Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Mazaliauskienė

atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko atstovui R. I.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, dėl praleisto termino priimti palikimą atnaujinimo ir palikimo perėjimo valstybei liudijimų pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

Ieškinys tenkinamas.

Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo

7. Palikimo atsiradimo momentas sutampa su palikėjo mirties momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tokie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1–3 dalys). Nepriėmus palikimo nė vienu iš nurodytų būdų per įstatymo nustatytą terminą, įstatyme yra įtvirtinta galimybė įpėdiniui, praleidusiam terminą palikimui priimti, kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Tokiu atveju jis turi įrodyti, kad praleido terminą dėl svarbių priežasčių. Įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, todėl kiekvienu atveju pagal nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti

8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad palikėjas J. P., gimęs 1949 m. gegužės 9 d., mirė 2024 m. sausio 3 d.; mirties liudijime nurodyta, kad – mirties rūšis negali būti nustatyta dėl pomirtinių pakitimų; mirties priežastis – nenustatyta dėl pomirtinio apanglėjimo. Taigi terminas palikimui priimti po jo mirties suėjo 2024 m. balandžio 3 d.

9. Iš į bylą pateikto 2024 m. balandžio 9 d. Vilniaus apskrities VPK kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimų tarnybos rašto dėl informacijos pateikimo matyti, kad 2024 m. vasario 28 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos specialistas pateikė išvadą Nr. S 99/2024 (01), kurioje nurodė, kad atlikus tyrimą, nustatyta, jog V. P. ir asmuo, kurio stipriai apdegęs lavonas buvo rastas 2024 m. sausio 3 d. bute (duomenys neskelbtini), yra biologiniai pusbroliai. Identifikuota, kad tas asmuo yra J. P. Testamentų registro duomenimis J. P. neturėjo sudarytų testamentų. Byloje pateikta VĮ Registrų centro Gyventojų registro pažyma patvirtina, kad J. P. mirė našliu, vaikų neturėjo. Taigi, ieškovas yra palikėjo J. P. šeštos eilės įpėdinis, paveldint pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Pirmesnės eilės įpėdinių nenustatyta.

10. Aptartas policijos rašto turinys patvirtina ieškovo nurodytas aplinkybes, kad tyrimas, siekiant identifikuoti rasto lavono tapatybę buvo atliktas 2024 m. vasario 28 d., tačiau apie rezultatus ieškovas buvo informuotas tik 2024 m. balandžio 9 d., jam leista atsiimti palaikus. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2024 m. balandžio 9 d. pavedimo susitarimo dėl palaikų atsiėmimo Nr. V24/00205 nustatyta, kad ieškovas palikėjo palaikus atsiėmė, 2024 m. balandžio 9 d. laidojimo paslaugų sutartis Nr. V24_00205 bei pažyma apie žmogaus palaikų kremavimą, išduota 2024 m. balandžio 11 d. patvirtina, jog ieškovas rūpinosi palikėjo palaidojimu.

11. Nustatyta, kad ieškovas 2024 m. gegužės 10 d. su prašymu kreipėsi į Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notarę Rasą Birutienę, nurodydamas, kad po 2024 m. sausio 2 d. įvykio jo pusbrolio kūnas buvo laikomas morge kaip neatpažintas. Apie ekspertizės rezultatus, patvirtinančius, kad mirusysis yra J. P., ieškovas sužinojo tik 2024 m. balandžio 9 d. Notarė Rasa Birutienė ieškovą informavo, kad prašymo priimti negali, nes Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto banko, 2024 m. gegužės 3 d. yra išduoti du palikimo perėjimo valstybei liudijimai, kurių pagrindu visą palikimą, atsiradusį po J. P. mirties, paveldėjo Lietuvos Respublika (2024 m. gegužės 3 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimas notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini); 2024 m. gegužės 3 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimas notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini); 2024 m. gegužės 3 d. pareiškimas notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)).

12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-I54-378/2017).

13. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).

14. Šiuo atveju, teismo vertinimu, ieškovo nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės turėjo įtakos tam, kad jis objektyviai negalėjo realizuoti savo teisių per įstatyme nustatytą terminą, juolab kad praleistas terminas nėra neprotingai didelis; ieškovas apie išvadą, kad 2024 m. sausio 2 d. įvykio metu rastas vyro kūnas yra jo pusbrolio J. P., buvo informuotas tik 2024 m. balandžio 9 d.; tą pačią 2024 m. balandžio 9 d. ieškovas atsiėmė palikėjo J. P. kūną bei rūpinosi jo palaidojimu; pas notarę ieškovas kreipėsi nedelsdamas – per mėnesį nuo visų aplinkybių sužinojimo, kūno atsiėmimo. Nustatytų aplinkybių visuma neteikia pagrindo konstatuoti, kad nustatytu terminu nepriėmęs palikimo, ieškovas elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai, buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas. Todėl teismas sprendžia, kad ieškovas praleido įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą pareiškimui dėl palikimo priėmimo po savo pusbrolio mirties paduoti dėl svarbių priežasčių.

15. Nagrinėjamu atveju reikšminga ir tai, kad Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko, jau priėmė palikėjo J. P. palikimą, tačiau vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ieškiniui neprieštarauja. Teismo vertinimu, atsisakius atnaujinti terminą palikimui priimti tokio sprendimo sukeltos pasekmės nebūtų proporcingos, adekvačios ieškovo teisės priimti palikimą neįgyvendinimo laiku pobūdžiui, toks atsisakymas prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams. Termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamų pasekmių kitiems asmenims nesukels ir nepažeis kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, o ieškovui leis paveldėti jo pusbrolio turtą, tokiu būdu realizuoti savo teisę paveldėti šeimos narių paliktą turtą.

16. Esant nustatytoms aplinkybėms, aptartam teisiniam reglamentavimui ir jį aiškinančiai kasacinio teismo praktikai, teismas konstatuoja, kad terminas palikimui pagal įstatymą priimti buvo praleistas dėl objektyvių, nuo ieškovo valios nepriklausiusių priežasčių, kurios vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, laikytinos svarbiomis. Todėl CK 5.57 straipsnio pagrindu ieškovo reikalavimas dėl termino priimti palikimą atnaujinimo tenkinamas ieškovui atnaujinant terminą kreiptis į notarą priimti palikimą pagal įstatymą po jo pusbrolio J. P., mirusio 2024 m. sausio 3 d., mirties (CK 1.5 straipsnis, 5.57 straipsnis, CPK 185 straipsnis, 576 straipsnio 1 dalis, 578 straipsnio 1 dalis). Pažyminėtina, kad ieškovas prašo atnaujinti terminą pateikti pareiškimą dėl palikimo, atsiradusio po J. P. mirties, papildomam 1 mėnesio terminui. Teismas išaiškina ieškovui, kad termino atnaujinimo atveju, įstatyme nustatyto trijų mėnesių termino kreiptis į notarą eiga pradedama skaičiuoti nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos (CK 5.50 straipsnis, 5.57 straipsnis).

Dėl palikimo priėmimo valstybei liudijimų pripažinimo negaliojančiais

17. Remiantis CK 5.8 straipsnio 1 dalimi, asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo.

18. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas – vienašalis sandoris, kuris gali būti pripažintas negaliojančiu CK nustatytais pagrindais. Pagal CK 1.80 straipsnį imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam sandorių negaliojimo pagrindui taikyti reikia nustatyti tokias sąlygas: teisės norma, kuriai, prieštarauja sandoris, yra imperatyvi; ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas. CK imperatyviai nustatyta, kad valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 straipsnio 1 dalis).

19. Nagrinėjamu atveju, teismui tenkinus ieškovo reikalavimą atnaujinti terminą palikimui priimti, nustačius, kad ieškovas yra šeštos eilės įpėdinis pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 6 punktas), neegzistuoja įstatyme nustatytos sąlygos, kurioms esant paveldimas turtas gali pereiti valstybei, atitinkamai jai negali būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas pripažinti negaliojančiais 2024 m. gegužės 3 d. Lietuvos Respublikai, kuriai atstovauja VĮ Turto bankas, notarės Rasos Birutienės išduotus palikimo perėjimo valstybei liudijimus, kurių notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), nepriklausomai nuo to, ar notarės ir atsakovės veiksmai formaliai buvo tinkami, kadangi nebeliko CK 5.62 straipsnyje numatytų faktinių ir teisinių pagrindų palikimui pereiti valstybės nuosavybėn.

Dėl atsakovės VĮ Turto banko patirtų išlaidų atlyginimo

20. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad, tenkinus ieškinį, ieškovas turės atlyginti VĮ Turto bankui patirtas ir apmokėtas išlaidas, susijusias su valstybei paveldėjimo teise perėjusiu turtu, t. y. teisinės registracijos, notaro paslaugos bei komunaliniai mokesčiai. Tačiau į bylą atsakovė nepateikė jokių tokias išlaidas patvirtinančių duomenų, todėl valstybės patirtų išlaidų, susijusių su paveldimo turto perėjimu valstybei, atlyginimo klausimo teismas nesprendžia. Trečiasis asmuo VMI nurodė tokių išlaidų nepatyrusi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

21. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovo patirtos išlaidos yra 2 687 Eur, kurias jis patyrė sumokėdamas 1 787 Eur žyminį mokestį (informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis sumokėjo 300 Eur žyminį mokestį; 1 487 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 18 d. nutartimi ieškovui atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo dienos) ir 900 Eur už advokato teisinę pagalbą. Ieškovas 2024 m. spalio 31 d. į bylą pateikė prašymą dėl 900 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, už advokato teisines paslaugas (ieškinio, prašymo ir skundo parengimą), taip pat pateikė išlaidas patvirtinančius dokumentus (2024 m. gegužės 17 d. PVM sąskaitą faktūrą 600 Eur sumai, 2024 m. birželio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą 300 Eur sumai, 2024 m. spalio 31 d. sąskaitos išrašą). Išlaidos advokato pagalbai neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.2, 8.16 punktuose nustatytų dydžių.

22. Kasacinis teismas yra suformulavęs tokią teisės aiškinimo taisyklę: kai turtą paveldi valstybė CK 5.62 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, o vėliau įpėdinis, priėmęs palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis), šiuo pagrindu kreipiasi į teismą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir teismas pripažįsta palikimo perėjimo valstybei liudijimą negaliojančiu, tokioje civilinėje byloje įpėdinio patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, išskyrus atvejus, kai nustatomi neteisėti valstybės institucijų veiksmai (neveikimas), nulėmę palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimą, arba valstybės įgaliotų institucijų netinkamas procesinis elgesys civilinėje byloje, kurioje ginčijamas palikimo perėjimas valstybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-969/2020, 32 punktas).

23. Teismo vertinimu, nurodyta taisyklė taikytina ir nagrinėjamos bylos atveju. Nors byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad terminą priimti palikimą po palikėjo mirties ieškovas praleido dėl objektyvių, ne nuo jo valios priklausiusių priežasčių, tačiau taip pat nenustatytos aplinkybės, leidžiančios spręsti buvus neteisėtus valstybės institucijų veiksmus, nulėmusius palikimo perėjimo valstybei liudijimų išdavimą.

24. Nagrinėjama ginčui aktualios redakcijos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 nustatytų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 3.4 punkte nustatyta, kad valstybės paveldėtas turtas apskaitomas pagal notaro išduotą paveldėjimo teisės liudijimą. Pagal Taisyklių 4 punkto atitinkamų papunkčių nuostatas valstybei turtas perduodamas tokia tvarka: asmuo, turintis valstybei perduotiną turtą, privalo per 10 darbo dienų nuo sužinojimo apie tą turtą momento raštu ar kitomis teisėtomis priemonėmis ir būdais pranešti apie jį centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui, kai valstybei perduotinas turtas yra kitas nekilnojamasis turtas, administruojamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka, įskaitant nekilnojamąjį turtą su jam priskirtais žemės sklypais, ir (ar) akcijos (toliau – centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo administruojamas turtas).

25. Kai turtas valstybės nuosavybėn gali pereiti paveldėjimo teise, apie numatomą palikimo perėjimą valstybei kompetentingos valstybės (savivaldybės) institucijos atstovai (pareigūnai) privalo informuoti atitinkamą mokesčių inspekciją (pagal turto buvimo vietą), jeigu paveldimas kilnojamasis turtas, taip pat vertybiniai popieriai (išskyrus akcijas), Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį (pagal turto buvimo vietą), jeigu paveldimas žemės sklypas (jo dalis), ant kurio nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų, kuriems šis sklypas būtų priskirtas, arba centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoją, jeigu paveldimas centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo administruojamas turtas. Jeigu valstybė paveldi centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo administruojamą turtą arba žemės sklypą (jo dalį), ant kurio nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų, kuriems šis sklypas būtų priskirtas, atitinkamai centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas ar Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys įgyja ir privalo vykdyti visas CK nustatytas su palikimo priėmimu susijusias pareigas (Taisyklių 43 punktas). Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo darbuotojai (pareigūnai), gavę paveldėjimo teisės liudijimą, turi nuvykti į turto buvimo vietą, jį patikrinti ir surašyti turto perėmimo dokumentą (Taisyklių 48 punktas).

26. Kaip nustatyta, palikėjas J. P. mirė 2024 m. sausio 3 d., atitinkamai 3 mėnesių terminas palikimui priimti suėjo 2024 m. balandžio 3 d.

27. VĮ Turto bankas atsiliepime nurodė, kad 2024 m. kovo mėn. ir 2024 m. gegužės mėn. gavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raštus, kuriais buvo informuota, kad butas (duomenys neskelbtini) lieka be priežiūros bei kad artimiausiu metu teks spręsti klausimą dėl prisidėjimo prie atstatymo darbų, prašoma įsivertinti minėto buto, kaip bešeimininkio, paėmimą valstybės nuosavybėn; įvertinti galimybę turtą perduoti Savivaldybei, kuri svarstytų klausimą dėl prisidėjimo prie daugiabučio atstatymo darbų, siekiant ateityje tinkamai užtikrinti asmenų, laukiančių išsinuomoti Savivaldybės būstą, interesus. Atsižvelgdama į minėtą informaciją VĮ Turto bankas pradėjo J. P. palikimo priėmimo procedūrą.

28. Į bylą pateiktas pareiškimas notarei patvirtina, kad dėl palikimo priėmimo į notarę Valstybei perduotino turto administravimo skyriaus vyriausioji specialistė kreipėsi 2024 m. gegužės 3 d., t. y. praėjus CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytam trijų mėnesių terminui. Byloje nenustatyta aplinkybių, pagrindžiančių, kad atsakovei (VĮ Turto bankui) būtų buvę žinoma apie kokius nors galimus palikėjo J. P. įpėdinius, ar atliktą tyrimą, kuriuo nustatyta, jog V. P. (ieškovas) ir asmuo, kurio stipriai apdegęs lavonas buvo rastas 2024 m. sausio 3 d. bute (duomenys neskelbtini), yra biologiniai pusbroliai, t. y. kad palikėjas turėjo įstatyminių įpėdinių.

29. Taigi, nustatytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad Valstybei atstovaujančios institucijos veiksmai atitiko nustatytą teisinį reglamentavimą, o ieškovas, nepaisant to, kad terminą priimti palikimą praleido dėl objektyvių priežasčių, turi prisiimti riziką dėl valstybės atliktų veiksmų siekiant įforminti palikimo perėjimą valstybei bei atitinkamai byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Todėl ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš valstybės atmetamas.

Dėl žyminio mokesčio dalies sumokėjimo

30. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. birželio 18 d. nutartimi patenkinęs ieškovo V. P. prašymą dėl dalies žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo, atidėjo 1 487 Eur dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki kol bus išnagrinėta civilinė byla ir bus priimtas bylą užbaigiantis teismo procesinis sprendimas (CPK 84 straipsnis).

31. Teismui priėmus sprendimą iš ieškovo valstybei priteisiama 1 487 Eur atidėta žyminio mokesčio dalis. Nurodyta suma mokėtina į atitinkamą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

32. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. birželio 18 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atlikti įrašą viešame registre dėl buto (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir garažo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teisės perleidimo draudimo bei automobilio Nissan Qashqai, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės perleidimo draudimo, iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Teismui patenkinus ieškinį, 2024 m. birželio 18 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos nuo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Atnaujinti ieškovui V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymo nustatytą terminą J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2024 m. sausio 3 d., palikimui priimti.

Išaiškinti pareiškėjui V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kad trijų mėnesių terminas kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą pagal J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2024 m. sausio 3 d., paskutinę nuolatinę gyvenamąją vietą pradedamas skaičiuoti nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Pripažinti negaliojančiais 2024 m. gegužės 3 d. Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, išduotus notarės Rasos Birutienės palikimo perėjimo valstybei liudijimus, kurių notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti valstybei iš ieškovo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 487 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus, 87 centus) atidėto žyminio mokesčio. Nurodyta suma mokėtina į atitinkamą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 18 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl buto (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir garažo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teisės perleidimo draudimo bei automobilio Nissan Qashqai, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės perleidimo draudimo.

Ieškovo V. P. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.