Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-1334-459/2024

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-12-19
Bylos Nr.: e2A-1334-459/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-24-3-02244-2021-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Raimonda Andrulienė, Almantas Padvelskis, Larisa Šimanskienė
Atsakovas: J. A.
Trečiasis asmuo: D. V.
Ieškovas: R. A.

Civilinė byla Nr. e2A-1334-459/2024Teisminio proceso Nr. 2-24-3-02244-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.4.2.9.1; 3.1.7.6; 3.3.1.19.1.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 19 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio ir Larisos Šimanskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės J. A. ir trečiojo asmens D. V. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. A. (R. A.) ieškinį atsakovei J. A. dėl turto atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, ir atsakovės J. A. patikslintą priešieškinį R. A. (R. A.) dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymo, tretieji asmenys akcinė bendrovė (toliau – AB) SEB bankas ir D. V..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas ieškiniu prašė atidalinti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės tokia tvarka: atsakovės naudai priteisti natūra jam bendrojoje dalinėje nuosavybėje priklausančią ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 43/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); priteisti jam iš atsakovės 87 410,00 Eur dydžio kompensaciją už ½ dalį žemės sklypo ir 43/100 dalis gyvenamojo namo bei priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. e2-319-941/2020 buvo nutraukta jo ir atsakovės santuoka. Po santuokos nutraukimo jam asmeninės nuosavybės teise atiteko ½ dalis žemės sklypo ir 43/100 dalys gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), o kita dalis šio nekilnojamojo turto, tai yra ½ dalis žemės sklypo ir 57/100 dalys gyvenamojo namo, asmeninės nuosavybės teise atiteko atsakovei. Kadangi jo ir atsakovės tarpusavio santykiai yra įtempti ir susitarti dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės nepavyksta, o jam turtu naudotis galimybės nėra, prašo atidalinti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės. Mano, kad jo pateiktas atidalinimo būdas nepažeis atsakovės teisių į nuosavybę, o jo prašomos sumokėti kompensacijos dydis atitinka nurodytą turto rinkos vertę. Nurodo, kad atidalinti turtą natūra be žalos daiktui neįmanoma, nes namas pritaikytas vienai šeimai, baigtumas – 100 proc., gyvenamasis plotas – 91,04 kv. m., pastatas sudarytas iš dviejų aukštų, tačiau name yra tik 4 kambariai, todėl atidalinti ir suformuoti atskirus nekilnojamojo turto objektus yra neįmanoma. Nurodo, kad atsakovė šiuo metu naudojasi tiek savo, tiek ir jam priklausančia nekilnojamojo turto dalimi, o jis savo turto dalimi nesinaudoja. Pagal UAB „Liutika“ ir KO atliktą turto vertės nustatymo ataskaitą matyti, kad žemės sklypo vidutinė rinkos kaina yra 14 000 Eur, namo – 187 000 Eur. Mano, kad atsakovė turi galimybę sumokėti jam piniginę kompensaciją už turtą, kadangi yra dirbanti ir gaunanti nuolatines pajamas. Pažymėjo, kad atsakovės išreikšta pozicija procesiniuose dokumentuose aiškiai atspindi atsakovės valią – išsaugoti turtą ir toliau juo naudotis. Nesutinka, kad atsakovė neturi galimybės sumokėti jam kompensaciją, kadangi ji yra dirbanti, gaunanti geras pajamas bei turinti kito nekilnojamojo turto. Taip pat nurodė, kad su patikslintu priešieškiniu nesutinka, nes priešieškinyje prašoma atsakovei sudaryti galimybę naudotis didesniu namo plotu, atsakovė siekia naudotis iš esmės naudingiausiomis, vertingiausiomis šalių sukurtomis patalpomis, o jam būtų priskirta naudoti menkavertes patalpas, t. y. miegamuosius kambarius, kurių pritaikymas gyvenimui (virtuvės įrengimas ir pan.) kainuotų neproporcingai brangiai. Atsakovė siekia naudotis sauna, priepirčiu bei priestatu, kas iš esmės neatitinka jo interesų. Nesutinka, kad virtuvės įrengimas antrame namo aukšte jam kainuotų 2 500,00 Eur, kadangi atsakovė neįvertino būtinų komunikacijų (vandentiekis, kanalizacija, elektros instaliacija ir pan.) įrengimo. Taip pat atsakovė nepateikė duomenų, kiek kainuotų atskirų elektros skaitliukų įrengimas. Nesutinka ir su atsakovės siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka, nes jam yra siekiama priskirti žemės sklypo dalis, kurios reikalautų tik priežiūros, o gerbūviui ar gyvenimo kokybei nesukuria jokios naudos. Mano, kad atsakovė iš esmės piktnaudžiauja savo, kaip bendraturčio, teisėmis, nes susidariusios situacijos iš esmės nesiekia išspręsti, o siekia sukurti tokią situaciją, kad jis ir toliau negalėtų faktiškai naudotis jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią dalimi turto, bei dar papildomai apmokėtų išlaidas, susijusias su atsakovės naudojimosi turtu. Pažymėjo, kad jau skyrybų procese atsakovė siekė turtą padalinti natūra, t. y. siekė įgyti nuosavybės teisę į turtą, o jis buvo aiškiai išreiškęs valią, jam nuosavybės teise priklausantį turtą priteisti atsakovei. Taip pat pažymėjo, kad atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad papildomos virtuvės su visa buitine technika įrengimas yra galimas, nes „Ikea“ brėžinuko iš internetinio puslapio pateikimas nėra tinkamas, leistinas ir patikimas įrodymas. Atsakovė nepateikia jokių motyvų, kurioje iš siūlomų patalpų yra galima įrengti virtuvės patalpas bei kaip turėtų būti įrengiamos būtinos komunikacijos ir kiek jos kainuotų (vandentiekis, kanalizacija, elektros instaliacija ir pan.). Atsakovė teigia, kad neturi galimybės sumokėti piniginės kompensacijos, tačiau jos pateikti duomenys šios aplinkybės nepatvirtina.

3. Atsakovė pateikė priešieškinį pareikšdama reikalavimą nustatyti tokią naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką: 1.0.1027 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka nustatoma pagal MB „GEO vakarai“ matininko E. P. parengtą 2022 m. gegužės 16 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, kuriame: 1.1. A raide pažymėta 366 kv. m. ploto žemės sklypo priskiriama atsakovės individualiam naudojimui; 1.2. C1 raide pažymėta 152 kv. m. ploto žemės sklypo dalis ieškovo individualiam naudojimui; 1.3. C2 raide pažymėta 213 kv. m. ploto žemės sklypo dalis ieškovo individualiam naudojimui; 1.4. B raide pažymėta 296 kv. m ploto žemės sklypo priskiriama bendram atsakovės ir ieškovo naudojimui; 1.5. Atsakovei, kuriai priklauso ½ žemės sklypo dalis, naudojasi 514/1027 žemės sklypo dalimis; 1.6. Ieškovui, kuriam priklauso ½ žemės sklypo dalis, naudojasi 513/1027 žemės sklypo dalimis. Pastato – 195,50 kv. m gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 1A2b naudojimosi tvarka nustatoma pagal 2013 m. gruodžio 17 d. Nekilnojamojo kadastro duomenų bylą Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2022 m. gegužės 17 d. MB „Baltijos kadastras“ matininkės D. V. sudarytą patalpų pasidalijimo planą, kuriame: 2.1. atsakovei individualiam naudojimui priskiriamos 80,22 kv. m. ploto pirmo aukšto patalpos (plane nuspalvintos žalia spalva): 2.1.1. 5,27 kv. m naujai formuojamas koridorius – holas, plane pažymėtu 1-2A; 2.1.2. 1,19 kv. m san. mazgas (tualetas), plane pažymėtu 1-3; 2.1.3. 13,59 kv. m darbo kambarys, plane pažymėtu 1-4; 2.1.4. 43,18 kv. m svetainės – virtuvės patalpa, plane pažymėtais 1-5; 2.1.5. 3,23 kv. m sauna, plane pažymėtu 1-6; 2.1.6. 13,76 kv. m priepirtis, plane pažymėtu 1-7; 2.2. ieškovui individualiam naudojimui priskiriamos 70,48 kv. m. pirmo ir antro aukšto patalpos (plane nuspalvintos violetine spalva): 2.2.1. 5,02 kv. m sandėlis, plane pažymėta indeksu 1-9; 2.2.2. 8,10 kv. m koridorius – holas, plane pažymėtas 1-10; 2.2.3. 5,05 kv. m san. mazgas (tualetas ir dušas), plane pažymėta indeksu 1-11; 2.2.4. 17,67 kv. m kambarys, plane pažymėta indeksu 1-12; 2.2.5. 9,75 kv. m drabužinė, plane pažymėta indeksu 1-13; 2.2.6. 8,29 kv. m. san. mazgas (tualetas su vonia), plane pažymėta indeksu 1-14; 2.2.7. 16,60 kv. m kambarys – miegamasis, plane pažymėtu 1-15. 2.3. Atsakovės ir ieškovo bendram naudojimui priskiriamos 44.16 kv. m. pirmo aukšto patalpos (plane nuspalvintos žydra spalva): 2.3.1. 2,40 kv. m tambūras, plane pažymėtu indeksu 1-1; 2.3.2. 1,51 kv. m naujai formuojamas koridorius – holas, plane pažymėtu 1-2B; 2.3.3. 4,61 kv. m katilinė, plane pažymėta indeksu 1-8; 2.3.4. 35,64 kv. m garažas, plane pažymėtu indeksu G-1; 2.4. atsakovė, kuriai priklauso 57/100 gyvenamojo namo dalys, naudojasi 5238/10000 gyvenamojo namo dalimis. 2.5. ieškovui, kuriam priklauso 43/100 gyvenamojo namo dalys, naudojasi 4762/10000 gyvenamojo namo dalimis. Atsakovė naudojasi pirmame aukšte esančia 31.88 kv. m lauko terasa, plane pažymėta Ž. I. naudojasi antrame aukšte esančia 15,99 kv. m terasa virš priestato, plane pažymėta 2A1b; priteisti iš ieškovo visas atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

4. Nurodė, kad ji siekia nusistatyti naudojimosi turtu tvarką ir nori laisvai naudotis jai priklausančia turto dalimi. Pagal 2013 metų planą gyvenamasis namas yra 195,50 kv. m bendro ploto, jame yra du aukštai. Namas turi du priestatus ir terasą. Pirmame namo aukšte yra: 1) tambūras (2,40 kv. m, plane pažymėtas 1-1); 2) koridorius – holas (7,42 kv. m, plane pažymėtas 1-2); 3) san. mazgas (1,19 kv. m, plane pažymėtas 1-3); 4) darbo kambarys (13,59 kv. m, plane pažymėtas 1-4); 5) svetainė-virtuvė (43,18 kv. m, plane pažymėtas 1-5); 6) sauna (3,23 kv. m, plane pažymėtas 1-6); 7) priepirtis (13,76 kv. m, plane pažymėtas 1-7); 8) katilinė (4,61 kv. m, plane pažymėtas 1-8); 9) sandėlis (5,02 kv. m, plane pažymėtas 1-9); 10) garažas (33,64 kv. m, plane pažymėtas G-1, esantis priestate 1a1b). Nurodo, kad saunos, priepirčio patalpos nėra įrengtos, jos yra priestate, plane pažymėtame 2a1b. Greta pirmo aukšto yra 31,88 kv. m lauko terasa, plane pažymėta 3a1ž. Antrame namo aukšte yra: 1) koridorius – holas (8,10 kv. m, plane pažymėtas 1-10); 2) san. mazgas (5,05 kv. m, plane pažymėtas 1-11); 3) kambarys (17,67 kv. m, plane pažymėtas 1-12); 4) drabužinė (9,75 kv. m, plane pažymėtas 1-13); 5) san. mazgas (8,29 kv. m, plane pažymėtas 1-14); 6) kambarys (16,60 kv. m, plane pažymėtas 1-15). Virš priestato, plane pažymėto 2a1b yra antro aukšto terasa, į kurią galima patekti iš kambario, plane pažymėto 1-15. Atsakovės nuomone, jos siūloma nekilnojamojo turto naudojimosi tvarka iš šalių reikalauja investicijų tik įrengiant pertvaros sieną pirmame aukšte prie laiptų ir duris joje. Suformavus naujus du koridorius, plane pažymėtus 1-2A ir 1-2B šalių individualiai naudojamos patalpos – pirmas ir antras aukštai būtų visiškai izoliuoti. Nei vienai šaliai nereikėtų įrenginėti naujo įėjimo į namą. Ji pirmajame aukšte turėtų įsirengti drabužinę ir vonios kambarį, o ieškovui antrame aukšte reikėtų įsirengti virtuvės patalpą, kuri, jos skaičiavimu, kainuotų apie 2 500 Eur. Nurodė, kad ginčo name sugedus granulėmis kūrenamam katilui ,, (duomenys neskelbtini)“, yra naudojamas elektrinis šildymo katilas ,, (duomenys neskelbtini)“. Taigi, po kilusio gaisro šildymo katilas ,, (duomenys neskelbtini)“ iš viso nebenaudojamas, todėl ginčo namas apšildomas elektra. Nustačius naudojimosi tvarką, šalims nebus reikalinga įrengti naujos šildymo granulėmis sistemos, užteks įsigyti papildomą elektros šildymo įrangą. Ginčo name vanduo taip pat pašildomas elektra, o tam, kad šalys atskirtų kiekvieno skyrium naudojamos elektros energijos kiekį, pakaktų vidinių elektros apskaitos skaitiklių, tokiu būdu būtų apskaičiuojamas kiekviename aukšte sunaudojamos elektros kiekis. Bendrijos ir atliekų vežimo kainos fiksuotos, jas šalys mokėtų dalimis proporcingai turimai turto daliai. Dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu, nurodė, kad 296 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, kuri yra užstatyta namu ir padengta trinkelėmis, bus naudojamasi bendrai, o 731 kv. m sklypo dalį tikslinga naudoti skyrium pagal matininko sudarytą planą. Ji individualiai naudotųsi sklypo dalimi, pažymėta A, esančia po jai valdyti paskirta lauko terasa ir greta jos. Prie šio dalies ji galėtų prieiti per bendro naudojimo trinkeles ir/ ar terasos langą. Ieškovo individualiam naudojimui atitektų sklypo dalys, pažymėtos C1 ir C2. Prie savo dalių ieškovas taip pat gali laisvai patekti per bendrą naudojamą plotą. Pažymi, kad šalims individualiai naudoti skiriamos sklypo dalys kokybine prasme tapačios. Jos užsėtos kultūrine veja, yra prižiūrėtos. Nors jai tenka 1 kv. m didesnis plotas, nustačius prašomą naudojimosi tvarką ieškovui priskirtose dalyse lieka visi sodinukai – vaismedžiai ir pan., o tai kompensuoja už nukrypimą nuo naudojimosi idealiai lygiomis dalimis. Dėl ieškovo ieškinio nurodė, kad ieškovas neįrodė, kad nėra galimybės ginčo turto atidalinti kitu būdu, nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų dažnus šalių ginčus ir negalėjimą valdyti turtą nustačius naudojimosi bendru turtu tvarką. Pažymėjo, kad, nors turtas šalims priklauso ne lygiomis dalimis (žemės sklypo – po ½ dalį, gyvenamojo namo – 57/100 dalys atsakovei ir 43/100 dalys ieškovui), tai negali būti argumentas, kad ji turi poreikį naudotis visu turtu nuosavybe natūra. Ji visu turtu naudojasi ne dėl savo kaltų veiksmų, o todėl, kad po skyrybų proceso pabaigos ieškovas išvyko gyventi kitur, o ji nei veiksmais, nei neveikimu netrukdė ieškovui naudotis turtu. Taip pat ieškovas niekada nesikreipė dėl jos atliekamų trukdymų patekti į turtą, valdyti jam priklausančią dalį ir pan. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo daryti išvados, kad ji turi interesą naudotis didesne ginčo turto dalimi nei jai priklauso.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

5. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė. Atidalino iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovo R. A. (R. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Priteisė ieškovui R. A. (R. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos nuosavybės teise valdomą: ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 57/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Atsakovei J. A. iš ieškovo R. A. (R. A.) priteisė bendrą 113 590 Eur dydžio piniginę kompensaciją už ieškovui R. A. (R. A.) tenkančią atsakovės J. A. turto dalį. Priteisė iš atsakovės J. A. 5 958 Eur ieškovui R. A. (R. A.) bylinėjimosi išlaidų. Sprendimui įsiteisėjus nurodė pranešti VĮ „Registrų centras“, kad panaikintų įrašą dėl įrašo nekilnojamojo turto registre panaikinimo dėl bylos susijusios su daiktinėmis teisėmis pagal 2023 m. sausio 30 d. pranešimą Nr. e2-117-904/2023 ir 2023-09-19 teismo pranešimą Nr. e2-9218-867/2023. Pagrindiniai teismo sprendimo argumentai:

5.1. Tiek iš bylos medžiagos, tiek šalių teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, matyti, kad šalių santykiai yra konfliktiniai, nes šalių santuoka buvo nutraukta dėl ieškovo kaltės. Po santuokos nutraukimo šalių tarpusavio santykiai taip pat yra konfliktiniai, šalys negeba gražiuoju išspręsti tarp jų kilusių ginčų dėl ginčo turto išlaikymo ir jau buvo užvestos kelios civilinės bylos dėl ginčo turto išlaikymo, buvo kreiptasi į policiją.

5.2. Abi šalys yra darbingo amžius ir dirbančios bei gaunančios pastovias pajamas, pagal į bylą pateiktus duomenis ieškovo gaunamos pajamos nors ir neženkliai, tačiau yra didesnės nei atsakovės. Ginčo namas yra dviejų aukštų, tačiau yra pastatytas ir pritaikytas gyventi vienai šeimai. Nustačius naudojimosi tvarką, kokią prašo nustatyti priešieškiniu atsakovė, iš esmės nebūtų išspręstas tarp šalių kilęs ginčas, nes ginčo namas yra vienbutis ir nepritaikytas gyventi dviem atskiroms šeimoms.

5.3. Tenkinus priešieškinį iš esmės sumažėtų ir ginčo turto vertė, nes parduoti vienam iš bendraturčiui jam priklausančią turto dalį bus sudėtinga, be to, sumažėtų ir parduodamo turto kaina, nes visuotinai yra žinoma, kad yra ženkliai sunkiau parduoti nekilnojamąjį turtą, kuris turi bendrasavininkus. Tai iš esmės patvirtina ir pačios šalys, nes tiek ieškovas, tiek atsakovė bandė pardavinėti ginčo turtą, tačiau dėl to, kad yra du ginčo turto bendrasavininkai to padaryti šalims nepavyko.

5.4. Atidalinus turtą ir išmokėjus vienam iš bendraturčių kompensaciją, kuri paskaičiuota pagal šaliai tenkančią ginčo turto dalį, iš esmės nebūtų pažeistos kito bendraturčio teisės. Nors ieškovas ir netikslino ieškinio reikalavimo raštu, tačiau ne vieną kartą teismo posėdžiuose pats nurodė, kad jis sutiktų, jog visas ginčo turtas atitektų jam, o jis parduotų ginčo turtą ir atsiskaitytų su ieškove ir kreditoriais. Atsakovė teismo posėdžiuose taip pat iš esmės neprieštaravo šiam ieškovo siūlymui, todėl, darytina išvada, kad ieškovo ieškinį yra pagrindas tenkinti iš dalies, tai yra atidalinti ginčo turtą, tačiau ne pagal ieškovo pateiktą siūlymą, tai yra priteisiant jam atsakovei priklausančią ginčo turto dalį ir iš jo atsakovei priteisiant piniginę kompensaciją už atsakovei priklausančią ginčo turto dalį. Teismo vertinimu, toks atidalinimo būdas labiau atitiks ne tik šalių interesus, bet ir kreditorių interesus, nes ieškovas nurodė, kad jis parduos ginčo turtą ir atsiskaitys su turimais bendrais kreditoriais bei atsakove.

5.5. Ieškovo ieškinys dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teismui pateiktas 2021 m. gruodžio 27 d., tačiau atsakovė nesutikdama su ieškovo siūlomu ginčo turto atidalijimo būdu, nepateikė ginčo gyvenamojo namo atidalijimo natūra tinkamai parengto projekto, iš kurio galima būtų spręsti, kad yra galimybė bendraturčių gyvenamąjį namą padalinti į du atskirus nekilnojamojo turto vienetus – du butus. Atsakovės prie ieškinio pateikti ginčo nekilnojamojo turto (ginčo žemės sklypo, ginčo gyvenamojo namo) naudojimosi tvarkos ir dalių paskaičiavimo projektai neprilygsta namo padalijimo natūra į du atskirus butus projektui.

5.6. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių ieškovo siūlytas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdas turėtų būti laikomas esminiu atsakovės, kaip turto dalies savininko, teisių pažeidimu, nes jai bus išmokėta piniginė kompensacija už jai tenkančią turto dalį ir ji galės įsigyti kitą nuosavą būstą. Nagrinėjamu atveju prašomas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas atitinka šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą, nepažeidžia teisingumo, protingumo bei sąžiningumo reikalavimų.

5.7. Ginčo dėl nuosavybės dalių dydžio tarp šalių nėra, kaip ir ginčo dėl ginčo turto įvertinimo. Ginčo žemės sklypo vertė yra – 14 000,00 Eur, o ginčo namo vertė - 187 000,00 Eur, o atsakovei nuosavybės teise priklauso ½ ginčo žemės sklypo bei 57/100 dalys ginčo namo, todėl iš ieškovo atsakovei yra pagrindas priteisti 7 000,00 Eur piniginę kompensaciją už žemės sklypą ir 106 590,00 Eur piniginę kompensaciją atsakovei už ginčo namo 57/100 dalis, iš viso 113 590,00 Eur.

5.8. Teismas negali nustatyti naudojimosi tvarką būsimomis patalpomis, kurias turės įsirengti tiek ieškovas, tiek pati atsakovė. Be to, įvertinus tai, kad namo antrame aukšte pagal atsakovės siūlymą turėtų būti įrengta virtuvė, svarstytinas klausimas ar tai galima atlikti be statybos leidimo, nes pagal namo projektą nėra numatyta.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Ieškovė (toliau – ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti 2024 m. rugpjūčio 28 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo R. A. ieškinį atmesti, atsakovės J. A. patikslintą priešieškinį dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymo tenkinti pilnai ir nustatyti sekančią naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką: pagal MB „GEO vakarai“ matininko E. P. parengtą 2022 m. gegužės 16 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą 0.1027 ha ploto žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) A raide pažymėta 366 kv. m. ploto žemės sklypo priskiriama J. A. individualiam naudojimui; C1 raide pažymėta 152 kv. m. ploto žemės sklypo dalis R. A. individualiam naudojimui; C2 raide pažymėta 213 kv. m. ploto žemės sklypo dalis R. A. individualiam naudojimui; B raide pažymėta 296 kv.m. ploto žemės sklypo priskiriama bendram J. A. ir R. A. naudojimui; J. A., kuriai priklauso½ žemės sklypo dalis, naudojasi 514/1027 žemės sklypo dalimis. R. A., kuriam priklauso ½ žemės sklypo dalis, naudojasi 513/1027 žemės sklypo dalimis. pagal 2022 m. gegužės 17 d. MB „Baltijos kadastras“ matininkės D. V. sudarytą patalpų pasidalijimo planą pastatui - 195,50 kv. m. gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 1A2b ir 2013 m. gruodžio 17 d. Nekilnojamojo kadastro duomenų bylą Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini). J. A. individualiam naudojimui priskiriamos 80.22 kv. m. ploto pirmo aukšto patalpos (plane nuspalvintos žalia spalva): 5.27 kv.m. naujai formuojamas koridorius - holas, plane pažymėtu 1-2A; 1.19 kv. m. san. mazgas(tualetas), plane pažymėtu 1-3; 13,59 kv. m. darbo kambarys, plane pažymėtu 1-4; 43, 18 kv. m. svetainės - virtuvės patalpa, plane pažymėtais 1-5; 3,23 kv. m. sauna, plane pažymėtu 1-6; 13,76 kv. m. priepirtis, plane pažymėtu 1-7; R. A. individualiam naudojimui priskiriamos 70.48 kv.m. pirmo ir antro aukšto patalpos (plane nuspalvintos violetine spalva): 5.02 kv. m. sandėlis, plane pažymėta indeksu 1-9; 8.10 kv .m. koridorius - holas, plane pažymėtas 1-10; 5.05 kv. m. san. mazgas (tualetas ir dušas), plane pažymėta indeksu 1-11; iv) 17,67 kv.m. kambarys, plane pažymėta indeksu 1-12; 9.75 kv. m. drabužinė, plane pažymėta indeksu 1-13; 8.29 kv. m. san mazgas (tualetas su vonia), plane pažymėta indeksu 1-14; 16,60 kv.m. kambarys- miegamasis, plane pažymėtu 1-15. J. A. ir R. A. bendram naudojimui priskiriamos 44.16 kv. m. pirmo aukšto patalpos (plane nuspalvintos žydra spalva): 2.40 kv. m. tambūras, plane pažymėtu indeksu 1-1; 1.51 kv. m. naujai formuojamas koridorius- holas, plane pažymėtu 1-2B; 4.61 kv. m. katilinė, plane pažymėta indeksu 1-8; 35,64 kv. m. garažas, plane pažymėtu indeksu G-1; J. A., kuriai priklauso 57/100 gyvenamojo namo dalys, naudojasi 5238/10000 gyvenamojo namo dalimis. R. A., kuriam priklauso 43/100 gyvenamojo namo dalys, naudojasi 4 762/10000 gyvenamojo namo dalimis. J. A. naudojasi pirmame aukšte esančia 31.88 kv. m. lauko terasa, plane pažymėta 3A 1 Ž; R. A. naudojasi antrame aukšte esančia 15,99 kv .m. terasa virš priestato, plane pažymėta 2A 1 b. 2. Priteisti iš ieškovo R. A. atsakovės J. A. patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Pirmosios instancijos teismas priėjo klaidingos išvados, kad šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, buvo pagrindas ieškovo ieškinį tenkinti ir atidalinti turtą, vienam iš bendraturčių priteisiant turtą natūra, o kitam išmokant piniginę kompensaciją, kad tai esą labiausiai atitiktų šalių interesus, nes nustačius naudojimosi tvarką, kokią prašo nustatyti priešieškiniu atsakovė, iš esmės nebūtų išspręstas tarp šalių kilęs ginčas, nes ginčo namas yra vienbutis ir nepritaikytas gyventi dviem atskiroms šeimoms.

Žemesnės instancijos teismas

6.2. Tam, kad nepadarius ginčo turtui realios žalos, bei nustačius naudojimosi tvarką, šiuo ginčo turtu galėtų naudotis ir jį valdyti dvi šeimos, pakanka 5280,66 Eur investicijų, iš kurių kiekvienai šaliai reikėtų investuoti vos po 2 640,33 Eur. Nekyla abejonių, kad šios investicijos kiekvienai iš šalių nebūtų tokia didelė našta, kokią dabar skundžiamu sprendimu užkrovė pirmosios instancijos teismas, o būtent, kad atsakovė išvaroma iš jos vienintelio gyvenamo būsto, o ieškovui, net nereiškusiam noro įgyti atsakovės turto dalies (išskyrus ieškovo atstovą), bei neturinčiam tam ir galimybės už ją sumokėti, užkrauta papildoma 113 590,00 Eur dydžio piniginė skola, kurią įsiteisėjus teismo sprendimui ieškovas privalėtų sumokėti atsakovei.

6.3. Pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė, tiksliau net nenustatinėjo, ar įsiteisėjus Sprendimui ieškovas realiai išgalės sumokėti atsakovei priteistą kompensaciją, nors iš bylos medžiagos matyti, kad skundžiamo sprendimo vykdymas iš karto bus komplikuotas, o priteistos kompensacijos išieškojimas bus nukreiptas į atidalytą turtą.

6.4. Pirmosios instancijos teismas priėjo klaidingos išvados, kad byloje nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių ieškovo siūlytas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdas turėtų būti laikomas esminiu atsakovės, kaip turto dalies savininko, teisių pažeidimu, nes jai bus išmokėta piniginė kompensacija už jai tenkančią turto dalį ir ji galės įsigyti kitą nuosavą būstą. Be to, teismo vertinimu ieškovo prašomas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas atitinka šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą, nepažeidžia teisingumo, protingumo bei sąžiningumo reikalavimų.

6.5. Pirmosios instancijos teismas ignoravo ir kitą Klaipėdos apygardos teismo nutarties išvadą, o būtent, kad piniginės kompensacijos sumokėjimas vietoje daikto atidalijimo natūra yra leistinas, esant atidalijamo bendraturčio sutikimui. Jeigu nėra bendraturčių sutarimo dėl šio nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo, tai jis paprastai, gali būti taikomas tik tuo atveju, kai nėra galimybės atidalyti turtą natūra nepadarius šiam neproporcingos žalos ir nustatyti bendraturčio pageidaujamą naudojimosi tvarką.

6.6. Ieškovo ir atsakovės ginčo namas yra net 195,50 kv. m. dydžio, iš kurių didesnė dalis priklauso atsakovei. Namas turi du atskirus įėjimus, du aukštus. Be to, šalims pagal pateiktus duomenis užtektų investuoti vos po 2 640,33 Eur, kad būtų sudaryti du atskiri gyvenamieji plotai, suteikiantys galimybę ne tik nustatyti naudojimas tvarką turtu, bet ir ateityje turtą atidalinti natūra. Nors sprendime ir apeliuojama į ieškovo ir atsakovės charakterių nesuderinamumą, jų pykčius, tačiau šie dalykai, kaip paaiškėjo proceso metu, buvo daugiau improvizuoti tam, kad teismui parodyti, jog atsakovė neva yra ūmaus būdo.

Žemesnės instancijos teismas

6.7. Teismas iš ieškovo, kuris šiai dienai yra skolingas ne tik atsakovei, bet ir trečiajam asmeniui D. V., priteisė 113 590 Eur dydžio piniginę kompensaciją už ieškovui tenkančią atsakovės turto dalį. Kompensaciją, kurios ieškovas ne tik, kad per protingą terminą neturės galimybės išmokėti, bet iš viso neturės galimybės išmokėti artimiausiais metais.

6.8. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime realiai net nesvarstė apie naudojimosi tvarkos nustatymą šalių ginčo turtui. Teismas apsiribojo vien tuo, jog teismui, tiek iš bylos medžiagos, tiek šalių teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, matyti, kad šalių santykiai jau santuokos nutraukimo byloje buvo konfliktiniai, nes šalių santuoka buvo nutraukta dėl ieškovo kaltės.

6.9. Teismas priteisė atsakovės turimą turto dalį šaliai, kuriai to turto visiškai nereikėjo, bet šalį, kuriai jos turimas turtas reikalingas ir yra vienintelė gyvenamoji vieta, teismas ištrėmė į gatvę. Toks teismo sprendimas ne tik pažeidžia protingumo ir sąžiningumo principus, bet ir prieštarauja pamatiniams Konstitucijos principams, įtvirtintiems Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatose, kad nuosavybė neliečiama, o nuosavybės teises saugo įstatymai.

7. Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą. Atsiliepimo argumentai:

Atsiliepimas

7.1. Klaipėdos apylinkės teismas išanalizavo ieškovo, bei jo atstovo ieškinyje nurodytas aplinkybes, atsakovės atsiliepimo į ieškinį argumentus, bei atsakovės pareikštą priešieškinį, visapusiškai ištyrė į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, žodžiu pateiktus paaiškinimus, bei iš įrodymų visumos priėmė teisingą, bei pagrįstą sprendimą.

7.2. Atsakovė pareikšdama šį apeliacinį skundą pati sau prieštarauja, kadangi teismo posėdžių metu pati sutiko gauti piniginę kompensaciją už jai priklausančią nekilnojamojo turto dalį, o šiuo metu jau nesutinka ir vėl pageidauja nustatyti šio turto naudojimosi tvarką.

7.3. Ieškovas pagrįstai mano, kad atsakovė iš esmės ir toliau piktnaudžiauja savo, kaip bendraturčio, teisėmis, nes susidariusios situacijos iš esmės nesiekia išspręsti, o siekia sukurti tokią situaciją, kad ieškovas ir toliau negalėtų faktiškai naudotis jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančia dalimi turto, bei dar papildomai apmokėtų išlaidas susijusias su atsakovės naudojimosi turtu.

7.4. Ieškovas dar kartą patvirtina ir nurodo, kad jo ir atsakovės santykiai yra labai konfliktiški ir toliau išlikti šio turto bendraturčiais būtų neįmanoma, kadangi būtų pastovūs ginčai ir konfliktai, kadangi atsakovė jo j gyvenamąjį namą neįsileidžia ir viena pati juo naudojasi.

7.5. Ieškovas nurodo ir patvirtina, kad šis gyvenamasis namas nėra pastatytas ir pritaikytas dviem atskiroms šeimoms gyventi. Neįmanoma šį gyvenamąjį namą atidalinti į du atskirus gyvenamuosius namus, kadangi jis nėra didelis ir tam nepritaikytas.

7.6. Ieškovas tapęs vieninteliu šio turto savininku galės netrukdomai artimiausiu metu parduoti šį turtą ir sumokėti 113 590 Eur piniginę kompensaciją atsakovei, bei atsiskaityti su kreditoriumi trečiuoju asmeniu D. V., kuriam taip pat yra likusi nedidelė skola apie 4000 Eur. Ieškovo tikslas ir yra greičiau parduoti namą, bei atsiskaityti su atsakove ir trečiuoju asmeniu, kad jų daugiau niekas nesietų.

Atsiliepimas

8. Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą. Prašo apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepimo argumentai:

8.1. Atsakovės apeliaciniame skunde teisingai nurodyta, jog ieškovas ne tik, kad neprašė jam priteisti atsakovės turto dalies, bet ir neturi galimybės atsakovei sumokėti atsakovei priteistos kompensacijos už ieškovui atitenkančią atsakovės turto dalį. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atsakovės turto dalį priteisė nemokiam, neturinčiam pajamų, skolingam ne tik trečiajam asmeniui, bet ir atsakovei.

8.2. Ieškovas net neslepia, kad jis visiškai neturi pinigų, kad įvykdytų teismo sprendimą, ar, kad atsiskaitytų su trečiuoju asmeniu. Situacija, kai ieškovas neturi finansinių galimybių atsiskaityti su atsakove, o atsakovė priverstinai vejama į gatvę, yra ne tik nenormali, bet ir toliau konfliktiška. Kito protingo ir ekonomiškai naudingo būdo, kaip tik tenkinti atsakovės priešieškinį ir nustatyti naudojimosi tvarką ginčo turtu, šioje situacijoje nėra.

8.3. Nustačius naudojimosi tvarką ginčo turtui, tiek ieškovas, tiek atsakovė, paprasčiau atsiskaitytų ir su trečiuoju asmeniu, kadangi ieškovas neužsikrautų didžiulės skolos, nereikėtų ginčo turto pardavinėti iš varžytynių, o atsakovė išsaugotų savo turto dalį. Tokiu būdu būtų išsaugotas turtas į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą.

9. Trečiasis asmuo pateikė apeliacinį skundą. Apeliacinio skundo pagrindiniai argumentai:

9.1. Nei ieškovas, nei atsakovė neturi galimybės trečiajam asmeniui D. V. grąžinti skolos 6-ų, ar 18-os mėnesių laikotarpyje. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad iš atsakovės teismas atėmė jos paskutinį gyvenamą būstą ir taip užkirto kelią trečiajam asmeniui išsiieškoti savo skolą iš atsakovės J. A. nekilnojamojo turto. Be to, pirmosios instancijos teismas priteisdamas atsakovei iš ieškovo 113 590,00 Eur dydžio piniginę kompensaciją už ieškovui tenkančią atsakovės turto dalį, ne tik, kad atėmė trečiajam asmeniui galimybę išsiieškoti savo skolą iš atsakovės, bet faktiškai atėmė galimybę šią skolą išsiieškoti ir iš ieškovo, kadangi pastarasis iki šiol neturėjo galimybės grąžinti skolos trečiajam asmeniui, o dabar ši galimybė dar labiau tapo apsunkinta.

9.2. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo Sprendimas pažeidžia ne tik atsakovės teises ir interesus, bet ir trečiojo asmens D. V. teises ir interesus, susijusius su skolos iš ieškovo ir atsakovės išsiieškojimu. Atsakovei netekus nekilnojamojo turto, o ieškovui padidinus įsipareigojimus, trečiajam asmeniui D. V. dar labiau apsunkinama situacija iš šalių išsiieškoti skolą.

Atsiliepimas

10. Atsakovė pateikė atsiliepimą į trečiojo asmens apeliacinį skundą, prašo trečiojo asmens skundą tenkinti. Atsiliepimo argumentai:

10.1. Su ieškovu solidariai iki šiol yra skolingi trečiajam asmeniui virš 13 000 Eur, dėl bylinėjimosi procesų neturi galimybės šios skolos grąžinti, kadangi pinigus išleidžia bylinėjimuisi su ieškovu, kuris ne tik nesumoka man įsiskolinimų, bet ir nesumoka bylinėjimosi išlaidų.

10.2. Jei teismo sprendimas bus paliktas galioti, vėl turės kreiptis į teismą, kad nebūtų priverstinai iškeldinta, kadangi ieškovas neturės iš ko sumokėti net tik priteistų skolų, bet ir priteistos kompensacijos.

10.3. Ieškovo atstovo advokato pateikti grynųjų pinigų priėmimo kvitai nepasirašyti ieškovo, 2 000 Eur už jo atstovo advokato A. G. pateiktus atsiliepimus į ieškinius, nemokėjo. Ieškovas neturi tokių pinigų, kadangi, kaip matyti iš jo pateiktų dokumentų teismui, jis šiuo metu yra nedirbantis, todėl nekyla abejonių, kad 2024 m. rugpjūčio 28 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimo jis neįgyvendins, be to, neturės iš ko ir trečiajam asmeniui D. V. grąžinti skolos.

10.4. Teismo sprendimas dar labiau apsunkino ieškovui galimybę grąžinti skolą trečiajam asmeniui bei pablogino skolos grąžinimą išsireikalauti ne tik iš ieškovo, bet ir iš atsakovės, kadangi teismas atėmė vienintelį turimą nekilnojamąjį turtą, bei vienintelę gyvenamąją vietą.

Žemesnės instancijos teismas

10.5. Ginčo namas nebus taip greitai parduotas, nei paties ieškovo, nei iš varžytynių, kaip, kad savo atsiliepime į ieškinį teigė ieškovo atstovas.

11. Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Prašo atmesti trečiojo asmens D. V. apeliacinį skundą kaip nepagrįstą; priteisti iš trečiojo asmens visas išlaidas susijusias su šia byla. Atsiliepimo argumentai:

Atsiliepimas

11.1. Ieškovas neginčija šio fakto, kad trečiasis asmuo atsakovės brolis buvo paskolinęs jiems abiem pinigų, skola dar nėra grąžinta, tačiau ji reguliariai mokama ir artimiausiu metu bus pilnai grąžinta.

11.2. Koks bebūtų priimtas teismo sprendimas, jis niekaip nepažeis trečiojo asmens interesų, kadangi ir toliau ieškovas ir atsakovė prieš jį yra solidariai atsakingi, kol negrąžins likusios skolos. Šis priimtas teismo sprendimas leis greičiau atgauti skolą iš ieškovo ir atsakovės, kadangi ieškovas šį turtą parduos, bei išmokės piniginę kompensaciją atsakovei, bei padengs iš gautų pinigų solidarią skolą trečiajam asmeniui kartu su atsakove.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovės ir trečiojo asmens apeliaciniai skundai netenkintini.

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

13. Teismas pažymi, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m.. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007), todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

14. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas pritaria esminiams teismo sprendime išdėstytiems motyvams.

Dėl atsakovės apeliacinio skundo

Faktinės aplinkybės

15. Nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė yra buvę sutuoktiniai, kurių santuoka nutraukta 2020 m. rugpjūčio 27 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu. Minėtu teismo sprendimu po santuokos nutraukimo ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis 0,1027 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 43/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovei asmeninės nuosavybės teise - ½ dalis 0,1027 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 57/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) Iš UAB „Lituka ir Ko 2021-09-27 namų valdos (duomenys neskelbtini) turto vertės nustatymo ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 187 000,00 Eur, o žemės sklypo – 14 000,00 Eur, iš viso turto rinkos vertė – 201 000,00 Eur. Iš į bylą pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovui ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis ginčo gyvenamasis namas yra dviejų aukštų, paskirtis vieno buto pastatas, statybos pabaiga 2013 m., bendras namo plotas 195,50 kv. m., naudingasis plotas 159,86 kv. m, gyvenamojo plotas -91,04 kv. m., garažo plotas 35,64 kv. m, viso užstatytas plotas 210 kv. m. 2021-09-21 priėmimo – perdavimo aktu ieškovui per advokatą G. Ž. buvo perduoti ginčo namo raktai (4 vnt.) ir signalizacijos kodas. Iš 2021 m. spalio 11 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato veiklos skyriaus nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad pagal ieškovo pareiškimą buvo pradėtas tyrimas dėl jo namuose nerastų asmeninių daiktų. Iš AB SEB 2022 m. sausio 20 d. pranešimo apie priimtą sprendimą nustatyta, kad AB SEB bankas nesutinka suteikti atsakovei 20 000,00 Eur kreditą, kadangi ji turi uždelstų skolų AB SEB bankui, anksčiau netinkamai vykdė įsipareigojimus šiam bankui. Iš virtuvės sąmatos, parengtos IKEA tinklapyje, nustatyta, kad virtuvės baldų ir įrangos įsigijimo kaina yra paskaičiuota 2 500,00 Eur. Iš D. V. 2022 m. kovo 17 d. parengto patalpų pasidalinimo 4-ojo varianto ir pastato (ginčo namo) dalių apskaičiavimo projekto nustatyta, kad atsakovės individualiam naudojimui priskiriamos 80,22 kv. m. ploto pirmo aukšto patalpos (plane nuspalvintos žalia spalva): 5,27 kv. m naujai formuojamas koridorius – holas, plane pažymėtu 1-2A; 1,19 kv. m san. Mazgas (tualetas), plane pažymėtu 1-3; 13,59 kv. m darbo kambarys, plane pažymėtu 1-4; 43,18 kv. m svetainės – virtuvės patalpa, plane pažymėtais 1-5; 3,23 kv. m sauna, plane pažymėtu 1-6; 13,76 kv. m priepirtis, plane pažymėtu 1-7. Ieškovo individualiam naudojimui priskiriamos 70,48 kv. m. pirmo ir antro aukšto patalpos (plane nuspalvintos violetine spalva): 5,02 kv. m sandėlis, plane pažymėta indeksu 1-9; 8,10 kv. m koridorius – holas, plane pažymėtas 1-10; 5,05 kv. m san. mazgas (tualetas ir dušas), plane pažymėta indeksu 1-11; 17,67 kv. m kambarys, plane pažymėta indeksu 1-12; 9,75 kv. m drabužinė, plane pažymėta indeksu 1-13; 8,29 kv. m. san. mazgas (tualetas su vonia), plane pažymėta indeksu 1-14; 16,60 kv. m kambarys – miegamasis, plane pažymėtu 1-15. Atsakovės ir ieškovo bendram naudojimui priskiriamos 44,16 kv. m pirmo aukšto patalpos (plane nuspalvintos žydra spalva): 2,40 kv. m tambūras, plane pažymėtu indeksu 1-1; 1,51 kv. m naujai formuojamas koridorius – holas, plane pažymėtu 1-2B; 4,61 kv. m katilinė, plane pažymėta indeksu 1-8; 35,64 kv. m garažas, plane pažymėtu indeksu G-1. Atsakovei, kuriai priklauso 57/100 gyvenamojo namo dalys, naudojasi 5238/10000 gyvenamojo namo dalimis, o ieškovas, kuriam priklauso 43/100 gyvenamojo namo dalys, naudojasi 4762/10000 gyvenamojo namo dalimis. Atsakovė naudojasi pirmame aukšte esančia 31.88 kv. m lauko terasa, plane pažymėta 3A1Ž, o ieškovas naudojasi antrame aukšte esančia 15,99 kv. m terasa virš priestato, plane pažymėta 2A1b.Iš 2022 m. gegužės 16 d. MB „Geo vakarai“ E. P. ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plano nustatyta, kad A raide pažymėta 366 kv. m. ploto žemės sklypo priskiriamas atsakovei individualiam naudojimui; C1 raide pažymėta 152 kv. m. ploto žemės sklypo dalis ieškovui individualiam naudojimui; C2 raide pažymėta 213 kv. m. ploto žemės sklypo dalis ieškovui individualiam naudojimui; B raide pažymėta 296 kv. m ploto žemės sklypo priskiriama bendram atsakovės ir ieškovo naudojimui. Atsakovei, kuriai priklauso ½ žemės sklypo dalis, naudojasi 514/1027 žemės sklypo dalimis. Ieškovas, kuriam priklauso ½ žemės sklypo dalis, naudojasi 513/1027 žemės sklypo dalimis. Iš 2022 m. gruodžio 3 d. santuokos sudarymo išrašo Nr. 1175 nustatyta, kad ieškovas yra sudaręs santuoką su V. K.. Ieškovo sutuoktinė turi nepilnametį vaiką. Iš teismo posėdžio metu peržiūrėtos filmuotos medžiagos iš ieškovo pateikto CD matyti, kad ieškovas negali patekti į ginčo namą, nes ginčo namo signalizacija pradeda kaukti. Ieškovas paskambina atsakovei, kuri teigia, kad ieškovas neperspėjęs jos negali patekti į namus, nes ten yra jos asmeniniai daiktai. Iš 2023 m. gruodžio 18 d. UAB „Aminera“ lokalinės sąmatos Nr. 1 nustatyta, kad gipso pertvaros įrengimo kaštai yra 2 318,66 Eur. Iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nustatyta, kad ieškovui bandant patekti į jam priklausantį namą įsijungia signalizacija. Ieškovas siekdamas apginti savo pažeistas teises pareiškė ieškinį prašydamas atidalinti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, tai yra, atsakovės naudai priteisti natūra jam bendrojoje dalinėje nuosavybėje priklausančią ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 43/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); priteisti jam iš atsakovės bendrą 87 410 Eur dydžio sumos kompensaciją už ½ dalį žemės sklypo ir 43/100 dalis gyvenamojo namo. Atsakovė nesutikdama su ieškovo ieškiniu pareiškė priešieškinį prašydama nustatyti naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką. Pirmosios instancijos teismas sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, atsakovės priešieškinį atmetė.

16. Atsakovė su teismo sprendimu nesutinka, teigia, kad pirmosios instancijos padarė nepagrįstą išvadą, jog yra pagrindas ieškovo ieškinį tenkinti ir atidalinti turtą, vienam iš bendraturčių priteisiant turtą natūra, o kitam išmokant piniginę kompensaciją. Be to, teismas priėjo ir kitos klaidingos išvados, kad tai labiausiai atitiktų šalių interesus, nes nustačius naudojimosi tvarką, kokią prašo nustatyti priešieškiniu atsakovė, teismo nuomone tarp šalių kilęs ginčas iš esmės nebūtų išspręstas, nes ginčo namas yra vienbutis ir nepritaikytas gyventi dviem atskiroms šeimoms. Su šiais apeliantės argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

17. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas. Galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, šaliai, inicijuojančiai ginčą teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektą, kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai.

18. Pagal CK 4.81 straipsnį, bendraturtis turi teisę reikalauti nustatyti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarką. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šio bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo – naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo, yra konstatavęs, kad ginčas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrąją dalinę nuosavybės teisę, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas namo patalpas.

19. Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra išsamiai suformuluoti naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo kriterijai, taikytini nekilnojamųjų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymui: 1) teisėtumo kriterijus. Šalys negali nustatyti tokios naudojimosi bendru daiktu tvarkos, kuri yra neteisėta, nesuderinama su teisės aktuose nustatytais reikalavimais. Teisėtumo reikalavimas bus pažeistas ir tada, kai šalys nusistatys tokią naudojimosi bendru daiktu tvarką, kurios įgyvendinimas pažeis trečiųjų asmenų teises; 2) adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijus. Tai reiškia, kad naudojimosi tvarka (realiosios dalys) turi kiek įmanoma labiau atitikti dalis bendrosios nuosavybės teisėje (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai dalių adekvatumo taisyklės objektyviai neįmanoma laikytis ir dėl to bendraturčiams paskiriamos naudotis daikto dalys nevisiškai atitinkančios idealiąsias dalis, gali kilti interesų pusiausvyros problema, kuri sprendžiama, taikant teisingo atlyginimo principą; 3) socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus. Šalių (bendraturčių) teismui pateikiamuose naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektuose turi būti atsižvelgta į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, siūloma naudojimosi tvarka turi būti patogi visiems bendraturčiams ir užtikrinanti jiems galimybę naudojant daiktą pagal paskirtį gauti maksimalią naudą. Siūlomoje naudojimosi bendru daiktu tvarkoje turi būti išlaikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarką nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos. Nustatoma naudojimosi tvarka konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti; 4) naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijus; 5) faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijus. Tai reiškia, kad nustatant bendrosios nuosavybės naudojimo tarką, būtina atsižvelgti į susiklosčiusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius (2009 m. gruodžio 9 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga).

20. Galimybės šalims padalyti daiktą natūra ir suformuoti atskirus nekilnojamojo turto objektus gali nebūti ir dėl teisės aktų nuostatomis taikomų apribojimų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2014). Atskiri daiktai, atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, turi būti suformuoti taip, kaip nustato įstatymai, kitaip tariant, tik tokie daiktai, kurie atitinka jiems suformuoti ir funkcionuoti įstatymų nustatytus reikalavimus, gali būti asmeninės nuosavybės objektas, kaip atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės rezultatas. Šiuo (atitikties įstatymų reikalavimams) aspektu turimi omenyje ne tik tie daiktai, kurie po atidalijimo tampa asmeninės nuosavybės objektais, bet ir tie daiktai, kurie po dalinio atidalijimo lieka bendrosios dalinės nuosavybės objektai (t. y. tokiais (dalinio atidalijimo) atvejais ne tik tas daiktas, kuris turi atitekti vieno bendraturčio nuosavybėn, bet ir tas daiktas, kuris lieka kitų (likusių) bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės objektas, turi atitikti tokiems daiktams suformuoti ir funkcionuoti įstatymų nustatytus reikalavimus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-38-611/2022, 27 punktas, 29 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

21. Nagrinėjamu atveju iš atsakovės pateikto patalpų pasidalijimo plano matyti, kad atsakovei individualiam naudojimui priskiriamos 80,22 kv. m. ploto pirmo aukšto patalpos (plane nuspalvintos žalia spalva): 5,27 kv. m naujai formuojamas koridorius – holas, plane pažymėtu 1-2A; 1,19 kv. m san. Mazgas (tualetas), plane pažymėtu 1-3; 13,59 kv. m darbo kambarys, plane pažymėtu 1-4; 43,18 kv. m svetainės – virtuvės patalpa, plane pažymėtais 1-5; 3,23 kv. m sauna, plane pažymėtu 1-6; 13,76 kv. m priepirtis, plane pažymėtu 1-7; ieškovui individualiam naudojimui priskiriamos 70,48 kv. m. pirmo ir antro aukšto patalpos (plane nuspalvintos violetine spalva): 5,02 kv. m sandėlis, plane pažymėta indeksu 1-9; 8,10 kv. m koridorius – holas, plane pažymėtas 1-10; 5,05 kv. m san. mazgas (tualetas ir dušas), plane pažymėta indeksu 1-11; 17,67 kv. m kambarys, plane pažymėta indeksu 1-12; 9,75 kv. m drabužinė, plane pažymėta indeksu 1-13; 8,29 kv. m. san. mazgas (tualetas su vonia), plane pažymėta indeksu 1-14; 16,60 kv. m kambarys – miegamasis, plane pažymėtu 1-15. Atsakovės ir ieškovo bendram naudojimui priskiriamos 44.16 kv. m. pirmo aukšto patalpos (plane nuspalvintos žydra spalva): 2,40 kv. m tambūras, plane pažymėtu indeksu 1-1; 1,51 kv. m naujai formuojamas koridorius – holas, plane pažymėtu 1-2B; 4,61 kv. m katilinė, plane pažymėta indeksu 1-8; 35,64 kv. m garažas, plane pažymėtu indeksu G-1. Kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, atsakovė, reikšdama priešieškinį dėl naudojimosi ginčo turtu tvarkos nustatymo, iš esmės siekia gyvenamojo namo pertvarkymo į du butus. Jos prašymas nustatyti naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis pagal jos pateiktus projektinius pasiūlymus, negali būti patenkintas, nes prašoma nustatyti naudojimosi tvarka tomis patalpomis, kurių šiuo metu nėra, kurios atsiras įgyvendinus atsakovės sumanytą namo rekonstrukcijos projektą. Atsakovė nepateikė duomenų, konkretizuojančių ginčo gyvenamojo namo pertvarkymo darbų apimtis, išlaidas, įgyvendinimo terminus, projektinės dokumentacijos, tinkamai parengto rekonstrukcijos projekto (projekto sąlygų), atitinkamų leidimų. Atsakovės pateikti duomenys iš internetinės parduotuvės tinklalapio nelaikytini tinkamais įrodymais, patvirtinančiais virtuvės antrame aukšte įrengimo kaštus. Tokios naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymas, neįrodžius jos racionalumo, pagrįstumo, pateikiant tik abstraktaus pobūdžio projektinius pasiūlymus, nesudarytų mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti, neatitiktų faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijaus, tuo būtų pažeisti abiejų šalių teisėti interesai. Ieškovas pažymėjo, kad pirmo ir antro aukšto patalpos yra skirtingos, todėl galimos pertvarkymo išlaidos yra neproporcingos siekiamam tikslui. Nors atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad namo pertvarkymo kaštai turėtų būti padalinti abiem bendrasavininkams, tačiau nenurodė, kokiu būdu šalys dalintųsi pertvarkymo kaštus, kaip būtų užtikrinamas pertvarkymo išlaidų sumokėjimas. Be to, pagal atsakovės pateiktą planą yra patalpų, kuriomis ieškovas turėtų naudotis ir pirmame aukšte. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo (tokio, kaip jis apibūdinamas Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 punkte, t. y. eskizinio projekto, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali būti naudojamas projektavimo sąlygoms parengti) pateikimas. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju atsakovė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių galimybę turtą atidalinti natūra, nepateikė (CPK 178, 185 straipsniai).

22. Nors atsakovė teigia, kad neprieštarauja, jog ieškovas su dabartine žmona ir jos nepilnamečiu vaiku gyventų tame pačiame name, teisėjų kolegija pažymi, kad priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad šalių santykiai yra konfliktiški, jie vienas su kitu nebendrauja, nebendradarbiauja, atsakovė trukdo butą parduoti. Šias aplinkybes patvirtino ir byloje apklausti liudytojai. Liudytojas R. P. nurodė, kad ieškovas kreipėsi į jį dėl namo pardavimo, tačiau jis greitai suprato, kad su atsakove sudėtinga susitarti, reikalinga kantrybė, todėl perleido šį užsakymą savo kolegei. Jam žinoma, kad buvo surastas buto pirkėjas, jis bandė apžiūrėti namą du kartus, tačiau į namą trukdė patekti agresyviai nusiteikęs kaimynas ir dar vienas vyras. Kad šalių santykiai itin konfliktiški patvirtino ir šalių pilnametė dukra. Apklausta liudytoja šalių dukra nurodė, kad abu tėvai konfliktuoja, jų gyvenimas tame pačiame name neįmanomas. Taip pat dukra nurodė, kad atsakovė trukdo namo pardavimui, nes jam atvykus su galimais namo pirkėjais atsakovės kaimynas ir dar vienas vyras elgėsi agresyviai, išgąsdino pirkėjus. Šalių duktė patvirtino, kad mama akivaizdžiai nededa pastangų, kad namas būtų parduotas, nes jis nori tame name gyventi viena. Teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme buvo perklausomas įrašas iš kurio taip pat galima daryti išvadą, kad šalių santykiai itin konfliktiški. Taip pat aplinkybės, kad ieškovas negali patekti į jam nuosavybės teise priklausantį namą, nes atsakovė neįspėjusi pakeitė signalizaciją ir atsakovės pozicija, kad ieškovas gali patekti į namą tik su ja suderinęs laiką, patvirtina, kad šalių gyvenimas tame pačiame name yra negalimas. Ir taip itin konfliktišką situaciją sunkina ir tai, kad ieškovas yra sukūręs šeimą, šeimoje auga jo dabartinės žmonos nepilnametis vaikas, kurio interesai taip pat būtų pažeisti, nes gyvenant tame pačiame name tarp šalių kiltų dar daugiau konfliktų. Pažymėtina ir tai, kad iš esmės sumažėtų ir ginčo turto vertė, nes parduoti vienam iš bendraturčiui jam priklausančią turto dalį bus sudėtinga, be to, sumažėtų ir parduodamo turto kaina, nes visuotinai yra žinoma, kad yra žymiai sunkiau parduoti nekilnojamąjį turtą, kuris turi bendrasavininkus. Tai iš esmės patvirtina ir pačios šalys, ir jų patirtys siekiant parduoti ginčo turtą.

23. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į šalių nesutarimus bendro turto išlaikymo klausimais, konfliktinius tarpusavio santykius, turėjo pagrindą, vertinant ieškovo reikalavimų pagrįstumą, pirmenybę suteikti atidalijimui iš bendrosios nuosavybės, tokiu būdu pašalinant (sumažinant) teisminių ginčų ateityje tikimybę, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo atmetė pagrįstai ir apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo to vertinti priešingai.

24. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas praignoravo ir kitą Klaipėdos apygardos teismo nutarties išvadą, o būtent, kad piniginės kompensacijos sumokėjimas vietoje daikto atidalijimo natūra yra leistinas, esant atidalijamo bendraturčio sutikimui. Jeigu nėra bendraturčių sutarimo dėl šio nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo, tai jis paprastai, gali būti taikomas tik tuo atveju, kai nėra galimybės atidalyti turtą natūra nepadarius šiam neproporcingos žalos ir nustatyti bendraturčio pageidaujamą naudojimosi tvarką. Taip pat nurodo, kad teismas priteisė atsakovės turimą turto dalį šaliai, kuriai to turto visiškai nereikėjo, bet šalį, kuriai jos turimas turtas reikalingas ir yra vienintelė gyvenamoji vieta, teismas ištrėmė į gatvę. Toks teismo sprendimas ne tik, kad pažeidžia protingumo ir sąžiningumo principus, bet ir prieštarauja pamatiniams Konstitucijos principams, įtvirtintiems Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatose, kad nuosavybė neliečiama, o nuosavybės teises saugo įstatymai. Apeliantės argumentai atmestini.

25. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė. Taigi bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvio turto dalį atidalijus iš bendro turto, bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės nustatyta tam, kad būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių į bendrą daiktą įgyvendinimą, kad ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-943/2022, 20 punktas).

26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011). Sprendžiant dėl atidalijimo būdo teismine tvarka reikia parinkti tokį atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų daugelio bendraturčių interesus, taip pat nepaneigtų nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį. Teismo patvirtinama atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarka turėtų užtikrinti tolesnį tokio turto naudojimo racionalumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006). CK 4.80 straipsnio 2 dalies normos, reglamentuojančios situaciją, kai nė vienas bendraturtis nesutinka gauti kompensacijos pinigais, turinys pagal kasacinio teismo praktiką aiškintinas kartu su nuosavybės neliečiamumo principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, ir LR CK 4.93 straipsnyje nustatytomis savininko teisių apsaugos garantijomis. Toks aiškinimas suponuoja išvadą, kad priteisti kompensaciją be kito bendraturčio sutikimo galima tik išimtiniais atvejais, kai yra šios sąlygos: pirma, išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to negalima padaryti be neproporcingos žalos daikto paskirčiai; antra, faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies paėmimas iš bendraturčio neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2009; 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2011).

27. Nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė reikalavimą atidalinti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės tokia tvarka: atsakovės naudai priteisti natūra jam bendrojoje dalinėje nuosavybėje priklausančią ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 43/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); priteisti jam iš atsakovės bendrą 87 410,00 Eur dydžio sumos kompensaciją už ½ dalį žemės sklypo ir 43/100 dalis gyvenamojo namo.

28. Nors ieškovas ir netikslino ieškinio reikalavimo raštu, tačiau iš teismo posėdžių, vykusių 2024 m. birželio 4 d., 2024 m. rugpjūčio 8 d. garso įrašų nustatyta, kad ieškovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė, kad jis sutiktų, jog visas ginčo turtas atitektų jam, o jis parduotų ginčo turtą ir atsiskaitytų su ieškove ir kreditoriais. Atsakovė teismo posėdžiuose taip pat iš esmės neprieštaravo šiam ieškovo siūlymui, ne kartą nurodė, kad namą reikia parduoti, todėl, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies priteisiant jam atsakovei priklausančią ginčo turto dalį ir iš jo atsakovei priteisiant piniginę kompensaciją už atsakovei priklausančią ginčo turto dalį. Pažymėtina ir tai, kad atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas taip pat patvirtino, kad sutinka, kad turtas būtų priteistas jam , o atsakovei būtų išmokėta kompensacija. Nors apeliantė teigia, kad šis turtas yra vienintelė jos gyvenamoji vieta, tačiau bylos duomenys tokios išvados daryti neleidžia. Kaip byloje nustatyta, atsakovei pagal (duomenys neskelbtini) Mainų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini). Šis butas atsakovei nuosavybės teise priklausė iki (duomenys neskelbtini), nes ji jį Dovanojimo sutarties pagrindu padovanojo savo mamai V. V.. Taigi 18 metų atsakovė turėjusi nuosavybes teise priklausantį butą padovanojo mamai, kai vyko teisminiai procesai ir dabar tvirtina, kad ji bus iškeldinta iš paskutinio savo gyvenamojo būsto. Pažymėtina, kad iš teismo posėdžio įrašo nustatyta, jog šalių pilnametė dukra patvirtino, kad nors atsakovė šį butą padovanojo savo mamai, šiuo metu tame bute mama negyvena, ieškovė šį butą nuomoja. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė šių aplinkybių po liudytojos paaiškinimų davimo neneigė. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad priteisus ieškovui atsakovės namo dalį ir atsakovei išmokant kompensaciją atsakovės interesai nebus pažeisti.

29. Vertinant priteistos kompensacijos dydį pažymėtina, kad byloje yra UAB „Lituka“ ir Ko (duomenys neskelbtini) namų valdos (duomenys neskelbtini) turto vertės nustatymo ataskaita, pagal kurią ginčo gyvenamojo namo vertė yra 187 000,00 Eur, o ginčo žemės sklypo – 14 000,00 Eur, iš viso ginčo turto – 201 000,00 Eur. Iš 2024 m. birželio 4 d. teismo posėdžio įrašo nustatyta, kad atsakovė su šia turto vertinimo ataskaita sutiko, pretenzijų dėl nustatytos turto kainos neturėjo, todėl darytina išvada, kad priteista kompensacija yra pagrįsta ir teisinga, nepažeidžia šalių teisėtų interesų.

30. Apeliantė teigia, kad teismas ieškovui, kuris šiai dienai yra skolingas ne tik atsakovei, bet ir trečiajam asmeniui D. V., priteisė 113 590,00 Eur dydžio piniginę kompensaciją už ieškovui tenkančią atsakovė turto dalį, kurios ieškovas ne tik, kad per protingą terminą neturės galimybės išmokėti, bet neturės galimybės išmokėti artimiausiais metais.

31. Nors sutiktina su apeliantės argumentais, kad ieškovas šiuo metu neturi galimybės sumokėti ieškovei kompensaciją, bet iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas yra nusprendęs parduoti turtą ir iš lėšų už parduotą turtą sumokėti atsakovei kompensaciją. Pažymėtina, kad ieškovas yra suinteresuotas turtą parduoti už rinkos kainą, nes nesvarbu kiek jis gaus už parduotą turtą jis turi pareigą sumokėti konkrečią pinigų sumą atsakovei. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas iš esmės prisiima didesnę riziką sutikdamas atsakovei sumokėti kompensaciją, nes nepavykus jam parduoti turto, turtas gali būti pardavinėjamas iš varžytynių ir sumokėjus visus įsiskolinimus atsakovei jam gali likti ženkliai mažesnė suma.

32. Atmestini apeliantės argumentai, kad ieškovas ir taip yra skolingas atsakovei ir priteista iš jo kompensacija šią skolą didina. Priešingai, pardavus turtą ieškovas gaus piniginių lėšų iš kurių turės galimybę atsiskaityti su visais kreditoriais.

33. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tarp šalių ilgą laiką vyraujantys konfliktiniai santykiai, nesutarimai dėl bendro nekilnojamojo turto priežiūros ir išlaikymo, byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, netenkinus atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės priteisinat kompensaciją, tik paskatintų šalių nesutarimus ir naujus tarpusavio ginčus, neišspręstų situacijos iš esmės. Akivaizdu, kad bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimas bendraturčiui sumokant kompensaciją pats savaime nelemia savininko esminių interesų pažeidimo. Apeliantė, nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, apeliaciniame skunde iš esmės nepagrindžia konkrečių bylą nagrinėjusio teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados ginčo klausimu, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Tuo tarpu kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo skundą pateikęs asmuo, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017, 44 punktas).

34. Atmestini apeliantės argumentai dėl ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Ieškovas pateikė pinigų mokėjimo kvitus iš kurių matyti, kad ieškovo atstovas gavo 2000 Eur, todėl nėra pagrindo abejoti, kad šios sumos ieškovas jam nesumokėjo.

Dėl trečiojo asmens apeliacinio skundo

35. Apeliantas teigia, kad nei ieškovas, nei atsakovė neturi galimybės trečiajam asmeniui D. V. grąžinti skolos šešių, ar aštuoniolikos mėnesių laikotarpyje, todėl trečiasis asmuo turi teisę išieškojimą nukreipti į ieškovo, ar atsakovės nekilnojamąjį turtą, nesvarbu, ar tai yra paskutinis gyvenamasis būstas.

36. Byloje nėra ginčo, kad šalys yra skolingos trečiajam asmeniui. Kaip minėta anksčiau, nei atsakovės, nei trečiojo asmens interesai nebus pažeisti, nes ieškovui negrąžinant paskolos trečiajam asmeniui , ši skola bus išieškoma iš ieškovui priklausančio turto arba piniginių lėšų. Be to, atsakovė yra dirbanti, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad trečiasis asmuo pardavus turtą nebeturės galimybės išsiieškoti skolą iš atsakovės.

Dėl kitų argumentų

37. Nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Darytina išvada, kad kiti apeliacinio skundo argumentai ir pateikti duomenys neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

38. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

39. Ieškovas pateikė duomenis, kad patyrė 1 000 Eur teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą surašymą bei 1 000 Eur teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į trečiojo asmens apeliacinį skundą surašymą, todėl atmetus apeliacinius skundus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės ir trečiojo asmens (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės J. A. ieškovui R. A. (R. A.) 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš trečiojo asmens D. V. ieškovui R. A. (R. A.) 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai Raimonda AndrulienėAlmantas PadvelskisLarisa Šimanskienė