- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-08-18
- Bylos Nr.
- 1-180-927/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-58551-2015-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Bagdonienė
- Nukentėjusysis
- M. B.
- Kaltinamasis
- P. B.
- Advokatai
- Ramūnas Mikulskas, Svetlana Pronina
- Kategorijos
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 1.2.4.6.2.2Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas mažamečiui arba kankinant nukentėjusį asmenį (BK 140 str. 3 d.)
- 1.1.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.7.2.3Viešieji darbai (BK 46 str.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.1.15.3.3.1Civilinio ieškinio atmetimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.1.15.3.3.3Civilinio ieškinio palikimas nenagrinėtu (BPK 115 str. ir kt str.)
- 2.1.15.7Kiti su nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimu susiję klausimai
- 2.3.6.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.3.1Jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1d. 1p.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
P. B. (P. B.), a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d. Šalčininkų r., Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštojo išsimokslinimo, besiverčiantis individualia veikla, administracine tvarka baustas, neteistas, gyv. Vilniaus r., Bendorių k., (duomenys neskelbtini),
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 140 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 3 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. B. smurtaudamas nežymiai sužalojo šeimos narį, o būtent jis:
2015 m. spalio 17 d. apie 16.00 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), Bendorių k., Avižienių sen., Vilniaus r., kieme, šeimyninio konflikto su savo sutuoktine M. B. metu, tyčia sugriebęs M. B. rankas ir jas spausdamas, padarė poodines kraujosruvas rankose, tai yra sužalojimą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu,
t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis P. B. kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo neprisipažino. Paaiškino, kad tiriamo įvykio dieną su žmona konfliktavo nuo pat ryto. Jo sutuoktinė iš pat ryto įsiveržė į kambarį, pirmame aukšte, pradėjo agresyviai elgtis, varyti jį iš namų, stumdyti, mėtyti daiktus. Tokio žmonos elgesio nesitikėjo, galimai konflikto metu buvo sugriebęs jos rankas. Taip padarė, norėdamas ją apraminti. Be to nufilmavo visą konfliktą: kuomet ji daužė duris, net durų rankena buvo sulaužyta. Jis buvo sužalotas. Sužalojimai užfiksuoti. Tą dieną jis buvo išvažiavęs, po to prieš 16 val. vėl grįžo į namus. Žmona kalbėjo apie dviračius. Jis išbėgo iš namų, nes žmona pagrasino, kad pati nueis ir paims juos iš automobilio. Jis paskui ją nuėjo, filmavo žmoną. Žmona pirma pradėjo jį pulti, laikė jį už rankų. Konfliktas tęsėsi lauke. Žmona pagrėbė jam už marškinių, o jis pagavo jos rankas, kad nebūtų apdraskytas. Po to išsilaisvino, o bėgdamas apsisuko ir kliudė sūnų. Bandė jį pagauti, bet jam nepavyko ir sūnus parkrito. Nubrozdino rankas. Galimai jam pasirodė, kad buvo pastumtas tyčia, nes jis buvo ištiesęs rankas, norėdamas sūnų pagauti. Specialiai jo nestūmė. Sūnus atbėgo prie jų labai staigiai, atbėgo jam iš nugaros. Atsitrenkė į sūnų kairiu šonu. Nemano, kad žmonai galėjo atsirasti mėlynės nuo to, kad jis buvo sugriebęs jos rankas. Nes jis sugriebė nestipriai. Mėlynės galėjo atsirasti gal ir kitą dieną, kai atvažiavo jo tėvas ir įvyko konfliktas. Atvažiavo giminės, o žmona pradėjo aiškintis dėl skyrybų. Prasidėjo konfliktas, kurio iniciatorė buvo M. B.. Jo tėvas bandė ją sulaikyti. Kadangi nėra kaltas, su ieškiniu nesutinka (t. 2, b. l. 188-190).
Motyvuojamoji dalis
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis taip pat patvirtino, kad 2015-10-17 apie 16 val., namo kieme, esančio (duomenys neskelbtini), Bendorių k., Avižienių sen., Vilniaus r., nukentėjusiąją M. B. kieme laikė už rankų, siekdamas išvengti smurto naudojimo jo atžvilgiu, nes pasivijusi jį nukentėjusioji sugriebė ranka už marškinėlių, krūtinės srityje, o kita ranka bandė draskytis, todėl jis tuo metu pagavo jos rankas, nes jam grėsė realus pavojus, kadangi jau buvo sužalotas. Pagavęs M. B. rankas, atstūmė nuo savęs ir apsisukęs pradėjo bėgti. Tuo metu, nepastebėjęs atbėgusio sūnaus, su juo susidūrė, tačiau bandė sulaikyti sūnų rankomis (t. 2, b. l. 150). Šiuos parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2 b. l. 133-146).
Nors P. B. kaltu neprisipažino, jo kaltė įrodyta tokiais įrodymais:
-nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės bei mažamečio D. B. įstatyminės atstovės M. B. parodymais teisme, kad tarp jos ir vyro vyksta skyrybų procesas. 2015 m. spalio 17 d. grįžusi namo nerado dviračio. Paklausė savo vyro P. B., kur dviratis. Šis atsakė, kad nesupranta apie ką kalbama. Ji norėjo patikrinti. Nuėjo prie automobilio. Vyras neleido prieiti, pastūmė ją, laikė stipriai suėmęs už rankų. Nuo to jai liko mėlynės, jautė fizinį skausmą. Tuo metu pribėgo jų nepilnametis sūnus, prašė jos nemušti. Vyras pastūmė sūnų ir išvažiavo. Pastūmimą matė. Sūnus atbėgo jiems iš dešinės pusės. Vyras tuo metu laikė ją už rankų, o kai atbėgo sūnus – paleido ją ir pastūmė sūnų: ir šonu, ir rankomis. Sūnus pargriuvo, susimušė ranką. Jo ranka buvo visa apdraskyta, nes sūnus pargriuvo ant grindinio trinkelių. Ji iškvietė policiją. Buvo susijaudinusi, todėl kalbėjo tik apie dviračius, tačiau pareigūnai matė mėlynes ant rankų, nes jos iš karto atsirado. Kaip vyras ją laikė, matė jos motina ir kaimynė. Konfliktuoja su vyru todėl, kad jie skiriasi, vyras susirado kitą moterį ir jis bando išvežti visus vertingus daiktus iš namų. Į gydytojus kreipėsi tik 22 d., nes anksčiau negalėjo patekti. Pati ji kaltinamo nesužalojo, iš kur sužalojimai atsirado pas jį – ji nežino. Dėl šio įvykio patyrė pažeminimą, stresą, fizinį skausmą, vaikas tapo nervuotas, todėl prašo iš kaltinamo priteisti po 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Vaikas po įvykio turėjo gydytis: jam atsirado skrandžio uždegimas, skundėsi pilvo skausmais, reikėjo lankytis pas psichologą, gydytojai konstatavo, kad skausmai nervinio pobūdžio (t. 3 b. l. 183-186).
Nukentėjusiosios parodymai nėra nuoseklūs, nes ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 69) ji nurodė, kad kieme įvyko susistumdymas. Kai jie stumdėsi su vyru konflikto metu, prie jų pribėgo jų sūnus D. B. ir prašė vyro jos nestumdyti. Tada vyras visu kūnu, o būtent dešiniu šonu pastūmė sūnų, ir šis parkrito.
Teisme nukentėjusioji patvirtino, kad gali klysti dėl šioje byloje tiriamo įvykio aplinkybių, nes 2015-10-17 buvo keletas konfliktų su kaltinamuoju. Ji gerai pamena, kad ją vyras ir stumdė, ir laikė už rankų. Be to nurodė, kad pirma sūnų vyras pastūmė šonu, o po to, paleidęs ją, ir rankomis. Sūnui tuo metu buvo 8 metai, galimai jis visko nepamena, o aplinkybes gali painioti, nes buvo daug konfliktų ir sumušimų (t. 3 b. l. 186). Savo parodymus ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji patvirtino parodymų patikrinimo vietoje (t. 2 b. l. 41-51).
-liudytojos F. G. parodymais teisme, kad 2017 m. spalio 17 d. dukra buvo atvažiavusi pas ją, po to nuvažiavo į namus, nes vaikams reikėjo ruošti pamokas. Prašė, kad dukra nuvažiavusi paskambintų, nes žentas dažnai smurtavo prieš jos dukrą. Dukra nepaskambino. Skambino anūkams, jie taip pat neatsiliepė. Apie 15 val. paprašė kaimynės, kad ji nuvežtų pas dukrą. Kai atvažiavo, pamatė, kad žentas laiko dukrą suėmęs už rankų. Anūkas stovėjo tarp žento ir dukros. Jis paleido dukrą, pastūmė anūką ir neatsisukdamas nubėgo. Vaiką pastūmė rankomis. Per kurią kūno vietą pastūmė anūką - nematė. Anūkas nugriuvo ant plytelių. Žentas išvažiavo, jos iškvietė policiją. Ir dukra, ir anūkas buvo apsiverkę. Pas dukrą liko mėlynės ant rankų. Po šio įvykio vaikas tapo nervuotas. Neneigia, kad anūką buvo prieš tai užpuolęs šuo, tačiau pas psichologą vaiką vedė po to, kai tarp tėvų įvyko muštynės (t. 3 b. l. 186-188);
-specialisto V. Kolomeco paaiškinimu teisme, kad palaiko savo išvadas dėl nukentėjusiųjų sužalojimų, duotas šioje baudžiamojoje byloje. Apžiūrėjęs nukentėjusiąją M. B. abiejose jos rankose nustatė sužalojimus, t. y. sužalojimai kairiame dilbyje, kairio riešo srityje, dešiniame dilbyje. Tiksliai kurią dieną padaryti sužalojimai mediciniškai atskirti negalima, todėl galima išvada, kad jie galėjo atsirasti ir 18 dieną. Tiksliai atskirti, kurie sužalojimai buvo padaryti 17 d., o kurie – 18 d., negalima. Tokio pobūdžio sužalojimams atsirasti didelė fizinė jėga nebūtina, tačiau suspausti vis vien reikia. Pirmos dvi mėlynės gali būti padarytos vienu suėmimu, kadangi 2 cm atstumu, jeigu stverta dviem pirštais, tai čia - vienu stvėrimu. Prie alkūnės kitas trauminis poveikis, kadangi jo lokalizacija kitokia. Trečias - kairys riešas ir dešinys dilbis. Viso galima paaiškinti, kad sužalojimai buvo padaryti 3-4 trauminiais poveikiais arba 5. Mėlynės gali atsirasti greitai, tik svarbu kokios spalvos. Patinimas nėra mėlynė, išvadose rašoma - skausmingas audinių patinimas, tai ne tas pats, kas yra kraujosruva. Vaikas gali nugriūti susidūręs su suaugusiu (t. 2 b. l. 36-38);
-mažamečio nukentėjusiojo D. B. parodymais pas ikiteisminio tyrimo teisėją (pagarsinti (duomenys neskelbtini) straipsnio tvarka), kad matė kaip tėtis laikė mamą už rankų. Jis tėtį stūmė, gynė mamą. Tėtis apsisuko, pastūmė jį, jis nugriuvo. Tėtis sėdo į automobilį, negrįžo tą naktį. Kai tėtis pastūmė, jam skaudėjo alkūnę. Nežino kodėl tėtis laikė mamą už rankų. Laikė mamą už rankų, mėlynės buvo. Gynė mamą nuo tėčio. Reikėjo mamą ginti, nes jie pykosi. Neatsimena, kaip tai atrodė, kai jie pykosi. Jis jau buvo ten. Nuo ko viskas prasidėjo - neatsimena. Tėvai šaukė, neatsimena ką. Mama nieko tėčiui nedarė. Ar tėtis matė jį, kai atėjo mamos apginti, neatsimena. Kai laikė mamą už rankų, tėtis sakė: „Eik iš čia“, nesakė, o šaukė. Tėtis atsisuko, ranką ištiesė ir jį pastūmė, prisilietė neatsimena prie kur. Neatsimena, ar čia pirmas kartas, kai sudavė, neatsimena, ar ankščiau skriaudė. Nežino, ar tėtis tyčia jį pastūmė, stūmimo metu tėtis jį matė. Kai buvo pastūmęs, tėtis nubėgo į mašiną. Kai stūmė, tėtis priekiu į jį stovėjo. Tėtis iš sesers atiminėjo dokumentus, norėjo išvežti. Ana laikė dokumentus, tėtis rovė juos. Prekių dokumentai. Tėtis naktį pradėjo spardyti, mušti mamą. Neatsimena, kada buvo, kai tėtis mamą spardė, anais metais arba aną vasarą. Iki to įvykio kai jį pastūmė. Kai jį pastūmė, tėtis buvo jų kieme. Ar dar kas buvo kieme – neatsimena. Mašinos stovėjo kieme, kampe yra gėlės, garažas. Prie garažo buvo mašina, kita mašina buvo prie vartų. Buvo tėčio darbo mašina ir viena mašina mamos. Girdėjo kaip kieme už namo šaukė tėtis. Nežino, nelabai atsimena, kas šaukė. Kai bėgo, per vidurį automobilių bėgo. Kai tėtis laikė mamą už rankų, mama neatsimena kokia buvo. Mama buvo truputėlį pikta. Neatsimena, ką mama sakė tuo metu. Kai griuvo, tėtis nebandė jo pagauti, kad nenugriūtų. Parkrito ant plytelių. Kai atėjo apginti mamos, tėtis jį pastūmė. Neatsimena, kaip jį pastūmė, parodyti negali. Tėtis stovėjo, priešais jį, jį pastūmė ir nugriuvo. Bėgdamas tėtis jį pastūmė ir nubėgo link mašinos. Kai tėtis stūmė, tuo metu jis stovėjo. Nežino, neatsimena, kodėl tėtis laikė mamą už rankų (t.1, b. l. 104-106);
Liudytojo D. B. parodymai dėl jo pastūmimo yra prieštaringi, nes apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2015-10-29 jis nurodė, jog nori papasakoti apie įvykį, įvykusį šeštadienį, šį mėnesį, šiais metais, Bendorių kaime, (duomenys neskelbtini), name, kuriame jis gyveno su mama, sese ir tėčiu. Tai buvo ryte, kieme, prie namo, tėtis P.laikė jo mamą M. už rankų, jie barėsi, o jis stūmė tėtį nuo mamos, o tėtis apsisuko ir pastūmė jį, savo kūnu, o jis nuo to parkrito kieme nugara ant trinkelių ir susižalojo savo dešinę alkūnę. Jam skaudėjo ir tėtis P. nubėgo į mašiną ir išvažiavo ir negrįžo tą naktį. Jam skaudėjo nuo tėčio tokio pastūmimo, iki to laiko tėtis jo nemušė (t. 1, b. l. 92-93);
-liudytojos G. G. parodymais ikiteisminio tyrimo metu (pagarsinti (duomenys neskelbtini) straipsnio tvarka), kad ji buvo liudytoja šeimyninio konflikto tarp sutuoktinių P. ir M. B.. Tai buvo 2015 m. spalio 17 d. kai pas juos ji atvyko kartu su F. G.. Pastaroji paprašė nuvežti ją pas dukrą. Žino, kad tarp P. ir M. jau kurį laiką vyko psichologinis ir fizinis smurtas, tai yra M. praktiškai buvo priklausoma nuo savo sutuoktinio P., yra mačiusi ant M. kūno mėlynes. Atvažiavo apie 16 val., pamatė, kad kieme P. B. rankomis stipriai laiko M. B. už rankų, ties riešais, taip kad moteris galimai iš skausmo šaukia. Šalia tėvų buvo mažametis jų sūnus D. B.. Tiksliai atsimena ir matė, kad mažametis vaikas šaukė savo tėvui, kad jis paleistų mamą ir nemuštų mamos, net buvo įsikibęs į tėvo ranką. Ir tikrai P. B. tai matė, turėjo suprasti, ir, ji mano, jis tyčia, sukdamasis dešine ranka, kūnu pastūmė savo sūnų, kuris nugara nukrito aukštielninkas. P. B. neatsisukdamas tiesiog nubėgo prie automobilio Honda, kuris stovėjo maždaug apie 7 metrus nuo incidento vietos, už kiemo ribos. Priėjus arčiau prie M. sužinojo, kad konfliktas įvyko dėl dviračių, kuriuos P. B. išvežė. Matė paraudimus ant jos rankų (t. 1 b. l. 87-89);
-mažametės liudytojos A. B. parodymais pas ikiteisminio tyrimo teisėją (pagarsinti (duomenys neskelbtini) straipsnio tvarka), kad įvykis buvo rugpjūtį, gal pradžioje, tuo metu kai susipyko abudu. Kai tėtis išvažiavo ir jo ilgai nebuvo, mama susinervavo ir jie susipyko. Tėtis buvo nuo mamos mašinos teises paėmęs. Mama prašė jo grąžinti, bet jis negrąžino, mama bandė jas atimti ir jai nepavyko. Kai jie pradėjo stumdytis, griebė iš jo rankos teises, bėgo į svetainę. Jis pradėjo iš paskos rauti, labai išsigando. Mažos žaizdos buvo ant rankų. Ant pirštų žaizdos buvo. Žaizdos atsirado, nes kai tėtis rovė, laikė teises, iš jos bandė rauti, ji iš visų jėgų bandė laikyti teisės. Jai skaudėjo, kai tėtis rovė teises iš rankų. Tą dieną, kai brolį pastūmė, jie visi buvo išėję pažaisti pas draugą kaimyną. Pastebėjo, kad stovėję dviračiai dingo, keista pasidarė, bet nekreipė dėmesio. Šokinėjo ant batuto, D. į tualetą nuėjo, kai jis namo nuėjo, jie susipyko, atvažiavo močiutė su savo kaimyne G.. Šokinėjo ir tuo metu išgirdo, kad kažkas šūkauja, pamatė, kad mama, tėtis ir močiutė pykstasi. Močiutė sakė, kad baigtų, nesipeštų. Kai mama norėjo pažiūrėti, ar mašinoje nėra dviračių, tėtis neleido, kadangi mama buvo labai pikta, ją laikė močiutė, kad nieko blogo neatsitiktų. Tėtis pasišaipydamas išvažiavo su mašina ir jo naktį nebuvo. A. Z., pykosi dėl močiutės buto, kad jis neperrašys. Ar tėtis pastūmė brolį – nematė. Tik vėliau pastebėjo, kad pas brolį yra žaizda ant alkūnės. Tą dieną prieš brolio pastūmimą tėtis mamą erzino. Jie pykosi, vienas kitą stumdydavo, po to jis išvažiavo. Pas mamą matė mėlynes, nagai buvo lūžę, ant kaklo buvo žaizdos. Spalio mėnesį, kai brolį pastūmė, nematė mėlynių ant mamos. Močiutė ir kaimynė Giedrė nubėgo sulaikyti, kad nesimuštų. Tą dieną matė, kad močiutė su mama nesimušė, mama ir tėtis norėjo muštis. Mama buvo pikta, nes tėtis išvežė dviračius, kurie buvo nupirkti, kad vasarą galėtų visi kartu nuvažiuoti iki parduotuvės. Mama klausė, kur dviračiai. Kai jie grįžo, tėtis užėjo į jų bendrą kambarį, tėtis prašė mamos susitarti dėl kažko, mama prašė nelįsti, jis vis vien. Kai tėtis prašė susitarti, jis buvo kaip kažką galvotų nelabai gero, užeina rimtas, dėl kažko labai susimąstęs. Jie dar persirenginėjo eiti į lauką, mamos klausė, ką rengtis, tėtis ateidavo įkyriai ir vis klausdavo kažko, neatsimena ko. Mama sakė, kad nelįstų, kad išeitų iš kambario, norėjo pabūti viena. Apie įvykį, kai tėtis brolį pastūmė gali papasakoti, kad laipiojo brolis, atsirėmė į alkūnę ir pasakė, kad jam skauda. Ji paklausė dėl ko. Brolis pasakė, kad tėtis laikė už rankos, jis mamą gynė ir tėtis brolį pastūmė. Atsimena situaciją, kai kiti žmonės bandė sulaikyti mamą, kad tėčio nemuštų. Dažniausiai jie šaukdavo, kad jie baigtų. Šaukė, kad baigtų muštis tėtis ir mama. Kadangi tėtis buvo labai stiprus, jis ją mušdavo, mama tik stumteli, o jis ją muša. Tėtis atsikelia kažkur apie dvyliktą rytais, geria alų, mamai nepatikdavo tai, mama sakydavo, kad jis to nebedarytų, ji jį pastumia. Buvo nekoks kvapas, mama prašydavo baigti gerti arba išeiti, mamą tai erzindavo, mama jį pastumdavo, tėtis stovėdavo toliau ir erzindavo. Tą dieną kai tėtis pastūmė brolį, nematė, kad mama spardytų duris ir šūkautų (t.1, b. l. 107-109);
-pareiškėjos M. B. 2015-10-22 protokolu-pareiškimu Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK VPS PP Maišiagalos policijos nuovadai, kuriame pareiškėja nurodė, kad 2015 m. spalio 17 d. apie 16.00 val. savo namuose Vilniaus r., Avižienių sen., Bendorių k., (duomenys neskelbtini) , artimoje aplinkoje jos sutuoktinis P. B. , grumtynių metu stipriai griebė už kairės rankos ir stumdydamas sukėlė jai fizinį skausmą (t. 1, b. l. 1-2);
-tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriuo užfiksuota, kad 2015 m. spalio 17 d., 16.05 val. Vilniaus r., Bendorių k., (duomenys neskelbtini), konflikto metu smurtą patyręs asmuo – M. B., 1976-08-14, kuri paaiškino, kad smurtas pasireiškė jos atžvilgiu iš sutuoktinio tuomet, kai pareikalavo grąžinti dviračius. Tarp jų įvyko grumtynės, vyras P. B. stvėrė už kairės rankos ir nustūmė. Nepilnametis vaikas norėjo apginti mamą, jį pastūmė ant betoninių trinkelių ir apsibrozdino ranką (t. 1, b. l. 12-15);
-įvykio vietos apžiūros protokolais, foto nuotraukomis, kuriuose užfiksuota, kad įvykio vieta – Vilniaus r., Avižienių sen., Bendorių k., (duomenys neskelbtini), nuosavo namo kiemas ir kambarys. Namo teritorija aptverta. Namo kiemo grindinys dalinai išklotas trinkelėmis. Į namą patenkama pro namo pagrindines duris. Užėjus į namą patenkama į koridorių. Praėjus svetainę, dešinėje pusėje yra dvejos durys. Pro antras duris patenkama į kambarį. Apžiūrėjus koridorių, jokių pėdsakų turinčių reikšmės įvykiui tirti, nerasta (t.1, b. l. 17-22); kad apžiūrėjus namo vidų, nustatyta, jog virtuvėje yra medinės durys, durų metalinė rankena laisva, kliba, durų stakta su laužimo pėdsakais, t. y. joje nėra metalinės dalies, kuri yra išrauta, guli atskirai (t.1, b. l. 23-28);
–pranešimo informacija ir raštu iš BPC Vilniaus skyriaus, kuriuose užfiksuota, kad nuo 2015-10-17, 12 val. iki 2015-10-20 12 val. Centro informacinėje sistemoje užregistruoti du pagalbos kvietimai adresu Meškėnų g. 7, Bendorių k., Vilniaus r.. Skambinta iš telefonų – pranešėjos prisistatė – M. B., G. G. (t.1, b. l. 29-34);
-CD laikmenos apžiūros protokolu, kuriuo užfiksuota, kad garso įrašo suvestinėje yra duomenys, jog M. B. iš tel. Nr. 861152036 skambino į BPC 2015-10-17, 16.00 val., pokalbio trukmė 2.35 min., pokalbis vyksta apie galimai dviračių vagystes, tačiau pranešimo apie panaudotą, fizinį ar kitokį smurtą nėra (t.1, b. l. 35-38, 39, 40-43);
-B. šeimą charakterizuojanti medžiaga, kuri patvirtina, kad konfliktai tarp sutuoktinių M. ir P. B. vyksta nuo 2015 m. rugsėjo 19 d. Konfliktų priežastis - skyrybų procesas (t. 1 b. l. 50-54, 62, t. 2 b. l. 11-15);
-2015-11-09 Vilniaus r. savivaldybės administracijos Avižienių sen. surašytame moralinių-buitinių gyvenimo sąlygų patikrinimo aktu, kuriame nurodoma, kad B. šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą. P. B. telefonu informavo, kad šeimoje vyksta skyrybų procesas. M. B. su vaikais šiuo metu gyvena Vilniaus mieste. Avižienių seniūnija dėl P. B. šeimos jokios neigiamos informacijos nebuvo gavusi (t. 1, b. l. 58);
-specialisto išvada Nr. G3532/15(01), kurioje nurodoma, kad M. B. padarytos poodinės kraujosruvos rankose, paveikus kietais, bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2015-10-17). Sužalojimai galėjo atsirasti nuo suspaudimų pirštais. Sužalojimai visumoje ir kiekvienas atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui ar griuvimui (t. 1, b. l 75);
-specialisto išvada Nr. G3533/15(01), kurioje nurodoma, kad D. B. (D. B.), gim. 2007 m., padarytas odos nubrozdinimas su aplinkine kraujosruva dešinėje alkūnėje, paveikus kietu buku daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2015-10-17). Sužalojimai visumoje ir kiekvienas atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas galėjo atsirasti griuvimo ar atsitrenkimo metu (t.1, b. l 78);
-CD laikmena ir jos apžiūros protokolu, kuriais užfiksuota, kad P. B. pateikė nuotraukas, kuriose matyti jam padaryti sužalojimai, bei vaizdo įrašus, patvirtinančius, kad 2015-10-17,08:41 (trukmė 00:48 sekundės) M. B. konfliktuoja su P. B., keikiasi rusiškais necenzūriniais žodžiais, P. B. prašo nelįsti, M. B. sako, kad ji vyrui rodo liežuvį, P. B. bando užsirakinti iš vidaus duris, moteris priešinasi, nori įsiveržti į kambarį, prasideda durų trankymas, moteriai pavyksta atidaryti duris, durų spyna lūžta, matosi mergaitės kojos, vyras lenkiasi iš išorinės durų pusės nuo grindų pakelti spynos dalių ir kad 2015-10-17,15:32, (trukmė 00:25 sekundės) kieme M. B., apsirengusi baltu chalatu, agresyviai bando atidaryti tamsaus automobilio duris, jai nepavyksta, ji eina kiemu, agresyviai nusiteikusi, reikalaudama grąžinti dviračius (t. 1, b. l. 124, 125-126, 127-128, 129-130);
-CD laikmena, kurioje užfiksuoti jau aptarti 2015-10-17 08.41 ir 15.32 vaizdo įrašai bei 2015-10-18 vaizdo įrašas su konfliktu tarp M. B. ir P. B. tėvo. Įrašu užfiksuota, kad P. B. tėvas konflikto metu laiko suėmęs M. B. už riešų. M. B. stumdosi ne tik su vyriškiu, bet ir su moterimi ir vaiku. Konfliktas vyksta agresyvia forma, M. B. paėmusi akmenį nori sviesti jį (t. 1 b. l. 152);
-akistatos tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios M. B. protokolu, kuriuo užfiksuota, kad abu patvirtino savo parodymus, kurie yra analogiški teisme duotiems ir kad prieštaravimai liko nepašalinti (t. 2 b. l. 55-58);
-Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017-06-14 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-38-298/2017, kuriuo M. B. pripažinta kalta, kad ji 2015 m. spalio 17 d. laikotarpiu nuo 07.41 iki 13.36 val. panaudojo fizinį smurtą prie savo sutuoktinį P. B. ir jį nežymiai sužalojo, t. y. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Nuosprendis neįsiteisėjo, nes yra apskųstas apeliacine tvarka (t. 3 b. l. 8-16);
-pinigų priėmimo kvitu Nr. 915412, kuris patvirtina, kad M. B. sumokėjo 700 Eur už advokato pagalbą (t. 3 b. l. 34).
Dėl nežymaus M. B. sužalojimo.
Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, darytinos šios išvados:
1) Kaltinamojo P. B. ir posėdyje apklaustos nukentėjusiosios M. B., liudytojų parodymai bei mažamečio nukentėjusiojo D. B. bei mažametės liudytojos A. B. parodymai pas ikiteisminio tyrimo teisėją dėl konflikto laiko ir vietos teisme nesiskyrė, todėl įrodymų visuma pripažintina neginčytinai nustatyta, kad tiriamas šioje byloje konfliktas tarp kaltinamojo P. B. ir nukentėjusiosios M. B. įvyko (duomenys neskelbtini), Bendorių k., Avižienių sen., Vilniaus r., namo kieme 2015 m. spalio 17 d. apie 16.00 val.;
2) nukentėjusiosios M. B. nežymų sveikatos sutrikdymą kaltinime nurodytu laiku ir vietoje patvirtina visų pirma specialisto išvada Nr. Nr. G3532/15(01) (t. l, b.1.75), kuria nustatyta, kad M. B. nustatytos poodinės kraujosruvos rankose, paveikus kietais, bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais, kas įvertinta nežymiu sveikatos sutrikdymu. Minėtoje išvadoje nurodyta, kad sužalojimas padarytas įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2015 m. spalio 17 d, kas patvirtina, kad M. B. galėjo būti sužalota kaltinime nurodytu laiku ir vietoje. Taip pat išvadoje konstatuota, kad sužalojimai galėjo atsirasti nuo suspaudimų pirštais ir kad jie nebūdingi savęs žalojimui ar griuvimui. Šią aplinkybę patvirtina: M. B. parodymai, kad konflikto metu vyras laikė ją suspaudęs per riešus, jai skaudėjo ir mėlynės atsirado iš karto, mažamečio nukentėjusiojo D. B. parodymai, kad ,,nežino kodėl tėtis laikė mamą už rankų. Laikė mamą už rankų, mėlynės buvo. Gynė mamą nuo tėčio. Reikėjo mamą ginti, nes jie pykosi“; liudytojos F. G. paaiškinimas teisme, kad 2017 m. spalio 17 d. po 15 val. kai atvažiavo pas dukrą prie namų, matė, jog žentas laiko ją suėmęs už rankų; liudytojos G. G. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, jog matė, kad kieme P. B. rankomis stipriai laiko M. B. už rankų, ties riešais, taip kad moteris galimai iš skausmo šaukia; mažametės liudytojos A. B. parodymais pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kad brolis pasakė jai, jog tėtis laikė už rankos, o jis mamą gynė. Teisme specialistas A. Kolomecas patvirtino savo išvadą, duotą ikiteisminio tyrimo metu ir dar kartą patvirtino, kad apžiūrėjęs nukentėjusiąją M. B. abiejose jos rankose nustatė sužalojimus, ką ir nurodė savo išvadoje. Nors nurodė, kad tiksliai kurią dieną padaryti sužalojimai mediciniškai atskirti negalima, tačiau patvirtino, kad sužalojimai galėjo atsirasti pas nukentėjusiąją tiek 17 dieną, tiek ir 18 dieną. Taip pat patvirtino, kad tokio pobūdžio sužalojimams atsirasti didelė fizinė jėga nebūtina, tačiau suspausti nukentėjusiosios ranką vis vien reikėjo, kad pirmos dvi mėlynės galėjo būti padarytos vienu suėmimu, kadangi jei stverta dviem pirštais, tai vis vien traktuojama, kad yra vienas trauminis poveikis.
P. B. pareikštame kaltinime nurodyta, kad jis teisme pripažintu įrodytu laiku ir vietoje, „šeimyninio konflikto su savo sutuoktine M. B. metu, tyčia sugriebęs M. B. rankas ir jas spausdamas, padarė poodines kraujosruvas rankose, tai yra sužalojimą vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu“.
Atsižvelgęs į teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes ir ištirtus įrodymus bei jų pagrindu įvertinęs kaltinimo pagrįstumą šioje dalyje, teismas daro išvadą esant neginčytinai nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku, kaltinamasis įvykio vietoje buvo susijaudinęs, tarp jo ir nukentėjusiosios M. B. konfliktas vyko nuo pat ryto, rytinio konflikto metu jie jau buvo apsistumdę ir kaltinamasis buvo nežymiai sužalotas, konfliktinės situacijos su sutuoktine neneigia ir pats kaltinamasis. Tačiau savo kaltę dėl nukentėjusiosios sužalojimo kaltinamasis M. B. vertina kaip savigyną. Tokia kaltinamojo pozicija, jog jis nenorėjo sužaloti nukentėjusiosios, neatitinka nustatytų aplinkybių ir prieštarauja surinktiems įrodymams.
Kaltinamasis neneigia, kad buvo paėmęs nukentėjusiąją už rankų, tačiau nurodo tai padaręs, nes jam buvo grėsmė, kadangi nukentėjusioji jį puolė ir jam nebuvo kitos išeities, kaip tik gintis nuo jos užpuolimo.
Ištyrus teisme bylos medžiagą darytina išvada, kad nustačius būtinąjį BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviosios pusės požymį, t. y. sveikatai padarytą žalą (šiuo atveju M. B. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas), turi būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusių padarinių. Tai reiškia, jog turi būti nustatyta, kad veiką darantis asmuo suvokia, jog tarp jo veikos ir atsiradusių padarinių yra priežastinis ryšys, be to, kaltininkas nori, kad dėl jo veikimo atsirastų padariniai, t. y. veikdamas asmuo sąmoningai nukreipia savo pastangas tam, kad atsirastų padariniai ar kiltų grėsmė jiems atsirasti. Kaip jau buvo aptarta iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamojo veiksmai nebuvo draugiški, ir nors teismas mano, kad konflikto pradininkė tiriamo įvykio metu, buvo pati nukentėjusioji, visgi įrodymų, kad kaltinamajam reikėjo tuo metu gintis nuo nukentėjusiosios veiksmų, teismui nebuvo pateikta.
Nors kaltinamojo teigimu, nukentėjusiajai konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti ir 2015 m. spalio 18 d., kai įvyko konfliktas tarp jos ir P. B. tėvo, t. y. kad ji buvo sužalota kitomis nei nustatyta byloje aplinkybėmis, tačiau ši kaltinamojo pateikta versija taip pat atmestina kaip nepagrįsta. Specialisto išvada dėl nukentėjusiosios sužalojimo yra konkreti ir vienareikšmiška, kraujosruvos nukentėjusiajai galėjo būti padarytos 2015 m. spalio 17 d. be to šią išvadą specialistas V. Kolomecas patvirtino ir teisme, nurodęs, kad mėlynės ant nukentėjusiosios rankų galėjo būti padarytos tiriamo įvykio metu, spaudžiant pirštais ir kad joms atsirasti labai didelės fizinės jėgos nereikėjo. Nukentėjusioji M. B. teisme paaiškino, kad ji fizinio skausmo nejautė, kai rankas laikė jos sutuoktinio tėvas, o 2015-10-17 iš karto pasimatė spaudimo žymės (t.3, b.l. 37).
Aplinkybė, kad nukentėjusioji konfliktavo dar ir 2015 m. spalio 18 d. ir kad jai taip pat buvo sugriebta už riešų, niekaip nepaneigia kaltinamojo kaltės dėl anksčiau jai padarytų sužalojimų, juolab, kad jų atsiradimo mechanizmą patvirtina aukščiau aptarti įrodymai.
Todėl teismas vertindamas visus įrodymus visumoje ir atsižvelgdamas į susidariusią situaciją pripažįsta, kad P. B., būdamas emocionaliai sujaudintas dėl 2017-10-17 dieną kilusio su nukentėjusiąja konflikto, veikdamas neapibrėžta tyčia ir stvėręs pastarajai už riešų bei spausdamas juos, nežymiai sužalojo M. B.. Tokiu būdu padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Dėl nežymaus mažamečio D. B. sužalojimo.
P. B. atiduotas teismui kaltinant jį taip pat ir tuo, kad jis 2015 m. spalio 17 d. apie 16.00 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), Bendorių k., Avižienių sen., Vilniaus r., kieme, fizinio smurto prieš savo sutuoktinę M. B. metu, tyčia pastūmė prašiusį nemušti mamos mažametį savo sūnų D. B. (D. B.), gimusį 2007-05-25, dėl ko mažametis nugriuvo ant kieme esančių betoninių trinkelių ir tuo padarė jam odos nubrozdinimą su aplinkine kraujosruva dešinėje alkūnėje, tai yra sužalojimą vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu,
t. y. galimai padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalyje.
Kaltinamasis P. B. neneigė pastūmęs savo mažametį sūnų D. B. ir teisme nurodė, kad taip padarė ne tyčia, o nepastebėjęs sūnaus, tuo metu, kai staiga pasisukęs norėjo pasitraukti iš konflikto su sutuoktine M. B. vietos.
Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2015 m. spalio 17 d. apie 16.00 val. įvykus konfliktui tarp kaltinamojo P. B. ir nukentėjusiosios M. B., į įvykio vietą atbėgo ir jų mažametis sūnus D. B..
Tačiau teismo vertinimu, kaltinimas dėl mažamečio tyčinio sužalojimo yra grindžiamas išskirtinai nukentėjusiosios M. B. parodymais, kurie dėl mažamečiui padarytų sužalojimų nėra nuoseklūs. Teisme nukentėjusioji nurodė, kad konflikto metu vyras (kaltinamasis P. B.) laikė ją už rankų, o kai atbėgo sūnus – paleido ją ir pastūmė sūnų: ir šonu, ir rankomis. Sūnus pargriuvo, susimušė ranką. Jo ranka buvo visa apdraskyta, nes sūnus pargriuvo ant grindinio trinkelių. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 69) ji nurodė, kad kai jie stumdėsi su vyru konflikto metu, prie jų pribėgo jų sūnus D. B. ir prašė vyro jos nestumdyti. Tada vyras visu kūnu, o būtent dešiniu šonu pastūmė sūnų ir šis parkrito. Apklausiama teisme dėl šių neatitikimų, nukentėjusioji nurodė, kad gali klysti dėl šioje byloje tiriamo įvykio aplinkybių, nes 2015-10-17 buvo keletas konfliktų su kaltinamuoju. Ji gerai pamena, kad ją vyras ir stumdė, ir laikė už rankų. Be to nurodė, kad pirma sūnų vyras pastūmė šonu, o po to, paleidęs ją - ir rankomis.
Paties mažamečio parodymai dėl jo pastūmimo taip pat yra nekonkretūs. Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją jis patvirtino, kad jis buvo pastumtas ir rankomis. Tačiau po to tvirtino, kad tėtis jį pastūmė bėgdamas. Taip pat aiškino, kad nepamena, kaip jį pastūmė tėtis, todėl parodyti negali.
Tuo tarpu pirminės apklausos ikiteisminio tyrimo metu, kuri vyko 2015-10-29 (t. y. prieš apklausą pas ikiteisminio tyrimo teisėją) mažametis D. B. nurodė, jog tėtis P. laikė jo mamą Marianą už rankų, jie barėsi, o jis stūmė tėtį nuo mamos, o tėtis apsisuko ir pastūmė jį savo kūnu, o jis nuo to nugriuvo kieme nugara ant trinkelių ir susižalojo savo dešinę alkūnę.
Nekonkretūs ir prieštaringi liudytojų parodymai dėl mažamečio D. B. sužalojimų. Liudytoja G. G. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad šalia tėvų buvo mažametis jų sūnus D. B.. Tiksliai atsimena ir matė, kad mažametis vaikas šaukė savo tėvui, kad jis paleistų mamą ir nemuštų mamos, net buvo įsikibęs į tėvo ranką (tokių aplinkybių nenurodė nei nukentėjusioji, nei kaltinamasis, nei mažametis nukentėjusysis). Tikrai P. B. tai matė, turėjo suprasti, ir, ji mano, jis tyčia, sukdamasis dešine ranka, kūnu pastūmė savo sūnų, kuris nugara nukrito aukštielninkas. Mažametė liudytoja A. B. įvykio nematė, o apie jį sužinojo tik iš mažamečio brolio žodžių. Liudytoja F. G. teisme tvirtino, kad anūkas stovėjo tarp žento ir dukros (nukentėjusioji nurodo, kad jis pribėgo prie jų), tada kaltinamasis paleido dukrą, pastūmė rankomis anūką.
Apklaustas posėdyje specialistas V. Kolomecas patvirtino savo išvadą Nr. G3533/15(01) dėl D. B. padarytų sužalojimų, tačiau kaip pačioje išvadoje, taip ir teisme nurodė, kad sužalojimai galėjo atsirasti griuvimo metu.
Teisme ištirtos, nustatytos ir jau nuosprendyje aptartos aplinkybės dėl mažamečio D. B. sužalojimų, nepaneigia kaltinamojo versijos, kad jis mažametį savo sūnų galėjo pastumti apsisukdamas, t. y. jo nepamatęs ir neturėjo tyčios jo sužaloti.
Kaltinamasis neturi įrodinėti savo nekaltumo, o apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas spėjimais. Jis priimamas tik tada, kai teisminio nagrinėjimo eigoje asmens kaltumas nusikaltimo padarymu yra įrodytas, o visi prieštaravimai ir neišaiškintos aplinkybės vertinami kaltinamojo naudai. Be to, BPK 44 straipsnio 6 dalis užtikrina įtariamam ar kaltinamam asmeniui nekaltumo prezumpciją, kol įstatymo nustatyta tvarka neįrodytas jo kaltumas. Tai reiškia, jog nusikaltimo padarymu įtariamas asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, pareiga įrodyti kaltę tenka valstybiniam kaltinimui, o asmens kaltę nusikalstamos veikos padarymu turi pripažinti teismas. BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmens kaltė gali būti įrodyta tik tokiais duomenimis, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Asmens kaltė nusikaltimo padarymu negali būti grindžiama tikėtinais ar keliančiais abejonių duomenimis. Be to, apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas vien nukentėjusiųjų parodymais ((duomenys neskelbtini) str. 2 d.).
BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tik tyčia (tiesiogine ar netiesiogine). Nors bylos nagrinėjimo metu yra pateikta įrodymų, kurie patvirtina, kad mažametis nukentėjusysis D. B. buvo nežymiai sužalotas 2015 m. spalio 17 d. kaltinime nurodytoje vietoje, tačiau kaltinamojo tyčia dėl to nebuvo nustatyta. Aptartuose nukentėjusiosios M. B., mažamečio D. B. ir liudytojų parodymuose yra netikslumų dėl paties įvykio (D. B. sužalojimo) aplinkybių, todėl parodymų prieštaringumas, kurio nepavyko pašalinti nagrinėjant bylą teisme, kelia teismui pagrįstų abejonių jų patikimumu. Negalint kaltinime nurodytų aplinkybių patikrinti kitais objektyviais ir nešališkais įrodymais, jos pripažintinos neįrodytomis.
Pareikšto kaltinimo dėl BK 140 straipsnio 3 dalies aplinkybių įrodinėjimo galimybės byloje išnaudotos, pašalinti ar argumentuotai paneigti abejonių nepavyko. Todėl, nesant neginčytinų objektyvių kaltės įrodymų, visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, ir jis pagal pateiktą kaltinimą dėl tyčinio mažamečio D. B. nežymaus sužalojimo išteisintinas, neįrodžius, kad veika turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ((duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Dėl civilinio ieškinio.
Nukentėjusioji ir mažamečio nukentėjusiojo įstatyminė atstovė M. B. pareiškė kaltinamajam ieškinį dėl 1000 Eur moralinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad tiek jai, tiek jų nepilnamečiui sūnui buvo sukeltas fizinis skausmas, dėl sužalojimų abu patyrė stresą ir kiekvieno patirtą moralinę žalą įvertino 500 Eur.
Teismas pripažįsta įrodyta, kad tik nukentėjusioji M. B. dėl tyčinių kaltinamojo nusikalstamų veiksmų buvo nežymiai sužalota, patyrė skausmą, išgąstį ir nepatogumus.
Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Neturtinė žala pagal CK 6.250 str. yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, bet jos ginamos turtiniais būdais, ši žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 2.250 str. 1 d. ). Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt., nustatant protingą kompensacijos už neturtinę žalą dydį, tačiau nesudarant galimybės iš to neteisėtai pasipelnyti. Todėl CK 6.283 str. 1 d. įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas, atlyginant ir apskaičiuojant neturtinę žalą, tiesiogiai negali būti taikomas, nes neturtinės žalos įvertinti pinigais tiksliai negalima.
Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo šioje byloje, atsižvelgta į nukentėjusiajai M. B. padarytų sužalojimo sunkumą (kraujosruvos ant rankų), galimai patirtą fizinį skausmą, išgąstį ir dvasinius išgyvenimus, į tai, kad duomenų apie šio sužalojimo pasekmes nėra, į pačios nukentėjusiosios provokuojantį elgesį konflikto metu, bei įvertinus kaltinamojo ir nukentėjusiosios turtinę padėtį, t. y. kad bylos duomenimis abu dirba, ir tai, kad dėl mažamečio sužalojimo kaltinamasis išteisintas, teismas pripažįsta, kad civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas, tačiau iš dalies. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pasekmes ir visas kitas nuosprendyje aptartas aplinkybes, bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais ir teismų praktika dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio tokio pobūdžio bylose, pripažįsta, kad M. B. priteistina 200 Eur neturtinei žalai atlyginti ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje).
Dalyje dėl neturtinės žalos už mažamečio sužalojimą civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu, o M. B., kaip nepilnamečio įstatyminei atstovei ir civilinei ieškovei išaiškintina, kad ji turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka ((duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalies 2 punktas).
Dėl proceso išlaidų.
Nukentėjusiosios M. B. 700 Eur išlaidos advokato paslaugoms apmokėti, pagrįstos rašytiniais įrodymais (t. 3 b. l. 34), todėl pripažintinos proceso išlaidomis ir, atsižvelgus į kaltinamojo ir nukentėjusiosios materialinę padėtį, suteiktų teisinių paslaugų apimtį, priteistinos iš kaltinamojo ((duomenys neskelbtini) str. 2 d., 106 str. 2 d.).
Bausmė ir jos skyrimo motyvai.
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiosios elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Skiriant bausmę atsižvelgta į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis ), kaltės formą - netiesioginę tyčią, prieš nukentėjusiąją panaudoto smurto ir sužalojimo pobūdį bei sukeltas pasekmes (kraujosruvos), į kaltinamojo asmenybę, kuris dirba, administracine tvarka baustas 1 kartą už KET pažeidimą (t. 1 b. l. 155-159), neteistas, todėl esant vienai jo atsakomybę lengvinančiai ir nesant sunkinančių aplinkybių, bei vadovaujantis BK 54, 55, 61 straipsnių nuostatomis, jam skirtina mažesnė nei vidutinė sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyta laisvės apribojimo bausmė.
Daiktiniai įrodymai – 5 CD laikmenos (t. 1 b. l. 39, 110, 124, 152, t. 2 b. l. 106), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 2 dalimi, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
P. B. (P. B.) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, bei vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu visą bausmės laiką dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Nukentėjusiosios M. B. civilinį ieškinį tenkinti dalinai ir priteisti iš P. B. 200 (du šimtus) Eur neturtinei žalai atlyginti.
Dalyje dėl neturtinės žalos už mažamečio sužalojimą civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu, o M. B., kaip nepilnamečio įstatyminei atstovei ir civilinei ieškovei, išaiškinti, kad ji turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.
Nukentėjusiosios ir mažamečio nukentėjusiojo įstatyminės atstovės M. B. 700 Eur išlaidas advokato paslaugoms atlyginti pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo P. B..
Daiktinius įrodymus – 5 CD laikmenas, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje.
P. B. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ((duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.