- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-19
- Bylos Nr.
- 2A-1550-560/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33776-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dainius Rinkevičius, Eglė Surgailienė, Jelena Šiškina
- Ieškovas
- R. G.
- Atsakovas
- Vilniaus valstybinei garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, V. M.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Eglės Surgailienės ir Jelenos Šiškinos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. G. ieškinį atsakovams Vilniaus valstybinei garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, V. M. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas R. G. pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo advokato V. M. 5 000,00 Eur žalai atlyginti, procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014-10-17 sprendimu Nr. Tp-2-(2.2)-14-P-779-4646 jam paskirtas advokatas teikti antrinę teisinę pagalbą. Negavęs visos turimos informacijos iš advokato kreipėsi raštu į tarnybą, kad ši pakeistų skirtą advokatą. Prašymas buvo atmestas. Skundas dėl advokato neveikimo buvo persiųstas advokatui. Nesulaukęs atsakymo ieškovas rašė ne vieną skundą dėl informacijos gavimo. Pareiškimas iškelti asmens bankroto bylą ieškovui, jam nežinant, buvo pateiktas teismui, padirbant parašą ir surašytas pažeidžiant įstatymus. Ieškovas gavo teismo nutartį, kad pareiškimą atsisakyta priimti, nes tinkamai nepranešta visiems kreditoriams. Šią nutartį advokatas be ieškovo žinios apskundė aukštesnės instancijos teismui, o skundas buvo atmestas. Atsakovas netinkamai vykdė savo pareigas. Ieškovas iš advokato negavo jokios informacijos ar procesinių dokumentų. Atsižvelgiant į ieškovo išgyvenimus, suvaržytas teises, neigiamas emocijas ir kitas aplinkybes ieškovas vertina neturtinę žalą 5 000,00 Eur suma. Atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė jį atmesti. Nurodė, kad tarnyba gavo daug pareiškėjo prašymų, į kuriuos buvo atsakyta. Gavus advokato paaiškinimus, kuriuose nurodomas advokato prašymas jį pakeisti kitu advokatu bei ieškovo raštus, advokatas buvo pakeistas. Kadangi tarnybai nekeliami reikalavimai, prašė pakeisti tarnybos statusą iš atsakovo. Atsakovas V. M. teismui pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė jį atmesti. Nurodė, kad tarnybai paskyrus ieškovo advokatu, jam nebuvo pateikta jokia bylos medžiaga ar dokumentai. Ieškovo prašyme buvo išdėstyti argumentai, tačiau faktinių duomenų nepateikta. Paprašius ieškovo nurodyti visus kreditorius, ieškovas pareiškęs, jog jis tokios informacijos neturintis, o advokatas turi tokią informaciją ir duomenis rasti pats. Kreipusis į tarnybą, atsakovas gavo tris antstolių patvarkymus dėl skolų išieškojimo, o užklausus antstolių rūmus – virš 20. Kadangi tarnyba už gautus išrašus apmokėjo tik po kelių mėnesių, užtruko procesinių dokumentų rengimas. Ieškovas vietoje bendradarbiavimo su atsakovu rašė skundus tarnybai, o vėliau ir Advokatų tarybai. Ieškovo parašo nepadirbo, o sprendimas dėl advokato skyrimo yra įgaliojimas dokumentus teikti ieškovo vardu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-02-06 sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo R. G. valstybės naudai 5,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas pažymėjo, jog ieškovas šioje byloje neįrodė advokato neteisėtų veiksmų (ar neveikimo) teikiant pareiškimus dėl ieškovo fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, dėl kurių, ieškovo teigimu, jis patyrė žalą. Ieškovas atkakliai nesutiko su profesionalaus teisininko – advokato parengtais pareiškimo projektais bei teikiamais argumentais, teikė savo argumentus, o advokatui atsisakius užimti siūlomą poziciją kaip teisiškai nepriimtiną, reiškė prašymus antrinę teisinę pagalbą teikiantį advokatą pakeisti kitu advokatu, taip pat nuolat teikė skundus dėl neva advokato nebendradarbiavimo. Kita vertus, jeigu ieškovas būtų įdėjęs bent dalį pastangų kooperuotis su advokatu ir teikti jam visapusišką informaciją vietoje nuolatinių skundų rašymo, tikėtina, kad advokatas turėtų galimybę tinkamai parengti pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Tokios kategorijos bylos yra išimtinai susijusios su asmeniu, t. y. tik pats asmuo, kuris pageidauja bankroto bylos iškėlimo, gali atskleisti visus turimus kreditorius, visas aplinkybes sąlygojusias nemokumo padėtį ir pan. Be to, procesinių dokumentų parengimas užtrunka ne vieną dieną, todėl, susipažinus su pareiškėjo skundais, teiktais tarnybai bei advokatūrai, akivaizdu, kad ieškovo veiksmai ir nusiteikimas buvo nukreipti prieš advokatą.Teismas nenustatė jokių advokato (atsakovo) neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Nenustačius neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio, kaip Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnyje įtvirtintos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų, nėra prasmės nustatinėti kitos civilinės atsakomybės sąlygos – ieškovui padarytos žalos. Dėl to teismas nepasisakė dėl ieškinio argumentų, kurie susiję su žalos padarymo fakto ir konkretaus dydžio nustatymu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Ieškovas R. G. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies) ir priimti naują sprendimą – priteisti iš advokato V. M. 5 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti, panaikinti sprendimo dalį priteisti iš ieškovo R. G. valstybės naudai sumokėti 5,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, užtikrinti teisę ieškovui dalyvauti šio apeliacinio skundo nagrinėjimo procese. Nurodo, jog advokatas netinkamai atliko jam pavestas pareigas (nebendravo su ieškovu, ieškovas negavo iš advokato nei vieno atsakymo į prašymus ar skundus, be ieškovo žinios padavė teismui pareiškimus, kuriuos teismas atsisakė priimti, neturėdamas įgaliojimų pasirašinėjo už ieškovą procesinius dokumentus, juos tvarkė netinkamai, klaidino teismą, neinformavo ieškovo apie bylos eigą). Tad teismo argumentai, kad ieškovas nebendravo su advokatu, nurodė jam pačiam rinkti informaciją neatitinka tikrovės.Atsakovas, netinkamai teikdamas teisines paslaugas, atliko neteisėtus veiksmus, kas sudaro pagrindą civilinei atsakomybei kilti.Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovo patirta žala.Tarp žalos kilimo ir atsakovo neveikimo yra priežastinis ryšys. Būtent dėl atsakovo nesugebėjimo tinkamai vykdyti visų įsipareigojimų nustatytų įstatymais ieškovas patyrė didelę žalą.Ieškovas, įrodęs atsakovo neteisėtus veiksmus, neprivalo įrodinėti atsakovo kaltės. Šiuo atveju egzistuoja visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Atsižvelgiant į patirtus išgyvenimus, suvaržytas teises, neigiamas emocijas ir kitą, ieškovas žalą vertina 5 000,00 Eur.Nesuprantama, dėl ko teismas priteisė valstybės naudai sumokėti 5,50 bylinėjimosi išlaidų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu ieškovui yra suteikta antrinė teisinė pagalba. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio l dalimi minėtų sprendimu ieškovas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų šioje byloje.Atsakovas advokatas V. M. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti skundžiamą spendimą nepakeistą. Nurodo, kad atsakovas paprašė ieškovo, kad jis pateiktų duomenis apie savo skolas ir kreditorius, tačiau ieškovas pareiškė, kad jis dokumentų neturi ir atsakovas turi susirasti reikiamus dokumentus ir jo kreditorius.Ieškovas, užuot bendradarbiavęs su advokatu, nuolatos rašė skundus tarnybai, o vėliau advokatą apskundė ir Advokatų Tarybai. Taryba, išnagrinėjusi skundą, jo netenkino ir atsakovo darbe nerado aplaidumo požymių.Ieškovo parašo nepadirbo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas yra įgaliojimus patvirtinantis dokumentas veikti antrinę teisinę pagalbą gavusio asmens vardu, todėl atsakovas procesinius dokumentus pasirašė savo vardu.CK 6.250 straipsnio 2 dalis nustato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymo nustatytais atvejais. Ieškovas nenurodė įstatymų, kuriais būtų nustatyta advokato neturtinės žalos atlyginimas. Nei CK, nei Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas nenumato tokios atsakomybės, todėl ieškovo nurodyti neturtinės žalos atsiradimo pagrindai nepagrįsti. Teismo posėdžio metu ieškovas pripažino, kad bankroto byla neiškelta, nes jo nemokumas neatitinka Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo reikalavimų. Todėl nei materialinė, nei neturtinė žala ieškovui negalėjo atsirasti.Atsakovas Vilniaus valstybinė garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo nurodo, jog nesutinka su ieškovo reikalavimu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nepažeidė materialinių ar procesinių teisės normų, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.Ieškovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – valstybės garantuojamos teisinės pagalbos raštus, prašymų, paklausimų ir skundų kopijas. Ieškovas taip pat pateikė atsikirtimą į atsiliepimą. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Įvertinęs naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui priežastis bei susipažinęs su naujais įrodymais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog naujų įrodymų ir informacijos pateikimo būtinybė iškilo vėliau, pateikti nauji įrodymai ir informacija yra reikšminga bylai teisingai išspręsti, todėl nurodytus įrodymus priima. Dėl atsikirtimų į atsiliepimą teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovas turėjo galimybę išdėstyti savo procesinę poziciją apeliaciniame skunde, todėl atsikirtimus į atsiliepimą atsisako priimti.Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014-10-17 sprendimu Nr. Tp-2-(2.2)-14-P-779-4646 ieškovui paskirtas advokatas teikti antrinę teisinę pagalbą.
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
Ieškovas prašo užtikrinti teisę ieškovui dalyvauti šio apeliacinio skundo nagrinėjimo procese, kas iš esmės reiškia prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinė byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Įstatymu taip pat nustatyta teismo diskrecijos teisė nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, kai tai yra būtina (CPK 322 straipsnis). Šalis gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis teismui nėra privalomas. Būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą egzistavimo aspektu įvertinusi nagrinėjamą bylą bei šioje byloje pateiktą nurodytą ieškovo prašymą, teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju toks būtinumas nenustatytas. Pirmosios instancijos teismas užtikrino dalyvaujančių byloje asmenų teisės būti išklausytiems įgyvendinimą bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka bei šalims teikiant procesinius dokumentus. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą nenustatyta bei jog dalyvaujančių byloje asmenų teisės būti išklausytiems pakankamu įgyvendinimu bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme šiuo atveju traktuotina šalių galimybė teismui teikti procesinius dokumentus. Dėl to nurodytas ieškovo prašymas atmetamas, byla pagal CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę apeliaciniame teisme nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
Ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė nepagrįstai, kadangi nagrinėjamu atveju egzistuoja visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir jį detalizuojančiais ieškovo argumentais nesutinka. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas neįrodė advokato neteisėtų veiksmų (ar neveikimo) teikiant pareiškimus dėl ieškovo fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, dėl kurių, ieškovo teigimu, jis patyrė žalą. Tuo tarpu neįrodžius atsakovo neteisėtų veiksmų, jo civilinė atsakomybė negalima.Teisėjų kolegija nurodo, jog įrodinėjimo pareiga šioje byloje skirstytina, vadovaujantis CPK 178 straipsniu – šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šiame kontekste pažymėtina, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-02 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014; 2015-07-15 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2016-04-01 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016; kt.). Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012; kt.). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008-01-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir šalių paaiškinimus išsamiai ir visapusiškai, tai darydamas nenukrypo nuo pirmiau paminėtų kasacinio teismo praktikoje suformuluotų taisyklių.Teisėjų kolegija sprendžia, jog į bylą pateiktų įrodymų bei šalių paaiškinimų visuma, nesudaro pagrindo labiau tikėti, kad atsakovas advokatas, teikdamas ieškovui teisines paslaugas, būtų pažeidęs Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymą, Advokatų etikos kodeksą ar kitus teisės aktus, reglamentuojančius advokato pareigas ir/ar elgesį jo profesinės praktikos vykdymo metu. Apeliacinės instancijos teismas patikslina, jog pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas nepakankamai bendradarbiavo su advokatu, o ne kad ieškovas su advokatu būtų nebendravęs. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia pirmosios instancijos teismo išvada pagrįsta, bylos medžiaga patvirtina ieškovo priešiškumą advokato atžvilgiu, nepakankamą kooperavimąsi. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, jog byloje nėra duomenų, kad advokatas būtų neteisėtai pasirašinėjęs už ieškovą procesinius dokumentus ir/ar klaidinęs teismą.Ieškovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš ieškovo valstybės naudai priteisė 5,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, nes ieškovui skirta antrinė teisinė pagalba. Teisėjų kolegija su šiuo ieškovo argumentu sutinka. 2016-04-14 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu dėl antrinės pagalbos teikimo Nr. 2.1.-(NTP-2-)-16-T-1478-5836 ieškovui suteikta antrinė teisinė pagalba šioje byloje, ieškovas 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų su atitinkamomis išimtimis. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgdamas į nurodytą sprendimą bei vadovaudamasis minėta CPK nuostata, apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog iš ieškovo bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą priteistos nepagrįstai, nes ieškovas nuo jų buvo atleistas. Dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).Teisėjų kolegija konstatuoja, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu iš esmės tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas jį tinkamai motyvavus, o pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais ir argumentais nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis). Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas, patikslinant jį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą priteisimo, iš ieškovo jų nepriteisiant.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Ieškovo R. G. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą, jį patikslinti dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo R. G. į valstybės biudžetą priteisimo ir nurodyti, jog šios išlaidos nepriteisiamos.
Likusioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.