Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. B. gynėjo advokato Arnoldo Blaževičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. nuosprendžio, kuriuo N. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant jį: viso bausmės vykdymo metu mokytis, dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje; neatlygintinai išdirbti 40 valandų per keturis mėnesius, t. y. po 10 val. kas mėnesį, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

N. R. A. civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir jo naudai iš N. B. priteista 2786,73 Eur turtinei ir 2500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys atmestas. Iš N. B. valstybei priteista 181,46 Eur už nukentėjusiajam suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų Kolegija nustatė:

Dėl BK 93 straipsnio taikymo N. B.

Iš nuteistojo gynėjo skundo neaišku kokia apimtimi jis skundžia apylinkės teismo nuosprendį, tačiau bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas patikslino, nurodydamas, jog prašo priimti naują nuosprendį tik dėl bausmės (prašo taikyti BK 93 straipsnį) ir dėl civilinio ieškinio (2 t., 146 b. l.). Todėl skundžiamas nuosprendis apeliacinės instancijos teisme patikrinamas tik dėl to, ar apylinkės teismas pagrįstai netaikė nuteistajam N. B. BK 93 straipsnio nuostatų ir ar teisingai nustatė žalos dydį.Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai nevertino galimybės taikyti BK 93 straipsnio nuostatų dėl nepilnamečio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir šio straipsnio nuostatų nepagrįstai netaikė. Tačiau tokie skundo motyvai yra nepagrįsti. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės akte pateikta išvada, kad N. B. socialinė branda galėtų būti prilyginta nepilnamečiui. Nors eksperto išvada nėra kategoriška, tačiau apylinkės teismas, atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, motyvus, įvykio eigą, tai, kad N. B. pilnametystės sulaukė mažiau nei prieš mėnesį iki nusikaltimo padarymo, pagrįstai vertino, kad teismo ekspertizės akte pateiktas N. B. asmenybės psichologinis portretas yra pakankamas šioje byloje jam taikyti BK 80 straipsnyje nurodytus nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus. Pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės esant trims būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Būtinos sąlygos yra šios: pirma, toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus arba turi būti konstatuotas pilnamečio iki 21 metų amžiaus prilyginimas nepilnamečio socialinei brandai; antra, jis turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; trečia, jis turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Be to, teismas gali, bet neprivalo, atleisti nepilnametį arba jam prilygintą pilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį tik nustatęs bent vieną alternatyvią sąlygą, kad jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.Nors N. B. nuteistas pirmą kartą, administracine tvarka nebaustas, mokosi Kauno J. B. gimnazijoje, tačiau mokymo įstaigos charakterizuojamas kaip konfliktuojantis su mokytojais, pažeidžiantis gimnazijos taisykles. VšĮ Šilainių PSPC psichologinio ištyrimo išvadoje nurodyta, kad N. B. elgesys gali būti dažniau organizuojamas emocinių paskatų pagrindu, jo asmenybė gan egocentriška, prieštaringa, depresinės tendencijos nėra ryškios, emocinės reakcijos stokoja brandumo, yra gan rigidiškos, sunkiau kontroliuojamos (palaipsniui kontrolė silpnėja). Teismo psichologijos ekspertizės akte N. B. psichologinė asmenybė apibūdinama kaip nestabilios savivertės, praradusi intelektinį budrumą, menkų savidisciplinos įgūdžių, pasiduodanti bendraamžių grupinei įtakai. Šie nustatyti faktai nesuteikia pagrindo daryti išvadai, kad ateityje N. B. nedarys naujų nusikalstamų veikų ir laikysis įstatymų. Be to, jis viso bylos nagrinėjimo metu nevisiškai pripažino kaltę, teigdamas, kad nukentėjusiajam sudavė į nosį tik gindamasis, nors būtinosios ginties situacija apylinkės teismo argumentuotai buvo paneigta. Todėl šioje dalyje nuteistojo gynėjo skundo motyvai atmetami kaip nepagrįsti. Be to, iš bylos duomenų negalima daryti išvados, kad N. B. gailisi padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą (nors skunde teigiama priešingai), nes nuteistojo elgesys leidžia manyti, kad jis nukentėjusiojo atsiprašė tik formaliai, turtinės ar neturtinės žalos jis nukentėjusiajam neatlygino (atlygino tik 82,96 Eur žalos valstybinei ligonių kasai). Įvertinus tai, konstatuojama, kad apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog N. B. negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės taikant BK 93 straipsnio nuostatas. Tačiau atsižvelgęs į aukščiau paminėtas aplinkybes ir BK 90 straipsnyje numatytus bausmių nepilnamečiams ypatumus, taip pat į tai, kad buvo tyčia padarytas nesunkus nusikaltimas, kuriuo buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, apylinkės teismas parinko tiek savo rūšimi, tiek dydžiu teisingą bausmę – laisvės apribojimą, nustatant jo trukmę mažesnę, nei įstatyme numatytas šios bausmės vidurkis. Skunde nurodyta, kad teismas neobjektyviai ir neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes, buvo šališkas, pažeidė nuteistojo teisę į gynybą bei pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, taip padarydamas esminius BPK pažeidimus bei nukrypo nuo Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Šių savo skundo argumentų N. B. gynėjas skunde nedetalizavo, o apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą paduoto apeliacinio skundo ribose, nenustatė jokių esminių BPK pažeidimų, teismo šališkumo ar nuteistojo teisės į gynybą pažeidimo. Nenustatyta ir tai, jog apylinkės teismas būtų neišsamiai ir šališkai išnagrinėjęs bylos aplinkybes ar kokiu nors būdu pažeidęs įrodymų vertinimo taisykles bei nukrypęs nuo Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Todėl tokie skundo motyvai atmetami.

Dėl priteisto civilinio ieškinio turtinei žalai atlyginti

Nuteistojo gynėjas skunde teigia, kad R. A. nosies kaulų lūžio operacija nėra atlikta, išlaidos už tai dar nepatirtos, byloje pateiktu UAB „(duomenys neskelbtini)“ gydytojo G. G. sudarytu ir įkainuotu nosies gydymo planu (iš viso 2760 Eur) teismas negalėjo remtis, nes tai nepakankamai įrodo realią būsimų išlaidų atsiradimo tikimybę ir jų dydį, todėl galėjo būti priteista tik realiai patirta žala, kurią sudaro 26,73 Eur išleisti vaistams ir nosies kaulo lūžio nuotraukai. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija sutinka.BPK 115 straipsnio 1 dalyje be kita ko nurodyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. A. civilinį ieškinį dėl padarytos turtinės žalos grindė (duomenys neskelbtini) gydytojo G. G. patvirtintu gydymo planu, kuris patvirtina nosies chirurginių operacinių procedūrų tikslingumą ir preliminarią jų kainą – 2760 Eur. Pirmosios instancijos teismas šiuo dokumentu vadovavosi kaip tinkamu įrodymu, pripažino, kad nukentėjusysis fizinę žalą patyrė dėl nuteistojo N. B. veiksmų, ši žala yra realiai tikėtina ir protinga, todėl ieškinį tenkino. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka ir atlikus įrodymų tyrimą, nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ gydytojo sudarytame gydymo plane nurodytos paslaugos (nosies pertvaros korekcija (kaina 290 Eur) su bendrine nejautra (1,5 val. – kaina 350 Eur), endotrachėjinė rinoplastika (pilna – kaina 1450 Eur) su bendra nejautra (> 3 val. – kaina 525 Eur)) – yra apmokamos iš teritorinių ligonių kasų lėšų. Kauno teritorinės ligonių kasos rašte Nr. 3-2955 (2 t., 165 b. l.) nurodyta, kad minėtos asmens sveikatos priežiūros paslaugos yra apmokamos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų tiek privačioms, tiek valstybinėms sveikatos priežiūros įstaigoms, jeigu šios turi sutartį su valstybine ligonių kasa. Rašte teigiama, kad šios paslaugos teikiamos ir viešosiose (valstybinėse) sveikatos priežiūros įstaigose. Taigi nukentėjusiajam R. A. įvykio metu sužalotos nosies gydymas (nosies pertvaros korekcija, endotrachėjinė rinoplastika) gali būti atliekamas tiek viešosiose (valstybinėse), tiek privačiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose, o išlaidos už tai yra apmokamos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Iš byloje esančios VĮ „Sodra“ pažymos (2 t., 171 b. l.) apie asmens darbą matyti, kad R. A. nuo 2017 m. sausio 6 d. dirba (UAB „(duomenys neskelbtini)“) ir yra draustas. Todėl daroma išvada, kad R. A. dėl įvykio metu sužalotos nosies gydymo turi galimybę kreiptis tiek į valstybines, tiek į privačias įstaigas, o už šį gydymą, kaip socialiai apdraustam asmeniui, bus apmokėta iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Atkreiptinas dėmesys, jog jeigu nukentėjusysis dėl gydymo ateityje vis tik patirs kokias nors išlaidas, ar gydymo dėl kokių nors priežasčių neapmokės Valstybinė ligonių kasa, nukentėjusysis turės teisę pareikšti N. B. civilinį ieškinį. Todėl konstatuojama, kad nukentėjusiojo R. A. civilinio ieškinio reikalavimas dėl 2760 Eur turtinės žalos yra nepagrįstas, o tai yra pagrindas prašomos priteisti žalos dydį sumažinti iki 26,73 Eur (šią sumą sudaro bylos duomenimis pagrįstos išlaidos). Kadangi apylinkės teismas minėtų aplinkybių tinkamai neįvertino, todėl šioje dalyje priėmė neteisingą sprendimą, o tai yra pagrindas pakeisti skundžiamą nuosprendį dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio (dėl turtinės žalos) klausimo.

Dėl civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti

Skunde nuteistojo gynėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė tokią didelę neturtinę žalą (2500 Eur), neatsižvelgė į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, neįvertino nukentėjusiojo pasveikimo galimybes. Tokie nuteistojo gynėjo argumentai yra nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, jog nukentėjusysis R. A. turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, nes dėl jam padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo (nosies kaulo sulaužymo) patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Nukentėjusysis nurodė, jog dėl N. B. veiksmų jis patyrė fizinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, buvo pažemintas (konfliktas įvyko viešoje vietoje, matant kitiems asmenims), sulaužyta nosis kraujavo, jam svaigo galva, gydymo įstaigose buvo daromos skausmingos procedūros. Svarbu pažymėti, kad sužalojimai nukentėjusiajam buvo padaryti labiausiai matomoje vietoje – veide, dėl savo išvaizdos po nusikalstamos veikos padarymo patyrė nepatogumų, ilgą laiką buvo ištinusia ir pamėlusia nosimi, todėl jautė emocinį sukrėtimą, bendravimo galimybių sumažėjimą. Nukentėjusysis nurodė, kad iki šiol jaučia tokius patirto sužalojimo liekamuosius reiškinius kaip skausmą nosies srityje, apsunkintą kvėpavimą, taip pat nerimą, negatyvius dvasinius išgyvenimus, baimę, ar pavyks galutinai pašalinti sužalojimo pasekmes. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės tiek dėl fizinio skausmo sukėlimo, tiek ir dėl kitaip pasireiškusios neturtinės žalos yra pagrįstos. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertinęs sužalojimo pobūdį, nepatogumus, fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, taip pat atsižvelgęs į tai, kad nukentėjusiojo pareikštas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nukentėjusiajam R. A. iš kaltininko N. B. priteistas teisingo dydžio ir ne per didelis 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Skunde nuteistojo gynėjas taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir į nukentėjusiojo elgesį, t. y. į tai, kad jis pats buvo muštynių iniciatorius, elgėsi provokuojančiai. Tačiau šios N. B. gynėjo skunde nurodytos aplinkybės yra paneigtos byloje esančiais įrodymais, kuriais nustatyta, kad N. B. įvykio metu sudavė nukentėjusiajam vedamas keršto, o ne dėl būtinosios ginties, nes joks realus pavojus nuteistajam negrėsė ir jam nebuvo jokio reikalo smurtauti prieš nepilnametį nukentėjusįjį.

Dėl proceso išlaidų

Gauti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus raštai, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos nukentėjusiajam R. A., išlaidas sudaro atitinkamai 58,50 Eur, 97,50 Eur (2 t., 151, 168 b. l.). BPK 106 straipsnyje numatyta, jog teismas, priimdamas nuosprendį, be kita ko, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas paslaugoms apmokėti. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavo nukentėjusiojo atstovė advokatė, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 156 euro. Įvertinus nuteistojo individualias savybes – sunkiau kontroliuojamas emocijas, brandumo stokojančią asmenybę ir kt., įvertinus jo jauną amžių ir ką tik įgytą vidurinį išsilavinimą, atsižvelgus į tai, jog nuteistojo apeliacinis skundas tenkintas dalinai, iš jo priteista pakankamai nemaža suma neturtinei žalai atlyginti, kolegija sprendžia, jog proceso išlaidų visiškas ar dalinis išieškojimas iš nuteistojo, neatitiks jo turtinės padėties, todėl išlaidos už nukentėjusiajam teiktą teisinę pagalbą nepriteistinos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Nuteistojo N. B. gynėjo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 29 d. nuosprendį pakeisti:

N. R. A. priteistą iš N. B. civilinį ieškinį turtinei žalai aplyginti sumažinti iki 26,73 Eur.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Iš nuteistojo N. B. nepriteisti išlaidų už nukentėjusiajam R. A. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.