Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja, sekretoriaujant Anastasijai Česonienei, dalyvaujant prokurorui Žydrūnui Katkevičiui, advokatui M. Z., nukentėjusiojo atstovui advokato padėjėjui K. Ž., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje T. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB "(duomenys neskelbtini) " direktoriumi, teistas: 2001-11-29 Anykščių r. apyl. teismo pagal LR BK 271 str. 2 d., 35 str. 1 d., 3 d., 5 d. 6 p. (BK galiojo iki 2003-05-01); 2005-02-21 Vilniaus m. 3 apyl. teismo pagal LR BK 284 str. 1 d.; 2007-09-13 Vilniaus m. 2 apyl. teismo pagal LR BK 284 str. 1 d.;. 2011-06-13 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 179 str. 3 d.; 2014-06-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 2 d. vieneriems metams ir trims mėnesiams laisvės apribojimo, BK 64-1 str. pagrindu bausmė sumažinta vienu trečdaliu, kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis, 2017-12-31 apie 01.30 val., prie prekybos centro "BIG", esančio Ukmergės 369, Vilniuje, kilus konfliktui, tyčia kumščiu sudavė ne mažiau nei šešis kartus D. B. į veidą, taip padarydamas jam abipusį apatinio žandikaulio lūžį dešinės pusės 3-čio ir kairės pusės 8-to dantų srityje, taip pat odos nubrozdinimą apatinėje lūpoje, poodines kraujosruvas smakro-pasmakrės dešinėje ir kairio žando-pažandės srityje, dėl ko D. B. ilgai sirgo.

Esant Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams ir sąlygoms baudžiamoji byla nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį (Nesunkus sveikatos sutrikdymas) atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymiai nustatyti kaltu prisipažinusio paties kaltinamojo T. T. parodymais ikiteisminio tyrimo bei teisiamojo posėdžio metu, taip pat ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo D. B. bei liudytojų M. A., M. G., G. G., G. A., M. N. duotais parodymais, be to, rašytiniais bylos duomenimis bei vaizdo įrašu. Šie duomenys tarpusavyje neprieštaringi, jie vieni kitus papildo.

Kaltinamasis T. T. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino ir parodė, kad 2016-12-30 apie 22 val. jis kartu su savo pažįstamu G. A. buvo "Čili" picerijoje prekybos centre BIG, esančiame Ukmergės gatvėje, Vilniuje. Juodu sėdėjo prie vieno iš staliukų, o šalia prie kito staliuko sėdėjo du vaikinai ir dvi merginos. G. A. su jais palaikė pokalbį. Jis gi, su niekuo iš svetimos kompanijos nebendravo. Jau po vidurnakčio - prieš išeinant, jie iškvietė taksi ir išėjo į lauką ir ten jis pamatė, kad viena iš tos kompanijos merginų G. A. sudavė per veidą. Jis (kaltinamasis) merginai padarė pastabą, po ko ši trenkė delnu jam per veidą. Jis merginą nustūmė nuo savęs. Tada, puldamas ginti merginą, prie jo prišoko nukentėjęs D. B. ir jis (kaltinamasis) spontaniškai - nieko nelaukdamas, - sudavė jam kelis smūgius į veidą. D. B. nukrito, tuomet prie jo pribėgo antrasis vaikinas iš nukentėjusiojo kompanijos, tačiau jis vaikiną nuo savęs atstūmė, sėdo su G. A. į taksi ir išvažiavo, o po mėnesio buvo pakviestas į policiją. Dėl savo veiksmų gailisi.

Nukentėjusysis D. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-12-30 jis su M. A., G. G. ir M. N. buvo prekybos centre "Big", Vilniuje esančioje picerijoje "Čili pica", ramiai bendravo. Netrukus prie šalia esančio staliuko atsisėdo du akivaizdžiai išgėrę vaikinai ir jie visi pradėjo kaip ir bendrauti, kartu juokauti. Nusprendus eiti parūkyti, staiga vienas iš vaikinų - vilkėjęs baltus marškinėlius, - griebė G. G. už striukės ir laikė, tačiau jis (nukentėjęs) kažkaip vis tiek išsivedė ją į lauką. Prie jų priėjusi picerijos vadybininkė patarė jiems visiems persėsti į kitą vietą paaiškinusi, kad tiedu vaikinai jau nebe pirmą kartą sukelia problemų. Grįžę į piceriją jie persėdo į kitą vietą ir vėl ramiai bendravo iki tol, kol merginos nuėjo į tualetą. Grįžusios merginos pasakė, kad vienas iš tų vaikinų, būtent vaikinas su baltos spalvos marškinėliais, berods, Meilei griebė už užpakalio ir ji trenkė jam delnu į veidą. Apie 00.30 val., t.y. jau 2016-12-31, užsidarinėjant picerijai, susiruošus eiti ir išsikvietus taksi, jau būnant lauke prie jų vėl priėjo tie patys vaikinai. Tarp jų įsiplieskė žodinis konfliktas ir jis staiga pajuto smūgius kumščiu į veidą. Smūgiavo vaikinas vilkėjęs tamsius marškinėlius, kiek jis sudavė smūgių – negali pasakyti. Nuo smūgių jis pargriuvo ant žemės, juto fizinį skausmą. Kai atsikėlė nuo žemės, kažkas pradėjo šaukti, kad reikia kviesti policiją, po to visi išsiskirstė. Kitą dieną jis kreipėsi į Kauno medikus, nes jo žandikaulis buvo labai ištinęs ir jam buvo atlikta žandikaulio operacija. Dar būnant ligoninėje jį apklausė atvykę policijos pareigūnai. Vaikiną vilkėjusį baltus marškinėlius jis atpažino iš jo nuotraukų "Facebook", tai G. A.. Antrąjį vaikiną, t.y. tą, kuris jam smūgiavo, jis rado ir atpažino taip pat G. A. "Facebook", tai T. T. (b.l. 9, 18-19).

M. A. parodė, kad 2016-12-31 pasibaigus picerijos darbo laikui - apie 1 val. ji su savo draugais, tarp kurių buvo ir D. B. išėjo į lauką ir jie prasiskirstė, tačiau netrukus prie jos priėjo Deividas ir nusispjovė krauju. Tuo metu D. B. sumušę asmenys jau buvo išvykę taksi automobiliu. Ji paskambino 112 ir jai buvo atsakyta, kad jei turės pretenzijų, kreiptųsi kitą dieną (b.l. 56);

M. G. parodė, kad 2016-12-30 jis dirbo „Big“ prekybos centre esančioje "Čili" picerijoje, ir apie 23 val. pastebėjo, kad prie jo pažįstamų merginų kimba prie gretimo staliuko sėdėję du išgėrinėjantys vyrai. Jo pasiūlymu – kad išvengti konflikto, - merginos ir su jomis buvęs D. B. persėdo prie kito staliuko. Apie 00.00 val., kai picerija jau užsidarinėjo ir visi klientai skirstėsi, išėjęs į lauką jis pastebėjo, kad kyla konfliktas tarp tų dviejų vyrų ir D. B.. Pradžioje tie vyrai šūkavo, barėsi ant D. B., o po to trumpai kirptas vyras ranka trenkė D. B.. Vieną iš vyrų jis (liudytojas) puolė sulaikinėti iš nugaros ir šis atsitraukė, tačiau netrukus jie vėl bandė konfliktuoti, spardėsi. Konfliktui pasibaigus vyrai išvažiavo taksi automobiliu. Jis grįžo į kavinę baigti darbą ir daugiau nieko nematė (b.l. 58);

G. G. parodė, kad jai su draugais būnant "Čili" picerijoje, prie gretimo staliuko atsisėdo du vyresni vyrai - jie gėrė stiprius alkoholinius gėrimus. Vyrai pradėjo įsiterpti į jų pokalbį, tačiau kai tai tapo pernelyg įkyru, kažkas iš jų jiems pasakė, kad nesikištų. Jai su D. B. išėjus į lauką parūkyti, jiems iš paskos atėjo vienas iš tų vyrų, kuris vilkėjo baltus marškinėlius, vėliau jis prisistatė Gedu, jie visi trise rūkė, tiesiog kalbėjo. Tai kartojosi keletą kartų. Vyrams vis tiek įkyriai lendant į jų pokalbį jos visa kompanija nutarė persėsti prie kito staliuko. Jai pakilus eiti, Gedas griebė jai už striukės sakydamas palauk, kur eini, į ką ji atsakė, kad vedęs vyras negali taip elgtis. Vėliau jai ir M. A. einant į tualetą Gedas Meilei sudavė per sėdmenis. Nenorėdami konfliktų jie susirinko daiktus, išėjo į lauką ir iškvietė taksi. Einant link taksi kažkas pasakė, kad paskui juos bėga ir atsisukusi pamatė paskui D. B. bėgantį Gedo draugą. Ji nematė kaip buvo mušamas Deividas, nes nusisuko, o kai vėl atsisuko pamatė, kad Deivido veidas kruvinas, jis nusispjovė krauju. Vyrai išvažiavo taksi. Iš Meilės žodžių žino, kad Gedo draugas kumščiu sudavė Deividui į veidą - į žandikaulio sritį, po smūgio Deividas nukrito ir užsidengė veidą, tačiau Gedo draugas toliau mušė D. B.. (b.l. 61);

G. A. parodė, kad 2016 metais - prieš pat Naujuosius metus, jis kartu su savo ilgamečiu pažįstamu T. T. buvo "Čili" picerijoje, esančioje PC "Big". Prie gretimo staliuko sėdėjo 4 žmonių kompanija - 2 merginos ir 2 vaikinai. Tiek juodu, tiek ir ta kompanija buvo išgėrę, be konflikto kalbėjosi tarpusavyje, niekas iš jų prie kitos kompanijos nesikabinėjo, rūkyti vaikščiojo atskirai, niekas merginų už sėdmenų nečiupinėjo ir jis neatsimena, kad ta kita kompanija persėdo prie kito staliuko. Išeinant iš picerijos laiptine leidosi daug žmonių, prieš juos ėjo minėta kompanija. Galimai netyčia, leidžiantis laiptais, jis galėjo prisiliesti prie merginos sėdmenų, bet specialiai to nedarė. Mergina atsisuko ir sudavė jam delnu per veidą. Jis į tai niekaip nesureagavo. Po to ta pati mergina pasisukusi taip pat delnu sudavė ir T. T. ir šis jos griežtai paklausė kodėl ji taip elgiasi. Tuomet į šį žodinį konfliktą įsikišo merginų vaikinai pradėjo stumdytis su T. T.. Lauke jis nestebėjo kas vyksta aplinkui, pamena, kad bandė raminti T. T. ragindamas jį neprasidėti su jaunesniais, matė, kad jis mušasi su vaikinais, bet negali pasakyti, kas, kiek, kam sudavė smūgių ir kur pataikė. Vėliau jis įsėdo į atvažiavusį taksį ir išvažiavo namo. Neatsimena, ar kartu su juo važiavo T. T. (b.l. 65).

M. N. parodė, kad 2016-12-30 apie 22 val. jis baigė darbą picerijoje "Čili pica" ir prisijungė prie atėjusių į piceriją draugų Deivido, Meilės ir Gretos. Jie visi išgėrinėjo. Prie gretimo staliuko sėdėjo du vyrai, kurie nuolat lindo į jų pokalbį. Jis matė kaip Meilei praeinant pro jų staliuką, Gediminas (toks vardas vieno iš tų vyrų) griebė už sėdmenų. Vyrams jie padarė pastabą, o paskui persėdo prie kito stalo. Kai picerija užsidarė draugai išėjo į lauką, o jis grįžo į savo darbo vietą ir padėjo kolegei išnešti šiukšles. Išėjęs į lauką, tai pamatė, kad D. B. buvo sumuštas, matė patinusią pusę veido. Lauke Gediminas dar kažką kalbėjo, o jis (liudytojas) susistumdė Gedimino draugu (b.l. 75).

Aptarti liudytojų parodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad kaltinime nurodytą vakarą nurodytu laiku picerijoje tarp jaunimo kompanijos, kurioje buvo nukentėjęs D. B. iš vienos pusės ir T. T. bei G. A. iš kitos pusės kilo konfliktinė situacija, kuri, pasibaigus picerijos darbo laikui ir visiems skirstantis lauke, peraugo į kaltinamojo T. T. tyčinius smurtinius veiksmus prieš D. B., pasireiškusius smūgiais į veidą. Tai, kad nukentėjusysis patyrė žandikaulio lūžį ir kitus lengvesnius sužalojimus būtent nuo T. T. smūgių, be pastarojo parodymų patvirtino liudytojas M. G. bei G. A.. Kiti liudytojai įvykio vietoje matė sumuštą D. B..

Byloje yra vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotos nukentėjusiojo sumušimo aplinkybės. Jos iš esmės atitinka kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų turinį. Vaizdo įraše, kaip matoma iš jo apžiūros protokolo, yra nufilmuota, kad 2016-12-31 prie įėjimo į prekybos centrą „Big“, adresu Ukmergės g. 369, 01.01 val., privažiuoja taksi automobilis, prie jo prieina grupelė jaunuolių, jis kalbasi, prie grupelės prieina vyras vilkintis baltos spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis, kalba su merginomis, kilnoja rankas, tarp merginų ir vyriškio vyksta susistumdymas, prie merginų taip pat prieina kitas vaikinas vilkintis tamsios spalvos trumpomis rankovėmis marškinėlius ir pastumia vaikiną ilga striuke ir šaliku ant kaklo, po ko nustumia merginą į šoną bei vaikinui ilga striuke daug kartu kumščiu trenkia į veidą, po ko šis pargriūna ant žemės. Prie grupės vėl prieina vaikinas baltos spalvos marškinėliais ir bando kažką aiškintis, tuomet viena iš merginų smūgiuoja jam į veidą. Vaikinas, kuris nuo smūgių buvo pargriautas ant žemės, atsikelia ir bando trauktis į šoną, vyksta žodinis konfliktas tarp vienos iš grupelėje esančių merginų ir vaikino su juodos spalvos marškinėliais. Minėtas vaikinas bando spirti vienam iš vaikinų bei bando jį pagauti, vėliau jis prieina iš nugaros ir spiria; 01.05 val. abu vaikinai, t.y. vaikinas baltos spalvos marškinėliais ir vaikinas tamsios spalvos marškinėliais įsėda į taksį automobilį ir išvažiuoja. Grupelė jaunuolių dar stovi, atvyksta policijos pareigūnai jie bendrauja, išvykus policijos pareigūnams jaunuoliai išsiskirsto (b.l. 78-79). Specialisto išvadoje Nr. G47/2017(02) konstatuota, kad D. B. galimai kumščiu ar koja - ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais, artimu patekimo į stacionarą metu buvo padaryti: odos nubrozdinimas apatinėje lūpoje, poodines kraujosruvos smakro-pasmakrės dešinėje, kairio žando-pažandės srityje, abipusis apatinio žandikaulio lūžis dešinės pusės 3-čio, kairės pusės 8-to dantų srityje. Dėl apatinio žandikaulio kairės pusės 8-to danties patekimo į lūžio liniją dantis pašalintas. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl abipusio apatinio žandikaulio lūžio D. B. sveikata bus sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (b.l. 49-50).

Aptartų faktinių duomenų, teismo pripažįstamų įrodymais, visuma yra pakankama išvadai, kad T. T. tyčia smurtaudamas nesunkiai sutrikdė kito asmens sveikatą, sukeldamas šiam pasekmę – sveikatos sutrikdymą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Nusikalstamos veikos kvalifikacija pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį teisinga.

Bausmės skyrimas

T. T. padarė nusikalstamą veiką įstatymo priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad kaltinamasis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.)

Ištyrus kaltinamojo T. T. asmenybę matoma, kad jis praeityje buvo penkis kartus teistas, taip pat ir už smurtinius nusikaltimus, buvo baustas administracine tvarka. Priklausomybės ir psichikos ligos T. T. nediagnozuotos (107-111). Kaltinamasis turi nuolatinį darbą, gauna nuolatines pajamas, turi mažametį vaiką. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad T. T. 2014 metais buvo teisiamas už smurtavimą artimoje aplinkoje prieš bendro sūnaus motiną E. G. tuomet, kai kaltinamojo sūnui tebuvo septyni mėnesiai.

Apibendrinant visas šias aplinkybes bausmės rūšies parinkimo ir jos trukmės kontekste teismas priėjo išvados, kad kaltinamasis T. T. turi polinkį daryti teisės pažeidimus, ypač smurtinius nusikaltimus, jo smurtiniai veiksmai sunkėja, tad, pati tinkamiausia T. T. skirtina bausmė, kuria galima siekti bausmės paskirties, numatytos Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje įgyvendinimo – ypač siekiant sulaikyti T. T. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, - yra terminuotas laisvės atėmimas atidedant bausmės vykdymą.

Nukentėjęs ir civilinis ieškovas D. B. reiškia kaltinamajam T. T. civilinį ieškinį iš viso 9128,83 eur sumai, iš kurių 2000 eur yra prašoma atlyginti neturtinė žala ir 7128,83 eur – turtinė žala. Taip pat prašoma priteisti iš kaltinamojo 5 % palūkanų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki jo visiško įvykdymo.

Dėl neturtinės žalos

Civilinis ieškovas nurodo, kad dėl sužalojimo patyrė didelių nepatogumų, nes, be to, kad dėl kaltinamojo veiksmais padaryto abipusio žandikaulio lūžio, dėl ko jam buvo būtina atlikti operaciją, jis viešai buvo pažemintas, jo manymu, prarado aplinkinių pagarbą, jam dingo pasitikėjimas savimi, sumažėjo savivertė, dėl ko jis bijodamas pakliūti į analogiškas situacijas pradėjo riboti ir vengti viešų pasilinksminimo vietų. Tokia situacija jauniems asmenims yra ypatingai skausminga, nes minėti dvasiniai išgyvenimai ilgainiui perauga į fizinius negalavimus ar sutrikimus.

Teismas, vertindamas civilinio ieškovo argumentus dėl neturtinės žalos visiškai sutinka su teiginiu, kad jau vien chirurginės intervencijos būtinybė, be to, ir pati traumos specifika (tai susiję su didžiuliu skausmu bei patiriama kasdienio gyvenimo dezorganizacija ir poreikių apribojimu tiek bendravimo, tiek lankymosi viešose vietose, maitinimosi ir kt. srityse) pagaliau, ir reali tikimybė, kad dėl pasekmių, susijusių su traumos sąlygotu danties pašalinimu, civilinis ieškovas ateityje gali turėti rūpesčių ir išlaidų, - yra pakankami konstatuoti, kad D. B. patyrė neturtinę žalą. Civilinio ieškovo prašoma neturtinės žalos kompensacija 2000 eurų sumoje yra adekvati žalai (skriaudai), todėl priteistina prašomo dydžio, nepaisant to, kad kiti argumentai dėl neturtinės žalos, tokie kaip pasitikėjimo praradimas, viešų vietų vengimas, savivertės sumažėjimas, - teismo posėdžio metu buvo tik deklaratyvūs – jie nebuvo išplėtoti ir pagrįsti.

Dėl turtinės žalos

Civilinio ieškovo nurodomą turtinę žalą sudaro už dokumentų vertimą sumokėti 7 eur ir 7121,83 eur nuostolių, t.y. nekentėjusiojo negautos darbo pajamos.

Civilinio ieškovo atstovas teigė, kad D. B. nedarbingumo laikotarpis po įvykio buvo nuo 2017-01-05 iki 2017-02-20. Jo negautos pajamos šiuo laikotarpiu apskaičiuojamos imant iki sužalojimo penkių mėnesių pajamų vidurkį, t.y. 3996,48 svarų/mėn. Už visą nedarbingumo laikotarpį tai sudaro 7104,38 svarų (dirbo Jungtinėje Karalystėje), kas atitinka 7121,83 eur.

Ieškinys dalyje dėl 7 eur išlaidų už teismui teikiamų dokumentų vertimą tenkintinas, išlaidų dydis įrodytas pinigų priėmimo kvitu Nr. 1483 (b.l. 147).

Likusioje dalyje, t.y. dėl civilinio ieškovo patirtų nuostolių išieškojimo ieškinys atmestinas.

Žalos sąvoka apibrėžta Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje. Čia nurodoma, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas ar turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos - jos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurių jis negavo dėl neteisėtų veiksmų, sutrukdžiusių asmens veiklą, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti.

Žala nepreziumuojama, tad, jos faktą ir dydį privalo įrodyti asmuo, teigiantis, kad ją patyrė. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Įrodinėjimo priemonės – tai šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai ir kt. Pabrėžtina, kad civiliniam ieškovui visų pirma tenka pareiga įrodyti patį padarytos žalos faktą - šiuo atveju tikėtinų gauti, bet negautų pajamų faktą, - ir tik tai įrodžius, pagrįsti žalos dydį.

Civilinis ieškovas neįrodė patirtos žalos, t.y. negautų tikėtinų pajamų fakto ir tai yra pakankamas pagrindas netenkinti ieškinio šioje dalyje. Dėl to civilinio ieškovo paskaičiuoto ir prašomo priteisti nuostolių dydžio nustatinėjimas nebetenka prasmės.

Ieškinį dalyje dėl nuostolių (negautų pajamų) fakto ir dydžio civilinis ieškovas įrodinėja pateikdamas penkis dokumentus:

mokėjimų ir atskaitymų ataskaitas, iš kurių turinio seka, kad nukentėjęs D. B. 2016 metų gegužę - birželį ir tris vėliau sekusius antrojo metų pusmečio mėnesius - liepą, spalį ir gruodį statybų pramonės subrangos pagrindais, kaip subrangovas, turėjo darbo pajamų Jungtinėje Karalystėje veikiančiose įmonėse „(duomenys neskelbtini).“ ir „(duomenys neskelbtini)“ (b.l. 24-28, 30-39);

„(duomenys neskelbtini).“ 2017-08-08 raštą, patvirtinantį, kad D. B. nuo 2017-01-05 iki 2017-02-20 nedirbo ( b.l. 160-161);

Kauno teritorinės ligonių kasos 2017-08-31 raštą Nr. I3-1476, kuriame nurodoma, kad nuo 2017-01-01 iki 2017-07-01 D. B. Lietuvoje nebuvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu, kad minėtu laikotarpiu jam buvo suteiktos ambulatorinės bei stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, tačiau jos nebuvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (b.l. 159);

Pietų Anglijos Darbo ir pensijų departamento D. B. adresuotą 2017-09-05 raštą, jog departamentas neturi jokių duomenų apie D. B. „bet kokio darbo laiko duomenis“ (b.l. 160-161);

išrašą iš medicininių dokumentų – ligos istorijos Nr. AS 1262845-5698927 (b.l. 21), iš kurio matyti, kad D. B. nuo 2017-01-01 iki 2017-01-09 dėl žandikaulio lūžio buvo hospitalizuotas į Kauno klinikas, buvo operuotas, išrašytas būklei gerėjant, rekomenduota pakartotinė konsultacija veido ir žandikaulių chirurgijos skyriaus ambulatorijoje po 4 savaičių (b.l. 21).

Be nurodytų duomenų byloje yra D. B. 2017-05-17 elektroninis laiškas, siųstas policijos tyrėjai R. I., kuriame jis nurodo, kad pajamas Jungtinėje Karalystėje jis gauna dirbdamas su verslo liudijimu (patentu) (b.l. 22).

Vertinant paminėtus duomenis jų visumoje matoma, kad D. B. per aštuonių mėnesių laikotarpį, pradedant nuo 2016 metų gegužės mėnesio iki 2017 metų pradžios, penkis mėnesius, kaip subrangovas dirbo pagal verslo liudijimą (-us) ir turėjo darbo pajamų Jungtinėje Karalystėje veikiančiose statybų pramonės įmonėse „(duomenys neskelbtini).“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Gautų darbo pajamų penkių mėnesių vidurkis – 3996,48 svarai/mėn. Civilinis ieškovas neteikia jokių duomenų apie tai, ar jis turėjo darbo pajamas 2016 metų rugpjūčio, rugsėjo ir lapkričio mėnesiais.ir, jei taip – kokio dydžio. Pažymėtina, kad darbas pagal verslo liudijimą (būtent tokį buvusį darbo pobūdį nurodė nukentėjęs D. B.) yra individuali veikla, taigi asmuo nėra saistomas įsipareigojimais pagal darbo sutartį - tokios veiklos pastovumas ir tęstinumas priklauso būtent nuo asmens valios, paklausos darbo rinkoje, sezoniškumo ir pan. Darbo sutartis tarp D. B. ir darbdavio neteikiama, o iš teikiamų duomenų galima išvada, kad 2016 metų rugpjūčio, rugsėjo ir lapkričio mėnesiais D. B. arba neturėjo darbo pajamų, arba jų dydis ženkliai skyrėsi nuo deklaruojamų duomenų apie gautas penkių mėnesių pajamas, pagal kurių vidurkį ir yra prašoma nustatyti nukentėjusiojo nedarbingumo laikotarpiu patirtų nuostolių sumą.

Aptarti duomenys rodo, kad nukentėjusiojo darbas nebuvo nuolatinis, o atlygis nebuvo stabilus. Nukentėjęs per paskutinius aštuonis mėnesius iki sužalojimo darbo pajams tegavo penkis mėnesius, todėl nėra pakankamo pagrindo neabejotinai konstatuoti, kad kaltinamojo T. T. nusikalstami veiksmai buvo ta priežastis, dėl kurios nukentėjęs 2017 metų sausio – vasario mėnesiais nedirbo. Šioje vietoje pažymėtina, kad civiliniam ieškovui tenka pareiga įrodyti būtent jo darbo santykių tęstinumą bei turėtų pajamų pastovumą. Esamoje situacijoje, t.y., kai nukentėjęs užsienio šalyje užsiėmė individualia veikla statybų pramonės sektoriuje, be to, vertinant tai, kad statybų darbų sezonas jau buvo pasibaigęs, o nukentėjęs jau buvo grįžęs į Lietuvą (tai šventinis ir/ar atostogų laikotarpis), ypatingą reikšmę įgauna įrodinėjimas, kad nuo 2017 metų pradžios nukentėjusiojo analogiška darbinė veikla (ir pajamos) būtų tęsiama ir, kad ši veikla neatsinaujino būtent dėl patirto sužalojimo. Civilinis ieškovas neteikia visiškai jokių duomenų apie gautas pajamas laikotarpiu po pasveikimo ir išvis byloje nėra jokių duomenų apie tai, ar D. B. šiuo metu apskritai yra ir/ar dirba užsienyje. Civiliniam ieškovui neteikiant tokių duomenų teismas nebetenka galimybės vertinti ir spręsti, ar civilinis ieškovas ketino nuo 2017 metų pradžios tęsti darbus prieš tai buvusiomis sąlygomis ir ar jis turėjo pagrįstų lūkesčių 2017 metų sausio – vasario mėnesiais gauti tokias pačias ar panašaus dydžio darbo pajamas.

Civilinis ieškovas neįrodė turėtų nuostolių fakto, todėl ieškinys šioje dalyje atmestinas ir nebetenka prasmės civilinio ieškovo nurodomų kaip nuostoliai sumų vertinimas ir nuostolių dydžio nustatinėjimas. Vis dėlto, iš čia pažymėtina, kad civilinis ieškovas niekaip nepagrindė jo nurodomos nedarbingumo laikotarpio trukmės – nuo 2017 m. sausio 5 d. iki 2017-02-20. Civilinis ieškovas nei Lietuvoje, nei Jungtinėje Karalystėje byloje aktualiu laikotarpiu nebuvo draustas privalomuoju sveikatos ir socialiniu draudimais, todėl nėra galimybės tiksliai nustatyti jo buvusio nedarbingumo laikotarpį. Gi, iš medicininių dokumentų išrašo matyti, kad nukentėjęs iki 2017-01-09 gulėjo ligoninėje, o iš teismo medicinos specialisto išvados (b.l. 49-50) seka, kad D. B. sveikata dėl sužalojimo buvo sutrikdyta ilgesniam, nei 10 dienų laikotarpiui. Byloje esantis „(duomenys neskelbtini).“ 2017-08-08 raštas, jog D. B. nuo 2017-01-05 iki 2017-02-20 nedirbo, nežinant paklausimo esmės ir turinio, niekaip neįrodo nedarbingumo laikotarpio, nes jame nėra nurodoma dėl kokių priežasčių nebuvo dirbama.

Dėl išlaidų advokatui

Nukentėjusiojo D. B. atstovas – advokato padėjėjas K. Ž. teikia 2017-08-11 ir 2017-09-11 pinigų priėmimo iš D. B. kvitus BT Nr. 14 ir LAT Nr. 907412, atitinkamai 600 eur ir 100 eur sumai už advokato atstovavimą teisme, įskaitant nuvykimą į teismą (advokato darbo vieta yra Marijampolėje) ir ieškinio parengimą.

Nukentėjusiojo D. B. patirtos išlaidos advokato padėjėjo darbui apmokėti – jos yra įprasto dydžio ir proporcingos įdėto darbo bei laiko sąnaudoms, - priteistinos iš kaltinamojo T. T., nes baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

T. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Taikyti Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį ir paskirtąją bausmę sumažinti vienu trečdaliu – iki vienerių metų laisvės atėmimo.

Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio pagrindu bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Įpareigoti T. T. per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atsiprašyti nukentėjusiojo, pirmus šešis bausmės atlikimo mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programose, neišeiti iš namų nuo 23,00 val. iki 6,00 val., išskyrus darbe sugaištamą laiką ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomąją priemonę nuteistajam iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąją priemonę panaikinti. Išieškoti iš T. T. 2000 eur (du tūkstančius eurų) neturtinės žalos ir 7 eur (septynis eurus) turtinės žalos atlyginimą D. B. naudai.

D. B. civilinį ieškinį dalyje dėl negautų pajamų priteisimo atmesti.

Išieškoti iš T. T. 700 eur (septynis šimtus eurų) D. B. jo apmokėtų advokato atstovavimo išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą, paduodant apeliacinį skundą.