Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Virginijos Gudynienės ir Virginijos Lozoraitytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. G. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. sausio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-540-418/2019 pagal ieškovo J. G. ieškinį atsakovams A. K., I. K., N. K., A. K., institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl iškeldinimo ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

14. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

15. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių paaiškinimus, jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl naujų rašytinių įrodymų

16. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

17. Ieškovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus: medicininių dokumentų išrašą iš gydymo stacionare ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją apie jo gydymą 2018-03-12 - 2018-05-10 laikotarpiu, Nekilnojamojo turto skelbimų - Aruodas.lt Druskininkų mieste išrašą, žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijos už 2018 metus kopijas, kuriais grindžia apeliacinį skundą (e. bylos 2 t. b.l. 7-12).

18. Teisėjų kolegija pateiktus naujus rašytinius įrodymus atsisako priimti. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas neįrodė CPK 314 straipsnyje įtvirtintų išimčių naujiems rašytiniams įrodymams priimti. Kaip matyti iš šalių procesinių dokumentų, aplinkybės dėl nuostolių, nuomos santykių buvo plačiai įrodinėjamos pirmosios instancijos teisme, o pateikti šie rašytiniai įrodymai nei patvirtina, nei paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 177 str. 1 d., 180 str.), be to galėjo būti teikiami nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, o apelianto nurodytos priežastys, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo ginčo dėl nuomos mokesčio dydžio nepripažintinos svarbiomis, nes jau iš atsakovės atsiliepimo turinio, bei jai atsisakius pasirašyti byloje ieškovo pateiktą taikos sutarties projektą, ieškovas ir jo atstovas turėjo teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl papildomų įrodymų pateikimo, tačiau byloje nėra duomenų, kad teismas užkirto kelią ieškovui teikti į bylą tokius dokumentus anksčiau, todėl jie turėjo būti teikiami pirmosios instancijos teismui (CPK 314 straipsnis).

19. Apeliacijos objektas - pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria netenkinti ieškovo reikalavimai - atlyginti 1 132,75 Eur nuostolius, susidariusius už 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 17 d laikotarpį, nuostolius, skaičiuojamus kas mėnesį po 172,50 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki atsakovų iškeldinimo bei dėl sprendimo iškeldinti atsakovus vykdymo atidėjimo 6 mėnesiams.

20. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas J. G. 2017 m. liepos 5 d. varžytinių Nr. 139409 metu įgijo atsakovei A. K. priklausiusį žemės sklypą su jame esančiais gyvenamuoju namu ir kitais statiniais, esančius (duomenys neskelbtini). Minėtas nekilnojamasis turtas nuo 2017 m. gruodžio 20 d. registruotas ieškovo J. G. vardu nuosavybės teisėmis, įregistravimo pagrindas – 2017 m. gruodžio 1 d. Turto pardavimo iš varžytinių aktas Nr. S-17-52-4688. Taip pat nustatyta, kad atsakovė su nepilnamečiais vaikais gyvena ieškovui priklausančiame name, iš jo gera valia neišsikėlė, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tenkino ieškinio reikalavimą dėl atsakovų iškeldinimo, ši sprendimo dalis nėra šalių skundžiama, todėl teisėjų kolegija dėl šio reikalavimo pagrįstumo detaliau nepasisako.

Dėl sprendimo dalies, kuria tenkintas ieškinio reikalavimas iškeldinti atsakovus, vykdymo atidėjimo.

21. CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtina nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Teismas taip pat turi nustatyti, ar, išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimo privalomumo principas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; ir kt.). Vadinasi, tokio klausimo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle. Sprendimo vykdymo išdėstymas ar atidėjimas grindžiamas atsakovo interesų apsauga ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti tokio atidėjimo ar išdėstymo būtinumą.

23. Apeliaciniame skunde ieškovas teigia, kad pakanka ir 3 mėnesiams atidėti teismo sprendimo vykdymą ir sutinka, kad atsakovai būtų iškeldinti iki 2019-04-12. Teisėjų kolegijos nuomone, šie apelianto teiginiai nesudaro pagrindo sprendimo vykdymo atidėjimui trumpesniam nei 6 mėnesių terminui, įvertinant tai, kad atsakovė ne tik turi 3 nepilnamečius vaikus, tačiau yra pagimdžiusi dar vieną vaiką, kuriam vos 1 mėnuo), todėl šiuo metu yra nepalankios aplinkybės atsakovės ir jos nepilnamečių vaikų iškeldinimui. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl būtinumo atsižvelgti išimtinai į atsakovės ir jos nepilnamečių vaikų interesus. Ši skundžiama sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Dėl netenkinto ieškinio reikalavimo – priteisti nuostolių atlyginimą.

24. Apeliantas ieškinio reikalavimus dėl 1132, 75 Eur nuostolių dėl nesumokėto nuomos mokesčio nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 17 d., t.y. už 6 mėnesius ir 17 dienų naudojimosi nekilnojamuoju turtu (172,50 x 6= 1035 Eur; 97,75 Eur už 17 dienų) bei nuostolius, prašomus priteisti kas mėnesį po 172,50 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos (t.y. nuo 2018 m. liepos 18 d.) iki atsakovų iškeldinimo grindžia aplinkybe, kad atsakovė A. K. savo iniciatyva buvo žodžiu sutarusi su ieškovu, kuriam atstovavo jo sūnus E. G., kad nuo 2018-01-01 iki kol gyvens gyvenamajame name (išsikelti buvo sutarta 2018-03-01) mokės ieškovui po 150 Eur mokestį už naudojimąsi patalpomis ir 15 procentų gyventojų pajamų mokestį, t.y. iš viso po 172,50 Eur kas mėnesį. Šias aplinkybes įrodinėja prie ieškinio pateiktu šalių el. susirašinėjimu (e. bylos 1 tomas b. l. 7-53, 78-97).

25. Pirmosios instancijos teismas netenkino šių ieškinio reikalavimų, konstatavęs, kad ieškovas neįrodė visų būtinų sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti (t.y. nuostolių fakto, priežastinio ryšio tarp nuostolių atsiradimo ir atsakovų neteisėtų veiksmų).

26. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti nuostolius (žalą) (CK 6.245 str. 1 d.). Žalą paprastai atlygina asmuo, nevykdęs pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, kitaip tariant, asmuo, dėl kurio neteisėto veikimo ar neveikimo atsirado žala (CK 6.246 str. 1 d., 6.263 str. 1 d., 2 d.). Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas – nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.246 str. – 6.249 str.).

Dėl įrodymų vertinimo

27. Iš apeliacinio skundo argumentų galima spręsti, kad apelianto netenkina įrodymų vertinimo pagrindu padaryta išvada dėl ieškovo reikalavimų – priteisti nuostolius nepagrįstumo.

28. Pažymėtina, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2012 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; kt.).

30. Apeliaciniame skunde ieškovas teigia, kad nei turto įgijimo iš varžytinių faktas, nei rašytinės nuomos sutarties nebuvimas dėl nekilnojamojo turto nuomos, kuriuo atsakovai ilgą laiką naudojasi be ieškovo sutikimo, nėra pagrindas netenkinti šių ieškovo reikalavimų, nes šalys žodžiu susitarė dėl nuomos kainos ir dėl nuostolių dydžio, o tokį susitarimą dėl nuomos dydžio atsakovė patvirtino šalių susirašinėjimu (e. bylos 1 t. b.l. 8 – „Labas rytas E. gal pagalvokit apie tokį variantą, gal išnuomotumėt kol aš gausiu socialinį būstą“), (e. bylos 1 t. b.l. 15 – „E. tai aš gerai supratau kad butu 150 eurų ir plius elektra ir už šiukšles“) bei parengiamojo teismo posėdžio metu. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, šie apelianto argumentai, atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių bei įrodymų visumą, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl įrodymų nepakankamumo reikalavimų dėl nuostolių atlyginimo tenkinimui (CPK 185 str.).

31. Atsakovė savo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad apeliantas negavo pajamų, atsakovei naudojantis ieškovui varžytynėse parduotu turtu, yra tai, kad jis nesutiko pasirašyti namų valdos nuomos sutarties kompromisinėmis sąlygomis, dėl ko atsakovė negalėjo gauti savivaldybės finansinės paramos, kuri būtų nuompinigių pavidalu atitekusi apeliantui. Tokią atsakovės poziciją iš dalies patvirtina ne tik ieškovo ir atsakovės A. K. el. susirašinėjimas žinutėmis 2018 m. kovo-balandžio mėnesiais (prie ieškinio pateiktų žinučių išklotinės e. bylos 1 t. b. l. 7-53, 78-97), iš kurių matyti, kad ieškovas rašė atsakovei, jog nedarys jokių investicijų į turtą, kad nesirašys sutarties, 2018-04-09 žinutėje pats rašė, kad nėra sutarę dėl nuomos iki galo, 2018-04-21 – kad atsakovė gali pagyventi iki pavasario nemokamai (e. bylos 1 t.b.l. 38, 39, 46, 79), o atsakovė rašė ieškovui – kad nesusitarė dėl nuomos, kad mokėtų tik per banką, 2018-04-21 žinutėje rašė - kad negauna kompensacijos, nes nepasirašyta nuomos sutartis (e. bylos 1 t. b. l. 33, 40, 46), bet ir atsakovės veiksmai (mokėjo tik už suvartotą elektrą bei šiukšlių išvežimą, pirmosios instancijos teisme nesutiko pasirašyti ieškovo pasiūlytomis sąlygomis taikos sutarties ir kt.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal byloje esančius duomenis negalima spręsti, kad šalys žodžiu susitarė dėl ieškovo nekilnojamojo turto nuomos ir nuomos mokesčio dydžio.

32. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovas prašo priteisti iš atsakovės nuostolių atlyginimą negautų pajamų forma, t. y. dėl negautų pajamų už nuomą.

33. Žalos ir nuostolių apibrėžimas pateiktas CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra atkreipęs dėmesį, kad žala (nuostoliai) skirstoma į tiesioginę ir netiesioginę, atsižvelgus į neteisėto veikimo ir žalos santykį, taip pat pažymėjęs, kad netiesioginė žala (nuostoliai) teisės doktrinoje apibrėžiama ir kaip dėl neteisėtų veiksmų patiriamos išlaidos arba turto sumažėjimas. Turto sumažėjimas ar negautos pajamos yra kreditoriaus numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurių jis negavo dėl neteisėtų skolininko veiksmų, arba dėl tokių veiksmų prarasta nauda. Ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).

34. Apeliaciniame skunde ieškovas neginčija, kad jo prašomi priteisti nuostoliai yra negautos pajamos. Teisėjų kolegijos vertinimu, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju svarbu nustatyti, ar ieškovo negautos pajamos, jų dydis yra nulemtas atsakovės neteisėtų veiksmų ir ar iš esmės dėl tokių veiksmų nuostolių forma atsirado neigiamų padarinių ieškovui. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė su 4 nepilnamečiais vaikais gyvena ieškovui priklausančiame name, neturėdama tam teisinio pagrindo, tačiau to nepakanka konstatuoti, kad tarp šalių susiklostė nekilnojamojo turto nuomos teisiniai santykiai, kurių pagrindu atsakovė turėtų ieškovui mokėti kas mėnesį ieškinyje nurodyto dydžio nuomos mokestį (CK 6. 579 str., CPK 185 str.).

35. Apeliantas neginčija aplinkybės, jog įgydamas nekilnojamąjį turtą varžytinėse, žinojo, kad atsakovė su 3 mažamečiais vaikais gyvena ir naudojasi nekilnojamuoju turtu, kad ji aktyviais veiksmais nesutiko dėl jos turto pardavimo varžytinėse, byloje ieškovas neįrodinėjo, kad įsigydamas nekilnojamąjį turtą jį siekė nuomoti ar kokiu nors kitu būdu gauti iš jo pajamas. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi tarp šalių susiklosčiusią faktinę situaciją, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas galėjo ir turėjo numanyti, kad įsigijus atsakovei priklausantį turtą gali kilti papildomų sunkumų, nes jame gyvena atsakovė su nepilnamečiais vaikais. Be to, iš šalių el. susirašinėjimo matyti, kad ieškovas pats vengė sudaryti rašytinę nuomos sutartį su atsakove, kurį laiką leido atsakovei gyventi nemokant jokio mokesčio, o į teismą su ieškiniu kreipėsi daugiau nei po pusės metų, todėl ieškovas pats savo veiksmais prisiėmė galimų neigiamų pasekmių riziką.

36. CK 6.253 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nukentėjusiojo veiksmai – veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai – gali būti pagrindas visiškai ar iš dalies atleisti žalą padariusį asmenį nuo civilinės atsakomybės. Nagrinėjamu atveju net ir nustačius visas būtinąsias sąlygas atsakovės civilinei atsakomybei kilti, būtų pagrindas ją visiškai atleisti nuo žalos atlyginimo, nes ieškovas pats prisiėmė galimų neigiamų pasekmių riziką (CK 6.253 straipsnio 5 dalis).

37. Tuo pačiu teisėjų kolegija atmeta ieškovo argumentus, kad analizuojamu atveju turėtų būti remiamasi kaip precedentais Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1220-345/2011; Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-955-510/2009, nes tose nutartyse aptartose bylose ir šios bylos faktinės aplinkybės nesutampa. Be to pažymi, kad Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad teismų precedentų kaip teisės šaltinių reikšmės negalima pervertinti, juolab suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Šiuo aspektu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (lot. – sprendimo pagrindas, motyvacija). Bandymas taikyti teisės taikymo taisykles, suformuluotas konkrečiose teismo bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja. Dėl to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai taikytini tik teismams nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009; kt.). Apeliantas remiasi ne Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėjamu klausimu suformuotu išaiškinimu, nors vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina tik Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, o apygardos teismų nutartimis, kurios priimtos net netapačioje situacijoje kaip nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas nepagrįstai vadovaujasi nurodomomis nutartimis.

38. Dėl kitų ieškovo apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi įtakos vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.)

Dėl bylos procesinės baigties.

39. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei vertino byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas ir iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jo keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

40. Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d.). Netenkinus apeliacinio skundo ieškovas neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą neprašo iš ieškovo priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, nepateikė tai patvirtinančių rašytinių įrodymų, todėl klausimas nesvarstytinas.

41. Apeliacinės instancijos teismas turėjo 15, 74 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl jos priteisiamos valstybei iš apelianto (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2019 m. sausio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš apelianto J. G. 15, 74 Eur (penkiolika eurų ir 74 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas (duomenys neskelbtini) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB Luminor banke Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių banke Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos banke Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.