- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2025-06-09
- Bylos Nr.
- AN2-161-485/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01155-2024-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Remeika
- Pažeidėjas
- A. K.
- Kategorijos
- 16.9.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 28 d. nutarties A. K. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiojo tyrėjo P. D. 2024 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-23753-2024 (toliau – Nutarimas) administracinėje nusižengimo byloje ROIK: 24248659358, A. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį nubaustas 500 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisė vairuoti transporto priemones) atėmimas 18 mėnesių už tai, kad jis 2024 m. birželio 24 d., 19.00 val., Kauno rajono sav. kelyje (duomenys neskelbtini), 10,000 km., vairuodamas transporto priemonę, magistraliniame kelyje, kuriame kiekviena važiavimo kryptimi yra po dvi eismo juostas, esant intensyviam eismui, nesant būtinybės pasukti, apsisukti ar sustoti iš antros eismo juostos nerodydamas įspėjamųjų posūkio šviesos signalų, kurie turi būti pradėti rodyti iš anksto prieš manevrą ir baigti tuojau pat po manevro, persirikiavo į pirmą eismo juostą ir atgal į antrą eismo juostą. Toliau tęsdamas važiavimą antroje eismo juostoj, be jokios priežasties, kai priekyje nebuvo jokios kliūties ir tai nebuvo būtina eismo saugumui užtikrinti, staigiai stabdė savo vairuojamą transporto priemonę tris kartus iki sustojimo, taip priversdamas paskui, antroje eismo juostoje važiavusių transporto priemonių vairuotojus staigiai stabdyti iki visiško sustojimo, siekiant išvengti susidūrimo. Tokiais sąmoningais ir tyčiniais veiksmais iš chuliganiškų paskatų, be jokio aiškaus motyvo vairuotojas išreiškė ypatingą nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir nusistovėjusiai visuomeninei santvarkai, demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepaisydamas kelių eismo taisyklių, niekino elementarias moralės bei elgesio normas, sukėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams, privertė kitus eismo dalyvius imtis veiksmų savo ir kitų žmonių saugumui užtikrinti. Tokiais veiksmais A. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET), 4,5,9,82.2, 86, 110 ir 135.4 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
2. A. K. pateikė skundą apylinkės teismui, kuriuo prašo pakeisti skundžiamą nutarimą dėl jo nubaudimo pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuoti nusižengimą pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį arba ANK 420 straipsnio 1 dalį, arba taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apylinkės teismas skundžiama 2025 m. kovo 28 d. nutartimi atmetė A. K. skundą dėl Institucijos 2024 m. lapkričio 15 d. nutarimo pakeitimo ir konstatavo, kad Institucijos priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. A. K. veiksmai pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti teisingai, jo kaltė įrodyta byloje surinktų duomenų visuma, nuobauda paskirta nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.
Šalies argumentai
4. Apeliaciniame skunde aukštesniajam teismui A. K. prašo perkvalifikuoti jo veiksmus iš ANK 420 straipsnio 2 dalies į ANK 420 straipsnio 1 dalį. Netenkinus šio prašymo, taikyti jam ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sumažinti teisės vairuoti atėmimą iki 6 mėnesių, arba nustatyti minimalų sankcijoje numatytą šios teisės atėmimo terminą – 12 mėnesių.
4.1. Skunde apeliantas nesutinka su išvada, kad jis savo veiksmais iš chuliganiškų paskatų sukėlė pavojingą situaciją, jo vertinimu, byla nebuvo ištirta išsamiai ir objektyviai. Teismo posėdžio metu jis nebuvo detaliai apklaustas dėl svarbiausių faktinių aplinkybių, teismas neinicijavo klausimų, susijusių su jo versijos išsiaiškinimu, todėl liko neatskleisti svarbūs aspektai, galėję turėti reikšmės tinkamam veiksmų kvalifikavimui, nors teismas privalo būti aktyvus ir užtikrinti teisingumo įgyvendinimą, išklausant visas bylos šalis, o tai šiuo atveju nebuvo įgyvendinta. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi vien tik liudytojų parodymais, nors jie nebuvo apklausti teisme.
4.2. Apeliantas teigia sutinkantis, kad jo elgesys buvo neatsakingas, neapdairus, galbūt impulsyvus, galėjo būti pavojingi eismo saugumo požiūriu, bet nebuvo demonstratyviai agresyvūs ar sąmoningai provokuojantys, todėl negali būti vertinami kaip chuliganiškas vairavimas ANK 420 straipsnio 2 dalies prasme. Chuliganiškas vairavimas - tai ne tik pavojingas ar KET pažeidžiantis elgesys, bet ir sąmoningai agresyvus, įžūlus, kitus eismo dalyvius žeminantis, gąsdinantis ar panieką rodantis elgesys. Tokių ketinimų, A. K. teigimu, jo veiksmuose nebuvo. Skunde apeliantas analizuoja byloje nustatytą situaciją ir nurodo, kad jo veiksmai, kokie buvo nustatyti, buvo atliekami tik manevruoti tarp lėčiau važiuojančių automobilių, tačiau jis grėsmės eismui nesukėlė ir to nesiekė.
4.3. A. K. nesutinka, kad pažeidė KET 110 punkte įtvirtintą reikalavimą, kad „jeigu eismas labai intensyvus ir visos eismo juostos užimtos, keisti eismo juostą leidžiama tik prireikus pasukti, apsisukti ar sustoti“, nes byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kurie leistų patvirtinti, kad tuo metu eismas buvo toks intensyvus, kad būtų užimtos visos eismo juostos, kaip to reikalauja minėta taisyklė. Be to, apelianto vertinimu, net esant intensyviam eismui, vairuotojai - tiek mieste, tiek užmiestyje dažnai keičia eismo juostas ir tai nėra laikoma KET pažeidimu, todėl manytina, kad jo atlikti manevrai neatitiko KET 110 punkto taikymo sąlygų. Taip pat A. K. nesutinka, kad jo kaltę pagrindžia liudytojų paaiškinimai, kad jis lenkė kitas mašinas, nes jie patys tuo metu dalyvavo, kaip teigiama, intensyviame eisme, todėl negalėjo tiksliai ir objektyviai stebėti apelianto manevravimą tarp juostų.
4.4. A. K. nesutinka, kad jis antroje juostoje be pagrindo staigiai stabdė, kadangi nepaneigta jo versija dėl kliūties ant kelio, dėl kurios jis ėmėsi atsargumo priemonių jos išvengti, kaip to reikalauja taisyklės, ir vairuotojo pareiga yra užtikrinti saugumą ir reaguoti į tai, ką jis mato ar įtaria esant pavojumi. Apeliantas tvirtina, jog jo sprendimas stabdyti nebuvo savitikslis, jis kilo iš situacijos kelyje vertinimo ir siekio išvengti galimo pavojaus. Apelianto nuomone, vertinant jo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, kad sprendimai kelyje dažnai priimami labai greitai, remiantis tuo, ką vairuotojas konkrečiu momentu mato ir suvokia. Tuo metu jam pasirodė, kad važiuojamojoje dalyje gali būti kliūtis - galimai tai buvo kelio nelygumas, šaka ar kitas objektas, kuris atrodė kaip pavojus. Vairuotojas neturi pareigos tiksliai identifikuoti kliūties pobūdžio ar laukti, kol visiškai įsitikins - saugaus eismo principas reikalauja reaguoti prevenciškai, ypač važiuojant didesniu greičiu. Skunde taip pat pažymima, kad „VW ID3“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilyje automatinė sistema galėjo suveikti dėl laikytos per mažo atstumo iki priekyje važiavusio „Ford“ automobilio (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o tai reiškia, kad kaltės už šį staigų sustojimą nereikėtų sieti vien su apelianto veiksmu.
4.5. Dėl įspėjamųjų posūkio signalų nerodymo, A. K. nurodo kad apie jo neparodytą posūkio signalą nurodė tik „Ford“ automobilio (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja, kiti liudytojai šio aspekto neminėjo, todėl negalima daryti kategoriškų išvadų vien remiantis vieno asmens žodžiais. Apelianto manymu, bylos medžiagoje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių teigti, kad jo veiksmai buvo demonstratyviai iššaukiantys, nukreipti į kitų eismo dalyvių gąsdinimą ar panieką. Daugelis svarbių aplinkybių rodo, kad jo manevravimas buvo reakcija į situaciją kelyje, o ne chuliganiškas elgesys. Taip pat jis pabrėžia, kad gailisi dėl savo manevravimo, supranta, kad reikėjo labiau paisyti kitų vairuotojų elgesio, todėl nuoširdžiai apgailestauja dėl susiklosčiusios situacijos.
4.6. Argumentai dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo. Skunde A. K. teigia, kad net ir tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas pritartų pirmosios instancijos teismo atliktam veikos teisiniam kvalifikavimui, prašo apsvarstyti galimybę švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę. Mano, kad atsižvelgiant į jo asmeninę, socialinę ir profesinę situaciją, administracinės nuobaudos - 500 Eur baudos ir administracinio poveikio priemonės -18 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nėra teisingas jo nubaudimas. Prašo atsižvelgti į aplinkybes, kurios nebuvo įvertinos Institucijos ir pirmosios instancijos teismo. Jis iki skundo pateikimo pirmos instancijos teismui buvo sumokėjęs paskirtąją 500 Eur baudą, jis dirba, dalyvauja visuomeninėse ir savanoriškose veiklose, organizuoja renginius, už chuliganišką vairavimą nebuvo baustas. Prašo įvertinti ir tai, kad teisė vairuoti jam yra besąlygiškai būtina darbo funkcijoms atlikti, darbas yra kilnojamo pobūdžio, objektai išsidėstę skirtingose vietose, dažnai skirtinguose miestuose. Praradus teisę vairuoti jis prarastų ir darbą, o stabilios pajamos yra būtinos, kad galėčiau laiku vykdyti jau turimus ilgalaikius finansinius įsipareigojimus. Mano, kad visos šios aplinkybės leidžia objektyviai šias aplinkybes vertinti kaip pagrindą taikyti jam ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucijos atstovas prašo A. K. apeliacinio skundo netenkinti.
5.1. Atsiliepime teigiama, kad apelianto vairavimas, koks užfiksuotas vaizdo įraše, vertinamas kaip vairavimas, kuris pagarbaus, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas ir logiškai nepaaiškinamas, be jokios realios priežasties, keliantis pavojų ne tik jį vairuojančiam asmeniui, bet ir kitų žmonių, eismo saugumui. Nors ir pareiškėjas nurodo, kad jis neturėjo jokių chuliganiškų paskatų, tačiau tai vertintina kaip jo gynybinė versija sušvelninti savo padėtį, jo versija paneigta bylos duomenų visuma. Šiuo atveju liudytojai nurodė, kad jokios kliūties kelyje nebuvo, o apeliantas elgėsi kelyje chuliganiškai, kadangi vienam iš liudytojų važiuojant antrąja eismo juosta Pareiškėjas turėjo jį apvažiuoti pirmąja eismo juosta ir tai sukėlė Pareiškėjo nepasitenkinimą. Akivaizdu, kad A. K. ne vieną kartą staigiai stabdė savo vairuojamą transporto priemonę sąmoningai ir tyčia taip priversdamas kitus eismo dalyvius staigiai stabdyti vairuojamas transporto priemones, taip pažeisdamas ne tik eilę Kelių eismo taisyklių punktų reikalavimų, tačiau ir sukeldamas realų pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, todėl jo vairavimas, nepateisinamas ir logiškai nepaaiškinamas, be jokios realios priežasties, keliantis pavojų ne tik jį vairuojančiam asmeniui, bet ir kitų žmonių, eismo saugumui.
5.2. Dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo A. K. Institucija taip pat nesutinka ir pabrėžia, kad darydamas administracinį nusižengimą, asmuo prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką, todėl dėl administracinės nuobaudos ir/ar poveikio priemonės taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto nusižengimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats, neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tai atitinka formuojamą teismų praktiką (žr. pvz., kasacinė nutartis Nr. 2AT-28-3 03/2020, Kauno apygardos teismo nutartys Nr. AN2-251-593/2018, Nr. AN2-260-348/2021, Nr. eAN2-20-594/2022, Nr. AN2-27-397/2022, ir kt.). Institucijos vertinimu, apylinkės teismas administracinio poveikio priemonę apeliantui individualizavo tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl švelninti apeliantui paskirtą administracinio poveikio priemonę ar jos visai neskirti, pagrindo nėra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
A. K. apeliacinis skundas netenkinamas.
6. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas A. K. prašo administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje perkvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį arba 420 straipsnio 1 dalį, arba pritaikyti ANK 34 straipsnio nuostatas ir neskirti tesės vairuoti transporto priemonės atėmimo arba sutrumpinti jos terminą. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek prašoma apeliaciniu skundu, neperžengdamas apeliacinio skundo reikalavimų (ANK 652 straipsnis).
7. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, paremtu įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma, kai išnagrinėjus reikšmingus faktus, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Dėl įrodymų vertino ir veiksmų kvalifikavimo
8. Visų pirma, apeliaciniame skunde A. K. teigia, kad byla pirmosios instancijos teisme nebuvo ištirta išsamiai ir objektyviai, nes jis nebuvo detaliai apklaustas dėl svarbiausių faktinių aplinkybių, nesiaiškinta jo versija. Tokie teiginiai atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad pareiškėjas turi teisę pats savo iniciatyva išdėstyti jam žinomas įvykio aplinkybes, o teismas neturi pagrindo inicijuoti asmens apklausos dėl aplinkybių, kurios byloje nefiksuotos. Pirmosios instancijos teismo posėdyje A. K. dalyvavo, davė paaiškinimus dėl jam pareikšto kaltinimo, atsakė į teisėjos klausimus, jokių prašymų teismui nepateikė, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad liko neatskleisti svarbūs aspektai, galėję turėti reikšmės tinkamam veiksmų kvalifikavimui. Be to, bylos tyrimo metu pareiškėjas yra išdėstęs savo įvykių versiją, davęs paaiškinimus Institucijos pareigūnams, taip pat savo poziciją išdėstė ir apeliaciniuose skunduose. Tai, kad apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus vertino kitaip, nei apeliantas, kuris savaip pateikia subjektyvų byloje esančių duomenų vertinimą, negali būti priežastimi byloje priimti kitokį sprendimą.
9. Kaip matyti iš paties A. K. pozicijos, jis administracinio nusižengimo bylos tyrimo eigoje neneigė neginčijamai nustatytų aplinkybių, tačiau kaltę neigė ir nuosekliai tvirtino, kad jo vairavimas negali būti vertinamas kaip chuliganiškas, nes jis taip pasielgė ne tyčia, tačiau dėl kitų eismo dalyvių netinkamo vairavimo, kelyje buvusios kliūties. Apeliaciniame skunde jis taip pat nesutinka su jo vairavimo vertinimu kaip chuliganišku ir skundą iš esmės grindžia tuo, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių jį vairavus transporto priemonę nesilaikant elementarių moralės ir pagarbos kitiems eismo dalyviams normų, jį veikus tyčia, kad jo kaltė buvo grindžiama tik nenuosekliais ir subjektyviais kitų eismo dalyvių paaiškinimais, kad versija dėl KET 110 punkte įtvirtintą reikalavimo „jeigu eismas labai intensyvus ir visos eismo juostos užimtos, keisti eismo juostą leidžiama tik prireikus pasukti, apsisukti ar sustoti“, pažeidimo prieštarauja nustatytoms aplinkybėms, t. y. kad jis manevravo, lenkė kitas mašinas, kas paneigia intensyvaus eismo buvimo faktą, kad nėra įrodymų dėl jo elgesio tyčios ir nepaneigta paties apelianto versija dėl jo vairavimo siekiant išvengti kliūties kelyje. Šie skundo argumentai nepaneigia A. K. veiksmų vertinimo kaip chuliganiško vairavimo.
10. Patikrinęs bylos medžiagą, išanalizavęs apelianto skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, apygardos teismas daro išvadą, jog perkvalifikuoti A. K. veiksmus į ANK 417 straipsnio 7 dalį ar 420 straipsnio 1 dalį, pagrindo nėra. Kaip teisingai nurodyta Institucijos nutarime, kuriuo apeliantas buvo pripažintas kaltu padaręs ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, byloje surinkta objektyvių įrodymų visuma patvirtina, kad vairuodamas transporto priemonę miesto gatvėje, jis nepaisė KET, pavojingai manevravo, lenkė kitas transporto priemones, be priežasties staigiai stabdė ir tokiais veiksmais sukėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams, niekino elementarias moralės bei elgesio normas, rodė nepagarbą, todėl jo elgesys pagrįstai vertintas kaip veikimas iš chuliganiškų paskatų, kas atitinka ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius. Apeliaciniame skunde pažeidėjas nenurodė jokių netinkamą veiksmų kvalifikavimą pagrindžiančių aplinkybių, kurių nebūtų nurodęs skunde pirmosios instancijos teismui ir kurių apylinkės teismas būtų neišanalizavęs ir dėl jų nepasisakęs, todėl aukštesnysis teismas visų argumentų smulkiai nekartoja ir pasisako iš esmės dėl apelianto A. K. veiksmų kvalifikavimo pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį pagrįstumo.
11. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog chuliganiškas vairavimas, tai yra pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų. Taigi asmuo gali būti patrauktas atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai: 1) yra nustatytos chuliganiškos paskatos, 2) padarytas bent vienas Kelių eismo taisyklių pažeidimas ir 3) toks vairavimas kelia pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Šis administracinis nusižengimas padaromas tiesiogine tyčia.
12. Pagal formuojamą teismų praktiką, konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-976-2018). Teismų praktikoje pažymėta, kad nesaugus manevravimas gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-511/2018). Chuliganiškas vairavimas pasižymi pavojingais eismo saugumui veiksmais, kai tenkindamas savo interesus, asmuo demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-16-489/2017).
13. Aukštesnysis teismas visų pirma pažymi, kad nors pats A. K. vairavimo faktas nebuvo užfiksuotas objektyviomis priemonėmis, t. y. vaizdo įrašu, tačiau byloje užfiksuoti kitų eisme dalyvavusių asmenų parodymai bei paaiškinimai nekelia jokių abejonių, kad A. K. vairavimas buvo chuliganiškas ir jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį.
14. Perklausius teismus pateiktą skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą įrašą nustatyta, jog paskambinusi moteris nurodo, jog kelyje neadekvačiai elgiasi automobilis VOLVO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris neadekvačiai lekia, nerodo posūkio, važiuodamas antroje juostoje tiesiog staigiai sustojo. Iš vaizdo įrašų filmuotų pareigūno body kameromis matyti, kad pareigūnams sustabdžius A. K. vairuojamą automobilį, šalia stovi ir liudytojai, trijų automobilių vairuotojai, kurie nuosekliai tvirtino, kad apeliantas vairavo pavojingai manevruodamas, kėlė pavojų, staigiai stabdė. Pareigūnams dėl staigaus stabdymo antroje eismo juostoje, moteris nurodė, kad pareiškėjas nardė tarp mašinų, privažiavo jai iš galo ir pradėjo mirksėti, kad jį praleistų. Ji važiavo antra juosta, šalia pirma juosta važiavo pilna automobilių ir jai nebuvo kaip praleisti. Tada pareiškėjas ją aplenkė pro dešine pusę ir staigiai tris kartus stabdė. A. K. nurodė, jog staigiai stabdė dėl kliūties, nes ant kelio pamatė šaką, tačiau įvykį matę asmenys su tokiu pasiaiškinimu nesutiko. Įvykio vietoje buvęs asmuo nurodė, jog toks paaiškinimas nelogiškas, nes jei asmuo pamatė kliūtį, galėjo kartą pristabdyti ir ją apvažiuoti, tam nereikėjo tris kart stabdyti iki pilno sustojimo. A. K. veiksmus matę asmenys analogiškai teigė, kad jis akivaizdžiai tyčia aplenkęs automobilį staigiai stabdė prieš jį, nes jo nepraleido antroje juostoje, ir tikrai jokios kliūties nebuvo. Kiti įvykio vietoje buvę asmenys nurodė, kad pareiškėjas buvo prilipęs tai prie vieno automobilio galo, tai prie kito, ir kas jo nepraleido, ne vieną jų lenkė per dešinę pusę.
15. Asmuo, buvęs įvykio vietoje, t. y. protokole-pareiškime taip pat detaliai nurodė, kas matė, kaip antrąją eismo juosta važiavo automobilis VOLVO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris nesilaikė saugaus atstumo, buvo labai arti privažiavęs prie tuo metu antrąją eismo juosta važiavusio automobilio VOLVO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Tuomet automobilis VOLVO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) persirikiavo į pirmą eismo juostą. Minėtam automobiliui persirikiavus, automobilis VOLVO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priartėjo prie antra juosta važiavusio automobilio FORD, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesilaikydamas saugaus atstumo pradėjo mirksėti ilgaisiais žibintais, kad jį praleistų. Kadangi FORD automobilis neturėjo galimybės persirikiuoti į pirmąją eismo juostą, nes joje buvo daug automobilių, minėtas VOLVO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) staiga FORD automobilį aplenkė iš dešinės pusės ir staiga stabdė tris kartus beveik iki sustojimo, ko pasekoje FORD automobilis buvo priverstas staigiai stabdyti, taip pat jis važiavęs už FORD automobilio buvo priverstas staigiai stabdyti. VOLVO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas visą laiką link Kauno važiavo gyvatėle pavojingai manevruodamas. (administracinėje nusižengimo byloje ROIK: 24248659358, b. l. 21-23, 32, 33, 35-36, 37).
16. Visų asmenų, buvusių įvykio vietoje pateiktuose paaiškinimuose nurodytos analogiškos aplinkybės, jog automobilio VOLVO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas pavojingai manevravo, važiuodamas antra juosta nesilaikydamas saugaus atstumo priartėdavo prie priekyje važiuojančių automobilių siekdamas, jog jį praleistų, o nepraleidus aplenkdavo dešine puse. FORD automobiliui nepraleidus minimo VOLVO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jis automobilį aplenkė per dešinę pusė ir staigiai stabdė trys kartus taip sukeldamas pavojingą situaciją. Jokios kliūties kelyje nebuvo. G. J. protokole-pareiškime detaliai nurodė, kad matė ir tai, kaip apelianto vairuojamas automobilis priartėjo prie antra juosta važiavusio automobilio FORD, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesilaikydamas saugaus atstumo pradėjo mirksėti ilgaisiais žibintais, kad jį praleistų. Kadangi FORD automobilis neturėjo galimybės persirikiuoti į pirmąją eismo juostą, nes joje buvo daug automobilių, minėtas VOLVO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) staiga FORD automobilį aplenkė iš dešinės pusės ir staiga stabdė tris kartus beveik iki sustojimo, ko pasekoje FORD automobilis buvo priverstas staigiai stabdyti, taip pat jis važiavęs už FORD automobilio buvo priverstas staigiai stabdyti. (G. J., M. M., Š. M., R. S., J. S. paaiškinimai administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24248659358, b. l. 21-23, 32, 33, 35-36, 37).
17. Apeliantas skunde teigia, kad šių liudytojų parodymais nebuvo pagrindo tikėti, nes jie teigė, kad eismas buvo intensyvus, todėl jie ir patys negalėjo visko tiksliai matyti. Šie teiginiai vertinti kritiškai kaip siekis išvengti atsakomybės. Kaip minėta, vaizdo įrašų filmuotų pareigūno body kameromis duomenys patvirtina, kad įvykio vietoje buvę asmenys nuosekliai nurodė A. K. vairuojamo automobilio atliktus pavojingus manevrus, šias aplinkybes tie asmenys nuosekliai išdėstė ir savo paaiškinimuose, taigi, jų nurodytos aplinkybės ne tik neprieštaringos, tačiau visi šie asmenys jas nurodė tapačiai, todėl jų versijos tiek institucijos, tiek ir apylinkės teismo pagrįstai buvo vertinami kaip objektyviai atitinkantys faktus bei patvirtinantys apelianto kaltę. Be to, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad visi šie paminėti asmenys būtų linkę apkalbėti apeliantą ir siektų neteisingo jo apkaltinimo bei nubaudimo.
18. Sprendžiant dėl pažeidėjo veiksmų kvalifikavimo pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, buvo įvertintos ir kitos aplinkybės, kurios teismui leido daryti neabejotiną išvadą, kad A. K. veiksmai pasireiškė chuliganišku elgesiu ir kad jis suprato tokių savo veiksmų pobūdį. Nesaugiai buvo manevruojama intensyvaus eismo greitkelyje, pavojingus manevrus – atstumo tarp važiuojančių transporto priemonių nesilaikymą bei kito automobilio lenkimą ne tik nerodant signalo, tačiau ir draudžiama, dešine puse, A. K. atliko ne vieną kartą, o tokius pavojingus manevrus jis tęsė kurį laiką, todėl akivaizdu, kad toks jo vairavimas ne tik atkreipė ne vieno eismo dalyvių dėmesį, tačiau ir kėlė kitiems žmonėms realų pavojų, dėl ko ir buvo pranešta bendruoju pagalbos telefonu. A. K. antra juosta važiuodamas paskui, pasak jį, per lėtai važiavusį automobilį, panaudojo žibintų signalą, kaip perspėjimą, tačiau šiam nepasitraukiant, jis ir vėl atliko pavojingus manevravimo veiksmus – greitą lenkimo manevrą iš dešinės pusės ir staigų stabdymą, dėl ko, siekiant išvengti susidūrimo, greitkelyje buvo priversti staigiai stabdyti ir kitų automobilių vairuotojai. Nustatytų duomenų visumos kontekste darytina neginčijama išvada, kad apeliantą toks kito eismo dalyvio elgesys suerzino, kas ir išprovokavo tokį moralės normų kelyje neatitinkantį, pavojingą vairavimą. O apelianto versija dėl staigaus stabdymo galimai jam ant kelio pasirodžius kliūčiai – medžio šakai, vertintina kaip gynybinė.
19. Byloje nėra duomenų, kad kiti eismo dalyviai būtų elgęsi netinkamai, trukdę A. K. lenkti ar baigti lenkimo manevrą, nesilaikę saugaus atstumo tarp transporto priemonių, kad būtų susidariusi situacija, dėl kurios jam būtų reikėję staigiai stabdyti, todėl nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad apelianto elgesys buvo kaip nors įtakotas ar, kaip nurodoma skunde, išprovokuotas kitų vairuotojų netinkamo vairavimo ar kitų priežasčių, todėl aukštesnysis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog toks elgesys laikytinas ne tik pavojingu, bet ir chuliganišku, t. y. reikšdamas akivaizdų nepasitenkinimą kito automobilio vairuotojo vairavimo būdu, tenkindamas savo interesus, A. K. demonstravo savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams, sukėlė pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams ir tas padaryta tyčia. A. K. veiksmai teisingai buvo vertinti kaip kelių eismo taisyklių pažeidimai, kurie atitinka ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
Dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo
20. A. K. prašo taikyti jam ANK 34 straipsnio nuostatas ir sutrumpinti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 6 mėnesių arba skirti minimalų įstatyme numatytąjį 12 mėnesių terminą.
21. ANK 34 straipsnis reglamentuoja administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimą, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymą. ANK 34 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
22. Pagal vieningai formuojamą teismų praktiką, administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017). Tokias išvadas galima daryti manant, kad asmuo suprato savo veiksmų neteisėtumą, juos įvertino kritiškai ir daugiau to nekartos. Šiuo atveju apeliantas savo kaltę kategoriškai neigia, sušvelninti savo atsakomybę siekia ją perkeldamas kitiems eismo dalyviams bei objektyvioms aplinkybėms, kas neduoda pagrindo manymui, kad A. K. savo elgesį vertintų kritiškai.
23. Pagal ANK 420 straipsnio 2 dalies sankciją chuliganiškas vairavimas užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų. Šio straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų. Šiuo atveju, skiriant pažeidėjui nuobaudą, buvo įvertintas padaryto pažeidimo pobūdis ir sunkumas, pažeidėjo asmenybė. A. K. padarė vieną šiurkščiausių administracinių nusižengimų, keliančių pavojų ne tik kelių eismo saugumui, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei – jo transporto priemonės vairavimas pasireiškė elementariu Kelių eismo taisyklių ignoravimu, dėl ko tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta eismo įvykio. Kaltę dėl chuliganiško vairavimo jis neigė. A. K. praeityje yra ne kartą baustas už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų. Institucija, įvertinus aptartų aplinkybių visumą, paskyrė apeliantui tiek baudos dydį, tiek administracinio poveikio priemonės terminą, lygų ANK 420 straipsnio 2 dalies vidurkiui, t. y. vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 2 dalies nurodytomis taisyklėmis. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad paskirta nuobauda nėra per griežta ir yra tinkama realizuoti ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus, todėl nei ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymui, nei apeliantui paskirtos administracinio poveikio priemonės termino trumpinimui iki sankcijoje numatyto minimalaus, nėra teisinio pagrindo.
24. Aukštesnysis teismas pažymi, kad tai, jog teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gerove ar darbiniais ryšiais, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti jo naudai, nes šią aplinkybę prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus privalėjo įvertinti jis pats, o to nepadaręs prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto pažeidimo, riziką. Akivaizdu, kad A. K. iki pažeidimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti, tačiau ši aplinkybė nebuvo pakankama, kad sulaikytų jį nuo nusižengimo padarymo. Pažeidėjui paskirta nuobauda sukelia tam tikrus nepatogumus ir neigiamas pasekmes, tačiau tokie ir yra skiriamos nuobaudos tikslai, t. y. nubausti teisės pažeidėją už padarytus neteisėtus veiksmus, sukelti jam atitinkamas pasekmes. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, o vien tai, jog vairuotojo pažymėjimas reikalingas darbinių įsipareigojimų atlikimui bei šeimos poreikių tenkinimui, nesuteikia prioriteto administracinei atsakomybei švelninti, be kita ko, ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens interesai negali būti svarbesni už visuomenės viešąjį interesą užtikrinti saugumą keliuose.
25. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, todėl tenkinti A. K. apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 25 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir A. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.