuo tarpu dėl nepateisinamo ir šeimos modeliui netinkamo apelianto elgesio santuokos metu ieškovė patyrė tiek sveikatos sužalojimų, tiek psichinių ligų, kurių gydymo pasekmes jaučia iki šiol.

29.2 Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo nurodė, kad teismas, priimdamas šį pagrįstą sprendimą, atsižvelgė į tai, kad ieškovė sudaro vaikams tinkamas gyvenimo sąlygas, jie nuo pat ieškovės ir atsakovo gyvenimo skyriumi pradžios gyveno su ieškove, ieškovė tinkamai jais rūpinuosi, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove neprieštarauja jų interesams, todėl keisti jos nėra jokios objektyvios priežasties ar teisinio pagrindo. Nurodė, kad apeliantas klaidina teismą teigdamas, kad su juo vaikams bus saugiau, jis sudarys geresnes gyvenimo sąlygas, kadangi byloje esanti medžiaga patvirtina, kad P. B. nuo pat ieškinio pateikimo dienos nebendravo su vaikais, su jais nesimatė, išlaikymą pradėjo teikti tik po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nors kategoriškai tam prieštaravo. Pažymėjo, kad P. B. net nežino, kurioje klasėje mokosi jo vaikai, kas jų auklėtojai, kokie jų mokslų pasiekimai, nors nuo ieškinio pateikimo teismui praėjo beveik 4 metai, apeliantas nė karto nepasiūlė pasiimti vaikus atostogoms, su jais neatostogavo, neišreiškė noro praleisti su jais laisvalaikį, nedalyvavo mokyklos renginiuose, ir t.t.

29.3 Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 3 d. sprendimu nustatė tinkamą, realiai įvykdomą, nepažeidžiančią nepilnamečių vaikų prioritetinių interesų, atitinkančią Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str., LR CK 3.3 str., 3.155 str., 3.156 str., 3.170 str. 4 d., 3.175 str. 2 d., 3.165 str. 3 d. nuostatų, apelianto bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, su kuria, pastebėtina, sutinka ir pats apeliantas, todėl ieškovė prašo teismo šioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

29.4 Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio nurodė, kad šioje dalyje ieškovė nesutinka su teismo spendimu dėl išlaikymo dydžio, priteistas išlaikymas vaikams yra akivaizdžiai per mažas. Nurodė, kad apeliantas su vaikais negyvena jau beveik ketverius metus, jam nėra žinomi vaikų poreikiai, kad jis galėtų tvirtinti, jog 190 eurų dydžio išlaikymas tinkamai užtikrins vaikų poreikių tenkinimą. Apeliantas nepateikė jokių duomenų, kad ieškojo kito darbo, dalyvavo darbo pokalbiuose, bet įsidarbinti jam nepavykdavo ir pan., nepateikė duomenų, kad bandė ieškotis papildomo darbo, nepateikė duomenų, kodėl jis negali dirbti kito darbo, nors yra jaunas, sveikas, darbingas, išsilavinęs, turi įgijęs inžinerio specialybę. Nepaisant paminėto, apeliantas turi eilę nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, piniginių lėšų, tad jeigu jis mano, kad tinkamas vaikų išlaikymas jam yra per sunki našta, jis visuomet gali realizuoti (parduoti) savo įgytą nekilnojamąjį turtą arba galėjo teikti išlaikymą turtu, vienkartinė pinigų suma.

29.5 Dėl 0,1200 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio , (duomenys neskelbtini) pripažinimo P. B. asmenine nuosavybe. Ieškovė nurodė, kad nurodė, priešingai nei teigia apeliantas, bendrą tikslą žemės sklypą įgyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise patvirtina byloje esantys įrodymai: Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, kuriame nurodoma, kad minėtas žemės sklypas registruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įregistravimo pagrindas 2004-06-28 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 1908; 2004-06-28 notaro patvirtinta žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, patvirtinanti, kad pirkėjas P. B. žemės sklypą perka bendrosios jungtinės nuosavybės teise; Sandorio sudarymo metu apeliantas buvo išsilavinęs, įgijęs aukštąjį išsilavinimą, tad jam buvo suprantamos teisinės tokio sandorio pasekmės; su apeliantu dar iki santuokos įregistravimo dar nuo 2002m. ieškovė gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, visas gaunamas pajamas, lėšas taupė, siekdami įgyti savo gyvenamąjį būstą. Tad būtent po vestuvių, susitaupę pakankamą sumą, gavę dovanų piniginių lėšų ir įsigijo savo išsirinktą žemės sklypą, įregistruodami jį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise; P. B., žinodamas apie sklypo priklausomumą, jos pirkimo-pardavimo sutarties neginčijo, nekeitė pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų, šios sutarties turinys yra nepasikeitęs ir santuokos nutraukimo momentui; Apeliantas nesiėmė jokių veiksmų siekdamas parodyti, kad ginčo turtas yra jo asmeninė nuosavybė; Apelianto banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad pinigai žemės sklypo pirkimui buvo įnešti į apelianto banko sąskaitą tik likus vienai iki turto įsigijimo dienai ir kt.

29.6 Dėl UAB„Inforta "ir UAB„Infobasis" akcijų nurodė, kad priešingai negu teigia P. B., teismas turėjo pagrindą nukrypti nuo turto padalijimo natūra principo, kadangi įstatymas numato tokią galimybę, t. y., jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Apeliantas, nesutikdamas su teismo sprendimu, nepateikė jokių argumentų, paneigiančių teismo nustatytas aplinkybes, jog ieškovei su atsakovu padalijus akcijas natūra bendras verslas būtų galimas, atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo konfliktiškus santykius, t. y., apeliantas neįrodė, kad konkrečiu atveju yra galimybė vystyti verslą bendromis ieškovės ir atsakovo jėgomis.

29.7 Dėl 0,1200ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 212,43 kv. m. bendro ploto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančių (duomenys neskelbtini) vertės nustatymo. Nurodė, kad šalims, nesutariant dėl ginčo turto vertės, 2017m. sausi 13d. teismas skyrė nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizę, pagal kurią ekspertas Š. V. ekspertizės akte Nr. E17/02-21:03 nurodė, jog 2017-02-10 dienai minėto turto vertė yra 220 000 Eur. Nesutiktina su apelianto pozicija, kad eksperto išvada teismui yra neprivaloma. Apeliantas nepageidavo pateikti jokių papildomų klausimų ekspertui, nepageidavo apklausti šio eksperto ir teismo posėdyje ir kt. Teismui gavus ekspertizės išvados aktą, apeliantas jo neginčijo, neskundė, kas patvirtina, kad su juo sutiko.

29.8 Dėl įmokų už butui, esančiam (duomenys neskelbtini) suteiktą šildymą ir kitas paslaugas, priteisimo. Nurodė, kad šiuo atveju visiškai nereikšminga aplinkybė, jog apeliantas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), negyveno, nes tai nepanaikina jo, kaip buto bendrasavininko, prievolės apmokėti už butui teikiamas paslaugas, nes šalių pareigos išlaikyti butą yra lygios. Faktą, kad bendraturtis privalo proporcingai savo daliai prisidėti prie išlaidų namui, tarp jų - bendrojo naudojimo objektams išlaikyti nuosekliai plėtojama ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-03-24 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-137- 684/2017; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018-04-10 nutartis byloje Nr. 2A-396-580/2018). Atmestinas ir apeliacinio skundo argumentas, kad apeliantui tenkanti gyvenamojo namo išlaikymo našta yra didesnė, todėl iš jo neturi būti priteistinos išlaidos už butui suteiktas komunalines paslaugas, kadangi P. B. priešieškiniu neprašė priteisti jam kompensacijos, už gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) išlaikymą.

29. Trečiasis asmuo F. G. pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

31.1 Nurodė, kad Visiškai nesutinka su apeliacinio skundo motyvu, kad šalių santuoka iširo išimtinai dėl M. B. kaltės. Priešingai, būtent apeliantas P. B. bendro santuokinio gyvenimo metu tiek nepilnamečių vaikų akivaizdoje, tiek trečiojo asmens F. G. akivaizdoje nuolat žemino, įžeidinėjo savo žmoną, buvo jai neištikimas, vartodavo psichologinį ir fizinį smurtą, piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais. 2015m. pabaigoje sukėlęs eilinį smurtinio pobūdžio konfliktą, sutuoktinę M. B. su nepilnamečiais vaikais išvarė iš namų, esančių (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančios apelianto P. B. sąskaitos, esančios AB banke Swedbank, išrašo matyti, kad P. B., būdamas santuokoje, lošdavo azartinius lošimus, dėl ko kentėdavo šeimos poreikiai (pvz. 2014-06-18, 2014-06- 20, 2014-06-27, 2014-07-04 ir t.t.).

31.2 Nurodė, kad visiškai nesutinka su apeliacinio skundo motyvu, kad teismas turėjo nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti kartu su apeliantu. Pažymėjo, kad teismas įvertino, kad vaikai visada gyveno su ieškove, ji viena jais rūpinasi, jie yra prisirišę prie motinos. Apeliantui nerūpi vaikų gyvenimo sąlygos, mokslai, pasėkimai, sveikatos būklė, jis vartoja smurtą kaip motinos atžvilgiu jų akivaizdoje, taip ir pačių nepilnamečių vaikų atžvilgių.

31.3 Pažymėjo, kad visiškai nesutinka su apeliacinio skundo motyvu, kad teismas turėjo nepilnamečių vaikų išlaikymui priteisti 190 eurų dydžio periodines kasmėnesines išmokas. Be to nurodė, kad teismo priteistas 210 eurų dydžio išlaikymas nepilnamečiams vaikais neužtikrina nepilnamečių vaikų būtinųjų poreikių, neatitinka tikrosios tėvų turtinės padėties. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad gyveno ir iki šiol gyvena kartu su apelianto vaikais, pati prisideda prie jų išlaikymo, tad būtent trečiajam asmeniui yra žinomi tikrieji nepilnamečių vaikų poreikiai - maistui, aprangai, higienai, buičiai, sveikatai, laisvalaikiui, mokyklinei veiklai ir kt. Civilinėje byloje nurodyti nepilnamečių vaikų poreikiai bei išlaidos jiems patenkinti atitinka protingumo kriterijų, jie nėra susiję su prabangos prekių isigijimu, priešingai visos išlaidos yra susietos su būtinomis sąlygomis, kurias tėvai privalo užtikrinti (maistas, apranga, higiena, sveikata, ugdymas, laisvalaikio poreikiai ir pan.). Teismas neįvertino, kad vaikai turi specialių poreikių, kurių tenkinimui reikalingos papildomos išlaidos - Santariškių Klinikos Vaikų ligoninės epikrizė, iš kurios matyti, kad D. B. buvo stacionariai gydomas refliuksinio ezofagito, prolapso, įtampos tipo galvos skausmų, motorinio ir vokalinio tiko ir kt.

31.4 Nurodė, kad visiškai nesutinka su apeliacinio skundo motyvu, kad teismas turėjo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) pripažinti asmenine apelianto nuosavybe. Pažymėjo, kad apeliantą pažįsta nuo jo mokyklos laikų, kuomet jis su trečiojo asmens dukra kartu mokėsi vienoje klasėje Kauno 11-oje vidurinėje mokykloje. P. B. su M. B. pradėjo gyventi kartu dar 2002m. Gyvendami kartu vedė bendrą ūkį, visas gaunamas pajamas, lėšas taupė, siekdami įgyti savo gyvenamąjį būstą. Tad būtent po vestuvių, susitaupę pakankamą sumą, jie ir įsigijo savo išsirinktą žemės sklypą, įregistruodami jį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Tarp šalių niekuomet nekilo ginčas dėl tokios turto registracijos.

31.5 Pažymėjo, kad nesutinka su apeliacinio skundo motyvu, kad teismas neteisėtai padalino šalių santuokos metu įgytus vertybinius popierius. Nurodė, kad pats apeliantas teismo posėdžių metu patvirtino, kad vienas vykdė veiklą minėtose įmonėse, įmonės veiklą vykdo transporto/inžinerijos srityse, apeliantas yra įgijęs specialybę, susijusią su šių įmonių veiklos vykdymu, M. B. niekada nedalyvavo įmonių veikloje, ji yra įgijusi medicininį išsilavinimą, todėl teismui, atsižvelgus tiek į aukščiau nurodytą, tiek į konfliktiškus šalių tarpusavio santykius, buvo pagrindas minėtus vertybinius popierius priteisti būtent P. B..

31.6 Pažymėjo, kad nesutinku su apeliacinio skundo motyvu, kad teismas nepagrįstai vadovavosi ekspertizės išvadomis dėl nekilnojamojo turto vertės. Eksperto išvada šioje byloje buvo aiški, išsami, teismui nekilo abejonių dėl išvados pagrįstumo, teismui nebuvo pagrindo abejoti nekilnojamojo turto verte, skirti pakartotinės ekspertizės (LR CPK 219 str.) ar juo labiau išvesti matematinio vidurkio.

Šalies argumentai

32. Ieškovė M. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2019m. birželio 3d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą dalyse dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio ir įsiskolinimo, turto padalijimo, piniginių kompensacijų mokėjimo ir priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį tenkinti; priteisti iš atsakovo P. B. ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

32.1 Dėl santuokos nutraukimo esant atsakovo P. B. kaltei. Nurodė, kad atsakovas P. B. buvo neištikimas, dar 2014m. birželio 21 d. registravosi pažinčių svetainėje "Darni pora", aktyviai dalyvavo meilužių paieškose. Šias aplinkybes patvirtina civilinėje byloje esantis išrašas iš svetainės "Darni pora" užsakymai Nr. 461221, R81165613, R81165646 Nr. 461253, kt. Atsakovo neištikimybę patvirtina ir byloje esančios ekspertizės išvados, kuriose detalizuoju savo sveikatos būklės sutrikimo priežastis, o būtent, kad atsakovas 2015 m. rugpjūtį išvyko į Klaipėdą su kita moterimi. P. B. švaistė šeimos pinigines lėšas azartiniams lošimams ir šias aplinkybes patvirtina atsakovo AB Swedbank sąskaitos išrašas. P. B. vartojo psichologinį ir fizinį smurtą, šią aplinkybę patvirtina byloje esantys 2017m. gegužės 10d. Vilniaus rajono apylinkės teismo pranešimas Nr. 1-180-927/2017, 2015-11-18 nepilnamečių vaikų apklausų pas ikiteisminį tyrimo teisėją protokolai, M. B. 2015-09-19, 2015-10-20 pareiškimai į PK, 2015-10-17 tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, 2016-04-19 Vilniaus rajono PK įrašo suvestinė, 2017-05-10 Vilniaus rajono apylinkės teismo pranešimas ir kiti rašytiniai duomenys. P. B. piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, nesirūpino šeima, vaikais - atsakovas tiek santuokos metu, tiek bylos nagrinėjimo metu (nuo 2015-12-15) buvo abejingas vaikų auklėjimui, jų mokslams ir vaikų visapusiškam lavinimui, niekada nedalyvavo vaikų gimtadieniuose, vengė leisti atostogas kartu. Nuo ieškinio pateikimo teismui dienos atsakovas P. B. nebuvo aplankęs vaikų, su jais nebendravo nei telefonu, nei gyvai. Atsakovui nėra žinomi vaikų specialūs poreikiai, sveikatos būklė, jis niekada neaplankė jų gydymo įstaigose. Atsakovas, matydamas kokiomis sąlygomis gyvena vaikai, net nebandė pakeisti jų gyvenamosios vietos, neįleido į namus, kai vaikai buvo atvykę aplankyti tėvą ir senelius. Šias aplinkybes teismui patvirtino patys vaikai, liudytojai, trečiasis asmuo F. G., rašytiniai įrodymai;fotonuotraukos. P. B. nepaisė lojalumo pareigos, neprisidėjo prie ieškovės pastangų išsaugoti šeimą, elgėsi neatsakingai. P. B. nepaisė abipusės pagarbos principo - nepagarbiai ir netinkamai elgėsi, nuolat žemino ieškovę, tyčiojosi, vartojo necenzūrinius žodžius ieškovės atžvilgiu, buvo irzlus, abejingas, atvirai rodė nepagarbą; teismas nevertino teigiamai ieškovės charakterizuojančios medžiagos, kad ieškovė yra gerai vertinama darbe, nėra teista, neturi administracinių nuobaudų, studijuoja. Teismas nevertino nepilnamečių vaikų, liudytojų A. R., T. S., trečiojo asmens F. G. parodymų, patvirtinančių P. B. kaltę.

32.2 Dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad teismas netinkamai vertino byloje surinktų įrodymų visumą, neatsižvelgė į tai, kad atsakovo netinkamas elgesys šeimoje, sutuoktinės žeminimas, šmeižtas, nepagrįstų skundų rašymas, moralinės pagalbos nesuteikimas, savo kaip sutuoktinio pareigų nevykdymas akivaizdžiai turėjo neigiamos įtakos ieškovės gyvenimo kokybei, ieškovė patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, stresą, stiprų sukrėtimą, pažeminimą ir baimę dėl tolimesnių atsakovo veiksmų, buvo sutrikdytas įprastas ieškovės gyvenimo būdas, darbinė veikla, atsirado nemiga, galvos skausmai, sumažėjo bendravimo galimybės, dėl konfliktų šeimoje, nuolatinio žeminimo, smurto iki šiol ieškovė jaučia nuolatinę gėdą prieš artimuosius, šeimos narius, bendradarbius, kurie nuolat klausdavo, kas vyksta, šnabždėjosi tarpusavyje, aptarinėjo ieškovės nenusisekusį asmeninį gyvenimą. Pažymėjo, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina ne tik atsakovo kaltę dėl šalių santuokos iširimo, bet ir ieškovės dėl atsakovo veiksmų patirtą neturtinę žalą, kas atitinka LR CK 6.250 str. 1 d. nuostatas ir teismų praktiką, todėl teismo sprendimas atmesti ieškinį dalyje dėl 3000 eurų neturtinės žalos atlyginimo iš P. B., naikintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas.

32.3 Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio. Nurodė, kad teismas neįvertino to, kad be būtinųjų poreikių, vaikams nustatyti ir specialus poreikiai, susiję su jų sveikata, kas lemia didesnių išlaidų jų išlaikymui reikalingumą. Civilinėje byloj esantys medicininiai pažymėjimai, išrašai iš medicininių dokumentų, Vilniaus universitetinės Ligoninės Santariškių Klinikos Vaikų ligoninės epikrizės patvirtina, kad nepilnamečiai vaikai turi įvairių susirgimų, prolapsą, įtampos tipo galvos skausmų, motorinio ir vokalinio tiko; kad nuolat, sistemingai atlieka gydymą miesto vaikų klinikose, reabilitacijos centruose. Teismas neįvertino VTAS išvadų dėl išlaikymo dydžio bei buities tyrimo aktų. Teismas, nustatydamas vaikų tėvų galimybes teikti vaikų poreikius atitinkantį išlaikymo dydį, neįvertino itin geros atsakovo P. B. turtinės padėties. Pažymėjo, kad teismas, priteisdamas vaikams tik 210 eurų dydžio išlaikymą, neatsižvelgė ir į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas - 1 mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1MMA minimalią mėnesio algą. Tačiau minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (215 eurų) vaikui gali būti priteisiamas net ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, ar kitomis aplinkybėmis.

32.4 Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimo. Nurodė, kad atsakovas P. B. minėtu laikotarpiu iki ieškinio pateikimo teismui neskyrė nepilnamečiams vaikams tinkamo išlaikymo, neužtikrino nepilnamečių vaikų būtinųjų poreikių tenkinimo, todėl iš atsakovo P. B. priteistinas įsiskolinimas nepilnamečių vaikų A. ir D. išlaikymui nuo 2015m. lapkričio 15d. iki 2016m. sausio 11d. po 300 eurų periodinėmis išmokomis už praėjusį laikotarpį.

32.5 Dėl atsisakymo nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo. Nurodė, kad iš P. B. priteistas viso labo 210 eurų dydžio išlaikymas vaikams, kuris nėra pakankamas užtikrinti būtinųjų vaikų poreikių, M. B. turtinė padėtis yra žymiai blogesnė nei P. B., galimybės aprūpinti ieškove ir vaikus yra žymiai mažesnės negu P. B., ieškovės sveikata yra prastesnė, tad šiuo atveju nukrypimas ne tik tikslingas, bet ir būtinas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad gindami nepilnamečių vaikų interesus, teismai net gali su nepilnamečiu vaiku liekančiam sutuoktiniui, priteisti didesnę turto dalį negu būdinga tokioms byloms ar net didesnę nei tuo pagrindu prašoma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad įstatymo norma leidžianti nukrypti nuo lygių dalių principo, reikalauja, kad, dalijant sutuoktinių, turinčių nepilnamečių vaikų, turtą, visais atvejais būtų atsižvelgta į šių vaikų turtinius interesus. Ši norma yra imperatyvi ir teismas privalo ją taikyti ex officio, nepaisant to, yra ar ne šalies reikalavimas ją taikyti. Vaiko teisių ir interesų užtikrinimas yra viešas interesas. Todėl teisės normų, susijusių su vaiko teisių ir interesų užtikrinimu, tinkamas aiškinimas ir taikymas taip pat yra viešosios tvarkos elementas.

32.6 Dėl buto (duomenys neskelbtini) pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Nurodė, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad butas buvo įgytas 1996 m. kovo 2 d., kad su atsakovu ieškovė gyveno kartu bei vedė bendrą ūkį nuo 2002 metų, nuo 2003m. gyveno bute, (duomenys neskelbtini), kurį gerino, pritaikė savo ir nepilnamečių vaikų gyvenimui - rekonstrukcijos metu buvo įrengta buto šildymo sistema, išvedžioti radiatoriai, naujai išvedžiota elektros instaliacija, pakeisti visi santechnikos įrenginiai, remonto metu buvo pakeistos buto grindys, įstatytos naujos durys, įrengtos lubos, atliktas pilnas sienų glaistymas, tinkavimas, dažymas, tapetavimas, plytelių klijavimas. Bute buvo pakeisti visi langai, įstiklintas balkonas, nupirkti nauji baldai, namų apstatymo ir apyvokos daiktai. Teismas neįvertino, kad tiek gyvendami kartu, tiek ir santuokos metu šalys mokėjo už butui suteiktas komunalines paslaugas. Teismas neatsižvelgė, kad nėra galimybės į bylą pateikti kvitų bei apmokėjimų, kadangi atsakovas ieškove su vaikais iš namų išvarė dar 2015 m. lapkričio mėn., o būtent namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) ir buvo saugomi visi šeimos dokumentai, pinigai ir kt. svarbi dokumentacija. Juo labiau, per daugiau nei 13 bendro gyvenimo metų gyvenant kartu su P. B. ieškovė nekaupė kvitų, čekių, praktiškai už visus atliktus remonto darbus darbininkams buvo mokama grynaisiais pinigais, todėl teismas turėjo vertinti į bylą pateiktus kitus ieškinį pagrindžiančius įrodymus, pvz. ieškovės paaiškinimus, liudytojų parodymus ir kt.

32.7 Dėl nekilnojamojo turto padalijimo. Nurodė, kad teismas priteisdamas visą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) atsakovui P. B., neatsižvelgė į tai, kad: gyvenamasis namas yra 212.43 kv. m. bendro ploto gyvenamojo namo, namas yra dviejų aukštų, 5 kambarių, su virtuve, 3 san. mazgais, pagalbinėmis patalpomis. Akivaizdu, kad tokio dydžio ir ploto namas yra dalus, jame yra izoliuotos patalpos, todėl teismui nebuvo jokio teisinio pagrindo šį namą natūra priteisti vienam atsakovui; ieškovės su atsakovu P. B. teisės į nuosavybę yra vienodos, nė vienas iš šalių neturi svaresnių objektyvių poreikių gauti visą turtą natūra. Ieškovei priteisus kompensaciją, o atsakovui - turtą natūra, buvo pažeista šalių, turto savininkų, poreikių ir interesų pusiausvyra; šalys turi du nepilnamečius skirtingų lyčių paauglius vaikus, jie gyvena su ieškove, ieškovė turi ir turės pareigą užtikrinti jų visapusiškas gyvenimo sąlygas, kad jie gyventų jų poreikius ir interesus užtikrinančioje aplinkoje; teismo nustatytas nekilnojamojo turto padalijimo būdas pažeidžia prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus; teismui nusprendus priteisti turtą atsakovui, susidaro tokia situacija, kuomet atsakovui atitenka nekilnojamas turtas, o ieškovė ir toliau lieka bendraskolė kreditoriui AB Swedbank, kas akivaizdžiai pažeidžia ieškovės teises; ieškiniu ieškovė siūlė nustatyti gyvenamojo namo naudojimosi tvarką, kuri visiškai nepažeidžia bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nedaro neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai; siekimas maksimaliai patenkinti tik savo ar grupės kelių bendraturčių interesus, ignoruojant kitų interesus, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų; ieškovei su nepilnamečiais vaikais tenka gyventi vieno kambario bute, kuris neužtikrina nepilnamečių vaikų interesų bei poreikių, pažeidžia vaikų teises į tinkamas ir saugias gyvenimo sąlygas ir kt.

32.8 Dėl nepilnamečių vaikų poreikiams skirtų daiktų. Nurodė, kad teismas, priimdamas sprendimą, visiškai nepasisakė dėl kilnojamųjų daiktų - vaikų lovų (2 vnt.), vaikų kambario kėdžių (2 vnt.), vaikų rašomųjų stalų (2 vnt.), vaikų kambarių spintų, vaikų kambarių kilimų, kurie nebuvo įtraukti į dalintino turto balansą, kadangi jie buvo įgyti ir yra skirti nepilnamečių vaikų kasdienių poreikių tenkinimui. Atsižvelgiant į tai, kad šie daiktai yra skirti vaikų poreikiams tenkinti, po santuokos nutraukimo vaikų gyvenamoji vieta nustatyta kartu su ieškove, teismas turėjo priteisti ieškovei aukščiau nurodytus vaikų poreikiams skirtus daiktus.

32.9 Dėl kilnojamojo turto padalijimo. Nurodė, kad civilinėje byloje esančios fotonuotraukos patvirtina, kad ieškinio šioje byloje pateikimo dieną praktiškai visose šalims priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) patalpose (darbo kambaryje, priešpirtyje), garaže yra sandėliuojami dideli kiekiai sauskelnių; civilinėje byloje esantys kvitai, čekiai, atsakovo P. B. ranka rašyti sauskelnių pristatymo adresai ir kiekiai, sauskelnių įsigijimo kvitai, atsakovo vieši skelbimai dėl sauskelnių pardavimo, sandėlio likučio apskaita 2015-01-22 dienai, sutartys dėl sauskelnių įsigijimo ir pardavimo; vien 2015-2016 metais į atsakovo P. B. banko sąskaitą buvo pervesta už sauskelnių pardavimą 27 839.57 eurų suma; nors atsakovas ir ginčijo, kad revizavo ir auditavo sauskelnių kiekį, jų pristatymą klientams, nurodydamas, kad parašai, raštas rašytiniuose įrodymuose nėra jo, kad sauskelnių liko nuo vaikų gimimo, tačiau ir Lietuvos Teismo Ekspertizės centro ekspertai 2018-03-01 aktu Nr. 11-322 (18) patvirtino, kad t.l, b.l. 195,1232 lapeliuose, 2 t. b.l. 20-79,86-110 , t.3 b.l. 1-83 rankraštinius įrašus parašė būtent atsakovas P. B.; byloje esančios P. B. Swedbank ir kitų bankų sąskaitų patvirtina, kad atsakovas P. B. kaip iki ieškinio dėl santuokos nutraukimo pateikimo teismui, taip ir po jo, nuolat, sistemingai, užsiminėjo sauskelnių (įgytų santuokos metu iš bendrų sutuoktinių lėšų) pardavimu, o būtent vien tik laikotarpiu nuo 2016 m. sausio l d. iki 2016m. liepos mėn. l d. į atsakovo P. B. banko sąskaitą sauskelnių pirkėjai pervedė 9 344,77 eurų, 2014 m. pervedė 36 944,55 lt.-10 189,41 eurų, 2015 m. pervedė 44 370 litų. Vien nuo to momento, kai šalys pradėjo gyventi skyrium ir nebevedė bendro ūkio, atsakovas iš bendro turto - sauskelnių pardavimo iš sauskelnių pirkėjų į savo asmeninę banko sąskaitą gavo 17 650 eurų pajamų; civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas ne tik prekiauja mūsų santuokos metu įgytomis sauskelnėmis internetu, bet ir išvežioja klientams į namus, siunčia paštu, už sauskelnių pardavimą gauna ne tik pinigines lėšas į savo banko sąskaitą, bet ir grynais pinigais, kurie niekur neafišuoja, atsakovas jų nedeklaruoja ir neparodo gaunąs; civilinės bylos medžiaga nustatyta kilnojamojo turto (būsto apstatymo ir apyvokos reikmenų, sauskelnių, kt.) būvimo vieta, tiek jų vertė, individualios savybes (fotonuotraukos, išrašai iš internetinio puslapio www.skelbiu.lt. 2017m. vasario mėnesio Š. V. ekspertizės aktas Nr. E17/02-21:03, namų valdos turto vertės nustatymo ataskaita Nr. CRA-60124 ir t.t; atsakovas P. B. iš dalies pripažino kilnojamąjį turtą, nurodydamas, kad „dalintinų daiktų vertė yra ne tik nepagrįsta, bet ir absoliučiai nelogiška, per didelė, kita vertus, ieškovė intensyviai siekia padalinti tik gyvenamajame name esančius daiktus, tuo tarpu bute esančių daiktų nedalina".

32.10 Dėl piniginės kompensacijos už parduotą transporto priemonę. Nurodė, kad teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą dėl 1/2 dalies piniginės kompensacijos už be mano žinios parduotą transporto priemonę pritiesimo iš atsakovo, neįvertino to, kad atsakovas: transporto priemonę pardavė 2015-11-10, tuomet, kai su juo nebegyvenome kartu, nebevedėme bendro ūkio, tokiu būdu siekdamas sumažinti dalintino turto balansą; ieškovės apie transporto priemonės pardavimą neinformavo; elgdamasis nesąžiningai, atsakovas 2015-11-10 kreipdamasis į VĮ Regitra dėl pažymos apie santuokos metu įgytas transporto priemones išdavimo, pirmiausia tą pačią dieną pardavė transporto priemonę, išregistravo ją ir pateikė teismui pažymą apie tai, kad jo vardu jokių transporto priemonių; tarp ieškovės su atsakovu buvo itin įtempti tarpusavio santykiai; apie transporto priemonės pardavimą ieškovei tapo žinoma tik 2016-05-16 gavus teisme atsakovo atsiliepimą; transporto priemonę pardavė už 800 eurų, t. y., žymiai žemesnę nei vidutinės rinkos vertės kainą (4 500 eurų); pardavęs transporto priemonę, atsakovas gautų piniginių lėšų nepanaudojo nei šeimos poreikiams tenkinti, nei prievolėms įvykdyti, nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų.

32.11 Dėl žalos atlyginimo civilinėje byloje Nr. 2-318-723/2015. Nurodė, kad teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą, neatžvelgė į tai, kad: žalos atlyginimas civilinėje byloje Nr. 2-318-723/2015 buvo priteistas šalių nepilnamečiams vaikams D. B. 579,24 eurai ir A. B. 286,62 kaip patirtos neturtinės žalos kompensavimas pinigine išraiška; su atsakovu P. B. ieškovė kartu negyveno ir bendro ūkio nebevedė nuo 2015 m. spalio mėnesio, kuomet atsakovas ieškovę su nepilnamečiais vaikais išvarė iš namų; 2016m. sausio 12d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi buvo tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir priteista iš atsakovo P. B. nepilnamečių vaikų išlaikymui po 150 eurų dydžio periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui, mokamomis kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos (nuo 2016m. sausio 12d.) iki bus išnagrinėta byla bei priimtas procesinis sprendimas šioje byloje, minėtas lėšas kasmet indeksuojant Vyriausybė nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; minėta nutartimi M. B., uzufrukto teise buvau paskirta tvarkyti nepilnamečių vaikų turtą ir lėšas; atsakovas P. B. 2016-05-11, 2016-05-17 Vilniaus rajono apylinkės teismui pateikė prašymus dėl vykdomųjų raštų išdavimo civilinėje byloje Nr. 2-318-723/2015 - atkreipė teismo dėmesį, kad šių vykdomųjų raštų ieškovė neginčijo;1 090 eurų dydžio žalos atlyginimas buvo sumokėtas į atsakovo P. B. asmeninę sąskaitą, esančią AB Svvedbank banke; atsakovas P. B. gautos 1 090 eurų dydžio žalos neperdavė nei ieškovei, kaip piniginių lėšų tvarkytojai, nei nepilnamečiams vaikams, t. y. pasisavino.

32.12 Dėl P. B. gyvybės draudimo įmokų Svvedbank Life insurance Lietuva kompensavimo. Nurodė, kad gyvybės draudimo įmokos buvo mokamos santuokos metu; gyvybės draudimo įmokos buvo mokamos iš bendrų santuokinių lėšų; į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ieškovė kreipėsi 2016 m. sausio 12d., kuomet su atsakovu nebevedė bendro ūkio, nebepalaikėm santuokinių ryšių; LR CK 3.88 str. 2d. numatyta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad yra vieno sutuoktinio nuosavybė; Civilinėje byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas P. B. įmokas gyvybės draudimui būtų mokėjęs iš savo asmeninių lėšų, tokių aplinkybių teismui atsakovas nenurodė, jos nebuvo nagrinėjamos teisme; neatsižvelgta į teismų praktiką dėl 1/2 dalies gyvybės draudimo įmokų priteisimo.

32.13 Dėl P. B. atliktų įmokų tėvui Č. B. kompensavimo. Esu tikra, kad teismas neįvertino eilės aplinkybių, pagrindžiančių ieškovės prašymo pagrįstumą: įmokos Č. B. buvo mokamos santuokos metu; įmokos Č. B. buvo mokamos iš bendrų santuokinių lėšų (LR CK 3.88 str. ld.); į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ieškovė kreipėsi 2015 m. gruodžio 15 d., kuomet su atsakovu nebevedė bendro ūkio, nebepalaikė santuokinių ryšių; LR CK 3.88 str. 2d. numatyta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad yra vieno sutuoktinio nuosavybė; civilinėje byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas P. B. įmokas tėvui Č. B. būtų mokėjęs iš savo asmeninių lėšų, tokių aplinkybių jis teismui nenurodė, jos nebuvo nustatynėjamos.

32.14 Dėl nuomos pinigų, gautų už butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad teismas neįvertino eilės aplinkybių, pagrindžiančių ieškovės prašymo pagrįstumą: nuomos pinigai buvo gaunami santuokos metu; nuomos pinigai yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (LR CK 3.88 str. ld. 2p.); į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ieškovė kreipėsi 2016m. sausio 12d., kuomet su atsakovu nebevedėme bendro ūkio, nebepalaikėme santuokinių ryšių, vyko teismo procesas šioje byloje; LR CK 3.88 str. 2d. numatyta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad yra vieno sutuoktinio nuosavybė; civilinėje byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas P. B., šalims nebevedant bendro ūkio ir negyvenant kartu gautas pinigines lėšas panaudojo šeimos poreikiams tenkinti; įstatymas, esant galiojančiai prezumpcijai dėl bendrosios jungtinės sutuoktinų nuosavybės teisinio režimo buvimo, nenumato pareigos ieškovei teikti įrodymus, kaip nurodė teismas, „kokioms konkrečioms asmeninėms reikmėms atsakovas panaudojo už buto nuomą gautus pinigus.

32.15 Dėl P. B. mokėtinų piniginių kompensacijų vykdant solidarius šalių įsipareigojimus. Nurodė, kad teismas, priteisdamas šią piniginę kompensaciją, neįvertino, kad: su atsakovu P. B. turėjo 150 000 eurų santaupų, kurios visuomet buvo laikomos name, (duomenys neskelbtini); atsakovas P. B., neigdamas aplinkybę dėl santaupų buvimo, elgėsi nesąžiningai, piktybiškai neatskleidė teismui tikrosios nei savo, nei mūsų turtinės padėties, siekdamas nuslėpti, kad pagal solidariuosius įsipareigojimus jis mokėjo iš mūsų šeimos santuokoje įgytų piniginių lėšų; civilinėje byloje nėra duomenų, kad P. B. vienas iš savo asmeninių lėšų būtų įvykdęs šalių solidariuosius įsipareigojimus; atsakovo turtinės padėties bei galimybių vienam iš neva asmeninių lėšų mokėti įmokas, nes laikotarpiu nuo 2016-03-02 iki 2016-11-07 jis dirbo UAB „Ivitransa", vidutinis darbo užmokestis 500,74 Eur neatskaičius mokesčių, laikotarpiu nuo 2018-07-23 iki 2018-12-06 dirbo UAB „Makveža", vidutinis darbo užmokestis 719,30 Eur neatskaičius mokesčių, laikotarpiu nuo 2019-01-03 dirba UAB „Domus lumina", vidutinis darbo užmokestis 593,18 Eur (teismo sprendimo 24 psl.); iš gaunamo darbo užmokesčio atsakovas P. B. turėjo pareigą teikti išlaikymą vaikams po 300 eurų kiekvieną mėnesį, jau nekalbant apie jo būtinųjų poreikių tenkinimui skirtinas lėšas; jokių duomenų apie naujus kreditorius, gautas dovanas teismui atsakovas nepateikė.

32.16 Dėl išperkamosios nuomos sutarties pagrindu valdomo automobilio Toyota RA V-4. Nurodė, kad teismas, nustatydamas piniginės kompensacijos dydį, neįvertino, kad: dalijamo turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (LR CK 3.119 str.); LR CK 3.118 str. 2d. numato, kad iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi būti sumokamos (priteisiamos) iš šio turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs. Jeigu iš bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs ar šios prievolės yra ginčijamos, tai sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama šių prievolių (skolų) suma; su atsakovu P. B. ieškovė kartu nebegyveno ir bendro ūkio nebevedė nuo 2015m. spalio mėnesio, į teismą ieškovė kreipėsi 2015m. gruodžio 15d., todėl būtent šiuo laikotarpiu ir turėjo būti nustatyta transporto priemonės vertė, o ne lizingo sutarties sudarymo momentui (2014-02-03), kaip nustatė teismas; bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje transporto priemonės likutinė vertė buvo nustatyta 10 919,64 eurų.

Atsiliepimas

33. Atsakovas P. B. pateikė atsiliepimą į ieškovės M. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 3 d. sprendimo, kuriuo prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

33.1 Dėl santuokos nutraukimo esant vieno sutuoktinio kaltei

. Nurodė, kad atsakovas šioje pažinčių svetainėje užsiregistravo tik todėl, kad turėjo pagrįstų įtarimų, jog šioje svetainėje yra užsiregistravusi M. B.. Pažymėjo, kad M. B. ir P. B. būtent nuo 2015 m. rugpjūčio mėnesio jau nebegyveno kartu, kadangi šalių santykiai jau buvo galutinai iširę dėl Apeliantės neištikimybės, visiškai neprognozuojamo jos elgesio, konfliktiško ir įtaraus būdo. Nurodė, kad atsakovas dar pirmosios instancijos teismui buvo nurodęs, kad jis niekada gyvenime nėra žaidęs jokių azartinių lošimų bei niekada nėra lankęsis jokiose azartinių lošimų įstaigose. Atsakovo banko sąskaitos išraše pateikti pinigų pervedimai į įmonės UAB „Lošimų strateginė grupė“ sąskaitą bendrai 190 Lt (55,03 Eur) sumai, tačiau 2014-10-26 yra pinigų pervedimas - grąžinimas iš minėtos įmonės sąskaitos į Atsakovo sąskaitą, pavedimo dydis - 240 Lt (69,51 Eur). Be to, UAB „Lošimų strateginė grupė“ valdo internetinę sporto šakų lažybų svetainę.

Atsiliepimas

33.2 Dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad šioje byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių atsakovo kaltę dėl šalių santuokos iširimo. Priešingai, šiame atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas dar kartą nurodė aplinkybes, neginčijamai patvirtinančias, kad šalių santuoka iširo būtent tik dėl Apeliantės neištikimybės, sunkaus, neprognozuojamo jos charakterio. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad pagal CIC 3.70 str. 2 d. neturtinė žala, susijusi su santuokos nutraukimu, gali būti priteisiama sutuoktiniui iš kito sutuoktinio, pripažinto kaltu dėl santuokos nutraukimo, apeliacinio skundo argumentas dėl 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo atmestinas kaip nepagrįstas.

Žemesnės instancijos teismas

33.3 Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio. Atsakovo nuomone pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino M. B. į bylą pateiktus įrodymus ir pagrįstai sprendė, jog M. B. prašoma priteisti išlaikymo suma šalių nepilnamečiams vaikams yra dirbtinai padidinta, nesietina su būtiniausiais vaikų poreikiais.

33.4 Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimo. Nurodė, kad apeliantė turėjo teismui pateikti duomenis, įrodančius, kad Atsakovas jos nurodomu laikotarpiu vaikų neišlaikė. Tačiau Atsakovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo pateikęs įrodymus, patvirtinančius, kad jis nepilnamečiams vaikams A. B. ir D. B. teikė išlaikymą. Priešingai nei teigia Apeliantė, Atsakovas mokėdavo už vaikų maitinimą, knygas, mokymo priemones ir tai buvo ne vienkartiniai, o nuolatiniai mokėjimai siekiant prisidėti prie vaikų išlaikymo. Taigi, Apeliantės argumentai, neva Atsakovas teismui nepateikė jokių duomenų apie išlaikymo teikimą laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 15 d. iki 2016 m. sausio 11 d., yra neatitinkantys tikrovės. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje pateiktis įrodymus ir pagrįstai sprendė, kad M. B. reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra nepagrįstas

33.5 Dėl nukrypimo nuo bendro turto lygių dalių principo. Pažymėjo, kad kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, vaikams iš atsakovo buvo priteistas materialinis išlaikymas, o apeliantė visiškai nenurodo kokiu būdu jai priteisiant daugiau turto, taip nukrypstant nuo bendro turto lygių dalių principo, būtų apsaugomi šalių nepilnamečių vaikų interesai.

33.6 Dėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Nurodė, kad M. B. teismui nepateikė visiškai jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog Apeliantė prisidėjo prie minėto buto pagerinimo. M. B. taip pat nepateikė visiškai jokių duomenų, patvirtinančių, kad minėtas butas buvo pagerintas jos lėšomis ar darbu. M. B. nurodo, kad teismas neįvertino, jog tiek gyvendami kartu, tiek ir santuokos metu šalys mokėjo už butui suteiktas komunalines paslaugas. T. y., Apeliantė reikalavimą pripažinti turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe grindžia investicijomis į buto išlaikymą tam, kad juo būtų galima naudotis. Tokia M. B. pozicija yra neatitinkanti nei CK 3.90 str. 1 d. reikalavimų, nei kasacinio teismo praktikos. Kaip minėta, siekiant turtą, priklausantį asmeninės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui, pripažinti bendrąja sutuoktinių nuosavybe, turi būti nustatyti esminiai turto pagerinimai (pavyzdžiui kapitalinis buto remontas ir pan.), tuo tarpu mokėjimas už buto komunalines paslaugas negali būti pripažįstamas esminiu turto pagerinimu.

33.7 Dėl nekilnojamojo turto padalijimo. Nurodė, kad teismas pagrįstai įvertino itin konfliktiškus šalių santykius, kurie kitaip negali būti suprantami. Byloje pateikta įrodymų, kad į šalių namus ne kartą buvo kviečiama policija, apeliantė atsakovo atžvilgiu naudojo tiek fizinį, tiek psichologinį smurtą, grasino nužudyti šalių vaikus, patį atsakovą, bei sudeginti šalių turtą. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė yra itin konfliktiška ir neprognozuojama, šalims būtų praktiškai neįmanoma gyventi vienoje patalpoje, jų bendravimas būtų neįmanomas, taip būtų tiesiog užprogramuojami nauji konfliktai tarp apeliantės ir atsakovo. Nurodė, kad gyvenamojo namo, pritaikymas gyventi atsakovui ir apeliantei atskirai reikalautų daug papildomų išlaidų ir investicijų, be to toks sprendimas būtų nepraktiškas ir nepatogus. Pažymėjo, kad atsakovui priteisus minėtą namą bei žemės sklypą natūra, atsakovas buvo įpareigotas pusę šio nekilnojamojo turto vertės kompensuoti apeliantei. Tokiu būdu M. B. neturi visiškai jokių papildomų išlaidų nei dėl kompensacijos išmokėjimo, nei dėl nekilnojamojo turto pertvarkymo.

33.8 Dėl nepilnamečių vaikų poreikiams skirtų daiktų. Pagal CK 3.120 str. 1 d. į dalytiną turtą neįtraukiami daiktai, skirti nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas turtas, skirtas nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, yra perduodamas neišieškant kompensacijos tam sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesprendė dėl minėto turto dalijimo, o apeliantės argumentai šiuo klausimu yra atmestini.

33.9 Dėl kilnojamojo turto padalijimo. Atsakovas nurodė, kad apeliantės minimų sauskelnių jau seniai nebeturi ir jomis nebeprekiauja. Apeliantės nurodomi duomenys, susiję su sauskelnių prekyba yra 2011-2014 metų.

33.10 Dėl piniginės kompensacijos už parduotą transporto priemonę priteisimo. Apeliantė visiškai nepagrįstai nurodo, kad automobilio Ford Fiesta rinkos vertė yra 4 500 Eur. Atsakovas pirmosios instancijos teismui jau buvo pateikęs duomenis, kad Apeliantė, teikdama informaciją apie automobilį Ford Fiesta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė klaidingą automobilio tipą ir kainą, nors jai buvo ir yra žinoma, kokį automobilį šeima turėjo. M. B. teismui teikė įrodymus, neva šalys turėjo 6 kartos automobilį Ford Fiesta, kuris buvo pradėtas gaminti tik 2009, tačiau iš tiesų šalių turima Ford Fiesta buvo 5 kartos, kuri buvo gaminama nuo 2002 metų. Šių skirtingų kartos Ford Fiesta modeliai pasižymi skirtinga išvaizda, varikliais, komplektacijomis, technologiniais, inžineriniais sprendimais bei kaina.

33.11 Dėl 1 090 Eur kompensacijos. Nagrinėjamu atveju nei P. B., nei M. B. valdžia jų nepilnamečių vaikų D. B. ir A. B. atžvilgiu nebuvo apribota, todėl tiek atsakovas, tiek apeliantė savo vaikų atžvilgiu turėjo visiškai lygias teises ir pareigas. Vadovaujantis išdėstytu akivaizdu, jog Vilniaus rajono apylinkės teismas visiškai pagrįstai išdavė Atsakovui P. B. vykdomąjį raštą pagal įsiteisėjusį sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-318-723/2015. Taigi, Apeliantės argumentai dėl 1 090 Eur kompensacijos priteisimo iš P. B. yra neteisėti ir nepagrįsti. Dar daugiau, P. B. sąžiningai vykdo savo pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, teikia jiems išlaikymą, todėl Apeliantė nepagrįstai nurodo, neva Atsakovas praturtėjo vaikų sąskaita. Šie M. B. argumentai yra nemotyvuoti, desperatiški, prasilenkiantys su realia situacija.

33.12 Dėl gyvybės draudimo įmokų Swedbank Life Insurance Lietuva kompensavimo. Nurodė, jog jis kas mėnesį mokėjo įmokas po 28,96 Eur AB „Svvedbank“ už vaikų D. B. ir A. B. investicinius gyvybės draudimus. Taigi, naudos gavėjai ir asmenys, kurių naudai kaupiamos lėšos yra šalių nepilnamečiai vaikai, o ne atsakovas. Taigi, dėl šių mokėjimų atsakovas P. B. nepatyrė jokios finansinės naudos. Taigi, M. B., akivaizdžiai siekdama pasipelnyti atsakovo sąskaita, iš jo reikalauja sumų, kurios nei atsakovui, nei pačiai apeliantei nepriklausė, o buvo mokamos vaikų naudai, gyvybės draudimo pagrindu. Atsižvelgiant į tai, apeliantės reikalavimas priteisti iš atsakovo ½ dalį nuo 1 419,09 Eur įmokų Swedbank Life Insurance Lietuva yra visiškai nepagrįstas, todėl atmestinas.

33.13 Dėl įmokų Atsakovo tėvui Č. B. kompensavimo. Nurodė, kad atsakovo tėvui Č. B. pervesta 2 668 Eur suma buvo paskolos grąžinimas, kuri abiem šalims buvo suteikta gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), statybai. Dar daugiau, Č. B. prižiūrėjo šalių gyvenamojo namo statybą, pats padėjo atlikti statybos darbus ir visos šios aplinkybės Apeliantei buvo gerai žinomos. M. B. reikalaujama priteisti 1 334 Eur suma buvo panaudota šeimos reikmėms, t. y., investuota į gyvenamojo namo statybą. Šis gyvenamasis namas buvo dalijamas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, natūra priteistas Atsakovui, įpareigojant jį Apeliantės naudai sumokėti kompensaciją, todėl iš esmės Apeliantė, prašydama papildomai 1 334 Eur priteisimo, siekia gauti dvigubą apmokėjimą Atsakovo sąskaita. Tokie M. B. reikalavimai yra visiškai neteisėti, taip pat ir nepagrįsti jokiais byloje esančiais įrodymais.

33.14 Dėl nuomos pinigų, gautų už butą, esantį (duomenys neskelbtini), priteisimo. Apeliantė, teigdama, kad atsakovas už minėtą butą gavo nuompinigius ir juos panaudojo asmeniniams poreikiams tenkinti, turėjo pateikti tai patvirtinančius įrodymus, tačiau to nepadarė. Atsakovas teismui buvo nurodęs, jog šiuo butu neatlygintinai naudojasi jo tėvai ir atsakovas iš jų jokių nuompinigių negauna.

33.15 Dėl Atsakovo naudai mokėtinų kompensacijų vykdant solidarius šalių įsipareigojimus. Nurodė, kad atsakovas į bylą buvo pateikęs neginčijamus įrodymus, kurie patvirtina, jog jis vykdė bendras sutuoktinių prievoles. Iš „Swedbank“ AB 2018-11-20 pažymos Nr. SR-BPP/18-3556 matyti, kad pagal 2006-07-18 kredito sutartį Nr. 06-051077-FA, kuri buvo suteikta M. B. ir P. B., Atsakovas sumokėjo 11 467,97 Eur kredito, skirto namo statybai; iš Atsakovo P. B. sąskaitos į AB „Lietuvos draudimas“ sąskaitą buvo atliekami mokėjimai, kurių bendra suma - 295,41 Eur; iš Atsakovo P. B. sąskaitos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą buvo atlikti mokėjimai, kurių bendra suma - 209 Eur. Byloje taip pat pateikti rašytiniai įrodymai (mokėjimo nurodymai, žemės mokesčio deklaracijos duomenys, būsto draudimo liudijimai, kt.), patvirtinantys P. B. atliktus mokėjimus už buto kreditą (719,04 Eur), Toyota RAV-4 lizingą (803,70 Eur) ir draudimą (369,03 Eur), netesybų sumokėjimą (155,55 Eur). Kadangi šiuos mokėjimus Atsakovas atliko vienasmeniškai ir šie mokėjimai vertintini kaip bendros sutuoktinių prievolės, teismas pagrįstai sprendė iš M. B. priteisti atsakovui P. B. 7 009,85 Eur jo vienasmeniškai sumokėtų įmokų. Apeliantės argumentai šiuo klausimu atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

33.16 Dėl transporto priemonės Toyota RAV-4. Nurodė, kad apeliantė nepagrįstai teigia, neva šiuo metu automobilio Toyota RAV-4 rinkos vertė yra 10 919,64 Eur. Šiuo metu tokių pat gamybos metei bei komplektacijų automobilių Toyota RAV-4 vertė siekia apie 15 350 Eur. Sutikrina su Apeliantės pateikiama nuoroda į CK 3.119 str., kuriame numatyta, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, tačiau pažymėtina, jog automobilis Toyota RAV-4 yra tik 5 metų senumo, todėl nelogiška, kad jo vertė per tiek laiko būtų galėjusi nukristi net 60 procentų. Vėlgi, Apeliantė teismui kryptingai teikia melagingus įrodymus, kurių tikslas yra nesąžiningai pasiekti kuo daugiau turtinės naudos. Atsakovo nuomone pirmosios instancijos teismas nepažeidė CK 3.119 str. reikalavimų, tinkamai įvertino transporto priemonės Toyota RAV- 4 vertę ir pagrįstai sprendė dėl 7 090,56 Eur kompensacijos priteisimo P. B. naudai už Apeliantei tenkantį minėtą automobilį.

Atsiliepimas

34. Trečiasis asmuo F. G. pateikė atsiliepimą į M. B. apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliantės apeliacinį skundą tenkinti.

34.1 Nurodė, kad apeliacinis skundas yra pagrįstas ir motyvuotas, jame išdėstyti visi nesutikimo su 2019 m. birželio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu motyvai, nurodyti sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo pagrindai, nurodytos materialinės ir procesinės teisės normos, kurias pažeidė teismas, teismų praktika, nuo kurios nukrypo teismas, priimdamas sprendimą.

Šalies argumentai

35. Trečiasis asmuo F. G. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2019 m. birželio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - trečiojo asmens F. G. ieškinį tenkinti; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

35.1 Teismas netinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo naštą, nes byloje esant net ir mokėjimo pavedimams, kvitams, čekiams, F. G., pasak teismo, vis tiek turėjo patikimai įrodyti atsakovų M. ir P. B. įsipareigojimą pinigus grąžinti, t. y. nepagrįstai laikė, kad ne atsakovai, o būtent trečiasis asmuo turi įrodinėti, kad pinigų atsakovams nepervedžiau jokiais kitais pagrindais (įrodyti neiginį). Vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), kad įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat), F. G., turėjo įrodyti savo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturėjo pareigos įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų - tokius faktus, atsikirsdami į trečiojo asmens reikalavimą, turėjo įrodyti atsakovas P. B..

35.2 Teismas, netirdamas bylos medžiagos, neanalizuodamas byloje esančių įrodymų, nenustatė eilės svarbių aplinkybių, patvirtinančių ieškinyje išdėstytas aplinkybes: atsakovai M. ir P. B. gavo paskolos dalyką - 2011-04-22, 2011-05-09, 2011-05-23 mokėjimų nurodymų kopijos; F. G., turėjo visas galimybes paskolinti ginčo sumą - pardavė asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 25 920 eurų (89 500 litų); byloje nėra duomenų, jog gautus pinigus trečiasis asmuo būtų panaudojęs kitam nekilnojamajam ar kitokiam didelės vertės turtui įsigyti; atsakovai turėjo poreikį pasiskolinti pinigines lėšas - paskolinti pinigai buvo skirti buto, esančio (duomenys neskelbtini) , įsigijimui. Būtent mano, F. G., paskolos suma atitinka 2010 m. gruodžio 31d. gyvenamųjų namų statybos bendrijos „Pavilionių vizija“ statybos sutarties Nr. 10/12/31-K2-B33 4 straipsnį, kuriame numatyti atliktini mokėjimai bei atsiskaitymai, visa buto pirkimo suma buvo 37 650 eurų (130 000 litų). Bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad likusią 11 584,80 eurų (40 000 litų) sumą M. ir P. B. (atsakovai) skolinosi iš banko.

35.3 Teismas, nepagrįstai atmesdamas F. G. reikalavimą, nurodė, kad ji neva teismo posėdžių metu kategoriškai neigė skolinusi šalims pinigus, tačiau, teismas tokiu būdu neįvertino šalių tikrosios valios, atliktų pavedimų, to, kad parodymus teisme trečiasis asmuo davė būdama susijaudinusi, išsekinta ilgo teisminio proceso, kuris užtruko ilgiau negu trejus metus, neturėdama teisinio išsilavinimo, kuo pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojantį CPK 185 straipsnį, taip pat pažeidė CPK 178 straipsnyje įtvirtintas įrodinėjimo naštos paskirstymo šalims taisykles.

35.4 Vilniaus miesto apylinkės teismui nustačius, jog trečiasis asmuo neįrodė lėšų pervedimo, atliktų mokėjimų teisinio pagrindo, teismui buvo pareiga šių aplinkybių kontekste spręsti dėl ginčo santykių teisinio kvalifikavimo pakeitimo ir restitucijos taikymo: taikant LR CK 6.237 straipsnio normas, reglamentuojančias pareigą grąžinti be pagrindo įgytą turtą. Pažymėjo, kad toks teismo sprendimas per se (pats savaime) nebūtų laikomas proceso teisės normų pažeidimu. Toks teismo faktinių bylos aplinkybių, nurodytų ieškinyje, savarankiškas teisinis kvalifikavimas nebūtų laikomas ir ieškinio ribų peržengimu, net jeigu ieškinyje šios faktinės aplinkybės nebuvo kvalifikuotos pagal konkrečią ir tinkamą teisės normą; konstatuojant sandorio negaliojimo faktą ir taikant padarinius net ir tada, kai dėl to nepareikštas savarankiškas reikalavimas ieškinyje, prašymas šalių procesiniuose dokumentuose. Teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad konkretus sandoris, kuriuo remiasi viena iš bylos šalių, yra niekinis ar niekinė yra tam tikra jo dalis, ex officio turėjo konstatuoti niekinio sandorio faktą ir jo teisinius padarinius; ir taikyti LR CK 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytas pasekmes, kad viena sandorio šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, - atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių.

Atsiliepimas

36. Ieškovė M. B. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašo trečiojo asmens apeliacinį skundą tenkinti.

36.1 Nurodė, kad visiškai sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad byloje nebuvo šalių ginčo, kad pinigines lėšas atsakovai M. B. ir P. B., gavo, nebuvo nustatytas joks kitas piniginių lėšų pervedimo pagrindas, lėšas F. G. pervedė mokėjimų pavedimais, byloje nėra duomenų, kad atsakovai M. B. ir P. B. grąžino skolintus pinigus.

37. Atsakovas P. B. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo atmesti trečiojo asmens F. G. apeliacinį skundą kaip visiškai nepagrįstą. Vilniaus miesto apylinkes teismo 2019 m. birželio 3 d. sprendimą dalyje dėl F. G. savarankiško reikalavimo atsakovams M. B. ir P. B. dėl skolos priteisimo palikti nepakeistą. Priteisti iš trečiojo asmens F. G. atsakovo P. B. patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

37.1 Nurodė, kad CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose nustatytos įrodinėjimo taisyklės. Įrodinėjimo našta pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia. Taigi ieškovui (šiuo atveju savarankišką reikalavimą pareiškusiai F. G.) reikia įrodyti ieškinio faktinį pagrindą. CPK 182 straipsnyje išvardytos aplinkybės, kurių nereikia įrodinėti. Kai kuriose civilinėse bylose materialiosios teisės normos nustato kitokį įrodinėjimo pareigų paskirstymą. Jose nurodoma, kuri šalis ir ką konkrečiai turi įrodyti. Kai materialiosios teisės normos nustato kitokią įrodinėjimo naštos paskirstymo tvarką negu CPK normos, reikia vadovautis materialiosios teisės normomis nustatyta bei teismų praktikos suformuota įrodinėjimo tvarka.

37.2 Pažymėjo, jog pats atsakovas geranoriškai skirdavo pinigų F. G. poreikiams tenkinti - nuo 2009 m. balandžio 4 d. iki 2015 m. rugpjūčio mėnesio atsakovas F. G. yra sumokėjęs apie 2 1663,61 Eur, taip pat F. G. buvo apmokėtos dvi poilsinės kelionės į Turkiją, skirtos lėšos F. G. sveikatos priežiūrai, paslaugoms apmokėti.

37.3 Nurodė, kad nesutinka ir su F. G. teiginiais, kad ji M. B. ir P. B. neva paskolino virš 12 668,85 Eur buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), remontui. Atsakovas minėtą butą įrengė kartu su giminaičiu iš M. B. pusės, o medžiagas buto įrengimui pirko tiek P. B., tiek M. B., tiek minėtas giminaitis, pinigus medžiagoms įsigyti visada skirdavo P. B.. Akivaizdu, jog F. G. nepateikė jokių argumentų, kuriais vadovaujantis būtų galima pripažinti, jog minėto buto įrengimui F. G. buvo suteikusi paskolą.

37.4 Pažymėjo, kad F. G. apeliaciniame skunde dėsto poziciją, pagal kurią, teismas turėjo savarankiškai taikyti CK 6.327 str. normas, reglamentuojančias pareigą grąžinti be pagrindo įgytą turtą, taip pat taikyti restituciją (CK 1.80 str. 2 d.). Pirmiausia, kaip buvo nurodyta šiame atsiliepime į trečiojo asmens apeliacinį skundą, tokio F. G. reikalavimo patenkinimas reikštų ieškinio ribų peržengimą. Tačiau, šiuo atveju trečiasis asmuo minėtą reikalavimą reiškia apeliacinės instancijos teismui, o tai iš esmės prieštarauja ir CPK 312 str. įtvirtintam draudimui apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovės ir atsakovo apeliaciniai skundai dalinai tenkintini, trečiojo asmens apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl santuokos iširimo priežasties

38. Ieškovė ir atsakovas neginčija teismo sprendimo dalies, kuria nuspręsta nutraukti šalių santuoką, tačiau nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, lygiai taip pat nėra pagrindo teigti, kad ieškovė pažeidė savo, kaip sutuoktinės pareigas, tačiau priėmė sprendimą nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šios teismo sprendimo išvados prieštarauja byloje pateiktiems įrodymams, išvada, kad nenustačius nei vieno iš šalių santuokinių pareigų pažeidimo santuoka gali būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, yra nelogiška. Apeliacinės instancijos teismas, nekeisdamas teismo sprendimo rezoliucinės dalies šioje dalyje daro išvadą, kad byloje buvo pateikti įrodymai, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas pažeidė santuokines pareigas, todėl santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas padarė išvadą, kad šalių tarpusavio susirašinėjimų tekstai, garso bei vaizdo įrašai patvirtina, kad šalys buvo nepagarbios ir nepakančios viena kitai. Tai yra santuokoje gyvenančių asmenų padarytais pažeidimais, kurie yra pagrindu nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. CK 3.27 straipsnio 1 dalyje numatyta sutuoktinių pareiga būti lojaliam vienas kitam ir vienam kitą gerbti, todėl šių pareigų nevykdymas yra sutuoktinio pareigų pažeidimu. Teismas, padaręs išvadą, kad šalys buvo nepakančios ir nepagarbios viena kitai, turėjo padaryti išvadą, kad kiekvienas jų pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, ir todėl yra kalti dėl santuokos iširimo. Teismo sprendimo motyvuojamosios dalies išvados keistinos, tuo dalinai tenkinant ieškovės ir atsakovo apeliacinius skundus, pašalinant iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies išvadą, kad ieškovė ir atsakovas nepažeidė sutuoktiniams tenkančių pareigų. Byloje darytina išvada, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas pateikė įrodymus, kad kiekvienas iš jų nebuvo ištikimi santuokoje, naudojo smurtą, tai yra esminių sutuoktinių pareigų pažeidimais, todėl šie pažeidimai leidžia vertinti, kad sutuoktiniai abu yra kalti dėl santuokos iširimo. Tai, kad nėra vienareikšmiškų įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių įrodymus, kad santuoka iširo dėl kurio nors vieno iš sutuoktinių kaltės, nereiškia, kad neturėjo būti vertinami visi įrodymai, kuriais šalys siekė įrodinėti priešingos šalies padarytus pažeidimus, ir daryti išvadą, kurie yra priimtini, kuriuos teismas atmeta.

39. Ieškovė teikė tokius sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo įrodymus – atsakovo registravimosi 2014 m. birželio 21 d. pažinčių svetainėje „ Darni pora“ ir naudojimosi šia svetaine duomenis, paaiškinimus dėl atsakovo neištikimybės, fizinio bei psichologinio smurto jos atžvilgiu naudojimo, fizinio smurto prieš vaikus naudojimo, šeimos lėšų naudojimo azartiniams lošimams, piktnaudžiavimo alkoholiu nuo 2006 m., nesirūpinimu šeima ir vaikais. Atsakovas teikė tokius ieškovės kaltės įrodymus – paaiškino, kad ieškovė buvo jam neištikima, grįžusi po eilinių atostogų ( atostogaudavo su vaikais ir motina), užkrėtė sutuoktinį lytiškai plintančia liga, dėl to atsakovui kilo įtarimas, kad ieškovė per atostogas turėjo lytinius santykius su kitu vyru. Paaiškino, kad jam buvo persiųstas ieškovės susirašinėjimas su turku, 2015 m. balandžio mėn. ieškovė nupirko sau ir turko vardu kelionę, ruošėsi išvažiuoti, pateikus jai įrodymus, pripažino, kad buvo neištikima. Paaiškino, kad 2014 m. norėjo ir vaikams sugirdyti raminamųjų, naudojo prieš atsakovą smurtą. Paaiškino, kad įsiregistravo į svetainę “Darni pora“ 2014-06-21, kai kilo įtarimas, kad žmona ten prisiregistravusi. Ieškovė buvo prisiregistravusi į šią svetainę 2015-12-01, tikslu sužinoti, ar ten yra jos vyras. Darytina išvada, kad ieškovės nurodytas netinkamas atsakovo elgesys, išskyrus šeimos lėšų naudojimą azartiniams lošimams ir piktnaudžiavimą alkoholiu, buvo įrodytas. Teismas atmeta ieškovės pateiktus įrodymus dėl aplinkybės, kad atsakovas švaistė šeimos pinigus lošimams. Byloje nustatyta pakankamai didelė santuokinio dalintino turto masė, todėl atsakovo naudojimas turimų lėšų sporto šakų lažyboms nėra šeimos skurdinimu. Atsakovas įrodė ieškovės neištikimybės faktus, smurtavimą jo atžvilgiu, tuo pasireiškė ieškovės kaltė dėl santuokos iširimo.

40. Tiek ieškovė, tiek atsakovas nurodo, kokių jų teiktų įrodymų neįvertino teismas, tačiau nepateikia argumentų, kad būtų nepagrįsta teismo išvada, kad jie patys yra kalti dėl santuokos iširimo. Šalys nenurodo, kokios bylos aplinkybės patvirtina teismo išvados, kad ir ieškovė ir atsakovas yra kalti dėl santuokos iširimo, nepagrįstumą. Apeliaciniuose skunduose nenurodyti argumentai, kuriais teismas turėjo atmesti atsakovo ir ieškovės pateiktus įrodymus dėl ieškovės ir atsakovo kaltų veiksmų dėl santuokos iširimo. Tai, kad teismas padarė išvadą, jog dėl santuokos iširimo yra kalti ieškovė ir atsakovas, reiškia, kad jis priėmė visus ieškovės ir atsakovo pateiktus jo kaltės įrodymus, tik to tinkamai nemotyvavo. Tačiau, tai, kad teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nenurodyta, jog teismas įvertina ieškovę charakterizuojančią medžiagą, t. y. jog ji gerai vertinama darbe, kad ji yra neteista, įvertina, kad ji neturi administracinių nuobaudų, kad ji studijuoja, ir kitus įrodymus, nereiškia, kad teismas šių įrodymų nevertino. Nurodyti įrodymai negali nulemti teismo išvados dėl to, ar ieškovė kalta dėl santuokos iširimo, nes jie yra netiesioginiai, neteikiantys informacijos apie asmens elgesį šeimoje, jos, kaip sutuoktinės elgesį. Tai, kad teismas nenurodė, kokius parodymus, pateiktus nepilnamečių vaikų, liudytojų A. R., T. S., trečiojo asmens F. G. jis priima kaip atsakovo kaltės, iširus santuokai, įrodymus, nereiškia, kad teismas šių parodymų nevertino. Ieškovė apeliaciniame skunde nenurodė, kad šie liudytojai ar tretysis asmuo būtų paneigę atsakovo pateiktus įrodymus dėl ieškovės kaltės, nenurodė, kokios aplinkybės patvirtina teismo sprendimo dalies dėl ieškovės kaltės, iširus santuokai, neteisėtumą ar nepagrįstumą, tik išvardija atsakovo kaltės įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad vien tik ieškovės paaiškinimas apie tai, kad atsakovas šeimos lėšas naudojo azartiniams lošimams, paaiškinimas, kad jis piktnaudžiavo alkoholiu, atsakovui neigiant šiuos faktus ir nesant kitų įrodymų, patvirtinančių ieškovės paaiškinimą, teismas daro išvadą, kad šios atsakovo elgesio savybės nebuvo įrodytos.

41. Atsakovas apeliacinio skundo dalyje, kuria prašo pakeisti teismo sprendimo dalį, nurodo argumentus, kuriais teismas turėjo nustatyti tik ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo, tačiau nenurodo įrodymų, kurie paneigtų atsakovo kaltės įrodymus. Atsakovas neginčija ieškovės nurodytų atsakovo netinkamo elgesio, kaip sutuoktinio, faktų, t.y. registravimosi pažinčių svetainėje, prisijungimų prie svetainės, išvykimo 2015 m. rugpjūtyje į Klaipėdą su kita moterimi. Šis atsakovo elgesys leidžia daryti išvadą, kad, būdamas santuokoje, jis elgėsi amoraliai, nuolatiniai prisijungimai pažinčių svetainėje, bendravimas su kita moterimi yra elgesiu, netoleruotinu santuokoje. Teismas turėjo pagrindo atmesti atsakovo paaiškinimą dėl prisijungimo pažinčių svetainėje priežasties - siekiant patikrinti, ar nėra prisijungusi ieškovė. Kadangi tokį patikrinimą nebuvo būtina atlikti pačiam atsakovui, todėl atmestina, jog prisijungimo priežastimi buvo tikrinimas, o ne siekis susirasti kitą moterį, būnant santuokoje. Tai leidžia teismui daryti išvadą, kad atsakovas taip pat yra kaltas dėl santuokos iširimo. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti bylos įrodymai patvirtina, kad teismo išvada, jog ieškovė yra kalta dėl santuokos iširimo, yra pagrįsta.

42. Ieškovės reikalavimas priteisti neturtinę žalą 3000 Eur atmestas pagrįstai, nes pagal CK 6.250 str. 1 d. nuostatas tokia žala dėl santuokos nutraukimo priteisiama tuo atveju, kai vienas iš sutuoktinių kaltas dėl santuokos iširimo.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

43. Teismo sprendimo dalies, kuria nustatyta nepilnamečių vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta su ieškove, nepagrįstumą atsakovas argumentuoja tuo, kad vaikų išreikštas noras gyventi kartu su motina prieštarauja jų interesams. Tai, kad vaikai yra tokio amžiaus ( gimę 2005 m. ir 2007 m. ), kuriame vaikas turi gebėjimus reikšti savo nuomonę, jų pageidavimas gyventi su motina yra svariu argumentu, nustatant nuolatinę vaikų gyvenamąją vietą. Atsakovo argumentai, kad ieškovės liga yra pagrindu nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su tėvu, atmestini, nes teismas pagrįstai tą aplinkybę kad ieškovė nebuvo gydyta Respublikinėje psichiatrijos ligoninėje po 2015 m. rugsėjo mėnesio, vertino kaip tinkamą pagerėjusią sveikatos būklę ir tinkamą rūpintis savo vaikais. Teismas atsižvelgė į vaikų amžių, išsakytas nuomones, į tai, kad motina stengiasi sudaryti tinkamas buitines sąlygas vaikams, darė išvadą, kad šalių vaikų išreikštas noras gyventi su mama neprieštarauja jų interesams. Byloje pateikusi išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nurodė, kad Tarnybos darbuotojams lankantis šeimoje, vaikai išreiškė norą gyventi su mama. 2018-11-28 nepilnamečių A. ir D. nuomonė buvo išklausyta teisme, dalyvaujant teismo psichologei ir Tarnybos atstovei. Tiek A., tiek D. pasisakė, kad nori ir toliau gyventi su mama. Iš to galima buvo daryti išvadą, kad tarnyba teigia apie tikslingumą vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su motina.

44. Atsakovo pateikti duomenys apie tai, kad ieškovė išsiuntė žinučių atsakovui, kuriose nurodė nusižudysianti ir nužudysianti vaikus, sudeginsianti atsakovo namus, pripažįstant, kad tai yra įrodyta byloje, negali nulemti, kad taip besielgiančiai motinai negalima patikėti auklėti vaikų. Tai, kad žinutės buvo išsiųstos atsakovui, su kuriuo konfliktavo ieškovė kaip su sutuoktiniu, tai vertintina kaip ieškovės netinkami veiksmai, nukreipti prieš atsakovą, o ne prieš jų vaikus, vertintina, kad ieškovė nurodė tokius ketinimus siekdama pagąsdinti atsakovą, o ne realiai įvykdyti juos, todėl tikėtina, kad vaikų nuolatinis gyvenimas su motina nekels pavojaus jų gyvybei.

Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo

45. Ieškovė prašo panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria priteista iš atsakovo vaikų D. B. ir A. B. išlaikymui periodinėmis išmokomis po 210 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2015-12-15, iki vaikų pilnametystės, lėšas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pavedant šias lėšas uzufrukto teise valdyti ieškovei M. B.. Prašė tenkinti šioje dalyje jos ieškinį ir padidinti priteistas sumas iki ieškinyje nurodytos sumos. Nustatyta, kad ieškovė patikslintu ieškiniu, kuris gautas teisme 2016-05-08, prašė priteisti po 300 Eur dydžio periodines išmokas kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo dienos ir priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimą nuo 2015 m. lapkričio 15 d. iki 2016 m. sausio 11 d. po 300 Eur periodinėmis išmokomis už praėjusį laikotarpį, viso 1200 Eur ( t. IV, b.l.144-159). Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo galutinį patikslintą ieškinį ( patikslinti ieškiniai buvo pateikti 2017-07-25 ( t. X., b.l.55-70 ), 2017-07-26 ( t. X, b.l.118-133) ir 2019-02-08 ( t. XVII, b.l.1-22) , kuriais ieškovė prašė priteisti po 300 Eur išlaikymo per mėnesį kiekvienam vaikui iš atsakovo, ir nustatydamas priteistiną kasmėnesinę sumą 210 Eur, tai motyvuodamas tuo, kad prašoma suma nesietina su būtiniausiais vaikų poreikiais, suma yra užkelta, nes, nurodydama vaikų mėnesio poreikius, ieškovė 10 p. nurodė, kad išlaidos būsto komunalinėms paslaugoms yra 70 Eur, o 12 p. – išlaidos būsto komunalinėms paslaugoms – 30 Eur, be to, kaip patvirtino patys vaikai, jie mokamų būrelių nelanko, išskyrus A. B., kuri vaikšto į mokamą baseiną. Teismas nurodė, kad ieškovė į bylą pateikė kvitus, kurių dalis dubliuojasi, o taip pat juose apstu ir su vaikų išlaikymu nesietinų išlaidų. Teismas nenustatė, kokia suma kiekvienam iš vaikų yra būtina, tačiau šį pažeidimą gali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Ieškovė patikslintame ieškininiame pareiškime taip pat nenurodė bendros sumos, kokia reikalinga vaiko poreikių tenkinimui kiekvieną mėnesį, tačiau išvardijo atskiromis, tačiau eilėje atvejų nekonkrečiomis sumomis, kokios reikalingos išlaidos maistui, dienpinigiams, ugdymui ir lavinimui, korepetitorei, drabužiams, avalynei, sveikatos priežiūrai, pramogoms ir aktyviam laisvalaikiui, kanceliarinėms prekėms, žaislams- žaidimams, komunalinėms paslaugoms, higienos ir buitinėms prekėms, transportui. Susumavus nurodytas minimalias sumas pirmajame ieškininiame pareiškime, bendra vaiko išlaikymui suma mėnesiui sudaro 730 Eur, o paskutiniame patikslintame pareiškime nurodyta vienam vaikui reikalinga suma, sudėjus atskiras išlaidų sumas, sudaro 865 Eur. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nenustatė vaikų poreikių, nesiaiškino, kokios išlaidos yra būtinos šių poreikių tenkinimui, tačiau nepateikė argumentų, kad būtų nepagrįstos teismo sprendimo išvados, jog remiantis vaikų paaiškinimais, nepagrįstas prašymas priteisti išlaidas šokiams, dziudo treniruotėms bei už kitus būrelius, kurių vaikai nelanko. Taigi, darytina išvada, kad buvo pagrindas nustatyti, jog vaikų poreikiai yra mažesni, nei nurodė ieškovė. Atsakovas, atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą nurodydamas, kad prašoma priteisti išlaikymo suma yra dirbtinai padidinta, nenurodo, kokio dydžio išlaidos reikalingos ir kokiems vaikų poreikiams tenkinti. Teismas daro išvadą, kad nurodyta suma vaikų maitinimui, dienpinigiams per mėnesį nebuvo paneigta atsakovo, todėl daroma išvada, kad vaiko maitinimui ir dienpinigiams reikalinga 270 Eur suma. Ieškovė, pateikdama pirmąją ieškinį byloje, nurodė, kad išlaidos vienam vaikui per mėnesį sudaro 600 Eur. Tokia suma, kaip būtina vaiko išlaikymui, nustatytina byloje, nors ieškovės pateiktame pirmajame paskaičiavime nepateikti įrodymai dėl tokių išlaidų dydžio kaip mokesčiai už komunalines paslaugas 70 Eur, išlaidos būreliams - 90 Eur, išlaidos kanceliarinėms prekėms - 20 Eur, tačiau pripažinus, kad tokios išlaidos yra reikalingos, išlaikymo suma, priteistina iš atsakovo . Pripažinus, kad vaikų maitinimui reikalinga teismo sprendimo priėmimo dienai didesnė suma, nei buvo nurodyta pirmajame ieškovės ieškininiame pareiškime, didesnė, nei priteisė pirmosios instancijos teismas suma priteisiama nuo paskutinio patikslinto ieškinio gavimo teisme dienos, t.y. nuo 2019-02-07. Nuo ieškinio pateikimo dienos, t.y. nuo 2015-12-15 priteista iš atsakovo po 210 Eur kas mėnesį kiekvieno vaiko išlaikymui suma pripažintina pagrįstai priteista, nes išlaidos vaikų maitinimui buvo mažesnės, ieškovei nurodžius šioms išlaidoms būtiną didesnę sumą, reikalavimas pripažintinas pagrįstu, nes bylos nagrinėjimo 3,5 metų eigoje vaikų maitinimuisi reikalinga suma galėjo padidėti dėl to, kad jie išaugo, didėjo maisto produktų kainos, todėl nuo paskutinio patikslinto ieškinio pateikimo dienos priteistina išlaikymo suma didinama iki 300 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį. Šalims neteikiant konkrečių įrodymų apie išlaidas, būtinas kiekvieno vaiko poreikiams per mėnesį patenkinti, nustatoma apytikrė suma, kokia, atsižvelgus į vaikų amžių, galimai reikalinga vaikų poreikių patenkinimui, t.y. 600 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Iki paskutinio patikslinto ieškinio pateikimo vaiko išlaikymui per mėnesį nurodyta suma buvo mažesnė, nei nurodė ieškovė, nes tik vienas iš vaikų lankė mokamą būrelį - plaukimą, be to, avalynei ir drabužiams 70 Eur suma kiekvieną mėnesį vaikui, pripažintina, nebuvo būtina, šiai sumai pagrįsti ieškovė galėjo pateikti įrodymus per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį, jei būtų turėjusi tokias išlaidas vaikų drabužiams ir avalynei, tačiau įrodymų nepateikta. Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo iš atsakovo priteisimo keistinas remiantis CPK 185 straipsnio 1 dalies ir CPK 329 straipsnio 1 dalies pagrindu, teismui nevisapusiškai įvertinus įrodymus byloje. Ieškovės skundo argumentas, jog taikytina teismų praktika, pagal kurią orientaciniu kriterijumi dėl priteistino išlaikymo dydžio, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalį, yra vieno mėnesio išlaikymo vertė, kuri negali būti mažesnė, už 1 MMA ( minimalią mėnesinę algą), atmestinas. Nustačius, kad kiekvienas iš tėvų turi teikti po 300 Eur išlaikymą vaikui, bendra suma atitiks vaiko poreikius, ir tai yra esminiu kriterijumi, nustatant išlaikymo dydį. Atsakovas atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą nurodė, kad nėra suformuota kaip sektina praktika, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, bei nurodo, kad taip teigiama Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017. Tai, kad ši kasacinės instancijos teismo išnagrinėta byla pripažinta nevieša, reiškia, kad joje priimta nutartimi, kaip formuojančia vienodą teisminę praktiką, nėra galimybės vadovautis, kita ginčo šalis negali pasinaudoti joje suformuotomis taisyklėmis, todėl atsakovo argumentai atmestini. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 8 d. nutartyje, kuri priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016, buvo nagrinėjamas reikalavimas dėl išlaikymo vaikui dydžio nustatymo ir konstatuota, kad priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su MMA, kurios dydis laikytinas tik orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Iš to seka, kad pripažįstant MMA orientaciniu kriterijumu, nors ir nesiejant priteistino išlaikymo dydžio su MMA, orientuojantis į šį kriterijų, priteisimas išlaikymo dydžio arčiau nustatyto MMA, atitiks formuojamą teisminę praktiką. Dėl to priteistina išlaikymo iš atsakovo suma didinama iki 300 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį, šią sumą priteisiant nuo 2019-02-08 d.

46. Ieškovės skundo argumentai, kad priteistina po 300 Eur kiekvienam vaikui iš atsakovo dėl to, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė, atmestini, teismas daro išvadą, kad abiejų sutuoktinių pagal turimą turtą turtinė padėtis yra pakankamai gera, todėl nustatyti didesnę vaikų išlaikymo dalį atsakovui, nėra pagrindo. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo buvo atmestas pagrįstai, teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais šioje dalyje ir jų nekartoja.

47. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą -1200 Eur už laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 15 d. iki 2016 m. sausio 11 d. atmetė, motyvuodamas tuo, kad šiuo laikotarpiu atsakovas atliko mokėjimus už vaikų pusryčius, ir pietus mokykloje, knygas. Nustatyta, kad ieškovė 2015-12-15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė prašymą priteisti iš atsakovo dviejų vaikų išlaikymui išlaikymo įsiskolinimą už vieną mėn. ir išlaikymą po 300 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Priimtas teismo įsakymas buvo panaikintas, atsakovui pareiškus prieštaravimus. Teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis šioje dalyje.

48. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018 21 punktą). Byloje darytina išvada, kad abiejų tėvų turtinė padėtis yra gera, todėl nustatoma nuo 2019-02-08 išlaikymo vaikams suma – po 600 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį, yra atitinkančia tėvų turtinę padėtį.

Dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe

49. Byloje nustatyta, kad šį butą įsigijo atsakovas 1996-03-02, kartu gyventi šalys pradėjo nuo 2002 m., todėl butas nebuvo įgytas bendromis lėšomis. Ieškovės reikalavimas pripažinti butą bendrąja sutuoktinių nuosavybe dėl bendromis lėšomis bei asmeninėmis ieškovės lėšomis atlikto buto pagerinimo, buvo atmestas motyvuojant tuo, kad neįrodyta, jog turtas buvo iš esmės pagerintas bendromis sutuoktinių lėšomis ir darbu ( CK 3.90 straipsnio 1 dalis ). Apeliaciniu skundu ieškovė neneigia teismo sprendimo išvados, kad 2007-01-23 P. B. prašymu padarytas įrašas , kad butas yra „šeimos turtas“, nepakeičia nekilnojamojo turto nuosavybės formos. Ieškovė teigia neturėjusi galimybės įrodyti, kad butas iš esmės buvo pagerintas sutuoktinės lėšomis ir darbu, nes visi dokumentai liko name, kuriuo naudojasi atsakovas, teigia, kad buvo mokama už visus atliktus darbus grynaisiais pinigais, todėl teismas turėjo vertinti liudytojų parodymus ir ieškovės paaiškinimus dėl atlikto remonto bute. Pripažintina, kad šioje reikalavimų dalyje bylos esmę sudaro tai, ar buvo iš esmės pagerintas butas sutuoktinių lėšomis ir darbu.

50. Tai, kad ieškovė naudojo šio buto pagerinimui asmenines lėšas, ji turėjo įrodyti tokių lėšų turėjimą buto remonto atlikimo metu, nurodyti, kokiais dokumentais, likusiais name, ji galėtų patvirtinti savo paaiškinimą. Teismas sprendime nurodė, kad LR CK 3.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sąvoka „turto pagerinimas iš esmės“ yra vertinamasis kriterijus, kuris detaliau neapibūdinamas, tačiau pažymima, kad esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2012). Taigi, pateikti byloje duomenis dėl šio buto atlikto kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos, ieškovė turėjo galimybę, tačiau tokių duomenų byloje nepateikta, todėl reikalavimas dėl buto adresu: (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendrąja sutuoktinių nuosavybe atmestas pagrįstai. Ieškovė nereiškia reikalavimo priteisti jai lėšas, kurios buvo panaudotos kaip bendros sutuoktinių lėšos buto remontui, todėl šios aplinkybės nenagrinėtinos byloje.

Dėl sutuoktinių nekilnojamojo turto padalijimo

51. Ieškovė prašo panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria sutuoktinių turtas – 0,1200 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) , ir 212,43 kv m bendro ploto gyvenamasis namas, esantis ten pat, kurių vertė 220 000 Eur, pripažintas asmenine atsakovo nuosavybe, priteisiant ieškovei iš atsakovo pusę šio turto vertės kompensaciją. Vienu iš argumentų, jog toks turto padalijimas yra nepagrįstas, nurodo tai, kad ji lieka bendraskolė kreditoriui AB Swedbank ir tai pažeidžia jos teises. Atsakovas dėl šio ieškovės argumento atsiliepime neatsikirto. Sutuoktinių turtinės prievolės buvo paskirstytos taip, kad šalių įsipareigojimai kreditoriams AB „Šiaulių bankas“ pagal 2011-05-26 būsto kreditavimo sutartį „Swedbank“ AB pagal 2006-07-18 kredito sutartį ir UAB „Nordea Finance Lithuania“ pagal 2014-02-03 išperkamosios nuomos sutartį pripažinti solidariomis ieškovės M. B. ir atsakovo P. B. prievolėmis. Nustatyta, kad AB „Šiaulių bankas“ pagal 2011-05-26 būsto kreditavimo sutartį suteikė šalims 11584,80 Eur kreditą ir atsakovas priešieškiniu prašė pripažinti, kad negrąžinta paskolos dalis – 3976,67 Eur yra bendra sutuoktinių prievole, taip pat negrąžinta paskolos dalis AB „Swedbank“ – 139157,86 Eur pagal 2006-07-18 kredito sutartį, kurios pagrindu atsakovui ir ieškovei buvo suteiktas 144 810 Eur ir 12193 Eur kreditas gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini) statybai ir aplinkos sutvarkymui, turi likti solidariomis atsakovo ir ieškovės prievolėmis, taip pat 13100 Eur nesumokėtos įmokos ir kitos neįvykdytos prievolės pagal 2014-02-03 su UAB „Nordea Finance Lithuania“ sudarytą išperkamosios nuomos sutartį Nr. 201400344 dėl automobilio Toyota RAV4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išperkamosios nuomos – po santuokos nutraukimo turi likti solidaria atsakovo ir ieškovės prievole. Atsakovas priešieškiniu prašė pripažinti, kad 0,1200 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 25 600 Eur, yra atsakovo P. B. asmeninė nuosavybė ir po santuokos nutraukimo ieškovei M. B. pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į toliau nurodytą turtą: ½ dalį 0,1200 ha žemės sklypo ir pastato – gyvenamojo namo, 212,43 kv m bendro ploto, esančių (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas, ieškovei ir atsakovui prašant šį turtą padalinti priteisiant kiekvienam iš jų po ½ dalį turto, šį prašymą išsprendė savo iniciatyva netenkindamas šalių reikalavimo, paskirdamas atsakovo asmeninėn nuosavybėn žemės sklypą ir namą ir iš jo priteisdamas kompensaciją. Teismas netenkino nei ieškovės, nei atsakovo prašymo šioje reikalavimų dalyje, atsižvelgęs į itin konfliktiškus šalių tarpusavio santykius, nesutarimus dėl namo naudojimosi tvarkos, dideles finansines išlaidas atskirti gyvenamojo namo erdves ir pritaikyti namą atskirai gyventi dviem šeimoms, dėl kurių šalių ir jų nepilnamečių vaikų gyvenimas kartu viename name yra negalimas, pažeidžiantis ne tik sutuoktinių teises, bet ir šalių nepilnamečių vaikų interesus. Pripažintina, kad teismas, turėdamas galimybę šioje dalyje tenkinti abiejų šalių reikalavimus, nes jie buvo analogiški, nei vieno iš jų netenkino, įvertinęs, kad turto padalijimas lygiomis dalimis dėl kilusio konflikto tarp šalių negalimas. Tai, kad ieškovei buvo nustatyta prievolė bankams, neskiriant jai turto, iš kurio būtų galimas išieškojimas paskolos negrąžinimo atveju ir tuo užtikrintas paskolos grąžinimas, o priteista ieškovei kompensacija iš atsakovo, kurio galimybės sumokėti tokią kompensaciją nebuvo įvertintos, yra nepagrįstomis teismo išvadomis. Teismas padarė išvadą, kad tikslinga visą turtą- namą ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini) priteisti vienam sutuoktiniui, nesant tokio jo reikalavimo, ir tuo peržengė pareikštus reikalavimus, pažeisdamas CPK 265 straipsnio 2 dalies nuostatas. Nors santuokinio turto dalijimo bylose teismas turi teisę parinkti tinkamiausią šalims turto padalijimo būdą, tačiau šioje byloje dėl netinkamo, nevisapusiško bylos aplinkybių įvertinimo ( CPK 185 straipsnio 1 dalis ), sutuoktinių bendro dalytino turto visumos nesumažinus sutuoktinių turimų prievolių suma ( CK 3.118 straipsnio 2 dalis), teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl yra pagrindas, numatytas CPK 329 straipsnio 1 dalyje ir 330 straipsnyje teismo sprendimui šioje dalyje pakeisti. Tai, kad žemės sklypas ir gyvenamasis namas Meškėnų g.7 paskiriamas abiem sutuoktiniams lygiomis dalimis, nereiškia, kad sutuoktiniai privalomai turi jame gyventi, nusistatyti naudojimosi tvarką ir investuoti lėšas į namo pritaikymą gyventi dviems šeimoms. Šiuo atveju namo pardavimas gali būti išeitimi paskolų grąžinimui, atskirų nekilnojamojo turto objektų įsigijimui kiekvienai iš šalių už gautas lėšas, taip pat namo išnuomojimas gali užtikrinti šalių pajamas ir tuo pačiu paskolų grąžinimą. Tai, kad atsakovas vienas naudojasi šiuo namu, o ieškovei su vaikais paskiriamas šalių vieno kambario butas, esantis (duomenys neskelbtini), jau tai yra pagrindu daryti išvadai, kad šalių turimas nekilnojamas turtas padalintas neteisingai, ieškovei paskiriamas per mažo ploto turtas iš viso turimo nekilnojamojo turto. Ieškovės apeliacinis skundas šioje dalyje tenkintinas ir žemės sklypas ir namas, esantis (duomenys neskelbtini), padalijamas lygiomis dalimis ieškovei ir atsakovui. Apeliaciniu skundu atsakovas neprašė panaikinti teismo sprendimo dalies, kuria šis turtas buvo paskirtas asmeninėn atsakovo nuosavybėn, ginčijo tik už turto didesnės dalies jam tenkančios kompensacijos priteisimą ieškovei, padarius išvadą, kad turto ½ dalis priteisiama ieškovei, atsakovo skundas šioje dalyje atmestinas, turtą padalijus natūra lygiomis dalimis, kompensacija iš atsakovo nepriteisiama.

Dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo

52. Ieškovė prašė nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini) , tvarką, patalpas paskiriant asmeniniam ieškovės ir atsakovo naudojimui, bei dalį patalpų paskiriant bendram naudojimui, nurodydama, kuriuo indeksu pažymėtos patalpos paskirtinos kokiam naudojimuisi. Atsakovas prašė padalinti gyvenamąjį namą į du butus pagal PV. Arch. I. P. parengtą gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) padalinimo (naudojimosi tvarkos) projektą į du butus: atsakovui P. B. priskiriant pirmajame namo aukšte esančias patalpas (planuose pažymėta Nr. 1): tambūrą (6,84 m²), sandėlį (5,81 m²), garažą (28,25 m²), holą (14,41 m²), virtuvę valgomąjį (17,85 m²), sandėlį (2,91 m²), kambarį (16,05 m²), priešpirtį (5,90 m²), WC ir dušą (3,98 m²), garinę (4,24 m²), ieškovei M. B. priskiriant pirmajame namo aukšte esančias patalpas (planuose pažymėta Nr. 2) – svetainę ir virtuvę (49,74 m²), bei antrajame namo aukšte esančias patalpas: koridorių (6,07 m²), vonią ir WC (7,97 m²), kambarį (14,16 m²), kambarį (17,27 m²), kambarį (11,70 m²), atsakovui P. B. ir ieškovei M. B. bendram naudojimui priskirti katilinę (6,31 m²). Tai, kad pagal ieškovės siūlomą naudojimo tvarką bendram naudojimui lieka gana didelė dalis patalpų ( pvz. siūlo paskirti bendram naudojimui virtuvę-kambarį, pažymėtą indeksu1-2), tokia siūloma tvarka nėra priimtina, atsižvelgiant į tai, kad šalys nutraukia santuoką. Atsakovas siūlo padalinti patalpas, nenurodydamas išlaidų, reikalingų tokiam padalinimui, todėl byloje turi būti nustatyta, kokio dydžio lėšos reikalingos padalinimui, kuri šaliai tenka pareiga atidalinti, todėl nenustačius byloje šių aplinkybių, atsakovo siūlymas dėl namo padalijimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo nėra priimtinas. Kadangi pirmosios instancijos teismas nesprendė šių reikalavimų, paskirdamas namą ir žemė sklypą atsakovui, tikslinga šioje reikalavimų dalyje bylą grąžinti bylą naujam nagrinėjimui pirmosios instancijos teismui CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu.

Dėl kilnojamojo turto padalijimo

53. Ieškovės reikalavimas priteisti 25 000 Eur piniginę kompensaciją, mokamą atsakovo ieškovei už atsakovui tenkančias sauskelnes, bei 9983 Eur dydžio piniginę kompensaciją už atsakovui tenkančius namų apstatymo ir apyvokos reikmenis, kurių 2019 m. vasario 8 d. teisme gautame patikslintame ieškininiame pareiškime ieškovė nurodė 20 pavadinimų, buvo atmesti motyvuojant tuo, kad į bylą pateikti parduotuvėje fotografuotų daiktų aprašymai ir jų kainų nuotraukos, taip pat nuotraukos, su ieškovės prierašais „mūsų namas, esantis (duomenys neskelbtini), ir jame esantys pampersai“, „turėjome 12 vnt.“ ir pan., teismo vertinimu, neįrodo, kad bendrosios nuosavybės pabaigoje realiai egzistavo būtent ieškovės nurodomas kilnojamasis turtas, jo atitinkamas kiekis ir ieškovės nurodyta vertė. Kitų įrodymų, iš kurių teismas galėtų objektyviai nustatyti pas atsakovą realiai likusių ir faktiškai toliau valdomų grynųjų lėšų, sauskelnių kiekį ir jų vertę bei kilnojamųjų daiktų skaičių ir jų vertę, nėra. Atsižvelgiant į tai, kad nėra objektyvių duomenų, iš kurių teismas galėtų spręsti, koks kilnojamasis turtas iš tikrųjų realiai egzistavo bendrosios nuosavybės pabaigoje ir kokia to realiai egzistuojančio turto vertė, teismas laiko, kad šiuo atveju prašantis padalyti bendrą turtą sutuoktinis, t.y. ieškovė nors ir nurodė konkretų bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą, tačiau nepateikė įrodymų, pagrindžiančių būtent tokio turto kiekį, jo buvimo vietą, vertę ir jo valdymą. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad atsakovas iš dalies pripažino jos nurodytą kilnojamąjį turtą, ginčijo jos nurodytą daiktų vertę, nurodė, kad turi būti dalijami ir bute esantys daiktai. Dėl reikalavimo priteisti kompensaciją sumoje 25 000 Eur už santuokos metu įsigytas sauskelnes, pirmosios instancijos teismas šioje dalyje nevertino ieškovės pateiktų įrodymų, todėl teismo sprendimas šioje dalyje yra nemotyvuotas, todėl naikintinas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu ir byla dalyje grąžinama naujam nagrinėjimui CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

54. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nebuvo pagrindo atmesti ieškovės paaiškinimo apie tai, kad gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) , buvo baldai, buitinė technika ir kiti buityje naudojami daiktai. Atsakovas ir atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą neneigia, kad šalys nebuvo įgijusios ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytų daiktų, tik teigia, kad ieškovė nesugebėjo pateikti įrodymų, kad toks turtas realiai egzistuoja. Tai, kad šalys su vaikais name gyveno tam tikrą laiką, labiau tikėtina, kad jame buvo ieškovės nurodytas kilnojamas turtas. Kadangi nagrinėjant santuokinio turto padalijimo klausimą yra reikšminga, kokį kilnojamąjį turtą šalys turėjo bendrosios nuosavybės pabaigoje, todėl, nepaneigus atsakovui ieškovės nurodyto turto įsigijimo santuokoje fakto, darytina išvada, kad šalys turėjo ieškovės nurodytą turtą. todėl jos reikalavimas priteisti kompensaciją už šį turtą, pagrįstas tuo atveju, jei turtas nebuvo parduotas ar perleistas santuokos metu. Esant galimybei padaryti išvadą, ar turtas yra atsakovo žinioje, ar jis buvo parduotas ir kokia verte ir kada, šios aplinkybės sudaro esmę byloje ir turi būti nagrinėjamos. Byloje pripažinus nagrinėtina aplinkybę, ar šis turtas nebuvo realizuotas santuokos metu, ar turtas yra išlikęs, kokia jo vertė, tuo atveju, jei turtas yra išlikęs, kuriam iš sutuoktinių jis priteistinas, jei turtas nėra išlikęs, kada jis buvo parduotas, kokia verte, tuo atveju, jei buvo parduotas ar perleistas, į kokio dydžio kompensaciją turi teisę kitas sutuoktinis kaip iš bendro sutuoktinių turto gautas pajamas, jos turi būti nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme, nes konstatuotina, kad byloje nebuvo atskleista jos esmė. Atsakovo argumentas, kad turėjo būti dalijamas ir bute, kuriame gyvena ieškovė, esantis bendras sutuoktinių turtas, nepagrįstas. Atsakovas turėjo galimybę prašyti įtraukti šį turtą į dalijamo turto masę ir reikšti reikalavimą jį padalinti. Tai, kad nei viena iš šalių reiškiamais ieškininiais reikalavimais neprašo dalinti šio turto, buvo pagrindu teismui neįtraukti turto į bendrą dalintino turto masę. Pripažinus, kad reikalavimų dalyje dėl kompensacijos už kilnojamąjį turtą priteisimo nebuvo atskleista bylos esmė, teismo sprendimas dalyje naikinamas, perduodant šį ieškovės reikalavimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Pagal byloje esančius įrodymus negalima padaryti išvadų, kokį kilnojamąjį turtą, už kurį prašo priteisti kompensaciją santuokinio gyvenimo pabaigoje turėjo šalys ir koks turtas yra išlikęs ir dalintinas, šiuos įrodymus turi galimybę pateikti šalys dėl kilnojamojo turto išlikimo ar neišlikimo ieškovės nurodytoje jo buvimo vietoje, toks faktas gali būti užfiksuotas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, todėl teismas CPK 179 straipsnio 1 dalies pagrindu turi šalims pasiūlyti pateikti papildomus įrodymus, nes konstatuotina, kad pateiktų įrodymų neužtenka.

Dėl UAB „Infobazis“ ir UAB „ Inforta“ akcijų padalijimo

55. Teismas, priteisdamas šių bendrovių akcijas atsakovui, o ieškovei iš atsakovo ½ akcijų vertės kompensacijas, nurodė, kad ieškovė neprisidėjo prie įmonių „Inforta“ ir/ar „Infobasis“ veiklos, dalintinų UAB „Infobasis“ akcijų skaičius yra nelyginis, po santuokos nutraukimo sutuoktiniai neturi ketinimų pradėti kartu dirbti, valdyti bendroves, veikti bendrais interesais, tikslu didinti bendrovių pelną, ir pan. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas faktines bei išdėstytas teisines aplinkybes, teismas vertina, jog dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių akcijų padalijimas natūra nėra tinkamas padalijimo būdas. Atsakovas šias teismo išvadas vertina kaip nepagrįstas dėl to, kad natūra jam priteisus akcijas ir įpareigojus jį sumokėti pusės įmonių akcijų vertės dydžio kompensaciją, nepagrįstai apsunkinama jo turtinė padėtis, o ieškovė patirtų finansinę naudą. Tai, kad akcijų valdymas gali būti priemone gauti finansinę naudą ateityje, yra pagrindu daryti išvadai, kad teismo nustatytas akcijų padalijimo būdas, jas paskiriant atsakovui, kuris darbine veikla buvo susijęs su šiomis bendrovėmis, yra tinkamu turto padalijimo būdu. Ieškovės atsiliepime į atsakovo skundą nurodytos aplinkybės, kad akcijų pirkimas buvo vykdomas atsakovo sprendimu, kas jis visuomet dalyvaudavo įmonių veikloje, dirbo jose, įmonę kūrė su savo kolegomis iš ankstesnių darboviečių, turi įgijęs išsilavinimą, kuris yra įmonių veiklos kryptis, kad ieškovės turimas medicininis išsilavinimas nesusijęs su šiomis įmonėmis, yra reikšmingos, vertinant, kuriam iš sutuoktinių turi būti paskirtos šių bendrovių akcijos. Be to, panaikinus teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovo ieškovei priteista 110 000 Eur kompensacija, palikus nepakeistą teismo sprendimo dalį, kuria iš ieškovės atsakovui priteista 21500 Eur kompensacija, kompensacijos priteisimas už akcijas ieškovei, kaip tik sumažina mokėtiną šalių viena kitai kompensacijos sumą.

Dėl piniginių kompensacijų priteisimo

56. Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 1051,43 Eur kompensaciją už ieškovės sumokėtas laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio mėn. iki 2019 m. vasario 6 d. įmokas už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), teiktas paslaugas buvo patenkintas motyvuojant tuo, kad LR CK 4.76 str. kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Teismas padarė išvadą, kad nuo šalių gyvenimo skyriumi pradžios minėtame bute gyvena ieškovė, šalių nepilnamečiai vaikai ir F. G.. Tai, kad teikiamomis paslaugomis butui naudojosi ne atsakovas, o ieškovė, jų nepilnamečiai vaikai ir F. G., pareiga apmokėti paslaugas tenka asmenims, kurie jas gavo. Ieškovė reiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo vaikų išlaikymui, tame tarpe ir vaikų komunaliniams mokesčiams apmokėti reikalingas lėšas. Tokiu būdu už paslaugas, teikiamas šiam butui, atsakovui nustatyta pareiga, priteisiant tam tikro dydžio išlaikymą vaikams. Tai, kad atsakovas nesinaudoja šiuo butu, kad paslaugas, teikiamas butui, gavo buto bendrasavininkė ieškovė, kiti asmenys, reiškia, kad už jas turi mokėti jas gaunantys ar juos atstovaujantys asmenys. Teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovo priteista ieškovei 1051,43 Eur kompensaciją už butui (duomenys neskelbtini) suteiktas paslaugas, naikintina CPK 329 straipsnio 1 dalies pagrindu, teismui netinkamai įvertinus įrodymus byloje.

57. Teismo sprendimu iš ieškovės atsakovui priteista 7009,85 Eur kompensacija už šalių solidarių įsipareigojimų vykdymą „Swedbank“ AB, AB „Šiaulių bankas“, AB „Lietuvos draudimas“, Lindorff Oy, Valstybinei mokesčių inspekcijai atsakovo iš asmeninių lėšų, ir iš atsakovo ieškovei priteista 3327,52 Eur jos sumokėtų įmokų laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio mėnesio iki 2019 m. vasario 6 d. UAB „Nordea Finance Lithuania“ pagal 2014-02-03 išperkamosios nuomos sutartį Nr. 201400334, AB „Šiaulių bankas“ pagal 2011-05-26 būsto kreditavimo sutartį Nr. B-2011-2946-03, buto, esančio (duomenys neskelbtini) , įsigijimui bei būsto draudimui ir už išperkamosios nuomos teisėmis valdomos transporto priemonės sumokėtą privalomąjį vairuotojų civilinės atsakomybės ir Kasko draudimus. Ieškovė apeliaciniu skundu ginčija šios kompensacijos iš jos priteisimą nurodydama, kad skolinius šalių įsipareigojimus vykdė atsakovas ne iš savo, bet iš bendrų santuokinių lėšų. Ieškovės paaiškinimas, kad šalys buvo sukaupusios 150 000 Eur lėšų, kurios liko atsakovo žinioje, galėjo būti įrodytas, teikiant duomenis, iš kur šalys buvo įgijusios tokias santaupas, tokią pareigą turėjo ieškovė, nes ji teigia šalims sukaupus tokias lėšas, tačiau jokių kitų įrodymų ieškovei nepateikus, be to, neprašant priteisti dalį šių lėšų, kaip bendrai sukaupto turto, darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas apmokėjo šalių skolinius įsipareigojimus iš bendrų lėšų. Ieškovė teikė paaiškinimus, kad atsakovas negalėjo uždirbti tokios sumos, kokią įmokėjo kaip skolos grąžinimą, o atsakovas nepateikė atsikirtimų, iš kur jis įgijo lėšas, kurias mokėjo kaip skolas. Teismas daro išvadą, kad ieškovei nereiškiant ieškinio padalinti kaip bendrą sutuoktinių turtą jų turėtas santaupas, nėra pagrindo daryti išvadai, kad ieškovas apmokėjo sutuoktinių skolas iš bendrų, o ne iš savo asmeninių lėšų, todėl šioje dalyje ieškovės skundas atmestinas.

58. Ieškovė prašo panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria iš jos priteista 7090,56 Eur kompensacija atsakovui už jos naudojamą išperkamosios nuomos pagrindu automobilį. Teismas priėmė sprendimą šį automobilį pripažinti asmenine ieškovės nuosavybe ateityje, pilnai įvykdžius visus mokėjimus ir priteisti atsakovui iš ieškovės pusė nuo 14181,12 Eur sumos, įmokėtos šalių kaip lizingo gavėjo automobilio savininkui-valdytojui UAB „Nordea Finance Lithuania“, sudarant 2014-02-03 išperkamosios nuomos sutartį. Sprendimo dalis, kuria nuspręsta automobilį pripažinti asmenine ieškovės nuosavybe, pilnai įvykdžius visus mokėjimus ateityje, yra sąlyginė. CPK 267 straipsnis numato, kad neleidžiama priimti sprendimų, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo. Taigi, teismas, nusprendęs pripažinti automobilį asmenine ieškovės nuosavybe ateityje, po tam tikrų sąlygų įvykdymo, pažeidė šio straipsnio nuostatas, todėl ši teismo sprendimo dalis naikintina. Tai, kad šalys 2014-02-03 įmokėjo UAB „Nordea Finance Lithuania“ 14181,12 Eur įmoką ir automobiliu po santuokos nutraukimo toliau naudojasi ieškovė, reiškia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo išspręsti ieškovės reikalavimą dėl valdymo ir naudojimo teisių į automobilį priteisimo, tačiau šio reikalavimo teismas neišsprendė. Reikalavimų dalyje teisių į automobilį Toyota RAV 4 teismas patenkino atsakovo priešieškinį dėl kompensacijos už automobilio įmokas priteisimo, tačiau neištyrė visų įrodymų dėl aplinkybės, kokia yra įmokų vertė santuokos pasibaigimo dienai. Ieškovė teigia, kad transporto priemonės likutinį vertė sutuoktinių nuosavybės pabaigoje buvo nustatyta 10 919,64 Eur, todėl teismo priteista iš jos kompensacija atsakovui yra per didelė, tačiau ieškovė nebuvo pareiškusi reikalavimo, nustačius jai automobilio valdymo ir naudojimo teisę priteisti iš jos atsakovui tam tikrą sumą, nenurodė, kaip turi būti išspręstas atsakovo reikalavimas šioje dalyje dėl kompensacijos priteisimo, atsakovui pateikė naujus įrodymus prie apeliacinio skundo, kuriais jis įrodinėja, kad automobilio vertė yra 15 350 Eur, pripažintina, kad teismas šioje reikalavimų dalyje nevisapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes, neišnagrinėjo įrodymų dėl automobilio rinkos vertės santuokos pabaigos dienai, todėl šių reikalavimų dalyje teismo sprendimas naikintinas, perduodant šioje dalyje ieškovės ir atsakovo reikalavimus naujam nagrinėjimui CPK 329 straipsnio 1 dalies ir 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindais.

59. Ieškovės reikalavimas dalyje dėl 2250 Eur kompensacijos priteisimo už atsakovo parduotą automobilį Ford Fiesta buvo atmestas motyvuojant tuo, kad galutiniame patikslintame ieškinyje ieškovė nurodo, kad automobilis buvo parduotas be jos žinios, o apie transporto priemonės pardavimą ieškovei tapo žinoma tik bylos nagrinėjimo metu, gavus iš atsakovo atsiliepimą į pareikštą ieškinį, t. y. 2016-05-16. Atsižvelgiant į tai, kad apie minėtos transporto priemonės pardavimą ieškovei tapo žinoma 2016-05-16, tačiau nepaisant to, praėjus mėnesiui nuo sužinojimo ji, tikslindama ieškinio reikalavimus, vis tiek prašo dalinti jau parduotą automobilį, o ne priteisti kompensaciją už dalintino turto vertės sumažinimą, teismas kritiškai vertino ieškovės teiginius apie transporto priemonės pardavimo nežinojimą. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šioje dalyje teismas neatskleidė reikšmingos nagrinėjant šį reikalavimą aplinkybės, t.y. ar pinigai, gauti už parduotą turtą buvo naudojami sutuoktinių bendrai, ar jais disponavo tik atsakovas, bei neįvertino byloje teikiamų įrodymų dėl aplinkybės, ar automobilis buvo parduotas už žymiai mažesnę, nei automobilio rinkos vertė kainą, bet netinkamai įvertino automobilio pardavimo datos reikšmę vertinant, ar ieškovei buvo žinomas automobilio pardavimo faktas, ar sutuoktiniai bendrai naudojo lėšas, gautas už automobilio pardavimą, ar lėšos nebuvo naudojamos šeimos reikalais. Todėl ir šioje dalyje teismo sprendimas naikintinas dėl įrodymų vertinimo nevisapusiškai išnagrinėjus bylos aplinkybes, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu ( CPK 185 straipsnio 1 dalis) , CPK 329 straipsnio 1 dalies pagrindu, grąžinant bylos dalį naujam nagrinėjimui CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

Dėl nepilnamečių vaikų poreikiams skirtų daiktų priteisimo ieškovei

60. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas sprendime visiškai nepasisakė dėl kilnojamųjų daiktų – vaikų lovų, kėdžių, rašomųjų stalų, vaikų kambarių spintų, kilimų, priteisimo ieškovei, nurodė, kad teismas turėjo priteisti šiuos daiktus ieškovei. CPK 277 straipsnis numato papildomo sprendimo byloje priėmimo galimybę. Tuo atveju, jei kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas, teismas, priėmęs sprendimą byloje, dalyvaujančių asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą. Ieškovė nenurodė, dėl kokios priežasties nesikreipė į teismą dėl papildomo sprendimo byloje priėmimo, apeliacinės instancijos teismas nėra įpareigotas spręsti reikalavimų, kurie nebuvo išspręsti pirmosios instancijos teismo.

Dėl trečiojo asmens F. G. reikalavimo

61. Pirmosios instancijos teismas atmetė F. G. reikalavimus ieškovei ir atsakovui nurodydamas, kad tretysis asmuo neįrodė paskolos suteikimo ieškovei ir atsakovui fakto, kadangi nepateikė notarine forma sudaryto paskolos sandorio įrodymų, o tokiam sandoriui, kurį buvus nurodo tretysis asmuo, būtina notarinė forma. Teismas nurodė, kad tuo atveju, kai paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos (LR CK 6.871 str. 4 d.). Jeigu paskolos sutartis turėjo būti rašytinė, jos įrodinėti remiantis liudytojų parodymais neleidžiama (LR CK 6.875 str. 2 d.). Tai, kad pervesdama 2011 metais į atsakovo sąskaitą 10 000 Lt, 79 520 Lt sumas tretysis asmuo nurodė, jog papildo atsakovo sąskaitą, tai leidžia vertinti, kad pinigai buvo pervesti ne kaip paskola, o kaip pavedimas atsakovui nupirkti trečiajam asmeniui butą. Šių aplinkybių įrodymu yra Vilniaus miesto savivaldybės 2016-04-15 buities tyrimo aktas, kuriame nurodytas F. G. paaiškinimas dėl buto pirkimo aplinkybių. Tai, kad atsakovas, gavęs trečiojo asmens pinigus, butą nupirko savo vardu, yra pagrindu ginčyti buto įsigijimą atsakovo vardu, ginčyti buto nuosavybės teisę, tačiau šios aplinkybės neleidžia vertinti pinigų pervedimo butui nupirkti fakto kaip paskolos suteikimo ieškovei ir atsakovui fakto.

62. Apeliaciniai skundai kitose dalyse atmestini, apeliacinės instancijos teismui sutinkant su teismo sprendimo išvadomis ir argumentais, todėl jie nekartojami.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

63. Panaikinus teismo sprendimo dalį ir grąžinus naujam nagrinėjimui šalių reikalavimus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos baigus nagrinėti visus reikalavimus, todėl teismo sprendimo dalis, kuria buvo išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, naikintina, ją grąžinant naujam nagrinėjimui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktais,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 3 d. sprendimą dalyje pakeisti, dalyje panaikinti, išsprendžiant iš esmės, dalyje grąžinti bylą naujam nagrinėjimui pirmosios instancijos teismui, dalyje palikti sprendimą nepakeistą.

Teismo sprendimo dalį, kuria priteistas iš atsakovo išlaikymas nepilnamečiams vaikams, pakeisti, šioje dalyje tenkinti ieškovės M. B. reikalavimą dalinai, t.y. :

Priteisti iš atsakovo P. B., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis – po 210 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. 2015-12-15 iki 2019-02-08, priteisti po 300 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 2019-02-08 iki vaikų pilnametystės, lėšas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pavedant šias lėšas uzufrukto teise valdyti ieškovei M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) Sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdyti skubiai.

Teismo sprendimo dalį dėl nekilnojamojo sutuoktinių turto – gyvenamojo namo ir žemės sklypo padalijimo pakeisti, padalijant turtą sekančiai:

Priteisti ieškovei M. B., a.k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovui P. B., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn po ½ dalį 0,12 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir po ½ dalį 212,43 kv m bendro ploto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Teismo sprendimo dalį, kuria atmesti šalių reikalavimai dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo, panaikinti ir perduoti bylą šioje dalyje naujam nagrinėjimui. Teismo sprendimo dalis, kuriomis ieškovei M. B. priteista iš atsakovo P. B. 110 000 Eur kompensacija bei iš atsakovo ieškovei priteista 1051,43 Eur kompensacija už ieškovės sumokėtas paslaugas butui, esančiam (duomenys neskelbtini), panaikinti.

Teismo sprendimo dalį, kuria po santuokos nutraukimo, ieškovei M. B., pilnai įvykdžius visus mokėjimus ir kitus prisiimtus įsipareigojimus pagal 2014-02-03 išperkamosios nuomos sutartį Nr. 201400334, pripažintas automobilis Toyota RAV-4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) asmenine ieškovės M. B. nuosavybe ir sprendimo dalį, kuria P. B. naudai iš ieškovės M. B. priteista 7090,56 Eur piniginė kompensacija, panaikinti ir šioje dalyje šalių reikalavimus perduoti naujam nagrinėjimui pirmosios instancijos teismui.

Teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 2250 Eur piniginę kompensaciją už parduotą transporto priemonę Ford Fiesta, atmestas reikalavimas priteisti 25 000 Eur piniginę kompensaciją už atsakovui likusias sauskelnes, reikalavimas priteisti 9983 Eur kompensaciją už atsakovui priteistinus būsto apstatymo ir apyvokos reikmenis, panaikinti ir bylą šioje dalyje perduoti naujam nagrinėjimui pirmosios instancijos teismui.

Teismo sprendimo dalį, kuria priteistas žyminis mokestis valstybei ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei, priteistos ieškovei ir atsakovui bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir bylą šioje dalyje perduoti naujam nagrinėjimui.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėjos Ona GasiulytėRita KisielienėDanutė Kutrienė