Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens V. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-15289-820/2025 pagal pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės patikslintą pareiškimą dėl termino kreditoriniams reikalavimams pateikti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo V. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

16. Nagrinėjamu atveju atskirojo skundo objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-15289-820/2025, kuria teismas atnaujino pareiškėjai Vilniaus miesto savivaldybei terminą pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto, atsiradusio po J. P. mirties ((duomenys neskelbtini)), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

18. Byloje nustatytos aplinkybės, kad: J. P. mirė (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-912-1200/2025 buvo patenkintas ieškovo V. P. ieškinys, kuriuo ieškovas prašė atnaujinti terminą pateikti pareiškimą dėl palikimo, atsiradusio po J. P. mirties; pripažinti negaliojančiais 2024 m. gegužės 3 d. Lietuvos Respublikai, kuriai atstovauja valstybės įmonė Turto bankas, išduotus notarės palikimo perėjimo valstybei liudijimus, kurių notarinio registro Nr. 14-2816 ir Nr. 14-2817. Pareiškėja 2025 m. kovo 14 d. kreipėsi į notarą ir pateikė kreditorinį reikalavimą 543 706,72 Eur sumai, kurį sudaro: 26 983,58 Eur (skola už namo avarinės būklės pašalinimo, konstrukcijų ir inžinerinių sistemų atstatymo darbus) ir 516 723,14 Eur (žala už atliktus darbus ar suteiktas paslaugas), t. y. praleidusi CK5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą.

19. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Pagal CK 5.63 straipsnio 4 dalį, teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimas, laikantis CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos ir terminų, yra būtina jų teisės nukreipti savo reikalavimus į palikėjo įpėdinius įgyvendinimo ir tenkinimo sąlyga.

20. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trijų mėnesių terminas, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, reiškia kreditorių teisių ribojimą. Jis, inter alia, nustatytas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad, prieš priimdami palikimą, įpėdiniai turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Taigi, vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014, keisdama ankstesnę kasacinio teismo praktiką, išaiškino, kad kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas atnaujinti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą, taip pat padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų atnaujintas. Taigi tam, kad kreditorius galėtų reikalauti patenkinti turimą reikalavimo teisę iš palikėjo turto, teisme turi būti įvertintos termino praleidimo priežastys ir priimtas procesinis sprendimas dėl termino atnaujinimo.

21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad aplinkybė, ar įpėdinis jau yra priėmęs palikimą, teisiškai reikšminga, sprendžiant dėl termino kreditorių reikalavimams pareikšti praleidimo padarinių. Tais atvejais, kai po palikimo priėmimo kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, siekia įgyvendinti savo reikalavimą iš paveldėto turto, o palikimą priėmęs įpėdinis su kreditoriaus reikalavimu nesutinka, teismas, spręsdamas dėl termino pratęsimo CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, turi įvertinti ne tik termino praleidimo priežasčių svarumą, bet ir padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų pratęstas (pvz., įvertinti, ar palikimą sudarantis turtas yra išlikęs ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2014). Įpėdiniams priėmus palikimą, susiformuoja nauji nuosavybės teisiniai santykiai (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), kurių stabilumo užtikrinimas turi būti derinamas su kreditorių teisių apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014. Teismų praktika. 2014, 41, p. 122-136).

22. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad atsižvelgiant į CK 5.63 straipsnio tikslą suteikti įpėdiniui informaciją apie turtines pretenzijas į palikėjo turtą, pranešimu apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą laikytinas tiek asmeninis kreditoriaus, tiek jo įgaliotų asmenų, tarp jų ir antstolio, kuris kreditoriaus pavedimu vykdo išieškojimą, kreipimasis. Tačiau kiekvienu atveju pareiškime išdėstyta informacija turi būti pakankama ir aiški, kad įpėdinis suprastų skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2011; 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268-687/2019).

23. Taigi visuma nustatytų aplinkybių, teisinis reglamentavimas bei šiuo klausimu suformuota teismų praktika suponavo pareiškėjai teisę kreiptis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą su prašymu atnaujinti terminą kreditoriaus reikalavimui pareikšti palikimą priėmusiam mirusiojo įpėdiniui, o pirmosios instancijos teismui vertinti termino praleidimo aplinkybes.

24. Nagrinėjamu atveju pareiškėja Vilniaus miesto savivaldybė prašė teismo atnaujinti praleistą CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą pareikšti kreditoriaus reikalavimą palikėjo įpėdiniams, argumentuodama tuo, kad įstatyme nustatytą terminą praleido dėl objektyvių priežasčių, nes žala atsirado ir buvo nustatyta jau pasibaigus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui. Viešai prieinama informacija patvirtina, kad nors sprogimas įvyko (duomenys neskelbtini), tačiau tik 2024 m. kovo mėn. nuo gaisro nukentėjusio (duomenys neskelbtini) daugiabučio gyventojai pritarė pareiškėjos siūlymui atstatyti namą. Tuo tarpu vienas pirminių etapų, t. y. (duomenys neskelbtini) daugiabučio konstrukcijų ardymas prasidėjo tik 2024 m. birželio mėn., o buvo pabaigtas liepos mėn. Po šio etapo prasidėjo kitas darbų etapas – atstatymas; etapas buvo pabaigtas tik 2024 m. lapkričio mėnesį.

25. Kasacinis teismas nurodė, kad tai, kokios priežastys laikomos svarbiomis, sudarančiomis faktinį pagrindą atnaujinti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą pagal šio straipsnio 4 dalį, įstatymuose nenustatyta. Šį klausimą kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, įvertinęs bylos aplinkybes. Kasacinis teismas pažymėjo, kad svarbia priežastimi negali būti pripažintos aplinkybės, kurios priklausė nuo kreditoriaus valios, nes priešingu atveju kreditorius įgytų nepateisinamą galimybę kontroliuoti savo reikalavimo tenkinimo apimtis, kurias lemia įpėdinio jau pasirinkto palikimo priėmimo būdas.

26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastis pagrįstai pripažino atitinkančiomis svarbių aplinkybių kriterijų, konstatavęs, kad atsižvelgiant į tai, kad žalos dydžiai ir pagrindai paaiškėjo po CK 5.63 straipsnio 1 dalies termino pabaigos, tai yra objektyvios aplinkybės nepriklausančios nuo pareiškėjos valios, naikinamasis terminas nėra pasibaigęs, todėl šios priežastys laikytinos svarbiomis ir sudaro pagrindą atnaujinti praleistą terminą.

27. Suinteresuotas asmuo atsiliepimo į pareiškimą 7 punkte nurodė, jog palikimo dar nėra priėmęs, tačiau renka dokumentus ir juos pateiks notarui. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad kadangi paveldėtojas dar nėra priėmęs palikimo, atnaujinus terminą, jo teisės nebus pažeistos, neturės esminės neigiamos įtakos jo interesams ir teisinių santykių stabilumui, nes jis prieš priimdami palikimą, turės visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galės apsispręsti dėl palikimo priėmimo ar ne ir jo priėmimo būdo. Kaip minėta, šis terminas inter alia, nustatytas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad, prieš priimdami palikimą, įpėdiniai turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Apeliantas neįrodė, kad praleisto termino atnaujinimas pažeistų jo interesus.

28. Pritartina pareiškėjos atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentams, kad kurį laiką nebuvo aišku, ar visgi paveldėjimo procesą inicijuos ir užbaigs valstybė, ar atsiras paveldėtojai. Iš byloje esančių duomenų bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-912-1200/2025 buvo patenkintas ieškovo V. P. ieškinys, kuriuo ieškovas prašė atnaujinti terminą pateikti pareiškimą dėl palikimo, atsiradusio po J. P. mirties; pripažinti negaliojančiais 2024 m. gegužės 3 d. Lietuvos Respublikai, kuriai atstovauja valstybės įmonė Turto bankas, išduotus notarės palikimo perėjimo valstybei liudijimus, kurių notarinio registro Nr. 14-2816 ir Nr. 14-2817.

29. Apelianto teiginiai, kad iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-912-1200/2025, 27 p. matyti, kad pati pareiškėja inicijavo palikimo priėmimą valstybės vardu, vertintini kritiškai ir atmestini kaip nepagrįsti. Kaip žinoma, pagal esamą teisinį reguliavimą, nei savivaldybė, nei Vilniaus miesto savivaldybės administracija neturi suteiktų įgaliojimų inicijuoti palikimo priėmimą valstybės vardu.

30. Apeliantas nurodo, kad teismas netyrė ir nutartyje nieko nepasisakė dėl to, kodėl iš viso J. P. (jo įpėdiniui) reiškiami tokio masto kreditoriniai reikalavimai - J. P. nebuvo pripažintas kaltu dėl sprogimo daugiabučiame name, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas.

31. Pastebėtina, kad baudžiamoji atsakomybė ir civilinė atsakomybė yra skirtingos atsakomybių rūšys. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad kreditorių (fizinių ir juridinių asmenų) reiškiami turtiniai reikalavimai palikėjo įpėdiniams gali būti kildinami iš įvairių teisinių santykių, pvz., velionio sudarytų sandorių, kitų asmenų turtui, sveikatai ar gyvybei padarytos žalos, kreditorių reikalavimai dėl nepagrįsto praturtėjimo ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-139-381/2025). Nagrinėjamu atveju pareiškėja pateikė informaciją, kad kreditorinį reikalavimą 543 706,72 Eur sumai sudaro: 26 983,58 Eur skola už namo avarinės būklės pašalinimo, konstrukcijų ir inžinerinių sistemų atstatymo darbus, kuri buvo paskaičiuota proporcingai namo butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teise valdomam plotui ir 516 723,14 Eur žala už atliktus darbus ar suteiktas paslaugas. Kaip minėta, kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pranešime apie kreditoriaus reikalavimą išdėstyta informacija turi būti pakankama ir aiški, kad įpėdinis suprastų skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos nurodyta informacija apie kreditorinių reikalavimų dydžius ir jų pagrindą atitinka minėtus kriterijus, o ikiteisminio tyrimo nutraukimo faktas neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo pareikšti kreditoriaus reikalavimą palikėjo įpėdiniams.

32. Apeliantas atskirajame skunde kvestionuoja kreditoriaus reikalavimo pagrįstumą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto teiginiai dėl kreditorinio reikalavimo nepagrįstumo nesudaro šios bylos nagrinėjimo dalyko, nes nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas klausimas tik dėl įstatymo nustatyto praleisto termino atnaujinimo. Kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas atnaujinti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą, taip pat padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų atnaujintas. Kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis, apie tai turi pareikšti CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2019 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-378/2019 19 punktą). Tai yra tik turtinės pretenzijos išviešinimas. Tuo tarpu aplinkybė, kad suinteresuotas asmuo ginčija pareiškėjos reikalavimo teisę nesudaro pagrindo neatnaujinti termino. Palikėjo skolinių pareigų paveldėjimas bet kuriuo palikimo priėmimo būdu neužkerta kelio įpėdiniui ginčyti šias skolas ir kreditoriaus turtines pretenzijas, o kreditoriui savaime nesuteikia teisės į priverstinį jo pretenzijų patenkinimą. Kreditoriaus reikalavimų pagrįstumo (patenkinimo ar nepatenkinimo) klausimai spręstini ne pagal paveldėjimą, o pagal atitinkamą kreditoriaus turtinę pretenziją (ir kartu palikėjo skolinę prievolę) reglamentuojančias teisės normas. Kreditorių reikalavimai tenkinami bendrąja CPK nustatyta tvarka. Nepripažįstant skolos, kreditorius ar skolos nepripažįstantis įpėdinis turi teisę spręsti ginčo teisenos tvarka šios skolos pagrįstumo klausimą. Jeigu įpėdinis kreditoriaus reikalavimo netenkina, jo nepripažįsta ar jį ginčija, kreditorius, laikydamasis bendrosios ieškinio senaties termino, turi teisę pareikšti atsisakančiam grąžinti skolą įpėdiniui ieškinį dėl skolos priteisimo, o šis – pateikti atsikirtimus pagal CPK nuostatas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2011).

Dėl procesinės bylos baigties

33. Apibendrinant nurodytus argumentus konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, teisingai nustatė faktines aplinkybes, tinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas, susijusias su įstatymu nustatyto termino atnaujinimu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti, remiantis atskirojo skundo argumentais, nėra teisinio pagrindo.

34. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands, judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar atskirojo skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, kiti atskirajame nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutarė:

apelianto atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.