Alytaus apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. G. ieškinį atsakovams A. K., I. K., N. K., A. K., institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl iškeldinimo ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

I. Dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų

Teismas pažymi, kad atsakovės argumentai dėl ieškovui priklausančio turto iš varžytinių įsigijimo teisėtumo, teisiškai nereikšmingi šioje nagrinėjamoje byloje. Byloje nekeliamas klausimas dėl atsakovei priklausiusių gyvenamųjų patalpų įsigijimo, o be to teismas jau yra pasisakęs dėl šio turto pardavimo iš varžytinių teisėtumo, nagrinėjant atsakovės skundus dėl antstolės veiksmų civilinėse bylose Nr. 2YT-105-970/2017, 2YT-1098-182/2017 (Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2524-390/2017). Ir kaip jau pirmiau minėta šiame sprendime, šioje byloje keliamas klausimas dėl atsakovės ir jos nepilnamečių vaikų iškeldinimo bei nuostolių atlyginimo.

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 7 punktas nustato, kad vaiko teises pirmiausiai privalo užtikrinti tėvai ir kiti teisėti vaiko atstovai. Vaiko interesų prioritetinės gynybos principas negali būti suabsoliutinamas ir vaiko teisę į būstą bei jo vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas visų pirma privalo užtikrinti vaiko tėvai. Vaiko teisių prioritetinės apsaugos principas, įtvirtintas JTO Vaiko teisių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje, yra lygiavertis privačios nuosavybės neliečiamybės ir savininko teisių gynimo principams, tokios pat pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-415/2016). Lietuvos Respublikos nacionalinė teisė, numatanti vaiko teisių apsaugą, neįpareigoja bet kurio gyvenamosios patalpos savininko, kurio patalpoje gyvena vaikas, apriboti savo nuosavybės teises. Remiantis tiek teisiniu reglamentavimu, tiek teismų praktika, privačios nuosavybės neliečiamybės ir savininko teisių gynimo principas negali būti paneigiamas poreikiu užtikrinti vaiko teisių apsaugą, juo labiau, kad pareiga užtikrinti gyvenamąjį būstą vaikams pirmiausia tenka tėvams. Atsakovė žinojo apie tai, kad gyvenamosios patalpos, kuriose ji gyvena su mažamečiais vaikais parduodamos varžytinėse nevykdant prisiimtų kreditorinių įsipareigojimų, todėl turėjo numatyti ir pasekmes, kurios gali kilti varžytinėse pardavus šeimos gyvenamąjį būstą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė gyvena ieškovui priklausančiame name nesudariusi panaudos ar nuomos sutarčių ar kokiu nors kitu teisiniu pagrindu. Atsakovė nuo 2017 m. gruodžio mėnesio turėjo pakankamai laiko išspręsti savo ir vaikų gyvenamosios vietos klausimą, todėl elgiantis rūpestingai toks laiko tarpas buvo pakankamas tokiems veiksmams atlikti. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad dalį nuomos mokesčio atsakovei už būsto nuomą, būtų dengusi Druskininkų savivaldybės administracija, todėl teigti, kad atsakovė šioje situacijoje elgėsi rūpestingai užtikrinant mažamečiams vaikams gyvenamą būstą, nėra pagrindo.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes pripažintina, kad atsakovai neišsikraustydami pažeidžia ieškovo kaip nekilnojamojo turto savininko teises, todėl atsakovai iškeldintini su visais jiems priklausančiais daiktais iš ieškovui priklausančių patalpų.

Tarnybos nuomone ieškinį tenkinus ir iškeldinus atsakovus iš ieškovui priklausančių gyvenamųjų patalpų, teismo sprendimo vykdymas turėtų būti atidėtas, kad atsakovė galėtų pasirūpinti vaikais bei užtikrinti jiems gyvenimą būstą. Teismas pažymi, kad siekiant nustatyti šalių interesų pusiausvyrą bylose dėl iškeldinimo iš gyvenamojo būsto, privaloma atsižvelgti į vaikų teisių apsaugą, nes tai yra viešasis interesas, todėl, taikant prievolių teisės normas, jos turi būti derinamos su šeimos teise, kurioje prioritetine pripažįstama vaiko teisių apsauga. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo sprendimo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų vykdymo atidėjimas yra vienas iš nepilnamečio vaiko teisės į būstą apsaugos būdų, taikomų teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1234/2000; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2012). Analogiško pobūdžio bylose teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog racionalus sprendimo vykdymo atidėjimo terminas yra 3-6 mėnesiai (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1993-392/2015, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-862-436/2014). Teismo posėdžio metu Tarnybos atstovė, nurodė, kad atsakovė pokalbio su vaiko teisių apsaugos skyriaus metu specialistams (po 2018 m. gruodžio 7 d. vykusio parengiamojo posėdžio) paaiškino, kad ji jau turi kitas gyvenamąsias patalpas, tačiau jos kol kas nepritaikytos gyventi. Teismas įvertinęs šias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad šiuo metu atsakovė laukiasi (35 nėštumo savaitė), bei išimtinai į atsakovės nepilnamečių vaikų interesus, pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju teismo sprendimo vykdymo atidėjimas yra būtinas, todėl jo vykdymo terminas atidėtinas 6 mėnesiams.

II. Dėl nuostolių atlyginimo

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 1 132,75 Eur nuostolių atlyginimą, skaičiuojant nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 17 d. bei priteisti ieškovo naudai iš atsakovės nuostolių atlyginimą, skaičiuojant kas mėnesį po 172,50 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki atsakovų iškeldinimo.

Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti iš atsakovės nuostolių atlyginimą negautų pajamų forma, t. y. dėl negautų pajamų už nuomą. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-480-687/2016). Negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jos realios, o ne tikėtinos, hipotetinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576-687/2016).

Atsižvelgiant į įstatyme įtvirtinto asmens negautų pajamų atlyginimo teisinio reglamentavimo pagrindinius ypatumus ir teismų teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje įtvirtintas nuostatas, teismas konstatuoja, kad sprendžiant dėl reikalavimo priteisti negautas pajamas teisinio pagrįstumo visais atvejais svarbu nustatyti, ar ieškovo negautos pajamos, jų dydis yra nulemtas atsakovės neteisėtų veiksmų ir ar iš esmės dėl tokių veiksmų nuostolių forma atsirado neigiamų padarinių ieškovui. Gali būti atlyginami tik tie nuostoliai, kurie pagal tų nuostolių, taip pat civilinės atsakomybės prigimtį yra prievolę pažeidusio asmens veiksmų ar neveikimo padarinys, t. y. kurių atsiradimo konkrečiu atveju pakankama priežastis buvo būtent šio asmens elgesys.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Taigi įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Pažymėtina, kad teismas byloje esančius įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad spręsdamas ginčą teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Pažymėtina, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008). Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).

Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti tai, jog šiuo atveju turtas buvo įsigytas varžytinėse. Ieškovui buvo žinoma, kad atsakovė aktyviais veiksmais nesutiko dėl jos turto pardavimo varžytinėse, motyvuodama tais pačiais argumentais, kaip ir atsiliepime pateiktame šioje civilinėje byloje į ieškovo ieškinį, todėl ieškovas galėjo ir turėjo numanyti, kad įsigijus atsakovei priklausantį turtą gali kilti papildomų sunkumų, nes jame gyvena atsakovė su nepilnamečiais vaikais. Byloje neginčytinai nustatyta, kad atsakovės šeima ieškovui priklausančiose patalpose gyvena ir jomis naudojasi neturėdama tam jokio teisinio pagrindo, tačiau matyti, jog buvo vedamos derybos su ieškovo sūnumi dėl šių patalpų nuomos. Ieškovas ieškinyje teigia, kad buvo sutaręs su atsakove už patalpų nuomą 172,50 Eur sumą į mėnesį, tačiau teismas pažymi, kad visgi jokia rašytinė sutartis dėl tokio susitarimo sudaryta nebuvo. Be to, kaip matyti dėl patalpų nuomos su atsakove elektroninėmis žinutėmis bendravo net ne pats ieškovas, tačiau jo sūnus. Duomenų, kad atsakovei pats ieškovas būtų siuntęs oficialius raginimus ar įspėjimus dėl atsakovės šeimos gyvenimo jo įsigytose patalpose, nėra. Ieškovo sūnus ragino atsakovę išsikelti nuo 2018 m. kovo 1 d., tačiau teismo vidiniu įsitikinimu, nors šis terminas buvo beveik trys mėnesiai, įvertinus atsakovės šeiminę padėtį (vaikų amžių), tai, kad atsakovė veda ūkį ir tai, kad praktiškai prašoma buvo išsikelti žiemos sezono metu, šis terminas konkrečiu atveju buvo per trumpas. Iš atsakovės pozicijos, bendravimo su ieškovo sūnumi galima daryti išvadą, kad atsakovė kėlė patalpų nuomos kainos pagrįstumo klausimą, nes atsakovės nuomone ji buvo per didelė, todėl prašė ieškovo sūnaus name įrengti papildomus patogumus (tualetą, dušą). Šiuo atveju 172,50 Eur nuomos patalpų kaina atsakovei buvo nurodyta ieškovo sūnaus, tačiau teismas negali įvertinti tokios kainos pagrįstumo. Teismui nepateikti jokie tokių patalpų (namo) nuomos kainą patvirtinantys įrydymai (panašaus pobūdžio kaimo gyvenvietėje namų nuomos kainos), o tai, kad atsakovė sutiko su tokia ieškovo sūnaus prašoma nuomos kaina, gali būti vertinama, kaip atsakovės sutikimas, neturint jai tuo metu pagal susiklosčiusią situaciją, kito pasirinkimo. Atsakomybę, kad nebuvo sudaryta rašytinė nuomos sutartis iš dalies turėtų prisiimti ir pats ieškovas, kadangi kaip matyti iš teismui pateiktų elektroninių žinučių, ieškovo sūnus buvo suinteresuotas nuomos sutartyje nurodyti kuo mažesnę patalpų nuomos kainą, siekiant mokėti mažesnius mokesčius valstybei. Visos šios aplinkybės lėmė nuomos sutarties nesudarymą, kas atėmė galimybę atsakovei gauti dalį kompensacijos iš Druskininkų savivaldybės administracijos už patalpų nuomą. Taip pat, byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovas įsigydamas nekilnojamąjį turtą jį siekė nuomoti ar kokiu nors kitu būdu gauti iš jo pajamas ar kokia nors kita forma patyrė tiesioginius nuostolius. Ieškovas turėjo visas galimybes nuo turto įregistravimo jo vardu dienos pareikalauti atsakovę išsikelti iš jam priklausančių patalpų, nurodydamas aiškų ir konkretų terminą ir įspėti dėl galimų pasekmių. Ieškovo sūnaus elektroninis susirašinėjimas su atsakove neleidžia teismui daryti kategoriškos išvados, kad šalys buvo konkrečiai sutarę dėl ieškovui priklausančių patalpų 172,50 Eur nuomos kainos, o ir paties ieškovo sūnaus pozicija teikė atsakovei lūkestį, dar kurį laikė nuomos pagrindais gyventi ieškovui priklausančiose patalpose, tačiau jau kaip ir minėta atsakomybę dėl nuomos sutarties nesudarymo turėtų prisiimti ir ieškovas ne tik atsakovė. Įvertinus išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad nenustačius priežastinio ryšio tarp nuostolių atsiradimo ir atsakovų neteisėtų veiksmų, ieškovui neįrodžius, jog patyrė nuostolius ir kad nuostolius patyrė dėl neteisėtų atsakovų veiksmų, tuo pagrindu ieškovo reikalavimas priteisti nuostolių atlyginimą nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 17 d. ir nuostolių atlyginimą nuo ieškinio pateikimo dienos iki sprendimo visiško įvykdymo dienos atmestinas.

III. Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Byloje pagal pateiktus dokumentus ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 75,00 Eur žyminis mokestis už neturtinį reikalavimą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis) ir 25,50 Eur žyminis mokestis už turtinį reikalavimą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis), kitų dokumentų, patvirtinančių ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas į bylą nepateikta. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas iš dalies, t. y. visiškai tenkintinas ieškovo neturtinis reikalavimas dėl iškeldinimo, iš atsakovės ieškovo naudai, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, priteistinas 75,00 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už neturtinį reikalavimą. Taip pat iš atsakovės priteistinos 12,60 Eur išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Ieškovui grąžintina 83,50 Eur už ieškinį permokėto žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 269 ir 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Iškeldinti A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), I. K., gimusią (duomenys neskelbtini), N. K., gimusį (duomenys neskelbtini), A. K., gimusią (duomenys neskelbtini), su visu jiems priklausančiu turtu iš ieškovui J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Sprendimo vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš atsakovės A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovo J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 75,00 Eur (septyniasdešimt penkių eurų 00 ct) žyminį mokestį.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš atsakovės A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12,60 Eur (dvylikos eurų 60 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB Luminor banke Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių banke Nr. LT 32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. LT 74 7400 0000 0872 3870, UAB Medicinos banke Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, įmokos kodas 5660.

Grąžinti ieškovui J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 83,50 Eur (aštuoniasdešimt trijų eurų 50 ct) dydžio žyminį mokestį, sumokėta 2018 m. gegužės 15 d., mokėjimo nurodymu Nr. 15.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.