Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aleno Piesliako,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. B. ir nuteistojo T. T. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžio, kuriuo T. T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį, jam skirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, šešiems mėnesiams. T. T. įpareigotas per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atsiprašyti nukentėjusiojo, pirmus šešis bausmės atlikimo mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programose, neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., išskyrus darbe sugaištamą laiką ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Priteista iš T. T. 2000 Eur neturtinės žalos ir 7 Eur (septynis eurus) turtinės žalos atlyginimas D. B.. Civilinis ieškinys dalyje dėl negautų pajamų priteisimo atmestas. Priteista iš T. T. 700 Eur D. B. advokato atstovavimo išlaidoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. T. T. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad jis, 2016-12-31 apie 01.30 val., prie prekybos centro „B.“, esančio (duomenys neskelbtini), kilus konfliktui, tyčia kumščiu sudavė ne mažiau nei šešis kartus D. B. į veidą, taip padarydamas jam abipusį apatinio žandikaulio lūžį dešinės pusės 3-čio ir kairės pusės 8-to dantų srityje, taip pat odos nubrozdinimą apatinėje lūpoje, poodines kraujosruvas smakro-pasmakrės dešinėje ir kairio žando-pažandės srityje, dėl ko D. B. ilgai sirgo, t. y. nesunkiai sutrikdė kito asmens sveikatą.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis, civilinis ieškovas D. B. prašo priteisti iš T. T. 7161,83 Eur. turtinės žalos (negautų pajamų). Jei teismas manys, kad žalos dydis paskaičiuotas neteisingai, prašoma žalos dydį nustatyti teismui.

5. Papildomai prie apeliacinio skundo pateikti dokumentai, kitų mėnesių gauto užmokesčio duomenys pakankami paskaičiuoti vidutinį negautų pajamų dydį, kadangi kokios nors konkrečios paskaičiavimo tvarkos nei teisės aktai, nei teismų praktika nenumato, kartu paneigia pirmosios instancijos teismo konstatuotą, jog nukentėjusiojo darbas nebuvo nuolatinis, o atlygis nebuvo stabilus. Nukentėjusysis per paskutinius 8 mėnesius iki sužalojimo pajamas tegavo penkis mėnesius, todėl nėra pakankamo pagrindo neabejotinai konstatuoti, kad T. T. nusikalstami veiksmai buvo ta priežastis, dėl kurios nukentėjusysis nedirbo 2017 m. sausio – vasario mėnesiais.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiojo D. B. bei nuteistojo T. T. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Dėl nukentėjusiojo D. B. apeliacinio skundo argumentų

15.6 Konstatuotina, kad nukentėjusysis įrodė, kad dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo jam buvo padaryta turtinė žala, kuri pasireiškė negautomis pajamomis. Nukentėjusysis pateikia skaičiavimus, pagal kuriuos jo negautas pajamas sudaro 7 121,83 Eur. Teismo vertinimu, toks nukentėjusiojo negautų pajamų skaičiavimas nėra teisingas. Iš bylos duomenų matyti, kad D. B., apskaičiuodamas, kiek darbo užmokesčio jis negavo, pateikė duomenis tik už šešis 2016 m. mėnesius. Tuo tarpu, apeliacinės instancijos teismui, be 2017 m. duomenų, pateikė dar tris dokumentus iš 2016 m. Taigi teismas turi duomenis apie nukentėjusiojo gautas pajamas nuo 2016 m. balandžio iki 2017 m. sausio mėnesio. Per šiuos mėnesius gautų pajamų vidurkis sudaro 28 840,80 svarų. Nukentėjusysis per mėnesį dirba 21 dieną (1 t., b.l. 148), taigi per pateiktą laikotarpį asmuo dirbo iš viso 189 dienas. Vidutiniškai per vieną dieną D. B. uždirba 152,60 svarus (28 840,80/189=152,60). Nukentėjusysis dėl patirtos traumos nedirbo nuo 2017 m. sausio 5 d. iki vasario 20 d., kas sudaro iš viso 32 dienas. Taigi už šias nedirbtas dienas D. B. negavo 4 883,2 svarų (32*152,60=4 883,2). Ši suma atitinka 5509,03 Eur ir yra laikytina nukentėjusiajam padaryta neturtine žala ir yra priteistina iš nuteistojo T. T..

15.7 Nukentėjusysis taip pat prašo priteisti 5 % palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio įvykdymo.

Dėl nuteistojo T. T. apeliacinio skundo argumentų

16.1 Pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktą kaltininko baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstami tie atvejai, kai veiką padaro asmuo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotikų, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šios atsakomybę sunkinančios aplinkybės turinį sudaro du tarpusavyje susiję momentai: a) kaltininkas padarė veiką apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir b) apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, girtumas buvo pagrindinė priežastis susiformuoti nusikalstamam sumanymui ir jį realizuoti (kasacinė nutartis Nr. 2K-334-699/2017). Nors pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nustatymo visiškai nemotyvavo, teisėjų kolegijos vertinimu, BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė pripažinta pagrįstai. Bylos duomenimis nustatyta, kad T. T. kartu su savo draugu po konflikto prie prekybos centro „B.“ kaltinime nurodytu laiku, įsėdo į taksi automobilį bei išvyko, į policiją buvo iškviestas tik praėjus mėnesiui. Taigi nuteistojo girtumas alkotesteriu nustatytas nebuvo. Nepaisant to, faktą, kad asmuo buvo neblaivus, patvirtina kiti objektyvūs bylos duomenys. Pats nuteistasis teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad kavinėje vartojo alkoholį, t.y. buvo išgėręs du bokalus alaus (2 t., b.l. 165-166). Nukentėjusysis D. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad picerijoje prie šalia esančio staliuko prisėdo du akivaizdžiai neblaivūs vaikinai (1 t., b.l. 18-19); liudytojas M. G. parodė pastebėjęs, kad prie jo pažįstamų merginų kimba prie gretimo staliuko sėdėję du išgėrinėjantys vyrai (1 t., b.l. 58); liudytoja G. G. parodė, kad jai su draugais būnant „Čili“ picerijoje, prie gretimo staliuko atsisėdo du vyresni vyrai – jie gėrė stipriuosius alkoholinius gėrimus (1 t., b.l. 61); liudytojas G. A. parodė, kad jis su T. T. buvo išgėrę (1 t., b.l. 65). Taigi nekyla abejonių, kad BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką T. T. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Vertinant nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, t.y. tarp nuteistojo bei jo draugo ir prie gretimo staliuko sėdinčių jaunuolių konflikto kilimo aplinkybes bei jo pobūdį (aptartų liudytojų parodymais, T. T. ir G. A., sėdėję prie gretimo stalelio, bendravo kartu su D. B. buvusiomis merginomis ir joms šis bendravimas buvo nepageidaujamas), taip pat į nuteistojo elgesį lauke, prie prekybos centro, jo reakciją dėl žodinio konflikto tarp merginų bei jo draugo, neabejotina, kad apsvaigimas nuo alkoholio, priešingai nei teigia nuteistasis, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

17. Nuteistojo T. T. teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė jo atsakomybės lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte.

17.1 BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius ar rizikingus neteisėtus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012, 2K-115-648/2016). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014, 2K-P-135-648/2016).

17.2 Iš vaizdo įrašo matyti, kaip lauke, prie prekybos centro „B.“ stovi G. A. kartu su merginomis bei nukentėjusiuoju D. B.. Akivaizdu, kad vyko žodinis konfliktas, viena merginų stumdė G. A.. Po kurio laiko atėjo ir T. T.. Pažymėtina, kad nukentėjusysis visą laiką stovėjo šalia merginių, agresyviai prie nuteistojo jis nesiartino, tik užstojo merginas. Tuo tarpu, nuteistasis, kuomet viena merginų trenkė G. A., stūmė merginą ir ėmė mušti nukentėjusįjį. Nuteistasis teigia jautęs grėsmę iš D. B., tačiau matyti, kad agresyviausias konflikto dalyvis buvo pats T. T.. Jis, neva vengdamas pirmo D. B. smūgio, sudavė pastarajam ne vieną, o net šešis smūgius. Be to, iš įrašo matyti, kad jis taip pat bandė suduoti kitiems kartu stovėjusiems asmenims, juos stumdė, taip pat spyrė koja vienam iš stovėjusių vaikinų. Taigi nėra pagrindo teigti, kad nukentėjusysis D. B. sąmoningai ar neatsargiai savo veiksmais skatino T. T. padaryti nusikalstamą veiką, t.y. suduoti pastarajam smūgius, nenustatyta, kad nukentėjusiojo D. B. veiksmai buvo įžeidžiantys nuteistąjį ar kitus šalia buvusius asmenis, pavojingi ar kitokie neteisėti. Pagrįstai BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažinta nebuvo.

18.1 Neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip sveikata, yra ypač dideli. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Pažymėtina tai, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą.

18.2 Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį įvertino D. B. patirtos traumos specifiką (abipusio žandikaulio lūžis), chirurginės intervencijos būtinybę, kad susiję su didžiuliu skausmu bei patiriama kasdienio gyvenimo dezorganizacija, poreikių apribojimu įvairiose srityse), taip pat įvertino ir tikimybę, jog dėl patirtos traumos pasekmių (pašalintas dantis) jis gali ateityje turėti rūpesčių ir išlaidų. Priešingai T. T. apeliacinio skundo argumentams, pirmosios instancijos teismas didesnės reikšmės nukentėjusiojo civilinio ieškinio teiginiams, susijusiems su pasitikėjimo praradimu, viešų vietų vengimu, savivertės sumažėjimu, didesnės reikšmės nesuteikė, įvertindamas pastaruosius kaip deklaratyvius.

18.3 Bylos duomenimis, D. B. patyrė sužalojimus, 2017 m. sausio 4 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus teismo medicinos ekspertės įvertintus nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b.l. 49-50), jis buvo operuotas, šios operacijos metu pašalintas dantis, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Veido ir žandikaulių chirurgijos skyriuje buvo gydomas nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 9 d., t.y. beveik 10 dienų (2 t., b.l. 22 b.l.). Teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusysis dėl kaltininko veiksmų patyrė didelį stresą, emocinį šoką, fizines kančias. Pažymėtina, kad nukentėjusiajam padaryti sužalojimai aiškiai matomoje vietoje. Be to, kaip nurodo atstovas advokatas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nukentėjusysis dėl žandikaulio lūžio buvo priverstas beveik mėnesį vaikščioti su specialiu įtvaru, maitinis skystu maistu per šiaudelį, kas neabejotinai neigiamai veikė asmens gyvenimo kokybę. Gydymosi metu nukentėjusysis buvo praradęs galimybę dirbti, buvo apribotos jos galimybės visavertiškai bendrauti, rodytis viešose vietose. Tuo tarpu, aplinkybė, kad nukentėjusysis D. B. į medicinos įstaigą kreipėsi tik kitą dieną, neturi reikšmės vertinant jo patirtus išgyvenimus bei sužalojimo pobūdį, t.y. negalima vertinti, jog vien tai, kad iškart nebuvo kreiptasi medicininės pagalbos, nukentėjusiosios patirtas skausmas nebuvo toks didelis, o patirti nepatogumai gydymo eigoje nebuvo reikšmingi.

18.4 Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog sprendžiant priteistinos atlyginti neturtinės žalos dydžio klausimą, teismas tinkamai laikėsi civilinės teisės nuostatų, buvo atsižvelgta į žalos dydžio nustatymui reikšmingus kriterijus ir nenukrypta nuo teismų praktikos dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžių. Nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydis yra proporcingas jo patirtiems išgyvenimams nei nepatogumams. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą priteisti nukentėjusiajam 2 000 Eur dydžio neturtinę žalą išsamiai motyvavo. Atkreiptinas dėmesys, kad teismai bylose, kuriose padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas esant panašioms aplinkybėms, priteisia ir didesnes nei 2 000 Eur sumas (pavyzdžiui: nukentėjusiajam, kuriam buvo vieną kartą tyčia kumščiu suduota į nosį, priteista 2 500 Eur neturtinei žalai atlyginti (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-581-593/2017); nukentėjusiajam, kuriam kaltininkas vieną kartą smogė į veidą, nuo to nukentėjusysis parkrito ant grindų, priteista 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-115-458/2017); nukentėjusiajam kaltininkas sudavė du smūgius kumščiu į galvą, vieną smūgį kumščiu į petį, metė kėdę, pataikydamas nukentėjusiajam į galvą, sudavė ne mažiau keturių smūgių į įvairias kūno vieno ant grindų gulinčiam nukentėjusiajam, priteista 2 500 Eur neturtinei žalai atlyginti (Panevėžio apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-36-366/2017). Keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra pagrindo.

19. Nuteistasis T. T. nesutinka ir su jam paskirtos bausmės rūšimi.

19.1 Teisėjų kolegija, vertindama nuteistojo argumentus dėl švelnesnės baudos skyrimo pastebi, kad bausmė už padarytą nusikalstamą veiką turi būti teisinga. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Skiriant bausmę įvertinamas padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, atskiri nusikalstamos veikos požymiai, jų turinys, pobūdis, nusikalstamos veikos padarymo motyvai ir tikslai, kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės, galiausiai įvertinama, kokia bausmė kiekvieno konkretaus kaltinamojo atžvilgiu yra teisinga ir galėtų paveikti asmenį taip, jog ateityje jis nenusikalstų, kad ši bausmė sulaikytų kitus asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo ir pasiektų kitus įstatymų leidėjo numatytus ir bausmės paskirtį atspindinčius tikslus. Teisėjų kolegijos nuomone, visi šie bausmės skyrimui svarbūs aspektai buvo įvertinti tinkamai.

19.2 Nuteistasis teigia, kad teistumas už ankstesnes nusikalstamas veikas yra išnykęs. Iš baudžiamojoje byloje esančio Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį, T. T. paskutinį kartą nuteistas 2014 m. birželio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausme. Šią bausmę nuteistasis atliko 2015 m. birželio 3 d. Vadovaujantis BK 97 straipsnio nuostatomis, turinčiais teistumą laikomi asmenys, kurie nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, - bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo, trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. Teistumas, šiuo atveju, išnyksta praėjus trims metams po bausmės atlikimo – 2018 m. birželio 3 d. Taigi nusikalstamos veikos padarymo metu (2016 m. gruodžio 31 d.) teistumas už ankstesnę nusikalstamą veiką išnykęs nebuvo ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai į tai atsižvelgė, skirdamas bausmę. Be to, pagrįstai buvo įvertinti ir ankstesni nuteistojo teistumai, nurodant, kad asmuo turi polinkį daryti smurtinius nusikaltimus, veikos sunkėja. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę ir yra reikšmingos skiriant bausmę, kadangi akivaizdu, jog anksčiau skirtos, švelnesnės bausmės nesulaikė T. T. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, jis jokių išvadų iš savo ankstesnio elgesio nepadarė ir vėl nusikalto. Teismas, nustatęs vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nuteistajam paskyrė bausmę, jos trukmę nustatydamas kiek mažesnę nei šios vidurkis. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, toks bausmės dydis, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat įvertinus nuteistojo asmenybę, nėra per didelis, paskirta bausmė yra teisingai ir proporcinga tiek padarytai nusikalstamai veikai, tiek ir nuteistojo asmenybei.

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo T. T. skundo argumentai, susiję atstovavimo išlaidomis, yra pagrįsti.

20.1 Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Vis dėlto, nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012). Nustatant išieškotinos piniginės sumos dydį taip pat atsižvelgtina ir į kasacinės instancijos teismo praktiką priteisiant nukentėjusiesiems turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271/2010) (kasacinė nutartis 2K-21-942/2016).

20.2 Bylos duomenimis, nukentėjusysis jį teismo posėdžio metu atstovavusiam advokato padėjėjui K. Ž. sumokėjo 600 Eur ir 100 Eur (1 t., b.l. 150, 151, 157) už atstovavimą teisme bei civilinio ieškinio parengimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į baudžiamojo bylos sudėtingumą ir apimtį (byla išnagrinėta dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, buvo paskirti du teisiamieji posėdžiai, iš kurių vienas neįvyko, byloje yra vienas kaltinamasis, pirmosios instancijos teisme šią bylą sudarė vienas tomas), tokia priteista suma yra per didelė, todėl, vadovaujantis proporcingumo bei protingumo principais, mažintina iki 300 Eur.

21. Nuteistasis, taip pat ir nukentėjusysis D. B. apskundė pirmosios instancijos teismo nuosprendį, o tai sąlygojo nukentėjusiojo teisinių paslaugų santykius su jo atstovu advokatu S. Slapšinsku bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu. Pagal teismui pateiktus dokumentus nukentėjusysis patyrė 150 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, kurias sudarė advokato atlygis už susipažinimą su kliento pateiktais dokumentais, vykimas, dalyvavimas ir grįžimas ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinėje bei kasacinėje instancijose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. vasario 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-16-895/2016). Kaip minėta, nukentėjusysis pateikė apeliacinį skundą, kuris buvo pagrįstas ir tenkintas. Advokatas S. Slapšinskas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nedalyvavo, atstovavo nukentėjusįjį apeliacinės instancijos teisme, taigi turėjo susipažinti su pateiktais duomenimis, siekiant pasiruošti skundų nagrinėjimui. Atsižvelgiant į tai, advokato nurodyta 150 eurų suma yra proporcinga suteiktoms atstovavimo paslaugoms ir nėra aiškiai per didelė bei, vadovaujantis BPK 105 straipsnio 6 dalies ir 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis, patirtos proceso išlaidos apeliacinės instancijos teisme priteistinos iš apelianto.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 dalimi

nutaria:

nukentėjusiojo D. B. ir nuteistojo T. T. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio turtinei žalai atlyginti ir dėl procesinių išlaidų priteisimo pakeisti:

- priteisti iš T. T. 5509,03 (penkis tūkstančius penkis šimtus devynis eurus 3 centus) Eur turtinei žalai (negautas pajamas) atlyginti nukentėjusiajam D. B.;

-sumažinti iki 300 (trijų šimtų eurų) Eur nukentėjusiojo D. B. naudai advokato išlaidoms atlyginti.

Priteisti iš T. T. 150 Eur sumą nukentėjusiojo D. B. naudai advokato išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.