Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, 2-563-558/2017

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2017-04-04
Bylos Nr.: 2-563-558/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-34711-2015-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Daina Knezevičienė
Ieškovas: A. C. B.
Atsakovas: S. K.
Advokatai: Alfredas Sokolovskis, Ina Navickienė

Civilinė byla Nr. 2-563-558/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34711-2015-3

Procesinių sprendimų kategorijos: 2.6.2.4.3; 2.6.5.2.1;(S)3.2.6.1; 3.2.6.4; 3.2.6.6.1VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 4 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Daina Knezevičienė,sekretoriaujant Dianai Zapolskajai,dalyvaujant ieškovo A. C. B. atstovėms advokatei Jevgenijai Savčenko,advokato padėjėjai D. B.,atsakovės S. K. atstovui advokatui Alfred Sokolovski,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. C. B. ieškinį atsakovei S. K. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir dėl santuokos nutraukimo pasekmių bei atsakovės S. K. priešieškinį ieškovui A. C. B. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir dėl santuokos nutraukimo pasekmių,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas galutinai sutikslinęs ieškinio reikalavimus prašo: 1) nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės; 2) po santuokos nutraukimo palikti ieškovui santuokinę pavardę – K.; 3) priteisti iš atsakovės S. K. ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas; 4) Visą nekilnojamąjį turtą įgytą santuokos metu pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe; 5) po sprendimo įsiteisėjimo, tačiau ne vėliau kaip per 20 dienų atsakovė S. K. sumoka ieškovui A. C. B. 31 515 Eur piniginę kompensaciją, pervedant ją į ieškovo A. C. B. nurodytą sąskaitą; 6) po santuokos nutraukimo butą su rūsiu, u/n (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovei S. K.; 7) po santuokos nutraukimo žemės sklypą, u/n (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). priteisti asmeninės nuosavybės teise atsakovei S. K. (1t.b.l.123-129).

Nurodė, kad santuoka su atsakovu įregistruota 1988-07-08, Vilniaus miesto CMS, akto įrašo Nr. 2655. Nepilnamečių vaikų neturi. Su atsakove santuokoje yra beveik apie 27 metus, tačiau santuokinio gyvenimo negyvena apie penkerius metus, neveda bendro ūkio ir neturi bendros gyvenamosios vietos. Atsakovė gyvena šalių kartu įsigytame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), o ieškovas nuomojasi butą. Pirmieji su atsakove gyvenimo metai klostėsi labai gerai, augino dvi dukras, kurios šiuo metu yra pilnametės. Ieškovas labai daug dirbo, kad šeimai nieko netruktų, o atsakovė rūpinosi buitimi bei vaikais. Ilgainiui su atsakove dėl skirtingų interesų, tautybių (ieškovas yra kostarikietis, atsakovė – rusė), vis stipriau pradėjo reikštis kultūriniai ir vertybiniai skirtumai, dažnėti konfliktai ir nesutarimai šeimoje. Daug kartų su atsakove bandė kalbėtis, tačiau jokių teigiamų rezultatų nepavyko pasiekti. Jau penkerius metus šalys gyvena skyrium, abiejų nesieja jokie emociniai, dvasiniai ryšiai, atsakovė visiškai nesirūpina šeima. Dukros yra užaugintos, gyvena savo gyvenimą, tačiau kiek galėdamas joms padeda finansiškai. Atsakovė paliko ieškovą ir išvyko gyventi į Jungtinę Karalystę, o ieškovas liko gyventi Lietuvoje. Ieškovas prašo santuoką nutraukti dėl atsakovės kaltės. Ieškovo vardu yra įregistruotos dvi transporto priemonės: Fiat Uno, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios vertė 50 Eur ir (duomenys neskelbtini) valst.Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 50 Eur. Šios transporto priemonės yra 32 metų senumo, jos yra išregistruotos automatiškai po 90 dienų negavus duomenų apie atliktą techninę apžiūrą ir transporto priemonių valdytojo civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą. Po santuokos nutraukimo prašo minėtas transporto priemones pripažinti ieškovo asmenine nuosavybe, neišmokant atsakovei kompensacijos. Santuokoje įgytą butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 53 300 Eur, prašo asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovei, o jam išmokėti ½ dalį buto vertės kompensacijos. Žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė vertė yra 9 730 Eur taip pat natūra prašo priteisti atsakovei, o jam išmokėti ½ dalį žemės vertės kompensacijos. Ieškovas nurodė, jog minėtame žemės sklype, santuokos metu šalys pradėjo statytis namą, tačiau jis nebuvo įteisintas. Ieškovas kreipėsi į turto vertintojus, tačiau jie atsisakė atlikti preliminarų namo vertinimą, nes ieškovas neturi jokių namo dokumentų. Ieškovas taip pat šiuo metu neturi finansinių galimybių samdyti ekspertus, namo rinkos vertei nustatyti, todėl ieškovas atsisako reikalavimo į kompensaciją už namą, ir prašo kompensacijos tik už ½ dalį žemės sklypo. Ieškovas yra kilęs iš Kosta Rikos, Lietuvoje gyvena apie 20 metų, turi leidimą nuolatos čia gyventi, tačiau nutraukus santuoką planuoja grįžti į tėvynę ir ten likti visam laikui. Kosta Rikoje nekilnojamojo turto neturi, gyventi ten taip pat neturi kur, nes visus uždirbtus pinigus investavo į santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą Lietuvoje. Dėl minėtų priežasčių pageidauja, kad jam būtų sumokėta kompensacija. Ieškovas patvirtina, kad kreditorių neturi. Išlaikymo iš atsakovės neprašo. (1t.b.l.123-129).

Atsiliepimas

Atsakovė S. K. atsiliepimu į ieškinį nurodo, jog nesutinka, kad santuoka iširo tik dėl jos kaltės. Visada atsakovė rūpinosi šeima, savo pareigų neignoravo ir atliko jas tinkamai. Situacija šeimoje pasikeitė, kai atsakovė prarado darbą. Negalėdama jo susirasti Lietuvoje, atsakovė išvyko dirbti į užsienį. Tai įvyko 2010 m. gegužės mėn. Ieškovas nuo 2011 m. rugsėjo mėn. negyvena šeimos bute, nes išėjo pas kitą moterį, su kuria ir gyvena jau eilę metų. Mano, kad santuoka iširo būtent dėl ieškovo kaltės, nes jis susirado kitą moterį ir gyvena su ja. Atsakovė nesutinka, kad visas santuokoje įgytas turtas būtų priteistas jai natūra, o ieškovui išmokant ½ turto vertės kompensaciją. Atsakovė nepajėgi išmokėti tokio dydžio kompensacijos, todėl prašo visą turtą padalinti šalims po lygiai, t.y. po ½ dalį (1t.b.l.144-146).

Šalies argumentai

Atsakovė priešieškiniu prašo: 1) nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės; 2) po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes; 3) ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti: žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (vertė 9 730 Eur); 42/100 dalis 66,90 kv.m. bendro ploto buto su rūsiu, esančio Gabijos g. 23-6, Vilniuje (buto vertė 53 300 Eur, dalies vertė 22 386 Eur; automobilius: Fiat Uno, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 50 Eur vertės ir (duomenys neskelbtini) valst.Nr. (duomenys neskelbtini), 50 Eur vertės, t.y. viso turto natūra už 32 216 Eur; 4) atsakovei S. K. asmeninės nuosavybės teise priteisti natūra 58/100 dalis 66,90 kv.m. bendro ploto buto su rūsiu, esančio Gabijos g. 23-6, Vilniuje (buto vertė 53 300 Eur, dalies vertė 30 914 Eur) bei priteisti iš ieškovo 651 Eur piniginę kompensaciją, t. y. iš viso turto už 31 565 Eur; 5) nustatyti tokią naudojimosi butu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką: ieškovui paskirti kambarį, pažymėtą plane indeksu 6-3, kurio plotas 12,90 kv.m. bei tamsų kambarį, pažymėtą indeksu 6-8 (plotas 3,18 kv.m.); atsakovei paskirti kambarį, pažymėtą plane indeksu 6-4, kurio plotas 9,92 kv.m. ir kambarį, pažymėtą plane indeksu 6-7, kurio plotas 17,02 kv.m.; bendro naudojimosi patalpomis, t.y. koridoriumi (indeksas plane 6-1, plotas 10,96 kv.m.), virtuvė (indeksas plane 6-2, plotas 9,45 kv.m.), vonia (indeksas plane 6-5, plotas 2,55 kv.m.), tualetu (indeksas plane 6-6, plotas 0,92 k.m.) ir rūsiu nustatytinas naudojimasis bendrai; 6) priteisti iš ieškovo atsakovės naudai už jos įvykdytas solidarias prievoles 2 677,58 Eur; 7) priteisti iš ieškovo atsakovės naudai visas bylinėjimosi išlaidas (1t. b.l.148-153).

Nurodė, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, nes būtent ieškovas 2011 metų rugsėjo mėnesį paliko šeimos namus ir išėjo gyventi pas kitą moterį, kai atsakovė 2010 metais buvo išvykusi dirbti į užsienį, nes Lietuvoje neteko darbo, o susirasti kito niekaip nepavyko. Dar prieš atsakovei išvykstant dirbti į užsienį, ieškovas 2010 metais susitikinėjo su kita moterimi užsienyje (Bulgarijoje). Atsakovė nesutinka, kad visas santuokoje įgytas turtas jai būtų priteistas natūra, ieškovui išmokant ½ dalį viso turto vertės kompensacijos. Mano, kad santuokoje įgytas turtas turi būti padalintas tokiu būdu: ieškovui priteisiant natūra žemės sklypą, 42/100 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), transporto priemones (nesutinka su ieškovo reikalavimu, kad jai nebūtų priteisiama ½ automobilių vertės kompensacija); atsakovei priteisiant 58/100 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Taip pat atsakovė prašo nustatyti naudojimosi butu tvarką, nurodytą atsakovės 5 punkto priešieškinio reikalavime. Ieškovas ilgą laiką nevykdo savo pareigų, susijusių su solidariomis prievolėmis, t.y. su turimo turto išlaikymu, priežiūra, nemoka mokesčių, rinkliavų ir kt. įmokų. Per gyvenimo skyrium laikotarpį, t.y. nuo 2011 m. rugsėjo iki šiol solidarias prievoles (žemės mokestį, rinkliavas sodininkų bendrijai bei mokesčius, skaičiuojamus nuo buto ploto) iš esmės mokėjo atsakovė, nes ieškovas yra įvykdęs tik dalį prievolių, t.y. sumokėjęs sodininkų bendrijai 198,40 Eur. UAB „Vilniaus energija“ yra sumokėjusi už laikotarpį nuo 2011-09 iki šiol iš viso 3 834,28 Eur. UAB „Pašilaičių būstas“ yra sumokėjusi už suteiktas paslaugas už laikotarpį nuo 2011-09 iki šiol 1 423,84 Eur. Sodininkų bendrijai „Žalesa“ už minėtą laikotarpį yra sumokėjusi 470,84 Eur. Iš šios sumos 272,44 Eur sumokėjo atsakovė, o 198,40 Eur sumokėjo ieškovas. Kiekvienam bendraturčiui tenkanti mokėti dalis sudaro 235,42 Eur, todėl iš ieškovo atsakovės naudai priteistina 37, 02 Eur. VMI sumokėta 23 Eur žemės mokesčio. Viso iš ieškovo prašo priteisti 2 677,58 Eur sumą už įvykdytą solidariąją šalių prievolę (1t.b.l.148-153).

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepime į atsakovės priešieškinį nurodė, jog nesutinka, kad santuoka iširo dėl jo kaltės, nes atsakovė 2010 m. gegužės mėnesį išvyko iš šeimos namų ir paliko ieškovą vieną su dukromis, iš kurų viena buvo nepilnametė. Ieškovui vienam teko rūpintis šeima, dukromis. Ieškovui išsikėlus iš šeimos būsto, jame nuolat gyveno nuomininkai ir dukra L. H.. Tuo metu dukra lankė dvyliktą klasę, jai buvo sunku susikaupti ir mokytis namuose, nes nuolat bute buvo svetimi žmonės - nuomininkai, todėl ieškovas dukros prašymu buvo priverstas jai išnuomoti butą, kad dukra kuo geriau baigtų mokyklą ir galėtų įstoti į universitetą. Ieškovas dukrai ne tik mokėjo už buto nuomą, bet ir mokėjo korepetitoriams už papildomas matematikos pamokas. Ieškovas visapusiškai rūpinosi tuo metu savo nepilnamete dukra, viso dukros išlaikymui jis išleido 11 171,98 Eur, todėl visiškai nesutinka su atsakovės argumentais, kad jis visiškai neprisidėjo prie šeimos išlaikymo. Su atsakovės siūlomu turto padalinimu kategoriškai nesutinka, nes šalių santykiai yra labai sudėtingi ir komplikuoti. Atsakovė yra išvykusi iš Lietuvos ir su ieškovu visiškai nebendrauja, slepia savo gyvenamąją vietą, todėl šalys negali bendrai valdyti ir naudoti turto, t.y. buto, esančio (duomenys neskelbtini) pagal atsakovės pateiktą pasiūlymą. Kad atsakovė yra sudėtingo charakterio liudija ir tai, kad ji vengė priimti teismo siunčiamus procesinius dokumentus, o teismo procesinius dokumentus antstoliui įteikus atsakovės dukrai juos grąžino teismui, nors dukra vyko į susitikimą su atsakove ir buvo visos sąlygos tuos dokumentus perduoti. Atsakovei 2010 m. išvykus ir palikus ieškovą, o vėliau 2011 m. ieškovui išsikėlus iš šeimos buto jis buvo informuotas, kad bute gyvena nuomininkai, todėl jokių komunalinių mokesčių mokėti nereikia. Atsakovė vieną kartą kreipėsi į ieškovą, kad jis padėtų atgauti 110 Eur skolą iš nuomininko už gyvenimą bute (tai patvirtina faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas). Atsakovės siūlymas ieškovui natūra priteisti 0,078 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). yra nepriimtinas, kadangi remiantis Lietuvos Respublikos galiojančiais įstatymais, žemės ūkio paskirties žemę gali įsigyti užsieniečiai siekiantys ūkininkauti Lietuvoje, kurie turi patirtį, šioje veikloje ir gali pateikti tai įrodančius dokumentus Nacionalinei žemės tarnybai. Siekiant įregistruoti žemės ūkio paskirties sklypo nuosavybę, ieškovas kaip užsienietis negali pateikti reikalaujamų dokumentų, kadangi neturi ūkininkavimo patirties (2t. b.l.4-8).

2017-01-30 vykusio teismo posėdžio metu, ieškovas palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, jog atsakovė jo neinformavusi 2010 m. balandžio mėnesį išvyko iš šeimos namų. Jis liko gyventi su dukromis, kurių viena buvo nepilnametė. Šeimos poreikiais jis rūpinosi, t.y. teikė dukroms išlaikymą, mokėjo buto komunalinius mokesčius. Tuo metu, nepilnametei dukrai Luizai jis skirdavo į mėnesį po 200 Eur. Taip pat jai išnuomojo butą, nes šeimos bute gyveno nuomininkai ir dukra negalėjo normaliai mokytis. Taip pat sumokėjo už jos vairavimo kursus, mokėjo už jos telefoną. Vien dukros išlaikymui, kai atsakovė buvo išvykusi jis sumokėjo 11 171,98 Eur. 2011 metais jis taip pat išėjo iš šeimos namų, nes susirado kitą moterį – Bulgarijos pilietę, su kuria kartu ir gyvena iki šiol. Sutiktų, jog butas būtų priteistas jam natūra, o atsakovei sutiktų sumokėti ½ dalį buto vertės. Sugebėtų atsakovei sumokėti kompensaciją per 30d. nuo teismo sprendimo priėmimo. Lėšų kompensacijai sumokėti gautų pasiskolinęs iš draugų. Nesutinka apmokėti atsakovei ½ dalį buto komunalinių mokesčių, nes nuo 2011 m. jis tame bute negyveno, jo paslaugomis nesinaudojo. Jo žiniomis ilgą laiką bute gyveno nuomininkai, kurie mokėjo nuomą atsakovei. Su atsakovės siūlomu turto padalijimu nesutinka, nes jis neketina gyventi Lietuvoje, nori gauti kompensaciją ir įsigyti turtą savo gimtinėje.

2017-01-30 vykusio teismo posėdžio metu apklausta liudytoja A. K. – L., kuri yra šalių dukra, nurodė, kad atsakovė prieš 5–6 metus išvyko į Didžiąją Britaniją, nes Lietuvoje nebuvo darbo. Santykiai tarp tėvų, dar prieš išvykstant atsakovei į Angliją, nebuvo geri, nes tėvai gyveno atskiruose kambariuose. Ieškovas rūpinosi nepilnamete L.: mokėjo už automobilio kursus teisėms įsigyti, samdė korepetitorius, duodavo jai pinigų. Liudytoja mokėjo buto, esančio (duomenys neskelbtini) komunalinius mokesčius, kuriuos duodavo ieškovė (motina), o ji iš savo sąskaitos apmokėdavo visus reikiamus mokesčius. Butas nuomotas nebuvo, tačiau kai atsakovė išvyko, ieškovas į šeimos butą atvedė savo draugą, kuris nuomojo kambarį ir už nuomą mokėjo, kiek galėjo, t.y. 500 Lt (144,81 Eur), tačiau ne visada galėjo tokios sumos mokėti.

2017-01-30 vykusio teismo posėdžio metu apklausta liudytoja Luiza H. K., kuri yra šalių dukra, nurodė, jog atsakovė 2010 m. išvyko į Didžiąją Britaniją, nes susirado darbą. Prieš išvykstant tėvų santykiai buvo blogi, jie nuolat pykosi. Ieškovas ja rūpinosi: teikė išlaikymą, nuomojo jai butą, samdė korepetitorius, sumokėjo už vairavimo kursus. Prie jos išlaikymo prisidėjo ir atsakovė, tačiau ieškovo indėlis į jos išlaikymą buvo didesnis.

2017-03-17 vykusio teismo posėdžio metu, atsakovės atstovas palaikė priešieškinį jame nurodytais motyvais, papildomai nurodė, jog ieškovas kaltas dėl santuokos iširimo, nes susirado kitą moterį. Atsakovė nepajėgi išmokėti kompensacijos ieškovui. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas pateikė buto individualų vertinimą, kurio vertė 61 300 Eur. Abi šalys nėra pajėgios viena kitai išmokėti virš 30 000 Eur kompensaciją, todėl turtas turi būti dalinamas natūra. Atsakovė ketina grįžti į Lietuvą ir tame bute gyventi. Kai šalys gyveno skyrium, atsakovė mokėjo buto išlaikymo mokesčius, todėl ji ir prašo priteisti iš ieškovo ½ dalį jos sumokėtų mokesčių, nes abu bendraturčiai privalo išlaikyti turtą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Priešieškinis tenkinamas iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo

CK 3.60 str. nustatyta, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. CK 3.60 str. 2 d. kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. Sutuoktinio pareigas numato CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 str. Tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Įstatyme įtvirtintas sutuoktinių lygiateisiškumas reiškia ne tik vienodas teises, bet ir vienodas pareigas bei atsakomybę už visą šeimą. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada, tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali priešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Lojalumas kartu reiškia protingą toleranciją ir pakantumą, be kurių neįmanomas šeimos gyvenimas. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 str. 3 d.). CK 3.60 str. 3 d. numatytais atvejais kito sutuoktinio kaltę įrodinėjančiam sutuoktiniui pakanka įrodyti tik patį faktą, su kuriuo siejama sutuoktinio kaltės prezumpcija.

Žemesnės instancijos teismas

Šalys 1988-07-08 sudarė santuoką Vilniaus miesto CMS, akto įrašo Nr.2655 (1t.b.l.8). Sutuoktiniai skirtingai aiškina santuokos iširimo priežastis. Ieškovas nurodo, kad dėl santuokos iširimo yra kalta atsakovė, o atsakovė, kad kaltas ieškovas. Tad šalys turi įrodyti vienas kito kaltę dėl santuokos iširimo. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

Abu sutuoktiniai dėl susiklosčiusios padėties kaltina vienas kitą. Ieškovas kaltina atsakovę, jog ši 2010 metais, nieko neįspėjusi, paliko šeimos namus ir išvyko į Didžiąją Britaniją. Atsakovė kaltino ieškovą, jog šis 2011 metų rugsėjo mėnesį paliko šeimos namus ir išėjo gyventi pas kitą moterį, kai atsakovė 2010 metais buvo išvykusi dirbti į užsienį, nes Lietuvoje neteko darbo, o susirasti kito niekaip nepavyko. Šalys neabejotinų įrodymų, pagrindžiančių santuokos iširimą dėl vieno iš sutuoktinio kaltės nepateikė (CPK 178 str.). Iš šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų seka, kad sutuoktiniai nesutarė, konfliktai tarp jų kilo iki jų gyvenimo skyrium pradžios, t.y. iki atsakovei išvykstant į užsienį šalys gyveno atskiruose kambariuose ir tarp jų kilo konfliktai. Išvykus atsakovei į užsienį, ieškovas 2011 m. rugsėjo mėnesį išėjo gyventi pas kitą moterį. Kiekvienas rūpinosi savimi. Abu nusprendė gyventi atskirai. Abu pripažįsta, kad gyvena atskirai nuo 2011 m. rugsėjo mėnesio. Tad jie skyrium gyvena pakankamai ilgą laiką ir toks gyvenimas atskirai juos matomai abu tenkino. Teismo vertinimu, abiem sutuoktiniams pristigo supratimo ir tolerancijos, jie kilusių problemų neketino spręsti abipusių nuolaidų būdu, t.y. šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, nesiekė tarpusavio supratimo, nedemonstravo moralinės pagarbos viena kitai, nedėjo pakankamai pastangų kurti bendrą santuokinį gyvenimą, kaltino viena kitą.

Byloje surinkti įrodymai nėra pakankami padaryti pagrįstai išvadai, kad šalių bendras gyvenimas tapo negalimas vien tik dėl ieškovo ar atsakovės netinkamo elgesio, priešingai nurodytos aplinkybės patvirtina, kad abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai ir elgesys nulėmė santuokos iširimą. Šiuo atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Abu sukūrė tokią situaciją savo pasirinkimu, nesupratimu, nekreipimu dėmesio į norus, lūkesčius, kai bendrai neaptariama, ko norima ir tikimasi, kaip įsivaizduoja bendrą gyvenimą. Lojalumo pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t.y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėl to turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas dėl ko teismas pripažįsta, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.49 str. 2 d., 3.61 str.2 d.).

Abi šalys pripažįsta ir teismas laiko įrodytu, kad sutuoktiniai skyrium gyvena nuo 2011 metų rugsėjo mėnesio (CPK 186, 187 str. str.).

Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos pavardės – ieškovui K., atsakovei K. (CK 3.69 str.).

Dėl tarpusavio išlaikymo

Nenustačius, kad sutuoktiniams būtų reikalingas išlaikymas, po santuokos nutraukimo šalims sau išlaikymo nereikalaujant, nes abu yra sveiki ir darbingi, išlaikymas nepriteisiamas (CK 3.72 str.).

Dėl turto padalinimo

Proceso įstatymu yra numatyta, kad nutraukiant santuoką yra išsprendžiamas ir sutuoktinių santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas (CPK 382 str. 4 p.). Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 str.). Sprendžiant sutuoktinių ginčą dėl santuokoje įgyto turto jiems padalijimo, pirmiausiai nustatytina visa dalintino turto masė, atribotinas turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, ir įgytas nesant santuokoje (priklausantis asmeninės nuosavybės teise), sudarytinas turto bei kompensacijų balansas (CK 3.118 str.). Turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo bet kurio jų vardu, taip pat ir santuokos metu gautos pajamos (tiek ir iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto, tiek ir iš jų abiejų bendros ar kiekvieno atskirai veiklos, arba darbines veiklos) yra bendroji jų jungtinė nuosavybė iki tol, kol šis turtas nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 str., 3.88 str. 1 d.).

Šeimos bylose teismas, spręsdamas turto padalijimo klausimus, nėra suvaržytas sutuoktinių reikalavimų, nes turi užtikrinti visų bylos dalyvių teisėtų interesų pusiausvyrą, maksimaliai eliminuojant galimybę sutuoktiniams siekti palankesnio turto padalijimo rezultato vienas kito ar kreditorių sąskaita.

Teismas konstatuoja, jog sutuoktiniai santuokos metu įgijo: butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, 0,0768 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)., transporto priemonę Fiat Uno, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1t.b.l.13-14,15,16,17).

Žemesnės instancijos teismas

Ginčo tarp šalių, jog aukščiau nurodytas turtas šalims priklauso bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nėra, nes jis įgytas santuokos metu.

Ginčas tarp šalių kilo dėl nekilnojamųjų daiktų padalinimo. Ieškovas prašo visus nekilnojamuosius daiktus priteisti ieškovei, jam išmokant ½ dalį turto vertės kompensaciją, o atsakovė prašo žemės sklypą natūra priteisti ieškovui, jai išmokant ½ dalį žemės sklypo vertės kompensacijos, o butą padalinti tokiu būdu : ieškovui priteisti 42/100 dalis, o atsakovei 58/100 dalis buto, kurio bendras plotas 66,90 kv.m, su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini). Ginčo dėl žemės sklypo vertės tarp šalių nėra. Abi šalys vadovavosi vidutine rinkos verte, t.y. 9 730 Eur (1t.b.l.131). Atsakovė į bylą pateikė buto, esančio (duomenys neskelbtini), turto vertinimo ataskaitą, kurioje turto vertė nurodyta 61 300 Eur (2t.b.l.116-140). Teismo posėdžio metu ieškovo atstovės prieštaravimų dėl minėto turto vertės nereiškė. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė pateikė į bylą individualaus nekilnojamojo turto įvertinimo 2017-03-13 ataskaitą Nr. NT–17-03-10 (2t. b. l. 116-140), o ieškovas nenuginčijo individualaus vertinimo rezultatų, todėl teismas vadovaujasi minėtos vertinimo ataskaitos verte.

Žemesnės instancijos teismas

Nors ieškovas pageidavo, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) būtų priteistas atsakovei, jam išmokant ½ dalį buto vertės kompensaciją, tačiau teismas sprendžia, kad atsakovė tokio dydžio (30 650 Eur) kompensacijos sumokėti negali, tai patvirtina į bylą pateikta pažyma apie jos pajamas, kurios per 2015 metus sudarė 12 683,17 £ (2t.b.l. 65-66). Nors ieškovas, 2017-01-30 vykusio teismo posėdžio metu, sutiko, jog ginčo butas natūra būtų priteistas jam, o atsakovei sumokant kompensaciją, tačiau akivaizdu, jog atsakovas tokių lėšų neturi, nes 2017-03-17, vykusio teismo posėdžio metu ieškovo atstovė nurodė, kad atsakovė galėtų pasiimti kreditą iš banko, pateikė į bylą Swedbank, AB ir SEB banko informacijas apie paskolų gavimą (2t.b.l.114-115), tačiau įpareigoti atsakovę skolintis lėšas, kad ji sumokėtų kompensaciją ieškovui teismas neturi pagrindo.

CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, kad turto padalijimo natūra principas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Kiti ne natūra padalijimo būdai gali būti taikomi tik kai yra pakankamai rimtas pagrindas, patvirtinantis padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2009-12-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2009).

CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik įstatymo numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Atsakovė dalijant butą prašo nukrypti nuo lygių dalių principo ir priteisti ieškovui 42/100 dalis, o atsakovei 58/100 dalis buto, kurio bendras plotas 66,90 kv.m, su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą padalijant santuokinių turtą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Teismas, įvertinęs šalių reikalavimus dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo turto padalijimo būdo, atsižvelgdamas į tai, kad nei viena šalis nepajėgi iš karto sumokėti ½ dalies kompensacijos už jai didesnės vertės priteistą santuokoje įgytą turtą vadovaudamasis CK 3.127 str. 3 d. numatytu prioritetu turto padalijimui natūra, kaip labiausiai atitinkančiu ir saugančiu savininko teises, butą, esantį (duomenys neskelbtini), dalina lygiomis dalimis po ½ dalį ieškovui ir atsakovei. Teismo vertinimu toks turto padalinimas maksimaliai atitiktų šalių interesus. Darytina išvada, kad santuokoje įgyto turto padalijimas natūra, pripažįstant, kad šalims priklauso lygiomis dalimis, nesukels sunkumų turtą valdyti ir naudotis bendrai bei nesudarys sąlygų ginčams kilti ateityje, o tolesni buvusių sutuoktinių santykiai bus grindžiami nuosavybės tvarkymo ir naudos gavimo interesais, racionalumu ir skaičiavimu.

Siekiant išlaikyti nuosavybės socialinį ir ekonominį vertingumą bei užkirsti kelią naujiems buvusių sutuoktinių tarpusavio konfliktams, esant sutuoktinių reikalavimui, teismas nustato ir padalyto gyvenamojo namo naudojimosi tvarką (CK 4.81 str.). Atsakovė prašė nustatyti naudojimosi butu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką: ieškovui paskirti kambarį, pažymėtą plane indeksu 6-3, kurio plotas 12,90 kv.m. bei tamsų kambarį, pažymėtą indeksu 6-8 (plotas 3,18 kv.m.); atsakovei paskirti kambarį, pažymėtą plane indeksu 6-4, kurio plotas 9,92 kv.m. ir kambarį, pažymėtą plane indeksu 6-7, kurio plotas 17,02 kv.m.; bendro naudojimosi patalpomis, t.y. koridoriumi (indeksas plane 6-1, plotas 10,96 kv.m.), virtuvė (indeksas plane 6-2, plotas 9,45 kv.m.), vonia (indeksas plane 6-5, plotas 2,55 kv.m.), tualetu (indeksas plane 6-6, plotas 0,92 k.m.) ir rūsiu nustatytinas naudojimasis bendrai.

Ieškovas nepateikė jokios daiktu naudojimosi tvarkos, nesiūlė savo variantų, nors teismas ne kartą siūlė tai padaryti, tačiau šiuo klausimu ieškovas buvo pasyvus, net nesvarstė ir teismui neteikė, net alternatyvaus galimo sprendimo dėl šio reikalavimo. Dėl savo nuomonės neišsakymo, šiuo konkrečiu klausimu, ieškovas pats turi prisiimti atsakomybę, o teismas nemato priežasčių nesiremti atsakovės prašoma nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka. Teismas tenkina atsakovės prašymą ir nustato, jog ieškovas naudosis kambariu, pažymėtu plane indeksu 6-3, kurio plotas 12,90 kv.m. bei tamsiu kambariu, pažymėtu indeksu 6-8 (plotas 3,18 kv.m.); atsakovė naudosis kambariu, pažymėtu plane indeksu 6-4, kurio plotas 9,92 kv.m. ir kambariu, pažymėtu plane indeksu 6-7, kurio plotas 17,02 kv.m.; bendro naudojimosi patalpomis, t.y. koridoriumi (indeksas plane 6-1, plotas 10,96 kv.m.), virtuve (indeksas plane 6-2, plotas 9,45 kv.m.), vonia (indeksas plane 6-5, plotas 2,55 kv.m.), tualetu (indeksas plane 6-6, plotas 0,92 k.m.) ir rūsiu pažymėtu plane indeksu 6-4, kurio plotas 9,92 kv.m., šalys naudosis bendrai.

Atsakovė prašo santuokoje įgytą 0,0768 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). priteisti natūra ieškovui jai išmokant ½ dalį daikto vertės kompensaciją. Ieškovas prašo priteisti minėtą žemės sklypą atsakovei, nes remiantis Lietuvos Respublikos galiojančiais įstatymais, žemės ūkio paskirties žemę gali įsigyti užsieniečiai siekiantys ūkininkauti Lietuvoje, kurie turi patirtį, šioje veikloje ir gali pateikti tai įrodančius dokumentus Nacionalinei žemės tarnybai. Ieškovas yra Kosta Rikos pilietis, todėl priteisus jam minėtą žemės sklypą natūra negalės šio žemės ūkio paskirties sklypo valdyti, naudoti ir disponuoti.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 str. 3 d. įtvirtinta, kad žemę nuosavybėn užsienio subjektai gali įsigyti pagal konstitucinį įstatymą. 2014 m. balandžio 24 dieną priėmus Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo pakeitimo įstatymą patvirtinta nauja Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (toliau – Įstatymas) redakcija – žemės įsigijimas užsieniečiams įmanomas, tačiau kartu įteisinami saugikliai, patvirtinama žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo tvarka. Pirmiausia reikėtų paminėti, kad galimybė įsigyti žemės ūkio paskirties žemę atsirado tik tiems užsienio subjektams, kurie atitinka europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus. Tokius kriterijus atitinkantys subjektai yra užsienio juridiniai asmenys, taip pat kitos užsienio organizacijos, įsteigtos: valstybėse Europos Sąjungos narėse arba valstybėse, sudariusiose Europos sutartį (Asociacijos sutartį) su Europos bendrijomis bei jų šalimis narėmis valstybėse Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) narėse bei valstybėse Europos ekonominės erdvės susitarimo dalyvėse, nurodytų valstybių piliečiai ir šių užsienio valstybių nuolatiniai gyventojai, taip pat Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, neturintys Lietuvos Respublikos pilietybės. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovas A. K. B., būdamas Kosta Rikos piliečiu, neturi teisės įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypo Lietuvos Respublikoje. Tokiu būdu, ieškovo reikalavimas šioje dalyje tenkinamas priteisiant atsakovei natūra 0,0768 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. 4170-1823-0340, esantį Pranciškonių 7-oji g. 29, Riešės sen., Vilniaus r. sav., o ieškovui iš atsakovės priteistina 4 865 Eur kompensacija už atsakovei atitenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį.

Ginčo, dėl transporto priemonių: Fiat Uno, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 50 Eur vertės ir (duomenys neskelbtini) valst.Nr. (duomenys neskelbtini), 50 Eur vertės, tarp šalių nėra, todėl šios transporto priemonės priteisiamos pagal realų jų naudojimą ieškovui, o atsakovei iš ieškovo priteisiama 50 Eur kompensacija (CK 3.127 str. 3d.). Nors ieškovas prašė minėtas transporto priemones pripažinti jo asmenine nuosavybe, nepriteisiant atsakovei kompensacijos, tačiau jokių įrodymų, kad minėtą turtą jis įgijo už asmenines lėšas nepateikė, transporto priemonės įgytos šalims gyvenant santuokoje ir vedant bendrą ūkį (1t.b.l.13-14, 2t. b.l.146-149), todėl yra šalių bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 str. 1d.1p.).

Atlikus abiejų šalių užskaitą iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 4 815 Eur kompensacija už atsakovei atitenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį.

Dėl ieškinio reikalavimo atsisakymo

Ieškovas patikslintame ieškinyje atsisako reikalavimo į kompensaciją už namą, kuris buvo pastatytas žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Nurodo, jog minėtame žemės sklype, santuokos metu šalys pradėjo statytis namą, tačiau jis nebuvo įteisintas. Ieškovas kreipėsi į turto vertintojus, tačiau jie atsisakė atlikti preliminarų namo vertinimą, nes ieškovas neturi jokių namo dokumentų. Ieškovas taip pat šiuo metu neturi finansinių galimybių samdyti ekspertus, namo rinkos vertei nustatyti, todėl ieškovas atsisako reikalavimo į kompensaciją už namą. Bet kurioje proceso stadijoje ieškovas gal pareikšti, kad jis atsisako ieškinio (ar dalies jo reikalavimų) (CPK 140 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas atsisako šio reikalavimo, teismas priima atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukia (CPK 140 str. 1 d., 293 str. 4 p.).

Dėl kreditorinių įsipareigojimų

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys kreditorinių įsipareigojimų neturi (1t. b.l. 47-50).

Dėl atsakovės sumokėtų mokesčių.

Atsakovė prašo priteisti iš ieškovo laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo mėnesio iki šiol už jos įvykdytas solidarias prievoles ( žemės mokestį, rinkliavas sodininkų bendrijai bei mokesčius už buto išlaikymą). Nurodo, jog už nurodytą laikotarpį atsakovė viena vykdė šalių solidarias prievoles, o ieškovas yra įvykdęs tik dalį tokių prievolių, t.y. sumokėjęs sodininkų bendrijai 198,40 Eur. Atsakovė UAB „Vilniaus energija“ yra sumokėjusi už buto šildymą 3 834,28 Eur, todėl iš ieškovo priteistina ½ dalis šios sumos, t.y. 1 917,14 Eur. UAB „Pašilaičių būstas“ yra sumokėjusi už suteiktas paslaugas 1 423,84 Eur, todėl iš ieškovo priteistina ½ dali šios sumos, t.y. 711,92 Eur. Sodininkų bendrijai „Žalesa“ yra sumokėjusi 470,84 Eur. Iš šios sumos 272,44 Eur sumokėjo atsakovė, o ieškovas sumokėjo 198,40 Eur. Kiekvienam tenkanti mokėti dalis sudaro 235,42 Eur, todėl iš ieškovo atsakovės naudai priteistina 37,02 Eur. VMI buvo sumokėta 23 Eur žemės mokesčio, todėl iš ieškovo priteistina dalis sudaro 11,50 Eur. Viso iš ieškovo atsakovės naudai priteistina 2 677,58 Eur suma (1t.b.l.154-179, 2 t. b.l. 87-112).

Ieškovas su šiuo atsakovės reikalavimu nesutiko, motyvuodamas tuo, jog atsakovei nuo 2010 metų išvykus iš šeimos namų, jis vienas išlaikė šeimą, vien dukros L. išlaikymui yra išleidęs 11 171,98 Eur. Pažymėtina, kad nepilnamečio ir pilnamečio šalių vaiko išlaikymas nėra susijęs su ieškovo pareiga taip pat išlaikyti nekilnojamąjį turtą. Dėl tos priežasties atmestinas ieškovo argumentas, kad jo teiktas išlaikymas dukrai turi būti užskaitytas, kaip minėto nekilnojamojo turto išlaikymas.

Pažymėtina, kad bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia ne iškėlus bylą dėl santuokos nutraukimo teisme, o teismo sprendimu padalijus bendrą turtą (CK 3.100 str.6p.). Įstatymo nuostata, kad bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimas sukelia pasekmes sutuoktinių turtinėms teisėms ir pareigoms (CK 3.67 str.1d.), neturi įtakos sutuoktinių tarpusavio prievolėms. Teismas sprendžia, kad abu sutuoktiniai turi vienodą pareigą išlaikyti bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Galiojant prezumpcijai, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios, vadovaujantis CK 4.76 straipsnio nuostatomis, konstatuotina, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą.

Pasisakydamas dėl šeimos iširimo bei spręsdamas sutuoktinio kaltės klausimą, teismas nustatė, kad sutuoktiniai skyrium pradėjo gyventi nuo 2011 metų rugsėjo mėnesio, todėl santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo 2011 metų rugsėjo mėnesio, kai jie nustojo vesti bendrą ūkį (CK 3.67 str. 2 d., 3.127 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, kad minėtu laikotarpiu atsakovė yra sumokėjusi mokesčių, kurių dydžio ieškovas neginčijo, susijusiu su buto išlaikymu, žemės mokestį, rinkliavas sodininkų bendrijai, viso 5 751,96 Eur, ½ dalis sudarytų 2 875,98 Eur ir minusavus ieškovo sumokėtą mokestį sodininkų bendrijai „Žalesa“ (198,40 Eur), viso ieškovui tenkanti mokesčių dalis sudarytų 2 677,58 Eur (1t.b.l.154-179, 2 t. b.l. 87-112). Tokiu būdu, iš ieškovo atsakovės naudai priteistina pusė jos sumokėtų mokesčių – 2 677,58 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: už ieškinį sumokėjo 200 Eur žyminio mokesčio, likusi dalis žyminio mokesčio buvo atidėta iki teismo sprendimo priėmimo (1t. b. l. 2, 67,133). Įrodymų apie išlaidas advokato pagalbai apmokėti nepateikė.

Atsakovė patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: už priešieškinį sumokėjo 793 Eur žyminio mokesčio (1t. b. l. 179). Išlaidos advokato pagalbai apmokėti sudaro 1730 Eur, iš kurių 1 180 Eur advokatės Inos Navickienės pagalbai apmokėti, išlaidos advokato Alfred Sokolovski pagalbai apmokėti – 550 Eur (2t. b. l. 56,60,61,62,,63,141,142).

Patenkinus ieškinį ir priešieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d., 98 str. 1 d.). Kadangi santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės žyminis mokestis šioje dalyje nei vienai iš šalių nepriteisiamas.

Žyminis mokestis šalims skaičiuojamas į valstybės biudžeto pajamas nuo pareikštų reikalavimų ir priteisto turto vertės bei patenkintų reikalavimų, išskaičiavus jau sumokėtą žyminį mokestį. Patenkinus atsakovės reikalavimus dėl 2 677,58 Eur skolos priteisimo ir nustačius buto naudojimosi tvarką iš ieškovo atsakovės naudai priteisiamas 91 Eur ( 2677,58 Eur x 3 proc x 75 proc. + 31 Eur) žyminis mokestis, nes priešieškinis paduotas elektroninėmis ryšių priemonėmis (CPK 80 str. 1d. 1p.,5p., 7d. ). Ieškovui priteisus turto už 35 565 Eur jis į valstybės biudžetą turi sumokėti 1 000 Eur (CPK 80 str. 1d.1p.) žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra sumokėjęs 200 Eur žyminį mokestį, teismas įskaito sumokėtą žyminį mokestį (paliekant valstybės biudžete 41 Eur už santuokos nutraukimą), todėl bendra ieškovui mokėtina suma į valstybės biudžetą sudaro 841 Eur žyminio mokesčio.

Atsakovei priteisus turto už 35 565 Eur ji į valstybės biudžetą turi sumokėti 750 Eur žyminio mokesčio, nes priešieškinis paduotas elektroninėmis ryšių priemonėmis (CPK 80 str.1d.1p.,7d.). Atsakovei atmetus dalies reikalavimą priteisti butą 58/100 dalis (buto vertė 61 300 Eur, dalies vertė 35 554 Eur), o ieškovui 42/100 dalis (buto vertė 61 300 Eur, dalies vertė 25 746 Eur), skirtumas 9 808 Eur, ji į valstybės biudžetą turėtų sumokėti 221 Eur žyminį mokestį (CPK 80 str.1d.1p.,7d.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra sumokėjusi 793 Eur žyminį mokestį, teismas įskaito sumokėtą žyminį mokestį (paliekant valstybės biudžete 31 Eur už santuokos nutraukimą), todėl bendra atsakovei mokėtina suma į valstybės biudžetą sudaro 209 Eur žyminio mokesčio.

Ieškinys yra patenkintas 63%, o priešieškinis 81%, todėl iš ieškovo atsakovės naudai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos 1 401,30 Eur (1730 Eur x 81%) (CPK 88 str.1d.1p.,6p., 9p., 93 str.1d.,2d.). Viso atsakovės naudai iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos sudaro 1 492,30 Eur (1 401,30 Eur + 91 Eur).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nesudaro 3,00 Eur kiekvienam, todėl nepriteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270 straipsniais, 384-385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Priimti atsakovo A. K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atsisakymą nuo ieškinio dalyje dėl kompensacijos už namą priteisimo, kuris buvo pastatytas žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukti.

Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą 1988-07-08, Vilniaus miesto CMS, akto įrašo Nr. 2655, tarp A. K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui A. K. B. palikti pavardę – K. ir atsakovei S. K. palikti pavardę – K..

Ieškovui A. K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti asmeninės nuosavybės teise: ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); transporto priemones: Fiat Uno, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovui A. K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 4 815 Eur ( keturių tūkstančių aštuonių šimtų penkiolikos eurų) kompensaciją už atsakovei atitenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį.

Atsakovei S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti asmeninės nuosavybės teise: ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, 0,0768 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Priteisti atsakovei S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo A. K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 2 677,58 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų septyniasdešimt septynių eurų 58 ct) kompensaciją už atsakovės sumokėtus buto išlaikymo, žemės mokesčius, rinkliavas sodininkų bendrijai.

Nustatyti buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką: ieškovas A. K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) naudosis kambariu, pažymėtu plane indeksu 6-3, kurio plotas 12,90 kv.m. bei tamsiu kambariu, pažymėtu indeksu 6-8 (plotas 3,18 kv.m.); atsakovė S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudosis kambariu, pažymėtu plane indeksu 6-4, kurio plotas 9,92 kv.m. ir kambariu, pažymėtu plane indeksu 6-7, kurio plotas 17,02 kv.m.; bendro naudojimosi patalpomis, t.y. koridoriumi (indeksas plane 6-1, plotas 10,96 kv.m.), virtuve (indeksas plane 6-2, plotas 9,45 kv.m.), vonia (indeksas plane 6-5, plotas 2,55 kv.m.), tualetu (indeksas plane 6-6, plotas 0,92 k.m.) ir rūsiu pažymėtu plane indeksu 6-4, kurio plotas 9,92 kv.m., šalys naudosis bendrai.

Priteisti iš ieškovo A. K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1 492,30 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų 30 ct ) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo A. K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 841 Eur (aštuonių šimtų keturiasdešimt vieno euro) žyminio mokesčio, sumokant jį į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovės S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 209 Eur (dviejų šimtų devynių eurų) žyminio mokesčio, sumokant jį į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Ieškinį ir priešieškinį kitoje dalyje atmesti.

Išsiųsti įsiteisėjusio sprendimo kopiją Vilniaus miesto CM skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo patvirtinimo faktą.

Įsiteisėjusio sprendimo kopiją nusiųsti VĮ Registrų centras Vedybų sutarčių registrui, kad būtų įregistruotas sprendimu nustatytas turto pasidalijimo faktas.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Daina Knezevičienė