- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-31
- Bylos Nr.
- e2A-165-883/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00244-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Irena Stasiūnienė, Rasa Bartašienė
- Atsakovas
- V. V., A. V.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Landšaftas“
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Jurgos Kramanauskaitės – Butkuvienės ir Irenos Stasiūnienės (pirmininkės ir pranešėjos),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų V. V. ir A. V. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5207-446/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Landšaftas“ ieškinį atsakovams A. V. ir V. V. dėl sumokėto avanso grąžinimo, atsakovės A. V. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Landšaftas“ dėl sandorio, kasos išlaidų orderio, pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Landšaftas“ prašė priteisti iš atsakovės A. V. 14 191,38 Eur avansą, iš atsakovo V. V. - 2 898,10 Eur avansą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, patirtas bylinėjimosi išlaidas – žyminį mokestį ir išlaidas advokatų pagalbai apmokėti.
Ieškinyje nurodoma, kad ieškovės UAB „Landšaftas“ atstovas Ž. R. su atsakovu V. V. žodžiu susitarė dėl sodybos su žemės sklypo pirkimo ir su turto savininke A. V. buvo sudaryta sutartis, kuria šalys susitarė, kad sodybą (duomenys neskelbtini) UAB „Landšaftas“ perka už 64 000 Lt išsimokėtinai, atsiskaitant laisva forma, bet neilgiau negu iki (duomenys neskelbtini). Pirmą avansą – 5 000 litų - dar iki preliminariosios sutarties surašymo V. V. perdavė UAB „Landšaftas“ direktoriaus sutuoktinė L. R.; 49000 litų, išrašant kasos išlaidų orderį, sodybos savininkei A. V. sumokėta (duomenys neskelbtini); 1 450 Lt sumokėta (duomenys neskelbtini) V. V. pagal pakvitavimą. Kadangi pirkimo-paravimo sandoris nebuvo sudarytas, ieškovė prašo priteisti įmonės naudai įmonės lėšas, sumokėtas atsakovams kaip avansą už perkamą sodybą, iš A. V. - 14 191,38 Eur, iš V. V. - 2 898,10 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovė A. V. prašė ieškinį atmesti, argumentuodama tuo, kad ji pinigų už parduodamą sodybą nėra gavusi. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė sandorį – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Landšaftas“ kasos išlaidų orderį (duomenys neskelbtini) pripažinti negaliojančiu CK 1.86 straipsnio pagrindu. Atsakovė nurodė, kad pripažįsta, jog (duomenys neskelbtini) kasos išlaidų orderyje, kuriame nurodyta, kad jai už perkamą sodybą UAB „Landšaftas“ išmoka 49 000 litų, yra jos parašas. Teigia, kad faktiškai tą dieną jai jokie pinigai pagal šį kasos išlaidų orderį nebuvo išmokėti, orderį pasirašė prašoma atsakovo V. V., kuris nurodė, kad UAB „Landšaftas“ direktoriui reikia padėti susitvarkyti finansinius dokumentus. Nurodo, kad išrašytas kasos išlaidų orderis neatitinka tokiam dokumentui keliamų reikalavimų, jis buvo išrašytas ne įmonės patalpose, nepasirašytas finansininko, nėra įrašyti visi reikalaujami duomenys – nenurodytas jos paso numeris, asmens kodas. Tą pačią dieną, kai buvo išrašytas kasos išlaidų orderis dėl 49 000 litų, ji pasirašė ir preliminarią sutartį, kurioje taip pat neteisingai nurodyta sodybos pardavimo kaina.
Atsakovas V. V. ieškinį prašė atmesti, priešieškinį patenkinti. Nurodė, kad su Ž. R. tarėsi dėl sodybos pardavimo už 25 000 litų; pripažino, kad iš Ž. R. už parduodamą sodybą gavo 10 000 litų, iš kurių 5 000 litų sumokėjo L. R., tokią pat sumą grynais sumokėjo Ž. R.. Teigia, kad sutartyje neteisingai nurodyta pirkimo kaina, pagal kasos išlaidų orderį Ž. R. 49 000 litų A. V. neišmokėjo, šie dokumentai buvo surašyti siekiant padėti Ž. R. susitvarkyti finansinius dokumentus, pateisinti išeikvotus įmonės pinigus.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino: priteisė iš A. V. UAB „Landšaftas“ 14 191,38 Eur avanso, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2019 m. kovo 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 456,50 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš V. V. UAB „Landšaftas“ 2 898,10 Eur avanso, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2019 m. kovo 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 456,50 bylinėjimosi išlaidų; priešieškinį atmetė; priteisė iš A. V. 170,50 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Teismas pažymėjo, kad nors atsakovai byloje tvirtino, jog su ieškovės atstovu sodybos kaina buvo sutarta 25 000 Lt, o ne 64 000 Lt, ir nepripažino, kad ieškovės atstovas yra sumokėjęs atsakovei A. V. 49 000 Lt pagal (duomenys neskelbtini) kasos išlaidų orderį, atsakovai raštu, jų pasirašytais dokumentais, adresuotais ieškovei, patvirtino, kad preliminariojoje sutartyje nurodytos sąlygos teisingos, jų neginčijo ir atsakovai reikalavo ieškovę šias sąlygas vykdyti. Atsakovai, ginčydami nekilnojamojo turto pardavimo kainą, iš esmės jokių įrodymų, paneigiančių tokį susitarimą, nepateikė. Priešingai, iš pirkimo-pardavimo sutarties, notariškai patvirtinto sandorio, matyti, kad sodybą, dėl kurios pardavimo kainos, nurodytos preliminariojoje sutartyje, kilo ginčas šioje byloje, atsakovė A. V. įsigijo už 97 000 litų.
Teismas sprendė, kad 5 000 Lt gavimą iš L. R. patvirtina atsakovo V. V. ir L. R. (duomenys neskelbtini) pasirašytas patvirtinimas, kad pinigus L. R. atidavė, o V. V. pinigus gavo. Kad 1 450 Eur sumą gavo iš Ž. R. atsakovas V. V. patvirtino savo ranka rašytu rašteliu. Byloje yra pateiktas (duomenys neskelbtini) kasos išlaidų orderis, pagal kurį išmokėta atsakovei A. V. 49 000 Lt už įmonės perkamą sodybą. 1 450 Eur sumokėjimas V. V. ir 49 000 Lt sumokėjimas A. V. nurodyti byloje pateiktame kasos knygos išraše. Teismas sprendė, jog ši aplinkybė patvirtina, kad finansinės operacijos iš tikrųjų buvo atliktos. Aplinkybę, kad pinigus iš UAB „Landšaftas“ gavo, raštu patvirtino ir pati atsakovė A. V.. Ji (duomenys neskelbtini) raginime UAB „Landšaftas“ dėl įsiskolinimo sumokėjimo nurodė, kad pirmoji įmoka už perkamą sodybą jai sumokėta (duomenys neskelbtini), ragino iki (duomenys neskelbtini) sumokėti susidariusį įsiskolinimą – 4 344,30 Eur (15 000 Lt).
Iš byloje esančių įrodymų visumos teismas darė išvadą, kad atsakovės A. V. ir ieškovės UAB „Landšaftas“ (duomenys neskelbtini) sudarytos preliminariosios sutarties pagrindu pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, todėl sprendė, kad pinigus, gautus vykdant preliminariąją sutartį, atsakovai įgijo be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo, todėl be pagrindo įgytas lėšas priteisė iš atsakovų ieškovei UAB „Landšaftas“: iš V. V. - 2 898,10 Eur ir iš A. V. – 14 191,38 Eur (49 000 Lt).
Teismas sprendė, kad kasos išlaidų orderis nėra sandoris, šiuo dokumentu įforminamos ūkio subjektų kasos operacijos ir jis išrašomas kitų dokumentų ar sandorių pagrindu (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintos „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės“), todėl kasos išlaidų orderis negali būti nuginčijamas sandorių negaliojimo pagrindais. Teismas priešieškinį, kuriuo reikalaujama pripažinti kasos išlaidų orderį negaliojančiu, niekiniu, atmetė kaip nepagrįstą.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas V. V. prašo Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimo dalį, kuria iš V. V. ieškovei UAB „Landšaftas“ priteista 2 898,10 Eur avanso, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo 2019-03-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 459,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
10.1 Teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias sutarčių aiškinimą (LR CK 6.193 str.), pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 str.), priteisė skolą asmeniui, neturinčiam reikalavimo teisės.
Žemesnės instancijos teismas
10.2.Teismas neatsižvelgė į atsakovo paaiškinimus, kad dėl sodybos pardavimo tarėsi su L. R. ir Ž. R. kaip su fiziniais asmenimis, kad 5000 Lt L. R. sumokėjo kaip fizinis asmuo, todėl ieškovė UAB „Landšaftas“ yra netinkama šalis reikšti reikalavimą atsakovui.
10.3.Teismo išvada, kad tarp ieškovės UAB „Landšaftas“ ir atsakovo V. V. susiklostė teisiniai santykiai, kylantys iš preliminarios nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties, neparemta įrodymais. Nesant įrodymų, kad V. V. veikė pagal A. V. įgaliojimą arba yra šios sodybos bendraturtis, tarp jo ir ieškovės susiklostę teisiniai santykiai turėjo būti vertinami savarankiškai, nes jo prievolė grąžinti gautus pinigus vienareikšmiškai nekyla iš ieškovės ir A. V. pasirašytos (duomenys neskelbtini) sutarties, kurią teismas pripažino preliminariąja nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimi.
10.4.Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pinigus atsiskaitymui su atsakovu Ž. R. gavo iš bendrovės avansu ir pagal pakvitavimą pinigus perdavė atsakovui kaip bendrovės įgaliotas asmuo. Be to, byloje nėra duomenų, kad Ž. R., kaip atskaitingas asmuo, gavo iš kasos pagal kasos išlaidų orderį 1 450 eurų, ir nėra duomenų, kad atsiskaitė su įmone už pinigus, paimtus iš kasos atsiskaitymui su atsakovu pagal avansinę apyskaitą. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kad ieškovė iš Ž. R. įgijo reikalavimo teisę pagal (duomenys neskelbtini) raštelį. Atsižvelgiant į tai, UAB „Landšaftas“ neturi teisėto pagrindo reikalauti iš V. V. grąžinti lėšas, gautas pagal (duomenys neskelbtini) pakvitavimą.
10.5. Iš (duomenys neskelbtini) sutarties, kuria V. V. L. R. perdavė 5 000 litų, sutarties turinio galima spręsti, kad atsakovas pinigus gavo asmeniškai iš fizinio asmens L. R., o ne kaip iš ieškovės įgalioto asmens. Tokią išvadą galima daryti dėl to, kad (duomenys neskelbtini) sutartyje nėra nurodyta, kad L. R. veikia kaip įmonės atstovė ir (arba) (duomenys neskelbtini) sutarties pagrindu. Be to, byloje nėra įrodymų, kad L. R. pinigus (duomenys neskelbtini) sutarties pagrindu gavo iš ieškovės įmonės kasos. Pažymėtina, kad pinigų perdavimo metu dar neegzistavo jokios preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties, todėl bendrovė neturėjo jokio teisėto pagrindo mokėti atsakovui avansą.
Šalies argumentai
Atsakovė A. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovės priteista 14 191,38 Eur, o priešieškinio pareiškimas atmestas, ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei priteisti iš ieškovės apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Kasos išlaidų orderis, pasirašytas (duomenys neskelbtini), neatitinka imperatyvių reikalavimų, keliamų jo turiniui: Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179, reikalavimų: orderyje nėra buhalterio parašo, nėra paso ar kito asmens tapatybę įrodančio dokumento; neįrašyta gaunama suma žodžiais. Be to, kasos išlaidų orderis turėjo per mėnesį būti įtrauktas į kasos knygą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas įrodinėjimo naštą perkėlė išimtinai atsakovei, nepaisant to, kad kasos orderis neatitinka jam keliamų reikalavimų, nors būtent ieškovei kilo pareiga įrodyti, kad pagal ginčijamą orderį pinigai atsakovei išmokėti. Teismas turėjo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Nr. e3K-3-220-403/2018, kurioje teigiama, kad tais atvejais, kai šalis teigia, jog pinigai buvo išmokėti, tačiau negali pateikti kasos išlaidų orderio, atitinkančio 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ reikalavimus, preziumuojama, kad pinigai nebuvo išmokėti, tačiau šalis, teigianti priešingai, gali paneigti šią prezumpciją visomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177 straipsnio 2 dalyje išvardytoms įrodinėjimo priemonėmis.
Teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė neteisingas išvadas. Liudytojo V. B. liudijimas paneigia rašytinį įrodymą – kasos išlaidų orderį. Liudytojas turėjo matyti du veiksmus – kasos išlaidų orderio pasirašymą ir pinigų perdavimą, tačiau to nematė. Be to, bendrovės kasoje 49 000,00 Lt lėšų nebuvo, todėl šie pinigai jai negalėjo būti išmokėti. Abejotina sudaryta už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) ieškovės kasos knyga, nes joje negalėjo būti nurodomas kasos išlaidų orderis.
Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo pateiktu (duomenys neskelbtini) raginimo vertinimu ir skaičiavimais. Šalys susitarė dėl 25 000 litų kainos, šią aplinkybę patvirtino atsakovas V. V., liudytoja E. T., savo ranka surašiusi V. V. ir L. R. (duomenys neskelbtini) sutartį, pagal kurią šis gavo 5 000 litų, taip pat šią aplinkybę patvirtino liudytoja J. M., kuri paaiškino, kad iš L. R. pasakojimų žinojo, kad L. R. iš A. V. perka sodybą už 25 000 litų. Atsakovai yra pripažinę, jog iš ieškovės yra gavę 10 000 Lt, šią sumą atėmus iš sutartos 25 000 Lt kainos, gaunamas (duomenys neskelbtini) raginime nurodytas skolos likutis.
Pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl priešieškinio yra nepakankamai motyvuotas; kasos išlaidos orderis gali būti ginčijamas kaip sandoris.
Atsiliepimas
Atsakovė A. V. pateikė atsiliepimą į atsakovo V. V. apeliacinį skundą, su kuriuo sutiko ir prašė jį patenkinti.
Atsakovas V. V. pateikė atsiliepimą į atsakovės A. V. apeliacinį skundą, su kuriuo sutiko ir prašė jį patenkinti.
Ieškovė UAB „Landšaftas“ pateikė atsiliepimą į atsakovų A. V. ir V. V. apeliacinius skundus, su kuriais nesutiko ir prašė Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019-11-12 priimtą sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-5207-446/2019 palikti nepakeistą o apeliantų apeliacinius skundus atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Atsakovas V. V. tik apeliaciniame skunde ėmė kelti naujus argumentus, jog ieškovė UAB „Landšaftas“ šioje byloje dalyje dėl apeliantui pareikštų reikalavimų yra netinkama šalis. ieškovas. Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniame procese negali būti vertinamos aplinkybės ir argumentai, kuriais pirmosios instancijos teisme atsakovai nesigynė nuo pareikšto ieškinio, naujai skunduose nurodyti argumentai turėtų būti nevertinti.
14.2. Atsakovai iš ieškovės UAB „Landšaftas“ yra gavę pinigų sumas, kurios yra priteisto pirmosios instancijos teismo sprendimu.
14.3. Apeliantė A. V. niekada neginčijo ir neneigė, jog yra gavusi 49 000 Lt sumą, nors iki šio ginčo UAB „Landšaftas“ kiekviename rašte nurodydavo, jog apeliantei yra išmokėta 49 000,00 Lt suma.
14.4. Nors apeliantė teigia, kad UAB „Landšaftas” neturėjo pinigų, kuriais galėjo atsiskaityti su apeliante, ieškovės pateiktoje kasos knygoje už periodą nuo (duomenys neskelbtini) matyti, kad bendrovė kasoje turėjo 53 025,00 Lt, iš kurių 49 000,00 Lt sumokėjo pagal kasos išlaidų orderį.
14.5. Nesutiktina, kad šalys tarėsi dėl 25 000,00 Lt turto pardavimo kainos, kadangi pati apeliantė savo rašte, siųstame per notarą ieškovei, yra pripažinusi ir nurodžiusi, kad (duomenys neskelbtini) sutartimi buvo susitarta dėl 64 000,00 Lt turto kainos. Be to, kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovai, ginčydami nekilnojamojo turto pardavimo kainą, iš esmės jokių įrodymų, paneigiančių tokį susitarimą, nepateikė.
14.6. Dėl apeliantės argumentų, kad kasos išlaidų orderis neatitinka tam tikrų Taisyklių nuostatų, pažymėtina, kad Taisyklių 4¹ p. taikytinas tik biudžetinėms įstaigoms. Taisyklių 5 p., pažeidimas nenurodžius pinigų gavėjos asmens dokumento numerio, pažymėtina, kad orderyje yra nurodyta A. V. gimimo data, leidžianti identifikuoti pinigų gavėją, o be to, pati apeliantė byloje pripažino, kad pasirašė kasos išlaidų orderį, todėl šis pažeidimas laikytinas neesminiu.
14.7. Apeliantė neįrodė priešieškinio pagrindo, kad šalys tarėsi dėl kitokios turto kainos, ir kad pagal orderį piniginių lėšų negavo. Vien tik šios aplinkybės lėmė tai, kad apeliantės priešieškinis yra atmestas, kaip nepagrįstas, o kasos išlaidų orderio teisinis vertinimas (ar tai sandoris, ar tai ne sandoris) neturi įtakos šios bylos baigčiai.
Šalies argumentai
14.8. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad nagrinėjamoje byloje turėtų būti vadovaujamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-05 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-403/2018 pateiktu išaiškinimu, nes šios bylos ir bylos Nr. e3K-3-220-403/2018 ratio decidendi nesutampa. Minėtoje byloje Nr. e3K-3-220-403/2018 buvo nagrinėjamas atvejis kuomet apskritai tarp šalių nebuvo sudaryta jokio orderio, patvirtinančio dalies kainos (8 000 Eur) sumokėjimo faktą, tuo tarpu šioje byloje abi ginčo šalys pripažįsta ir patvirtina, kad pasirašė kasos išlaidų orderį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliaciniai skundai netenkinami.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Bylos duomenimis nustatyta, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei A. V.. Ieškovė UAB „Landšaftas“ ir A. V. (duomenys neskelbtini) sudarė sutartį dėl minėtos sodybos pirkimo už 64 000 Lt išsimokėtinai iki (duomenys neskelbtini), atsiskaitant laisva forma. (duomenys neskelbtini) kasos išlaidų orderiu UAB „Landšaftas“ sumokėjo A. V. 49 000 Lt.
Byloje taip pat pateikta (duomenys neskelbtini) sutartis, kuria ieškovė UAB „Landšaftas“ perdavė L. R. 5000 Lt, nurodyta, jog L. R. privalo perduoti pinigus V. V. už perkamą sodybą; (duomenys neskelbtini) pakvitavimas, kuriame yra užfiksuota, kad L. R. perdavė V. V. 5000 Lt; (duomenys neskelbtini) pakvitavimas, kurio viršuje nurodoma „Ž. R. už sodybą“, šiuo pakvitavimu atsakovui V. V. perduota 1450 EUR.
Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) A. V. UAB „Landšaftas“ direktoriui Ž. R. pateikė raginimą sumokėti 4344,30 EUR įsiskolinimą už parduodamą sodybą. UAB „Landšaftas“, atsakydamas į apeliantės raštą, pateikė (duomenys neskelbtini) raštą, kuriame nurodė, kad turėtų būti sutvarkomas sklypas ir tik po to bus sumokėtas skolos likutis. Šiame rašte yra nurodoma, kad „<...> Pagal sutartį (duomenys neskelbtini) UAB Landšaftas yra įsipareigojęs sumokėti už šią sodybą 18535,68 eurus (64 000 Lt). Šiuo metu jau yra sumokėta A. V. 14 191,38 eurai (49 000 Lt), V. V. du kartus po 1 458,58 eurų (2x5000 Lt). Iš viso sumokėta 17 087,58 eurai (59 000 Lt) <...>“.
(duomenys neskelbtini) atsakovai A. V. ir V. V. notaro patvirtintu pareiškimu kreipėsi į UAB „Landšaftas“ reikalaudami iki (duomenys neskelbtini) išsikelti iš ginčo parduodamos sodybos. Šiame rašte aiškiai nurodoma, kad atsakovė buvo sutarusi su ieškove parduoti sodybą už 64 000,00 Lt (minėtą pareiškimą už A. V. pasirašė jos atstovas V. V.).
UAB „Landšaftas“ (duomenys neskelbtini) prašymu kreipėsi į atsakovus, kuriuo paprašė iki (duomenys neskelbtini) grąžinti sumokėtus avansus, iš viso 17 087,58 Eur.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė ieškovei UAB „Landšaftas“ iš atsakovo V. V. 2 898,10 Eur avanso, iš atsakovės A. V. priteisė 14 191,38 Eur avanso. Atsakovai su tokiu teismo sprendimu nesutinka, nurodo, kad teismas netinkamai įvertino tarp ieškovės ir atsakovo V. V. susiklosčiusius teisinius santykius ir netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus.
Dėl atsakovo V. V. apeliacinio skundo
Apeliantas V. V. savo apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai kvalifikavo tarp ieškovės UAB „Landšaftas“ ir jo susiklosčiusius teisinius santykius, kadangi dėl sodybos pardavimo su L. R. ir Ž. R. tarėsi kaip su fiziniais asmenimis. Teigia, kad UAB „Landšaftas“ neturi teisėto pagrindo reikalauti iš V. V. grąžinti 1 450 Eur sumą, gautą pagal (duomenys neskelbtini) pakvitavimą, ir 5 000 Lt sumą gautą iš L. R. (duomenys neskelbtini)sutarties pagrindu. Apelianto nuomone, ieškovė UAB „Landšaftas“ nėra tinkama šalis reikšti reikalavimą atsakovui V. V..
CPK įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis reiškia, kad apeliacinės instancijos teisme negalima kelti jokių naujų reikalavimų ar juos grįsti naujomis aplinkybėmis, kurių nevertino pirmosios instancijos teismas. Apeliacinis procesas nėra skirtas ginčo nagrinėjimo pakartojimui, jo paskirtis yra kita, t. y. pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymas, juolab kad ir bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyksta pagal specialias taisykles, kurios įrodinėjimo apimtimi nėra identiškos procesui pirmosios instancijos teisme.
Apelianto V. V. apeliacinio skundo argumentų kontekste teisėjų kolegija pritaria ieškovės UAB „Landšaftas“ atsiliepime išdėstytai pozicijai, kad apeliaciniame skunde, pažeidžiant CPK 306 straipsnio 2 dalyje ir 312 straipsnyje nustatytus ribojimus, teikiami iš esmės nauji atsikirtimo į ieškinį argumentai dėl ieškovės reikalavimo teisės į atsakovui V. V. sumokėtą avansą, šie klausimai nebuvo įrodinėjimo dalykas pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teisme jie negali būti keliami.
Dėl kitų atsakovo V. V. argumentų
Pirmosios instancijos teismas iš atsakovo V. V. priteisė 2 898,10 Eur avansą, kurį sudaro 5000 Lt (1448,10 Eur), kuriuos atsakovas gavo iš UAB „Landšaftas“ direktoriaus sutuoktinės L. R. pagal (duomenys neskelbtini) patvirtinimą, ir 1450 Eur, kuriuos atsakovas iš ieškovės UAB „Landšaftas“ direktoriaus Ž. R. gavo pagal (duomenys neskelbtini) pakvitavimą.
Apeliantas nurodo, kad iš Ž. R., kaip fizinio asmens, yra gavęs 5 000 litų pagal dokumentą, kuris yra pas Ž. R., o ne pagal (duomenys neskelbtini) pakvitavimą; teigia, kad (duomenys neskelbtini) pakvitavimo pagrindu gauti pinigai buvo grąžinti Ž. R., kaip fiziniam asmeniui.
Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais neturi pagrindo sutikti. Byloje pateiktame (duomenys neskelbtini) pakvitavime yra parašyta žyma „Ž. R. už sodybą“. Pakvitavimas yra pasirašytas atsakovo V. V.. Teismas neturi pagrindo spręsti, kad pakvitavimu pinigai buvo sumokėti ne už ieškovės UAB „Landšaftas“ perkamą sodybą, o kokiu nors kitu pagrindu, kadangi atsakovas nepateikė jokių leistinų įrodymų, kurie sukeltų abejonę pačiame pakvitavime įrašyta mokėtinos sumos paskirtimi.
Dėl kasos išlaidų orderio atitikimo teisės aktams ir 49 000 litų perdavimo fakto
Apeliantė A. V. apeliaciniame skunde nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pasirašytas kasos išlaidų orderis neatitinka Taisyklių 4¹ p., 5 p., 5 p. 2 d., 16 – 17 p., 9 p, todėl ieškovei kilo pareiga įrodyti, kad pagal ginčijamą orderį pinigai atsakovei buvo išmokėti. Nurodoma, kad nagrinėjamoje byloje turėjo būti vadovaujamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Nr. e3K-3-220-403/2018, kurioje teigiama, kad tais atvejais, kai šalis teigia, jog pinigai buvo išmokėti, tačiau negali pateikti kasos išlaidų orderio, atitinkančio 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ reikalavimus, preziumuojama, kad pinigai nebuvo išmokėti, tačiau šalis, teigianti priešingai, gali paneigti šią prezumpciją visomis CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytoms įrodinėjimo priemonėmis.
Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad teismas, nagrinėdamas bylas, aiškina ir taiko teisės normas ne a priori (iš anksto, nepatikrinus faktų), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Vadinasi, kitoje byloje pateiktas teismo taikytinos teisės aiškinimas gali būti taikomas tik tada, kai konkrečios bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios vienos ar kitos normos taikymą, yra tapačios ar iš esmės panašios (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-382-421/2017, 26 punktas; 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-969/2018, 31 punktas).
Teisėjų kolegija pripažįsta, kad nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-403/2018 nėra teismo precedentas šioje civilinėje byloje, nes skiriasi esminės bylų faktinės aplinkybės: byloje Nr. e3K-3-220-403/2018 buvo nagrinėjamas atvejis, kuomet kasos išlaidų orderis atsakovo nebuvo pasirašytas.
Apeliantė A. V. apeliaciniame skunde nurodė, kad kasos išlaidų orderis, pasirašytas (duomenys neskelbtini), neatitinka Taisyklėse numatytų reikalavimų. Apeliantė nurodo, kad buvo pažeistas Taisyklių 4¹ p., nes orderyje nėra buhalterio parašo, Taisyklių 5 p., nes kasos išlaidų orderyje nėra paso, ar kito asmens tapatybę įrodančio dokumento, Taisyklių 5 p. 2 d., nes kasos išlaidų orderyje asmuo pats neįrašė gaunamos sumos žodžiais, Taisyklių 16 – 17 p., nes kasos išlaidų orderis turėjo per mėnesį būti įtrauktas į kasos knygą, Taisyklių 9 p., kadangi ieškovė pinigus atsakovei A. V. mokėjo jos namuose, o tai reiškia, kad, vadovaujantis Taisyklių 9 p., jai negalėjo būti išrašytas kasos išlaidų orderis.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors (duomenys neskelbtini) pasirašytas kasos išlaidų orderis, pagal kurį išmokėta atsakovei A. V. 49 000 litų suma už įmonės perkamą sodybą yra surašytas pažeidžiant tam tikras Taisyklių nuostatas, vis dėlto, šiame kasos išlaidų orderyje yra nurodyta atsakovei sumokėta suma tiek skaičiais, tiek žodžiais, orderyje yra nurodyta atsakovės A. V. vardas, pavardė ir gimimo data, orderyje nurodytą sumą ir šios sumos gavėją galima aiškiai identifikuoti, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog šiame orderyje nurodyta informacija yra pakankama pinigų perdavimo faktui patvirtinti.
Apeliantė apeliaciniu skundu argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino liudytojo V. B. parodymus. Apeliantė mano, kad V. B. liudijimas paneigia rašytinį įrodymą – kasos išlaidų orderį. Apeliantė teigė, kad liudytojas V. B. buvo V. V. ir A. V. namuose, kuomet atvyko Ž. R., buvo pasirašinėjami dokumentai, tačiau jis nematęs, kad pinigai būtų perduoti A. V. o turėjo matyti du veiksmus – kasos išlaidų orderio pasirašymą ir pinigų perdavimą.
Teismas pažymi, kad iš posėdžio garso įrašo nustatyta, jog liudytojas prisimena buvęs pas apeliantą, tačiau nematė ir nežino aplinkybių, kokio turinio kvitas ar kitas dokumentas buvo apeliantės pasirašomas, ar buvo pasirašoma daugiau dokumentų, ar buvo perduodami pinigai ir (garso įrašo nuo 2 val. 34 min. iki 2 val. 38 min.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad liudytojo V. B. parodymai nepaneigia rašytiniais įrodymais patvirtintų aplinkybių apie pinigų sumokėjimą vykdant preliminariąją sutartį, nes negalima apskritai nustatyti, koks dokumentas liudytojui matant buvo pasirašomas.
Teisėjų kolegija apibendrina, kad (duomenys neskelbtini) kasos išlaidų orderis, nors ir surašytas nesilaikant Taisyklių nuostatų, tačiau jis yra atsakovės A. V. pasirašytas ir galima aiškiai identifikuoti orderyje įrašytą sumą. Šiuo atveju atsakovė A. V. turėjo pareigą įrodyti, kad 49 000 Lt sumos ji iš ieškovės negavo, tačiau jokiais leistinais įrodymais to nepadarė.
Šios objektyviais ir atsakovės nenuginčytais duomenimis nustatytos aplinkybės patvirtina, kad (duomenys neskelbtini)ieškovė sumokėjo atsakovei 49 000 Eur už perkamą sodybą, ir pagrindžia teismo išvadų šiuo aspektu teisingumą. Pažymėtina, kad įrodinėjami faktai ar aplinkybės nustatomi remiantis byloje surinktų įrodymų ir juose esančių duomenų viseto ištyrimu ir įvertinimu, todėl vien kasos išlaidų orderio neatitikimas teisės aktų reikalavimų, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad ginčo suma nebuvo perduota, kai kiti bylos duomenys leidžia spręsti apie tokių faktų egzistavimą. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (pvz. žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ištirtomis bylos aplinkybėmis, savo vidiniu įsitikimu, pagrįstai konstatavo, jog ieškovė sumokėjo atsakovei 49 000 Lt. Dėl šių priežasčių atmestini atsakovės argumentai dėl netinkamo byloje esančių įrodymų vertinimo sprendžiant apie pinigų perdavimo aplinkybes.
Dėl sodybos pardavimo kainos
Kaip jau minėta, atsakovų tvirtinimu, su ieškovės atstovu buvo susitarta, kad ginčo sodyba bus parduota už 25 000 litų, o ne 64 000 litų. Apeliantė A. V. apeliaciniame skunde teigia, kad tokią aplinkybę patvirtino V. V., liudytoja E. T., savo ranka surašiusi V. V. ir L. R. (duomenys neskelbtini) sutartį, pagal kurią šis gavo 5 000 litų, J. M., kuri paaiškino, kad iš L. R. pasakojimų žinojo, kad L. R. iš A. V. perka sodybą už 25 000 litų. Apeliantė pateikė skaičiavimus, kad iš 25 000 litų (7 240,50 Eur) atėmus avansu gautus 10 000 litų (2 896,20 Eur) lieka 4 344,30 Eur suma, tai yra lygiai tiek, kiek nurodyta (duomenys neskelbtini)atsakovės raginime.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad J. M. nedalyvavo šalims pasirašant preliminariąją sutartį ar tariantis dėl sodybos pirkimo-pardavimo sąlygų, todėl jos parodymai nėra reikšmingi šioje byloje. Su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu teisėjų kolegija sutinka. Dėl liudytojos E. T. parodymų apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, atsižvelgus į tai, kad E. T. dirba buhaltere atsakovo V. V. įmonėje ir yra tiesiogiai pavaldi V. V., abejotina jos parodymų objektyvumu.
Teisėjų kolegija pažymi, kad tarp bylos šalių sudarytoje sutartyje bei vykusiuose susirašinėjimuose buvo pakartojama 64 000 Lt suma už parduodamą nekilnojamą turtą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokia suma yra nurodyta (duomenys neskelbtini) sutartyje dėl ginčo sodybos pirkimo-pardavimo sudarytoje tarp ieškovės ir atsakovės A. V., (duomenys neskelbtini)ieškovės rašte, kuriuo atsakoma į (duomenys neskelbtini) atsakovės A. V. raštą, (duomenys neskelbtini) ieškovės rašte atsakovei A. V. dėl informacijos pateikimo, (duomenys neskelbtini) atsakovo V. V. pasirašytame pareiškime apie prašymą dėl pranešimo persiuntimo ieškovei, (duomenys neskelbtini) ieškovės rašte dėl avanso grąžinimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovai šalių susirašinėjimuose nurodytos 64 000 litų sumos neginčijo iki ieškovės bylos iškėlimo teisme, o be to, tokią sumą nurodė ir jų pačių iniciatyva išsiųstame (duomenys neskelbtini) pareiškime apie prašymą dėl pranešimo persiuntimo ieškovei. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra jokių leistinų rašytinių įrodymų, patvirtinančių šalių valią dėl ginčo sodybos pirkimo-pardavimo už 25 000 litų kainą.
Atsižvelgęs į šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis ir pažymi, kad liudytojų parodymai šioje byloje nėra pakankami nuginčyti byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir spręsti, kad šalys susitarė ne dėl 64 000 litų, o dėl 25 000 litų kainos už ginčo sodybą.
Dėl atsakovės priešieškinio
Apeliantė A. V. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl priešieškinio yra nepakankamai motyvuotas. Apeliantė teigia, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir Lietuvos apeliacinis teismas ne vienoje byloje pasisakė, kad mokėjimas pagal kasos išlaidų orderį yra sandoris, kurio metu jį atliekantis asmuo išreiškia savo valią perduoti lėšas kitam asmeniui, tokiu būdu sukurdamas, pakeisdamas ar panaikindamas savo civilines teises ir pareigas, ir jį galima ginčyti CK numatyta sandorių ginčijimo tvarka ir pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-687/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-699-611/2015).
Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais, kad kasos išlaidų orderis gali būti nuginčytas CK numatyta sandorių ginčijimo tvarka. CK 1.86 straipsnio 1 dalis nustato, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja.
Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilinių teisių ir pareigų. Tam tikrais atvejais tokiais sandoriais siekiama neteisėtų tikslų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017 43 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Esminis tariamojo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nėra vykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2006).
Kaip jau minėta, byloje esantys įrodymai pagrindžia ieškovės nurodytas aplinkybes, o būtent, kad kasos išlaidų orderyje nurodyta informacija yra pakankama pinigų perdavimo faktui patvirtinti. Byloje esantys įrodymai teisėjų kolegijai leidžia pripažinti, kad mokėjimas pagal kasos išlaidų orderį buvo realiai įvykdytas, todėl jis negali būti laikomi tariamu, sudarytu tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir kitais motyvais, priešieškinį atmetė pagrįstai.
Dėl procesinės bylos baigties
2. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog apeliantai nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovų apeliaciniai skundai atmetami (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
3. Atmetus skundus apeliantams jų patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93, 98 straipsniai).
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.