Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės, Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) bei Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. J. ir atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos biudžetinės įstaigos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-28522-925/2018 pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai biudžetinės įstaigos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir biudžetinės įstaigos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, biudžetinė įstaiga Lietuvos teismo ekspertizės centras.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs ieškovo A. J. ir atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, apeliacinius skundus, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė pagrindų peržengti apeliacinių skundų ribas.

13. Apeliaciniais skundais iš esmės ginčijamas visas pirmosios instancijos teismo sprendimas, t. y. atsakovė ginčija sprendimą toje dalyje, kurioje buvo priteista turtinė ir neturtinė žala už neteisėtą ieškovo A. J. nuteisimą, o ieškovas A. J. prašo padidinti priteistos 1 500 Eur neturtinės žalos dydį už neteisėtą nuteisimą bei patenkinti atmestus ieškinio reikalavimus – priteisti neturtinę žalą už nepagrįstai per ilgą suėmimą bei per ilgos bendros baudžiamojo proceso trukmės.

14. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog apylinkės teismas, siekdamas tinkamai išnagrinėti byloje reiškiamų reikalavimų pagrįstumą, 2018-11-21 pasireikalavo baudžiamosios bylos Nr. 1-64-493/2011 medžiagą (el. b. t. 2, b. l. 82). Apylinkės teisme baudžiamoji byla Nr. 1-64-493/2011, kurią sudaro 26 tomai, gauta 2018-11-23 (el. b. t. 2, b. l. 83). Kadangi civilinėje byloje ieškovo pateikiami įrodymai didžiąja dalimi yra duomenys iš baudžiamosios bylos Nr. 1-64-493/2011 medžiagos, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinių skundų pagrįstumą, faktines aplinkybes vertins vadovaudamasis baudžiamojoje byloje Nr. 1-64-493/2011 esančiais duomenimis.

15. Analizuojant skundžiamą apylinkės teismo sprendimą (el. b. t. 2, b. l. 92–107) matyti, jog apylinkės teismo sprendimo motyvacija susideda iš reikšmingų civilinei bylai faktinių aplinkybių nustatymo, neteisėto ieškovo nuteisimo bei neteisėtu nuteisimo pagrindu atsiradusios žalos (turtinės, neturtinės) priteisimo vertinimo, dėl taikytos ieškovui kardomosios priemonės – suėmimo – vertinimo laiko aspektu ir motyvai dėl bendros baudžiamosios bylos Nr. 1-64-493/2011 trukmės vertinimo.

16. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Teisingumo ministerijos, apeliaciniu skundu (el. b. t. 2, b. l. 117–121) nesutinka su apylinkės teismo sprendimo dalimi, kuria pripažinta, kad ieškovas 620 dienų (1 metus 8 mėnesius 13 dienų) iš esmės buvo nuteistas neteisėtai ir dėl to jam priteisė 5 774,99 Eur turtinės ir 1 500 Eur neturtinės žalos. Ieškovas ginčija aptariamo apylinkės teismo sprendimo dalį dėl neturtinės žalos dydžio ir už neteisėtą 620 dienų nuteisimą prašo neturtinės žalos dydį padidinti iki 10 250 Eur. Ieškovas taip pat nesutinka ir su apylinkės teismo sprendimo dalimis, kuriomis atmesti ieškinio reikalavimai dėl 20 300 Eur neturtinės žalos už nepagrįstai ilgai taikytą kardomąją priemonę – suėmimą bei atmestas 5 000 Eur reikalavimas priteisti neturtinę žalą už per ilgą bendrą baudžiamosios bylos Nr. 1-64-493/2011 trukmę.

Dėl reikšmingų bylai faktinių aplinkybių analizės

17. Baudžiamosios bylos duomenimis, ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 1-64-493/2011 pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu) buvo pradėtas 2009-05-12 pagal ikiteisminio tyrimo pareigūnų surinktą operatyvinę medžiagą (baudžiamosios bylos (toliau – b. b.) t. 1, b. l. 2–4). Atliekant ikiteisminį turimą, t. y. darant kratas pas įtariamuosius, atliekant daiktų, reikšmingų ikiteisminių tyrimo poėmius, taip pat atliekant įtariamųjų, įskaitant ir laikinai sulaikytų, bei liudytojų apklausas, atliekant kitus ikiteisminio tyrimo veiksmus, pavyzdžiui, slaptą sekimą ar slaptą įtariamųjų pasiklausymą, taip pat gautų daiktinių įrodymų tyrimus buvo nustatyta, kad prie nusikalstamų veikų galimai prididėjęs ir ieškovas A. J. (žr. b. b. tomus Nr. 1–7 (detalesnis ikiteisminio tyrimo metu atliktas informacijos rinkimas civilinėje byloje sprendžiamų reikalavimų (ne)pagrįstumui vertinti neaktualus, todėl plačiau neaptariamas)). Atliekamo ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 1-64-493/2011 Kauno apygardos prokuratūra 2009-06-08 ieškovą (A. J.) pripažino įtariamuoju dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 249 straipsnio 1 dalyje (nusikalstamas susivienijimas) bei BK 260 straipsnio 3 dalyje (neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu) (b. b. t. 8, b. l. 54–55). Iš aptariamo 2009-06-08 nutarimo turinio matyti, jog ieškovas (A. J.), sulaikius kitus įtariamuosius asmenis iš karto pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, todėl buvo paskelbta ieškovo paieška.

18. Ieškovas A. J. buvo sulaikytas 2009-09-18 21 val. 45 min. (b. b. t. 8, b. l. 23, 24). Kauno apygardos prokuratūra 2009-09-19 pateikė Kauno miesto apylinkės teismui prašymą skirti ieškovui kardomąją priemonę – suėmimą, o Kauno apylinkės teismas 2009-09-19 nutartimi skyrė ieškovui A. J. kardomąją priemonę – suėmimą 2 mėnesiams (b. b. t. 8, b. l. 32) (plačiau dėl kardomosios priemonės – suėmimo – taikymo bus pasisakyta kitose procesinio sprendimo dalyse – teisėjų kolegijos pastaba). Ieškovui A. J. pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 249 straipsnio 1 dalyje ir BK 260 straipsnio 3 dalyje, įteiktas 2009-09-19 (b. b. t. 8, b. l. 62–63). Kauno apygardos prokuratūra 2010-04-13 nutarime nutraukė ikiteisminio tyrimo dalį dėl įtarimų, pareikštų ieškovui A. J., pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 2010-04-13 pareiškė naujus įtarimus dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir BK 266 straipsnio 1 dalį (neteisėtas disponavimas pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais)) (b. b. t. 8, b. l. 75–77). Kauno apygardos prokuratūra ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 1-64-493/2011 baigė 2010-05-13 (b. b. t. 11, b. l. 40). Kaltinamasis aktas A. J. surašytas 2010-07-08 (b. b. t. 11, b. l. 105–128).

19. Teisminiam baudžiamosios bylos nagrinėjimui byla perduota 2010-07-10 (b. b. t. 11, b. l. 131–132). Baudžiamoji byla perduota nagrinėti į teisiamąjį posėdį 2010-08-16 (b. b. t. 11, b. l. 172–174). Pirmosios instancijos teismas, t. y. Kauno apygardos teismas baudžiamąją bylą Nr. 1-64-493/2011 išnagrinėjo 2011-12-09 priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį A. J. atžvilgiu pagal BK 249 straipsnio 1 dalį (skirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė) ir BK 266 straipsnio 1 dalį (neteisėtas disponavimas pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais)) (skirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė) bei paskirta galutinė subendrinta 11 metų bausmė, į bausmės laiką įskaitant taikytą sulaikymą ir suėmimą nuo 2009-09-18 iki 2011-12-09 (b. b. t. 18, b. l. 54–140). Ieškovas A. J. 2011-12-30 padavė apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011-12-09 nuosprendžio (b. b. t. 19, b. l. 29–38). Ieškovas (nuteistasis) A. J. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2011-12-09 nuosprendį dalyje dėl nuteisimo pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, aptartoje dalyje priimant išteisinamąją nuosprendį, o likusioje dalyje, kuria ieškovas A. J. buvo nuteistas 3 metų laisvės atėmimo bausme pagal BK 266 straipsnio 1 dalį, pakeisti apkaltinamąjį nuosprendį paskirtą laisvės atėmimo bausmę sušvelninant.

20. Lietuvos apeliacinis teismas 2014-05-29 nuosprendžiu panaikino Kauno apygardos teismo 2011-12-09 nuosprendžio dalį pagal kurią ieškovas A. J. pripažintas kaltu pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir šioje dalyje priėmė naują nuosprendį – ieškovą A. J. išteisino pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios nurodyto nusikaltimo požymių, o bausmę pagal BK 266 straipsnio 1 dalį paliko nepakeistą, taip pat, įskaičius ieškovui A. J. į bausmės laiką sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2009-09-18, A. J. laikė atlikusiu bausmę (b. b. t. 21, b. l. 57–122). Ieškovas A. J. į laisvę buvo paleistas 2014-05-30 (b. b. t. 21, b. l. 146).

21. Vilniaus apygardos prokuratūra 2014-08-18 kasaciniu skundu Lietuvos apeliacinio teismo 2014-05-29 nuosprendį apskundė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, kuriuo prašė panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2014-05-29 nuosprendį ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2011-12-09 nuosprendį (b. b. t. 22, b. l. 62–69). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-02-17 nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2014-05-29 nuosprendį ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui (b. b. t. 22, b. l. 163–181).

22. Lietuvos apeliacinis teismas 2017-01-09 nuosprendžiu ieškovą A. J. išteisino pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios nurodyto nusikaltimo požymių, o bausmę pagal BK 266 straipsnio 1 dalį paliko nepakeistą, taip pat įskaitė ieškovui A. J. į bausmės laiką sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2009-09-18 iki 2011-12-09, ir bausmės laiką, atliktą pagal nuosprendį nuo 2011-12-09 iki 2014-05-30, ir A. J. laikė atlikusiu bausmę (b. b. t. 24, b. l. 96–169). Vilniaus apygardos prokuratūra 2017-04-07 padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2017-01-09 nuosprendžio, kuriame prašė panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2017-01-09 nuosprendį dalyje dėl A. J. išteisinimo pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2011-12-09 nuosprendžio dalį, kuria A. J. buvo nuteistas pagal BK 249 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 11 metų (b. b. t. 25, b. l. 79–84). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017-10-31 nutartimi Vilniaus apygardos prokuratūros kasacinį skundą atmetė ir Kauno apygardos teismo 2011-12-09 nuosprendį bei Lietuvos apeliacinio teismo 2017-01-09 nutartį paliko nepakeistus (b. b. t. 25, b. l. 156–178).

23. Aukščiau aptarti faktiniai duomenys rodo, kad ieškovas A. J. nuo 2009-09-18 iki 2009-09-19 buvo sulaikytas, o nuo 2009-09-19 iki 2011-12-09 ieškovui buvo taikyta kardomoji priemonė – suėmimas. Aptarti duomenys rodo, kad ieškovas A. J. sulaikyme ir suėmime išbuvo iš viso 812 dienų: nuo 2009-09-18 iki 2009-09-19 buvo laikinajame sulaikyme ir nuo 2009-09-19 iki 2011-12-09 buvo suimtas (taikant kardomąją priemonę). Analizuojant Kauno apygardos teismo 2011-12-09 nuosprendžio turinį matyti, kad kardomoji priemonė – suėmimas – buvo palikta iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į aplinkybę, jog po Kauno apygardos teismo 2011-12-09 nuosprendžio paskelbimo ieškovas skirtos kardomosios priemonės panaikinti neprašė.

24. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas į laisvę faktiškai buvo paleistas 2014-05-30, t. y. po Lietuvos apeliacinio teismo 2014-05-29 nuosprendžio priėmimo ir paskelbimo. Bylos duomenys rodo, kad ieškovui laisvė buvo suvaržyta nuo 2009-09-18 iki 2014-05-30 (iš viso 1 715 dienų). Kadangi ieškovui paskirta reali 3 metų laisvės atėmimo bausmė buvo pripažinta teisėta, todėl, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, susiklostė tokia procesinė situacija, kai asmens, kuriam buvo taikyta kardomoji priemonė – suėmimas, laisvė buvo suvaržyta 1 metus 8 mėnesius 12 dienų (arba 618 dienų) ilgiau, nei įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė.

25. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog aptariamu atveju egzistuoja daug individualių aplinkybių, kurios, svarstant civilinės atsakomybės (ne)taikymą valstybei (Lietuvos Respublikai) CK 6.272 straipsnio 1 dalies kontekste, turi būti tinkamai įvertintos visų procesinių veiksmų, atliktų baudžiamojo proceso Nr. 1-64-493/2011 kontekste. Pažymėtina, kad: i) ieškovas buvo kaltinimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 249 straipsnio 1 dalyje ir BK 266 straipsnio 1 dalyje; ii) dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 266 straipsnio 1 dalyje, ieškovas prisipažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu; iii) ieškovo apeliacinis skundas dėl Kauno apygardos teismo 2011-12-09 nuosprendžio dalyje dėl ieškovo nuteisimo pagal BK 266 straipsnio dalį buvo paduotas tik dėl paskirtos 3 metų bausmės sušvelninimo; iv) ieškovas kaltę dėl BK 249 straipsnio 1 dalyje padarytos nusikalstamos veikos neigė nuo ikiteisminio tyrimo pradžios; v) ieškovo laisvė buvo suvaržyta tiek ikiteisminio tyrimo metu (nuo 2009-09-18 iki 2010-07-10), tiek teisminio baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo (nuo 2010-07-10 iki 2011-12-09), tiek nuo Kauno apygardos teismo 2011-12-09 nuosprendžio paskelbimo ir priėmimo iki 2014-05-30, kai buvo priimtas ir paskelbtas Lietuvos apeliacinio teismo 2014-05-29 nuosprendis; vi) ieškovas buvo išteisintas tik dėl BK 249 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, tačiau ne dėl BK 266 straipsnio 1 dalies (dėl kurios taikymo baudžiamojoje byloje ginčo nebuvo, išskyrus konkretaus bausmės dydžio pagal BK 266 straipsnio 1 dalį parinkimą); vii) išteisinus ieškovą pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, ieškovo laisvė buvo suvaržyta 1 metus 8 mėnesius 12 dienų ilgiau, nei buvo įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė.

Dėl atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, apeliacinio skundo

26. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Teisingumo ministerijos, apeliaciniu skundu nesutinka su apylinkės teismo sprendimo dalimi, kuria pripažinta, jog ieškovas neteisėtai buvo nuteistas 620 dienų.

27. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Nei CK, nei kiti įstatymai nedetalizuoja sąvokos neteisėtas nuteisimas turinio.

28. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog ieškovas neginčija aplinkybės, jog pagal BK 266 straipsnio 1 dalį buvo nuteistas pagrįstai, o vien ta aplinkybė, jog ieškovas buvo išteisintas tik pagal vieną iš dviejų BK straipsnių nereiškia, kad baudžiamasis procesas prieš ieškovą buvo pradėtas be teisinio pagrindo. Ieškovas neįrodinėjo, kad buvo nuteistas suklastotų įrodymų pagrindu, ar ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teisėjo (teismo) tyčinių veiksmų pasėkoje, ar padarius kokius nors šiurkščius baudžiamojo proceso pažeidimus ar klaidas. Baudžiamosios bylos eiga ir jos rezultatas rodo, kad baudžiamasis persekiojimas prieš ieškovą (baudžiamojoje byloje Nr. 1-64-493/2011 kaltinamaisiais patraukta 10 asmenų) buvo pradėtas pagrįstai. Vien ta aplinkybė, jog aukštesnės instancijos teismas byloje sutrinktus duomenis įvertino ar teisės normą (BK 249 straipsnio 1 dalį) aiškino kitaip, nei tą darė pirmosios instancijos teismas, nereiškia, kad ieškovas buvo nuteistas neteisėtai.

29. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog: i) išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nepripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti, t. y. išteisinamojo nuosprendžio priėmimas reiškia asmens visišką reabilitavimą baudžiamojo proceso prasme, bet toks nuosprendis, nors ir būdamas reikšminga aplinkybė, nėra pagrindas civilinėje byloje savaime konstatuoti, kad baudžiamasis persekiojimas buvo neteisėtas ab initio (liet. nuo pat pradžių); ii) tai, kad asmuo galiausiai išteisintas, savaime nereiškia, kad jo baudžiamasis persekiojimas buvo neteisėtas ar kitaip „sukompromituotas“; visais atvejais egzistuoja teisėtas valstybės interesas tinkamai vykdyti baudžiamąjį procesą, kuriame turi būti įvertintas pagrįstai įtariamo asmens kaltumas ar nekaltumas, ir užtikrinti sklandžią šio proceso eigą; iii) valstybės civilinės atsakomybės požiūriu išteisinamojo nuosprendžio priėmimas nėra ipso iure (liet. pačia teise, pagal įstatymą) pagrindas pripažinti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Asmens veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu. To paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai yra skirtingi, todėl turi būti įvertintos valstybės civilinei atsakomybei taikyti reikšmingos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393-378/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; taip pat papildomai žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2019-04-03 nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-190-464/2019 30 punktą). Aptartas išaiškinimas reiškia, kad teismas, sprendžiantis dėl valstybės civilinės atsakomybės, turi įvertinti nurodytas aplinkybes civilinę atsakomybę reguliuojančių teisės normų požiūriu pagal civilinio proceso normų nustatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles ir gali prieiti prie priešingos išvados, negu padarytoji baudžiamajame procese.

30. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, viena vertus, vien tai, jog byloje egzistuoja aplinkybė, kad ieškovui laisvė buvo suvaržyta 1 metus 8 mėnesius 12 dienų (arba 618 dienų) ilgiau, nei įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė, nereiškia ieškovo neteisėto nuteisimo. Kita vertus, teisėjų kolegija sutinka, kad be pagrįsto teisinio pagrindo asmens laisvės suvaržyti negalima (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnis). Aptarta aplinkybė (kai asmens laisvė baudžiamajame procese buvo suvaržyta ilgiau, nei paskirta galutinė bausme įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu), kolegijos vertinimu, įgalina svarstyti ar visi baudžiamojo persekiojimo metu atlikti procesiniai veiksmai, ypač kardomosios priemonės – suėmimo – taikymas, buvo pagrįsti ir ar būtini, taip pat kokios konkrečiai priežastys lėmė, kad asmens laisvė buvo suvaržyta ilgiau, nei galutiniu apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirta bausmė, ir ar tokios situacijos pagal egzistuojantį teisinį reguliavimą buvo galima apskritai išvengti. Pastebėtina, jog aptarta situacija gali susiklostyti ir dėl objektyvių priežasčių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos prieš priimant išteisinamąjį nuosprendį.

31. Byloje iš esmės turi būti analizuojamas klausimas, ar baudžiamasis procesas ieškovo atžvilgiu, atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo, teisminio nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ir laikotarpio nuo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio paskelbimo iki apeliacinių skundų dėl pirmosios instancijos teismo išnagrinėjimo stadijų ypatumus, buvo organizuotas tinkamai, taip pat siekiant išvengti ir tokios situacijos, kad asmens laisvė būtų suvaržyta ne ilgiau, nei galutiniu (įsiteisėjusiu) teismo nuosprendžiu paskirta bausmė.

32. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą bei apeliacinius skundus, pastebi, jog, kaip teisingai nurodė Teisingumo ministerija, ieškovo laisvė viso baudžiamojo proceso metu, iki ieškovas buvo paleistas į laisvę 2014-05-30, buvo suvaržyta ieškovui taikius kardomąją priemonę – suėmimą (BPK 120–131 straipsniai, 307 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Nustatyta aplinkybė indikuoja teisėjų kolegiją ištirti kardomosios priemonės – suėmimo, kuris tęsėsi nuo 2009-09-19 iki 2014-05-30, o dalis jo įskaityta į paskirtą bausmę, skyrimo ir pratęsimo aplinkybes.

33. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinis teismas, nagrinėdamas bylas, kuriose sprendžiamas kardomosios priemonės – suėmimo – pagrįstumas civilinės teisės prasme pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį sprendė situacija, kuomet asmeniui kardomoji priemonė – suėmimas – buvo taikomas 821 dieną (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-02 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-687/2018 60 punktą). Kasacinis teismas vertino, jog 821 diena suėmimo gali būti traktuojama kaip ilga ir rodanti itin svaraus pagrindimo būtinybę.

Dėl taikytos kardomosios priemonės – suėmimo – (ne)pagrįstumo

34. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aukščiau nustatytas faktines aplinkybes, ieškovo laisvės suvaržymą (suėmimą) chronologiją pagal baudžiamojo persekiojimo stadijas gali suskirstyti į keturis etapus: pirmas etapas – laikino sulaikymo laikotarpis nuo 2009-09-18 iki 2009-09-19; antras etapas – suėmimo laikotarpis nuo 2009-09-19 iki 2010-07-10, kuomet baudžiamoji byla buvo perduota teisminiam nagrinėjimui; trečias etapas – suėmimo laikotarpis nuo 2010-07-10, kai byla buvo perduota teisminiam nagrinėjimui, iki 2011-12-09, kai buvo priimtas ir paskelbtas Kauno apygardos teismo (pirmosios instancijos teismo) 2011-12-09 nuosprendis bei; ketvirtasis etapas – laikotarpis nuo Kauno apygardos teismo 2011-12-09 nuosprendžio paskelbimo ir priėmimo iki 2014-05-30, kai buvo priimtas ir paskelbtas (bei įvykdytas) Lietuvos apeliacinio teismo 2014-05-29 nuosprendis. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad būtinoji (lot. sine qua non) suėmimo (sulaikymo) teisėtumo sąlyga yra pagrįstas įtarimas, kuris suprantamas kaip esantys (paaiškėję) faktai ar informacija, kurie pakankami objektyviam stebėtojui susidaryti nuomonę, kad įtariamasis gali būti padaręs nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-687/2018, nutarties 55 punktas).

35. Pasisakant dėl ieškovo sulaikymo nuo 2009-09-18 iki 2009-09-19 pastebėtina, kad nutarime dėl laikino sulaikymo nurodyta, jog laikinas sulaikymas atliekamas vadovaujantis BPK 140 straipsniu (b. b. t. 8, b. l. 23–24). BPK 140 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog laikinas sulaikymas negali trukti ilgiau negu tai būtina asmens tapatybei nustatyti ir būtiniems proceso veiksmams atlikti, o maksimalus laikino sulaikymo terminas yra 48 valandos. Aptariamu atveju laikino sulaikymo terminas neviršijo 48 valandų. BPK 140 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog laikinas sulaikymas, neužklupus asmens nusikalstamos veikos padarymo vietoje ar tuoj po nusikalstamos veikos padarymo, galimas prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu tik išimtiniais atvejais, kai yra visos sąlygos, nurodytos BPK 140 straipsnio 2 dalies 1–3 punktuose.

35.1. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde neįrodinėjo aplinkybės, jog laikinas sulaikymas buvo atliktas nepagrįstai. Visgi tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde ieškovas nurodydamas neteisėto sulaikymo laikotarpį (nuo 2009-09-18) įtraukia ir laikino sulaikymo laikotarpį.

35.2. BPK 140 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, jog laikinas sulaikymas galimas, kai paaiškėja, kad yra BPK 122 straipsnyje numatyti suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos (BPK 140 straipsnio 2 dalies 1 punktas). BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, jog suėmimo pagrindas yra pagrįstas manymas, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Kadangi ieškovas, paskelbus jį įtariamuoju 2009-06-08, prieš tai sulaikius kitus byloje kaltinamus asmenis, kurie bendravo su ieškovu (žr. b. b. t. 5, b. l. 83–134), slapstėsi nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir buvo paskelbta jo paieška (b. b. t. 7, b. l. 54) laikytina, jog aptarta BPK sąlyga buvo tenkinta;

35.3. BPK 140 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, jog laikinas sulaikymas galimas, kai tuoj pat būtina suvaržyti asmeniui laisvę siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. BPK 119 straipsnyje nurodyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Kadangi ieškovas po sulaikymo 2009-09-18 buvo apklaustas 2009-09-19 dėl jam 2009-06-08 pareikštų kaltinimų ir tuo pačiu įteiktas pranešimas apie įtarimus dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 249 straipsnio 1 dalyje ir BK 266 straipsnio 3 dalyje (b. b. t. 8, b. l. 64–65), taip pat buvo atlikta asmens krata (b. b. t. 8, b. l. 25), paimti tyrimų mėginiai (2009-09-19) (b. b. t. 8, b. l. 26) sprendžiama, kad BPK 140 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta sąlyga taip pat buvo išpildyta, kadangi atliktais procesiniais veiksmais buvo užtikrintos įtariamojo teisės dalyvauti procese bei buvo siekiama vykdyti ikiteisminį tyrimą toliau.

35.4. BPK 140 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta, jog laikinas suėmimas galimas, kai nėra galimybės BPK 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka itin skubiai kreiptis į teismą dėl suėmimo skyrimo. Ieškovas buvo sulaikytas 21 val. 45 min, todėl akivaizdu, jog nebuvo galimybės įtariamojo pristatyti į teismą BPK 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

36. Apibendrinant aukščiau išdėstytas aplinkybės apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, kad atsakovės (valstybės) veiksmuose, vertinant pagrįstą įtarimą pradėti ikiteisminį tyrimą atliekant laikinąjį sulaikymą laikotarpiu nuo 2009-09-18 iki 2009-09-19 būtų buvęs netinkamai organizuotas baudžiamasis procesas. Baudžiamasis persekiojimas ieškovo atžvilgiu pradėtas esant pagrįstam įtarimui (surinktos medžiagos (nusikaltimo vietos stebėjimų, telefoninių pokalbių pasiklausymo, kratų metu rastų narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei kitų įtariamųjų apklausų rezultatu pagrindu), ieškovas dėl vienos nusikalstamos veikos prisipažino (b. b. t. 8, b. l. 64–65). Sprendžiama, jog ieškovui baudžiamasis persekiojimas pradėtas esant pakankamai medžiagos ir laikinas sulaikymas (laisvės apribojimas) aptartu laikotarpiu taikytas pagrįstai, todėl atsakovės (valstybės) neteisėtų veiksmų CK 6.272 straipsnio 1 dalies prasme konstatuoti teisinio pagrindo nėra.

37. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad: i) jeigu nustatyta, jog asmens baudžiamasis persekiojimas pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką, ir iki ikiteisminio tyrimo pradžios momento nebuvo aplinkybių, nurodytų BPK 168 straipsnio 1 dalyje bei 3 straipsnio 1 dalyje, teismas turėtų aiškintis, ar teisėtai taikytos kardomosios priemonės ir kitos procesinės prievartos priemonės, ar jų skyrimas atitiko bendrąsias šių priemonių skyrimo nuostatas; ii) kiekvienu atveju sprendžiant dėl asmeniui paskirtos kardomosios priemonės teisėtumo, būtina, be kita ko, įvertinti kardomųjų priemonių skyrimo tikslą: skiriant šias priemones, asmens kaltumo klausimas nesprendžiamas, o siekiama užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminio tyrimo atlikimą ir teisminį nagrinėjimą; iii) iki nuteisimo įtariamasis (kaltinamasis) turi būti laikomas nekaltu ir reikalaujama jį paleisti iš karto, kai tik besitęsiantis suėmimas nustoja būti pagrįstas. Besitęsiantis suėmimas konkrečioje byloje gali būti pateisintas tik esant aiškioms tam tikro viešojo intereso apraiškoms, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, nusveria teisę į laisvę. Nėra fiksuoto suėmimo termino, taikytino kiekvienai bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-687/2018, nutarties 57–59, 62 punktai).

38. Byloje nustatyta, jog pagrįstas įtarimas dėl ieškovui inkriminuojamų dalies nusikalstamų veikų (BK 266 straipsnio 1 dalis) buvo pagrįstas ir vėlesniuose bylos etapuose buvo patvirtintas tiek paties ieškovo prisipažinimu, tiek visų grandžių (pirmosios, apeliacinės instancijos, kasacinio teismo) teismų. BPK 168 straipsnyje numatytų pagrindų nebuvo. Pagal baudžiamosios bylos medžiagą, atliekant ikiteisminį tyrimą dalis įtarimų (pagal BK 260 straipsnio 3 dalį) ieškovui buvo panaikinti ir dalis ikiteisminio tyrimo buvo nutraukta dar 2010-04-13 (b. b. t. 8, b. l. 75). Tai rodo, kad ikiteisminis tyrimas buvo organizuotas operatyviai.

39. BPK 119 straipsnis įtvirtina, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką (BPK 121 straipsnio 2 dalis). BPK 122 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suėmimo pagrindas yra pagrįstas manymas, kad įtariamasis: i) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo; ii) trukdys procesui; iii) darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Tuo atveju, kai yra pagrįstai manoma, kad įtariamasis trukdys procesui, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog įtariamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti: 1) paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius; 2) sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme (BPK 122 straipsnio 3 dalis). Kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BK 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti (BPK 122 straipsnio 4 dalis). BPK 122 straipsnio 6 dalis imperatyviai nustato, kad skiriant suėmimą turi būti nurodytas jo skyrimo pagrindas ir motyvai. Suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti šio kodekso 119 straipsnyje nurodytų tikslų (BPK 122 straipsnio 7 dalis).

40. Pasisakant dėl antrojo ieškovo laisvės apibojimo (suėmimo) etapo nustatyta, kad toks laisvės apribojimas tęsėsi nuo 2009-09-19 (nutarties skirti ieškovui kardomąją priemonę – suėmimą) iki 2010-07-10, kuomet baudžiamoji byla Nr. 1-64-493/2011 buvo perduota teisminiam nagrinėjimui. Analizuojant aptariamą laikotarpį nustatyta, kad:

40.1. Kauno miesto apylinkės teismas 2009-09-19 nutartimi skyrė ieškovui kardomąją priemonę – suėmimą – 2 mėnesiams (b. b. t. 8, b. l. 32). Teismas, skirdamas kardomąją priemonę – suėmimą – iš esmės motyvavo jos skyrimą tuo, kad: i) kitomis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų; ii) ieškovas įtariamas labai sunkių nusikaltimų padarymu; ii) iki sulaikymo slapstėsi; iii) neturi legalaus pragyvenimo šaltinio; iv) yra duomenų, kad gali daryti poveikį kitiems įtariamiesiems; v) yra pagrindas manyti, jog ieškovas bėgs, trukdys tyrimui ir darys naujus nusikaltimus. Kauno apygardos teismas 2009-10-19 nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2009-09-19 nutartį paliko nepakeistą (b. b. t. 8, b. l. 33–34). Teismas tik nurodė, kad argumentai, susiję su ieškovo slapstymusi – nepagrįsti.

40.2. Kauno miesto apylinkės teismas 2009-11-17 nutartimi pratęsė ieškovui kardomąją priemonę – suėmimą – 2 mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2009-11-18 (b. b. t. 8, b. l. 39–40). Nutartis motyvuota nurodant, kodėl yra pagrindas manyti, jog ieškovas darys įtaką kitiems įtariamiesiems. Nurodyta, kad nusikalstama veika buvo pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Kauno apygardos teismas 2009-12-17 nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2009-11-17 nutartį paliko nepakeistą (b. b. t. 8, b. l. 42–44). Nutartyje detaliau aptarta aplinkybė dėl naujų nusikaltimų darymo (nurodyta, kad ieškovas ilga laiką ruošėsi, įgijo specialių žinių), detalizuota, kodėl ieškovas gali paveikti kitus įtariamuosius, aptarta buvusių teistumų reikšmė, ieškovo šeimyninės padėties vertinimas, pašalintas motyvas dėl slapstymosi nuo ikiteisminio tyrimo.

40.3. Kauno miesto apylinkės teismas 2010-01-14 nutartimi pratęsė ieškovui kardomąją priemonę – suėmimą – 2 mėnesiams iki 2010-03-18 (b. b. t. 8, b. l. 47). Joje iš esmės atkartota, kad ieškovas gali daryti naujus nusikaltimus, paveikti kitus įtariamuosius, kitos kardomosios priemonės skyrimas negalimas.

40.5. Kauno apygardos teismas 2010-06-16 nutartimi netenkino prokuroro prašymo pratęsti ieškovui suėmimą (b. b. t. 11, b. l. 91–95). Nutartis išsamiai motyvuota, aptartas kiekvienas kardomosios priemonės – suėmimo – pagrindas, išanalizuoti ieškovo argumentai, pasisakyta dėl kitų alternatyvių kardomųjų priemonių taikymo galimybės. Nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas baigtas, visi neatidėliotini procesiniai veiksmai baigti. Lietuvos apeliacinis teismas 2010-06-18 nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2010-06-16 nutartį ir pratęsė suėmimo terminą 3 mėnesiams, skaičiuojant terminą nuo 2010-06-18 (b. b. t. 11, b. l. 102–104). Nutartis nors ir platesnės apimties, tačiau motyvai pakankamai abstraktūs, su bendromis nuorodomis į ikiteisminio tyrimo medžiagą. Pakartojama, kad ieškovas slapstėsi nuo ikiteisminio tyrimo, akcentuojama gresianti ilga laisvės atėmimo bausmė. Papildomai nurodyta, kad baudžiamosios bylos apimtis didelė, įtarimai pareikšti keliolikai asmenų, maksimalus suėmimo terminas nepažeistas, ieškovo šeimyninės padėties aplinkybės nereikšmingos.

40.6. Kaltinamasis aktas surašytas 2010-07-08, baudžiamoji byla Kauno apygardos teismui perduota nagrinėti 2010-07-10, rašte dėl baudžiamosios bylos perdavimo pažymint, kad ieškovo suėmimo terminas baigiasi 2010-09-18 (b. b. t. 11, b. l. 131–132).

41. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog aplinkybė, kad kardomųjų priemonių taikymas buvo patikrintas apeliacine (instancine) tvarka teisinės reikšmės, sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės sąlygų pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį, neturi, kadangi nepriklausomai nuo to, ar įstatymo nustatyta tvarka buvo skundžiamas procesinis veiksmas, dėl kurio, ieškovo teigimu, buvo padaryta žalos, CK 6.272 straipsnio 1 dalies norma taikoma tiesiogiai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-10-03 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-1075/2019 39 punktą). Sutiktina su ieškovu, jog priimant aukščiau aptartas nutartis teismai nebuvo visiškai nuoseklūs: vienose nutartyse nurodydavo, kad ieškovas nuo ikiteisminio tyrimo nesislapstė, kitose – kad slapstėsi, akcentuojama ieškovo praeitų teistumų aplinkybė, tačiau nepasisakyta už kokius nusikaltimus ieškovas buvo teistas anksčiau, ar tai rodo vienokį ar kitokį ieškovo polinkį ar charakteristiką, ar buvę teistumai iš tiesų susiję su inkriminuojamais kaltinimais. Teismai itin akcentavo aplinkybę, kad ieškovui gresia ilga laisvės atėmimo bausmė. Pažymėta ir tai, kad ikiteisminio tyrimo medžiaga rodo, jog ieškovas gali bandyti paveikti kitus asmenis (kaltinamuosius), tačiau konkrečių nuorodų į konkrečius įrodymus nepateikta.

42. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nutartys, kuriomis buvo tęsiamas kardomosios priemonės – suėmimo – taikymas nėra pakankamai nuoseklios ir motyvuotos. Nors neatmestina galimybė, kad aptarti suėmimo pagrindai (pavyzdžiui, naujų nusikaltimų darymo, bėgimo (slėpimosi) pavojus) pradiniu ikiteisminio tyrimo laikotarpiu galėjo egzistuoti (atsižvelgiant, be kita ko, į ieškovui inkriminuojamų veikų, kaip buvo įtariama, sisteminį pobūdį, sunkumą, galimą pelnymąsi iš jų, pirminius duomenis apie kai kuriuos ieškovo ryšius su kitais įtariamaisiais).

43. Pasisakant dėl trečiojo ieškovo laisvės apibojimo (suėmimo) etapo nustatyta, kad jis tęsėsi nuo 2010-07-10, kai byla buvo perduota teisminiam nagrinėjimui iki 2011-12-09, kai buvo priimtas ir paskelbtas Kauno apygardos teismo (pirmosios instancijos teismo) 2011-12-09 nuosprendis:

43.1. Kauno apygardos teismas 2010-09-16 nutartimi pratęsė ieškovui kardomąją priemonę – suėmimą – 3 mėnesiams nuo 2010-09-18 (b. b. t. 12, b. l. 47–50). Nutartyje atkartojama, kad ieškovui gresia ilga laisvės atėmimo bausmė pagal vieną iš inkriminuojamų straipsnių (BK 249 straipsnio 1 dalis) ir, kad tokios aplinkybės pakanka manyti, kad ieškovas slėpsis nuo teismo. Pakartota, kad ieškovas slapstėsi nuo ikiteisminio tyrimo, anksčiau buvo suimtas ir teistas. Nurodyta, kad laisvėje ieškovas gali daryti įtaka kitiems kaltinamiesiems. Lietuvos apeliacinis teismas 2010-10-06 nutartimi Kauno apygardos teismo 2010-09-16 nutartį paliko galioti (b. b. t. 12, b. l. 68–73). Nutartyje pritarta apskųstos nutarties motyvams, nurodant iš esmės analogiškus motyvus: ieškovui gresia ilga laisvės atėmimo bausmė, yra pagrindas manyti, kad ieškovas bėgs (slapstysis) nuo teismo, ieškovo vaidmuo inkriminuojamų kaltinimų kontekste yra aktyvus, t. y. vykdė organizatoriaus nurodymus, rengėsi paveikti kitus įtariamuosius.

43.2. Kauno apygardos teismas 2010-12-09 nutartimi pratęsė ieškovui kardomąją priemonę – suėmimą – 3 mėnesiams, termino pradžią skaičiuojant nuo 2010-12-18 (b. b. t. 13, b. l. 87–90). Nutartyje atkartoti tie patys motyvai: gresianti ilga laisvės atėmimo bausmė, gali bėgti (slapstytis) nuo teismo, gali paveikti kitus kaltinamuosius.

43.3. Kauno apygardos teismas 2011-03-14 nutartimi pratęsė ieškovui kardomąją priemonę – suėmimą – 3 mėnesiams, termino pradžią skaičiuojant nuo 2011-03-18 (b. b. t. 14, b. l. 58–61). Nutarties motyvai identiški prieš tai buvusios (2010-12-09) nutarties motyvams.

43.4. Kauno apygardos teismas 2011-06-14 nutartimi pratęsė ieškovui kardomąją priemonę – suėmimą – 3 mėnesiams, termino pradžią skaičiuojant nuo 2011-06-18 (b. b. t. 14, b. l. 165–168). Nutarties motyvai identiški prieš tai buvusios (2010-12-09) nutarties motyvams.

43.5. Lietuvos apeliacinis teismas 2011-07-13 nutartimi Kauno apygardos teismo 2010-06-14 nutartį paliko galioti (b. b. t. 14, b. l. 182–187). Nutarties motyvai iš esmės identiški prieš tai buvusios Lietuvos apeliacinio teismo (2010-10-06) nutarties motyvams.

43.6. Kauno apygardos teismas 2011-09-05 nutartimi pratęsė ieškovui kardomąją priemonę – suėmimą – 3 mėnesiams, termino pradžią skaičiuojant nuo 2011-09-18 (b. b. t. 16, b. l. 117–120). Nutarties motyvai identiški prieš tai buvusios (2010-12-09) nutarties motyvams.

44. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nutartyse, kuriomis buvo tęsiamas kardomosios priemonės – suėmimo – taikymas, nepasisakyta dėl to, kad ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo baigti, liudytojai ir kaltinamieji apklausti, įrodymai surinkti. Teismai itin akcentavo aplinkybę, jog ieškovas buvo anksčiau teistas. Susipažinus su baudžiamojoje byloje Nr. 1-64-493/2011 esančia informacija apie ieškovo buvusius teistumus matyti, kad ieškovas 2004 m. buvo baustas už 2 vagystes bei melagingos informacijos pateikimą, siekiant įgyti dokumentą; administracine tvarka buvo baustas už pareigūno nurodymo nevykdymą ir pareigūno įžeidimą, taip pat baustas už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. b. t. 8, b. l. 80–88). Viena vertus, buvę asmens teistumai gali vienokiu ar kitokiu būdu charakterizuoti ieškovo asmenybės psichologija, tačiau baudžiamojo proceso metu nebuvo paaiškinta, kaip praeityje padarytos nusikalstamos veikos susijusios su inkriminuotais kaltinimais, t. y. ar yra koks nors ryšys tarp praeityje buvusių nusikalstamų veikų ir naujai inkriminuojamų, ar ieškovas sistemingai atlieka vienokio ir kitokio pobūdžio neteisėtas veikas, ar buvę nusikaltimai rodo vienokį ar kitokį ieškovo polinkį ir t. t. Nurodyti motyvai dėl bandymo paveikti kitus kaltinamuosius teisminio nagrinėjimo metu, pastariesiems davus parodymus, o ir daliai kitų kaltinamųjų esant taip pat suimtiems, taip pat stokoja racionalumo. Teismai nurodydavo, kad ieškovas registruotas darbo biržoje ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, tačiau tokios aplinkybės argumentacijos, skiriant suėmimą, nepateikiama. Bylos duomenimis, ieškovas buvo vedęs, turėjo sutuoktinę, kuri dirbo. Bylą perdavus į teismą buvo atlikta daugybė veiksmų, atliktos kratos, paimti kaltinamųjų daiktai.

45. Pasisakant dėl ketvirtojo ieškovo laisvės apibojimo (sulaikymo) etapo nustatyta, kad toks laisvės apribojimas tęsėsi nuo Kauno apygardos teismo 2011-12-09 nuosprendžio paskelbimo ir priėmimo (b. b. t. 18, b. l. 54–87) iki 2014-05-30, kai buvo priimtas ir paskelbtas Lietuvos apeliacinio teismo 2014-05-29 nuosprendis ir ieškovas 2014-05-30 buvo paleistas į laisvę (b. b. t. 21, b. l. 57–122; 146). Analizuojant aptariamą laikotarpį nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2011-12-09 nuosprendyje kardomosios priemonės – suėmimo – tęsimo nemotyvavo, tik nuosprendžio rezoliucinėje dalyje apsiribojo nuoroda, kad kardomąją priemonę – suėmimą – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, bausmės pradžia skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos ir į bausmės laiką įskaityti sulaikymą ir suėmimą nuo 2009-09-18 iki 2011-12-09. Iš esmės Kauno apygardos teismo 2011-12-09 nuosprendžio rezoliucinė dalis, susijusi su kardomosios priemonės taikymu, sąlygota BPK 307 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatos, kurioje nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodomas sprendimas dėl kardomosios priemonės nuteistajam. Motyvų ar argumentų kodėl tokia kardomoji priemonė paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, minėta, nenurodyta.

46. Kasacinis teismas jau yra analizavęs panašaus pobūdžio situacijas CK 6.272 straipsnio 1 dalies kontekste, kuomet apkaltinamajame nuosprendyje apsiribojama tik bendrojo pobūdžio įstatymine nuostata (BPK 307 straipsnio 1 dalies 6 punktas), kad kardomoji priemonė – suėmimas – paliekamas (arba skiriamas) galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Aptariamu klausimu kasacinis teismas pasisakė, kad: i) kai suėmimas skiriamas apkaltinamuoju nuosprendžiu, apkaltinamojo nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės atėmimo bausmė, priėmimas savaime negali pateisinti griežčiausios kardomosios priemonės suėmimo skyrimo ir neatleidžia teismo nuo pareigos motyvuoti suėmimo taikymą (BPK 122 straipsnio 6 dalis ir kt.); ii) teismo sprendimai suėmimo klausimais turi būti išsamiai motyvuoti ir pagrįsti konkrečiais su bylos aplinkybėmis susijusiais argumentais iii) aptarti principai taikytini ir tuo atveju, kai apkaltinamuoju nuosprendžiu ne tik skiriama, bet ir pratęsiama kardomoji priemonė – suėmimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-378/2018, nutarties 37–43 punktai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393-378/2015). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasacinio teismo išaiškinimus, taip pat į faktines bylos aplinkybes sprendžia, kad ieškovui taikytos kardomosios priemonės – suėmimo – pratęsimas nuo Kauno apygardos teismo 2011-12-09 nuosprendžio priėmimo ir paskelbimo iki įsiteisės aptartas nuosprendis buvo be motyvų, t. y. nebuvo nei pagrįstas, nei motyvuotas BPK numatytais kardomosios priemonės – suėmimo – pratęsimo pagrindais.

47. Teisėjų kolegija, vertindama byloje susidariusią procesinę situaciją, taip pat atkreipia dėmesį į reikšmingą aplinkybę, t. y. tai, jog jau Kauno apygardos teismo 2011-12-09 apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo metu ieškovo laisvė buvo suvaržyta 812 dienų (skaičiuojant nuo 2009-09-18) arba 2 metus 2 mėnesius 21 dieną, kas iš esmės sudaro daugiau nei 74 procentus paskirtos bausmės pagal BK 266 straipsnio 1 dalį (3 metai) laiko (laikytina, kad metuose yra 365 dienos, tuomet 3 metai sudaro 1 095 dienas, nuo kurios buvo skaičiuojama procentinė proporcija – teisėjų kolegijos pastaba). Skaičiuojant nuo 2009-09-18 trijų metų laikotarpis, per kurį ieškovas turėtų atlikti bausmę pagal BK 266 straipsnį, jeigu Kauno apygardos teismo 2011-12-09 nuosprendis nebūtų apskųstas, sueitų 2012-09-18. Ieškovas dėl BK 266 straipsnio 1 dalies inkriminavimo baudžiamojoje byloje ginčo nekėlė (nesutiko tik su maksimalios bausmės dydžiu), o dėl BK 249 straipsnio 1 dalies inkriminavimo nesutiko nuo įtarimų ieškovui įteikimo. Baudžiamoji byla kartu su apeliaciniais skundais Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gauta 2012-01-13 (b. b. t. 19, b. l. 88–89). Lietuvos apeliacinis teismas 2012-01-18 nutartimi skyrė bylą pagal apeliacinius skundus parengti iki 2012-03-08 (b. b. t. 19, b. l. 92). Lietuvos apeliacinis teismas 2012-03-19 nutartyje nurodė, kad byla pagal nuteistųjų apeliacinius skundus bus nagrinėjama 2012-03-22 (b. b. t. 19, b. l. 118). Iki 2012-11-21 nutarties skirti fonoskopinę ekspertizę (b. b. t. 19, b. l. 294–304), baudžiamoji byla pagal nuteistųjų apeliacinius skundus buvo nagrinėta 2012-03-22, 2012-05-31, 2012-11-14, 2014-11-16 (b. b. t. 19, b. l. 130–131, 158–160, 203–218). Taigi jau 2012-11-14 teismo posėdžio metu 3 metų bausmės terminas pagal BK 266 straipsnio 1 dalį buvo suėjęs. Ieškovas skundė Kauno apygardos teismo 2011-12-09 nuosprendžio dalį dėl BK 249 straipsnio 1 dalies inkriminavimo. Visgi, suėjus 3 metų terminui, pagal kurį bausmė BK 266 straipsnio 1 dalies pagrindu jau laikytina atlikta (2012-09-18), pratęsus ieškovo suėmimą iki Kauno apygardos teismo 2011-12-09 nuosprendžio įsiteisėjimo buvo sukurta tokia teisinė situacija, pagal kurią asmuo, kuriam taikyta kardomoji priemonė – suėmimas – gali išbūti suimtas (suvaržyta laisvė) ilgiau, nei palankaus apeliacinės instancijos išteisinamojo nuosprendžio atveju būtų paskirta galutinė bausmė, t. y., kuomet nors BPK formaliai ir leidžia taikyti suėmimą (BPK 307 straipsnio 1 dalies 6 punktas), tačiau nebuvo svarstyta švelnesnės kardomosios priemonės taikymo galimybė. Juolab nuo 2009-09-18 iki 2012-09-18 jau buvo pakankamai duomenų apie ieškovo asmenybę ir elgesį, visi įrodymai baudžiamojoje byloje jau buvo surinkti ir vieną kartą įvertinti, nuteistieji ir liudytojai apklausti. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovą laikant suėmime nuo 2012-09-18 nustatomas netinkamas baudžiamojo proceso (suėmimo taikymo) organizavimas, kas sudaro pagrindą taikyti CK 6.272 straipsnio 1 dalį. Neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad buvo prisiimta nepagrįsta rizika ieškovui taikyti kardomąją priemonę – suėmimą – kai asmuo nuteistas pagal du savarankiškus BK straipsnius, – bausmę pagal vieną BK straipsnį (BK 266 straipsnio 1 dalį) jau faktiškai buvo atlikęs, o kito BK straipsnio (BK 249 straipsnio 1 dalies) inkriminavimas buvo kvestionuojamas apeliacine tvarka ir nusikalstamos veikos, numatytos BK 249 straipsnio 1 dalyje, inkriminavimas ieškovui buvo neapibrėžtoje situacijoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, kardomoji priemonė – suėmimas – ieškovo atžvilgiu iš esmės buvo transformuota į bausmės vykdymą nesant įsiteisėjusio teismo nuosprendžio. Neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad buvo pažeista bendroji rūpestingumo pareiga baudžiamąjį procesą, ypač teisminėje jo stadijoje, organizuoti atidžiau (BPK 2 straipsnis), taip pat nesudaryti procesiškai ydingų situacijų, kuomet asmens laisvė taikant kardomąsias priemones gali būti suvaržoma labiau, nei paskiriama galutinė bausmė įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Baudžiamąjį procesą ieškovo atžvilgiu organizavus atidžiau bei rūpestingiau, ieškovui nebūtų padaryta žala (nebūtų suvaržyta laisvė ilgiau, nei galėjo būti paskirta galutinė bausmė įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu), t. y. egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos.

Dėl pernelyg ilgo baudžiamojo proceso ieškovo atžvilgiu

48. Ieškovas įrodinėjo ir tai, jog visą baudžiamojo persekiojimo trukmė buvo pernelyg ilga. Atsakovės atstovai su tokiais argumentais nesutiko.

49. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog reikalavimas baudžiamąjį procesą atlikti per įmanomai trumpesnį laiką reiškia laiką nuo oficialaus kompetentingos institucijos pranešimo asmeniui apie įtarimą, kad jis padarė nusikalstamą veiką, iki galutinio sprendimo dėl pareikšto kaltinimo priėmimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572-969/2015). Laikantis nurodyto kasacinio teismo išaiškinimo matyti, jog pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamas veiksmas, numatytas BK, ieškovui buvo įteiktas 2009-09-19, o galutinis sprendimas dėl pareikštų kaltinimų ieškovui priimtas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-10-31 nutartimi. Aptartos aplinkybės rodo, kad bendra ieškovo baudžiamojo persekiojimo trukmė – 8 metai 1 mėnesis 12 dienų (arba 2 964 dienas).

50. Iš kasacinio teismo praktikos matyti, jog buvo laikyta, kad baudžiamojo persekiojimo trukmė yra labai ilga, kai baudžiamasis procesas truko: i) 7 metus 10 mėnesių 25 dienas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-12-06 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-425-219/2018 40 punktas); ii) 6 metai 9 mėnesiai 22 dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-670-378/2015); iii) 4 metai 6 mėnesiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-07-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019, nutarties 90 punktas). Tuo pačiu pažymėtina, kad proceso trukmę taip pat lemia daugybė kriterijų: įtariamųjų (kaltinamųjų skaičius), nusikalstamų veikų pobūdis ir(ar) kiekis, ikiteisminio tyrimo eiga ir jo metu atliekami procesiniai veiksmai ir pan.

51. Analizuojant bylos duomenis matyti, jog ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2009-05-12 (įtariant tris asmenis – M. R., G. R. ir S. L.) (b. b. t. 1, b. l. 2). Tik atlikus daug ikiteisminio tyrimo veiksmų (kratų, apklausų, daiktinių įrodymų apžiūrų, objektų apžiūrų, surinktų įrodymų (cheminių medžiagų) laboratorinių tyrimų, pasiklausymų, įvairios rašytinės medžiagos analizės, įrašų perklausymo, stenogramų atlikimo, liudytojų apklausų, asmens atpažinimų iš nuotraukų ir t. t.) ir surinkus pakankamai informacijos, ikiteisminis tyrimas buvo išplėstas įtraukiant daugiau įtariamųjų, o tarp jų – ir ieškovą nuo 2009-06-08 (b. b. t. 7, b. l. 54). Ieškovo laisvė apribota nuo 2009-09-18 (b. b. t. 8, b. l. 23). Pirminiai įtarimai ieškovui pareikšti 2009-09-19, o patikslinti – 2010-04-13 (b. b. t. 8, b. l. 62–63, 76–77). Ikiteisminis tyrimas baigtas 2010-05-13 (b. b. t. 11, b. l. 40). Kaltinamasis aktas ieškovui surašytas 2010-07-08 (b. b. t. 11, b. l. 105–128). Byla teismui perduota 2010-07-10 (b. b. t. 11, b. l. 131–132). Aptartos aplinkybės rodo, kad bendra ikiteisminio tyrimo trukmė – vieneri metai (2009-05-12–2010-05-13) ir, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, nuo įtarimo ieškovui įteikimo (2009-09-19) iki bylos perdavimo teisminiam nagrinėjimui (2010-07-10) – mažiau nei metai (apie 10 mėn.) Įtariamųjų ratas nuo 3 ikiteisminio tyrimo pradžioje iki bylos perdavimo teisminiam nagrinėjimui padidėjo iki 10 (tarp jų ieškovas (A. J.)) (žr. b. b. t. 11, b. l. 133)). Užbaigus ikiteisminį tyrimą bylą sudarė 11 tomų rašytinės medžiagos. Baudžiamosios bylos 1–11 tomuose esanti medžiaga rodo, jog ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas intensyviai: buvo atliekamos kratos, skelbiama įtariamųjų paieška, nustatomi nauji įtariamieji, keletas nustatytų nusikalstamų veikų išskirta į atskirus procesus, atlikta daug kratų, poėmių, techninių ir laboratorinių tyrimų, objektų bei daiktų apžiūrų, atlikta operatyvinė veikla (pasiklausimai, sekimas, stebėjimas), gauta nemažai rašytinės medžiagos, atliktos liudytojų apklausos. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog ikiteisminio tyrimo laikotarpis nuo 2009-05-12 (ieškovo atžvilgiu pradėtas tik nuo 2009-06-08) iki bylos perdavimo teisminiam nagrinėjimui 2010-07-10, t. y. vieneri metai ir beveik du mėnesiai, atsižvelgiant į įtariamųjų kiekį (10 asmenų), vis naujai paaiškėjančių nusikalstamos veikos detalių bei aplinkybių, intensyviai atliekamų operatyvinių veiksmų, daiktinių įrodymų bei medžiagos apimties (11 tomų), taip pat atsižvelgiant į atliktus techninius bei cheminius tyrimus su medžiagomis, buvo sklandus bei operatyvus. Nustatytos faktinės aplinkybės pateisinta nurodytą ikiteisminio tyrimo trukmę. Kolegija konstatuoja, jog baudžiamojo persekiojimo laikotarpis, t. y. ikiteisminio tyrimo trukmė nuo 2009-05-12 (ieškovo atžvilgiu nuo 2009-06-08) iki 2010-07-10 nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo teigti, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas per ilgai.

52. Kaip minėta, byla pirmosios instancijos teisme (Kauno apygardos teisme) buvo gauta 2010-07-10. Bylos duomenimis, apklausti pirmosios instancijos teisme reikėjo 10 kaltinamųjų ir 12 liudytojų (b. b. t. 11, b. l. 133). Kauno apygardos teismas nutartį perduoti baudžiamąją bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje priėmė 2010-08-16, o bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje paskyrė 2010-09-08 (b. b. t. 11, b. l. 172–174). Baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama posėdžiuose: 2010-09-08 (atidėtas, nes posėdyje negalėjo dalyvauti advokatai), 2010-10-11 (atidėtas, nes vienas iš kaltinamųjų gynėjų (advokatas) susirgo ir neatvyko į posėdį), 2010-10-19 (atidėtas nagrinėjimas, nes byla turėjo būti nagrinėjama trijų teisėjų kolegijos); 2010-10-27 (dėl teisėjų užimtumo kitose bylose skelbiama pertrauka), 2010-11-10 (paskelbta pertrauka siekiant iškviesti liudytojus, kurie dar nebuvo apklausti), 2010-11-19 (paskelbta pertrauka siekiant apklausti kitus liudytojus, specialistus), 2010-12-09 (paskelbta pertrauka iki 2011-02-11, kadangi pasikeitė valstybinį kaltinimą palaikantis asmuo (prokuroras)), 2011-02-11 (paskelbta pertrauka dėl ieškovo gynėjo ligos), 2011-02-25 (paskelbta pertrauka, pertraukos priežastys nenurodytos), 2011-03-14 (paskirta pertrauka, pertraukos priežastys nenurodytos), 2011-03-18 (padaryta pertrauka, nes susirgo gynėjas), 2011-03-28 (paskelbta pertrauka, pertraukos priežastys nenurodytos), 2011-03-31 (susirgo vienas iš kaltinamųjų gynėjų, todėl padaryta pertrauka), 2011-04-04 (paskelbta pertrauka, pertraukos priežastys nenurodytos), 2011-04-06 (paskelbta pertrauka, pertraukos priežastys nenurodytos), 2011-08-30 (paskelbta pertrauka, pertraukos priežastys nenurodytos), 2011-08-31 (paskelbta pertrauka, pertraukos priežastys nenurodytos), 2011-09-02 (paskelbta pertrauka, pertraukos priežastys nenurodytos), 2011-09-05 (paskelbta pertrauka pasiruošti baigiamosioms kalboms), 2011-09-15 (klausytos baigiamosios kalbos), 2011-09-28 (tęsiamos baigiamosios kalbos, atnaujinamas bylos tyrimas dėl prokurorės naujai pateiktų dokumentų, daroma pertrauka susipažinti su dokumentais), 2011-10-25 (baigtas atnaujinto bylos nagrinėjimo įrodymų tyrimas, tęsiamos baigiamosios kalbos, nusprendžiama nuosprendį skelbti 2011-12-09) (b. b. t. 12, b. l. 36, 67–68, 75–76, 97–99; t. 13, b. l. 3–12, 49–62, 84–85, 106–108; t. 14, b. l. 46–55, 63–71, 76, 81–90, 92, 97–130; t. 15, b. l. 39–52, 56–64, 66–70; t. 16, b. l. 109–115, 138–192; t. 17, b. l. 12–18, 45–48)). Aptarti duomenys rodo, kad tarpai tarp posėdžių nedideli, byla nagrinėta teisiamuosiuose posėdžiuose intensyviai. Daugelis posėdžių truko po 3 valandas ir ilgiau, kai kurie posėdžiai truko beveik visą darbo dieną. Buvo apklausti kaltinamieji, liudytojai, klausomasi baigiamųjų kalbų. Skelbiant pertraukas reikėjo derinti posėdžių datas su kaltinamųjų gynėjais, kurie buvo užimti ir kitose bylose. Kartais posėdžiuose pertraukos buvo skelbiamos dėl to, kad susirgdavo gynėjai. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme bylos medžiaga papildyta iki 18 tomų. Nors procesas pirmosios instancijos teisme truko daugiau kaip metus, t. y. nuo 2010-07-10 iki 2011-12-09, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į posėdžių skaičių, posėdžių intensyvumą, kaltinamųjų skaičių, reikalingų apklausų skaičių, baigiamąsias kalbas sprendžiama, kad procesas pirmosios instancijos teisme vyko operatyviai, todėl nei teisinio, nei faktinio pagrindo teigti, kad baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama per ilgai nėra. Nenustatyta, kad būtų buvę galima procesą atlikti operatyviau ar pertraukos tarp posėdžių buvo per ilgos ir nepateisinamos.

53. Pirmosios instancijos teismui 2011-12-09 paskelbus nuosprendį (b. b. t. 18, b. l. 54–140), tiek kaltinamieji, tiek atsakovė (Lietuvos Respublika) inicijavo apeliacinį procesą, iš viso buvo paduoti 9 apeliaciniai skundai (žr. b. b. t. 19, b. l. 1–84). Byla Lietuvos apeliaciniame teisme gauta 2012-01-13 (b. b. t. 19, b. l. 88 – 89). Lietuvos apeliacinio teismo 2012-01-18 nutartimi byla pagal apeliacinius skundus paskirta nagrinėti 2012-03-08 (b. b. t. 19, b. l. 92). Lietuvos apeliacinis teismas 2012-03-19 nutartimi sudarė naują teisėjų kolegiją (b. b. t. 19, b. l. 119). Apeliacinio proceso metu vyko šie teismo posėdžiai: 2012-02-22 (teismo posėdis atidėtas nesant vieno iš kaltinamųjų gynėjų), 2012-05-31 (paskelbta pertrauka, kadangi reikėjo apklausti visus į posėdį kviečiamus asmenis), 2012-11-14 (paskelbta pertrauka prijungus naują įrodymą), 2012-11-16 (paskelbta pertrauka dėl fonoskopinės ekspertizės paskyrimo), 2012-11-21 (kadangi buvo paskirta fonoskopinė ekspertizė, paskelbta pertrauka iki bus atlikta ekspertizė), 2014-03-21 (paskelbta pertrauka dėl to, kad proceso dalyviai prašė pasiruošti baigiamosioms kalboms), 2014-03-27 (išklausytos baigiamosios kalbos, nutarta procesinį sprendimą skelbti 2014-05-12), 2014-05-12 (nutarta paskelbimą ir priėmimą perkelti į 2014-05-29) (b. b. t. 19, b. l. 130–131, 158–160, 203–218, 294–304; t. 21, b. l. 26–42, 48–55). Lietuvos apeliacinis teismas 2014-05-29 priėmė nuosprendį (b. b. t. 21, b. l. 57–122). Taigi apeliacinis procesas truko nuo 2012-01-13 iki 2014-05-29, t. y. daugiau kaip 2 metus 4 mėnesius. Apeliacinio proceso metu 2012-11-21 nutartimi buvo paskirta fonoskopinė ekspertizė (b. b. t. 19, b. l. 295–304). Ekspertizės akte nurodyta, jog Lietuvos teismo ekspertizės centre tiriamoji medžiaga gauta 2012-12-03 (b. b. t. 20, b. l. 7). Ekspertizės aktas Lietuvos apeliaciniame teisme gautas 2014-01-29 (b. b. t. 20, b. l. 1–218). Dėl fonoskopinės ekspertizės bylos eiga sustojo nuo 2012-11-21 iki 2014-01-29, t. y. 1 metus ir daugiau kaip 2 mėnesius. Pagal bylos medžiagą Lietuvos apeliacinis teismas kontroliavo ekspertizės vykdymo procesą 2013-07-24, 2014-01-20 siuntęs užklausas ekspertinei įstaigai (b. b. t. 21, b. l. 14, 18). Lietuvos teismo ekspertizės centras 2013-03-06, 2013-07-25, 2013-08-26 siuntė pranešimus apie ekspertizės eigą (b. b. t. 21, b. l. 11, 16–17). Lietuvos teismo ekspertizės centro pranešimuose teismui nurodoma, kad ekspertizės atlikimo eigą sąlygoja susidariusi atliktinų ekspertizių eilė bei žmogiškųjų išteklių faktorius (ekspertų kasmetinės atostogos). Apeliacinės instancijos teismas, nekvestionuodamas ekspertizės paskyrimo pagrįstumo, pastebi, jog fonoskopinė ekspertizė buvo skirta tik dėl vieno nuteistojo (A. S.). Visgi, vertinama tai, kad fonoskopinę ekspertizę teismo proceso metu gali atlikti vienintelė įstaiga – Lietuvos teismo ekspertizės centras. Teismas sutinka su Lietuvos teismo ekspertizės centro teiginiais, kad fonoskopinė ekspertizė savaime yra sudėtinga ekspertizė. Fonoskopinei ekspertizei buvo pateikti 62 garsiniai failai, ekspertai atliko garso įrašų stenogramą, kurios apimtis – 1 tomas (žr. b. b. t. 20). Teismas sutinka, kad ekspertizės atlikimo terminui galėjo turėti reikšmės aplinkybės, susijusios su žmogiškųjų išteklių valdymu bei darbo paskirstymo organizavimu, tačiau negalima paneigti aplinkybės, kad ekspertizė nebuvo sudėtinga. Kolegija sprendžia, kad ekspertizės trukmė iš esmės pateisinama, kadangi nenustatyta kokių nors priežasčių, dėl kurių ekspertizės atlikimas būtų nepateisinamai vilkinimas. Visgi, bendra proceso apeliacinės instancijos teisme trukmė, atėmus ekspertizės laiką, sudarytų apie 1 metus ir 2 mėnesius. Apeliacinės instancijos teisme organizuoti iš esmės 6 teismo posėdžiai, tačiau tarpai tarp teisminių posėdžių buvo kiek ilgesni, nei pirmosios instancijos teisme. Visgi, kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad apeliacinio proceso metu buvo prijungta naujų įrodymų, atlikta fonoskopinė ekspertizė, išklausytos baigiamosios kalbos, išnagrinėti 9 apeliaciniai skundai, apeliacinio proceso trukmė laikytina pateisinama.

54. Po Lietuvos apeliacinio teismo 2014-05-29 nuosprendžio priėmimo buvo gauti A. Ž., A. S., prokuratūros kasaciniai skundai (b. b. t. 22, b. l. 39–51, 53–61, 62–69). 2014-08-26 kasaciniai skundai buvo priimti (b. b. t. 22, b. l. 71–76). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-19 nutartimi sudaryta teisėjų kolegija kasaciniams skundams nagrinėti ir nustatytas pasirengimo nagrinėti bylą terminas iki 2014-11-24 (b. b. t. 22, b. l. 89). Kasaciniame teisme teismo posėdis buvo skirtas 2015-01-06 (b. b. t. 22, b. l. 90). 2015-01-06 teismo posėdžio metu kasaciniai skundai buvo išnagrinėti ir procesinio sprendimo paskelbimas atidėtas 2015-02-17 (b. b. t. 22, b. l. 146–162). Kasacinio teismo nutartis priimta 2015-02-17 (b. b. t. 22, b. l. 163–181). Aptartos aplinkybės rodo, kad procesas kasaciniame teisme truko nuo 2014-08-25 iki 2015-02-17, t. y. šiek tiek mažiau, nei pusę metų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad kasaciniai skundai buvo išnagrinėti itin operatyviai bei nesudaro pagrindo svarstyti aplinkybės, jog šioje baudžiamojo proceso stadijoje buvo pernelyg ilgas delsimas.

55. Bylos duomenimis, byla pakartotiniam nagrinėjimui Lietuvos apeliaciniame teisme gauta 2015-02-20 (b. b. t. 22, b. l. 182). Lietuvos apeliacinis teismas 2015-02-23 nutartimi sudarė teisėjų kolegija apeliaciniams skundams nagrinėti ir paskyrė bylą nagrinėti 2015-04-16 (b. b. t. 22, b. l. 183). Lietuvos apeliaciniame teisme vyko šie posėdžiai: 2015-04-16 (bylos nagrinėjimas atidėtas dėl vieno iš nuteistųjų gynėjo neatvykimo), 2015-10-01 (paskelbta pertrauka nusprendus apklausti liudytojus), 2015-10-08 (baudžiamosios bylos nagrinėjimas atidėtas nušalinus kolegijos pirmininkę nuo bylos nagrinėjimo), 2016-01-22 (bylos nagrinėjimas atidėtas siekiant išsireikalauti papildomų įrodymų), 2016-03-03 (paskelbta pertrauka siekiant apklausti liudytoją), 2016-05-26 (paskelbta pertrauka siekiant atvesdinti liudytoją, taip pat nedalyvavo vieno nuteistojo gynėjas dėl ligos), 2016-11-02 (paskelbta pertrauka dėl liudytojo apklausos kitame posėdyje, kadangi į aptariamą posėdį neatvyko), 2016-11-23 (apeliaciniai skundai išnagrinėti iš esmės, išklausytos baigiamosios kalbos) (b. b. t. 22, b. l. 207–208; t. 23, b. l. 28–33, 43–44, b. l. 100–101, 134–140, 151–152; b. b. t. 24, b. l. 7–9, 54–82). Lietuvos apeliacinis teismas 2017-01-09 priima ir paskelbia nuosprendį (b. b. t. 24, b. l. 96–169). Aptartos aplinkybės duoda pagrindo išvadai, kad pakartotinis apeliacinių skundų nagrinėjimas Lietuvos apeliaciniame teisme vyko nuo 2015-02-20 iki 2017-01-09, t. y. 1 metus ir apie 11 mėnesių. Teisėjų kolegijos vertinimu, pertraukos tarp posėdžių tam tikrais atvejais galėjo būti ir trumpesnės. Buvo suorganizuoti 8 teismo posėdžiai, kurie buvo nuolat atidedami dėl šių priežasčių: gynėjų ligos, liudytojo atvesdinimo. Atsižvelgiama į tai, kad apeliaciniai skundai buvo nagrinėjami jau antrą kartą, iš esmės naujos ir baudžiamajai bylai aktualios medžiagos rinkti nebereikėjo teisėjų kolegija pripažįsta, jog pakartotinis apeliacinių skundų nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme galėjo vykti operatyviau.

56. Bylos duomenimis, po Lietuvos apeliacinio teismo 2017-01-09 nuosprendžio buvo gauti nuteistųjų ir prokuroro kasaciniai skundai (b. b. t. 25, b. l. 64–77, 79–84). Kasaciniai skundai 2017-04-13 buvo perduoti atrankos kolegijai, o 2017-04-27 – priimti (b. b. t. 25, b. l. 91–96). Lietuvos Aukščiausias Teismas 2017-05-19 kasacinių skundų nagrinėjimui sudarė teisėjų kolegiją ir nustatė pasirengimo nagrinėti bylą terminą iki 2017-05-25 (b. b. t. 25, b. l. 97–97). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-05-25 nutartimi byla paskirta nagrinėti 2017-09-19 (b. b. t. 25, b. l. 98). Byloje buvo surengtas vienas teismo posėdis (2017-09-19), kurio metu kasaciniai skundai išnagrinėti (b. b. t. 25, b. l. 147–155). Lietuvos Aukščiausias Teismas 2017-10-31 priėmė ir paskelbė nutartį (b. b. t. 25, b. l. 156–178). Byla kasaciniame teisme truko nuo 2017-04-13 iki 2017-10-31, t. y. šiek tiek daugiau nei pusę metų (6 mėnesius). Tokia proceso trukmė kasaciniame teisme laikytina optimali: byla išnagrinėta per pirmąjį teismo posėdį, delsimo skirti teismo posėdį nėra. Sprendžiama, kad pakartotinis procesas kasaciniame teisme nebuvo per ilgas.

57. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ilgai proceso trukmei turėjo įtakos pakankamai didelė bylos apimtis (26 tomai), daug kaltinamųjų (10), poreikis apklausti daug liudytojų tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose, poreikis atlikti sudėtingą fonoskopinę ekspertizę. Aplinkybė, jog byla net du kartus buvo nagrinėjama kasaciniame teisme rodo, kad buvo kilę sudėtingi teisės aiškinimo ir taikymo klausimai. Teismas taip pat pastebi, jog proceso dalyviams negalima priekaištauti dėl to, kad jie naudojasi savo procesinėmis teisėmis skųsti jiems nepalankius teismų sprendimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-12 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2010). Visgi, net ir sąžiningai naudojantis procesinėmis teisėmis skųsti teismų sprendimus proceso trukmė dėl bylos nagrinėjimo aukštesnės instancijos (apeliacijos) arba kasaciniame teisme objektyviai pailgėja. Kolegijos vertinimu, nors 8 metų 1 mėnesio 12 dienų baudžiamosios bylos nagrinėjimas atrodo pakankamai ilgas, tačiau iš esmės nedidelis delsimas nustatytas tik antra kartą bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Visgi, net jeigu apeliacinės instancijos teismas ir būtų bylą nagrinėjęs šiek tiek operatyviau, iš esmės bendra baudžiamojo proceso trukmė nebūtų ženkliai sutrumpėjusi. Vertintina ir tai, jog baudžiamasis persekiojimas ir tyrimas buvo pradėtas dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis, nuteistieji buvo pakankamai organizuoti. Teisėjų kolegija, apibendrindama aukščiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, jog byla iš esmės nagrinėta operatyviai, su nedideliais nagrinėjimo spartos trūkumais apeliacinės instancijos teisme bylą nagrinėjant antrą kartą.

Dėl priteistinos žalos (turtinės ir neturtinės) dydžio

58. Bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas ieškovui priteisė 5 774,99 Eur turtinės žalos už neteisėtą nuteisimą, t. y. 1 metų 8 mėnesių 13 dienų laisvės apribojimą nesant tam pakankamo objektyvaus teisinio pagrindo. Nors apeliacinės instancijos teismas kitaip aiškino aptariamo laikotarpio esmę baudžiamosios teisės prasme, tačiau pripažino tą patį 1 metų 8 mėnesių 13 dienų laikotarpį, kuomet ieškovo laisvė buvo suvaržyta iš esmės be pakankamo teisinio pagrindo taikant kardomąją priemonę – suėmimą – ir sukuriant tokią situaciją, kuomet galutinė bausmė įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra mažesnė, nei asmens išbūtas laikas nelaisvėje, atitinkantį CK 6.272 straipsnio 1 dalyje numatytą deliktą. Atsakovės atstovė Teisingumo ministerija nurodė, kad buvo paties ieškovo didelis neatsargumas, kas sudaro pagrindą mažinti turtinės žalos dydį pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalies. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors ieškovas ir buvo pripažintas kaltu pagal BK 266 straipsnio 1 dalį, kas sąlygoja tai, kad iš esmės pats baudžiamasis persekiojimas prieš ieškovą yra teisėtas, tačiau negalima konstatuoti fakto, kad ieškovas pats buvo neatsargus prisidedamas prie teisinės situacijos sukūrimo, kuomet ieškovui paskirta galutinė bausmė buvo trumpesnė už suėmime paskirtą laiką. Priešingai, ieškovas procese laikėsi nuoseklios pozicijos, ne kartą skundė procesinį sprendimą skirti kardomąją priemonę – suėmimą, baudžiamojo proceso nevilkino, davė parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog spręsti dėl didelio ieškovo neatsargumo teisinio pagrindo aptariamos bylos faktinių aplinkybių kontekste nėra. Vien tai, kad asmuo teisiamas, nereiškia, kad baudžiamasis procesas gali vykti nesilaikant bendro pobūdžio pareigos nesudaryti tokių procesinių situacijų baudžiamojo proceso metu, kurių metu nuteistojo asmens padėtis būti pabloginama dėl baudžiamąjį procesą kontroliuojančio subjekto (teismo) veiksmų. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovui turtinė žala priteista pagrįstai.

59. Apylinkės teismas už neteisėtą ieškovo laisvės apribojimą priteisė 1 500 Eur neturtinės žalos (iš prašytų 10 250 Eur). Už pernelyg ilgą teismo procesą (5 000 Eur neturtinė žala) ir kardomosios priemonės – suėmimo – taikymą (20 300 Eur neturtinė žala už per ilgą suėmimą) neturtinės žalos nepriteisė. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog neteisėto nuteisimo nebuvo, tačiau ieškovo nepagrįstas laisvės suvaržymas atsirado dėl taikytos kardomosios priemonės – suėmimo – taikymo sukūrus procesinę situaciją, kai reali laisvės atėmimo bausmė buvo trumpesnė už taikytą suėmimą. Taip pat apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog baudžiamasis procesas nors ir buvo pakankamai operatyvus, tačiau tam tikrose proceso stadijose (pakartotinio baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliaciniame teisme metu) procesas galėjo būti labiau koncentruotas, kas reiškia, jog visgi 8 metų 1 mėnesio 12 dienų baudžiamojo proceso trukmė galėjo būti ir trumpesnė.

60. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bendrieji kriterijai, į kuriuos visais atvejais atsižvelgia teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį: neturtinės žalos padariniai, šią žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Kasacinio teismo išaiškinta, kad:

60.1. sprendžiant dėl per ilgo baudžiamojo proceso atsiradusios neturtinės žalos atlyginimo, be bendrųjų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, taikytini ir specifiniai tokiose bylose reikšmingi kriterijai: i) vertintina baudžiamojo proceso delsimo trukmė; ii) asmeniui pareikšto kaltinimo sunkumas, iii) jam taikyti proceso metu teisių apribojimai; iv) delsimo įtaka civilinėms teisėms ir pareigoms, taip pat tiek jo, tiek gynėjo elgesys užtrukusio proceso kontekste, v) analizuotina kasacinio praktika bylose dėl neturtinės žalos, grindžiamos per ilga baudžiamojo proceso trukme, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika bylose prieš Lietuvą dėl teisės į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimo; vi) taip pat atsižvelgtina į valstybės, turinčios atlyginti žalą, ekonominę padėtį, jos piliečių bendrą materialinį lygį; vii) konkrečioje byloje teismo konstatuotas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžiui nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-12-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-425-219/2018, nutarties 66–72 punktai);

60.2. nustatydamas neturtinės žalos dydį už neteisėtą procesinės prievartos priemonės – suėmimo taikymą, teismas, be bendrųjų kriterijų, turi atsižvelgti papildomai į: i) teisės į laisvę pažeidimo aplinkybes (suėmimo trukmę, neteisėtų valstybės institucijų veiksmų, sukėlusių teisės pažeidimą, pobūdį, konkrečius atitinkamų baudžiamojo proceso metu priimtų sprendimų trūkumus ir kt.); ii) suėmimo padarinius asmeniniam gyvenimui (ar suimtas asmuo turėjo šeimą, nepilnamečių vaikų; ar turėjo ypatingų užsiėmimų, kuriuos nutraukė suėmimas); iii) suėmimo padarinius asmens sveikatai, įskaitant psichinę sveikatą; suėmimo padarinius profesiniam gyvenimui; iv) aplinkybes, dėl kurių galėtų būti mažinamas atlygintinos žalos dydis, įskaitant nukentėjusiojo ir valstybės ekonominę padėtį; v) nukentėjusio asmens kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-687/2018, nutarties 83 punktas);

60.3. nors teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į analogiškose bylose priteistus žalos dydžius, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, tad teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Visiškai suvienodinti teismų praktikoje priteisiamų neturtinės žalos dydžių neįmanoma, nes būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis net esant analogiško pobūdžio neteisėtiems veiksmams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-687/2018, nutarties 91 punktas).

61. Teisėjų kolegija, nustatydama ieškovui priteistino žalos atlyginimo dydį, atsižvelgia į žemiau nurodomas aplinkybes. Pirma, ilgai proceso trukmei didelės įtakos turėjo bylos sudėtingumas (byla du kartus teisės taikymo ir aiškinimo klausimais, iš esmės dėl BK 249 straipsnio 1 dalies aiškinimo, nagrinėta kasaciniame teisme), kaltinamųjų skaičius (10) ir bylos apimtis (26 tomai). Antra, ieškovo laisvė be pakankamo teisinio pagrindo, taikant kardomąją priemonę – suėmimą – truko 1 metus 8 mėnesius 12 dienų (arba 618 dienų). Trečia, ieškovas procesinėmis teisėmis baudžiamojo proceso metu naudojosi sąžiningai; nenustatyta, kad ieškovas būtų kliudęs baudžiamajam procesui. Ketvirta, sutiktina su ieškovu, kad ilgas baudžiamasis procesas turėjo įtakos ir šeimyninio gyvenimo aplinkybėms. Bylos duomenimis, ieškovas nuo (duomenys neskelbtini) buvo sudaręs santuoką su G. J., santuoka Kauno miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-16851-451/2012 buvo nutraukta bendru sutikimu (el. b. t. 1, b. l. 416–418). Iš aptarto teismo sprendimo turinio matyti, jog ieškovas turėjo nepilnametį sūnų, gim. (duomenys neskelbtini); iš nepilnamečio ir ieškovo bendravimo tvarkos sąlygų matyti, jog jos specifinės, jose aptariami ypatumai dėl vaiko bendravimo su tėvu, jam esant nuteistam, pažymima, jog tėvas laisvės atėmimo bausmę atliks iki vaiko pilnametystės (sprendimo priėmimo momentu buvo beveik 11 metų). Vertinama, jog net jeigu ieškovo nuteisimas ir nebuvo pagrindine santuokos nutraukimo priežastimi, tačiau tokia aplinkybė prisidėjo prie santuokos iširimo. Penkta, vertinama ir tai, jog ieškovas visgi dėl BK 266 straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų prisipažino, kas reiškia, jog baudžiamasis procesas iš esmės turėjo vykti ir ieškovas turėjo patirti tam tikrų nepatogumų dėl padarytų nusikalstamų veikų. Šešta, vertinama, jog valstybės (prokuroro, teismo) atlikti neteisėti veiksmai buvo atlikti netyčiniais veiksmais, iš esmės tik nepakankamai atidžiai taikant kardomąją priemonė – suėmimą, ypač po pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo. Septinta, vertinama, jog ieškovas baudžiamojo proceso metu buvo vidurinio išsilavinimo, nedirbo. Kadangi ieškovas į laisvę buvo paleistas 2014-05-30, todėl turėjo galimybių įsidarbinti arba pateikti duomenis apie tai, kad baudžiamasis procesas kaip nors būtų objektyviai sutrukdęs dirbti bent nekvalifikuotą darbą. Aštunta, vertinama sprendimo priėmimo metu esanti šalies ekonominė padėtis, t. y. atsižvelgiama į minimalų šios nutarties priėmimo momentu galiojantį darbo užmokestį (ieškovas pats rėmėsi minimalios algos kriterijumi); nenustatyta, kad valstybė būti nepajėgi atlyginti priteisiamos žalos. Devinta, nekvestionuotina, jog baudžiamasis procesas sukelia neigiamų emocinių bei psichologinių padarinių, tačiau ieškovas teismui nepateikė, o apeliacinės instancijos teismas ir nenustatė, kad ieškovas būtų patyręs kokių nors ypatingų padarinių (sveikatos sutrikimų, visuomenės ignoravimo, socialinės atskirties ir pan.).

62. Pasisakant dėl konkretaus neturtinės žalos dydžio apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog ieškovas tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde nurodė tiek nacionalinę, tiek tarptautinę teisminę praktiką panašaus pobūdžio bylose, kuriose pasisakyta dėl konkretaus neturtinės žalos dydžio. Ieškovas teikė skaičiavimus, neturtinės žalos vidurkius. Kita vertus, teisėjų kolegija akcentuoja, jog byloje yra pakankamai daug unikalių faktinių aplinkybių, kurios neleidžia remtis vienu ar kitu konkrečiu teisminiu precedentu, o reikalauja apeliacinės instancijos teismą vykdyti teisingumą ir, nenukrypti nuo teisminėje jurisprudencijoje vyraujančių priteistinų sumų dydžių apimties.

63. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog vertinant ieškovo neturtinius išgyvenimus už neteisėtą 618 dienų suėmimą (pirmosios instancijos teismas tokias aplinkybes vertino kaip nuteisimą) egzistuotą pagrindas pirmosios instancijos teismo priteistą 1 500 Eur sumą padidinti iki 4 500 Eur, o už pernelyg ilgas baudžiamojo proceso procedūras apeliacinės instancijos teisme bylą nagrinėjant pakarotinai taip pat priteisti 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos sumos atitinka konstitucinį teisingo žalos atlyginimo principą (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis), CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus ir tokios kategorijos bylose teismo taikomus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus.

64. Kiti apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai teisiškai nereikšmingi ir byloje apylinkės teismo priimto teisinio rezultato neįtakoja. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas).

65. Apibendrinant išdėstytą darytina išvada, jog apylinkės teismas ne visiškai tinkamai vadovavosi kasacinio teismo praktika, nevisiškai tinkamai nustatė ir aptarė bylai reikšmingas aplinkybes, ne visai tiksliai atliko teisinę ginčo šalių teisinių santykių kvalifikaciją, todėl priėmė tik iš dalies teisingą sprendimą, kurį apeliacinės instancijos teismas pakeičia atlikdamas tikslesnį ginčo aplinkybių nustatymą bei teisinį kvalifikavimą bei padidina iš atsakovės (Lietuvos Respublikos) ieškovui priteistinos neturtinės žalos dydį iki 5 000 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi atlyginimo

66. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės nustatytos CPK 93 straipsnio 1–4 dalyse. Bylai aktualioje CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas proporcingas patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai ieškinys tenkinamas iš dalies. Nustatyta, jog nors ieškovas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nei patirtų išlaidų dydžio, nei jų apmokėjimo faktą patvirtinančių duomenų į bylą nepateikė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, juridinio asmens kodas 188604955, 5 774,99 Eur (penkis tūkstančius septynis šimtus septyniasdešimt keturis eurus 99 ct) turtinės ir 5 000 Eur (penkis tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimą ieškovui A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Kitoje dalyje ieškinį atmesti“.