Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Vaclovo Pauliko ir Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. K. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. B. ieškinį atsakovei S. K. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, bei kitų, su santuokos nutraukimu susijusių, klausimų išsprendimo, bei atsakovės S. K. priešieškinį ieškovui A. K. B. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, bei kitų, su santuokos nutraukimu susijusių, klausimų išsprendimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė: nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės; po santuokos nutraukimo palikti ieškovui santuokinę pavardę – K.; visą nekilnojamąjį turtą, įgytą santuokos metu, pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe; po sprendimo įsiteisėjimo, tačiau ne vėliau kaip per 20 dienų, įpareigoti atsakovę sumokėti 31 515 Eur kompensaciją, pervedant ją į ieškovo nurodytą sąskaitą; po santuokos nutraukimo butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovei; po santuokos nutraukimo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovei. Nurodė, kad santuoka su atsakove sudarė (duomenys neskelbtini). Nepilnamečių vaikų neturi. Santuokinio gyvenimo negyvena apie penkerius metus. Atsakovė gyvena šalių kartu įsigytame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ieškovas butą nuomoja. Ilgainiui pradėjo reikštis kultūriniai ir vertybiniai skirtumai. Atsakovė paliko ieškovą ir išvyko gyventi į Jungtinę Karalystę. Ieškovas liko gyventi Lietuvos Respublikoje. Ieškovo vardu įregistruotos dvi transporto priemonės: „Fiat Uno“, kurios vertė 50 Eur, ir „BMW 320“, kurios vertė 50 Eur. Žemės sklype šalys pradėjo statytis namą, tačiau jo neįteisino. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad nesutinka, jog santuoka iširo tik dėl jos kaltės. Atsakovė savo kaip sutuoktinės pareigas atliko tinkamai. Atsakovė prarado darbą, todėl išvyko dirbti į užsienį. Tai įvyko 2010 m. gegužės mėn. Ieškovas nuo 2011 m. rugsėjo mėn. negyvena šeimos bute, nes išėjo pas kitą moterį. Atsakovė nesutinka, kad visas santuokoje įgytas turtas būtų priteistas jai natūra, išmokant ½ turto vertės kompensaciją. Atsakovė nepajėgi išmokėti kompensacijos. Atsakovė priešieškiniu prašė: nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės; po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes; ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti: žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); 42 / 100 dalis 66,90 m² bendro ploto buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), automobilius „Fiat Uno“ ir „BMW 320“; atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti natūra 58 / 100 dalis 66,90 m² bendro ploto buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), ir priteisti iš ieškovo 651 Eur piniginę kompensaciją; nustatyti naudojimosi butu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką: ieškovui paskirti kambarį, pažymėtą plane indeksu 6-3, kurio plotas 12,90 m², bei tamsų kambarį, pažymėtą indeksu 6-8, kurio plotas 3,18 m², o atsakovei paskirti kambarį, pažymėtą plane indeksu 6-4, kurio plotas 9,92 m², ir kambarį, pažymėtą plane indeksu 6-7, kurio plotas 17,02 m². Bendro naudojimosi patalpomis, t. y. 10,96 m² ploto koridoriumi, pažymėtu plane indeksu 6-1, 9,45 m² ploto virtuvė, pažymėta plane indeksu 6-2, 2,55 m² vonios kambariu, pažymėtu plane indeksu 6-5, 0,92 m² ploto tualeto kambariu, pažymėtu plane indeksu 6-6, ir rūsio patalpomis nustatytinas naudojimasis bendrai; priteisti iš ieškovo atsakovės naudai už jos įvykdytas solidarias prievoles 2 677,58 Eur. Nurodė, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Ieškovas 2011 m. rugsėjo mėnesį paliko šeimos namus ir išėjo gyventi pas kitą moterį. Dar prieš atsakovei išvykstant dirbti į užsienį, ieškovas 2010 m. susitikinėjo su kita moterimi užsienyje ((duomenys neskelbtini)). Atsakovas nemokėjo mokesčių, rinkliavų ir kt. įmokų. Nuo 2011 m. rugsėjo solidarias prievoles, t. y. žemės mokestį, rinkliavas sodininkų bendrijai bei mokesčius, skaičiuojamus nuo buto ploto, mokėjo atsakovė. Ieškovas sodininkų bendrijai sumokėjo 198,40 Eur. Atsakovė UAB „Vilniaus energija“ už laikotarpį nuo 2011-09 sumokėjo 3 834,28 Eur, UAB „Pašilaičių būstas“ – 1 423,84 Eur. Sodininkų bendrijai „Žalesa“ 272,44 Eur sumokėjo atsakovė, o 198,40 Eur sumokėjo ieškovas. Valstybinei mokesčių inspekcijai sumokėta 23 Eur žemės mokesčio. Ieškovas atsiliepime į atsakovės priešieškinį nesutiko, kad santuoka iširo dėl jo kaltės. Atsakovė 2010 m. gegužės mėnesį išvyko iš šeimos namų ir paliko ieškovą su dukromis. Ieškovui vienam teko rūpintis dukromis. Ieškovui išsikėlus iš šeimos būsto, jame nuolat gyveno nuomininkai ir dukra L. H. Ieškovas dukros prašymu buvo priverstas išnuomoti butą, kad dukra kuo geriau baigtų mokyklą. Ieškovas dukrai ne tik mokėjo už buto nuomą, bet ir mokėjo korepetitoriams. Ieškovas dukros išlaikymui išleido 11 171,98 Eur. Su atsakovės siūlomu turto padalinimu nesutinka. Atsakovė išvykusi iš Lietuvos ir su ieškovu nebendrauja. Atsakovei 2010 m. išvykus ir palikus ieškovą, o vėliau 2011 m. ieškovui išsikėlus iš šeimos buto, atsakovas buvo informuotas, jog bute gyvena nuomininkai, todėl komunalinių mokesčių mokėti nereikia.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 4 d. sprendimu civilinę bylą dalyje dėl kompensacijos už namą, kuris buvo pastatytas žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), priteisimo nutraukė, ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: santuoką tarp šalių nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo šalims paliko santuokines pavardes; ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisė: ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), transporto priemones „Fiat Uno“ ir „BMW 320“; priteisė ieškovui iš atsakovės 4 815 Eur kompensaciją už atsakovei atitenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį; atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisė: ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); priteisė atsakovei iš ieškovo 2 677,58 Eur kompensaciją už atsakovės sumokėtus buto išlaikymo, žemės mokesčius, rinkliavas sodininkų bendrijai; nustatė buto, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką: ieškovas naudojasi 12,90 m² ploto kambariu, plane pažymėtu indeksu 6-3, bei 3,18 m² ploto tamsiu kambariu, pažymėtu indeksu 6-8, o atsakovė naudojasi 9,92 m² kambariu, plane pažymėtu indeksu 6-4, ir 17,02 m² ploto kambariu, plane pažymėtu indeksu 6-7. Šalys bendro naudojimosi patalpomis, t. y. 10,96 m² ploto koridoriumi, plane pažymėtu indeksu 6-1, 9,45 m² ploto virtuvės patalpa, plane pažymėta indeksu 6-2, 2,55 m² ploto vonios kambariu, plane pažymėtu indeksu 6-5, 0,92 m² tualeto patalpa, plane pažymėta indeksu 6-6, ir 9,92 m² ploto rūsiu, plane pažymėtu indeksu 6-4, naudojasi bendrai; priteisė iš ieškovo atsakovės naudai 1 492,30 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovo į valstybės biudžetą 841 Eur žyminio mokesčio; priteisė iš atsakovės į valstybės biudžetą 209 Eur žyminio mokesčio. Apylinkės teismas:nustatė, kad šalys (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Sutuoktiniai pripažino, kad gyvena atskirai nuo 2011 m. rugsėjo mėnesio. Abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai ir elgesys nulėmė santuokos iširimą;sutuoktiniai santuokos metu įgijo: butą, esantį (duomenys neskelbtini), 0,0768 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), transporto priemones „Fiat Uno“ ir „BMW 320“. Atsakovė pateikė buto turto vertinimo ataskaitą, kurioje nurodyta buto vertė 61 300 Eur. Prieštaravimų dėl turto vertės nebuvo. Ieškovas pageidavo, kad butas būtų priteistas atsakovei, ieškovui išmokant ½ dalį buto vertės kompensaciją. Atsakovė 30 650 Eur kompensacijos sumokėti negali. Atsakovas lėšų kompensacijos išmokėjimui taip pat neturi. Atsižvelgdamas į tai, kad nei viena šalis nepajėgi iš karto sumokėti ½ dalies kompensacijos už jai didesnės vertės priteistą santuokoje įgytą turtą, butą padalijo lygiomis dalimis po ½ dalį. Ieškovas nepateikė naudojimosi butu tvarkos, todėl turi prisiimti atsakomybę. Rėmesi atsakovės prašoma nustatyti naudojimosi butu tvarka;sprendė, kad ieškovas, būdamas Kosta Rikos piliečiu, neturi teisės įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypo Lietuvos Respublikoje. Dėl šios priežasties atsakovei priteisė žemės ūkio paskirties žemės sklypą natūra, o ieškovui – 4 865 Eur kompensaciją už atsakovei atitenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį;ginčo dėl transporto priemonių vertės nebuvo, todėl transporto priemonės priteistos ieškovui, o atsakovei – 50 Eur kompensacija. Atlikus užskaitą iš atsakovės ieškovo naudai priteista 4 815 Eur kompensacija už didesnę santuokoje įgyto turto dalį;atsakovė UAB „Vilniaus energija“ sumokėjo už buto šildymą 3 834,28 Eur, todėl iš ieškovo priteista ½ dalis – 1 917,14 Eur. Atsakovė UAB „Pašilaičių būstas“ už suteiktas paslaugas sumokėjo 1 423,84 Eur, iš ieškovo priteista ½ dalis – 711,92 Eur. Sodininkų bendrijai „Žalesa“ sumokėta 470,84 Eur, sutuoktiniui tenkanti mokėti dalis sudaro 235,42 Eur, todėl iš ieškovo atsakovės naudai priteistina 37,02 Eur. Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo sumokėta 23 Eur žemės mokesčio, iš ieškovo priteista ½ dalis – 11,50 Eur. Nepilnamečio ir pilnamečio šalių vaiko išlaikymas nesusijęs su ieškovo pareiga išlaikyti nekilnojamąjį turtą. Atsakovo teiktas išlaikymas dukrai negali būti užskaitytas kaip minėto nekilnojamojo turto išlaikymas;ieškovas sumokėjo 200 Eur žyminio mokesčio, likusi žyminio mokesčio dalis atidėta iki teismo sprendimo priėmimo. Atsakovė už priešieškinį sumokėjo 793 Eur žyminio mokesčio, išlaidos advokato pagalbai sudarė 1 730 Eur. Patenkinus ieškinį ir priešieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl žyminis mokestis šioje dalyje nei vienai iš šalių nepriteistas. Patenkinus atsakovės reikalavimus dėl 2 677,58 Eur skolos priteisimo ir nustačius buto naudojimosi tvarką iš ieškovo atsakovės naudai priteisiama 91 Eur (2 677,58 Eur x 3 proc. x 75 proc. + 31 Eur) žyminio mokesčio. Ieškovui priteisus turto už 35 565 Eur jis turi sumokėti 1 000 Eur žyminio mokesčio. Ieškovas sumokėjo 200 Eur žyminį mokestį, teismas įskaito sumokėtą žyminį mokestį (paliekant valstybės biudžete 41 Eur už santuokos nutraukimą), todėl bendra ieškovui mokėtina suma į valstybės biudžetą sudaro 841 Eur žyminio mokesčio. Atsakovei priteisus turto už 35 565 Eur, ji turi sumokėti 750 Eur žyminio mokesčio. Atsakovė yra sumokėjusi 793 Eur žyminį mokestį, teismas įskaitė sumokėtą žyminį mokestį (paliekant valstybės biudžete 31 Eur už santuokos nutraukimą), bendra atsakovės mokėtina suma į valstybės biudžetą sudaro 209 Eur žyminio mokesčio. Ieškinys patenkintas 63 proc., o priešieškinis 81 proc., todėl iš ieškovo atsakovės naudai priteisiamos 1 401,30 Eur bylinėjimosi išlaidos 1 401,30 Eur. Iš viso atsakovės naudai iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos sudaro 1 492,30 Eur (1 401,30 Eur + 91 Eur).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovas A. K. B. apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. sprendimą: pakeisti dalyje dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos nustatymo ir nustatyti naują buto naudojimosi tvarką: atsakovei paskirti naudotis 17,02 m² ploto kambariu, plane pažymėtu indeksu 6-7, ir 3,18 m² ploto tamsiu kambariu, plane pažymėtu indeksu 6-8, o ieškovui paskirti naudotis 12,90 m² ploto kambariu, plane pažymėtu indeksu 6-3, ir 9,92 m² ploto kambariu, plane pažymėtu indeksu 6-4. Bendro naudojimosi patalpomis: 10,96 m² ploto koridoriumi, plane pažymėtu indeksu 6-1, 9,45 m² ploto virtuvės patalpa, plane pažymėta indeksu 6-2, 2,55 m² ploto vonios kambariu, plane pažymėtu indeksu 6-5, 0,92 m² ploto tualeto patalpa, plane pažymėta indeksu 6-6, ir 9,92 m² ploto rūsiu, plane pažymėtu indeksu 6-4, šalys naudojasi bendrai; panaikinti dalyje, kurioje ieškovas įpareigotas atsakovei sumokėti 2 677,58 Eur kompensaciją už atsakovės sumokėtus buto išlaikymo, žemės mokesčius, rinkliavas sodininkų bendrijai; panaikinti dalyje, kurioje ieškovas įpareigotas atsakovei sumokėti 1 492,30 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:butą, esantį (duomenys neskelbtini), teismas priteisė lygiomis dalimis, tačiau nustatydamas naudojimosi butu tvarką nukrypo nuo lygių dalių principo. Teismas paskyrė ieškovui naudotis 16,08 m² plotu, kuri sudaro 12,90 m² kambarys, pažymėtas plane indeksu 6-3, ir 3,18 m² ploto tamsus kambarys, pažymėtas plane indeksu 6-8. Atsakovei paskirta naudotis 26,94 m² plotu, kurį sudaro 9,92 m² ploto kambarys, pažymėtas plane indeksu 6-4, ir 17,02 m² ploto kambarys, pažymėtas plane indeksu 6-7. Atsakovei priskirta beveik 11 m² didesnis plotas. Tokios tvarkos nustatymas ydingas, kadangi ieškovas naudosis mažesniu buto plotu, tačiau komunalines paslaugas mokės lygiomis dalimis. Ieškovui priskirtos naudotis patalpos atitolusios viena nuo kitos, o įėjimas į priskirtą kambarį, pažymėtą plane indeksu 6-3, yra greta įėjimo į ieškovei priskirtą kambarį, pažymėtą plane indeksu 6-4. Atsiradus poreikiui gyventi viename bute, būtų pažeistos abiejų šalių teisės į privatumą. Neprieštarauja, kad atsakovei būtų paskirta naudotis dviem kambariais, tačiau būtų teisinga paskirti ieškovui naudotis 2 greta vienas kito esančiais kambariais: 12,90 m² kambariu, pažymėtu plane indeksu 6-3, ir 9,92 m² ploto kambariu, pažymėtu plane indeksu 6-4. Tai sudarytų 22,82 m² ploto. Atsakovei paskirtina naudotis 17,02 m² ploto kambariu, pažymėtu plane indeksu 6-7, ir šalia jo esančiu 3,18 m² ploto tamsiu kambariu, pažymėtu plane indeksu 6-8. Iš viso tai sudarytų 20,20 m² ploto. Likusias buto patalpas naudotų bendrai. Šalys naudotųsi panašaus dydžio buto plotu. Apylinkės teismui savo naudojimosi butu tvarkos projekto nepateikė, kadangi palaikė reikalavimus butą priteisti atsakovei;liudytojai ir rašytiniai įrodymai patvirtina, kad bute gyveno nuomininkai, kurie apmokėdavo dalį buto išlaikymo mokesčių. Ieškovas bendrosios jungtinės nuosavybės turtui žalos nepadarė, tenkino šeimos ir vaikų interesus, todėl neprivalo atlyginti atsakovės patirtas buto išlaikymo išlaidas;teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovės procesinis elgesys netinkamas, ji piktybiškai vengė priimti procesinius dokumentus, manipuliavo dukterimis, kurias įpareigojo grąžinti teismui joms įteiktus procesinius dokumentus. Elektroniniai laiškai, kuriuose atsakovė susirašinėjo su ieškovu patvirtina, kad atsakovė žinojo apie pradėtą santuokos nutraukimo procesą. Atsakovė bendrauja su dukromis, tačiau dukros nenurodė atsakovės adreso. Kadangi nepavyko įteikti atsakovei procesinių dokumentų, tai užvilkino teismo procesą. Teismas nemotyvavo, kodėl paskirstant bylinėjimo išlaidas buvo neatsižvelgta į tai, kad turto (tiek pinigais, tiek natūra) šalys gavo po lygiai, tačiau ieškovas 100 proc. įpareigotas padengti atsakovės advokato išlaidas.Atsakovė S. K. prašė ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad: Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.117 straipsnis numato sutuoktinių bendrą turto lygių dalių principą, bet ne naudojimosi tvarkos lygių dalių principą. Teismas padalijo butą po ½ dalį nenukrypdamas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Nustatant buto naudojimosi tvarką, teismas vadovavosi kitais kriterijais, kurių ieškovas neginčija. Ieškovas reikalavimo dėl buto naudojimosi tvarkos nepateikė, nuomonės dėl atsakovės pasiūlytos naudojimosi tvarkos neišreiškė. Ieškovas apeliaciniame skunde reiškia naują reikalavimą. Atsakovas nurodė, kad teismo nustatyta naudojimosi butu tvarka nepatogi, tačiau ieškovas ginčo butu faktiškai nesinaudoja nuo 2011 m. rugsėjo mėn. Ieškovui žinoma, kad bute gyvena dukra;įstatymas bendraturčiams nustato pareigą apmokėti išlaidas bendram turtui išlaikyti. Sutuoktiniai skyrium pradėjo gyventi nuo 2011 m. rugsėjo mėn., todėl santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo 2011 m. rugsėjo mėnesio. Atsakovė nuo sutuoktinių gyvenimo skyrium pradžios sumokėjusi 5 751,96 Eur mokesčių, susijusių su bendro turto išlaikymu. Ieškovo nurodyta aplinkybė, kad jis išlaikė šalių vaiką, nesusijusi su ieškovo pareiga išlaikyti bendrą turtą;procesinių dokumentų įteikimo būdas nesusijęs su atsakovės turėtomis bylinėjimosi išlaidomis, todėl nėra pagrindo nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Apylinkės teismas iš ieškovo atsakovei priteisė ne visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Bylinėjimosi išlaidos priteistos pagal patenkintų priešieškinio reikalavimų dalį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.Apeliacinis procesas vyksta dėl nustatytos buto, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos, iš ieškovo atsakovei priteistų turto išlaikymo mokesčių bei iš ieškovės atsakovui priteistų bylinėjimosi išlaidų.

Dėl nustatytos naudojimosi butu tvarkos

Byloje kilo ginčas dėl naudojimosi butu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarkos. Esminis apelianto teiginys tas, kad apylinkės teismas butą padalijo sutuoktiniams lygiomis dalimis, tačiau nustatęs naudojimosi butu tvarką ieškovui priskyrė naudotis apie 11 m² mažesniu buto plotu. Nustatyta, kad ginčo butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra 66,90 m² bendro ir naudingo ploto (t. 1, b. l. 16). Apylinkės teismas sprendimu butą šalims padalino lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį, kas atitiktų 33,35 m² bendrojo ir naudingojo ploto kiekvienam sutuoktiniui. Apylinkės teismas, nustatydamas naudojimosi butu tvarką, ieškovui priskyrė naudotis 12,90 m² ploto kambariu, pažymėtu plane indeksu 6-3, bei 3,18 m² ploto tamsiu kambariu, pažymėtu plane indeksu 6-8, kas iš viso sudaro 16,08 m² bendro buto ploto (12,90 m² + 3,18 m² = 16,08 m²). Atsakovei priskirtas 9,92 m² kambarys, pažymėtas plane indeksu 6-4, ir 17,02 m² ploto kambarys, pažymėtas plane indeksu 6-7, kas iš viso sudaro 26,94 m² bendro buto ploto (9,92 m² + 17,02 m² = 26,94 m²). Bendrojo naudojimo patalpomis, kurios sudaro 23,88 m² bendro buto ploto (10,96 m² ploto koridorius + 9,45 m² ploto virtuve, 2,55 m² ploto vonios kambarys, 0,92 m² tualeto patalpa + 9,92 m² ploto rūsys = 23,88 m²), šalys naudojasi bendrai. Iš nustatytos naudojimosi tvarkos seka, kad ieškovui buvo priskirta naudotis 10,86 m² ploto mažesniu buto plotu, nei atsakovei (26,94 m² – 16,08 m² = 10,86 m²). CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Byloje nėra ginčo dėl to, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), nedalus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nurodomas santuokinio turto padalijimas natūra yra aiškiai apibrėžto santuokinio turto (konkrečių jo objektų) kiekvienam sutuoktiniui perdavimas, nekilnojamojo turto padalijimo šiuo būdu atveju – ir naudojimosi juo tvarkos nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2011). Dalijant bendrą santuokinį turtą iš pradžių nustatoma kiekvienam sutuoktiniui tenkanti idealioji dalis, t. y. teisių ir pareigų į bendrą daiktą apimtis. Byloje nėra ginčo dėl to, jog butas šalims priklauso lygiomis dalimis – po ½ dalį. Nustačius kiekvieno sutuoktinio idealiąją dalį (šiuo atveju – po ½ idealiosios dalies buto kiekvienam sutuoktiniui, kas sudaro 33,35 m² bendro buto ploto), turtas padalijamas natūra, t. y. kiekvienas konkretus daiktas paskiriamas vienam ar kitam sutuoktiniui. Padalijus šį turtą, sutuoktiniai tampa nebe jungtinės nuosavybės teisės, o bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektais. Bendroji nuosavybė turi būti valdoma ir naudojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnis). Jeigu bendraturčiai nesusitaria, naudojimosi daiktu tvarką gali nustatyti teismas. Naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia (realia) daikto dalimi nustatymą. Viena iš naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo bendrųjų taisyklių yra ta, kad turi būti taikomas adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijus. Tai reiškia, kad pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį naudojimosi tvarka turi būti nustatyta atsižvelgiant į bendraturčio turimą dalį bendrosios nuosavybės teisėje – naudojimosi tvarka (realiosios dalys) turi kiek įmanoma labiau atitikti dalis bendrosios nuosavybės teisėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-18 Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga Nr. AC-32-1. Teismų praktika. 2010, 32). Atsakovė reikalavimą nustatyti buto naudojimosi tvarką pareiškė priešieškinyje (t. 1, b. l. 148–153). Prašė butą padalinti taip: 41,88 proc. buto (arba 42 / 100 dalis, kas sudaro 28,02 m²) priskirti ieškovui, o likusią 58,12 proc. buto (arba 58 / 100 dalis, arba 38,88 m²) priskirti atsakovei. Tokį buto padalinimą grindė tuo, kad buto vertė – 63 130 Eur, todėl kiekvienam sutuoktiniui atitenka 31 565 Eur. Atsakovė ieškovui siūlė priskirti žemės sklypą bei abi transporto priemones, kurių bendra vertė 9 830 Eur (9 730 Eur žemės sklypo vertė + 100 Eur transporto priemonių vertė). Tokiu atveju ieškovui lieka 21 735 Eur (31 565 Eur – 9 830 Eur = 21 735 Eur). Vieno kvadratinio metro buto kaina – 796,71 Eur, todėl ieškovui tenka 27,28 m² buto (21 735 Eur / 796,71 Eur / m² = 27,8 m²). Pagal pateiktą buto planą (t. 1, b. l. 178), atsakovė ieškovui siūlė priskirti 28,02 m² plotą, kurį sudarė 11,94 m² bendrojo naudojimo patalpos, 3,18 m² ir 12,90 m² ploto kambariai. Kaip matyti iš atsakovės priešieškinio, buto naudojimosi tvarkos planas buvo rengtas vadovaujantis nelygia sutuoktinių turto dalimi bute. Atsakovė nukrypo nuo lygios sutuoktinių bendro turto dalies dėl ieškovui siūlytų natūra žemės sklypo ir transporto priemonių. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu, vykusio 2017-01-30, ieškovas paaiškino, jog sutiktų su buto naudojimosi tvarkos nustatymu, jeigu jam būtų priskirta naudotis tais kambariais, kurių priešieškinyje prašo atsakovė (t. 2, b. l. 83–84, garso įrašo takelio 00:23:10–00:25:20). Atsakovės atstovas paaiškino, jog atsakovė priešieškiniu prašė priskirti naudotis konkrečiais 9,92 m² ir 17,02 m² ploto kambariais todėl, kad bute gyvena duktė (t. 2, b. l. 83–84, garso įrašo takelio 00:41:00–00:42:25). Atsiliepime į priešieškinį ieškovas nenurodė konkrečių argumentų dėl naudojimosi butu tvarkos (t. 2, b. l. 4–8). Skundžiamo sprendimu žemės sklypas atiteko atsakovei, įpareigojant išmokėti 4 865 Eur kompensaciją už tenkančią didesnę turto dalį. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apylinkės teismas, nustatydamas naudojimosi ginčo butu tvarką nukrypo nuo adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijaus. Apylinkės teismas, padalijęs ginčo butą ir nustatydamas naudojimosi butu tvarką pagal atsakovės priešieškinyje pateiktą naudojimosi butu tvarkos pasiūlymą, neatkreipė dėmesio į tai, kad naudojimosi tvarka nebuvo sudaryta vadovaujantis adekvatumo dalims bendrojoje nuosavybės teisėje kriterijumi. Sutiktina su apeliantu, jog naudojimosi butu tvarka turi būti keičiam. Negalima teigti, jog ieškovas apeliacinės instancijos teisme pareiškė naują reikalavimą. Tiek ieškovas, tiek ieškovo atstovas davė paaiškinimus apylinkės teisme dėl naudojimosi butu tvarkos, aiškiai nurodė, kad norėtų naudotis tais kambariais, kurių prašo atsakovė. Vien tai, kad su apeliaciniu skundu ieškovas pateikė tokį naudojimosi butu projektą (t. 2, b. l. 191–192), kuris nebuvo nurodytas apylinkės teismui, nereiškia naujo reikalavimo apeliacinės instancijos teisme. Teismo nustatytos naudojimosi butu tvarkos ydingumas gali būti kvestionuojamas apeliacinės instancijos teismui teikiant naują buto naudojimosi tvarkos projektą, juolab, kad atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą turėjo galimybę į šiuos argumentus atsikirsti š esmės. Be adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijaus, naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymui taikytini ir kiti kriterijai: socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus, kuris reiškia, kad siūloma naudojimosi tvarka turi būti patogi visiems bendraturčiams ir užtikrinanti jiems galimybę naudojant daiktą pagal paskirtį gauti maksimalią naudą, naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka taip pat turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti; naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijus, kuris reiškia, kad nustatant naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką stengiamasi užtikrinti kiek įmanoma efektyvesnį ir racionalesnį daikto naudojimą pagal objektyvius kriterijus. Analizuojant atsakovės pasiūlytą naudojimosi ginčo butu tvarką matyti (t. 1, b. l. 178), jog ieškovui priskirtinas 12,90 m² ploto kambarys, pažymėtas plane indeksu 6-3, yra nutolęs nuo kitos ieškovui siūlomo 3,18 m² ploto tamsaus kambario, pažymėto plane indeksu 6-8. Apeliaciniu skundu ieškovas prašė nustatyti, kad ieškovas naudojasi 12,90 m² ploto kambariu, pažymėtu plane indeksu 6-3, bei 9,92 m² ploto kambariu, pažymėtu plane indeksu 6-4 (t. 2, b. l. 191–192). Iš buto plano matyti, jog kambariai, pažymėti plane indeksais 6-3 ir 6-4, ribojasi kraštine siena, taip pat įėjimai į abu kambarius yra šalia vienas kito. Patekimas į abu minėtus kambarius yra iš bendrojo naudojimo patalpos, pažymėtos plane indeksu 6-1. Atsakovei siūloma naudotis 17,02 m² ploto kambariu, pažymėtu plane indeksu 6-7, ir 3,18 m² ploto tamsiu kambariu, pažymėtu plane indeksu 6-8. Kambariai, pažymėti plane indeksais 6-7 ir 6-8, ribojasi viena kraštine siena, patekimas į abu minėtus kambarius yra iš tos pačios koridoriaus, pažymėto plane indeksu 6-1, pusės. Kambariai, pažymėti plane indeksais 6-3 ir 6-8, kurie buvo priskirti ieškovui, yra skirtingose buto dalyse, atitolę vienas nuo kito. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto siūlomo naudojimosi buto kambariais tvarka yra racionalesnė. Tokia išvada darytina todėl, kad ieškovui nustačius naudojimąsi kambariais, pažymėtais indeksais 6-3 ir 6-4, o atsakovei kambariais, pažymėtais plane indeksais 6-7 ir 6-8, naudojimasis priskirtais kambariais taps patogesnis bei racionalesnis, pagal tokią naudojimosi tvarką būtų sumažintos prielaidos konfliktinėms situacijoms atsirasti. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad nustačius apelianto naudojimosi butu tvarką nuo adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijaus bus nukrypta pateisinamai – tik 2,62 m² (12,90 m² + 9,92 m² = 22,82 m²; 17,02 m² + 3,18 m² = 20,2 m²; 22,82 m² – 20,2 m² = 2,62 m²).Kai dalių adekvatumo taisyklės objektyviai neįmanoma laikytis ir dėl to bendraturčiams paskiriamos naudotis daikto dalys, nevisiškai atitinkančios idealiąsias dalis, bendraturčių iniciatyva spręstinas atlyginimo (kompensacijos) už naudojimąsi svetimu turtu klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-18 Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga Nr. AC-32-1. Teismų praktika. 2010, 32). Šalys procesiniuose dokumentuose neprašė spręsti atlyginimo už naudojimąsi svetima buto dalimi klausimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši byla šalims neužkerta kelio išspręsti klausimą dėl atlyginimo už naudojimąsi didesne buto dalimi. Be to, teismo nustatyta daikto naudojimosi tvarka, šalims susitarus, ateityje gali būti keičiama, taip pat šalys ateityje gali susitarti ir dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas nesprendžia kompensacijos priteisimo už ieškovo naudojimąsi didesne bendro buto ploto dalimi klausimo.

Dėl iš ieškovo atsakovei priteistos kompensacijos dalies už atsakovės sumokėtus buto bei žemės sklypo išlaikymo mokesčius

Apeliantas nurodė, jog neprivalo atlyginti atsakovės patirtas buto išlaikymo išlaidas, kadangi nuomininkai apmokėdavo dalį buto išlaikymo mokesčių, ieškovas tenkino šeimos ir vaikų interesus. Apylinkės teismas nustatė, kad atsakovė UAB „Vilniaus energija“ sumokėjo už buto šildymą 3 834,28 Eur, o UAB „Pašilaičių būstas“ sumokėjo už suteiktas komunalines paslaugas 1 423,84 Eur. Apeliantas neginčija, kad atsakovė apmokėjo sąskaitas. Atsakovė į bylą pateikė banko sąskaitos išrašus, kuriais grindė mokesčių mokėjimą už butą (t. 2, b. l. 87–112). Liudytoja A. K.-L. nurodė, kad ieškovas savo draugui nuomojo kambarį, kuris nereguliariai mokėjo 144,81 Eur nuomos mokestį. Nors buto kambario nuomos faktas nustatytas, tačiau ieškovas neįrodė aplinkybės, jog iš nereguliariai mokėto nuomos mokesčio buvo mokamos turto išlaikymo išlaidos. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė aplinkybės, jog ieškovas prisidėjo prie buto išlaikymo. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu (CK 6.6 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad prievolė sumokėti skolą už suteiktas komunalines (buto šildymo bei bendrojo naudojimo patalpų administravimo) paslaugas yra solidarioji sutuoktinių prievolė (CK 6.6 straipsnio 3 dalis). Priešieškinyje atsakovė nurodė, jog į prašomą priteisti sumą neįskaičiuojamos karšto vandens ruošimo išlaidos. Pagal CK 6.9 straipsnio 1 dalį solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis.Pagal CK 4.76 straipsnį kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Šiuo atveju nereikšminga aplinkybė, jog ieškovas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), negyveno. Aplinkybė, kad ieškovas negyveno bute, nepanaikina jo, kaip buto bendrasavininko prievolės apmokėti už butui teikiamas paslaugas, nes šalių pareigos išlaikyti butą yra lygios. Atsakovė UAB „Vilniaus energija“ ir UAB „Pašilaičių būstas“ mokėjo už butui tiekiamą šilumą bei teikiamas daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo patalpų administravimo ir priežiūros paslaugas (t. 1, b. l. 157–162, 165–175). Šios paslaugos teikiamos nepriklausomai nuo, ar konkrečiame bute faktiškai gyvenama ar ne, t. y. būtinosiomis išlaidomis laikytini atsakovės sumokėti mokesčiai už butui teiktas paslaugas, kadangi šios išlaidos betarpiškai susijusios su buto išlaikymo išlaidomis ir yra neišvengiamos. Tai, kad bendraturtis privalo proporcingai savo daliai prisidėti prie išlaidų namui, tarp jų – bendrojo naudojimo objektams išlaikyti nuosekliai plėtojama ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-03-24 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-137-684/2017, nutarties motyvuojamosios dalies 8–14 punktai).Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria apylinkės teismo motyvams, kad negalima tapatinti buto išlaikymo bei vaikų išlaikymo prievolių. Vaikų, tiek pilnamečių, tiek nepilnamečių, išlaikymo prievolė nepanaikina prievolės išlaikyti bendrąją jungtine nuosavybės teise priklausantį turtą. Aptariamos prievolės yra savarankiškos ir nepriklausomos viena nuo kitos. Tai, kad ieškovas išlaikė šalių dukterį neeliminuoja jo pareigos išlaikyti butą. Nors apeliantas prašė panaikinti skundžiamo sprendimo dalį dėl 2 677,58 Eur dydžio priteistos kompensacijos, tačiau skundo motyvuose argumentus nurodė tik dėl priteistos kompensacijos dalies už buto mokesčius. Jokių kitų argumentų, susijusių su mokesčiais Valstybinei mokesčių inspekcijai bei sodininkų bendrijai „Žalesa“, nenurodė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų proceso pirmosios instancijos teisme metu, pagrįstumo ir paskirstymo pakeitus apylinkės teismo sprendimą

Ieškovas ginčija ir sprendimo dalį, kuria buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos. Apeliantas nurodė du esminius argumentus: pirma, apylinkės teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, neatsižvelgė į aplinkybę, jog atsakovė vengė priimti procesinius dokumentus ir tai prailgino teisminio proceso trukmę; antra, šalims turto buvo priteista po lygiai, todėl neaišku kodėl atsakovas turi atlyginti 100 proc. atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.CPK 93 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakove, jog procesinių dokumentų įteikimo būdas nesusijęs su atsakovės turėtomis bylinėjimosi išlaidomis šioje byloje. Teikdamas ieškinį ieškovas žinojo, kad atsakovė negyvena Lietuvos Respublikoje, tačiau atsakovės kontaktų pradiniame ieškinyje nenurodė. Nepavykus įteikti procesinių dokumentų atsakovei (ieškinio su priedais) ieškovo nurodytu atsakovės gyvenamosios vietos adresu, teismas patenkino ieškovo prašymą įteikti atsakovei procesinius dokumentus per antstolį (t. 1, b. l. 81). Antstolis procesinius dokumentus įteikė šalių dukrai L. H. K. (t. 1, b. l. 85). Teisme 2016-01-27 iš šalių dukros L. H. K. gautas pranešimas, kad ji nežino atsakovės gyvenamosios vietos adreso užsienyje ir procesinių dokumentų įteikti negali (t. 1, b. l. 87). Ieškovas tik su 2016-02-19 su prašymu skirti atsakovei baudą pateikė papildomą atsakovės kontaktą – elektroninio pašto adresą (t. 1, b. l. 90–101). Gavus papildomą atsakovės kontaktą apylinkės teismas procesinius dokumentus bandė įteikti elektroniniu paštu (t. 1, b. l. 106, 111, 120). Galiausiai, 2016-06-08 atsakovės atstovė teismui pateikė atstovavimo sutartį (t. 1, b. l. 137–139). Teismas sprendžia, kad atsakovės procesinis elgesys priimant teismo siunčiamus procesinius dokumentus nebuvo netinkamas. Ieškovas išlaidų, kurias sumokėjo antstoliui už procesinių dokumentų įteikimą, nepatvirtino dokumentais. Apylinkės teismas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas paskirstė proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai, t. y. ieškovui taikė 63 proc. patenkintų ieškinio reikalavimų proporciją, o atsakovei – 81 proc. patenkintų priešieškinio reikalavimų proporciją. Ieškovas atsakovės bylinėjimosi išlaidų dydžio nekvestionavo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl atsakovės patirtų išlaidų advokato pagalbai dydžio nepasisako.CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Atsakovės reikalavimas nustatyti naudojimosi butu tvarką buvo patenkintas iš dalies. Reikalavimas neturtinis, todėl negalima nustatyti tikslios tokio reikalavimo patenkinimo procentinės išraiškos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinio proceso metu

Ieškovo apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, todėl jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovas pateikė dokumentus apie sumokėtą 166 Eur žyminį mokestį (t. 2, b. l. 179). Ieškovas turėjo sumokėti 41 Eur žyminį mokestį už neturtinį reikalavimą dėl naudojimosi butu tvarkos ir 80 Eur žyminį mokestį už reikalavimą panaikinti sprendimo dalį dėl priteistos 2 677,58 Eur kompensacijos, iš viso 121 Eur (41 Eur + 80 Eur = 121 Eur). CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad kai sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinami, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai. CPK 87 straipsnio 5 dalis nurodo, kad nustatęs CPK 87 straipsnyje nurodytus žyminio mokesčio grąžinimo pagrindus, teismas nutartį dėl žyminio mokesčio grąžinimo gali priimti ir savo iniciatyva. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje yra pagrindas ieškovui grąžinti 45 Eur žyminio mokesčio permoką (166 Eur – 121 Eur = 45 Eur).Neturtinis ieškovo reikalavimas dėl nustatytos naudojimosi butu tvarkos patenkintas visiškai, turtinis reikalavimas atmestas, skundo tenkinimo procentas – 50 proc. Ieškovui iš atsakovės priteistina 60,50 Eur. Atsakovė teismui pateikė 150 Eur bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus (t. 2, b. l. 197). Iš ieškovo atsakovės naudai priteistina 75 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus užskaitą iš ieškovo atsakovės naudai priteistina 14,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

ieškovo A. K. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. sprendimą dalyje dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos ir išdėstyti taip:

„ieškovas A. K. B. naudojasi 12,90 m² ploto kambariu, pažymėtu plane indeksu 6-3, ir 9,92 m² ploto kambariu, pažymėtu plane indeksu 6-4, o atsakovė S. K. naudojasi 17,02 m² ploto kambariu, pažymėtu plane indeksu 6-7, ir 3,18 m² ploto tamsiu kambariu, pažymėtu plane indeksu 6-8. Šalys bendro naudojimosi patalpomis, t. y. 10,96 m² ploto koridoriumi, pažymėtu plane indeksu 6-1, 9,45 m² ploto virtuvės kambariu, pažymėtu plane indeksu 6-2, 2,55 m² ploto vonios kambariu, pažymėtu plane indeksu 6-5, 0,92 m² tualeto patalpa, pažymėta plane indeksu 6-6, ir 9,92 m² ploto rūsiu naudojasi bendrai“.

Likusias Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti iš ieškovo A. K. B. atsakovės S. K. naudai 14,50 Eur (keturiolika eurų ir penkiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų proceso apeliacinės instancijos teisme metu.

Gražinti ieškovui A. K. B. 45 Eur (keturiasdešimt penkių eurus) žyminio mokesčio už paduotą apeliacinį skundą. Išaiškinti ieškovui, jog žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, vadovaudamasi šia nutartimi.