Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danguolės Martinavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo N. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo N. G. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos, atsiradusios dėl teisės į įmanomai trumpiausią bylos nagrinėjimą pažeidimą, dėl neteisėto nuteisimo ir neteisėtų procesinių prievartos priemonių pritaikymo, atlyginimo, trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

16.3. Skiriant kardomąsias bei procesinės prievartos priemones asmens kaltumo klausimas nėra sprendžiamas, todėl įtarimo pagrįstumas gali būti ne tokio paties lygio, koks reikalingas pripažinti asmenį kaltu nusikaltimo padarymu.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl civilinės atsakomybės valstybei taikymo

17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. To paties straipsnio 3 dalyje pažymėta, kad be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala.

18. Kasacinio teismo praktika dėl teisės normų, reglamentuojančių valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo veiksmų baudžiamojo proceso metu, aiškinimo ir taikymo yra pakankamai išplėtota ir nuosekli. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Taigi civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; 2010-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010; 2013-12-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013; 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423-378/2015).

19. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti teismo pripažinti, be kita ko, tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais pažeista pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga (BPK 2 str.), taip pat bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Kartu kasacinis teismas yra nurodęs, kad, spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176-185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina atsižvelgdamas ir į jų reikšmę baudžiamojo proceso aspektu. Dėl to tokios kategorijos bylose vertinimai turi būti atliekami kompleksiškai, t. y. baudžiamojo ir civilinio proceso normų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010; 2011-12-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011; 2016-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-687/2016).

20. Neteisėti pareigūnų veiksmai gali būti ikiteisminio tyrimo pradėjimas, esant aplinkybėms, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas (BPK 3 str.), pažeisti ikiteisminio tyrimo terminai (BPK 176 str.) ir kitoks nepagrįstas pareigūnų neveikimas ar veikimas ne pagal savo kompetenciją, ėmimasis įstatymų nenustatytų ar akivaizdžiai neproporcingų priemonių ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-378/2018).

21. Nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus ikiteisminis tyrimas turi būti pradedamas nedelsiant, esant pagrindui manyti, jog buvo padaryta nusikalstama veika, t. y. net tuomet, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo nepakanka duomenų spręsti, ar nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta. Tokiais atvejais ikiteisminis tyrimas pirmiausia atliekamas norint nustatyti, ar yra nusikalstamos veikos požymių. Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galima tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės (BPK 168 str.).

22. Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą; civilinės atsakomybės požiūriu reikšminga aplinkybė yra ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens išteisinimo pagrindas; reikšminga ir tai, kaip įvertintas baudžiamųjų procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-09-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015, 2018-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-378/2018).

23. Nagrinėjamu atveju pareigūnų veiksmų neteisėtumas apelianto yra siejamas su nepagrįstai pradėtu jo atžvilgiu ikiteisminiu tyrimu ir su baudžiamojo proceso trukme, dėl ko, kaip teigia, buvo pažeista apelianto teisė į jo bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką. Tokius aspektus apeliacinės instancijos teismas ir aptaria.

Dėl pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą ir šio tyrimo teisėtumo

24. Visų pirma, teisėjų kolegija pasisako dėl įtarimų apeliantui pareiškimo pagrįstumo. Apeliantas, teigdamas, kad ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu pradėtas neteisėtai, remiasi vien tuo, kad Vilniaus apylinkės teismo 2016-02-29 nuosprendžiu, kuris, bylą peržiūrėjus kasacine tvarka, buvo paliktas galioti, apeliantas buvo išteisintas, nenustačius, kad padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.), t. y. nenustačius BK 25 straipsnio 3 dalyje, 24 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sudėties.

25. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos Nr. 1-86-276/2016 medžiagos, ją nagrinėjusio Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-29 nuosprendžiu D. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad, siekdamas išvengti mokėtinų mokesčių, 2010-01-04 – 2010-12-23 tyčia neįrašė, neapskaičiavo 634 448 Lt (183 748,84 Eur) pardavimo PVM, šio mokesčio nesumokėjo, į UAB „Lithops“ apskaitą neįrašė 3 655 627,99 Lt (1 058 743,05 Eur) gautų pajamų, t. y. neįtraukė ūkinių operacijų, susijusių su UAB „Lithops“ turto, nuosavo kapitalo įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu, ir į PVM deklaracijas įrašė žinomai neteisingus duomenis, kuriuos pateikė mokesčių administratoriui, taip padarydamas didelę – 634 448 Lt (183 748,84 Eur) – žalą valstybės biudžetui, o dėl kaltinimo pagal BK 300 straipsnio (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu) jis buvo išteisintas; kiti kaltinamieji (M. K., B. M., S. T., D. D., N. G.) pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu dėl jiems pareikštų kaltinimų pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį buvo išteisinti.

26. Vilniaus miesto apylinkės teismas, remdamasis ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, nenustatė, kad kaltinamieji, įskaitant ir apeliantą, veikė organizuotoje grupėje kaip bendrininkai. Teismas nurodė, kad apelianto administruojama kompiuterinė programa „Forms“ nėra skirta draudžiamoms veikoms daryti, nors tokius veiksmus su ja atlikti galima. Teismas pripažino, kad apeliantas tikėtinai žinojo ir suprato, kad, naudojant šią programą, buvo prekiaujama be dokumentų ir vedama dviguba buhalterija, tačiau už tokius veiksmus baudžiamoji atsakomybė numatyta tik įmonių buhalteriams bei vadovams, kokiu apeliantas nebuvo.

27. Vilniaus apygardos teismas 2016-11-09 nuosprendžiu, panaikinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendį, D. A. nuteisė pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, o M. K., B. M., S. T., D. D. ir N. G. – pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį už tai, kad jie, veikdami organizuota grupe su R. J., V. P. ir M. B., 2010-01-04 – 2010-12-23 apgaule juridinio asmens – UAB „Lithops“ – naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės – 634 448 Lt (183 748,84 Eur) – mokėtino į biudžetą PVM, apgaulingai tvarkė UAB „Lithops“ apskaitą, suklastojo PVM deklaracijas ir jas panaudojo, taip padarydami didelę – 634 448 Lt (183 748,84 Eur) – žalą valstybės biudžetui.

28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017-05-16 nutartimi apeliacinės instancijos teismo nuosprendį panaikino ir paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-29 nuosprendį be pakeitimų. Tokią baudžiamosios bylos proceso baigtį jo atžvilgiu apeliantas vertina kaip savaime lemiančią valstybės civilinę atsakomybę už žalą aplinkybę, tačiau teisėjų kolegija su tokia apelianto pozicija nesutinka.

29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje laikosi principinės nuostatos, kad net ir išteisinamojo nuosprendžio reabilituojančiais pagrindais priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, jog baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti, t. y. išteisinamojo nuosprendžio priėmimas reiškia asmens visišką reabilitavimą baudžiamojo proceso prasme, bet toks nuosprendis, nors ir būdamas reikšminga aplinkybė, nėra pagrindas civilinėje byloje savaime konstatuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas, kardomosios priemonės pritaikymas bei kiti su kaltinimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti ab initio (nuo pat pradžios) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-06-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006, 2007-04-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2007;2012-10-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012).

30. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad valstybės civilinės atsakomybės požiūriu išteisinamojo nuosprendžio priėmimas nėra ipso iure (pačia teise, pagal įstatymą) pagrindas pripažinti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Asmens veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu. To paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai yra skirtingi, todėl turi būti įvertintos valstybės civilinei atsakomybei taikyti reikšmingos aplinkybės.

31. Nagrinėjamoje byloje vertinant įtarimo apeliantui pareiškimo pagrįstumo klausimą, pažymėtina ir tai, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos teismų praktiką tokį įtarimą pagrindžiantys faktai neturi būti tokio paties lygmens, kaip būtina apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti ar kaltinimui pareikšti (tai įvyksta vėlesnėje proceso stadijoje). Baudžiamojo proceso tikslas kaip tik ir yra įtarimo patikrinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393-378/2015; EŽTT didžiosios kolegijos 2017-11-28 sprendimas byloje Merabishvili prieš Gruziją, par. 184; 2017-02-28 sprendimas byloje Bivolaru prieš Rumuniją, peticijos Nr. 28796/04, par. 95). Kadangi baudžiamojo proceso tikslas yra patikrinti įtarimą, tai aplinkybė, kad vėliau procese asmuo išteisinamas dėl nusikaltimo, nepaneigia pagrįsto įtarimo buvimo ankstesnėje proceso stadijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-09-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015). Be to, minėta, įtarimo pareiškimui nekeliami tapatūs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui įrodymų pakankamumo reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-469/2015).

32. Iš prijungtoje baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyboje (toliau – FNTT) buvo atliekamas tyrimas Nr. 06-1-00078-10 dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo UAB „Lithops“ direktoriaus D. A., D. D., I. V. ir A. L. atžvilgiu. Teismui sankcionavus elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, fiksavimą ir kaupimą, t. y. leidus klausytis ir įrašinėti telefoninius pokalbius ir trumpąsias žinute (SMS), buvo nustatyta, kad UAB „Lithops“ buvo vedama dviguba apskaita – oficiali, pagal kurią skaičiuojami mokesčiai ir kuri patikrinimo atveju būtų pateikta, bei neoficiali, kurioje fiksuojami visi pardavimai, neatsispindintys oficialiojoje buhalterijoje. Taip pat, kad ieškovas N. G., vykdydamas D. A. nurodymą, 2010 metų pradžioje kompiuterinės programos „Exel“ pagrindu sukūrė kompiuterinę programą „Forms“, individualius prisijungimo prie šios programos vardus ir kodus vartotojams, filtravimo pagal raktinius žodžius ir skaičius galimybę, galimybę prisijungti prie programos iš bet kurios vietos internetu, apmokė D. A. dirbti su šia programa, įdiegė ją UAB „Lithops“ kompiuteriuose ir pagal žodinį susitarimą su D. A. 2010-01-04 – 2010-12-23 prižiūrėjo jos veikimą; D. A. savo darbuotojams suteikė asmeninius prisijungimo kodus prie apelianto sukurtos programos, apmokė juos naudotis šia programa ir nurodė naudoti ją pardavinėjant gėles, įrašant duomenis apie vykstančias ūkines operacijas, tarp jų ir apie pardavimus neišrašant privalomų apskaitos dokumentų – PVM sąskaitų faktūrų arba kasos aparato kvitų. D. A. 2010 m. spalio mėn. davė nurodymą UAB „Lithops“ kompiuterinę bazę administruojančiam ir prižiūrinčiam N. G. šią bazę pakeisti, virtualiai paslėpti neoficialiąją buhalteriją, kompiuterį – serverį, kuriame saugoma visa informacija, ir pradėti informaciją kaupti naujame serveryje, taip pat sukurti informaciją, kuri klaidintų pareigūnus. Buvo nustatyta, kad apeliantas D. A. nurodymu perdavė R. L. saugoti jam priklausantį kompiuterinį serverį, kuriame yra UAB „Lithops“ buhalterinės apskaitos vedimo programa. Buvo žinoma, kad apeliantas tvarko visą minėtą kompiuterinę sistemą, kurioje suvesta neoficialioji buhalterija, D. A. nurodymu keičia, naikina duomenis, konsultuoja.

33. Šios nurodytos aplinkybės ir leido apeliantui 2010-12-20 pareikšti įtarimą dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto apgaulingo apskaitos tvarkymo. Pažymėtina, kad pareiškus minėtą įtarimą ir atlikus apelianto (įtariamojo) apklausą, 2010-12-21 vykusios papildomos apklausos metu jis iš dalies pripažino padėjęs UAB „Lithops“ apgaulingai tvarkyti apskaitą, 2010-12-22 įtariamojo (apelianto) apklausą atliko Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas, kuriam apeliantas nurodė, kad aplinkybę, jog UAB „Lithops“ veda apgaulingai buhalterinę apskaitą suprato iš dokumentų, kurie buvo ne sąskaitos faktūros, bei iš pokalbių. Taip pat pripažino, kad suprato, jog jo programa „Forms“ buvo naudojama siekiant nuslėpti pajamas. Teigė, jog su „Forms“ programa galima dirbti ir nedarant nusikalstamos veikos. Tokie duomenys neabejotinai leido daryti tikėtiną išvadą, kad apeliantas galėjo prisidėti ir / ar padaryti nusikalstamą veiką, kuria buvo įtariamas.

34. Nuo 2010-12-20 apelianto atžvilgiu pradėjus baudžiamąjį persekiojimą buvo atlikti tokie veiksmai, susiję ir su jam pareikštais įtarimais: 2010-12-20 paskirtas gynėjas, 2010-12-20 atlikta apklausa, 2010-12-21 atlikta papildoma apklausa, 2010-12-22 ikiteisminio tyrimo teisėjo atlikta apklausa, 2010-12-22 atlikta duomenų bazės „Forms“, kuri buvo kompiuteryje, 2010-11-20 kratos metu rastame pas R. L., apžiūra, 2011-01-04-2011-01-10 rinkti duomenys apie įtariamąjį, 2011-04-07 VMI paskirta užduotis atlikti objektų tyrimą – 2010-01-01 – 2010-11-31 laikotarpio UAB „Lithops“ buhalterinės apskaitos dokumentų tyrimą, 2012-11-30 VMI parengė specialisto išvadą dėl UAB „Lithops“ ūkinės finansinės veiklos ir 2012-12-13 ją pateikė FNTT, 2013-07-19 atlikta duomenų bazės „Forms“, kuri buvo kompiuteryje, 2010-11-20 kratos metu rastame pas R. L., apžiūra, 2013-11-21 surašytas pranešimas apie (patikslintą) įtarimą dėl BK 25 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo, t. y. kad apeliantas, veikdamas bendrininkų grupe, padėjo apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą, 2014-06-18 surašytas pranešimas apie (patikslintą) įtarimą dėl BK 25 straipsnio 3 dalyje, 24 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo.

35. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad nuo 2010-12-20 pareikšto pirminio įtarimo iki 2014-06-18 patikslinto galutinai suformuluoto įtarimo betarpiškai buvo atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai, susiję su pareikštais įtarimais apeliantui N. G. ir kompiuterine programa (baze) „Forms“. Teisėjų kolegijos vertinimu, ikiteisminio tyrimo metu nustačius tokias aplinkybes, išvada, kad N. G. galėjo padaryti jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, buvo pagrįsta. Atitinkamai, iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo iš telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų buvo gauti pakankami duomenys apie apeliantą ir jo įdiegtą programą „Forms“. Be kita ko, baudžiamojoje byloje teismo buvo konstatuota, kad minėta programa, kurią administravo apeliantas, buvo vedama dviguba buhalterinė apskaita siekiant išvengti mokestinių prievolių valstybei, apeliantas tiek papildomos apklausos metu, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausos metu pripažino žinojęs kokiam tikslui yra naudojama kompiuterinė programa (bazė) „Forms“, nors aplinkybė, kad apeliantas jau žinodamas, t. y. būtent tuo tikslu D. A. įdiegė minėtą programą, byloje nebuvo įrodyta. Visi kiti duomenys, susiję su programos „Forms“ saugomais duomenimis, jų turiniu, programos veikimo principu, duomenų apdorojimu ir galimybėmis buvo nustatyti ikiteisminio tyrimo metu. Pažymėtina, kad teismas šiuos duomenis vertino ir apelianto veiksmų kontekste, todėl nėra pagrindo spręsti, kad visas vykdytas ikiteisminis tyrimas apelianto atžvilgiu galėjo būti nepagrįstas.

36. Pažymėtina, kad apeliantui buvo reiškiami įtarimai dėl veikimo organizuotoje bendrininkų grupėje (BK 25 str.) iki 2014 m. patikslinto įtarimo – padedant padaryti nusikalstamas veikas (BK 24 str. 6 d.), o galutinai suformulavus įtarimą – betarpiškai vykdžius nusikalstamas veikas, kuriomis jis įtariamas (BK 24 str. 3 d.). Be kita ko, svarbu pažymėti, kad dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto apgaulingos apskaitos tvarkymo D. A., kuris buvo įtariamas subūrus organizuotą grupę ir jai vadovavus, buvo nuteistas, o apelianto atžvilgiu netaikyta baudžiamoji atsakomybė, kadangi BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tik šią veiką padariusiam asmeniui. Tokiu atveju neįrodžius, kad buvo organizuota grupė bendram nusikalstamam veikimui, neliko pagrindo nuteisti apeliantą už ikiteisminio tyrimo metu jam inkriminuotos veikos padarymą. Aplinkybė, kad apelianto sukurta ir įmonės kompiuteriuose įdiegta kompiuterinė programa „Forms“ pati savaime nėra skirta draudžiamoms veikoms daryti, nustatyta tik teismui įvertinus visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis ir įrodymus.

37. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apelianto realiai atlikti veiksmai, t. y. jo prisidėjimas prie UAB „Lithops“ buhalterinės apskaitos programos administravimo, buvo visiškai kitokio pobūdžio, nei kitų asmenų veiksmai, kuriems baudžiamojoje byloje taip pat buvo pareikšti įtarimai, bet vėliau jie išteisinti. Todėl nagrinėjamoje civilinėje byloje ikiteisminio tyrimo apelianto atžvilgiu pradėjimo pagrįstumo klausimo išsprendimas ir ikiteisminio tyrimo eigos, kiek tai susiję su pačiu apeliantu, įvertinimas neturi įtakos ar prejudicijos kitų įtariamųjų, dėl kurių priimtas įsiteisėjęs išteisinamasis nuosprendis, ir kurie galimai gina ar gins savo teisę į žalos atlyginimą civiline tvarka, atžvilgiu.

38. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija, remdamasi nurodytu teisiniu reguliavimu ir teismų praktika, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog apelianto baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pagrįstam įtarimui. Tokios išvados, padarytos atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo (baudžiamosios bylos) medžiagoje buvusius apeliantą kaltinančius duomenis, nepaneigia šių duomenų vėlesnis vertinimas išteisinamajame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir kasacinėje nutartyje, priimtoje šioje baudžiamojoje byloje. Kai yra nustatyti tokie bylos faktai, teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto argumentai, jog ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu pradėtas ir vykdytas neteisėtai, yra teisiškai nepagrįsti, todėl atmestini.

39. Kitokios išvados nesuponuoja ir tokie apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į faktą, jog apeliantas, nedalyvaudamas pardavimuose, ir negalėjo fiksuoti parduotų gėlių kiekių bei vertinti duomenų realumo (tikrumo), kad PVM deklaracijos nebuvo suklastotos ar kad kaltinamajame akte nebuvo tinkamai kvalifikuota atlikta nusikalstama veika, dėl ko pirmosios instancijos teismas perkvalifikavo nusikalstamas veikas D. A. atžvilgiu. Šie argumentai, vertinant pareigūnų veiksmų / neveikimo teisėtumą valstybės civilinės atsakomybės taikymo kontekste, neturi jokios teisinės reikšmės. Tokios aplinkybės buvo teisiškai aktualios tik sprendžiant atitinkamus klausimus baudžiamajame procese, t. y. jos susijusius su baudžiamojon atsakomybėn patrauktų asmenų veiksmų įvertinimu, sprendžiant dėl baudžiamosios atsakomybės tiems asmenims taikymo.

Dėl baudžiamojo proceso trukmės

40. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tinkamą teismo procesą. Šios konstitucinės teisės įgyvendinimas ir apsauga detalizuojami baudžiamojo proceso įstatyme. BPK 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kiekvieno nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens teisė į tai, kad jo byla būtų išnagrinėta per kuo trumpiausią laiką. Tokia įstatymo nuostata yra ir pozityviosios valstybės pareigos pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad asmeniui pareikšto baudžiamojo kaltinimo klausimas turi būti išspręstas per kuo trumpiausią laiką, įgyvendinimas nacionalinėje teisėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423-378/2015). Asmens teisė į įmanomai trumpiausią procesą suponuoja atitinkamų valstybės institucijų ir jų pareigūnų pareigą veikti atsakingai, stropiai ir operatyviai, kad procesas vyktų be nereikalingo delsimo. Bendroji rūpestingumo pareiga įtvirtinta CK 6.263 straipsnio 1 dalyje. Įpareigojant atitinkamas valstybės institucijas, jų pareigūnus išnagrinėti bylą per įmanomai trumpiausią laiką, siekiama apsaugoti proceso šalis nuo proceso vilkinimo, kuris lemia ilgesnį, negu tai neišvengiama, asmens netikrumą dėl savo likimo, kiek tai susiję su proceso baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011).

41. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas, buvo ar ne pažeista asmens teisė į kuo trumpiausią (įmanomai trumpiausią) procesą, vadovaujasi tais pačiais kriterijais, kurie taikomi EŽTT praktikoje: konkrečios bylos sudėtingumas; asmens, dėl kurio vykdytas baudžiamasis persekiojimas, elgesys; valstybės institucijų elgesys, organizuojant bylos procesą; baudžiamajame procese sprendžiamų klausimų reikšmė pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-15 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-428/2009; 2010-02-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2010; 2011-12-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011; Grauslys prieš Lietuvą, peticijos Nr. 36743/97; Norkūnas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 302/05). Kiekvienu atveju nurodyti kriterijai taikomi konkrečios bylos aplinkybėms, kurių visuma ir lemia teismo išvadą dėl konkretaus proceso trukmės pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423-378/2015).

42. Kaip nustatyta iš nagrinėjamoje civilinėje ir prie jos prijungtoje baudžiamojoje byloje esančių duomenų, visas baudžiamasis procesas apelianto atžvilgiu truko 6 metus ir 5 mėnesius (nuo 2010-12-20, kai apeliantui buvo įteiktas pirminis pranešimas apie įtarimą, iki 2017-05-16, kai įsiteisėjo teismo priimtas išteisinamasis nuosprendis). Kaip pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, ikiteisminis tyrimas, kuris truko 4 metus ir 1 mėnesį (nuo 2010-12-20, kai apeliantui buvo įteiktas pirminis pranešimas apie įtarimą, iki 2015-01-22, kai buvo surašytas kaltinamasis aktas) vyko sudėtingoje byloje. Šis ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir vykdytas dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo, sukčiavimo ir dokumentų suklastojimo ir / ar disponavimo tokiu dokumentu veikiant organizuotoje grupėje. Bylos dėl finansinio, ekonominio pobūdžio nusikalstamų veikų (turto pasisavinimo, mokesčių vengimo, apgaulingos apskaitos tvarkymo ir kt.), sukčiavimo EŽTT praktikoje laikomos sudėtingomis, kas parastai pateisina ir ilgesnę tokių bylų proceso trukmę (Hasslund prieš Daniją, peticijos Nr. 36244/06; Grauslys prieš Lietuvą, peticijos Nr. 36743/97; Simonavičius prieš Lietuvą, peticijos Nr. 37415/02). Be kita ko, kelių kaltinamųjų byloje buvimas paprastai taip pat teikia pagrindą pripažinti, kad byla yra daugiau ar mažiau sudėtinga (Meilius prieš Lietuvą, peticijos Nr. 53161/99), o nagrinėjamu atveju baudžiamasis persekiojimas prasidėjo ir vyko ne vieno asmens atžvilgiu. Taip pat pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad nors ikiteisminis tyrimas nebuvo itin intensyvus, tačiau ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atliekami viso ikiteisminio tyrimo metu nepertraukiamai. Nuo 2010-12-20 buvo atliekamos įtariamųjų apklausos, renkami dokumentai, atlikti objektų tyrimai (rengta specialisto išvada), apžiūros, tikslinami įtarimai. Šiuo atveju visi duomenys, dokumentai, įskaitant „Forms“ programą buvo pateikti ir surinkti ikiteisminio tyrimo metu, atliktas objekto tyrimas, kuris truko ilgiau nei pusantrų metų iki specialistui (VMI) pateikiant išvadą. Taigi tiek teisiniu, tiek faktiniu aspektu, tiek bylos apimtimi – ją sudaro 18 tomų, byla vertintina kaip sudėtinga.

43. Nagrinėjamu atveju apeliantas nepateikė jokių pagrįstų paaiškinimų ir / ar įrodymų, kad ikiteisminis tyrimas buvo vilkinamas. Apeliacinio skundo argumentai, kad specialistų išvada buvo rengiama ir surašyta tik praėjus 603 dienoms po tokios užduoties gavimo, neteikia pagrindo priekaištauti pačiai ikiteisminio tyrimo institucijai dėl pernelyg uždelsto tokio ikiteisminio tyrimo veiksmo, juolab atsižvelgus į tiriamo objekto specifiką (buvo siekiama nustatyti specialiomis priemonėmis – atitinkama kompiuterine programa – slepiamus mokesčius) bei į faktą, kad prie to kažkuria dalimi savo veiksmais buvo prisidėjęs ir pats apeliantas bei tokią aplinkybę pradinėse ikiteisminio tyrimo stadijose pripažinęs (šios nutarties 32 ir 33 punktai). Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant, ar yra įvykdytas įmanomai trumpiausio laiko baudžiamajam procesui reikalavimas, šiuo konkrečiu atveju būtina atsižvelgti į paties apelianto šio ikiteisminio tyrimo metu pripažintą elgesį bei vaidmenį. Ir nors faktas, kad apeliantas įdiegė programą „Forms“ bei aiškiai žinojo jos panaudojimo paskirtį, nurodė apmokęs nuteistą UAB „Lithops“ vadovą fiksuoti šia programa neviešinamą pardavimo informaciją, neteikė pagrindo taikyti jam baudžiamąją atsakomybę, tačiau vis tik apsunkino darbą specialistams, rengusiems išvadą, ar valstybei yra padaryta turtinė žala.

44. Konstatuotina, kad šiuo konkrečiu atveju specialistų 11 lapų išvados, kuri su priedais sudaro net 458 lapus, kuomet būtina buvo įvertinti tyrimui perduotus 19 segtuvų, kuriuose iš viso yra 7 933 lapai, UAB „Lithops“ buhalterinės apskaitos dokumentų už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2010-11-31, parengimo operatyvumas nepriklausė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir / ar prokuroro kurių nors veiksmų / neveikimo, paties tyrimo organizavimo, kita vertus, iš dalies tai buvo susiję su apelianto praeityje atliktais ir pirmiau jau aptartais veiksmais. Atliktas objektų tyrimas neabejotinai turėjo įtakos viso baudžiamojo proceso trukmei, bet būtent tokių duomenų, kaip specialisto išvada, objektyvų būtinumą ir jų gavimą į baudžiamąją bylą šiuo atveju lėmė specialių žinių poreikis.

45. Neturi jokios teisinės reikšmės ikiteisminio tyrimo proceso trukmei taip pat ir tokia apelianto įvardijama aplinkybė, kad VMI civilinis ieškinys dėl valstybės patirtos žalos atlyginimo pareikštas tik po 171 dienos po specialistų išvados surašymo. Civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pareiškimas yra nukentėjusiojo teisė, kuria jis gali pasinaudoti šio proceso metu nevaržomai, tam joks specialus terminas, prailginantis viso proceso trukmę, nenustatomas. Tokie apelianto skundo argumentai, kad kaltinamasis aktas surašytas tik po 213 dienų po patikslinto pranešimo apie įtarimą pateikimo, taip pat nepagrįsti – vien įtarimo asmeniui pareiškimas nesuponuoja ikiteisminio tyrimo institucijos procesinės pareigos nedelsiant surašyti ir kaltinamąjį aktą.

46. Baudžiamoji byla teismuose buvo nagrinėjama 2 metus ir beveik 4 mėnesius, byla buvo nagrinėjama instancine tvarka, tiek pirmosios instancijos teismo nuosprendį peržiūrėjus apeliacinės instancijos teismui, tiek kasacinės instancijos teismui. Šiuo atveju taip pat nėra nustatytas netinkamas proceso organizavimas, o pati bylos nagrinėjimo trukmė nelaikytina pernelyg ilga. Pirmosios instancijos teisme byla išnagrinėta per 1 metus ir 1 mėnesį, apeliacinės instancijos teisme – keliomis dienomis daugiau nei per 8 mėnesius (įskaitant apeliacinio skundo pateikimo terminą), o kasacinėje instancijoje – keliomis dienomis daugiau nei per 6 mėnesius (įskaitant ir kasaciniam skundui pateikti skirtą terminą). Pažymėtina, kad apeliantas apeliaciniame skunde jokių argumentų dėl bylos nagrinėjimo teismuose trukmės ir nenurodo.

47. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojo proceso trukmės poveikį apelianto teisėms, taip pat neįžvelgia kurių nors jo teisių esminio pažeidimo. Apeliantui nebuvo skirta pati griežčiausia kardomoji priemonė (suėmimas), viso proceso metu 2010-12-21 prokuroro nutarimu taikytas rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir periodiškai registruotis policijos įstaigoje, be to, jam netrukdyta naudotis asmenine nuosavybe (nėra duomenų apie jo atžvilgiu taikytą turto areštą), taip pat nebuvo ribojama ir jo ekonominė / profesinė veikla, priešingai nei savo skunde deklaratyviai teigia apeliantas, tvirtindamas apie galimybių gyventi ir įsidarbinti užsienyje sumažėjimą ar negautas pajamas grįsdamas informacinių technologijų (toliau – IT) specialistų vidutinėmis pajamomis iš SODROS internetinės svetainės, bet ne savo paties situaciją apibūdinančiais konkrečiais įrodymais (kad turėjo tokių nuolatinių ir deklaruotų pajamų iki ikiteisminio tyrimo pradžios, bet jų neteko būtent dėl pareikštų įtarimų, kad dėl šių įtarimų negalėjo gauti darbo / pajamų). Teisėjų kolegijos vertinimu, IT specialisto darbo specifika leidžia tokį darbą atlikti bet kurioje vietoje nuotoliniu būdu. Taigi ir šiuo aspektu įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimo taip pat nenustatyta.

Dėl žalos ir kitų apeliacinio skundo argumentų

48. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė prašomos priteisti turtinės žalos sudėtį, t. y. netiesa, kad 1 000 Eur / mėn. – negautas darbo užmokestis grindžiamas bankroto administratoriaus darbo užmokesčio dydžiu, esą tai apelianto negautas darbo užmokestis dėl sugadintos reputacijos ir darbo užsienyje galimybių praradimo. Iš dalies tokie argumentai jau aptarti šios nutarties 47 punkte. Antra vertus, nenustačius vienos iš privalomų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų pareigūnų ir / ar teismo veiksmų, kitos civilinės atsakomybės sąlygos, vertinant apelianto pareikštų nagrinėjamoje byloje reikalavimų pagrįstumą, nėra aktualios, nes galimybės juos patenkinti bet kuriuo atveju nėra.

49. Kiti apeliacinio skundo teiginiai bei argumentai, kad baudžiamojo persekiojimo metu buvo kaltinami ne tie subjektai, kurie turėjo atsakyti baudžiamąja tvarka, o apeliantas nebuvo tinkamas baudžiamosios atsakomybės subjektas, iš esmės yra susiję su negalėjimu jam priimti apkaltinamojo nuosprendžio. Tai jau buvo įvertinta nagrinėjant baudžiamąją bylą bei apeliantą išteisinant dėl jam pareikštų kaltinimų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

50. Nenustačius teisinio ir faktinio pagrindo apeliacinio skundo patenkinimui, kiti byloje dalyvaujantys asmenys įgyja teisę į jų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kurios atsirado dėl apelianto inicijuoto apeliacinio proceso (CPK 93 str. 1 d., 98 str.). Tačiau atsakovę atstovaujančios Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, taigi jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.