- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-04
- Bylos Nr.
- e2YT-15289-820/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07768-2025-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Pajeda
- Pareiškėjas
- Vilniaus miesto savivaldybės
- Suinteresuotas asmuo
- V. P.
- Kategorijos
- 12.14pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės patikslintą pareiškimą dėl termino kreditoriniams reikalavimams pateikti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo V. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja kreipėsi į teismą patikslintu pareiškimu, prašydama atnaujinti terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti po J. P. mirties.
2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) daugiabučio, adresu (duomenys neskelbtini), viename bute kilo gaisras ir sprogimas, po kurio užsiliepsnojo ir šalia esantys dar penki butai. Vilniaus miesto savivaldybės mero (duomenys neskelbtini) potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl ekstremaliosios situacijos paskelbimo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje ir operacijų vadovo paskyrimo“ Vilniaus miesto savivaldybėje dėl daugiabučiame name (duomenys neskelbtini) kilusio gaisro ir įvykusios namo griūties buvo paskelbta ekstremali situacija. Lietuvos Respublikos Vyriausybės (duomenys neskelbtini) nutarimu Nr. 310 „Dėl lėšų skyrimo“ skirtos valstybės rezervo lėšos – 311 548 Eur buvo panaudotos namo avarinei būklei pašalinti ir atstatymo darbams apmokėti. Pasibaigus Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezervo skirtoms lėšoms, likusi atliktų darbų suma, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 3 dalimi, buvo paskirstoma proporcingai namo butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teise valdomam plotui. Vienas iš namo buvo savininkų buvo J. P.. Šis asmuo yra miręs. (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl kreditorinio reikalavimo pateikimo“ buvo kreiptasi į Vilniaus miesto 14-ajam notarų biurą ir prašoma įtraukti 676 918,75 EUR kreditorinį reikalavimą į paveldimo turto sąrašą. Savivaldybei tapo žinoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. vasario 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-912-1200/2025 nusprendė pripažinti negaliojančiais (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, išduotus palikimo perėjimo valstybei liudijimus, kurių notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas sprendimas šio prašymo teikimo dienai yra įsiteisėjęs.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo V. P. pateikė atsiliepimą į prašymą prašydamas pareiškėjos pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad po gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įvykusio sprogimo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo rastas stipriai apdegęs nenustatytos tapatybės žmogaus lavonas. Dėl šio įvykio Vilniaus apskrities Vyriausiajame policijos komisariate Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdyboje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), o nenustatytos tapatybės žmogaus lavonas pristatytas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertams tyrimui atlikti, kur buvo nustatyta, kad tai yra J. P. lavonas.
4. (duomenys neskelbtini) ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto 14 notarų biuro notarę R. B., dėl palikimo priėmimo paveldėto turto ribose. Notarė paaiškino, kad prašymo priimti negalinti, nes Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ "Turto bankas", (duomenys neskelbtini) yra išduoti du palikimo perėjimo valstybei liudijimai, kurių pagrindu visą palikimą, atsiradusį po J. P. mirties, paveldėjo Lietuvos Respublika. Detalesnė informacija ir dokumentai iš paveldėjimo bylos ieškovui buvo pateikta tik (duomenys neskelbtini), kuomet dėl tokios informacijos suteikimo į notarų biurą kreipėsi V. P. atstovas.
Šalies argumentai
5. 2024 m. gegužės 28 d. V. P. su ieškiniu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas atnaujinti terminą? pateikti pareiškimą? dėl palikimo, atsiradusio po J. P. mirties bei pripažinti negaliojančiais (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VI? “Turto bankas”, išduotus du notare?s Rasos Birutiene?s išduotus palikimo perėjimo valstybei liudijimus, kuriu? notarinio registro Nr.. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025-02-10 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-912-1200/2025, nusprendė ieškinį patenkinti: atnaujinti ieškovui V. P. praleistą įstatymo nustatytą terminą J. P., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti. Išaiškino pareiškėjui V. P., kad trijų mėnesių terminas kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą pagal J. P. paskutinę nuolatinę gyvenamąją vietą pradedamas skaičiuoti nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos. Taip pat teismas pripažino negaliojančiais (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, išduotus notarės R. B. palikimo perėjimo valstybei liudijimus, kurių notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (sprendimo nuorašas pridedamas).
Žemesnės instancijos teismas
6. Minimoje byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracija nedalyvavo ir net nebuvo pagrindo ją įtraukti į bylą dalyvauti, nes bylos baigtis niekaip neįtakojo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teisių ar pareigų. Teismo sprendimas šiuo metu yra įsiteisėjęs, V. P. renka giminystės ryšį su palikėju patvirtinančius įrodymus, po ko teiks prašymą notarei dėl palikimo priėmimo pagal apyrašą. Pareiškėja ne tik minimoje byloje nedalyvavo, bet ir bylos buvimo faktas nėra ir negali būti laikomas pagrindu pareiškėjai atnaujinti terminą pareikšti kreditorinį reikalavimą.
Atsiliepimas
7. Be to suinteresuotas asmuo V. P. savo atsiliepime į patikslintą prašymą nurodė, kad pareiškėja net nenurodo, kokiu pagrindu mirusįjį J. P. laiko atsakingu už atsiradusius nuostolius bei kas tuos nuostolius (jų dydį) ir J. P. pareigą atsakyti už atsiradusius nuostolius patvirtina. Suinteresuoto asmens vertinimu termino atnaujinimo klausimas gali būti sprendžiamas tik po to, kai pareiškėja pateiks duomenis, kad turi reikalavimo teisę į mirusįjį, nes priešingu atveju termino atnaujinimas būtų savitikslis veiksmas.
Šalies argumentai
8. Pareiškėja taip pat į bylą pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad nagrinėjamu atveju svarbu atsižvelgti ir į situacijos eigą. Nors sprogimas įvyko (duomenys neskelbtini), tačiau iš viešai prieinamos informacijos matyti, kad tik (duomenys neskelbtini) nuo gaisro nukentėjusio (duomenys neskelbtini) daugiabučio gyventojai pritarė pareiškėjos siūlymui atstatyti namą. Tuo tarpu vienas pirminių etapų, t. y. (duomenys neskelbtini) daugiabučio konstrukcijų ardymas prasidėjo tik (duomenys neskelbtini), o buvo pabaigtas liepos mėn. Po šio etapo prasidėjo kitas darbų etapas – atstatymas; etapas buvo pabaigtas tik (duomenys neskelbtini)
9. Pareiškėjos nuomone, termino atnaujinimas šioje byloje atitiktų viešąjį interesą, kadangi Pareiškėja veiksmus atliko didžiąja dalimi išimtinai viešaisiais finansais. Tokiu atveju taip pat būtų užtikrintas ir viešasis interesas į efektyvų ir racionalų viešųjų finansų panaudojimą, sudarantis galimybę susigrąžinti viešąsias lėšas. Pastebime, kad vykstant ardymo bei atstatymo darbams Pareiškėja neturėjo visų duomenų, kokia suma turės būti sumokėta už visus darbus. Kitaip tariant, iki kreipimosi su kreditoriniu reikalavimu nebuvo aišku, kokio dydžio kreditorinis reikalavimas teiktinas.
10. Kurį laiką nebuvo aišku, ar visgi paveldėjimo procesą inicijuos ir užbaigs valstybė, ar atsiras paveldėtojai. Dėl paveldėjimo susidarė unikali situacija, kadangi valstybei priėmus paveldėjimą buvo kreiptasi dėl šio paveldėjimo nuginčijimo.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
11. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų, kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos (palikėjo mirties momentu (CK 5.3 straipsnio 1 dalis)). Palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos ne pasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams (CK 5.1 straipsnio 2 dalis, 5.52 straipsnis, 5.53 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-686/2017 14 punktas).
12. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismas gali atnaujinti šį terminą, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis).
13. Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimą reglamentuojančios tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos, yra skirtas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad įpėdiniai, prieš priimdami palikimą, turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Taigi, vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai. Kartu minėtu teisiniu reglamentavimu sudaromos prielaidos civilinių santykių stabilumui, kad palikimą priėmusiems įpėdiniams nebūtų pareikšta papildomų kreditorių reikalavimų, apie kuriuos įpėdiniai, spręsdami dėl palikimo priėmimo, nežinojo ir dėl kurių galėtų iš esmės pasikeisti palikimą priėmusių įpėdinių turtiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).
14. CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalyse įtvirtintu reglamentavimu siekiama įpėdinių ir palikėjo kreditorių interesų derinimo, kuris įgyvendinamas apsaugant įpėdinius nuo neapibrėžtumo civiliniuose teisiniuose santykiuose, bet kartu ir suteikiant tam tikras įstatymo nurodytas garantijas tiems kreditoriams, kurie per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą negalėjo pareikšti reikalavimų dėl svarbių priežasčių. Šios garantijos užtikrina kreditorių teisę kreiptis į teismą dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino atnaujinimo, tačiau teismas gali šį terminą atnaujinti tik tuo atveju, kai jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Taigi, įstatymų leidėjas prioritetą teikia civilinių teisinių santykių stabilumui ir apibrėžtumui ir šie prioritetai užtikrinami nurodytoje teisės normoje įtvirtinant trejų metų terminą, kuris yra naikinamojo pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-378/2018; 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-611/2020).
15. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog palikėjas mirė (duomenys neskelbtini), todėl palikėjo kreditoriai iki 2024 m. balandžio 3 d. turėjo teisę atlikti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus. Naikinamasis terminas kreditorių reikalavimams pareikšti baigsis 2027 m. sausio 3 d.
16. Kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis, apie tai turi pareikšti CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimas, laikantis CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos ir terminų, yra būtina jų teisės nukreipti savo reikalavimus į palikėjo įpėdinius įgyvendinimo ir tenkinimo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-378/2019).
17. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika; 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268-687/2019). Kasacinis teismas, formuodamas praktiką šios kategorijos bylose, taip pat yra pažymėjęs, kad CK 5.63 straipsnyje įtvirtintoms kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo procedūroms atliekant įpėdinių informavimo apie palikėjo skolas bei civilinių teisinių santykių stabilumo bei apibrėžtumo užtikrinimo funkcijas, jų tinkamą įgyvendinimą lemia ne informacijos pateikimo forma, o šios informacijos turinys bei jos pateikimas laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje tinkamais kreditorių reikalavimų palikėjo įpėdiniams pareiškimo būdais pripažįstami ne tik tiesiogiai CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įvardyti būdai, bet ir tokie teisiškai reikšmingi veiksmai bei faktai, atlikti arba įvykę įstatymo nustatytu laiku, kuriems esant įpėdiniui sudaroma galimybė žinoti apie palikėjo prievoles ir jų mastą bei kreditoriaus siekį gauti savo reikalavimų patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-378/2019). Taigi, kreditorių reikalavimų pareiškimo būdas turi suteikti realią informaciją apie palikėjo skolą ir jos pagrindą.
18. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus spręsdami, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismai visų pirma turi įvertinti aplinkybių, nurodomų kaip svarbios priežastys, pobūdį: tai gali būti tam tikri įvykiai (pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, liga ir pan.), kurie nepriklauso nuo asmens valios, trečiųjų asmenų, susijusių (pvz., giminaičiai, atstovai ir pan.) arba nesusijusių (pvz., teismas, kitos institucijos ir pan.) su terminą praleidusiu asmeniu, taip pat paties terminą praleidusio asmens veiksmai ir šių veiksmų nulemtos aplinkybės. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino tikslai suponuoja ir svarbios priežasties, kaip teisinės kategorijos, aiškinimą šio straipsnio 4 dalies prasme. Svarbia priežastimi negali būti pripažintos aplinkybės, kurios priklausė nuo kreditoriaus valios, nes priešingu atveju kreditorius įgytų nepateisinamą galimybę kontroliuoti savo reikalavimo tenkinimo apimtis, kurias lemia įpėdinio jau pasirinkto palikimo priėmimo būdas. Tokia situacija neatitiktų vieno iš pamatinių civilinės teisės principų – subjektų lygiateisiškumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-415/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-916/2020).
19. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėja apie palikėjo mirtį sužinojo (duomenys neskelbtini)
20. Pareiškėja į notarą kreipėsi (duomenys neskelbtini) ir pateikė kreditorinį reikalavimą, t. y. praleidusi CK5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą.
21. Iš byloje esančių duomenų bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-912-1200/2025 (toliau - Sprendimas) buvo patenkintas ieškovo V. P. ieškinys, kuriuo ieškovas prašė atnaujinti terminą pateikti pareiškimą dėl palikimo, atsiradusio po J. P. mirties, papildomam 1 mėnesio terminui; pripažinti negaliojančiais (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikai, kuriai atstovauja valstybės įmonė Turto bankas, išduotus notarės palikimo perėjimo valstybei liudijimus, kurių notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).
22. Suinteresuotas asmuo atsiliepimo į pareiškimą 7 punkte nurodė, jog palikimo dar nėra priėmęs, tačiau renka dokumentus ir juos pateiks notarui.
23. Pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalies normą įstatymas reguliuoja atvejus, kai kreditorius ir jo reikalavimo dydis yra žinomas iki palikėjo mirties. Tokiu atveju tarp paveldėtojų ir kreditorių išlaikomas interesų pusiausvyra. Kreditorių reikalavimų pareiškimo būdas turi suteikti realią informaciją apie palikėjo skolą ir jos pagrindą ir paveldėtojai turi teisę apsispręsti priimti palikimą ar nepriimti arba kaip priimti (pagal apyrašą ar be).
24. Nagrinėjamu atveju yra situaciją, kai pareiškėjas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu nepareiškė kreditorinio reikalavimo, bet ir negalėjo jo pareikšti, nes padaryta žala atsirado ir buvo nustatyta jau pasibaigus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui.
25. Kasacinės instancijos teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog valstybei, kaip skolininko teisių perėmėjai, atstovaujamai VĮ Turto banko, buvo sudaryta galimybė žinoti tik apie 33 114,48 Eur palikėjo prievolę bei kreditorės siekį gauti tokio dydžio reikalavimo patenkinimą. Tokio dydžio prievolė buvo išviešinta iki palikėjo mirties. Skolininkas mirė (duomenys neskelbtini), o nuo palikimo atsiradimo dienos nei kreditorė, nei antstolis CK 5.63 straipsnyje nustatytais terminais ir tvarka ar teismų praktikoje pripažintais galimais pranešimo būdais nepareiškė apie vėliau, nei išviešinta, padidėjusį kreditorės reikalavimą. Kreditorė, kurios reikalavimo dydis pasikeitė, turi reikšti pasikeitusio dydžio reikalavimą skolininko palikimą priėmusiam įpėdiniui, kad šis žinotų, koks kreditorius, kokio dydžio ir kokiu pagrindu teikia reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-611/2020, 38 punktas).
26. Taigi, pagal kasacinės instancijos suformuotą praktiką kreditorius privalo ne tik informuoti, jog jis yra kreditorius, bet pateikti konkretų reikalavimo dydį ir tokio dydžio nepateikimas sukelia teisines pasekmes – kreditorius negali pretenduoti į paliktą turtą nepareikšto reikalavimo ribose.
27. Kadangi pagal minėtą kasacinės instancijos teismo praktiką kreditorius turi suteikti realią informaciją apie palikėjo skolą ir jos pagrindą, todėl akivaizdu, jog pareiškėja informaciją potencialiems paveldėtojams gali suteikti tik tada kai žino jos pagrindą ir dydį. Atsižvelgiant į tai, kad žala, jos pagrindai ir dydžiai paaiškėjo po CK 5.63 straipsnio 1 dalies termino pabaigos, tai objektyvios aplinkybės nepriklausančios nuo pareiškėjo valios, naikinamasis terminas nėra pasibaigęs, todėl šios priežastys laikytinos svarbiomis ir pareiškimas tenkintinas, atnaujintinas praleistas terminas (CK 5.63 straipsnio 4 dalis).
28. Kadangi paveldėtojas dar nėra priėmęs palikimo, jo teisės nebus pažeistos, nes jis turės teisę apsispręsti ar priimti palikimą, ar jo nepriimti, ar kokiu būdu priimti.
29. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, praleistas terminas pareikšti reikalavimus dėl paveldimo turto atnaujintinas, nustatant pareiškėjai 3 mėnesių terminą pareikšti priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto, atsiradusio po J. P. mirties, kurio eiga pradėtina skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos (CK 5.63 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 290-291 straipsniais 442 straipsnio 13 punktu, CK 5.63 straipsniu,
nutaria:
patenkinti pareiškėjos Vilniaus miesto saivaldybės pareiškimą dėl termino kreditoriniams reikalavimams pateikti atnaujinimo.
Atnaujinti pareiškėjai Vilniaus miesto savivaldybei, juridinio asmens kodas 111109233, terminą pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto, atsiradusio po J. P. (f. a. k. (duomenys neskelbtini) mirties ((duomenys neskelbtini)).
Laikyti termino eigos pradžia nutarties įsiteisėjimo dieną.
Išsiųsti nutarties patvirtintas kopijas byloje dalyvaujantiems asmenims.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.