Šiaulių apylinkės teismo sprendimas, e2-5207-446/2019

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-11-12
Bylos Nr.: e2-5207-446/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-23-3-00244-2019-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vilma Raščiuvienė
Atsakovas: A. V., V. V.
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Duomenys neskelbtini“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-5207-446/2019Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00244-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.6; 2.6.8.9; 2.6.8.10; 2.6.8.11.5; 3.2.4.4; 3.2.6.1 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 12 d.Kelmė

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Vilma Raščiuvienė,sekretoriaujant Rosandai Kasparaitei,dalyvaujant ieškovės atstovams Ž. R., advokatui D. B.,atsakovams A. V., V. V., jų atstovui advokato padėjėjui V. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Duomenys neskelbtini“ ieškinį atsakovams A. V. ir V. V. dėl sumokėto avanso grąžinimo, atsakovės A. V. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Duomenys neskelbtini“ dėl sandorio, kasos išlaidų orderio, pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės A. V. 14 191,38 Eur avansą, iš atsakovo V. V. 2 898,10 Eur avansą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, patirtas bylinėjimosi išlaidas – žyminį mokestį ir išlaidas advokatų pagalbai apmokėti.

Ieškovės atstovas Ž. R. paaiškino, kad atsakovas V. V., su kuriuo susipažino vykdant verslą, dar 2013 m. siūlė pirkti sodybą su žemės sklypu, esančius (duomenys neskelbtini), svarstė sodyboje vykdyti kaimo turizmo veiklą. (duomenys neskelbtini) m. iširo jo santuoka, kas paskatino greičiau sudaryti sandorį, nes nutarė sodyboje leisti gyventi savo buvusiai sutuoktinei su vaikais, vėliau sodybą pertvarkyti, užsiimti kaimo turizmo veikla. Prieš priimant sprendimą pirkti sodybą, ją apžiūrėjo, V. V. parodė žemės sklypo, priklausančio sodybai, ribas, tačiau žemės sklypas nebuvo išpirktas iš valstybės, todėl pirkimo -pardavimo sandorio sudaryti nebuvo galima. Po kurio laiko žemės sklypą iš valstybės išpirko, tačiau sodybos savininkės vardu įteisinto žemės sklypo ribos neatitiko to sklypo, kurį natūroje jam rodė V. V., ribų. Jį netenkino toks žemės sklypo išsidėstymas, V. V. jam vis žadėdavo sutvarkyti ir išpirkti nedidelę dalį sklypo iki pagrindinio kelio, tačiau to taip ir nepadarė, sodybos pirkimo - pardavimo sandoris nebuvo sudarytas. 2014 m. birželio 14 d. su V. V. ir sodybos savininke, V. V. sugyventine, jų namuose, (duomenys neskelbtini), suderino sodybos pardavimo kainą, surašė preliminariąją sutartį, pagal kurią susitarė, kad UAB „Duomenys neskelbtini“ sodybą perka išsimokėtinai iki 2014 m. lapkričio 8 d. už 64 000 litų. Pirmą avansą – 5 000 litų - dar iki preliminariosios sutarties surašymo V. V. 2014 m. birželio 12 d. perdavė jo sutuoktinė L. R.. V. V. už perkamą sodybą prašė mokėti grynais pinigais, todėl jis 2014 m. rugpjūčio 18 d., atvykęs į V. V. ir A. V. namus, sumokėjo jiems grynais pinigais 49 000 litų, išrašydamas kasos išlaidų orderį Nr. 33, sodybos savininkė A. V. pasirašė, kad pinigus gavo, pinigų išmokėjimas įtrauktas į įmonės buhalterinę apskaitą. 2014 m. vasarą atliko gyvenamojo namo remontą, pakeitė duris, langus, įrengė vandentiekį, 2014 m. rugsėjo mėnesį į sodybą atsikraustė jo sutuoktinė su vaikais, kurie sodyboje gyveno iki 2017 m. birželio mėnesio. 2015 m. spalio 9 d. V. V. užperkamą sodybą jis sumokėjo dar 1 450 Eur. Sodybos pirkimo-pardavimo sandoris nebuvo sudarytas, nes jį netenkino žemės sklypo ribos, jos buvo ne tokios, kaip natūroje rodė V. V., kuris neįvykdė savo įsipareigojimo sutvarkyti sklypo ribas taip, kaip jis buvo žadėjęs. Kadangi pirkimo-paravimo sandoris nebuvo sudarytas, prašo priteisti įmonės naudai įmonės lėšas, sumokėtas atsakovams kaip avansą už perkamą sodybą, iš A. V. 14 191,38 Eur, iš V. V. 2 898,10 Eur.

Atsakovė A. V. prašė ieškinį atmesti, kadangi ji pinigų iš Ž. R. už parduodamą sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), nėra gavusi. Priešieškiniu prašė sandorį - ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Duomenys neskelbtini“ 2014 m. rugpjūčio 18 d. kasos išlaidų orderį Nr. 33 - pripažinti negaliojančiu.

Atsiliepimas

Atsakovė A. V. paaiškino, kad pagal notariškai patvirtintą 2012 m. liepos 24 d. pirkimo-pardavimo sutartį sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), ji įsigijo iš V. R., tačiau faktiškai jokio sandorio nebuvo sudaryta. V. R. – jos sugyventinio V. V. sesuo, kurią pagal įgaliojimą atstovavo pats V. V., kuriam faktiškai ir priklausė sodyba, nors buvo įregistruota sesers vardu. Notariškai patvirtintoje pirkimo - pardavimo sutartyje nurodytos sodybos pirkimo kainos V. R. ji nemokėjo, šis sandoris buvo sudarytas siekiant suklaidinti banką, gauti didelę paskolą, kurios jiems taip ir nepavyko gauti. Ji pripažįsta, kad 2014 m. rugpjūčio 18 d. kasos išlaidų orderyje, kuriame nurodyta, kad jai už perkamą sodybą UAB „Duomenys neskelbtini“ išmoka 49 000 litų, yra jos parašai. Ji pasirašė, kad tokią pinigų sumą gavo, tačiau faktiškai tą dieną jai jokie pinigai pagal šį kasos išlaidų orderį nebuvo išmokėti. Šį orderį ji pasirašė savo namuose, Ž. R. atvykus į jos ir V. V. namus po darbo valandų. Kasos išlaidų orderyje pasirašė, nes taip padaryti paprašė jos sugyventinis V. V., iš kurio ji žinojo, kad Ž. R. yra išeikvojęs bendrovės pinigus ir jam reikia padėti susitvarkyti finansinius dokumentus. Be to, tą dieną, kai jai padavė pasirašyti kasos išlaidų orderyje, ji buvo apsvaigusi, vartojusi vaistus, išgėrusi alkoholio. Ji turi aukštąjį išsilavinimą, dirba finansininke UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl žino, kaip turi būti išrašyti kasos išlaidų orderiai, kaip jie apskaitomi. Ž. R. išrašytas kasos išlaidų orderis neatitinka tokiam dokumentui keliamų reikalavimų, jis buvo išrašytas ne įmonės patalpose, nepasirašytas finansininko, nėra įrašyti visi reikalaujami duomenys – nenurodytas jos paso numeris, asmens kodas. Iš kur Ž. R. žinoma jos gimimo data, negali pasakyti. Susitarimuose tarp V. V. ir Ž. R. dėl parduodamos sodybos ji nedalyvavo, iš V. V. pasakojimo jai žinoma, kad sodyba buvo parduodama už 25 000 Eur, V. V. gavo 10 000 litų grynais iš Ž. R.. Tą pačią dieną, kai buvo išrašytas kasos išlaidų orderis dėl 49 000 litų, ji pasirašė ir preliminarią sutartį, kurioje taip pat neteisingai nurodyta sodybos pardavimo kaina. Šiuo metu sodyba yra parduota, kadangi Ž. R. į jos įspėjimus ir raginimus dėl sodybos pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo nereagavo, pinigų nesumokėjo.

Atsakovas V. V. ieškinį prašė atmesti, priešieškinį patenkinti.

Atsakovas V. V. paaiškino, kad sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), priklausė jam jis buvo ją pirkęs už savo pinigus. Kadangi tuo metu jis turėjo laibai daug nekilnojamojo turto, norėdamas išvengti mokesčių valstybei, sodybą įteisino savo sesers V. R. vardu. Pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią jo gyvenimo draugė A. V. iš jo sesers V. R. nusipirko sodybą, taip pat buvo sudaryta tik siekiant gauti paskolą iš banko sodybos atnaujinimui. Sandorio sudarymo metu jis atstovavo seserį pagal įgaliojimą, jokie pinigai seseriai nebuvo mokami, pirkimo kainą nurodė didelę, kadangi buvo įsitikinę, kad tokiu būdu iš banko gaus didelę paskolą, kuri buvo reikalinga sodybos atnaujinimui, remontui. Jis tarėsi su Ž. R. dėl sodybos pardavimo. 2014 metais sodybą pardavinėjo už 30 000 litų, su Ž. R. susitarė, kad sodybą parduos už 25 000 litų. Pripažįsta, kad iš Ž. R. už parduodamą sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), gavo 10 000 litų, iš kurių 5 000 litų sumokėjo L. R., tokią pat sumą grynais sumokėjo Ž. R.. Preliminariojoje sutartyje neteisingai nurodyta pirkimo kaina, pagal kasos išlaidų orderį Ž. R. 49 000 litų A. V. neišmokėjo, šie dokumentai buvo surašyti siekiant padėti Ž. R. susitvarkyti finansinius dokumentus, pateisint išeikvotus įmonės pinigus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas, priešieškinis atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas savo išvadas privalo pagrįsti laikydamasis civilinio proceso kodekse suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir įvertinti jo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Įvertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2008). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-456-421/2017).

Iš 2012 m. liepos 24 d. pirkimo - pardavimo sutarties, sudarytos tarp pardavėjos V. R., atstovaujamos V. V., ir pirkėjos A. V. matyti, kad atsakovė A. V. gyvenamąjį namą ir ūkio paskirties pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), įsigijo už 97 000 litų. Iš 2014 m. birželio 14 d. sutarties, sudarytos tarp uždarosios akcinės bendrovės „Duomenys neskelbtini“, atstovaujamos šios įmonės vadovo Ž. R., iš vienos pusės, ir atsakovės A. V., iš kitos pusės, matyti, kad tarp UAB „Duomenys neskelbtini“ ir A. V. susitarė dėl sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), pirkimo - paravimo. Šalys susitarė dėl sodybos kainos, jos sumokėjimo būdo ir atsikaitymo terminų – sodyba perkama išsimokėtinai, atsikaitoma laisva forma, atsikaitymo terminas 2014 m. lapkričio 8 d. Ieškovė pateikė 2014 m. birželio 12 d. sudarytą dokumentą, kuris įvardintas sutartimi, kurioje nurodyta, kad V. V. gavo iš L. R. 5 000 litų avanso už parduodamą namą su sklypu (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad L. R. pinigus atidavė, yra jos parašas, V. V. pinigus gavo, yra jo parašas. Uždarosios akcinės bendrovės „Duomenys neskelbtini“ 2014 m. rugpjūčio 18 d. išduotame kasos išlaidų orderyje Nr. 33 nurodyta, kad A. V. už sodybą (duomenys neskelbtini) išduoti 49 000 litų, kasos išlaidų orderyje Ž. R. pasirašęs kaip įmonės vadovas ir kasininkas, išdavęs pinigus, atsakovė A. V. pasirašiusi dvejose vietose - kaip pinigų gavėjas ir ties savo pavarde. Raštelyje, surašytame laisva forma, nurodyta, kad 2015 m. spalio 9 d. V. V. gavo iš Ž. R. 1 450 Eur.

Byloje kilo ginčas dėl sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), pardavimo kainos ir gautų iš pirkėjo (ieškovės) pinigų sumos. Atsakovų tvirtinimu, su ieškovės atstovu buvo susitarta, kad sodyba parduodama už 25 000 litų, o ne 64 000 litų. Atsakovai taip pat nepripažino, kad ieškovės atstovas yra išmokėjęs atsakovei A. V. 49 000 litų pagal 2014 m. rugpjūčio 18 d. kasos išlaidų orderį. Atsakovas V. V. iš esmės pripažino, kad ieškiniu reikalaujamą iš jo priteisti pinigų sumą jis yra gavęs. Jis pripažįsta, kad gavo 10 000 litų, kas sudaro 2 896,20 Eur (ieškiniu reikalaujama suma 2 898,10 Eur). Atsakovas V. V. pripažįsta, kad 5 000 litų avansą gavo iš L. R.. Nors 2014 m. birželio 12 d. sutartyje, pasirašytoje L. R. ir V. V., nurodyta, kad parduodamas namas (duomenys neskelbtini), tačiau teismo posėdžio metu tiek ieškovės atstovas, tiek atsakovas V. V. patvirtino, kad tai ta pati sodyba, dėl kurios pardavimo kilo ginčas, kaimo, kuriame yra sodyba, pavadinimai keitėsi, anksčiau sodyba buvo priskirta (duomenys neskelbtini), vėliau - (duomenys neskelbtini). Atsakovo V. V. tvirtinimu, 2015 m. spalio 9 d. jo ranka rašytas raštelis apie tai, kad jis iš Ž. R. gavo 1 450 Eur yra patvirtinimas, kad Ž. R. jam grąžino skolą, o ne sumokėjo dalį sodybos pirkimo kainos.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.165 straipsnyje nustatyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Taigi, preliminarioje sutartyje turi būti numatytas aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį, įtvirtintas susitarimas dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų, numatytas terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis, šis susitarimas turi būti įformintas rašytine forma.

Iš 2014 m. birželio 14 d. sutarties turinio matyti, kad UAB „Duomenys neskelbtini“ atstovo Ž. R. ir atsakovės A. V. sudaryta sutartis atitinka visus preliminariosios sutarties požymius: iš jos turinio aiškiai matyti šalių susitarimas ateityje sudaryti įvardytos sutartyje sodybos pirkimo–pardavimo sutartį, šiame susitarime jų iš anksto aptartomis sąlygomis (CK 6.165 straipsnio 1 dalis), sutartis sudaryta rašytine forma (CK 6.165 straipsnio 2 dalis), joje nustatytas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti (iki 2014 m. lapkričio 8 d.) (CK 6.165 straipsnio 3 dalis). Byloje nustatyta, kad iki preliminarioje sutartyje nurodyto termino šalių įvardytos sodybos pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta.

Pagal CK 6.165 straipsnio 5 dalį, jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia. Taigi, ieškovės atstovui ir atsakovei nesudarius pagrindinės sutarties, pasibaigė jų prievolė pagal 2014 m. birželio 14 d. preliminariąją sutartį. Pinigai pagal preliminariąją sutartį perduodami tam tikram tikslui. Jeigu šis tikslas nėra pasiekiamas, t. y. pagrindinė sutartis nesudaryta, laikytina, kad pinigai perduoti (gauti) be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo, taigi jų gali būti reikalaujama pagal CK 6.237 straipsnį. Tokios pozicijos laikomasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-809/2003; 2006 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2006).

CK 6.237 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta. Ši pareiga atsiranda, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau, išskyrus CK 6.241 straipsnyje numatytus atvejus (CK 6.237 straipsnio 2dalius).

Avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Tokią sankciją sutartyje nustačius, reikalavimas grąžinti tokias pinigų sumas negali būti tenkinamas ta apimtimi, kiek jis įskaitomas priešpriešiniu vienarūšiu reikalavimu taikyti netesybas (CK 6.130 straipsnio 1 dalis). Tokios praktikos laikosi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-949/2000; 2001 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-998/2001; 2002 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-868/2002; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; kt.).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad preliminariosios sutarties pagrindu nebuvo sudaryta pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis. Byloje įrodymų, kad šalys būtų susitariusios dėl netesybų taip pat nėra, nei viena iš šalių reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo pagrindinės sutarties nesudarymo atveju nepateikė. Tai reiškia, kad pinigai, kuriuos atsakovai gavo pagal preliminariąją pirkimo – pardavimo sutartį, turėjo būti grąžinti ieškovei.

Sutarties laisvės principas leidžia šalims susitarti dėl bet kokių sąlygų, neprieštaraujančių imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei. Šalių susitarimas dėl parduodamos sodybos kainos - 64 000 litų - įtvirtintas raštu, preliminariojoje sutartyje. Toks susitarimas neprieštarauja nei įstatymo nuostatoms, nei viešajai tvarkai, nei gerai moralei. Atsakovai, ginčydami nekilnojamojo turto pardavimo kainą, iš esmės jokių įrodymų, paneigiančių tokį susitarimą, nepateikė. Priešingai, iš pirkimo-pardavimo sutarties, notariškai patvirtinto sandorio, matyti, kad sodybą, dėl kurios pardavimo kainos, nurodytos preliminariojoje sutartyje, kilo ginčas šioje byloje, atsakovė A. V. 2012 metais įsigijo už 97 000 litų. Šis sandoris nenuginčytas. Atsakovų tvirtinimas, kad sodyba faktiškai priklausė V. V., tik siekiant išvengti mokesčių valstybei įteisinta kito asmens vardu, pirkimo-pardavimo sutartis tarp V. R. ir atsakovės A. V. sudaryta siekiant gauti didesnę paskolą, patvirtina atsakovų nesąžiningą elgesį, tačiau niekaip nepaneigia preliminariąja sutartimi su ieškove sutartos sodybos pardavimo kainos.

Atsakovai raštu, jų pasirašytais dokumentais, adresuotais ieškovei, patvirtino, kad preliminariojoje sutartyje nurodytos sąlygos teisingos ir atsakovai reikalauja ieškovę šias sąlygas vykdyti. 2016 m. balandžio 26 d. raginime dėl įsiskolinimo atsakovė A. V., įvardindama save kreditoriumi, UAB „Duomenys neskelbtini“ skolininku, kreipdamasi į direktorių Ž. R., nurodė, kad įmonė nėra galutinai atsiskaičiusi su A. V. už perkamą sodybą (duomenys neskelbtini) pagal 2014 m. birželio 14 d. sutartį, ragina galutinai atsikaityti iki 2016 m. gegužės 15 d. 12 val. Iš 2018 m. rugpjūčio 30 d. notarės patvirtinto pareiškimo apie prašymą dėl pranešimo persiuntimo, pasirašyto V. V., atstovaujančio A. V. pagal įgaliojimą, matyti, kad UAB „Duomenys neskelbtini“ buvo persiųstas pranešimas, kuriame nurodyta, kad pagal A. V. ir UAB „Duomenys neskelbtini“ 2014 m. birželio 14 d. sudarytą sutartį UAB „Duomenys neskelbtini“ įsipareigojo nupirkti iš A. V. žemės sklypą su pastatais ir statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), iki 2014 m. lapkričio 8 d. už 64 000 Lt (kas atitinka 18 535,68 Eur). 2014 m. birželio 14 d. buvo sudaryta sutartis dėl žemės sklypo su pastatais ir statiniais pirkimo, buvo susitarimas, kad visa turto kaina bus sumokėta ir pagrindinė pirkimo - pardavimo sutartis bus pasirašyta iki 2014 m. lapkričio 8 d., tačiau A. V. nėra gavusi visos šiame pareiškime nurodytos turto kainos. Pranešimu raginama UAB „Duomenys neskelbtini“ išsikelti iš A. V. asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir jame esančių pastatų bei statinių.

Liudytoja J. M. parodė, kad ji iš L. R. pasakojimų sužinojo, kad L. R. pirks iš A. V. sodybą už 25 000 litų. Liudytojai R. E. ir Z. L. patvirtino, kad jiems domintis V. V. parduodama sodyba, esančia (duomenys neskelbtini), sodybos pardavimo kaina buvo 25 000 litų. Liudytojas V. G. parodė, kad jis prieš 10 metų ketino pirkti iš V. V. sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), tuo metu sodyba buvo pardavinėjam už 60 000 litų, su V. V. susitarė, kad jis sodybą pirks už 45 000 litų, jam prašant, sumokėjo 15 000 litų, sutarties nesudarė, V. V. pinigų jam negrąžino.

Nei vienas iš teisme šalių iniciatyva apklaustų liudytojų šalims pasirašant preliminariąją sutartį ar tariantis dėl sodybos pirkimo-pardavimo sąlygų nedalyvavo, todėl jų parodymai nėra reikšmingi šioje byloje.

Atsakovai pateikė E. T. pasirašytą, ranka surašytą dokumentą „Priedas prie sutarties 2014-06-12“, kuriame nurodyta, kad V. V., paimdamas pinigus iš L. R., 5000 litų, abipusiai susitarė, kad namą su sklypu (duomenys neskelbtini) parduoda už 25 000 litų. Teisme liudytoja apklausta E. T. patvirtino, kad ji šį dokumentą surašiusi savo ranka, V. V., kurio įmonėje ji dirbo finansininke, prašant. Tačiau šis dokumentas nėra įrodymas, patvirtinantis šalių susitarimą dėl kainos, nes dokumentas sandorio šalių (pardavėjo ir pirkėjo) nepasirašytas.

Atsakovas V. V. pripažįsta, kad iš ieškovės atstovo Ž. R. ir jo sutuoktinės L. R. gavo 10 000 litų avansą už parduodamą sodybą (duomenys neskelbtini). 5 000 litų gavimą iš L. R. patvirtina atsakovo V. V. ir L. R. 2014 m. birželio 12 d. pasirašytas patvirtinimas, kad pinigus L. R. atidavė, o V. V. pinigus gavo. Kad 1 450 Eur sumą gavo iš Ž. R. atsakovas V. V. patvirtino savo ranka rašytu rašteliu. Kaip jau minėta, byloje yra pateiktas 2014 m. rugpjūčio 18 d. kasos išlaidų orderis Nr. 33, pagal kurį išmokėta atsakovei A. V. 49 000 litų suma už įmonės perkamą sodybą. 1 450 Eur sumokėjimas V. V. ir 49 000 litų sumokėjimas A. V. nurodyti byloje pateiktame kasos knygos išraše. Ši aplinkybė patvirtina, kad finansinės operacijos iš tikrųjų buvo atliktos. Aplinkybę, kad pinigus iš UAB „Duomenys neskelbtini“ gavo, raštu patvirtino ir pati atsakovė A. V.. Ji 2016 m. balandžio 26 d. raginime UAB „Duomenys neskelbtini“ dėl įsiskolinimo sumokėjimo nurodė, kad pirmoji įmoka už perkamą sodybą jai sumokėta 2014 m. rugpjūčio 14 d., ragino iki 2016 m. gegužės 15 d. sumokėti susidariusį įsiskolinimą - 4 344,30 Eur (15 000 litų). Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė būtų mokėjusi kokią nors įmoką atsakovei 2014 m. rugpjūčio 14 d., tokių duomenų pati atsakovė negalėjo nei pateikti, nei nurodyti konkrečios įmokos sumos, kas suteikia pagrindo manyti, kad atsakovė suklydo, nurodydama pinigų gavimo dieną rugpjūčio 14 d., o turėjo būti rugpjūčio 18 d., kaip nurodyta kasos išlaidų orderyje. Be to, paskaičiavus matematiškai, išminusavus iš preliminariojoje sutartyje nurodytos pardavimo kainos, t. y. 64 000 litų (18 535,68 Eur), atsakovei pagal kasos išlaidų orderį išmokėtą sumą – 49 000 litų (14 191,38 Eur), nesumokėta suma yra 4 344,30 Eur (18 535,68-14 191,38=4 344,30), būtent tokią sumą atsakovė ir reikalavo UAB „Duomenys neskelbtini“ sumokėti jai iki 2016 m. gegužės 15 d. už perkamą sodybą (duomenys neskelbtini).

Liudytojo V. B. parodymai apie tai, kad jam esant V. V. ir A. V. namuose, buvo atvykęs Ž. R., buvo pasirašinėjami dokumentai, tačiau jis nematęs, kad pinigai būtų perduoti A. V., nepaneigia rašytiniais įrodymais patvirtinančių aplinkybių apie pinigų sumokėjimą vykdant preliminariąją sutartį.

Be to, šioje byloje svarbu ir tai, kad atsakovė A. V. turi aukštąjį išsilavinimą, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. finansininke, todėl nėra pagrindo abejoti, kad ji, pasirašydama kasos išlaidų orderyje apie gaunamas lėšas, nesuprato galimas tokio dokumento pasirašymo pasekmes, dokumentą pasirašė, pinigų realiai negaudama.

Iš aptartų aplinkybių ir įrodymų visumos darytina išvada, kad atsakovės A. V. ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Duomenys neskelbtini“ 2014 m. birželio 14 d. sudarytos preliminariosios sutarties pagrindu pagrindinė pirkimo - pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, todėl laikytina, kad pinigus, gautus vykdant preliminariąją sutartį, atsakovai įgijo be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo, todėl be pagrindo įgytos lėšos priteistinos iš atsakovų ieškovei, iš V. V. - 2 898,10 Eur (5 000 litų, kas sudaro 1448,10 Eur, ir 1 450 Eur), iš A. V. – 14 191,38 Eur (49 000 litų).

Kasos išlaidų orderis nėra sandoris, šiuo dokumentu įforminamos ūkio subjektų kasos operacijos ir jis išrašomas kitų dokumentų ar sandorių pagrindu (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintos „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės“), todėl kasos išlaidų orderis negali būti nuginčijamas sandorių negaliojimo pagrindais. Priešieškinis pripažinti kasos išlaidų orderį negaliojančiu, niekiniu, kaip nurodyta priešieškinyje, atmestinas kaip nepagrįstas.

Procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Ieškinį patenkinus, pripažinus, kad atsakovai vengia atsiskaityti su ieškove, pastarajai reikalaujant, iš atsakovų priteistinos procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos avanso sumos nuo ieškinio teismui pateikimo dienos – 2019 m. kovo 28 d. - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK ) 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnyje įtvirtinta, kad: šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (1 dalis); šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (2 dalis).

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovų byloje sumokėtą 50 Eur žyminį mokestį ir 863 Eur išlaidų už advokato pagalbą ruošiant procesinius dokumentus, atstovavimą teisme atlyginimo. Ieškinys patenkintas visiškai, todėl yra pagrindas priteisti iš atsakovų ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Prašoma priteisti advokatams sumokėta suma atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio reikalavimus, pagrįsta mokėjimo dokumentais, advokatų pateiktomis sąskaitomis, todėl prašymas priteisti šias išlaidas tenkintinas (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Priimdamas ieškinį ir užskaitydamas ieškovės sumokėtą 50 Eur žyminį mokestį, teismas patenkino ieškovės prašymą atidėti dalies - 334 Eur - žyminio mokesčio sumokėjimą. Be to, teismas patyrė 6,99 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Ieškinį tenkinant, šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno po 170,50 Eur (334+6,99=340,99:2=170,495) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.165 straipsnio 5 dalimi, 6.237 straipsnio 1, 2 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178, 180, 259, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš A. V. uždarajai akcinei bendrovei „Duomenys neskelbtini“ 14 191,38 Eur (keturiolika tūkstančių vieną šimtą devyniasdešimt vieną eurą 38 ct) avanso, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2019 m. kovo 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 456,50 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt šešis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų

Priteisti iš V. V. uždarajai akcinei bendrovei „Duomenys neskelbtini“ 2 898,10 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus 10 ct) avanso, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2019 m. kovo 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 456,50 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt šešis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priešieškinį atmesti.

Priteisti iš A. V. 170,50 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Priteisti iš V. V. 170,50 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.

Teisėja Vilma Raščiuvienė