Alytaus apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. K. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Janė Jakimavičienė, D. K., J. G., akcinė bendrovė (toliau – AB) DNB bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolė J. Jakimavičienė, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2017 m. liepos 28 d. patvarkymu Nr. S-170013065 pareiškėjos skundo netenkino ir skundą kartu su vykdomąją byla Nr. 0052/16/00464 persiuntė Druskininkų miesto apylinkės teismui.

Byla dėl antstolio veiksmų apskundimo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, pareiškėja ir suinteresuoti asmenys yra tinkamai informuoti apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 6 punktas, 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Bylos ir vykdomosios bylos medžiaga nustatyta, kad antstolės J. Jakimavičienės kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0052/16/00464 pagal Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro 2016 m. vasario 26 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 14-877 dėl hipoteka užtikrintos 19 696,03 Eur skolos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo solidariai iš skolininkų A. K. ir D. K. išieškotojui AB DNB bankui (vykd. b. l. 1-7). Vykdant priverstinį išieškojimą antstolė Janė Jakimavičienė 2016 m. gegužės 10 d. areštavo skolininkų įkeistą turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinius (lauko tualetą, šulinį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas), ir 2016 m. rugsėjo 12 d. priėmė patvarkymą Nr. S-160016371, kuriuo paskelbė skolininkams nuosavybės teise priklausančio įkeisto Turto pirmąsias varžytynes (vykd. b. l. 16-17, 35). Antstolė Janė Jakimavičienė, gavusi informaciją, kad varžytynėse nedalyvavo nei vienas dalyvis, 2016 m. spalio 12 d. patvarkymu Nr. S-160018373 pirmąsias varžytynes paskelbė neįvykusiomis ir 2016 m. spalio 31 d. patvarkymu Nr. S-160019223 paskelbė skolininkams nuosavybės teise priklausančio įkeisto Turto antrąsias varžytynes (vykd. b. l. 40, 62). Pareiškėja buvo apskundusi antstolės 2016 m. spalio 31 d. patvarkymu Nr. S-160019223 skelbtas jai priklausančio Turo varžytynes iš esmės tokiais pat, kaip ir šios bylos skundo argumentais, t. y. akcentuodama, kad iš varžytynių parduodamas namas yra pareiškėjos ir jos nepilnamečių vaikų vienintelė gyvenamoji patalpa, tačiau Druskininkų miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-105-970/2017 pareiškėjos skundo dėl antstolės Janės Jakimavičienės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0052/16/00464 netenkino.

Antstolė, tęsdama išieškojimo vykdymą, 2017 m. kovo 30 d. priėmė patvarkymą Nr. S-170005807 dėl turto iš varžytynių pardavimo, 2017 m. gegužės 3 d. patvarkymu Nr. S-170007523 antstolė paskelbė pirmąsias varžytynes Nr. 135988 neįvykusiomis, nes varžytynėse nedalyvavo nė vienas dalyvis. 2017 m. birželio 5 d. patvarkymu Nr. S-170009574 paskelbtos antrosios turto varžytynės Nr. 139409, kurios baigėsi 2017 m. liepos 5 d. (vykd. b. l. 139), pareiškėja apie varžytynių paskelbimą informuota 2017 m. birželio 5 d. pranešimu, kuris išsiųstas registruota pašo siunta bei elektroniniu laišku (vykd. b. l. 132,133), apie varžytynes, jų pabaigą, laimėjusio pasiūlymo kainą – informuota 2017 m. liepos 7 d. (vykd. b. l. 140, 141), todėl su pareiškėjos A. K. teiginiu, kad ji nebuvo tinkamai informuota apie antrąsias varžytynes, teismas neturi pagrindo sutikti.

CPK įtvirtinti specialūs terminai, per kuriuos suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti jų teises ir teisėtus interesus pažeidžiančius antstolio ar notaro veiksmus. CPK 512 straipsnyje nustatyta, kad skundas dėl (antstolio) notarinių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Šių terminų tikslas – sudaryti sąlygas kuo operatyvesniam, ekonomiškesniam (CPK 7 straipsnis) ir realiam teismų bei kitų institucijų ir pareigūnų priimtų sprendimų įvykdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-557/2007). Sprendžiant, ar CPK 512 straipsnyje nustatyti terminai, jeigu jie praleidžiami, gali būti atnaujinami, atsižvelgtina į tai, kad CPK 78 straipsnyje įtvirtinta galimybė atnaujinti praleistus procesinius terminus, jeigu jie praleisti dėl svarbių priežasčių. Tačiau tais atvejais, kai neribota termino atnaujinimo galimybė gali pažeisti didelę reikšmę visuomenei turinčius interesus, civilinių santykių dalyvių teises, įstatyme nustatoma galutinė termino atnaujinimo riba (naikinamasis terminas). Neatlikęs procesinio veiksmo ilgiau, nei nustatyta šios galutinės ribos, asmuo praranda teisę jį atlikti, o terminas jam atlikti nebegali būti atnaujinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 3 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-143/2008). Kasacinis teismas, formuodamas CPK 512 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktiką, nurodė, kad šiame straipsnyje nustatytas dvidešimties dienų terminas, skaičiuotinas nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, gali būti atnaujinamas, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių, o devyniasdešimt dienų terminas, kuris skaičiuojamas nuo skundžiamo veiksmo atlikimo, yra naikinimasis ir, jį praleidus, teismo nebegali būti atnaujinamas. CPK 512 straipsnyje nustatytas devyniasdešimties dienų naikinimasis terminas notaro (antstolio) veiksmams apskųsti vertinamas kaip pakankamas aktyviai ir sąžiningai veikiantiems vykdymo proceso dalyviams sužinoti apie galimus savo teisių pažeidimus ir imtis priemonių šias teises ginti. Kasacinis teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje buvo skundžiami antstolio veiksmai, pažymėjo, kad neinformavimas apie antstolio patvarkymą gali būti pagrindas atnaujinti dvidešimties, bet ne devyniasdešimties dienų terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-578/2014).

Nagrinėjimu atveju, pareiškėja prašo pripažinti neįvykusiomis 2017 m. liepos 5 d. varžytynes, tačiau argumentus teikia iš esmės dėl 2017 m. birželio 5 d. antstolės patvarkymo paskelbti antrąsias varžytynes. Vadovaujantis CPK 604 straipsniu, procesiniai dokumentai, siunčiami vykdymo proceso dalyviams šio Kodekso VI dalyje numatytais atvejais registruotąja pašto siunta, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus CPK numatytus atvejus. CPK 604 straipsnyje įtvirtintos procesinių dokumentų įteikimo prezumpcijos tikslas užkirsti kelią vykdymo proceso dalyvių piktnaudžiavimui, sąmoningai neatsiimant antstolio jiems siunčiamų dokumentų. Pareiškėjai informacija apie antrąsias varžytynes išsiųsta 2017 m. birželio 5 d., pagal minėtą reglamentavimą laikoma, kad dokumentai tinkamai įteikti praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, t. y. 2017 m. birželio 10 d. Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėja per CPK 512 straipsnyje numatytą terminą antstolės patvarkymo paskelbti antrąsias varžytynes neskundė, svarbių aplinkybių atnaujinti terminui nenurodė, todėl laikytina, kad terminas skųsti 2017 m. birželio 5 d. antstolės patvarkymą Nr. S-170009571 skelbti antrąsias varžytynes praleistas.

Areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos CPK 681 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Skolininkui ir išieškotojui suteikta teisė prieštarauti antstolio atliktam įkainojimui. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalis). Iš bylos medžiagos matyti, kad antstolė 2016 m. birželio 20 d. priėmė patvarkymą Nr. S-160010372 dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti, ekspertize nustatyta Turto bendra vertė – 41 600 Eur (ekspertizės akto Nr. 1016-077 santrauka), 2016 m. rugpjūčio 9 d. antstolė priėmė patvarkymą Nr. S-160014602 dėl areštuoto turto įvertinimo, nustatė 33 280 Eur pradinę turto pardavimo kainą, kas atitinka CPK 718 straipsnio nuostatą – 80 procentų CPK 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos kainos. Antstolė teisingai nustatė Turto pradinę kainą antrosiose varžytynėse (24 960 Eur), t. y. nustatė 60 procentų nustatytos Turto kainos (41 600 Eur) (CPK 722 straipsnio 1 dalis). Apie minėtus patvarkymus pareiškėjai pranešta tinkamai. Ginčo atveju faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja CPK 681 straipsnio 3 dalies, 682 straipsnio 2 dalies suteikta teise nepasinaudojo, t. y. prieštaravimų dėl turto įkainojimo ar prieštaravimų antstoliui dėl ekspertizės išvados nereiškė, naikinamąjį 90 dienų terminą apskųsti minėtus aktus praleido, klausimą dėl netinkamai įvertinto turto iškėlė antstoliui paskelbus turto varžytynes, skunde reikalavimo dėl turto vertės nekėlė, o naudojasi kvalifikuota teisininko advokato padėjėjo pagalba. Šios aplinkybes vertintinos kaip skolininkės siekis vilkinti vykdymo procesą.

CPK 721 straipsnio 1 dalis įpareigoja antstolę skelbti antrąsias varžytynes ne vėliau kaip po vieno mėnesio nuo varžytynių paskelbimo neįvykusiomis. Pirmosios varžytynės paskelbtos neįvykusiomis 2017 m. gegužės 3 d. antstolės patvarkymu Nr. S-170007523, antrosios varžytynės paskelbtos 2017 m. birželio 5 d. antstolės patvarkymu Nr. S-170009574. 2017 m. birželio 3–4 d. buvo nedarbo dienos, todėl laikytina, kad antstolė paskelbusi varžytynes 2017 m. birželio 5 d. nepažeidė CPK 721 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino skelbti antrąsias varžytynes, todėl pareiškėjos argumentai dėl varžytynių organizavimo terminų pažeidimo atmestini.

Skunde akcentuojama, kad ginčijamose varžytynėse parduodamas Turtas, kuris yra vienintelis pareiškėjos ir jos nepilnamečių vaikų būstas, todėl taip veikiama priešingai vaikų interesams. Teismas neturi pagrindo sutikti su šiais pareiškėjos argumentais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad aplinkybė, jog asmuo turi nepilnamečių vaikų, nesudaro pagrindo nevykdyti laisva valia prisiimtų prievolių. Jei būtų traktuojama priešingai, tai sukeltų nepageidaujamų socialinių ir ekonominių padarinių, nes asmenims, turintiems nepilnamečių vaikų, būtų sunku gauti kreditą ar kitas finansines paslaugas, nes finansų įstaigų, norinčių kredituoti tokius asmenis, rinkoje sumažėtų. Be to, taip būtų pažeidžiami kreditoriaus turtiniai interesai (Konstitucijos 23 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Tai, be kita ko, apima ir asmens priedermes, prieš įgyvendinant savo teises, įvertinti iš to kylančių pareigų mastą ir, vertinant ketinimus prisiimti tokias pareigas, būti apdairiam ir rūpestingam. CK 3.192 straipsnyje įtvirtintą tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus tėvai kiek įmanoma turi vykdyti patys ir neperkelti jos kitiems asmenims. Vaikų galimybės augti normaliomis sąlygomis nepriklauso nuo formalaus turto valdymo teisinio statuso. Vaiko teisių apsaugos aspektu svarbiausia, kad vaikui būtų užtikrinta teisė naudotis būstu, o kokiu konkrečiai civiliniu teisiniu pagrindu (nuosavybės, nuomos ar kt.) tai yra užtikrinama, neturi esminės teisinės reikšmės. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4, 11, 13 straipsnių nuostatos dėl prioritetinės vaiko interesų reikšmės, būsto užtikrinimo vaikui negali būti suprantamos kaip draudimas įstatymų nustatyta tvarka realizuoti skolininko, turinčio vaikų, gyvenamąsias patalpas teismo sprendimo vykdymo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012). Įvertinus nurodytą kasacinio teismo išaiškinimą, pareiškėjos argumentai dėl varžytynių tuo pagrindu, kad parduodamas Turtas yra pareiškėjos ir jos nepilnamečių vaikų vienintelis būstas ir ji su vaikais neturi kur išsikelti, atmestini kaip nepagrįsti.

Pažymėtina, kad draudimas nukreipti išieškojimą į gyvenamąjį būstą taikomas tik konkrečiais įstatyme įtvirtintais atvejais (CPK 663 straipsnio 4 dalis), į kuriuos išieškojimas iš įkeisto gyvenamojo būsto pagal hipotekos kreditoriaus reikalavimą nepatenka (CPK 663 straipsnio 5 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad teismo ir antstolio pareiga atsižvelgti į nepilnamečių vaikų interesus nereiškia, kad turi būti paneigiama hipotekos kreditoriaus teisė išieškoti iš įkeisto turto (Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2422-324/2014, 2015 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-208-527/2015). Remiantis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 7 punktu, vaiko teises pirmiausia privalo užtikrinti tėvai ir kiti teisėti vaiko atstovai. Kaip minėta, įstatymo garantuojama vaiko teisė į gyvenamąjį būstą nebūtinai yra siejama su nuosavybės teisės į gyvenamąją patalpą turėjimu, todėl skolininkė, užtikrindama savo nepilnamečių vaikų teisę į gyvenamąjį būstą, gali išnuomoti būstą bei kreiptis į savivaldybę dėl socialinio būsto gavimo.

Pareiškėja taip pat teigia, kad turėjo kito turto, kurį nutraukusi santuoką ketino parduoti ir padengti visus kreditorinius įsiskolinimus bei atlyginti antstoliui vykdymo išlaidas. Pagal CK 4.198 straipsnio 1 dalį, įkeitimas – tai daiktinė teisė į svetimą kilnojamąjį turtą ir turtines teises, kuria užtikrinamas esamo ar būsimo turtinio įsipareigojimo įvykdymas. Kai skolininkas neįvykdo įkeitimo užtikrintos prievolės, kreditoriaus reikalavimas patenkinamas iš įkeistojo daikto vertės, jei ko kita nenustato įstatymas ar sutartis (CK 4.219 straipsnio 1 dalis). Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja kartu su D. K. įkeitė Turtą prievolėms pagal 2007 m. rugsėjo 27 d. kreditavimo sutartį Nr. 0903-2007-27321, sudarytą su AB DNB banku, užtikrinti. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-74-970/2017 A. K. ir D. K. santuoka nutraukta, išspręsti šalių turtiniai klausimai, šioje byloje nagrinėjama skola (jos išieškojimas) minėtu teismo sprendimu pripažinta solidaria abiejų buvusių sutuoktinių prievole. Hipotekos lakšte, kuriuo įkeistas Turtas, turto realizavimo eilė nenustatyta, šiuo hipotekos sandoriu kitas, pareiškėjai ar D. K. priklausantis turtas, neįkeistas (vykd. b. l. 2-5). Teisės aktuose draudimo išieškoti iš įkeisto turto nenustatyta, o duomenų, kad kreditorius AB DNB bankas ir skolininkė A. K. sutartimi būtų nustatę kitokias taisykles, nei įtvirtinta CK 4.219 straipsnio 1 dalyje, byloje nėra. Taigi, nagrinėjamu atveju, kreditorius, suteikęs finansavimą ir prievolių įvykdymą užsitikrinęs įkeitimu, turėjo pagrindą tikėtis, kad jis, skolininkams nevykdant sutartinių įsipareigojimų, galės pasinaudoti savo, kaip įkaito turėtojo, teisėmis. Priešingu atveju, įkeitimas neatliktų savo pagrindinės funkcijos – efektyviai apsaugoti kreditoriaus interesus. Pažymėtina, kad vykdymo proceso tikslas yra kuo greičiau ir ekonomiškiau įstatymų nustatyta tvarka įvykdyti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-712/2013) ir reiškia operatyvų (efektyvų ir per protingą laiką), laikantis CPK nustatytų terminų, skolininko turto realizavimą, siekiant padengti kreditoriaus reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2015). Jeigu prievolė yra užtikrinta įkeitimu (hipoteka), tai skolininkui neįvykdžius tokios prievolės kreditorius įgyja teisę savo reikalavimus patenkinti iš įkeisto turto pirmiau už kitus kreditorius, ir tik tokiu atveju, jei pardavus įkeistą turtą gautos sumos nepakanka kreditoriaus reikalavimams patenkinti, jis gali reikalauti išieškojimo iš skolininko kito turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2008), t. y. hipotekos kreditoriaus teisė į reikalavimo patenkinimą bendra tvarka iš kito, t. y. neįkeisto, turto atsiranda tik tada, kai realizavus įkeistą turtą jo nepakanka reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2004, 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010). Atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą bei susiformavusią teismų praktiką darytina išvada, kad išieškojimas iš kito skolininkės turimo turto gali būti vykdomas tik tuomet, kai nepakanka lėšų skoliniams įsipareigojimams padengti iš įkeisto turto. Tuo pagrindu, pripažintina, kad antstolės veiksmai, skelbiant varžytynes hipotekos teise įkeistam Turtui, yra pagrįsti ir teisėti.

Be to, pareiškėja skunde teigia, jog yra pateikusi kreditoriaus rašytinį patvirtinimą, kad jis sutinka, jog turto iš varžytynių pardavimas būtų sustabdytas iki bus įstatymo nustatyta tvarka nutraukta pareiškėjos santuoka. Prieš teismo posėdį pateiktame paaiškinime A. K. prašo šį sutikimą išreikalauti iš kreditoriaus, tačiau kreditorius (suinteresuotas asmuo) atsiliepime į skundą nurodo priešingai, kad pareiškėja 2017 m. birželio 12 d. pateikė suinteresuotam asmeniui AB DNB bankas prašymą atidėti įkeisto turto pardavimą, kuris banko 2017 m. birželio 16 d. raštu buvo netenkintinas, ir bankas informavo pareiškėją, kad nesutinka sustabdyti vykdymo procesą, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą išreikalauti iš kreditoriaus rašytinį patvirtinimą apie jo sutikimą dėl turto iš varžytynių sustabdymo. Taip pat pareiškėja pateiktame prieš pat teismo posėdį prašyme prašo išreikalauti skolininkės A. K. vykdomąją bylą, kurioje A. K. yra išieškotoja, vykdomosios bylos numeris nenurodytas. Šis prašymas taip pat netenkintinas, nes prašoma išreikalauti vykdomoji byla nėra susijusi su nagrinėjamu skundu.

Varžytynių atšaukimo ar jų paskelbimo neįvykusiomis pagrindai nurodyti CPK 703 ir 717 straipsniuose. CPK 703 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu iki varžytynių pabaigos paaiškėjo CPK 602 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos aplinkybės, taip pat jeigu iki varžytynių pabaigos patenkinami išieškotojo reikalavimai ir apmokamos visos vykdymo išlaidos ir kitais atvejais, kai paaiškėjo aplinkybės, dėl kurių varžytynės negali būti vykdomos CPK nustatyta tvarka, antstolis savo patvarkymu gali varžytynes atšaukti. CPK 717 straipsnyje įtvirtintas baigtinis varžytynių paskelbimo neįvykusiomis pagrindų sąrašas, ir dėl kitų priežasčių varžytynės neįvykusiomis negali būti paskelbtos. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatęs, kad pareiškėja prašo pripažinti varžytynes neįvykusiomis, tačiau nenurodo CPK 717 straipsnyje nurodytų pagrindų, dėl kurių antstolis turėjo varžytynes paskelbti neįvykusiomis, o skundo argumentai iš esmės yra dėl kitų antstolio veiksmų, kurių apskundimo terminus pareiškėja yra praleidusi, sprendžia, jog pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017 m. rugpjūčio 30 d. pažyma Nr. NTP-7-8820 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma pareiškėjos atstovės patirtos bylinėjimosi išlaidos. Kadangi skundas netenkintinas, pareiškėja atleista nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo 100 procentų, todėl šios išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos A. K. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0052/16/00464 grąžinti antstolei Janei Jakimavičienei.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Druskininkų miesto apylinkės teismą.