Klaipėdos apygardos teismo nutartis, AN2-44-795/2021

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-02-23
Bylos Nr.: AN2-44-795/2021
Teisminio proceso Nr.: 4-25-3-00084-2020-0
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti

Teisėjas: Kristina Kakurinė (pirm.)
Pažeidėjas: G. S.
Institucija: Klaipėdos AVPK Kretingos r. PK
Advokatai: Viktoras Gecas

Kategorijos

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-44-795/2021Teisminio proceso Nr. 4-25-3-00084-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.9.6; 21.11.10 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 23 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Kristina Kakurinė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. S. atstovo advokato Viktoro Geco apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020 m. gruodžio 16 d. nutarties panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. (Duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) Ž. Š. 2020 m. birželio 28 d. surašė G. S. administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to, kad jis 2020 m. birželio 28 d. 8.02 val. (duomenys neskelbtini) r. savivaldybėje, kelyje (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Volkswagen (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,54 promilės girtumas, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimą.

Žemesnės instancijos teismas

2. Institucijos 2020 m. birželio 28 d. nutarimu G. S. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskirta 850 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vieneriems metams.

3. Plungės apylinkės teismo Kretingos rajono rūmų 2020 m. gruodžio 16 d. nutartimi (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. birželio 28 d. nutarimas pakeistas: vietoje G. S. paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo vieneriems metams, paskirta ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas šešiems mėnesiams ir draudimas vienerius metus vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. S. atstovas advokatas V. Gecas prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Kretingos rajono rūmų 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Skundą grindžia šiais argumentais:

4.1. Administracinėn atsakomybėn traukiamas G. S. nesutiko su policijos pareigūnų alkotesteriu atlikto patikrinimo rezultatu ir prašė atlikti pakartotinį patikrinimą. Pareigūnai pakartotinio patikrinimo neatliko, o G. S. paaiškino, kad jis gali kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą. Policijos pareigūnų atlikta alkoholio kiekio G. S. iškvėptame ore patikra nebuvo objektyvi, neatitiko Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių nuostatų ir neužtikrino G. S. teisės būti pakartotinai patikrintam alkotesteriu.

4.2 G. S. jautėsi gerai, nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio, todėl turėjo teisę vairuoti ir vairavo automobilį. Policijos pareigūnams atlikus patikrinimą alkotesteriu jis, nesutikdamas su tikrinimo rezultatu, nuvyko į asmens sveikatos priežiūros įstaigą medicininei apžiūrai atlikti. Apžiūros metu buvo paimtas jo kraujo mėginys, kurį ištyrus, gauta specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Išvadoje konstatuota, kad mažiausia etilo alkoholio koncentracija G. S. kraujyje yra 0,3 prom. Šie duomenys paneigia teismo išvadą, kad G. S. vairavo neblaivus, ir turėtų būti vertinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

4.3 Pareigūnai, alkotesteriu atlikę alkoholio kiekio G. S. iškvėptame ore patikrinimą, gauto rezultato neužfiksavo ir kartu su byla teismui nepateikė. Alkotesteris turi elektroninę atmintį ir galimybę pateikti popierinę patikrinimo rezultatų ataskaitą. Kadangi pareigūnai tokios ataskaitos neatspausdino, tai leidžia advokatui daryti prielaidą, kad alkotesteris tinkamai neveikė arba patikrinimo rezultatas buvo kitoks, nei nurodyta administracinio nusižengimo protokole. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi prielaidomis, kadangi įrodymų, patvirtinančių G. S. neblaivumą vairavimo metu, nėra.

4.4 Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnale pareigūno ranka padarytas įrašas apie G. S. patikrinimo alkoholio matuokliu metu gautą rezultatą yra tik išvestinis įrodymas. Žurnale yra teksto ištaisymų, o numeriai surašyti ne eilės tvarka. Institucija teismui nepateikė žurnalo originalo. Šie duomenys kelia pagrįstų abejonių dėl patikrinimo atlikimo ir gauto rezultato užfiksavimo objektyvumo.

4.5 Teismas atmetė administracinėn atsakomybėn traukiamo G. S. prašymą dėl rašytinių įrodymų pateikimo, todėl nebuvo nustatytos alkotesterio rodmenų dingimo / neišsaugojimo aplinkybės, tinkamai nustatyta įvykių chronologinė eiga.

4.6 G. S. į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atvyko ir kraujo mėginį alkoholio kiekio nustatymui pateikė praėjus daugiau kaip valandai nuo pareigūnų atlikto patikrinimo, todėl jo kraujo tyrimo rezultatas nėra reikšmingas ir negalėjo būti vertinamas atliekant etilo alkoholio koncentracijos žmogaus kraujyje retrospektyvinį apskaičiavimą pagal Vidmarko formulę. G. S. kraujo tyrimo duomenų apylinkės teismas negalėjo vertinti priimdamas skundžiamą nutartį, kadangi šie duomenys gauti pavėluotai. Teismas nėra kompetentingas atlikti matematinius skaičiavimus, tai gali padaryti tik atitinkamos srities specialistas.

4.7 Apylinkės teismas pažeisdamas ANK nuostatas savarankiškai rinko įrodymus, taigi buvo šališkas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu.

4.8 Skundžiamoje nutartyje teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad G. S., vairuodamas transporto priemonę neblaivus, kėlė pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai ir viso eismo saugumui. ANK 422 straipsnio 5 dalies dispozicijoje nėra numatytas toks veiką kvalifikuojantis požymis, jis nenurodytas ir Institucijos nutarime, todėl apylinkės teismas neteisėtai išplėtė kaltinimo ribas ir buvo šališkas G. S. atžvilgiu.

Atsiliepimas

5. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) A. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. S. atstovo advokato V. Geco skundo netenkinti ir Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. S. atstovo advokato V. Geco apeliacinis skundas netenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

8. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis), tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo apeliacinės instancijos teismui pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. Nagrinėjamu atveju kyla ginčas, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. S. transporto priemonės vairavimo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir ar apylinkės teismas sprendimą priėmė tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus. Taigi apygardos teismas nutartyje pasisako būtent dėl pagrindinio apeliacinio skundo klausimo, ar G. S. veiksmuose yra visi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, sudėties požymiai.

9. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

10. Apeliaciniame skunde teigiama, kad tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo automobilį vairavo neblaivus, byloje nėra. Su šiuo apeliacinio teismo argumentu apygardos teismas nesutinka. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad 2020 m. birželio 28 d. 8.02 val. policijos pareigūnams alkoholio matuokliu „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) atlikus G. S. patikrinimą, jo iškvėptame ore nustatyta 0,54 prom. alkoholio koncentracija, o įvertinus paklaidą – 0,52 prom.( 0,54+/- 0.017 prom.) alkoholio koncentracija. G. S. patikrinimo kvitas nebuvo atspausdintas, tačiau testo rezultatas buvo užfiksuotas alkotesterio atmintyje (išsaugotų duomenų išklotinės įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnale ir patikrinimo vietoje pareigūno Ž. Š. surašytame administracinio nusižengimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini). Apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skundą, kaip liudytojus apklausė patikrinimą atlikusius policijos pareigūnus R. B. ir Ž. Š., jie patvirtino, kad alkoholio matuokliu G. S. nustatytas 0,5 prom. girtumas. G. S. paaiškino, kad vakare gėrė alų, tačiau apsvaigęs nesijautė. Nesutikdamas su policijos pareigūnų atlikto patikrinimo rezultatu, G. S. nuvyko į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) ligoninę medicininei apžiūrai. Apžiūros metu buvo paimtas G. S. kraujas. Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad G. S. kraujyje, paimtame 2020 m. birželio 28 d. 9.32 val., nustatyta mažiausia 0,3 prom. koncentracija etilo alkoholio. Nagrinėjamu atveju būtina pažymėti, kad pareigūnai nelaikytini suinteresuotais asmenimis, o alkoholio matuoklio atspausdinta pažyma nėra vienintelis ar lemiamas įrodymas, sprendžiant klausimą dėl G. S. kaltės. Pareigūnų R. B. ir Ž. Š. parodymai apylinkės teisme dera su Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnale užfiksuotomis ir pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose išdėstytomis įvykio situacijos aplinkybėms. Svarbu pažymėti ir tai, kad alkotesterio rezultatas (0,54 prom. alkoholio koncentracija) alkoholio kiekio matuoklio ekrane buvo parodytas ir G. S., jis su gautu rezultatu nesutiko.

11. Prieštaravimams tarp pareigūnų metrologiškai patikrintu alkotesteriu atlikto asmens neblaivumo testo rezultatų ir teismo medicinos (duomenys neskelbtini) specialisto išvados dėl kraujo tyrimo pašalinti, apylinkės teismas 2020 m. spalio 12 d. nutartimi paskyrė ekspertizę. Valstybinė teismo medicinos tarnyba grąžino administracinio nusižengimo bylą neįvykdžius nutarties, nurodžiusi, kad teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos 2019 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl teismo ekspertizės rūšių sąrašo ir teismo ekspertizės rūšių sąraše nurodytų ekspertizės rūšių sprendžiamų uždavinių patvirtinimo“ nutartyje suformuluotų klausimų ekspertinė įstaiga spręsti nekompetentinga. Vis dėlto ekspertinės įstaigos ekspertai, teikdami metodinę (informacinę) pagalbą teismui specialiųjų žinių panaudojimo klausimais, atliko etilo alkoholio koncentracijos kraujyje apytikrį retrospektyvinį apskaičiavimą, nereikalaujantį specialaus tyrimo, ir nustatė, kad G. S. kraujyje 2020 m. birželio 28 d. 8.02 val. galėjo būti 0,45–0,67 prom. etilo alkoholio koncentracija. Teismas sutinka su skundžiamos nutarties argumentu, kad kraujo ėminio rezultatai ne tik neprieštarauja patikros alkotesteriu rezultatams, bet juos patvirtina, t. y. akivaizdu, kad G. S. tuo metu, kai buvo patikrintas alkotesteriu, buvo neblaivus, o neblaivumas praėjus valandai natūraliai sumažėjo. Be to, kraujo ėminys neparodė absoliutaus G. S. blaivumo, kas keltų abejonių, o atvirkščiai, parodė tam tikrą alkoholio koncentraciją kraujyje, kuri jo organizme vykstant natūraliems procesams dėsningai praėjus daugiau kaip valandai jau buvo mažesnė nei policijos pareigūnų tikrinimo metu.

12. Atstovas advokatas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neturėjo teisės pats atlikti matematinių alkoholio sumažėjimo žmogaus organizme skaičiavimų, o juos atlikdamas negalėjo remtis (duomenys neskelbtini) specialisto išvada, kadangi G. S. kraujas buvo paimtas praėjus daugiau nei valandai po patikrinimo alkotesteriu. Atsakydamas į šį skundo argumentą, apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu. Medicininės apžiūros, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, metu nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to neblaivumo laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą, taigi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014). Kartu pažymėtina, kad, remiantis susiformavusia teismų praktika, laikas, kai paimamas kraujo mėginys yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu, nes laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja. Apylinkės teismas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pateiktą (duomenys neskelbtini) išvadą sugretindamas su kitais įrodymais, pasitelkdamas teismo eksperto atliktą retrospektyvinį alkoholio koncentracijos žmogaus kraujyje sumažėjimo apskaičiavimą ir įvertinęs, jog iš suaugusio žmogaus organizmo per 1 valandą pašalinama 0,10–0,25 prom. etilo alkoholio, o per 1 valandą ir 30 min. –0,15–0,37 prom. etilo alkoholio, rėmėsi nuosekliai šiuo klausimu formuojama teismų praktika, kuria nesivadovauti šiuo atveju nėra jokio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-51/2016, Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-239-593/2019).

13. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (pažeidimo padarymo metu galiojusi redakcija) (toliau – Taisyklės) 29 punktą, nesutikdamas su atlikto neblaivumo patikrinimo rezultatais, asmuo per valandą gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą. Šis valandos trukmės terminas rekomenduojamas siekiant išvengti galimų prieštaravimų tarp pareigūnų alkotesteriu atlikto asmens neblaivumo testo rezultatų ir (duomenys neskelbtini) specialisto išvados dėl kraujo tyrimo, nes praėjus daugiau kaip vienai valandai dalis etilo alkoholio iš organizmo biologinių terpių pasišalina natūraliai.

14. Apeliaciniame skunde nepagrįstai tvirtinama, kad policijos pareigūnai, pažeisdami G. S. teises, atsisakė jį pakartotinai patikrinti alkotesteriu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau –Taisyklės) 4 punktas, nustatantis, kad policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai per tikrinimą nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra didesnė už leidžiamą Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą, galioja nuo 2021 m. sausio 1 d. (2020 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1375 redakcija). Pagal G. S. patikrinimo metu galiojančią Taisyklių 4 punkto redakciją, pakartotinį tikrinimą pareigūnai privalėjo atlikti tik nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija 1,51 ir daugiau promilių. Taigi policijos pareigūnai, G. S. patikrinimo metu nustatę, kad jo iškvėptame ore yra 0,54 prom. etilo alkoholio, pagrįstai neatliko pakartotinio patikrinimo, o administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui pasiūlė savarankiškai vykti į medicinos įstaigą apžiūrai atlikti.

15. Apygardos teismas nesutinka ir su apeliacinio skundo argumentu, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje peržengė Institucijos surašytame administracinio nusižengimo protokole ir nutarime suformuluoto kaltinimo ribas, nesilaikė įstatyme ir teismų praktikoje įtvirtintų reikalavimų ir neužtikrino tinkamo G. S. procesinių teisių – teisės žinoti kaltinimo esmę ir nuo to kaltinimo gintis – įgyvendinimo. Institucijos 2020 m. birželio 28 d. nutarimu G. S. buvo nubaustas už tai, kad 2020 m. birželio 28 d. 8.02 val. (duomenys neskelbtini) r. savivaldybėje, kelyje (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Volkswagen (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,54 promilės girtumas, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimą. Apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens apeliacinis skundas buvo tekintas iš dalies ir pakeista Institucijos nutarimu paskirta administracinio poveikio priemonė. Sprendžiant iš skundžiamos nutarties turinio, apylinkės teismas Institucijos surašytame administracinio nusižengimo protokole nurodytų esminių aplinkybių ir suformuluoto kaltinimo nekeitė, naujų esminių aplinkybių nenurodė, todėl atstovo advokato skundo argumentas nepagrįstas bylos duomenimis.

16. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas spekuliatyviai nurodo, kad apylinkės teismo teisėja buvo šališka dėl G. S., nes netenkino jo prašymo rinkti įrodymus ir proceso metu aktyviai savo iniciatyva rinko įrodymus. Visų pirma šie pareiškimai skunde nepatvirtinti jokiais duomenimis, nenurodyta, kokių konkrečių įrodymų teisėja nepriėmė ar nevertino, taip pat kokius konkrečius įrodymus ji rinko / tyrė savarankiškai, nežinant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Antra, bylos duomenys patvirtina, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą pagal G. S. skundą apylinkės teisme, G. S. atstovas 2020 m. rugpjūčio 17 d. pateikė rašytinį prašymą iš Institucijos išreikalauti duomenis ir dokumentus, apklausti kaip liudytoją S. M. Teisėja šį atstovo advokato prašymą tenkino ir 2020 m. rugpjūčio 25 d. ir 2020 m. rugsėjo 3 d. raštu įpareigojo (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą ir Policijos departamentą prie LR VRM pateikti reikalaujamus dokumentus ir informaciją. Institucijos įvykdė teismo įpareigojimą ir tyrimui reikšmingus duomenis ir dokumentus pateikė. Aplinkybė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui pasirodė, jog pateikti duomenys yra nepakankamai informatyvūs ar prieštaraujantys jo keliamoms versijoms, negali būti laikoma teismo šališkumu.

17. Apygardos teismas, patikrinęs G. S. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad apylinkės teismas įrodymus vertino tinkamai, vertindamas tiek kiekvieną jų atskirai, tiek jų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl keisti / naikinti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. S. atstovo advokato V. Geco apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Kristina Kakurinė