- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-01
- Bylos Nr.
- 2YT-105-970/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-09-3-01169-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Džiuginta Plukienė
- Skolininkas
- D. K.
- Kategorijos
- 3.2.7.2Pirmosios instancijos teismo nutarčių rūšys, priėmimo tvarka ir turinys
- 3.4.5.11Bylų dėl antstolių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti nagrinėjimas
- 3.5.1Antstolio ir kitų asmenų pareiškimų, paduotų teismui vykdymo proceso metu, nagrinėjimas
- 3.5.20.2Bendrosios turto realizavimo nuostatos
- 3.5.21.3Išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto, įkeitimu įkeisto turto, iš daikto sulaikymo teise sulaikyto skolininko turto
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (skolininkės) A. K. skundą dėl antstolės procesinių veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė J. J., išieškotojas akcinė bendrovė (toliau – AB) DNB bankas, skolininkas D. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja (skolininkė) A. K. pateikė skundą antstolei J. J. dėl antstolės veiksmų, kurį patikslinusi prašo panaikinti 2016 m. spalio 31 d. antstolės J. J. patvarkymą apie interneto tinklalapyje paskelbtas jai ¾ asmeninės nuosavybės teise ir ¼ priklausančių pastatų – gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais, inžineriniais statiniais, ir 0,6600 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Skunde nurodė, kad antstolės J. J. kontoroje vykdoma vykdomoji byla dėl 19 802,49 Eur išieškojimo kreditoriui AB DNB bankui. 2016 m. lapkričio 15 d. iš interneto tinklalapio sužinojo apie 2016 m. spalio 31 d. paskelbtas varžytynes, kuriose parduodamas jai nuosavybės teise priklausantis turtas: gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais bei inžineriniais statiniais ir 0,6600 ha žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini). Su vyru D. K. ir trimis nepilnamečiais vaikais gyvena iš varžytynių parduodamame name, kito gyvenamojo būsto neturi, jos pajamos sudaro 220,00 Eur gaunama stipendija, todėl įsigyti naujo būsto negali. Vyras niekur nedirba, šeimai materialiai nepadeda, prie kredito grąžinimo neprisideda, todėl kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo bei turto padalijimo. Nuosavybės teise valdo ir kitą turtą į kurį antstolė, vadovaudamasi sąžiningumo ir teisingumo principais, galėjo nukreipti išieškojimą. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija numato teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi. Pagal šios konvencijos 3 straipsnio l dalį imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, svarbiausia yra vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio l dalyje nustatyta, kad visos institucijos, juridiniai ir fiziniai asmenys turi laikytis nuostatų ir principų, kad visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Nei vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 5 punktas). Įvykus varžytynėms ir realizavus vienintelį gyvenamąjį būstą pareiškėjos šeima neturėtų kur gyventi ir tuo būtų pažeisti teisėti nepilnamečių vaikų interesai ir teisės bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) įtvirtinti sąžiningumo ir teisingumo principai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.85 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad iš šeimos turto negali būti išieškoma pagal kreditorių reikalavimus, jeigu kreditoriai žinojo arba turėjo žinoti, kad sandorio sudarymas nesusijęs su šeimos poreikių tenkinimu ir prieštarauja šeimos interesams. Šeimos turtas yra būtent šeimos gyvenamoji patalpa, kaip tai numatyta CK 3.84 straipsnio 2 dalies l punkte. Pagal CPK 663 straipsnio 4 dalį teismas gali nustatyti, kad nebūtų galima išieškoti iš paskutinio gyvenamojo būsto, būtino skolininkės šeimai gyventi (b. l. 30-31).
Antstolė J. J., išnagrinėjusi pareiškėjos (skolininkės) A. K. skundą, 2016 m. lapkričio 25 d. patvarkymu Nr. S-160020573 skolininkės skundo netenkino ir skundą kartu su vykdomąja byla Nr. 0052/16/00464 persiuntė Druskininkų miesto apylinkės teismui. Patvarkyme nurodė, kad teisės aktai numato privilegijuotą kreditoriaus, kurio prievolės įvykdymas užtikrintas hipoteka, padėtį – skolininkui neįvykdžius įsipareigojimo, kreditorius įgyja teisę nukreipti išieškojimą į įkeistą turtą (CPK 662 straipsnio 5 dalis). Išieškant iš hipoteka užtikrinto turto, turtas realizuojamas iš varžytynių (CPK 691 straipsnio 1 dalis, 694 straipsnio 1 dalis, 746 straipsnio 3 dalis). Varžytynėse turtas parduodamas tam varžytynių dalyviui, kuris pasiūlo didžiausią kainą, tokiu būdu leidžiant apsaugoti tiek skolininko, tiek kreditoriaus (vykdymo procese – išieškotojo) interesus, nes už parduodamą daiktą siekiama gauti kiek įmanoma didesnę sumą. Skolininko padėtis, lyginant su bendra tvarka vykdomu išieškojimu, taip pat yra privilegijuota, nes hipotekos nutartis realizuoti įkeistą turtą arba notaro išduotas vykdomasis įrašas yra specialus vykdomasis dokumentas, pagal kurį antstolis atlieka tik tuos veiksmus, kurie numatyti nutartyje arba vykdomajame įraše, tad antstolis netaiko kitų vykdymo procese numatytų veiksmų: neišieško negrąžinto kredito sumos iš piniginių lėšų, turtinių teisių, neieško kitokio turto, netikrina, ar įkeistas turtas yra lygiavertis skoliniam įsipareigojimui ir t. t. Hipotekos esmė ir yra, jog kreditorius tuo atveju, jei neįvykdoma prievolė ar įvykdoma netinkamai, užsitikrina jos įvykdymą realizavus įkeistą turtą be eilės (CPK 754 straipsnio 1 dalis). Antstoliui atlikus kitus veiksmus nei numatyta hipotekos teisėjo nutartyje gali būti pažeisti ir viešieji interesai. Apie paskolos negrąžinimo padarinius skolininkė buvo informuota 2007 m. rugsėjo 28 d. pasirašydama hipotekos lakštą. Siekiant apginti nepilnamečių vaikų teises ir interesus, skolininkei 2016 m. gegužės 10 d. patvarkyme Nr. S-l6-52-171 buvo nurodyta pareiga antstolei nukreipus išieškojimą į būstą, kuriame gyvena nepilnamečiai vaikai, apie tai nedelsiant pranešti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai ir antstoliui. Ginčo turtas areštuotas 2016 m. gegužės 10 d. Apie tai, kad areštuotame būste gyvena nepilnamečiai vaikai antstolė informuota tik 2016 m. spalio 11 d. skundu. Duomenų, jog apie areštuotą turtą buvo informuota ir Vaiko teisių apsaugos tarnyba duomenų, nėra. Skolininkai įkeisdami jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą, inter alia gyvenamąjį būstą, turėjo pareigą veikti atsižvelgdami į teisėtus savo nepilnamečių vaikų interesus. Be to, skolininkai negali savo interesų iškelti aukščiau kreditoriaus (išieškotojo) interesų, patys nevykdydami laisva valia prisiimtų kreditorinių įsipareigojimų. Varžytynėse parduodamas būstas yra įkeistas, todėl jam CPK 663 straipsnio 4 dalies nuostatos netaikomos (b. l. 2-3).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo išieškotojas AB DNB bankas pateiktame atsiliepime į skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti. Atsiliepime į skundą dėl antstolio veiksmų nurodė, kad aplinkybė, jog įkeistame name gyvena nepilnamečiai vaikai, nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamo patvarkymo. Pareiškėjos teiginiai, jog galima išieškojimą nukreipti į kitą, ne hipoteka įkeistą turtą, prieštarauja vykdymo procesą reglamentuojančioms teisės normoms – CPK 664 straipsniui, pagal kurio nuostatas skolos išieškojimas iš hipoteka neįkeisto turto, kol nėra išieškota iš hipoteka įkeisto turto negalimas. Parduodamas turtas nėra įregistruotas viešame registre kaip šeimos turtas, jokių kliūčių jį įkeisti nebuvo, hipoteka registruota viešame registre, todėl antstolė pagrįstai paskelbė įkeisto turto varžytynes. CPK 663 straipsnis nustato apribojimus, taikomus išieškant iš fizinio asmens turto, tačiau jie netaikomi vykdant išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto (CPK 663 straipsnio 5 dalis). Sudarius įkeitimo sutartį (hipotekos lakštą), įkaito gavėjas įgyja teisę į reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto, todėl antstolės skundžiamas patvarkymas priimtas nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių išieškojimo iš įkeisto turto taisykles. Aplinkybė, kad asmuo turi nepilnamečių vaikų, nesudaro pagrindo nevykdyti laisva valia prisiimtų prievolių. Jei būtų traktuojama priešingai, tai sukeltų nepageidaujamų socialinių ir ekonominių padarinių, nes asmenims, turintiems nepilnamečių vaikų, būtų sunku gauti kreditą ar kitas finansines paslaugas, dėl ko finansų įstaigų, norinčių kredituoti tokius asmenis, rinkoje sumažėtų. Be to, taip būtų pažeidžiami kreditoriaus turtiniai interesai. Pažymėjo, kad pagal CK 3.155 straipsnį bei Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 7 punktą, būtent tėvai, turi pareigą pasirūpinti savo nepilnamečiais vaikais, tame tarpe, ir aprūpinant vaiką būstu. Pagal kasacinio teismo praktiką Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4, 11, 13 straipsnių nuostatos dėl prioritetinės vaiko interesų reikšmės, būsto užtikrinimo vaikui negali būti suprantamos kaip draudimas įstatymų nustatyta tvarka realizuoti skolininko, turinčio vaikų, gyvenamąsias patalpas teismo sprendimo vykdymo tvarka (b. l. 47-49).
Suinteresuotas asmuo skolininkas D. K. atsiliepimo į skundą dėl antstolio veiksmų nepateikė.
Pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Bylos duomenimis, vykdomosios bylos Nr. 0052/16/00464 medžiaga nustatyta, kad antstolė J. J. vykdo Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro 2016 m. vasario 26 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 14-877 dėl hipoteka užtikrintos 19 696,03 Eur skolos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo solidariai iš skolininkų A. K. ir D. K. išieškotojui AB DNB bankui (vykd. b. l. 1-7). Vykdant priverstinį išieškojimą antstolė J. J. 2016 m. gegužės 10 d. areštavo skolininkų įkeistą turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. 5995-0007-6022, ūkinį pastatą, unikalus Nr. 5995-0007-6033, ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinius (lauko tualetą, šulinį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). (toliau – Turtas) ir 2016 m. rugsėjo 12 d. priėmė patvarkymą Nr. S-160016371, kuriuo paskelbė skolininkams nuosavybės teise priklausančio įkeisto Turto pirmąsias varžytynes (vykd. b. l. 16-17, 35). Antstolė J. J., gavusi informaciją, kad varžytynėse nedalyvavo nei vienas dalyvis, 2016 m. spalio 12 d. patvarkymu Nr. S-160018373 pirmąsias varžytynes paskelbė neįvykusiomis ir 2016 m. spalio 31 d. patvarkymu Nr. S-160019223 paskelbė skolininkams nuosavybės teise priklausančio įkeisto Turto antrąsias varžytynes (vykd. b. l. 40, 62).
Pareiškėja ginčydama antstolės patvarkymo dėl Turto pardavimo antrosiose varžytynėse teisėtumą viena iš pagrindinių argumentų nurodo tai, kad varžytynėse bus parduodamas gyvenamasis namas, kuriame faktiškai gyvena jos šeima, todėl pardavus iš varžytynių gyvenamąjį namą ji bei jos nepilnamečiai vaikai netektų gyvenamosios vietos, o tai pažeistų jos nepilnamečių vaikų interesus. Iš bylos medžiagos matyti, kad skolininkai augina tris nepilnamečius vaikus: dukrą A. K., gimusią 2013 m. gruodžio 18 d., dukrą I. K., gimusią 2004 m. gruodžio 24 d., ir sūnų N. K., gimusį 2006 m. vasario 5 d. (b. l. 6-8). Šeima gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini), kur yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą. Pareiškėjos įsitikinimu, antstolės priimtas ginčijamas patvarkymas pažeidžia nepilnamečių vaikų teisę į gyvenamąjį būstą, todėl vadovaujantis nepilnamečių vaikų interesų prioriteto principu, šiuo atveju turi būti taikomos CK 3.85 straipsnio 3 dalies, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 5 dalies bei CPK 663 straipsnio 4 dalies nuostatos. Teismas neturi pagrindo sutikti su šiais pareiškėjos argumentais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad aplinkybė, jog asmuo turi nepilnamečių vaikų, nesudaro pagrindo nevykdyti laisva valia prisiimtų prievolių. Jei būtų traktuojama priešingai, tai sukeltų nepageidaujamų socialinių ir ekonominių padarinių, nes asmenims, turintiems nepilnamečių vaikų, būtų sunku gauti kreditą ar kitas finansines paslaugas, nes finansų įstaigų, norinčių kredituoti tokius asmenis, rinkoje sumažėtų. Be to, taip būtų pažeidžiami kreditoriaus turtiniai interesai (Konstitucijos 23 straipsnis). CK 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Tai, be kita ko, apima ir asmens priedermes prieš įgyvendinant savo teises įvertinti iš to kylančių pareigų mastą ir vertinant ketinimus prisiimti tokias pareigas būti apdairiam ir rūpestingam. CK 3.192 straipsnyje įtvirtintą tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus tėvai kiek įmanoma turi vykdyti patys ir neperkelti jos kitiems asmenims. Vaikų galimybės augti normaliomis sąlygomis nepriklauso nuo formalaus turto valdymo teisinio statuso. Vaiko teisių apsaugos aspektu svarbiausia, kad vaikui būtų užtikrinta teisė naudotis būstu, o kokiu konkrečiai civiliniu teisiniu pagrindu (nuosavybės, nuomos ar kt.) tai yra užtikrinama, neturi esminės teisinės reikšmės. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4, 11, 13 straipsnių nuostatos dėl prioritetinės vaiko interesų reikšmės, būsto užtikrinimo vaikui negali būti suprantamos kaip draudimas įstatymų nustatyta tvarka realizuoti skolininko, turinčio vaikų, gyvenamąsias patalpas teismo sprendimo vykdymo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012). Įvertinus nurodytą kasacinio teismo išaiškinimą, pareiškėjos nurodyta Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 5 dalis, numatanti, kad nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto, negali būti suprantama kaip draudimas įstatymų nustatyta tvarka realizuoti skolininko, turinčio vaikų, gyvenamąsias patalpas, todėl šiuo pagrindu pareiškėjos argumentai dėl ginčijamo patvarkymo teisėtumo atmestini kaip nepagrįsti. Remiantis CK 3.1 straipsniu, CK trečiosios knygos normos skirtos reglamentuoti šeimos teisnius santykius, tai reiškia, jog CK 3.85 straipsnyje nustatytas šeimos turto teisins režimas iš esmės skirtas reglamentuoti šeimos narių tarpusavio teises bei pareigas šeimos turto atžvilgiu, tuo tarpu kitų asmenų (ne šeimos narių) teisėms bei pareigoms šis turto statusas gali daryti įtaką tik įstatyme numatytais atvejais, būtent, kaip numato CK 3.84 straipsnio 4 dalis, sutuoktiniai šeimos turto statuso faktą gali panaudoti prieš sąžiningus trečiuosius asmenis tik tada, jeigu nekilnojamasis daiktas yra įregistruotas viešame registre kaip šeimos turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2008). Byloje esatis nekilnojamojo turto registro išrašas (b. l. 32-34) patvirtina, jog nei hipotekos sandorio sudarymo metu, nei vėliau, šeimos turto teisins statusas Turtui nekilnojamojo turto registre neįregistruotas (t. y. neišviešintas), todėl taikyti apribojimus, numatytus CK 3.85 straipsnio 3 dalyje, skolininkų įkeistam ir iš varžytynių parduodamam Turtui nėra jokio teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad draudimas nukreipti išieškojimą į gyvenamąjį būstą taikomas tik konkrečiais įstatyme įtvirtintais atvejais (CPK 663 straipsnio 4 dalis), į kuriuos išieškojimas iš įkeisto gyvenamojo būsto pagal hipotekos kreditoriaus reikalavimą nepatenka (CPK 663 straipsnio 5 dalis), todėl pareiškėjos argumentai, jog sprendžiant skundą dėl antstolės veiksmų taikytinos CPK 663 straipsnio 4 dalies nuostatos atmestinos. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo ir antstolio pareiga atsižvelgti į nepilnamečių vaikų interesus nereiškia, kad turi būti paneigiama hipotekos kreditoriaus teisė išieškoti iš įkeisto turto (Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2422-324/2014, 2015 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-208-527/2015). Remiantis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 7 punktu, vaiko teises pirmiausia privalo užtikrinti tėvai ir kiti teisėti vaiko atstovai. Kaip minėta, įstatymo garantuojama vaiko teisė į gyvenamąjį būstą nebūtinai yra siejama su nuosavybės teisės į gyvenamąją patalpą turėjimu, todėl skolininkai, užtikrindami savo nepilnamečių vaikų teisę į gyvenamąjį būstą, gali išnuomoti būstą bei kreiptis į savivaldybę dėl socialinio būsto gavimo. Pažymėtina, jog byloje duomenų, jog pareiškėja A. K. ar jos sutuoktinis D. K. (vaikų tėvas) neturi galimybės užtikrinti vaikams gyvenamosios vietos, taip pat, kad pareiškėja kreipėsi pagalbos prašydama suteikti socialinį būstą ir jo negavo, nėra, o vien pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad šiuo metu nagrinėjama skolininkų santuokos nutraukimo byla, pareiškėja kito gyvenamojo būsto neturi, jos pajamas sudaro 220 Eur stipendija, o sutuoktinis niekur nedirba ir šeimai materialiai nepadeda, nesudaro pagrindo naikinti ginčijamą patvarkymą.
Pareiškėja A. K. ginčydama skundžiamą patvarkymą taip pat nurodo, kad antstolė atsižvelgdama į nepilnamečių vaikų interesus išieškojimą turėtų nukreipti į kitą skolininkės turimą turtą, taip būtų nepažeisti jos nepilnamečių vaikų bei kreditoriaus interesai. Pagal CK 4.198 straipsnio 1 dalį įkeitimas – tai daiktinė teisė į svetimą kilnojamąjį turtą ir turtines teises, kuria užtikrinamas esamo ar būsimo turtinio įsipareigojimo įvykdymas. Kai skolininkas neįvykdo įkeitimo užtikrintos prievolės, kreditoriaus reikalavimas patenkinamas iš įkeistojo daikto vertės, jei ko kita nenustato įstatymas ar sutartis (CK 4.219 straipsnio 1 dalis). Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja kartu su sutuoktiniu D. K. įkeitė Turtą prievolėms pagal 2007 m. rugsėjo 27 d. kreditavimo sutartį Nr. 0903-2007-27321, sudaryta su AB DNB banku, užtikrinti. Hipotekos lakšte, kuriam įkeistas Turtas, turto realizavimo eilė nenustatyta, šiuo hipotekos sandoriu kitas pareiškėjai ar jos sutuoktiniui priklausantis turtas neįkeistas (vykd. b. l. 2-5). Teisės aktuose draudimo išieškoti iš įkeisto turto nenustatyta, o duomenų, kad kreditorius AB DNB bankas ir skolininkė A. K. sutartimi būtų nustatę kitokias taisykles, nei įtvirtinta CK 4.219 straipsnio 1 dalyje, byloje nėra. Taigi, nagrinėjamu atveju, kreditorius suteikęs finansavimą ir prievolių įvykdymą užsitikrinęs įkeitimu turėjo pagrindą tikėtis, kad jis, skolininkams nevykdant sutartinių įsipareigojimų, galės pasinaudoti savo, kaip įkaito turėtojo, teisėmis. Priešingu atveju įkeitimas neatliktų savo pagrindinės funkcijos – efektyviai apsaugoti kreditoriaus interesus. Pažymėtina, kad vykdymo proceso tikslas yra kuo greičiau ir ekonomiškiau įstatymų nustatyta tvarka įvykdyti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-712/2013) ir reiškia operatyvų (efektyvų ir per protingą laiką), laikantis CPK nustatytų terminų, skolininko turto realizavimą, siekiant padengti kreditoriaus reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2015). Jeigu prievolė yra užtikrinta įkeitimu (hipoteka), tai skolininkui neįvykdžius tokios prievolės kreditorius įgyja teisę savo reikalavimus patenkinti iš įkeisto turto pirmiau už kitus kreditorius, ir tik tokiu atveju, jei pardavus įkeistą turtą gautos sumos nepakanka kreditoriaus reikalavimams patenkinti, jis gali reikalauti išieškojimo iš skolininko kito turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2008), t. y., hipotekos kreditoriaus teisė į reikalavimo patenkinimą bendra tvarka iš kito, t. y., neįkeisto, turto atsiranda tik tada, kai realizavus įkeistą turtą jo nepakanka reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2004, 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010). Atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą bei susiformavusią teismų praktiką darytina išvada, kad išieškojimas iš kito skolininkės turimo turto gali būti vykdomas tik tuomet, kai nepakanka lėšų skoliniams įsipareigojimams padengti iš įkeisto turto. Tuo pagrindu, pripažintina, kad antstolės veiksmai skelbiant varžytynes hipotekos teise įkeistam Turtui yra pagrįsti ir teisėti. Atkreiptinas pareiškėjos dėmesys, kad ji turėdama kitą turtą, į kurį jos nuosavybės teisės nėra apribotos (b. l. 15, 16), gali pati imtis priemonių šį turtą parduoti ir gautomis lėšomis atlyginti įsiskolinimą, taip išvengdama įkeisto Turto, kurioje yra jos šeimos gyvenamoji vieta, pardavimo iš varžytynių. Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visetą teismas sprendžia, jog pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjos A. K. skundą dėl antstolės J. J. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0052/16/00464 netenkinti.
Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0052/16/00464 su ekspertizės aktu Nr. 2016-007 grąžinti antstolei J. J..
Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Druskininkų miesto apylinkės teismą.