Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

2023-03-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-24-1156/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2023-03-10
Bylos Nr.
II-24-1156/2023
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01290-2022-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Donata Šimkutė
Pažeidėjas
S. V.
Advokatai
Arūnas Tarutis
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-24-1155/2023
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01290-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 16.9.6; 21.1.4; 21.1.5; 21.1.7; 21.10.3; 21.10. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 10 d.Švenčionys
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėja Donata Šimkutė,sekretoriaujant Rūtai Lazauskienei, Agnei Usovienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam S. V., jo atstovui advokatui Arūnui Taručiui,

institucijos, surašiusiai skundžiamą nutarimą – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus – atstovui Vladui Miliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo S. V. atstovo advokato Arūno Taručio skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. spalio 28 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-23900-2022 (ROIK: 22179064195).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius (toliau – Institucija) 2022 m. spalio 28 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-23900-2022, kuriuo S. V. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, ir paskyrė 800 Eur dydžio baudą su specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 12 (dvylikos) mėnesių terminui už tai, kad jis 2022 m. rugpjūčio 27 d. 21.55 val. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,46 promilės neblaivumas (b. l. 9–10).

2. S. V. atstovas advokatas Arūnas Tarutis padavė skundą, kuriuo prašo panaikinti Institucijos 2022 m. spalio 28 d. nutarimą ir teiseną nutraukti, o netenkinus šio reikalavimo – pakeisti nutarimą ir neskirti arba sutrumpinti administracinio poveikio priemonės takymo terminą (b. l. 2–6, 7).

3. Administracinėn atsakomybėn traukiamas S. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2022 m. rugpjūčio 27 d. visą dieną dirbo ūkio darbus, nes ūkininkauja, vakare sugrįžęs namo išgėrė skardinę silpno (5 laipsnių stiprumo) alaus, išsimaudė duše ir išgėrė dar vieną skardinę alaus. Paskambinus sūnui ir paprašius atvažiuoti jo pasiimti, sėdo į automobilį ir išvažiavo iš (duomenys neskelbtini), kur tuo metu buvo. (duomenys neskelbtini) jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie nurodė, kad vyksta reidas, tikrina vairuotojų blaivumą. Iškart pareigūnams nurodė, kad ką tik gėrė alaus ir alkoholio kiekio matuoklis tikrai tai parodys, siūlė palaukti, tačiau pareigūnas liepė pūsti į bekontaktį alkoholio kiekio matuoklį. Jam parodžius, kad jo iškvėptame ore yra alkoholio, pareigūnas atsinešė kitą matuoklį ir liepė vėl pūsti. Jis parodė 0,98 promiles neblaivumo. Maždaug po 20 min. pareigūnai liepė pūsti antrąkart, matuoklis parodė 0,46 promiles neblaivumo. Nesutikdamas su rodmenimis nuvyko į gydymo įstaigą, kad būtų padarytas kraujo tyrimas, kuris parodė, kad jo kraujyje yra 0,36 promiles neblaivumo. Pripažįsta, kad pasielgė itin neatsakingai, kad išgėręs vairavo, tačiau vairavimo metu jo organizme nebuvo toks kiekis alkoholio, nuo kurio taikoma administracinė atsakomybė. Nors neblaivumo nustatymo akte nurodoma, kad jis alkoholį vartojo prieš 30 min., pažymi, kad toks laiko tarpas yra nuo alkoholio paskutinio vartojimo iki šio dokumento pildymo. Tikrinančiam pareigūnui iškart nurodė, kad ką tik gėrė alaus, tačiau jis nesutiko palaukti prieš atliekant pirmąjį tikrinimą alkoholio kiekio matuokliu. Pats nesijautė girtas, todėl ir vairavo. Jo atstovas pabrėžė, kad pareigūnas pažeidė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 5-V-242 patvirtinto Policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos aprašo (toliau – Aprašo), nes asmeniui nurodžius, kad neseniai vartojo alkoholio, nesilaikė alkoholio kiekio matuoklio naudojimo instrukcijoje numatyto reikalavimo palaukti 15 min. Tai neabejotinai turėjo įtakos alkoholio kiekio matuoklio rodmenims, todėl tokiais rodmenimis negalima vadovautis. Alkoholio kiekio matuoklio rodmenims įtakos galėjo turėti ir aplinkybė, kad tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tiek ir policijos pareigūnai kartu su savimi turėjo mobiliuosius įrenginius, pareigūnai racijas, dažnas ir intensyvus matuoklio naudojimas. Atkreipė dėmesį, kad teismo posėdyje kaip liudytojai apklausti policijos pareigūnai V. L. ir T. P. davė prieštaringus parodymus, tačiau objektyvių duomenų, t. y. policijos tarnybiniame automobilyje įrengtų vaizdo kamerų įrašų, „Body“ kameros įrašų, nėra, Institucija nesiėmė veiksmų šiems duomenims išsaugoti, nors atliekant administracinio nusižengimo tyrimą Institucijoje advokatas prašė šiuos duomenis išreikalauti ir pateikti. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neprašo atlyginti jo patirtų išlaidų už advokato pagalbą.

Atsiliepimas

4. Institucija pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skundo netenkinti, nes Institucijos nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas. Asmuo pripažįsta, kad alkoholį vartojo prieš pat vairavimą, todėl jis turėjo suprasti, kad iškart negali vairuoti, važiavo apie 5 min., neblaivumas buvo tikrinamas du kartus, pirmu tikrinimu nustatytas 0,98 promilės neblaivumas, po 18 min. nustatytas 0,46 promilės neblaivumas, 2022 m. rugpjūčio 27 d. 22.50 val. paėmus kraujo mėginį, jame rasta 0,36 promiles etilo alkoholio koncentracija. Teismo medicinos ekspertai pripažįsta, kad alkoholio oksidacija, tiksliau emiliacijos iš organizmo greitis yra individualus ir nepastovus, tačiau atliekant alkoholio kiekio koncentracijos sumažėjimo skaičiavimus priimta naudotis kraštutinėmis alkoholio koncentracijos sumažėjimo per 1 valandą greičio ribomis nuo 0,10 iki 0,25 promilės. Nuo paskutinio tikrinimo alkoholio kiekio matuokliu iki kraujo tyrimo praėjo 34 min., per šį laiko tarpą alkoholio koncentracija sumažėjo 0,1 promilės. Įvertinus ekspertų naudojamus duomenis, per 34 min. iš jo organizmo galėjo eliuminuotis nuo 0,06 iki 0,14 promilės. Asmens girtumą patvirtina alkoholio kiekio matuoklio rodmenys bei teoriniai paskaičiavimai. Alkoholio kiekio matuokliai yra profesionalūs, tikslūs, jiems atliekamos periodinės metrologinės patikros, todėl nėra pagrindo abejoti jų patikimumu (b. l. 91–93).

5. Institucijos atstovas teismo posėdyje prašė skundo netekinti, nes administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pagrįstai nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, o prašymą sumažinti paskirtą administracinę nuobaudą prašo nagrinėti teismo nuožiūra. Pabrėžė, kad neblaivumas buvo tikrinamas tris kartus. Pirmąkart bekontakčiu alkoholio kiekio detektoriumi, kuris parodė, kad asmens iškvėptame ore yra alkoholio. Antrą kartą tikrinimas buvo atliktas 2022 m. rugpjūčio 27 d. 21.57 val. ir asmeniui nustatytas 0,98 promilės neblaivumas. Trečią kartą tikrinimas buvo atliktas 2022 m. rugpjūčio 27 d. 22.16 val. ir asmeniui nustatytas 0,46 promilės neblaivumas. Tarp antro ir trečio kartu buvo išlaikytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 4 punkte nurodytas laiko tarpas. Kraujo tyrimas taip pat patvirtino, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kraujyje yra alkoholio. Vaizdo įrašų iš tarnybinio automobilio negali pateikti teismui, nes jie taip ilgai nėra saugomi, jie automatiškai ištrinami po 1 mėn. arba kai įrašų gausos nėra vienos naujesniems. Paaiškino, kad siekiant gauti vaizdo įrašus iš tarnybinių automobilių reikia pranešti atsakingam asmeniui, nes ne visi policijos pareigūnai gali prisijungti prie sistemos, kur jie saugomi. Šie duomenys nėra pridedami prie kiekvienos administracinio nusižengimo bylos, jie prijungiami tik tuo atveju, jei kyla ginčas. Nors skundžiamame nutarime nurodoma, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Institucijoje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nedalyvavo, tai yra tik techninio pobūdžio netikslumas, nes asmuo bei jo atstovas dalyvavo.

Žemesnės instancijos teismas

6. Kaip liudytojas teismo posėdyje apklaustas V. L. nurodė, kad yra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato (toliau – Švenčionių r. PK) pareigūnas, administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį pažįsta, nes jis yra Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos tarnautojas ir yra tekę kartu dirbti, tačiau jokie kiti santykiai jų nesieja. Paaiškino, kad 2022 m. vasaros pabaigoje kartu su Švenčionių r. PK pareigūnu Tomu Petraniu pagal užduotį tikrino vairuotojų blaivumą, todėl (duomenys neskelbtini) sustabdė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuojamą automobilį, paaiškino jam sustabdymo priežastis ir patikrino jo neblaivumą bekontakčiu detektoriumi. Šiam parodžius, kad iškvėptame ore yra alkoholio, iš tarnybinio automobilio atsinešė kitą alkoholio matuoklį ir juo atlikto neblaivumo nustatymą. Kol atsinešė matuoklį užtruko 1 ar 2 min., nes tarnybinis automobilis buvo netoliese. Asmuo tvirtino, kad yra po darbų, nevalgęs, kad išgėrė dvi skardines alaus, tačiau jis liepė jam pūsti į alkoholio matuoklį. Po maždaug 17 min. antrąkart patikrino jo neblaivumą. Abiem atvejais alkoholio kiekio matuoklis parodė, kad asmuo yra neblaivus, neblaivumas didesnis nei 0,41 promilės, todėl jis užpildė neblaivumo nustatymo aktą. Prieš jį pildydamas aktą paprašė, kad asmuo atliktų veiksmus asmens būklei įvertinti, t. y. ranka paliestų nosį, eitų tiesia linija, ir viskas buvo gerai, nes asmuo veiksmus atliko. Pildydamas neblaivumo nustatymo aktą paklausė, kada asmuo paskutinį kartą vartojo alkoholį. Jis nurodė, kad prieš 30 min., todėl taip ir nurodė akte. Asmuo nesutiko su alkoholio kiekio rodmenimis, todėl jam buvo paaiškinta, kad gali vykti į ligoninę ir atlikti kraujo tyrimą. Nepamena, ar prieš tikrindamas asmens blaivumą kontaktiniu alkoholio kiekio matuokliu pirmąkart klausė, kada jis paskutinį kartą vartojo alkoholį. Alkoholio kiekio matuoklį laikė jis, tarnybinės uniformos striukėje turėjo savo asmeninį telefoną, prie uniformos buvo prisegta racija, tačiau, jo manymu, šie įrenginiai negalėjo turėti įtakos alkoholio kiekio matuoklio rodmenims, nes pareigūnu dirba apie 16 metų ir jam nėra tekę girdėti, kad šie įrenginiai iškreiptų alkoholio kiekio matuoklio rodmenis, be to, alkoholio kiekio matuoklis buvo laikomas ne prie pat šių įrenginių, o per ištiestą ranką. Paprastai patruliuojant „Body“ kamerą segi tik viena iš pareigūnų, todėl įvykio dieną „Body“ kamera buvo pas kolegą, nežino ar ji buvo įjungta. Paaiškino, kad šio įvykio aplinkybes gerai įsidėmėjo, nes tai buvo paskutinis automobilis, kurį jie su kolega patikrino reido metu. Visi tądien tikrinti vairuotojai buvo blaivūs, o paskutinis – neblaivus, todėl jam surašė administracinio nusižengimo protokolą.

7. Kaip liudytojas teismo posėdyje apklaustas T. P. nurodė, kad yra Švenčionių r. PK pareigūnas, administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį atpažįsta, nes 2022 m. vasaros pabaigoje reido metu buvo nustatyta, kad jis neblaivus vairavo automobilį. Paaiškino, kad 2022 m. vasaros pabaigoje kartu su Švenčionių r. PK pareigūnu Vaidu Laurukėnu pagal užduotį tikrino vairuotojų blaivumą, todėl Švenčionyse, Strūnaičio g. jo kolega Vaidas Laurukėnas sustabdė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuojamą automobilį. Vairuotojas pasakė „gal nereikia“, nes tikrai parodys, nes yra po darbų, nevalgęs, išgėrė dvi skardines alaus. Paklausus, kada vartojo alkoholį, asmuo nurodė, jog prieš 30 min. Vaidas Laurukėnas patikrino jo neblaivumą bekontakčiu matuokliu. Šiam parodžius, kad iškvėptame ore yra alkoholio, Vaidas Laurukėnas iš tarnybinio automobilio atsinešė kitą alkoholio matuoklį „Alcotest 6810“. Tarnybinis automobilis buvo netoliese, todėl laiko tarpas tarp minėto tikrinimo ir tikrinimo alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“ yra labai nedidelis. Pirmu tikrinimu nustatytas 0,8 ar 0,9 promilės neblaivumas, antras tikrinimas buvo atliktas ne anksčiau kaip po 15 min., bet ne vėliau kaip po 30 min. nuo pirmojo tikrinimo. Antruoju tikrinimu nustatytas 0,46 ar 0,48 promilės neblaivumas. Tarp pirmojo ir antrojo tikrinimo alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“ asmens buvo prašoma eiti tiesia linija, paliesti nosį. Asmuo neatrodė girtas, nes visas užduotis atliko tinkamai. Vaidas Laurukėnas pildė visus dokumentus, t. y. surašė tarnybinį pranešimą, pildė neblaivumo nustatymo aktą, administracinio nusižengimo protokolą. Jis visą laiką buvo netoliese. Asmuo nesutiko su alkoholio kiekio rodmenimis, todėl jam buvo paaiškinta, kad gali vykti į ligoninę ir atlikti kraujo tyrimą. Įvykio dieną prie jo uniformos buvo prisegta „Body“ kamera, tačiau ji nebuvo įjungta. Tarnybiniame automobilyje yra sumontuotos kameros ir jos galėjo užfiksuoti įvykio aplinkybes, nes automobilis stovėjo netoliese, be to, dokumentai visi buvo pildomi prie tarnybinio automobilio, tačiau jie neturi galimybės vaizdo įrašų prijungti prie administracinio nusižengimo bylos, neturi ir pareigos informuoti atitinkamo asmens, kad šis tai padarytų. Kiek laiko saugomi tarnybinių automobilių vaizdo įrašai, jis nežino. Tiksliai nepamena, bet paprastai reido metu tarnybinį telefoną palieka tarnybiniame automobilyje, savo asmeninį telefoną darbo metu dažniausiai palieka tarnybiniame automobilyje, nes su savimi turi išmanųjį laikrodį, kuris yra susietas su telefonu, todėl tikriausiai ir įvykio dieną ten laikė išmaniuosius įrenginius. Prie uniformos buvo prisegta racija. Jam nėra tekę girdėti, kad elektriniai įrenginiai negalėtų turėti įtakos alkoholio kiekio matuoklio rodmenims, nors policijos pareigūnu dirba 2014 m. vasario mėn.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas, Institucijos nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

8. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, jo atstovas tvirtina, kad Institucija išsamiai neištyrė administracinio nusižengimo padarymo aplinkybių, todėl nepagrįstai priėmė Institucijos 2022 m. spalio 28 d. nutarimą, kuriuo S. V. nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

9. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai ar bylą nagrinėjantis teismas nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-5-489/2019, 8 punktas). Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos 31 straipsnio 1 dalyje, ANK 566 straipsnio 1 dalyje bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini teisinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 7 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-68-303/2022, 24 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019, 17 punktas; Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 4 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-23-908/2023).

10. Pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį administracinę atsakomybę, be kita ko, užtraukia transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės)) vairuotojai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėties būtinasis požymis yra asmens neblaivumas. Pagal šią normą asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, kai administracinio nusižengimo bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad vairuodamas transporto priemonę asmuo buvo neblaivus, t. y. jam turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 8 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-15-387/2022, 11 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Remiantis teismų praktika, „daugiau negu 0,4 promilės“ neblaivumu ANK prasme yra laikomas mažiausiai 0,41 promilės neblaivumas – tai riba, nuo kurios kyla administracinė atsakomybė ANK 422 straipsnio 5 dalies pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 8 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-15-387/2022; 2022 m. sausio 13 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-21-628/2022; 2021 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-28-495/2021).

11. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pripažįsta, kad 2022 m. rugpjūčio 27 d. jis vartojo alkoholį, kad po to, kai išgėrė dvi skardines alaus, vairavo automobilį tol, kol jį (duomenys neskelbtini) sustabdė policijos pareigūnai, tačiau byloje kilo ginčas dėl to ar vairavimo metu S. V. buvo neblaivus, t. y. buvo didesnis nei 0,41 promilės neblaivumas.

12. Teismas pažymi, kad asmens neblaivumo faktas konstatuojamas įrodymų vertinimo, kaip reikšmingų bylos aplinkybių nustatymo, proceso metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 8 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-15-387/2022, 14 punktas ir jame nurodyta teismų praktika). Teismų praktikoje, nagrinėjant šios kategorijos bylas, nurodoma, kad fiksuodami tokio pobūdžio nusižengimus policijos pareigūnai paprastai patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-23-489/2020, 16 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018, 12 punktas). Įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai, nesant duomenų apie pažeistą patikrinimo procedūrą, paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, nors tai nėra vienintelis ir neginčijamas įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 8 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-15-387/2022, 19 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-39/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12/2013). Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to neblaivumo laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą, taigi, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų; jie taip pat turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 8 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-15-387/2022, 19 punktas), tačiau dėl įvykio metu užfiksuoto asmens neblaivumo laipsnio neturi kilti jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018).

13. Administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys patvirtina, kad policijos pareigūnai neblaivumo nustatymą atliko alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0441. Neblaivumo nustatymo akte nurodoma, kad S. V. iš burnos sklido alkoholio kvapas, tačiau jo elgsena buvo adekvati, rišli kalba, judesiai koordinuoti. Įvertinus bendrą asmens būklę: jis gali eiti tiesia linija – pėda po pėdos, gali stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą. S. V. nurodė, kad alkoholį vartojo prieš 30 min. Alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0441 2022 m. rugpjūčio 27 d. 21.57 val. S. V. nustatytas 0,98 promilės neblaivumas, o 2022 m. rugpjūčio 27 d. 22.16 val. – 0,46 promilės neblaivumas. S. V. su patikrinimo rezultatais nesutiko (b. l. 23). Patikrinimo rezultatai buvo užfiksuoti alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnale, padarant įrašus, kad 2022 m. rugpjūčio 27 d. 21.57 val. S. V. nustatytas 0,98 promilės neblaivumas, o 2022 m. rugpjūčio 27 d. 22.16 val. – 0,46 promilės neblaivumas (b. l. 65), administracinio nusižengimo protokole nurodant, kad alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0441 nustatytas 0,46 ± 0,01 promilės neblaivumas (b. l. 13–15) bei tarnybiniame pranešime dėl neblaivaus vairuotojo (b. l. 21). Tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2022 m. rugpjūčio 27 d. 21.55 val. (duomenys neskelbtini) vykdant neblaivių vairuotojų nustatymo priemonę buvo sustabdytas automobilis, kurį vairavo S. V.. Jis prisipažino, kad maždaug prieš 30 min. išgėrė dvi skardines alaus; pasitikrinti neblaivumą su alkoholio kiekio matuokliu sutiko. Alkoholio kiekio matuokliu 21.57 val. jam nustatytas 0,98 promilės neblaivumas, o 22.16 val. atlikus antrą patikrinimą, S. V. nustatytas 0,46 promilės neblaivumas. Vairuotojas nušalintas nuo vairavimo (b. l. 21). Išrašas alkoholio kiekio matuoklio „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0441 atminties patvirtina, kad 2022 m. rugpjūčio 27 d. 21.57.23 val. nustatytas 0,98 promilės neblaivumas, o 2022 m. rugpjūčio 27 d. 22.16.05 val. – 0,46 promilės neblaivumas (b. l. 66–67). Iš patikros sertifikato matyti, kad alkoholio kiekio matuokliui „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0441 patikra atlikta 2022 m. balandžio 20 d. ir ji galioja iki 2022 m. spalio 20 d., matuoklis yra tinkamas naudoti, matavimams iki 1 promilės yra ± 0,017 promilės paklaida (b. l. 24). Asmuo nesutikdamas su alkoholio kiekio matuoklio rodmenimis pasinaudojo Taisyklių 29 punkte numatyta teise kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra jo lėšomis. Valstybės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2022 m. rugpjūčio 29 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad 2022 m rugpjūčio 27 d. 22.50 val. viešosios įstaigos Švenčionių rajono ligoninės gydytojas I A. paėmė S. V. kraujo mėginį, kurį ištyrus padaryta išvada, kad S. V. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,36 promilės etilo alkoholio (b. l. 25).

14. Atsižvelgiant į tai, kad neblaivumui nustatyti buvo naudojamas alkoholio kiekio matuokis, kuriam buvo atlikta metrologinė patikra ir jis pripažintas tinkamu naudoti (b. l. 24), teismas neturi pagrindo abejoti jo rodmenimis. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, jo atstovas tvirtina, kad dažnas alkoholio kiekio naudojimas gali turėti įtakos jo tikslumui, nes taip nurodoma šio alkoholio kiekio matuoklio naudojimo instrukcijoje, teismas pažymi, kad įvykio dieną tai buvo vienintelis kartas, kuomet jis buvo panaudotas (b. l. 66–67). Taip pat atmestini kaip nepagrįsti argumentai, kad nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamos asmens turimas mobiliojo ryšio telefonas, pareigūnų mobilieji įrenginiai, racijos galėjo turėti reikšmingos įtakos alkoholio kiekio matuoklio rodmenų teisingumui, nes kaip patvirtino abu teismo posėdyje apklausti liudytojai, visi pareigūnų turimi elektroniniai įrenginiai buvo pakankamai toli nuo alkoholio kiekio matuoklio, per ištiestą ranką, be to, ir pats alkoholio kiekio matuoklio gamintojas naudojimo instrukcijoje nenurodė, kokiu atstumu neturėtų būti kitų elektros prietaisų siekiant užtikrinti duomenų tikslumą (b. l. 41–56).

15. Pastebėtina, kad įrodymais administracinio nusižengimo byloje gali būti pripažįstami tik teisėtai ir tinkamai surinkti duomenys, todėl itin svarbu laikytis nustatytos jų rinkimo tvarkos. Tiek įvykio metu, tiek ir procesinio sprendimo priėmimo metu galiojančiame Apraše yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma, kokia tvarka policijos pareigūnai privalo nustatyti asmens neblaivumą. Pagal Aprašo 5 punktą, nustatęs neblaivumo požymius, turi būti atliekamas bendras asmens būklės įvertinimas (5.1 papunktis); pagrįstai įtaręs, kad asmuo neblaivus (neblaivumo požymiams pasitvirtinus bendros asmens būklės vertinimo metu, bekontakčiu alkoholio detektoriumi aptikus alkoholio ar esant kitų pagrįstų įtarimų), asmeniui pasiūlo pasitikrinti neblaivumą ir žodžiu paaiškina atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūrą teisinius padarinius (5.2 papunktis); prieš tikrindamas paklausia, prieš kiek laiko asmuo vartojo alkoholį (5.3 papunktis); įvertinęs asmens nurodytą alkoholio vartojimo laiką ir laikydamasis alkoholio kiekio matuoklio gamintojo instrukcijoje nurodytų sąlygų, atlieka tikrinimą (5.4 papunktis); per tikrinimą nustatęs, kad įtariamo neblaivumu vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra didesnė negu 0,4 promilės (pagal Aprašo redakciją, galiojančią nuo 2022 m. lapkričio 1 d., – 0,41 promilės), o pradedančiųjų vairuotojų, lengvųjų automobilių, kuriais vežami keleiviai už atlygį pagal užsakymą, taksi automobilių, mopedų, motociklų, triračių, lengvųjų keturračių, keturračių, galingųjų keturračių, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3,5 t arba kurios turi daugiau kaip 9 sėdimąsias vietas, arba kuriomis vežami pavojingieji kroviniai, vairuotojų – daugiau kaip 0 promilių, ne anksčiau kaip po 15 min. ir ne vėliau kaip po 30 min. nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Vairuotojas visą laiką nuo pirmojo tikrinimo iki pakartotinio tikrinimo turi būti stebimas, kad neatliktų veiksmų, galinčių turėti įtakos tikrinimo rezultatui.

16. Šiuo konkrečiu atveju policijos pareigūnai bekontakčiu alkoholio detektoriumi aptikę alkoholio dar prieš nustatydami asmens neblaivumą alkoholio kiekio matuokliu turėjo paklausti, prieš kiek laiko asmuo vartojo alkoholį. Nagrinėjamu atveju teismo posėdyje kaip liudytojai apklausti neblaivumą tikrinę policijos pareigūnai negalėjo nurodyti ar jie išsiaiškino šią aplinkybę, o objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti šio veiksmo atlikimą ar neatlikimą, nėra, nes „Body“ kamera nebuvo įjungta, o tarnybiniame automobilyje įrengtų vaizdo kamerų įrašų nėra išlikę dėl praėjusio ilgo tarpo nuo įrašo padarymo iki bylos nagrinėjimo teisme (b. l. 113). Nepaisant to, abu liudytojai patvirtino, kad bekontakčiu alkoholio detektoriumi aptikus alkoholio netrukus (po 1 ar 2 min.) neblaivumas buvo tikrinamas alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, taip iš esmės patvirtindami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus, todėl nėra pagrindo vertinti, kad praėjo ilgesnis laiko tarpas tarp minėtų veiksmų.

17. Alkoholio kiekio matuoklio naudojimo instrukcijoje yra įtvirtintas reikalavimas palaukti bent 15 min., jei tikrinamas asmuo yra vartojęs alkoholio, nes burnoje likęs alkoholi gali turėti įtakos parodymams (b. l. 41–56). Įvertinus Aprašo 5.3 papunktį, daroma išvada, kad policijos pareigūnai, atlikdami neblaivumo nustatymą, privalo vadovautis alkoholio kiekio matuoklio gamintojo instrukcijomis. Atitinkamai tai reiškia, kad asmeniui nurodžius, kad neseniai vartojo alkoholio, būtina palaukti 15 min. ir tik tuomet atlikti tikrinimą (tai yra aiškiai ir nedviprasmiškai pavaizduota Aprašo priede Nr. 1).

18. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad paskutinį kartą vartojo alkoholį prieš sėsdamas prie automobilio vairo, važiavo iš (duomenys neskelbtini) k. į (duomenys neskelbtini), tarp kurių atstumas yra nedidelis (ribojasi). Jo teigimu, važiavimo trukmė yra apie 5 min. Šią aplinkybę patvirtina ir viešai skelbiami duomenys, pagal kuriuos kelionė iš (duomenys neskelbtini) (vietos, kur asmuo vartojo alkoholį), iki Švenčionių, Strūnaičio g. (kur buvo atliekama neblaivumo nustatymas) yra 5 min. automobiliu (https://www.google.com/maps). Net ir įvertinus laiką, per kurį policijos pareigūnai atliko patikrinimą bekontakčiu alkoholio detektoriumi, atsinešė alkoholio kiekio matuoklį „Alcotest 6810“ ir juo atliko pirmąjį neblaivumo nustatymą, akivaizdu, kad laiko tarpas yra mažesnis nei 15 min. Nors liudytojų parodymuose yra tam tikrų netikslumų, teismas pažymi, kad dėl esminės aplinkybės, kad pildant neblaivumo nustatymo aktą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tik rašytiniuose paaiškinimuose, pateiktuose Institucijai, tiek ir bylą nagrinėjant teisme nurodė, kad nuo alkoholio vartojimo praėjo 30 min., administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo paaiškino, kad tokį laiko tarpą jis nurodė, pareigūnams, nes maždaug tiek laiko praėjo nuo vartojimo iki akto pildymo (b. l. 31–35). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinama, kad gamintojo instrukcijos reikalavimų nesilaikymas gali iškreipti tikrinimo rezultatus, todėl akivaizdu, kad atliekant patikrinimą iškart po alkoholio vartojimo, matavimo duomenys gali būti iškreipti dėl alkoholio ir jo garų likučių burnos ertmėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12/2013). Atitinkamai tai reiškia, kad atliekant pirmąjį patikrinimą, buvo pažeista neblaivumo nustatymo eiga, įtvirtinta Aprašo 5 punkte, todėl šio patikrinimo metu surinkti duomenys negali būti laikomi įrodymais, jais negali būti įrodinėjama asmens kaltė.

19. Tiek Taisyklių 4 punkte, tiek ir Aprašo 5.5 papunktyje yra įtvirtintas reikalavimas neblaivumą nustatyti atliekant du tikrinimus alkoholio kiekio matuokliu, kai tarp pirmojo ir antrojo tikrinimo yra ilgesnis nei 15 min. ir ne ilgesnis nei 30 min. tarpas, užtikrinant, kad per šį laiko tarpą nebūtų atliekami veiksmai, galintys turėti įtakos tikrinimo rezultatams. Taigi, pripažinus, kad įrodinėjant asmens kaltę negalima remtis 2022 m. rugpjūčio 27 d. 21.57 val. patikrinimo duomenimis, daroma išvada, kad S. V. neblaivumą patvirtina tik 2022 m. rugpjūčio 27 d. 22.16 val. rodmenys. Nesant kito, per patikrinimą nustatyto etilo alkoholio koncentracijos dydžio, nėra galimybės įvertinti, kuri yra mažiausia, kaip to reikalauja Taisyklių 4 punktas.

20. Pažymėtina, kad specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad S. V. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,36 promilės etilo alkoholio (b. l. 25), šis kraujo tyrimas buvo padarytas praėjus 34 min. nuo neblaivumo nustatymo (kraujas paimtas 2022 m rugpjūčio 27 d. 22.50 val.). Visuotinai žinoma, kad alkoholio kiekis žmogaus organizme dėl oksidacijos procesų dėsningai mažėja, kad alkoholio oksidacijos, tiksliau eliminacijos iš organizmo greitis yra individualus ir nepastovus, todėl atliekant alkoholio koncentracijos sumažėjimo skaičiavimus priimta naudotis kraštinėmis alkoholio koncentracijos sumažėjimo per 1 valandą greičio ribomis: nuo 0,10 iki 0,25 promilės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-51-746/2016; Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-179-929/2022; Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-239-593/2019; Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-44-795/2021). Atitinkamai tai reiškia, kad per pusvalandį iš organizmo galėjo pasišalinti nuo 0,05 iki 0,13 (suapvalinus 0,125) promilių, todėl asmens neblaivumas galėjo būti nuo 0,41 iki 0,49 promilės, o įvertinus paklaidą (± 0,017 promilės) – nuo 0,39 iki 0,47 promilės. Šie medicininiai duomenys iš esmės patvirtina, kad laikui bėgant alkoholio kiekis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens organizme palaipsniui mažėjo, šis mažėjimas atitinka naudojamas kraštinėmis ribas.

21. Pabrėžtina tai, kad asmens kaltumas administracinio nusižengimo bylose gali būti konstatuotas tada, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 7 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-68-303/2022), tačiau nagrinėjamu atveju buvo pažeistos įrodymų rinkimo taisyklės, įtvirtintos norminiuose teisės aktuose. Institucija priimdama skundžiamą nutarimą pažeidė ANK 566, 567, 569 straipsnių nuostatas, nes neįvertino padaryto įrodymų rinkimo pažeidimo, nesiėmė savalaikių veiksmų galimiems neaiškumams pašalinti (neišsaugojo tarnybinio automobilio vaizdo įrašų), visų abejonių bei neaiškumų, kurių nepavyko pašalinti, neaiškino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Nesant neabejotinų įrodymų, kad vairavimo metu S. V. organizme buvo daugiau nei 0,41 promilės, skundas tenkintinas ir Institucijos 2022 m. spalio 28 d. nutarimas naikintinas, administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

22. Teisminio bylos nagrinėjimo metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, jo atstovas nepateikė duomenų apie patirtas išlaidos advokato pagalbai apmokėti, bet to, baigiamųjų metu advokatas paaiškino, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo jie neprašo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 675–676 straipsniais,

nutaria:

tenkinti administracinėn atsakomybėn traukiamo S. V. atstovo advokato Arūno Taručio skundą.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. spalio 28 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-23900-2022 (ROIK: 22179064195) ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.

Teisėja Donata Šimkutė