- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-23
- Bylos Nr.
- e2A-1155-803/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00834-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Inga Staknienė
- Atsakovas
- N. V.
- Ieškovas
- Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- S. V.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Ingos Staknienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo N. V. (N. V.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. vasario 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ieškinį atsakovui N. V. (N. V.) dėl paveldėjimo teisės perleidimo sandorio pripažinimo neteisėtu ir daiktinių teisių įregistravimo, tretieji asmenys byloje: S. V. (S. V.) ir antstolė T. G..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė nustatyti, kad atsakovo paveldėjimo teisių perleidimo sandorio dalis, kuria atsakovas padovanojo savo paveldėjimo teises tėvui S. V., yra negaliojanti ir taikyti restituciją: įpareigoti atsakovą jam grąžintą turtą įregistruoti savo vardu, nustatyti, kad, atsakovui neįvykdžius per teismo nustatytą terminą teismo įpareigojimų, ieškovė turi teisę atlikti visus būtinus veiksmus, t. y. kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tam, kad VĮ „Registrų centras“ būtų įregistruota atsakovo nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą atsakovo lėšomis. Nurodė, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-460-576/2009 buvo patenkintas ieškovės civilinis ieškinys, priteisiant jai iš atsakovo 3 705,70 Lt (1 073,24 Eur) žalos atlyginimo.
2. Teismas 2010 m. sausio 26 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. 1-460-576/09 dėl priteistos 1 073,24 Eur skolos iš atsakovo išieškojimo ieškovei. Ieškovė vykdomąjį raštą pateikė antstolei, kuri nuo 2010 m. balandžio 26 d. vykdo išieškojimą iš atsakovo vykdomojoje byloje Nr. 0045/10/00595. Antstolė nustatė, kad atsakovo motina L. V. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo butą ir šią nuosavybės teisę 2016 m. balandžio 2 d. įregistravo. L. V. mirė (duomenys neskelbtini). Atsakovas su broliu V. V. ir tėvu S. V. kreipėsi į notarą, 2022 m. vasario 3 d. buvo užvesta paveldėjimo byla, pagal kurią atsakovas pretendavo į 3/8 dalį palikimo arba 3/16 dalį palikėjos buto.
3. Atsakovas 2022 m. vasario 3 d. padovanojo savo paveldėjimo teisę į turtą ir turtines teises tėvui S. V. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi, patvirtinta notaro. Notaras 2022 m. balandžio 25 d. išdavė S. V. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, pagal kurį buvo įregistruota nuosavybės teisė į paveldėtą turtą. Atsakovas gyvena tėvui priklausančiame bute, pagal Gyventojų registro duomenis ten yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Atsakovui perleidus nuosavybės teisę į turtą, buvo pažeisti ieškovės interesai, nes neliko galimybės nukreipti išieškojimo į paveldėtą turtą, siekiant įvykdyti teismo 2010 m. sausio 26 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-460-576/09. Kito turto, kuris galėtų būti realizuotas, atsakovas neturi.
4. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdį atsakovas buvo informuotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
5. Trečiasis asmuo antstolė T. G. nurodė, kad nuo 2010 m. balandžio 26 d. vykdo vykdomąją Nr. 0045/10/00595 pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. sausio 26 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-460-576/09 dėl 1 073,24 Eur žalos išieškojimo iš atsakovo ieškovei. Vykdymo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė atsakovo motina, po kurios mirties liko nekilnojamasis turtas, t. y. ½ dalis buto. Šį nekilnojamąjį turtą 2022 m. vasario 3 d. kartu su kitais įpėdiniais – broliu ir tėvu – paveldėjo atsakovas, kuris padovanojo savo paveldėjimo teisę į turtą ir turtines teises savo tėvui paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi, 2022 m. vasario 3 d. patvirtinta notaro. Paveldėjimo teisių perleidimo sutarties sudarymo metu atsakovas pretendavo į 3/8 dalį palikimo (arba 3/16 dalį palikėjos buto). Atsakovo veiksmai, kuriais jis perleido paveldėjimo teises, pripažinti nesąžiningais ir neteisėtais, nes tokiu būdu atsakovas bandė išvengti skolos išieškojimo. Dėl to, siekiant apsaugoti ieškovės, kaip kreditorės, interesus pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio nuostatas paveldėjimo teisės perleidimo sutartis pripažintina negaliojančia.
6. Trečiasis asmuo S. V. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį jis informuotas CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. vasario 21 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, pripažino atsakovo N. V. paveldėjimo teisių perleidimo sandorio dalį, kuria atsakovas padovanojo savo paveldėjimo teises tėvui S. V., negaliojančia ir taikė restituciją. Pripažino negaliojančia Šalčininkų rajono 2-ojo notaro biuro notarės Ž. B. patvirtintą 2022 m. vasario 3 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), 3/8 dalyje palikimo (arba 3/16 dalyje palikėjos buto). Nukreipė atsakovo N. V. skolų valstybei, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos, išieškojimą vykdomosiose bylose į nekilnojamąjį turtą, paveldėtą po L. V. mirties (duomenys neskelbtini), valdomą trečiojo asmens S. V., – į 3/8 dalis palikimo (arba 3/16 dalis palikėjos buto). Įpareigojo atsakovą N. V. per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti visus būtinus veiksmus – kreiptis į notarą su visais reikalingais dokumentais dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tam, kad VĮ „Registrų centras“ būtų įregistruota skolininko nuosavybės teisė į turtą. Neįvykdžius įpareigojimo, leido išieškotojai Valstybinei ligonių kasai atlikti visus būtinus veiksmus – kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tam, kad VĮ „Registrų centras“ būtų įregistruota N. V. nuosavybės teisė į 3/8 dalis palikimo (arba 3/16 dalis palikėjos buto) skolininko lėšomis. Priteisė valstybei iš atsakovo N. V. 24,00 Eur žyminio mokesčio, 33,20 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
8. Teismas nustatė, kad atsakovas iki ginčijamo sandorio sudarymo 2022 m. vasario 3 d. ieškovei buvo skolingas 1 073,24 Eur. Dėl to byloje įrodyta pirmoji actio Pauliana sąlyga, t. y. ieškovė įrodė savo neabejotiną, galiojančią reikalavimo teisę bei savo teisės atsiradimą iki ginčijamo sandorio sudarymo. Ginčijamu sandoriu iš esmės buvo pažeista išieškotojos teisė patenkinti reikalavimus iš skolininko turto. Atsakovas yra nemokus, duomenų apie jo darbovietę, gaunamas pajamas nenustatyta. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovas būtų pradėjęs mokėti skolą, pateikęs prašymą mokėti skolą dalimis, informavęs antstolę apie savo darbovietę, apie turimą turtą ir pan. Atsakovo skola nesumokėta nuo 2010 m. Atsisakius palikimo, sumažėjo turto, iš kurio būtų galima išieškoti įsiskolinimą. Atsakovas yra išvykęs į (duomenys neskelbtini). Dėl to teismas padarė išvadą, kad atsakovas tikslingai siekė sudaryti sandorį nuo palikimo atsisakymo po motinos mirties, kad apsunkintų išieškotojos, kaip kreditorės, teises išsiieškoti skolą iš paveldėto turto.
9. Atsisakydamas palikimo po motinos mirties, atsakovas turėjo skolą ieškovei. Byloje nėra įrodymų, kad tokie atsakovo veiksmai buvo nulemti kokio nors būtinumo, todėl toks laisvas atsakovo apsisprendimas nepriimti palikimo, vertintinas kaip siekimas išvengti skolų išieškojimo. Darytina išvada, kad nebuvo būtinumo skolininkui nepriimti atsiradusio palikimo po motinos mirties. Pagal CK 6.67 straipsnio 1 punktą preziumuojama, kad skolininkas buvo nesąžiningas, jeigu sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais. Atsakovas yra trečiojo asmens S. V. sūnus. Nesąžiningumo prezumpcija byloje nebuvo paneigta. Darytina išvada, kad atsakovas buvo nesąžiningas ir žinojo, jog atsisakius palikimo, antstolė negalės išsiieškoti iš jo skolos, dėl to nukentės išieškotojos interesai.
10. Ginčijamas sandoris sudarytas 2022 m. vasario 3 d., ieškovė teismui ieškinį pateikė 2022 m. liepos 18 d., todėl ieškinys pareikštas nepraleidus teisės aktuose nustatyto termino. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, pripažino, kad atsakovo vienašalis sandoris, kuriuo jis atsisakė jam priklausančios pagal įstatymą palikimo dalies po motinos mirties, pažeidė išieškotojos teises, nes antstolė negalės nukreipti išieškojimo į šį turtą. Atsakovo galimybės vykdyti savo prievoles išieškotojai reikšmingai pasunkėjo. Byloje neįrodyta, kad atsakovas privalėjo nepriimti palikimo. Atsakovo atsisakymas nuo palikimo pažeidė išieškotojos teises ir skolininkas apie tai žinojo. Atsakovui nepriėmus palikimo, turtą paveldėjo trečiasis asmuo, t. y. vienašalis sandoris sudarytas artimo giminaičio, tėvo, naudai (CK 6.66 straipsnio 2 dalis, 6.67 straipsnio 1 punktas). Dėl to atsakovo 2022 m. vasario 3 d. vienašalis sandoris (atsisakymas priimti palikimą) pripažintinas negaliojančiu nuo jo sudarymo dienos.
11. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalį prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti pateikia nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo. Atsakovui nesant paveldėto turto savininku, antstolė negalės nukreikti skolos išieškojimo į šį atsakovo turtą. Dėl to teismas įpareigoja atsakovą atlikti visus būtinus veiksmus – kreiptis į notarą su visais reikalingais dokumentais dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tam, kad VĮ „Registrų centras“ būtų įregistruota skolininko nuosavybės teisė į turtą, o neįvykdžius įpareigojimo, leisti išieškotojai atlikti visus būtinus veiksmus – kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tam, kad VĮ „Registrų centras“ būtų įregistruota atsakovo nuosavybės teisė į nurodytą nekilnojamąjį turtą skolininko lėšomis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
12. Atsakovas N. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. vasario 21 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Ieškovė nepateikė teismui atsakovo ir trečiojo asmens S. V. 2022 m. vasario 3 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties, nors pagrindinis ieškovės reikalavimas buvo pareikštas būtent dėl šio sandorio pripažinimo negaliojančiu. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Teismas turi procesinę pareigą tinkamai paskirstyti įrodinėjimo naštą bylos baigtimi suinteresuotiems proceso dalyviams. Teismo sprendimas turi būti pagrįstas tinkamu įrodymų ištyrimu ir bylai reikšmingų aplinkybių konstatavimu. Ieškovei pateikus tik Testamento registro išrašą, o teismui neišreikalavus ginčijamos sutarties, šis sandoris nebuvo tinkamai išanalizuotas bei įvertintas. Nei atsakovas, nei trečiasis asmuo S. V. neturėjo galimybės susipažinti su ginčijama sutartimi, todėl buvo pažeistos jų teisės susipažinti su visais ieškovės teikiamais duomenimis, kuriais yra grindžiamas ieškinys.
12.2. Actio Pauliana suteikia teisę kreditoriui ginčyti skolininko su trečiaisiais asmenims sudarytus sandorius, todėl teismai turi užtikrinti kreditoriaus, skolininko ir jo turtą įsigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrą. Įstatymuose nėra numatyta galimybė atsisakyti nuo palikimo kito asmens naudai. Palikimas yra arba priimamas, arba nuo jo atsisakoma. Dėl to atsakovas su broliu, sudarydami su savo tėvu paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, faktiškai išreiškė savo valia atsisakyti nuo palikimo. Iš esmės byloje yra sprendžiamas klausimas dėl turto dalies, kuri nuosavybės teise nepriklauso atsakovui. Atsakovas neprisidėjo prie palikimo pagerinimo darbais, neinvestavo lėšų į buto remontą. Butas yra jo tėvų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis turtas ir priklauso išimtinai jo tėvui. Atsakovas nebuvo pranešęs tėvui apie savo prievoles tretiesiems asmenims. Taigi atsakovas ir trečiasis asmuo elgėsi sąžiningai.
12.3. Pagal CK 6.66 straipsnį ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus interesus ir teises. Ieškovės pateikti duomenys neatskleidžia, kokia buvo atsakovo turtinė padėtis reikalavimo teisės atsiradimo dieną, koks turtas priklauso atsakovui, kokių kitų įsipareigojimų turėjo atsakovas, ar atsakovas nors iš dalies mokėdavo skolas kitiems kreditoriams. Atsakovas šiuo metu yra išvykęs į (duomenys neskelbtini), kurioje turi nuolatinę darbo vietą. Taigi ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė savo reikalavimo pagrįstumo.
12.4. Teismas nepasisakė dėl notaro 2022 m. gegužės 25 d. išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo. Nepripažinus šio liudijimo negaliojančiu, teismo sprendimas nesukurs teisinių pasekmių proceso šalims, nes trečiojo asmens S. V. nuosavybės teisės į 3/8 dalis palikimo atsirado pagal 2022 m. gegužės 25 d. paveldėjimo teisės liudijimą, o ne pagal 2022 m. vasario 3 d. paveldėjimo teisės dovanojimo sutartį. Palikimo turinį sudarančiu turtu, kaip nuosavybės teisės objektu, įpėdinis gali disponuoti tik po to, kai notaras išduoda paveldėjimo teisės liudijimą. Atsakovui paveldėjimo teisės liudijimas išduotas nebuvo, todėl atsakovas negalėjo disponuoti palikimą sudarančiu turtu, kaip nuosavybės teisės objektu. Dėl to nėra teisinio pagrindo tvirtinti, kad atsakovas, perleidęs paveldėjimo teises savo tėvui, pažeidė ieškovės teises ir interesus.
12.5. Teismas turėjo pasiūlyti ieškovei patikslinti ieškinį ir trečiojo asmens S. V. procesinę padėtį pakeisti į atsakovo, taip pat trečiuoju asmeniu į bylą įtraukti V. V.. Ginčijama 2022 m. vasario 3 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartis buvo sudaryta tarp dovanotojų atsakovo ir V. V. bei apdovanotojo trečiojo asmens S. V.. Pagal šį sandorį notaras 2022 m. gegužės 25 d. išdavė paveldėjimo teisės liudijimą, kuris sukūrė teises ir pareigas atsakovui, V. V. ir trečiajam asmeniui S. V.. V. V. taip pat yra ginčijamos paveldėjimo teisės dovanojimo sutarties šalis, todėl turėjo būti įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė Valstybinė ligonių kasa nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Atsakovas nepagrįstai apeliaciniame skunde remiasi aplinkybe, kad ieškovė nepateikė 2022 m. vasario 3 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties. Atsakovo sprendimą nepriimti palikimo ir sutarties su trečiuoju asmeniu S. V. sudarymo faktą patvirtina ieškovės pateiktas Testamentų registro išrašas. Taigi teismas išnagrinėjo tik į bylą pateiktus įrodymus. Valstybės registro duomenys laikytini teisingais ir išsamiais, kol nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovas nenurodė, kad kurie nors Testamentų registro išrašo duomenys būtų neteisingi. Atsakovas ir trečiasis asmuo S. V. galėjo susipažinti su visais byloje esančiais įrodymais. Aplinkybė, kad nei atsakovas, nei trečiasis asmuo S. V. neturėjo galimybės susipažinti su ginčijama sutartimi, yra nepagrįsta, nes būtent atsakovas su trečiuoju asmeniu ir sudarė ginčijamą sandorį. Akivaizdu, kad sutarties turinys jiems žinomas ir jie patys galėjo šią sutartį pateikti teismui.
13.2. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad jis buvo sąžiningas, sudarydamas ginčijamą sutartį. Atsakovas sudarė paveldėjimo teisės dovanojimo sutartį – neatlygintinį sandorį. Pagal CK 6.66 straipsnio 2 dalį sutartis, kaip neatlygintinis sandoris, gali būti pripažinta negaliojančia nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo, todėl atsakovo argumentai dėl trečiojo asmens sąžiningumo yra nereikšmingi ir nevertintini. Atsakovas daugiau nei dešimt metų žino apie Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 28 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-46-576/09, kuriuo iš jo ieškovei buvo priteistos nukentėjusio asmens gydymo išlaidos, vykdomojo rašto išdavimą ir tai, kad antstoliui nepavyksta išieškoti teismo priteistos sumos. Taigi atsakovas žinojo, kad jam atsisakius palikimo, antstolis negalės išieškoti iš jo skolos, todėl nukentės išieškotojos interesai.
13.3. Atsakovo nesąžiningumą įrodo ir aplinkybė, kad jis iki šiol nededa jokių pastangų skolai atlyginti bent iš dalies. Atsakovas stengiasi, kad žalos atlyginimo išieškojimas būtų neįmanomas. Atsakovas nei antstoliui, nei teismui nepateikė jokios informacijos apie savo galimybes atlyginti skolą, turimą turtą ir naudojasi tuo, kad Lietuvoje nėra jokios antstoliui prieinamos oficialios informacijos apie jo turtinę padėtį. Apeliaciniame skunde atsakovas nepateikė jokių argumentų ir aplinkybių, kurios pagrįstų jo sąžiningumą, sudarant sutartį. Dėl to teismas teisingai nustatė, kad atsakovas, sudarydamas sutartį, buvo nesąžiningas.
13.4. Atsakovas nepagrįstai remiasi aplinkybe, kad byloje nebuvo ginčijamas notaro 2022 m. gegužės 25 d. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Atsakovui paveldėjimo teisės liudijimas išduotas nebuvo ir atsakovas negalėjo disponuoti turtu, nes jis pats aktyviais veiksmais užkirto tam kelią, atsisakydamas paveldėjimo teisės. Teismas išsprendė klausimus, susijusius su paveldėjimo teisės liudijimo išdavimu, įpareigodamas atsakovą atlikti reikalingus veiksmus – kreiptis į notarą su visais reikalingais dokumentais dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tam, kad VĮ „Registrų centras“ būtų įregistruota skolininko nuosavybės teisė į turtą.
13.5. Ieškovė nereiškė reikalavimo trečiajam asmeniui S. V., todėl jis neatitinka atsakovo procesinio statuso. Ieškovė neturi reikalavimo teisės V. V. ir jo sandorio dalis (paveldėjimo teisių dovanojimas) nėra ginčijama. Nagrinėjamos bylos išsprendimas V. V. teisėms arba pareigoms įtakos neturi ir neturės. Teismas sprendimu pripažino negaliojančiu tik atsakovo paveldėjimo teisių dovanojimo sandorį. Todėl V. V. neatitinka nei atsakovo, nei trečiojo asmens statuso ir į bylą buvo neįtrauktas pagrįstai.
14. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą trečiasis asmuo antstolė T. G. prašo procesinį sprendimą priimti teismo nuožiūra pagal ištirtas aplinkybes ir teisinius argumentus. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Antstolė nuo 2010 m. balandžio 26 d. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0045/10/00595 pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. sausio 26 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-460-576/09 dėl 1 073,24 Eur žalos išieškojimo iš atsakovo ieškovei, taip pat 12 kitų vykdomųjų bylų dėl skolų išieškojimo iš atsakovo. Vykdymo metu yra reguliariai atliekamos užklausos ir tikrinama atsakovo turtinė padėtis, bet nuo 2010 m. išieškoti teismo priteistos žalos nepavyko, nes skolininkas nedirba, registruoto nekilnojamojo, kilnojamojo turto neturi, iš areštuotų sąskaitų lėšų negauta, pats skolininkas įmokų nemoka. Priverstinio išieškojimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė skolininko motina, po kurios mirties liko nekilnojamasis turtas.
14.2. Susipažinus su Testamentų registro išrašu, nustatyta, kad skolininkas, kaip pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą, kreipėsi į notarą ir pareiškimu priėmė palikimą po motinos mirties. Tačiau tą pačią dieną, 2022 m. vasario 3 d., atsakovas sudarė sandorį ir savo įgytas teises į motinos palikimą perleido tėvui S. V.. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad teismui nebuvo pateikta duomenų apie jo turtinę padėtį. Antstolė pateikė visą vykdomosios bylos medžiagą, kurioje yra duomenys, kad atsakovas jokio registruoto turto neturi, iš areštuotų banko sąskaitų lėšų negauta, nedirba, skola nemokėta. Atsakovas teismui nenurodo jokių duomenų apie savo turtinę padėtį, turimą turtą ir pajamas.
14.3. Teisė į palikimą po motinos mirties skolininkui priklauso pagal įstatymą, nepriklausomai nuo to, ar skolininkas iki palikimo atsiradimo prisidėjo prie paveldėtino turto atsiradimo, pagerinimo, priežiūros ar pan. Paveldėjimo teisių perleidimo sutarties sudarymo metu skolininkas perleido teisę į 3/8 dalis palikimo (arba 3/16 dalis palikėjos buto), nors tai buvo vienintelis skolininko turtas, iš kurio buvo galimas skolos išieškojimas. Darytina išvada, kad, perleisdamas turtines teises į palikimą, atsakovas pablogino savo turtinę padėtį ir taip pažeidė kreditoriaus interesus. Tokie veiksmai, kuriais skolininkas perleido paveldėjimo teises, laikytini nesąžiningi ir neteisėti, nes tokiu būdu skolininkas bandė išvengti skolos išieškojimo. Dėl to paveldėjimo teisės perleidimo sutartis turi būti pripažinta negaliojančia ir taikoma restitucija.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
15. Apeliacijos objektas yra paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties pripažinimas negaliojančia actio Pauliana (Pauliano ieškinys) pagrindu. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-460-576/2009 buvo patenkintas Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys ir iš atsakovo priteista 3 705,70 Lt (1 073,24 Eur) ieškovei. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010 m. sausio 26 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. 1-460-576/09 dėl 3 705,70 Lt (1 073,24 Eur) skolos išieškojimo iš atsakovo išieškotojai Valstybinei ligonių kasai. Ieškovė šį vykdomąjį raštą 2010 m. balandžio 23 d. pateikė antstolei, kuri pradėjo vykdomąją bylą Nr. 0045/10/00595.
16. Antstolė, 2010 m. balandžio 26 d. patvarkymu priėmusi ieškovės vykdomąjį raštą vykdyti, periodiškai, kiekvienais metais atlikdavo atsakovo turto, į kurį galimą būtų nukreipti išieškojimą, paiešką, tačiau teismo priteistos 1 073,24 Eur skolos išieškoti iš atsakovo nepavyko. Antstolė nustatė, kad (duomenys neskelbtini) mirė atsakovo motina, L. V., kuri nuosavybės teise buvo įgijusi butą. Mirusios L. V. palikimą 2022 m. vasario 3 d. priėmė atsakovas kartu su savo broliu ir tėvu, taip pat tą pačią dieną, 2022 m. vasario 3 d., atsakovas kartu su broliu perleido savo paveldėjimo teises tėvui. Pagal notaro 2022 m. gegužės 25 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą atsakovo tėvas paveldėjo palikėjos L. V. turtą, kurį sudaro ½ dalis buto. Kadangi pagal įstatymą atsakovas galėjo paveldėti 3/8 dalis palikimo arba 3/16 dalis buto, ieškovė kreipėsi į teismą dėl paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.
Dėl teismo ištirtų įrodymų ir įrodinėjimo pareigos
17. Atsakovas apeliaciniu skundu teigia, kad pirmosios instancijos teismas, neišreikalavęs ginčijamos paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties, netinkamai ištyrė ir įvertino įrodymus, nei atsakovas, nei trečiasis asmuo S. V. neturėjo galimybės susipažinti su ginčijama sutartimi, todėl buvo pažeistos jų teisės susipažinti su ieškovės teikiamais įrodymais, kuriais buvo grindžiamas ieškinys. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atsakovo argumentais.
18. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). CPK 8 straipsnyje nustatyta, kad teismas, bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imasi priemonių, jog byla būtų tinkamai išnagrinėta. Pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys; jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. Teismas, priimdamas sprendimą, įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas byloje ir ar ieškinys yra tenkinamas (CPK 265 straipsnio 1 dalis).
19. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016, 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017). Taigi įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą.
20. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pateikė teismui Testamentų registro išrašą, kuriame įregistruota, kad 2022 m. vasario 3 d. palikėjos L. V. palikimą priėmė S. V., V. V. ir atsakovas, o 2022 m. vasario 3 d. atsakovas ir V. V. perleido paveldėjimo teises S. V., paveldėjimo teisių perleidimo sandorį patvirtino notarė Ž. B., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Notaro 2022 m. gegužės 25 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime nurodyta, kad notarė Ž. B., vadovaudamasi CK 5.13 straipsniu bei 2022 m. vasario 3 d. jos patvirtinta paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), tvirtina, kad įpėdinis S. V. (palikėjo sutuoktinis) paveldi turtą, kurios savininkas yra palikėja L. V., mirusi (duomenys neskelbtini), paveldimą turtą sudaro ½ dalis buto.
21. Testamento registro išrašas ir 2022 m. gegužės 25 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas patvirtina faktines aplinkybes, kad atsakovas 2022 m. vasario 3 d. priėmė savo motinos palikimą ir tą pačią dieną kartu su broliu perleido paveldėjimo teises savo tėvui, taip pat, kad notarė Ž. B. 2022 m. vasario 3 d. patvirtino paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, kuri buvo pagrindas išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į visą palikėjos turtą tik atsakovo tėvui. Taigi šie duomenys patvirtina, kad atsakovas buvo sudaręs ginčijamą paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, taip pat, kad šia sutartimi atsakovo paveldėjimo teisės į mirusios motinos palikimą buvo dovanotos atsakovo tėvui. Nei atsakovas, nei trečiasis asmuo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nepateikė jokių duomenų, galinčių paneigti šių ieškovės pateiktų įrodymų pagrindu nustatytų aplinkybių. Tokių duomenų atsakovas nepateikė ir kartu su apeliaciniu skundu.
22. Įrodymų rinkimas ir teikimas, kaip sudėtinės įrodinėjimo proceso dalys, – šalių pareigos dalykas (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Teismas neturi teisės savo iniciatyva rinkti įrodymus, nebent įstatymas atskirais (specialiais) atvejais suteikia teismui tokią teisę (CPK 178 straipsnio 2 dalis, 376 straipsnio 1 dalis, 414 straipsnio 1 dalis ir pan.). CPK 199 straipsnyje nustatyti rašytinių įrodymų rinkimo būdai yra dalyvaujančio byloje asmens pareigos pateikti įrodymus įgyvendinimo išraiška; įrodymų išreikalavimas yra viena iš teismo bendradarbiavimo su dalyvaujančiais byloje asmenimis formų, siekiant tinkamai išnagrinėti bylą (CPK 8 straipsnis), bet ne teismui perkeliama įrodinėjimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-641/2013). Teisės doktrinoje yra žinoma ir kasacinio teismo praktikoje išplėtota Contra spoliatorem prezumpcija, kuria vadovaujantis, šaliai slepiant, sunaikinant ar atsisakant pateikti įrodymą, laikoma egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-1075/2020; 2017 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-687/2017).
23. Pažymėtina, kad būtent atsakovas ir trečiasis asmuo S. V. yra ginčijamo sandorio šalys, paveldėjimo teisių dovanojimo sutartis buvo sudaryta paties atsakovo valia. Taigi tiek atsakovui, tiek trečiajam asmeniui yra žinomas tiek ginčijamo sandorio turinys, tiek jo sudarymo aplinkybės. Dėl to atsakovas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad buvo pažeistos jo ir trečiojo asmens teisės, nes jie neturėjo galimybės susipažinti su ginčijama sutartimi. Būtent atsakovas turėjo pareigą nagrinėjamoje byloje pateikti teismui ginčijamą 2022 m. vasario 3 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, tačiau šios savo pareigos neįvykdė nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei teikdamas apeliacinį skundą. Dėl to konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, tinkamai išnagrinėjęs visus byloje esančius įrodymus.
Dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų
24. Atsakovas apeliaciniu skundu teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pasiūlyti ieškovei patikslinti ieškinį ir trečiojo asmens S. V. procesinę padėtį pakeisti į atsakovo, taip pat trečiuoju asmeniu į bylą įtraukti V. V., nes jie abu yra paveldėjimų teisės dovanojimo sutarties šalys ir nuo teismo sprendimo priklauso jų teisės ir pareigos. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atsakovo argumentais.
25. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami tokie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.
26. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, yra išaiškinęs, kad absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas pagal šią teisės normą yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu (nutartimi) turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai. Sprendimu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos. Tik kartu egzistuojant šioms dviem sąlygoms, gali būti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-313/2021). Tai, jog teismo sprendime asmuo nurodomas kaip tam tikro santykio subjektas, nekeičiant jo padėties, nesukuriant šiuo konstatavimu jam teisių ir pareigų, negali būti pripažįstama absoliučiu pagrindu naikinti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2010; 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2012).
27. Pažymėtina, kad ieškovė ginčijo ir pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo pripažinta negaliojančia tik paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties dalis, kuria atsakovas padovanojo savo paveldėjimo teises S. V.. Tuo tarpu paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties dalis, kuria atsakovo brolis V. V. perleido tėvui savo paveldėjimo teises liko nepakeista. Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimu nebuvo pakeista V. V. teisinė padėtis, nebuvo jam nustatytos, pripažintos, pakeistos ar panaikintos materialiosios teisės ir pareigos. Atsakovas nepateikė apeliacinės instancijos teismui paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties, taip pat apeliaciniame skunde nenurodė jokios šios sutarties sąlygos, kuri galėtų pavirtinti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų kokios nors įtakos V. V. teisėms ir pareigoms. Dėl to nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų.
28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad dovanojimo sutartis, visų pirma, yra dvišalis sandoris, išreiškiamas dviejų šalių suderinta priešpriešine valia. Dovanojimo sutarties atveju dovanotojas neatlygintinai perduoda apdovanojamajam turtą ar turtinę teisę nuosavybėn, o apdovanotasis išreiškia savo valią dovaną priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293-684/2015). Nagrinėjamoje byloje apdovanotasis asmuo S. V. į bylą buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, taigi pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį turėjo visas šalies procesines teises ir procesines pareigas, išskyrus teisę pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus, atsisakyti ieškinio, pripažinti ieškinį arba sudaryti taikos sutartį.
29. Pažymėtina, kad trečiasis asmuo S. V., jam tinkamai pranešus apie ieškovės ieškinį bei bylos nagrinėjimą teismo posėdyje, neteikė pirmosios instancijos teismui atsiliepimo, nedalyvavo teismo posėdyje bylos nagrinėjimo iš esmės metu, taip pat nepateikė apeliacinio skundo ir nei karto neginčijo savo procesinio statuso bylos nagrinėjimo metu ar paties pirmosios instancijos teismo sprendimo. Pagal CPK 328 straipsnį iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais. Dėl to aplinkybė, kad S. V. byloje dalyvavo tik trečiuoju asmeniu, nėra pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo.
Dėl actio Pauliana taikymo pagrindų
30. Atsakovas apeliaciniu skundu teigia, kad paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi faktiškai išreiškė savo valią atsisakyti nuo palikimo, nes atsakovas neprisidėjo prie palikimo pagerinimo darbais, neinvestavo lėšų į paveldimo buto remontą, o turtas priklausė išimtinai jo tėvui, taip pat atsakovas nebuvo informavęs tėvo apie turimas skolas, todėl šios aplinkybės paneigia nesąžiningumo prezumpciją. Be to, ieškovė nepateikė duomenų apie atsakovo turtinę padėtį ir galimybes sumokėti išieškomą skolą, taigi neįrodė kreditorės teisių pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atsakovo argumentais.
31. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti; sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.
32. Actio Pauliana yra skirtas ginti kreditoriui nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Šio instituto paskirtis yra kompensacinė: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir apsaugoti kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-69-313/2021).
33. Teismų praktikoje aiškinant CK 6.66 straipsnio nuostatas laikomasi pozicijos, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti įstatyme įtvirtintas teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017).
34. Ieškovė ginčijo atsakovo 2022 m. vasario 3 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, kaip pažeidžiančią jos, kaip kreditorės teises, nes atsakovas, perleisdamas savo paveldėjimo teisę į dalį buto, sumažino savo mokumą taip, kad ieškovė neteko galimybės patenkinti savo reikalavimo.
35. Nagrinėjamoje byloje antstolė pateikė pirmosios instancijos teismui vykdomąją bylą Nr. 0045/10/00595, kurios duomenys patvirtina, jog antstolė nuo 2010 m. balandžio 26 d. periodiškai, kiekvienais metais iki pat ginčijamo sandorio sudarymo atlikdavo atsakovo turto, į kurį galimą būtų nukreipti išieškojimą, paiešką. Antstolė nustatė, kad atsakovas niekur nedirba, banko sąskaitose piniginių lėšų ir vertybinių popierių sąskaitų neturi, transporto priemonių, nekilnojamojo turto neturi. Antstolei pavyko 2010 m. išieškoti iš atsakovo tik 83,53 Lt (24,19 Eur), 2012 m. – 138,46 Lt (40,10) ir 3,73 Lt vykdymo išlaidų, t. y. iš viso – 64,29 Eur.
36. Taigi ieškovė pateikė pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas, be palikimą sudarančio buto dalies, daugiau neturi jokio turto, į kurį antstolė galėtų nukreipti skolos išieškojimą, o savanoriškai atsakovas nei karto jokių mokėjimo ieškovei neatliko. Atsakovas 2023 m. kovo 1 d. deklaravo savo išvykimą iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad pagal CPK 179 straipsnio 1 dalies nuostatas būtent atsakovas, teigdamas, kad paveldėjimo teisių perleidimo sandoris nepažeidžia ieškovės, kaip kreditorės teisių, turėjo pareigą pateikti įrodymus, galinčius paneigti vykdomojoje byloje Nr. 0045/10/00595 esančius duomenis, t. y. pateikti duomenis apie turimą turtą bei gaunamas pajamas (duomenys neskelbtini). Tačiau tokių duomenų atsakovas nepateikė, ketinimo ir galimybių savanoriškai sumokėti skolą ieškovei nepagrindė.
37. Pagal CK 6.66 straipsnio 2 dalį neatlygintinas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo. Nagrinėjamoje byloje buvo ginčijamas dovanojimo sandoris, kuris pagal CK 6.465 straipsnio 1 dalį yra neatlygintinas. Dėl to aplinkybė, kad trečiasis asmuo S. V. galimai nežinojo apie atsakovo skolą ieškovei, neturi įtakos sprendžiant klausimą dėl actio Pauliana taikymo ir dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu. Be to, pagal CK 6.67 straipsnio 1 punktą preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas savo paveldėjimo teisę dovanojo savo tėvui. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad butas išimtinai yra jo tėvo nuosavybė, nepaneigia byloje konstatuotos nesąžiningumo prezumpcijos, nes atsakovas nepateikė jokių duomenų, galinčių patvirtinti, kad butas faktiškai buvo jo tėvo asmeninė nuosavybė.
38. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad byloje nebuvo ginčijamas notaro 2022 m. gegužės 25 d. išduotas paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas, nedaro pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojančiu. Ginčijamu teismo sprendimu atsakovas buvo įpareigotas pats kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tam, kad VĮ „Registrų centras“ būtų įregistruota jo nuosavybės teisė į paveldėtą turtą. Pirmosios instancijos teismas išsprendė bylą pagal ieškovės pareikštus reikalavimus. Aplinkybė, kad ieškovė neginčijo notaro 2022 m. gegužės 25 d. paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo, nėra pagrindas netenkinti ieškovės reikalavimo dėl paveldėjimo teisių perleidimo sandorio nuginčijimo bei restitucijos taikymo.
Dėl procesinės bylos baigties
39. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantas, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantas nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
40. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pagal CPK 320 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai; apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Byloje nenustatyta CPK 320 straipsnio pažeidimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
41. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
42. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmestas, jam bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliaciniame procese neatlygintinos. Ieškovė neprašė teismo priteisti jai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų, duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidos apeliaciniame procese ieškovei iš atsakovo nepriteistinos.
43. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
atmesti atsakovo N. V. apeliacinį skundą.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.