Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-3-569/2022

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-01-12
Bylos Nr.: e2A-3-569/2022
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Lina Muchtarovienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Vilija Valantienė
Ieškovas: D. E. G.
Atsakovas: G. G.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) Teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini) Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.7; 2.3.2.8; 3.3.1.14; 3.3.1.20 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 12 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. E. G. ir atsakovo G. G. apeliacinius skundus dėl (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. E. G. ieškinį atsakovui G. G. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto padalinimo, prievolių kreditoriams pobūdžio nustatymo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų ir atsakovo G. G. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, turto padalinimo, prievolių kreditoriams pobūdžio nustatymo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė D. E. G. patikslintu ieškiniu prašė: nutraukti D. E. G. ir G. G. santuoką, (duomenys neskelbtini) įregistruotą (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo G. G. kaltės; priteisti iš atsakovo G. G. 5 000,00 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą ieškovei D. E. G.; ieškovei D. E. G. asmeninės nuosavybės teise priteisti: 0,0600 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio nustatyta rinkos vertė (2019 m. lapkričio 28 d. data) yra 15 600,00 Eur; pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio nustatyta rinkos vertė (2019 m. lapkričio 28 d. data) yra 161 850,00 Eur; atsakovui G. G. asmeninės nuosavybės teise priteisti: negyvenamąją patalpą – administracines patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), kurių nustatyta rinkos vertė yra 128 000,00 Eur; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro numeris ir kadastro vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė yra 649,00 Eur (žemės sklypo vertė nurodyta be miško medelynų vertės); UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), (pradėta likvidavimo procedūra) 100 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, akcijų vertė dėl likvidavimo vertinama 0 Eur; Lietuvos ir JAV uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) apygardos teismo nutartimi nutarta pripažinti bendrovę bankrutavusia ir likviduoti, nutarties įsiteisėjimo data – 2019 m. rugsėjo 21 d.) 110 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, akcijų vertė dėl bankroto yra 0 Eur; G. G. įmonę „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) (likvidavimo aktas įregistruotas 2018 m. gegužės 16 d.); šaunamuosius ginklus: (duomenys neskelbtini)). Pažymėtina, kad atsiliepime į patikslintą priešieškinį (procesinis dokumentas Reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) ieškovė patikslino šį reikalavimą ir prašė priteisti ieškovei iš atsakovo 220,00 Eur piniginę kompensaciją už parduotus šaunamuosius ginklus; priteisti iš atsakovo G. G. ieškovei D. E. G. 47 099,50 Eur piniginę kompensaciją už atsakovui atitenkančią didesnę turto dalį bei prarastą sutuoktinių turtą; nustatyti, kad po santuokos nutraukimo kreditorei L. V. pagal (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį dėl negrąžintos 18 000,00 Eur paskolos sumos ieškovė D. E. G. ir atsakovas G. G. atsako solidariai; po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes – „G.“ ir „G.“; nustatyti, kad atsakovas G. G., dėl kurio kaltės iširo santuoka, neturi teisės į išlaikymą; priteisti iš atsakovo G. G. ieškovei D. E. G. bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovas G. G. patikslintu priešieškiniu prašė: nutraukti G. G. ir D. E. G. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ieškovės D. E. G. kaltės; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė yra 195 000,00 Eur, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovui G. G.; administracines patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini) (vertė – 128 000,00 Eur), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė – 3 714,00 Eur), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti ieškovei D. E. G.; priteisti ieškovei D. E. G. iš atsakovo G. G. 31 643,00 Eur kompensaciją už atsakovui po santuokos nutraukimo atitenkančią didesnės vertės nekilnojamojo turto dalį; priteisti atsakovui G. G. iš ieškovės D. E. G. 51 291,19 Eur už administracinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomą laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini); priteisti atsakovui G. G. iš ieškovės D. E. G. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sugrąžintos paskolos dalį – 19 750,00 Eur sumą; dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų, nurodytų 4–6 punktuose, taikyti įskaitymą, atsakovo ieškovei mokėtiną kompensaciją už jam tenkančią didesnę nekilnojamojo turto dalį laikant sumokėta, o iš ieškovės priteisti atsakovui sumokėti 39 398,19 Eur sumą; priteisti atsakovui G. G. 100 vnt. vardinių paprastųjų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, kurių vertė 0,00 Eur, 18 vnt. vardinių paprastųjų Lietuvos ir JAV uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, kurių vertė 0,00 Eur; pripažinti (duomenys neskelbtini) paskolos sandorį, sudarytą tarp ieškovės ir L. V., niekiniu ir negaliojančiu dėl įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymo, o taip pat priimti atskirąją nutartį dėl sukčiavimo ir dokumentų klastojimo; atsakovo 2 400,00 Eur įsiskolinimą Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybinės mokesčių inspekcijos, pripažinti asmenine atsakovo prievole ir po santuokos nutraukimo palikti vykdyti atsakovui G. G.; pripažinus Lietuvos ir JAV UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovo kreditoriumi, įsiskolinimą pagal (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį pripažinti solidariąja šalių prievole ir po santuokos nutraukimo palikti vykdyti atsakovui ir ieškovei solidariai (šis reikalavimas nebepalaikomas, nes trečiasis asmuo buvo pašalintas iš byloje dalyvaujančių asmenų, nesant reikalavimo teisės); pripažinti 127 000,00 Eur įsiskolinimą (duomenys neskelbtini) asmenine atsakovo G. G. prievole ir po santuokos nutraukimo palikti vykdyti atsakovui G. G.; priteisti atsakovui G. G. iš ieškovės D. E. G. išlaikymą periodinėmis išmokomis – po 150,00 Eur kiekvieną mėnesį; priteisti atsakovui G. G. iš ieškovės D. E. G. neturtinės žalos atlyginimą – 5 000,00 Eur; po santuokos nutraukimo ginčo šalims palikti santuokines pavardes – „G.“ ir „G.“; priteisti atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. (duomenys neskelbtini) sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: nutraukė D. E. G. ir G. G. santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo D. E. G. paliko pavardę „G.“, G. G. paliko pavardę „G.“; ieškovei D. E. G. nuosavybės teise priteisė 195 000,00 Eur vertės nekilnojamąjį turtą, t. y. 0.0600 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio nustatyta rinkos vertė yra 15 600,00 Eur, pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio nustatyta rinkos vertė yra 161 850,00 Eur, pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio nustatyta rinkos vertė yra 1 950,00 Eur, pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio nustatyta rinkos vertė yra 13 650,00 Eur, kitus inžinierinius statinius – kiemo statinius (tvora, kiemo aikštelė, lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 priklauso pastatui Nr. (duomenys neskelbtini), kurių nustatyta rinkos vertė yra 1 950,00 Eur; atsakovui G. G. nuosavybės teise priteisė: 131 714,00 Eur vertės nekilnojamąjį turtą, t. y. administracines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (nustatyta rinkos vertė – 128 000,00 Eur), 1.3500 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė – 3 714,00 Eur); atsakovui G. G. iš ieškovės D. E. G., priteisė 31 643,00 Eur, kaip piniginę kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnės vertės turto dalį; atsakovui G. G. priteisė: UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini) (pradėta likvidavimo procedūra), 100 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, akcijų vertė dėl likvidavimo vertinama 0 Eur; Lietuvos ir JAV uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) teismo nutartimi nutarta pripažinti bendrovę bankrutavusia ir likviduoti, nutarties įsiteisėjimo data – 2019 m. rugsėjo 21 d.), 110 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, akcijų vertė dėl bankroto yra 0 Eur; nustatė, kad atsakovo G. G. 2 400,00 Eur įsiskolinimas Lietuvos Respublikai yra asmeninė atsakovo G. G. prievolė; pripažino (duomenys neskelbtini) rašytinę paskolos sutartį, sudarytą tarp D. E. G. ir L. V. dėl 40 000 Eur paskolos, niekine ir negaliojančia ab initio (nuo jos sudarymo momento), kaip imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančią sutartį; nustatė, jog restitucijos pagrindu kilusi pareiga grąžinti L. V. 18 000,00 Eur yra solidari ieškovės D. E. G. ir atsakovo G. G. prievolė; kitus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmetė; ieškovei D. E. G. iš atsakovo G. G. priteisė 210,00 Eur žyminį mokestį; valstybei iš ieškovės D. E. G. priteisė 277,50 Eur žyminį mokestį, 646,80 Eur žyminį mokestį ir 8,55 Eur išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą; valstybei iš atsakovo G. G. priteisė 647,50 Eur žyminį mokestį, 1 509,20 Eur žyminį mokestį ir 19,95 Eur išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą.

4. Teismas vertino, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtino, jog dėl santuokos iširimo yra kaltas išimtinai tik atsakovas arba tik ieškovė. Teismas vertino, kad iš bylos medžiagos matyti, jog santuoka ilgainiui prarado savo prasmę dėl daugelio sudėtingų gyvenimo aplinkybių bei problemų, kurių sutuoktiniai negebėjo bendromis pastangomis išspręsti. Tai savo ruožtu sąlygojo visišką sutuoktinių tarpusavio atšalimą ir net priešiškumą.

5. Teismas pažymėjo, kad ieškovė byloje siekė įrodyti, kad atsakovas jos atžvilgiu (duomenys neskelbtini) panaudojo fizinį smurtą. Teismas sprendė, kad į bylą atsakovo pateiktas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad nebuvo surinkta pakankamai duomenų, kurie pagrįstų įtariamojo G. G. kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. Šį dokumentą vertinti kitaip ir konstatuoti, kad visgi G. G. (duomenys neskelbtini) šeimyninio konflikto metu prieš sutuoktinę panaudojo fizinį smurtą, negalima. Todėl teismas atmetė ieškovės argumentus, kad byloje yra įrodytas sutuoktinio G. G. fizinis smurtas prieš sutuoktinę (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų byloje nepateikta, o ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys paneigė atsakovo nusikalstamus veiksmus šeimos nario – sutuoktinės atžvilgiu.

6. Dėl atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiu teismas nurodė, jog byloje esančiuose medicininiuose dokumentuose fiksuota, kad atsakovas turėjo psichikos ir sveikatos sutrikimų dėl alkoholio vartojimo, buvo pasireiškę ir (duomenys neskelbtini) požymiai. Teismas medicininius duomenis vertino sistemiškai, t. y. visų aplinkybių kontekste ir nedarė išvados, kad juose minėti sveikatos sutrikimai buvo tik alkoholio vartojimo pasekmė ir esminė priežastis faktiškai iširti šalių santuokai. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad medicininiuose dokumentuose fiksuotos ir tokių sutrikimų atsiradimo aplinkybės – (duomenys neskelbtini) ir pan.

7. Teismas sprendė, jog nors byloje esantys medicininiai dokumentai patvirtina, kad atsakovas tam tikru laikotarpiu turėjo sveikatos problemų dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, tačiau teismas atmeta ieškovės argumentus, kad tai buvo santuokos iširimo priežastis. Iš šalių paaiškinimų tikėtina, kad ši asmeninė atsakovo problema buvo santuokos irimo, kaip trunkamojo pobūdžio proceso, pasekmė – abi šalys teismui teikė paaiškinimus, kad jau ilgą laiką sutuoktiniai gyvena atskirus gyvenimus ir bendrų interesų neturi, nors sudarius santuoką ir buvo pavykę sukurti bendrą sėkmingą verslą, susilaukti dviejų vaikų.

8. Įvertinęs šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas pripažino, jog šalys nepateikė pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad santuoka iširo tik dėl vieno sutuoktinio kaltės. Teismas vertino, jog faktine šalių santuokos iširimo priežastimi buvo skirtingas abiejų sutuoktinių požiūris į šeimą, į šeimos narių teises ir tarpusavio pareigas. Šalys nedėjo pakankamai pastangų suprasti vienas kito poreikius, ieškoti kompromisų šeimoje, derintis vienas prie kito. Teismas darė išvadą, jog šalys nebuvo lojalios ir negerbė viena kitos, neprisidėjo prie kito sutuoktinio poreikių tenkinimo ir taip bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimu. Abi šalys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas gerbti bei remti vienas kitą, būti lojaliam ir pasitikėti vienas kitu, dėl to bendras šalių gyvenimas santuokoje tapo neįmanomas Todėl teismas darė išvadą, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

9. Teismas pažymėjo, jog šalių santuoką nutraukus dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nė viena iš šalių neturi teisės reikalauti iš kito sutuoktinio neturtinės žalos atlyginimo ar išlaikymo priteisimo.

10. Teismas nurodė, kad nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), daugiau kaip (duomenys neskelbtini) metų sutuoktinių buvo bendrai valdomas, tvarkomas, kaip vientisas nekilnojamasis turtas. Esant šioms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad dalis pastatų (ūkinis pastatas, garažas, tvora, kiemo aikštelė, lauko tualetas) nutraukiant santuoką nedalintinas, nes iki šiol išliko valdomas tik kaip asmeninis ieškovės turtas.

11. Teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškovės argumentą, jog į dalintiną turtą neįtrauktini nekilnojamieji daiktai, kurie buvo įgyti D. E. G. dovanojimo sutarties pagrindu, t. y. ūkinis pastatas, garažas ir kiemo statiniai. Teismas darė išvadą, jog visi be išimties nekilnojamieji daiktai, esantys (duomenys neskelbtini), t. y. žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kuri yra dalintina nutraukiant santuoką, atsižvelgus į rinkos vertę ekspertizės atlikimo dienai ((duomenys neskelbtini)) – 195 000,00 Eur.

12. Teismas sprendė, kad į dalintino turto sąrašą įtrauktinos ir administracinės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Remiantis teismo ekspertės išvada, šių administracinių patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė ekspertizės atlikimo dienai ((duomenys neskelbtini)) yra 128 000,00 Eur.

13. Teismas nurodė, kad sprendžiant klausimą, kuriam iš sutuoktinių yra paliktini nekilnojamieji daiktai, atsižvelgta į keletą, teismo vertinimu, svarbių aspektų: šalių turimi nekilnojamieji daiktai (kiekvienas atskirai) negali būti padalyti natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos. Tarp šalių yra susiklostę labai konfliktiški santykiai, todėl padalijus kiekvieną nekilnojamąjį daiktą natūra, daiktų bendras naudojimas ir valdymas taptų labai suvaržytas ir pažeistų pačių buvusių sutuoktinių interesus bei gyvenimo kokybę. Abi šalys pripažino, kad pagal galimybes galėtų tinkamai pasirūpinti tiek nekilnojamaisiais daiktais, esančiais (duomenys neskelbtini), tiek administracinėmis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini). Atsakovas nurodė, kad norėtų ir galėtų pasirūpinti namų ūkiu, esančiu (duomenys neskelbtini), tačiau byloje taip pat yra duomenys, kad atsakovas turėjo ir turi suinteresuotumą gauti pajamas ir iš administracinių patalpų (nuomos sandorių ir pan.). Nekilnojamojo turto registro duomenimis statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), buvo pirmiausia įgyti D. E. G. dovanojimo sandorio pagrindu. Byloje ieškovė šią aplinkybę taip pat akcentavo kaip teisiškai reikšmingą, sprendžiant klausimą dėl turto padalinimo būdo. Byloje nėra ginčo, kad paskutiniuosius metus atsakovas faktiškai negyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini). Teismas vertino, jog ypatingai svarbu, kad skirtingai, nei ieškovė, atsakovas viso bylos nagrinėjimo metu akcentavo, kad jam reikalingas išlaikymas. Vadinasi, paties atsakovo interesų labui disponavimas administracinėmis patalpomis, galimybė gauti investicijas iš šio turto, papildomai gavus kompensaciją iš sutuoktinės už jai tekusią didesnės vertės turtą, būtų racionalesnis turto padalinimo variantas. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas konstatavo, kad kaip teisėtas ir pagrįstas laikytinas būtent ieškovės ieškinio reikalavimas ieškovei priteisti nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini), o atsakovui priteisti administracines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ir 1.3500 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

14. Teismas, spręsdamas ieškinio reikalavimą dėl piniginės kompensacijos už šaunamuosius ginklus, pagrįstais laikė atsakovo argumentus, kad į dalintino turo balansą šis turtas nėra įtrauktinas. Nurodė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovės nurodyti šaunamieji ginklai ir kiti daiktai (priedai) buvo faktiškai realizuoti, t. y. perleista šių daiktų nuosavybės teisė dar iki santuokos nutraukimo bylos iškėlimo.

15. Teismas pažymėjo, kad tarp šalių nebuvo ginčo dalyje dėl santuokos metu įgytų akcijų padalinimo, todėl šioje dalyje visiškai tenkintini ieškinio ir priešieškinio reikalavimai.

16. Teismas pažymėjo, kad tarp šalių nebuvo ginčo ir dalyje dėl prievolės valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos, pobūdžio. Tuo pagrindu teismas tenkino ieškinio priešieškinio reikalavimus ir nustatė, kad atsakovo 2 400,00 Eur įsiskolinimas Lietuvos Respublikai (1 400,00 Eur ir 1 000,00 Eur baudos dėl turto ir dokumentų neperdavimo BUAB Lietuvos ir JAV UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratorei) yra asmeninė atsakovo prievolė.

17. Dėl L. V. 40 000,00 Eur paskolos D. E. G. teismas nurodė, kad paskolos suma viršijo 3 000,00 Eur sumą ir šis sandoris buvo vykdomas grynaisiais pinigais (trečiasis asmuo patvirtino, kad savo asmenines santaupas, t. y. 40 000,00 Eur grynaisiais ji vežėsi į banką ir banke perdavė lėšas įnešti į ieškovės sąskaitą), taigi pagal CK 6.871 straipsnio 4 dalies nuostatas sutartis turėjo būti sudaryta notarine forma. Kadangi sudarant ginčijamą sandorį nebuvo laikytasi privalomos įstatyme nustatytos notarinės formos, teismas vertino, jog šalių sudaryta paskolos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl yra pripažintina niekine ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) (CK 1.80 straipsnis).

18. Teismas sprendė, kad nagrinėjamos bylos atveju, nors paskolos sutartis buvo sudaryta pažeidžiant imperatyviąsias įstatymo normas, vis dėlto ji sukėlė tam tikrų padarinių, kurių šalys, sudarydamos tokią sutartį, siekė – ieškovei D. E. G. disponuoti buvo perduoti pinigai (40 000,00 Eur įnešti ieškovės banko sąskaitą), kuriais ji naudojosi, siekdama finansiškai paremti šeimos verslą. Todėl, pripažinus (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį negaliojančia, taikytina restitucija – iš sutuoktinių D. E. G. ir G. G. solidariai priteistina likusi negrąžinta 18 000,00 Eur suma trečiajam asmeniui L. V..

19. Teismas sprendė, kad pareiga restitucijos pagrindu grąžinti 18 000,00 Eur (likusi negrąžinta suma iš perduotų 40 000,00 Eur) yra solidari ieškovės ir atsakovo pareiga, nes, teismo įsitikinimu, paremtu įrodymų visetu, ieškovė įrodė faktą, kad gautus 40 000,00 Eur ji nedelsiant panaudojo ne išimtinai asmeniniams poreikiams, o su šeimos poreikiais susijusioje veikloje. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė D. E. G., turėdama notarinį sutuoktinio G. G. sutikimą, uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ paskolino minėtus pinigus. Atsakovas G. G. savo ruožtu byloje neįvykdė jam tenkančios pareigos įrodyti teiginio, kad tai buvo šeimos santaupos.

20. Teismas pažymėjo, kad atsakovas be materialiojo reikalavimo pripažinti (duomenys neskelbtini) paskolos sandorį, sudarytą tarp ieškovės D. E. G. ir trečiojo asmens L. V., niekiniu ir negaliojančiu dėl įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymo, taip pat prašė priimti teismo atskirąją nutartį dėl sukčiavimo ir dokumentų klastojimo. Teismas šį prašymą laikė nepagrįstu ir atmestinu. Nurodė, kad byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, prieitų išvadą, kad sandorio šalys (ieškovė D. E. G. ir trečiasis asmuo L. V.) galimai pažeidė baudžiamosios teisės normas, reglamentuojančias sukčiavimą ir (ar) dokumentų klastojimą (BK 182 straipsnis, 300 straipsnis). Teismas negali remtis vien tik atsakovo deklaratyviais teiginiais, kad jo sutuoktinė kartu su giminaite suklastojo paskolos sutartį ir pinigų grąžinimo raštelius. Jei atsakovas G. G. ar jo atstovas turi papildomų įrodymų šiuo klausimu, atitinkamai jiems patiems kyla pilietinė pareiga pranešti apie padarytą ar daromą nusikalstamą veiką.

21. Teismas kaip neteisėtą ir visiškai nepagrįstą laikė atsakovo priešieškinio reikalavimą priteisti atsakovui iš ieškovės D. E. G. 51 291,19 Eur už administracinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomą laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad iš į bylą pateiktų ieškovės banko sąskaitų išrašų už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) matyti, kad į ieškovės sąskaitą būdavo reguliariai pervedamas nuomos mokestis už patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Tačiau iš banko sąskaitos išrašų taip pat matyti, kad ieškovė iš tos pačios sąskaitos reguliariai apmokėdavo už būsto, esančio (duomenys neskelbtini), komunalines paslaugas, taip pat už kitas namų ūkio išlaidas. Teismas sprendė, jog kiti išrašai nepatvirtina atsakovo prielaidų, kad ieškovė yra sukaupusi šeimos pinigines lėšas, kurias, nutraukiant santuoką, reikėtų dalinti tarp sutuoktinių. Sąskaitų išrašai patvirtina, kad ieškovė atliko įvairias operacijas (mokėjimus tarp savų sąskaitų, pervedimus už komunalines ir kitas paslaugas, atsiskaitymus už prekes ir paslaugas ir pan.). Taip pat teismas pažymėjo, kad atsakovas tik (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) elektroniniais laiškais pradėjo prašyti, kad ieškovė jam pervestų ½ dalį nuomos mokesčio už administracines patalpas. Iki to laiko nėra duomenų, kad atsakovas būtų teikęs pretenzijas sutuoktinei dėl santuokos metu gautų lėšų panaudojimo.

22. Teismas atmetė atsakovo reikalavimą priteisti atsakovui G. G. iš ieškovės D. E. G. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sugrąžintos paskolos dalį – 19 750,00 Eur sumą. Teismas pažymėjo, jog dar iki iškeliant bylą dėl santuokos nutraukimo iš viso ieškovei buvo grąžinta 39 500,00 Eur paskolos suma. Byloje nė viena iš šalių neprašė nustatyti momento, nuo kurio sutuoktiniai nustojo vesti bendrą ūkį. Bylos duomenys rodo, kad šalys net ir iškėlus bylą teisme (duomenys neskelbtini) dar gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Bylos duomenimis ieškovė ir kreditorei L. V. yra grąžinusi 22 000,00 Eur. Teismas darė išvadą, kad ieškovei D. E. G. dar iki bylos iškėlimo į banko sąskaitą pervestos lėšos, kaip paskolos grąžinimas, negali būti įtraukiamos į dalintino turto balansą.

23. Dėl 127 000,00 Eur piniginių lėšų teisinio įvertinimo teismas sprendė, kad objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad 127 000,00 Eur realiai egzistavo, kad šios piniginės lėšos buvo šeimos ar vieno sutuoktinio (be kito sutuoktinio žinios) sukauptos lėšos ar kad tai buvo vienam sutuoktiniui kreditoriaus paskolintos lėšos (ar perduotos saugoti), byloje nėra. Nė viena iš bylos šalių teismui nepateikė įrodymų, kurie neginčytinai patvirtintų egzistavus šį labai didelės vertės turtą. Teismas, nagrinėdamas ginčą šioje dalyje, negali pasiremti išimtinai tik šalių iškeltomis versijomis, paremtomis vien tik jų žodiniais paaiškinimais. Teismas sprendė, kad byloje nustačius prieštaringus, nenuoseklius ir fragmentiškus atsakovo paaiškinimus dėl 127 000,00 Eur piniginių lėšų, dar daugiau, byloje nesant objektyvių duomenų (patikimų įrodymų) apie tokių lėšų realų egzistavimą, negalima daryti išvados, kad 127 000,00 Eur yra šeimos santaupos, kurių atsakovas neišsaugojo ir dėl ko ieškovei turėtų būti priteista ½ dalis šių lėšų. Atitinkamai byloje nėra objektyvių duomenų, kad 127 000,00 Eur yra atsakovo, kaip skolininko, piniginė prievolė trečiajam asmeniui – byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių paskolos teisinius santykius.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

24. Apeliaciniu skundu ieškovė D. E. G. prašo (duomenys neskelbtini) sprendimo dalis, kuriomis atmesti ieškovės reikalavimai: dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės; dėl neturtinės žalos atlyginimo; dėl ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), palikimo ieškovei asmeninės nuosavybės teise ir šio turto neįtraukimo į santuokos nutraukimo metu dalintino turto balansą; dėl 63 500,00 Eur kompensacijos iš atsakovo priteisimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - nutraukti D. E. G. ir G. G. santuoką, (duomenys neskelbtini) įregistruotą (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl atsakovo G. G. kaltės; priteisti ieškovei D. E. G. iš atsakovo G. G. 5000,00 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą; priteisti ieškovei D. E. G. iš atsakovo G. G. 47 457,00 Eur piniginę kompensaciją; priteisti iš atsakovo G. G. ieškovės D. E. G. naudai ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

24.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šalių santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Tiek pati ieškovė, tiek byloje apklaustas liudytojas šalių (duomenys neskelbtini) G. G. patvirtino, kad iki šios civilinės bylos iškėlimo (duomenys neskelbtini) metais atsakovas prieš tai buvusius penkerius-šešerius metus buvo visiškai nusišalinęs nuo šeimos: atsakovas visiškai metė šeimos verslą, vartojo alkoholį, kas sąlygojo ilgalaikius užgėrimus bei psichologinį ir fizinį smurtą ieškovės atžvilgiu.

24.2. Teismo paminėta aplinkybė, kad vėlesniais laikotarpiais ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metais) atsakovui buvo diagnozuoti ir kiti sveikatos sutrikimai (susiję (duomenys neskelbtini)), vertintina, kad šie negalavimai yra labiau sąlygoti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metais atsakovui nustatytos priklausomybės dėl alkoholio vartojimo ir tai nesudaro pagrindo įžvelgti ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo ar abipusės sutuoktinių kaltės.

24.3. (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovo atžvilgiu nurodytų faktų prejudicialumas, sprendžiant klausimą šioje civilinėje byloje dėl atsakovo kaltės santuokos nutraukime, yra ribotas: ikiteisminio tyrimo byloje atsakovo veiksmai sutuoktinės atžvilgiu buvo tiriami ir vertinami baudžiamo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu ir neanalizuoti jo veiksmai civilinės teisės kontekste, t. y. nespręstas atsakovo civilinės atsakomybės klausimas.

24.4. Byloje surinktų įrodymų visumos kontekste teismas nepagrįstai ignoravo (duomenys neskelbtini) įrašą (procesinis dokumentas reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame fiksuotas ieškovės bandymas patekti į namų vidų, šaukiantis pagalbos, pabrėžiant, kad jos neįleidžia į namus, o taip pat (duomenys neskelbtini) garso įrašą (procesinis dokumentas reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame sutuoktinių pokalbis apie (duomenys neskelbtini).

24.5. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir nustačius, kad dėl santuokos nutraukimo yra atsakovo kaltė, apeliantė prašo patenkinti ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nagrinėjamu atveju atsakovo kalti veiksmai - piktnaudžiavimas alkoholiu, psichologinis ir fizinis smurtas šeimoje, emocinė ir nervinė įtampa lėmė santuokos nutraukimą, sukėlė ieškovei dvasinius išgyvenimus, stresą, skausmą, pažeminimą, ji jautėsi prislėgta ir nevertinama kaip moteris ir kaip asmenybė.

24.6. Nesutiktina su teismo sprendimo dalimi, kuria į bendrą sutuoktinių turto balansą įtrauktas ir tarp sutuoktinių padalytas ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantys ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, kada ir kokia apimtimi ūkinis pastatas ir garažas, esantys (duomenys neskelbtini), buvo keičiami. Atsakovas taip pat nepateikė jokių duomenų (sutarčių su rangovais, sąskaitų, atsiskaitymo kvitų, darbų perdavimo aktų ir pan.), kad jis ar jų šeima būtų prisidėjęs prie šio ieškovės asmeninio turto pagerinimų. Be to, atsakovas nei savo pradiniu, nei patikslintu priešieškiniu nereiškė savarankiško reikalavimo pripažinti ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančių ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Todėl darytina išvada, kad teismas peržengė priešieškinio ribas ir pažeidė CPK normas.

24.7. Remiantis pačio atsakovo parodymais, į bendrą sutuoktinių turto balansą turėjo būti įtrauktos 127 000,00 Eur santaupos, atsakovo įgytos santuokoje su ieškove, kadangi turtas (piniginės lėšos) bei pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, taip pat pajamos, gautos iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos yra laikoma bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Atsižvelgiant į aplinkybių, patvirtinančių pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, nebuvimą, bei į tai, kad nenustatyti kiti CK 3.100 straipsnyje išvardyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindai, darytina išvada, kad nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) metų atsakovo gautos darbinės 127 000,00 Eur pajamos laikytinos bendrąja jungtine ieškovės ir atsakovo nuosavybe, todėl ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo pusę 127 000,00 Eur pajamų, t. y. 63 500,00 Eur sumą. Atsižvelgiant į tai, kad dėl atsakovo kaltės, tvarkant šeimos turtą, sumažėjo bendrosios jungtinės nuosavybės teise esantis turtas iš atsakovo ieškovei priteistina 63 500,00 Eur kompensacija.

25. Apeliaciniu skundu atsakovas G. G. prašo panaikinti (duomenys neskelbtini) sprendimo dalį, kurioje nuspręsta nustatyti, jog restitucijos pagrindu kilusi pareiga grąžinti L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 18 000,00 Eur (aštuoniolika tūkstančių eurų) yra solidari ieškovės D. E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolė ir ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimą nustatyti, kad po santuokos nutraukimo kreditorei L. V. pagal (duomenys neskelbtini) paskolą dėl negrąžintos 18 000,00 Eur paskolos sumos ieškovė D. E. G. ir atsakovas G. G. atsako solidariai atmesti arba perduoti bylą šioje dalyje pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; panaikinti (duomenys neskelbtini) sprendimo dalį dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ sugrąžintos paskolos dalies (19 750,00 Eur) priteisimo ir priimti naują sprendimą - tenkinti atsakovo patikslinto priešieškinio reikalavimą priteisti atsakovui G. G. iš ieškovės D. E. G. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sugrąžintos paskolos dalį – 19 750,00 Eur sumą; panaikinti (duomenys neskelbtini) sprendimo dalį dėl kompensacijos už patalpų nuomos mokestį priteisimo ir priimti naują sprendimą – iš dalies tenkinti atsakovo patikslinto priešieškinio reikalavimą ir priteisti atsakovui G. G. iš ieškovės D. E. G. 6 587,30 Eur už administracinių patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), nuomą laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini); priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

25.1. Dėl (duomenys neskelbtini) paskolos sutarties fiktyvumo, pripažinimo niekine ir negaliojančia. Skundžiamu sprendimu pripažinta, jog (duomenys neskelbtini) paskolos sutartis buvo sudaryta pažeidžiant imperatyviąsias įstatymo normas bei yra negaliojantis sandoris. Šioje santuokos nutraukimo byloje negaliojančiu sandoriu pripažintas ne ieškovės ir atsakovo sudarytas sandoris, tačiau ieškovės ir trečiojo asmens sandoris. Paskolos sandorio šalis L. V. šioje byloje buvo tik trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, todėl ji negalėjo kelti jokių savarankiškų reikalavimų dėl jos pačios neva tai sudaryto paskolos sandorio. Atsakovo manymu L. V. šioje byloje, sprendžiant klausimą dėl (duomenys neskelbtini) paskolos sandorio teisėtumo, turėjo būti ne trečiuoju asmeniu, o atsakove, su visomis CPK atsakovui suteikiamomis teisėmis ir pareigomis.

25.2. Skundžiamu sprendimu iš esmės teismas nusprendė, kad L. V. paskolą suteikė iš savo asmeninių lėšų bei jai asmeniškai paskolos grąžinimą priteisė. Nors paskolos suteikimo metu L. V. buvo sudariusi santuoką, tačiau L. V. sutuoktinis į bylos nagrinėjimą nebuvo įtrauktas, nebuvo gauti jo paaiškinimai apie paskolos ieškovei suteikimą. Teismas skundžiamame sprendime pats nepagrįstai nusprendė dėl L. V. sutuoktinio teisių ir pareigų. CPK 329 str. 2 d. numatyta, kad situacija, kuomet pirmosios instancijos teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

25.3. Skundžiamu sprendimu pripažinta, jog (duomenys neskelbtini) paskolos sutartis buvo sudaryta pažeidžiant imperatyviąsias įstatymo normas bei yra negaliojantis sandoris, tačiau restitucija pritaikyta neteisingai. Civilinio kodekso 1.80 str. numatyta, jog kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija). Taigi šiuo atveju paskolos sandorį pripažinus negaliojančiu restitucija turėjo būti taikoma šio sandorio šalims, t. y. ieškovei ir L. V.. Atsakovas nebuvo šio negaliojančio sandorio šalimi, tačiau jam taip pat yra pritaikyta restitucija. Pirmosios instancijos teismas šio klausimo dėl restitucijos taikymo galimumo nevertino, kas vėlgi yra pagrindas teismo sprendimą dalyje dėl prievolės kreditorei L. V. panaikinti.

25.4. Teismas skundžiamame sprendime neteisingai nurodė faktines aplinkybes, jog neva L. V. į banko sąskaitą įnešė grynuosius 40 000,00 Eur. Apklausta L. V. nurodė tik tai, kad buvo banke, tačiau ji nepasakė nei į kokią banko sąskaitą, nei kieno vardu pinigai buvo įnešti. Priešingai, nei teigia pirmosios instancijos teismas, L. V. parodymuose jokio nuoseklumo nėra. Apskritai, aplinkybę, kad „būtent į ieškovės banko sąskaitą šios lėšos buvo įneštos“ (duomenys neskelbtini) teismo posėdyje nurodė ieškovės atstovas, o ne pinigus neva skolinusi L. V.. Jokių įrodymų, kad (duomenys neskelbtini) L. V. buvo banke ir inicijavo 40 000,00 Eur grynųjų pinigų įnešimą į ieškovės banko sąskaitą, nėra, todėl teismo teiginys, jog „trečiasis asmuo teismo posėdyje nuosekliai paaiškino, kada ieškovė kreipėsi su prašymu finansiškai padėti šeimai, nurodė, kad grynuosius pinigus ji perdavė banke ir būtent į ieškovės banko sąskaitą šios lėšos buvo įneštos“ yra visiškai neteisingas.

25.5. Dar viena svarbi aplinkybė, kurios teismas visiškai nevertino skundžiamame teismo sprendime, tačiau kuri turi reikšmės, įrodinėjant (duomenys neskelbtini) paskolos sutarties fiktyvumą, yra šio sandorio sudarymo data bei L. V. paaiškinimai apie šio sandorio datą. Nors L. V. užtikrintai teigė ir net ne kartą pakartojo, kad į banką vyko bei skolos raštelį sudarė pirmadienį, iškart po savaitgalio, kai grįžo iš kaimo, nes buvo labai skubus reikalas, tačiau sandorio sudarymo data (duomenys neskelbtini) buvo ne pirmadienis, o penktadienis. L. V. paaiškinimai nesutampa su faktinėmis aplinkybėmis, t. y. jos pasakojimas apie susitikimą su ieškove savaitgalį ir apie paskolos suteikimą iškart kitą dieną yra aiškiai prieštaraujantys bylos rašytinei medžiagai.

25.6. Tai, kad (duomenys neskelbtini) paskolos sutartis buvo fiktyvi, pagrindžia ir aplinkybė, jog apie ieškovės ir atsakovo prievolę grąžinti L. V. 40 000,00 Eur sumą nebuvo nurodyta L. V. ir jos sutuoktinio skyrybų byloje.

25.7. Kadangi dėl paskolos sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtinimo buvo vykstama pas notarą, ten galėjo būti įformintas ir paskolos sandoris su L. V., tam jokių kliūčių nebuvo. L. V. teiginiai, kad notarinė paskolos sutartis nebuvo sudaryta, nes nebuvo laiko, prieštarauja realiai buvusioms faktinėms aplinkybėms.

25.8. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ sugrąžintos paskolos dalies (19 750,00 Eur) priteisimo. Atsakovas nesutinka, jog 40 000,00 Eur sumą ieškovė pasiskolino iš L. V., o po to juos paskolino UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jokio paskolos sandorio tarp ieškovės ir L. V. nebuvo. (duomenys neskelbtini) ieškovės į jos banko sąskaitą įnešta 40 000,00 Eur suma buvo bendros ieškovės ir atsakovo lėšos, sukauptos santuokos metu, tą patvirtina ir atsakovo (duomenys neskelbtini) pasirašytas notarinis pareiškimas. Kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolą grąžino, ieškovė ir atsakovas dar buvo santuokoje, todėl iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gauti pinigai turėjo atitekti ne tik asmeniškai ieškovei, tačiau taip pat ir atsakovui. Visiškai nesuprantama ir nepagrįsta yra pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovei D. E. G. dar iki bylos iškėlimo į banko sąskaitą pervestos lėšos kaip paskolos grąžinimas negali būti įtraukiamos į dalintino turto balansą.

25.9. Teismas nepagrįstai atsakovui nepriteisė patalpų nuomos pajamų už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas, analogiškai kaip ir spręsdamas klausimą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ sugrąžintos paskolos dalies (19 750,00 Eur) priteisimo, neteisingai vertino momentą, nuo kurio sutuoktiniai nustojo vesti bendrą ūkį, o tai turi esminės reikšmės nuomos pajamų priteisimui. Akivaizdu, kad nuo (duomenys neskelbtini) šalys nevedė jokio bendro ūkio, todėl ieškovės išleisti iš nuomos gauti pinigai, atsiskaitant prekybos centruose ar perkant įvairias kitas prekes, kad ir namų ūkiui buvo tik jos vienos asmeninių poreikių tenkinimas. Ieškovė ilgą laiką iki oficialios skyrybų pradžios atsakovui nepirkdavo nei maisto, nei jokių kitų būtinų dalykų, su juo niekuo nesidalino. Ji pinigus leisdavo bei pirkinius pirkdavo sau, o ne bendrai, todėl yra pagrindas teigti, kad už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) atsakovas turi teisę į ½ dalį pajamų, gautų iš administracinių patalpų nuomos, nes nuomos pajamos nebuvo naudotos šeimos interesais ir bendrų poreikių tenkinimui.

Atsiliepimas

26. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

26.1. Nepagrįsti ieškovės argumentai, kad santuoka iširo tik dėl atsakovo kaltės, o konkrečiai dėl jo piktnaudžiavimo alkoholiu, fizinio ir psichologinio smurto. Tačiau ieškovė atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo bando pagrįsti (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) m. įvykiais, nors skyrybų procesas buvo pradėtas tik (duomenys neskelbtini) m. rugpjūčio mėnesį, t. y. praėjus keleriems metams po ieškovės akcentuojamų įvykių. Jeigu skyrybų priežastis būtų buvusi atsakovo piktnaudžiavimas alkoholiu, manytina, jog ieškovė skyrybas būtų inicijavusi kur kas anksčiau.

26.2. Atsakovas byloje yra pateikęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) medicinos pažymą, kurioje nurodyta, jog atsakovas per paskutinius 5 metus nebuvo gydytas nei dėl priklausomybės alkoholiui, nei dėl jokių kitų priklausomybių, kas vėlgi paneigia ieškovės teiginius, jog pagrindinė skyrybų priežastis buvo atsakovo priklausomybė.

26.3. Apeliaciniame skunde ieškovė atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo grindžia (duomenys neskelbtini) konfliktu, kurio metu atsakovas prieš ieškovę neva panaudojo fizinį smurtą. Tačiau (duomenys neskelbtini) santuoka jau ne tik buvo faktiškai iširusi, tačiau jau keletą metų vyko santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimas (ieškinys teisme gautas (duomenys neskelbtini)). Taigi šis šalių konfliktas niekaip negali būti vertinamas kaip santuokos iširimo priežastis ar juo labiau įrodyti atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo. Jokių kitų įrodymų, jog atsakovas būtų smurtavęs, grasinęs ieškovei ir dėl to būtų iširusi šalių santuoka, byloje nėra.

26.4. Atsakovas nesutinka su ieškovės prašoma priteisti 5 000,00 Eur neturtinės žalos suma. Viena vertus jis nėra kaltas dėl santuokos iširimo, kita vertus, ieškovė teigdama, kad patyrė psichologinį sukrėtimą, nervinę įtampą ir pan. tokias aplinkybes turėjo pagrįsti atitinkamais įrodymais, gautais iš psichologo/psichiatro ar gydymo įstaigų. Ieškovė nepateikė visiškai jokių įrodymų, patvirtinančių jos psichinės sveikatos pablogėjimą, todėl ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra paremtas tik deklaratyviais teiginiais, prašoma suma niekaip nepagrįsta, dėl to toks ieškovės reikalavimas negali būti ir pirmosios instancijos teismo pagrįstai nebuvo tenkinamas.

26.5. Dėl nekilnojamojo turto padalijimo. Visas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), t. y. gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, garažas, kiemo statiniai turi būti vertinami kaip vientisas kompleksas, nes šalys, būdamos santuokoje ir vesdamos bendrą ūkį, jais visais naudojosi, juos prižiūrėjo, remontavo, pagerino. Nors ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad byloje nėra duomenų, kada ir kokia apimtimi ūkinis pastatas ir garažas, esantys (duomenys neskelbtini), buvo keičiami, kad atsakovas nepateikė jokių duomenų (sutarčių su rangovais, sąskaitų, atsiskaitymo kvitų, darbų perdavimo aktų ir pan.), kad jis ar jų šeima būtų prisidėjęs prie šio ieškovės asmeninio turto pagerinimų, tačiau yra visiškai nelogiška, kad nuo pat (duomenys neskelbtini) metų šalys, būdamos santuokoje, šių statinių kartu neprižiūrėjo, neremontavo, nepagerino, kad kartu pagerino tik gyvenamąjį namą ir kiemo statinius, ir kad ūkinis pastatas ir garažas iki šiol išliko valdomas tik kaip asmeninis ieškovės turtas.

26.6. Nepagrįstas ieškovės argumentas, kad į bendrą sutuoktinių turto balansą turi būti įtrauktos 127 000,00 Eur santaupos. Atsakovas į bylą yra pateikęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Nutarime buvo konstatuota, jog nėra įrodymų, kad atsakovas turėjo ar buvo sutaupęs 127 000,00 Eur, todėl tyrimas dėl šių pinigų vagystės ir buvo nutrauktas. Vadinasi, baudžiamojo proceso kodekso numatyta tvarka prokuroras konstatavo, kad jokių pinigų nebuvo, ieškovė taip pat visuomet tvirtino nieko apie juos nežinojusi, tačiau santuokos nutraukimo byloje paprašė šiuos pinigus padalinti.

27. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovo G. G. ieškovei D. G. pastarosios patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

27.1. Atsakovas neginčija aplinkybės, kad per pastaruosius šešerius metus jis nėra skyręs nei dėmesio, nei lėšų nei savo, nei šeimos buities ar gerbūvio išlaidoms, kad būtent ieškovei teko imtis veiksmų, bandant išsaugoti šeimos verslą. Atsakovui visiškai nusišalinus nuo verslo reikalų ir (duomenys neskelbtini) metais sutuoktinių valdomai bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ susidūrus su apyvartinių lėšų trūkumu, (duomenys neskelbtini) atsakovo (duomenys neskelbtini) L. V. suteikė ieškovei 40 000,00 Eur paskolą, kurią ieškovė dar tą pačią dieną ((duomenys neskelbtini)) įnešė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą įmonės finansinėms reikmėms patenkinti.

27.2. Logiška, kad L. V. negalėjo paaiškinti, nei į kokią banko sąskaitą, nei kieno vardu pinigai buvo įnešti, kadangi ji paskolos sumą perdavė asmeniškai ieškovei, o jau ieškovė įnešė į banko sąskaitą ir pervedė šią sumą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą.

27.3. Nors atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad (duomenys neskelbtini) į savo banko sąskaitą ieškovė įnešė 40 000,00 Eur pinigų sumą, bendrai sukauptą su atsakovu, o ne gavusi paskolą iš L. V., tačiau byloje nepateikta jokių įrodymų, kad (duomenys neskelbtini) atsakovo šeima būtų sukaupusi ir turėjusi 40 000,00 Eur santaupų.

27.4. (duomenys neskelbtini) teismo posėdyje apklausta L. V. nurodė, kad 40 000,00 Eur paskolą ieškovės ir atsakovo šeimos poreikiams ji suteikė iš savo asmeninių lėšų, todėl nebuvo pagrindo įtraukti į bylą L. V. buvusio sutuoktinio.

27.5. Per pastaruosius 6 metus dėl atsakovo visiško nesirūpinimo šeima ir šeimos pajamomis ieškovei teko pareiga išlaikyti savo geriantį vyrą, rūpintis šeimos poreikiais (atsakovo maistu, apranga, buities ir higienos reikmenimis), padengti visas išlaidas, susijusias su namo, sklypo išlaikymu ir t.t. Byloje nėra duomenų, kad per pastaruosius 6 metus atsakovas būtų skyręs dėmesio ar lėšų savo ar šeimos buities išlaidoms. Byloje pateikti ieškovės banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad iš už administracines patalpas gautų nuomos pinigų ieškovė mokėjo visus komunalinius mokesčius už šeimos namą adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat buvo mokamos draudimo įmokos ir žemės mokesčiai tiek už namą (duomenys neskelbtini), tiek už administracines patalpas. Byloje surinkti įrodymai taip pat patvirtina, kad iš nuomos gaunamas pajamas ji skyrė atsakovui po santuokos nutraukimo atitenkančios bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ įstatinio kapitalo didinimui (24 400,00 Lt), buitinės technikos šeimos namams įsigijimui (23 000,00 Lt), įvairioms namų ir žemės sklypo buities reikmėms (tinkui, žvyrui ir kt.), baldams (lovai, čiužiniams) ir t.t. Visu šiuo turtu iki santuokos nutraukimo naudojosi atsakovas ir patikslintu priešieškiniu gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini), su visais jame esančiais daiktais ir įranga po santuokos nutraukimo prašė priteisti jam asmeniškai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovės apeliacinis skundas netenkintinas, atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas.

28. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

29. Byloje kilo ginčas dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos priteisimo, turto padalijimo, prievolių kreditoriams pobūdžio nustatymo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų.

Faktinės bylos aplinkybės

30. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė D. E. G. ir atsakovas G. G. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, kuri buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos biure. Santuokos metu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) G. G. ir (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) G. G. (K.), (duomenys neskelbtini). Santuokos metu šalys yra įgijusios šį nekilnojamąjį turtą - administracines patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei

31. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šalių santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Tiek pati ieškovė, tiek byloje apklaustas liudytojas šalių (duomenys neskelbtini) G. G. patvirtino, kad iki šios civilinės bylos iškėlimo (duomenys neskelbtini) metais atsakovas prieš tai buvusius penkerius-šešerius metus buvo visiškai nusišalinęs nuo šeimos: atsakovas visiškai metė šeimos verslą, vartojo alkoholį, kas sąlygojo ilgalaikius užgėrimus bei psichologinį ir fizinį smurtą ieškovės atžvilgiu.

32. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

33. Santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

34. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

35. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

36. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė pripažinti, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas prieš sutuoktinę panaudojo fizinį smurtą ir atsakovas dėl piktnaudžiavimo alkoholiu visiškai nesirūpino šeima (tiek finansiškai, tiek moraline prasme). Pirmosios instancijos teismas vertino, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtino, jog dėl santuokos iširimo yra kaltas išimtinai tik atsakovas arba tik ieškovė. Teismas vertino, kad iš bylos medžiagos matyti, jog santuoka ilgainiui prarado savo prasmę dėl daugelio sudėtingų gyvenimo aplinkybių bei problemų, kurių sutuoktiniai negebėjo bendromis pastangomis išspręsti. Tai savo ruožtu sąlygojo visišką sutuoktinių tarpusavio atšalimą ir net priešiškumą. Teisėjų kolegija tokias teismo išvadas vertina pagrįstomis.

37. Ieškovė byloje teigia, kad atsakovas jos atžvilgiu (duomenys neskelbtini) panaudojo fizinį smurtą. Iš (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus nutarimo nustatyta, kad buvo nutarta ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo G. G. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas). (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) atnaujintas. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) ikiteisminis tyrimas atsakovo atžvilgiu buvo dar kartą nutrauktas. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių G. G. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje. Teisėjų kolegija pažymi, jog, kaip jau minėta šios nutarties 35 punkte, nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo. Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys dėl santuokos nutraukimo teisme gautas (duomenys neskelbtini) Ieškinyje pati ieškovė nurodė, kad sutuoktiniai jau trejus metus nebegyvena santuokinio gyvenimo, santuoka liko tik formali. Todėl, teisėjų vertinimu, šis šalių konfliktas negali būti vertinamas kaip santuokos iširimo priežastis. Taip pat pažymėtina, kad dėl ieškovės nurodomo (duomenys neskelbtini) įvykio nebuvo konstatuota, kad atsakovas naudojo smurtą prieš ieškovę. Jokių kitų įrodymų, kad atsakovas būtų smurtavęs prieš ieškovę, byloje nėra.

38. Kita ieškovės nurodoma priežastis dėl santuokos iširimo - atsakovo piktnaudžiavimas alkoholiu, dėl ko atsakovas visiškai nesirūpino šeima. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ligoninės rašte nurodyta, jog nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) atsakovas buvo gydomas dėl (duomenys neskelbtini), gretutinė diagnozė: (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ligoninės epikrizėje atsakovui konstatuota klinikinė diagnozė: (duomenys neskelbtini). Atsakovas į bylą pateikė (duomenys neskelbtini) Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl G. G. darbingumo lygio, kuriame yra pateikti duomenys apie daugelį kitų atsakovui diagnozuotų ligų: (duomenys neskelbtini) ir kt.

39. Teisėjų kolegijos vertinimu paminėti duomenys patvirtina aplinkybes, kad atsakovas tam tikru laikotarpiu turėjo sveikatos problemų dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, tačiau negalima vertinti, kad visi sveikatos sutrikimai buvo tik alkoholio vartojimo pasekmė. Pažymėtina, kad į bylą pateikta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) medicinos pažyma, kurios duomenys patvirtina, kad atsakovas per paskutinius 5 metus nebuvo gydytas nei dėl priklausomybės alkoholiui, nei dėl jokių kitų priklausomybių. Ieškinys dėl santuokos nutraukimo teisme gautas (duomenys neskelbtini) Ieškinyje ieškovė nurodė, kad sutuoktiniai jau trejus metus nebegyvena santuokinio gyvenimo, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) m., todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad iš šių duomenų negalima vienareikšmiškai spręsti, kad kurį laiką trukęs atsakovo piktnaudžiavimas alkoholiu yra šalių santuokos iširimo priežastis. Šiuo atveju pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog labiau tikėtina, kad tokia asmeninė atsakovo problema buvo santuokos irimo, kaip trunkamojo pobūdžio proceso, pasekmė.

40. Byloje buvo apklaustas liudytoju šalių (duomenys neskelbtini) G. G., kuris nurodė, kad tėvų santykiai nebuvo konfliktiški iki skyrybų pradžios, pažymėjo, kad iki to laiko mamai teko didesnė atsakomybė dėl namų išlaikymo ir pan. Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šalių (duomenys neskelbtini) G. G. byloje taip pat nepatvirtino aplinkybių, kurios neabejotinai įrodytų išimtinai tik vieno sutuoktinio, t. y. G. G. kaltę dėl santuokos iširimo.

41. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo (duomenys neskelbtini) įrašą, kuriame fiksuotas ieškovės bandymas patekti į namų vidų, šaukiantis pagalbos, pabrėžiant, kad jos neįleidžia į namus, o taip pat (duomenys neskelbtini) garso įrašą, kuriame sutuoktinių pokalbis (duomenys neskelbtini). Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Iš skundžiamo sprendimo 16.3 ir 16.4 punktų matyti, kad pirmosios instancijos teismas vertino šiuos įrodymus bei padarė išvadas, jog šie įrodymai nei paneigia, nei patvirtina vieno kurio nors sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad iš bylos duomenų matyti, jog tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) santuoka jau buvo faktiškai iširusi ir jau vyko santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimas, todėl šie šalių konfliktai bei padaryti garso, vaizdo įrašai niekaip negali būti vertinami kaip santuokos iširimo priežastis ar įrodyti atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo.

42. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šalys nepateikė pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, jog santuoka iširo tik dėl vieno sutuoktinio kaltės. Šalių santykiuose nėra tarpusavio supratimo, neliko pagarbos vienas kitam, šalys gyvena atskirus gyvenimus, t. y. šalių santuoka faktiškai yra iširusi. Teisėjų kolegijos vertinimu pagrįstai pirmosios instancijos teismas nusprendė šalių santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

43. Pagal CK 3.70 straipsnio 2 dalį kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Teisėjų kolegijai palikus nepakeistą sprendimo dalį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5000,00 Eur dydžio neturtinę žalą vertintinas nepagrįstu, todėl netenkintinas.

Dėl nekilnojamojo turto padalijimo

44. Apeliantė nurodo, kad nesutiktina su teismo sprendimo dalimi, kuria į bendrą sutuoktinių turto balansą įtrauktas ir tarp sutuoktinių padalytas ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantys ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini). Teigia, kad ūkinis pastatas, garažas yra jos asmeninė nuosavybė, todėl negalėjo būti įtraukiami į bendrą sutuoktinių turto balansą ir būti dalijami. Teigia, kad byloje nėra duomenų, kada ir kokia apimtimi ūkinis pastatas ir garažas, esantys (duomenys neskelbtini), buvo keičiami. Atsakovas taip pat nepateikė jokių duomenų (sutarčių su rangovais, sąskaitų, atsiskaitymo kvitų, darbų perdavimo aktų ir pan.), kad jis ar jų šeima būtų prisidėjęs prie šio ieškovės asmeninio turto pagerinimų.

45. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), šalims jau esant santuokoje, (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei D. E. G. buvo padovanotas (duomenys neskelbtini) metų statybos gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kartu su kitais sklype esančiais statiniais – ūkiniu pastatu, garažu, kiemo statiniais. Šis namas ir statiniai buvo įregistruoti kaip D. E. G. nuosavybė. Ieškovė byloje neginčijo aplinkybės, kad po santuokos sudarymo nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo gerinamas, atliekant įvairius remonto ir statybos darbus. (duomenys neskelbtini) m. pradėta namo rekonstrukcija, (duomenys neskelbtini) nustatyti nauji kadastro duomenys, o (duomenys neskelbtini) buvo išduotas statinio priėmimo naudoti aktas. Ieškovė neginčijo atsakovo nurodytų aplinkybių, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) m. iki (duomenys neskelbtini) m. namas buvo rekonstruojamas – pagal rekonstrukcijos projektus senas namas dalinai buvo nugriautas ir pastatytas didesnio ploto namas, pakeistas išplanavimas, priblokuotas garažas ir pan. (duomenys neskelbtini) buvo atlikti pastato ir kitų sklype esančių statinių kadastriniai matavimai, suformuota nauja kadastro byla. (duomenys neskelbtini) išduotas statinio priėmimo naudoti aktas.

46. Apeliantė teigia, kad byloje nėra duomenų, kada ir kokia apimtimi ūkinis pastatas ir garažas, esantys (duomenys neskelbtini), buvo keičiami, kad atsakovas nepateikė jokių duomenų (sutarčių su rangovais, sąskaitų, atsiskaitymo kvitų, darbų perdavimo aktų ir pan.), kad jis ar jų šeima būtų prisidėjęs prie šio ieškovės asmeninio turto pagerinimų. Teisėjų kolegija pažymi, kad ir teismo ekspertės išvadoje nurodyta, jog gyvenamasis namas buvo rekonstruotas (viduje dalinai pakeistas išplanavimas, padidėjęs namo plotas, pirmame namo aukšte ir mansardoje įrengtos higienos patalpos), ūkinis pastatas ir garažas, esantys (duomenys neskelbtini), taip pat buvo keičiami, t. y. garažas faktiškai tapo sublokuotas su gyvenamuoju namu, o vietoje plytinio ūkinio pastato stovi pastatytas medinis pastatas (būklė – gera). Šiuo atveju pritartina atsakovo pozicijai, jog visiškai nelogiška, kad nuo pat (duomenys neskelbtini) metų šalys, būdamos santuokoje, šių statinių kartu neprižiūrėjo, neremontavo, nepagerino, kad kartu pagerino tik gyvenamąjį namą ir kiemo statinius. Ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, kurie patvirtintu aplinkybes, kad ūkinis pastatas ir garažas iki šiol išliko valdomas tik kaip asmeninis ieškovės turtas.

47. Atsižvelgus į aptartas aplinkybes, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), daugiau kaip (duomenys neskelbtini) metų sutuoktinių buvo bendrai valdomas, tvarkomas, kaip vientisas nekilnojamasis turtas, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad dalis pastatų (ūkinis pastatas, garažas, tvora, kiemo aikštelė, lauko tualetas) nutraukiant santuoką nedalintina, nes iki šiol išliko valdoma tik kaip asmeninis ieškovės turtas. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas aplinkybes, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad visi be išimties nekilnojamieji daiktai, esantys (duomenys neskelbtini), t. y. žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kuri yra dalintina nutraukiant santuoką.

48. Taip pat apeliantė nurodo, kad atsakovas nei savo pradiniu, nei patikslintu priešieškiniu nereiškė savarankiško reikalavimo pripažinti ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančių ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, todėl, apeliantės nuomone, darytina išvada, kad teismas peržengė priešieškinio ribas ir pažeidė CPK normas. Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, jog, siekdamas ne tik formaliuoju, bet ir materialiuoju aspektu priimti teisingą sprendimą, įstatymų leidėjas šeimos bylą nagrinėjančiam teismui suteikia galimybę veikti aktyviai. Taip pat teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu, ar taikyti alternatyvų subjektinių teisių arba teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 3, 4 dalys) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; ir kt.). Antra, abi šalys prašė joms priteisti (duomenys neskelbtini) esantį nekilnojamąjį turtą, teismas šį turtą pripažino bendrąja sutuoktinių nuosavybe bei jį atitinkamai padalino. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju teismas peržengė priešieškinio ribas.

Dėl santuokos metu įgytų sutuoktinių santaupų padalinimo

49. Apeliantės teigimu, į bendrą sutuoktinių turto balansą turi būti įtrauktos 127 000,00 Eur santaupos, atsakovo įgytos santuokoje su ieškove, kadangi turtas (piniginės lėšos) bei pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, taip pat pajamos, gautos iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos yra laikoma bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Apeliantė teigia, kad nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) metų atsakovo gautos darbinės 127 000,00 Eur pajamos laikytinos bendrąja jungtine ieškovės ir atsakovo nuosavybe, todėl ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo pusės 127 000,00 Eur pajamų, t. y. 63 500,00 Eur sumos. Atsižvelgiant į tai, kad dėl atsakovo kaltės tvarkant šeimos turtą, sumažėjo bendrosios jungtinės nuosavybės teise esantis turtas, iš atsakovo ieškovei turi būti priteista 63 500,00 Eur kompensacija.

50. Bendro sutuoktinių turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje, reglamentuojančiame turto balanso sudarymą. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, sprendžiant klausimą dėl sutuoktinių turto padalijimo nutraukiant santuoką, teisingo sutuoktinių bendro turto balanso sudarymas yra teismo pareiga (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012). Pagal kasacinio teismo praktiką, į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas. Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalyti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą ir pateikia įrodymus apie tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2009).

51. Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal atsakovo pareiškimą (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ajame skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 3 dalį, t. y. kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos ir JAV UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų adresu (duomenys neskelbtini), pagrobti atsakovui priklausantys 127 000,00 Eur. Iš į bylą pateiktų apklausų protokolų matyti, kad atsakovas pareiškime policijai, apklausų metu teigė, kad santuokos metu iš darbinės veiklos gautų pajamų yra sutaupęs 127 000,00 Eur sumą. Šias pinigines lėšas atsakovas uždirbo būdamas įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku. Minėtas santaupas jis sukaupė apytikriai per dešimtmetį už gautus komisinius, atsakovui padedant UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduoti įvairias prekes JAV įmonėms.

52. Šioje byloje atsakovas neigė savo paaiškinimus. Teismo posėdžiuose nurodė, kad apklausos metu teiktų jo paaiškinimų negalima šioje byloje aiškinti tik pažodžiui, t. y. neatsižvelgus į platesnį kontekstą. Nors (duomenys neskelbtini) apklausos metu G. G. tyrėjui nurodė, kad dingę 127 000,00 Eur (grynaisiais) buvo jo asmeniniai sutaupyti pinigai, kuriuos jis ilgą laiką laikė šeimos namuose, tačiau šioje byloje atsakovas, kaip jau nurodyta, nurodė kitą piniginių lėšų kilmę (asmeninė paskola arba pasauga).

53. Atsakovas į bylą yra pateikęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Nutarime buvo konstatuota, jog nėra įrodymų, kad atsakovas turėjo ar buvo sutaupęs 127 000,00 Eur, todėl tyrimas dėl šių pinigų vagystės buvo nutrauktas.

54. Teisėjų kolegijos vertinimu vien ta aplinkybė, kad atsakovas pateikė pareiškimą dėl pagrobtos 127 000,00 Eur pinigų sumos, nepatvirtina fakto apie šių pinigų egzistavimą. Objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad 127 000,00 Eur realiai egzistavo, nėra. Nėra ir duomenų, kurie patvirtintų aplinkybes, kad tokios piniginės lėšos buvo šeimos ar vieno sutuoktinio (be kito sutuoktinio žinios) sukauptos lėšos, ar kad tai buvo vienam sutuoktiniui kreditoriaus paskolintos lėšos (ar perduotos saugoti). Nei viena iš bylos šalių teismui nepateikė įrodymų, kurie neginčytinai patvirtintų egzistavus šį labai didelės vertės turtą, o atsakovas teigia, kad pinigų nebuvo. Nesant objektyvių duomenų (patikimų įrodymų) apie tokių lėšų realų egzistavimą, negalima daryti išvados, kad 127 000,00 Eur egzistavo ir yra šeimos santaupos, kurių atsakovas neišsaugojo ir dėl to ieškovei turėtų būti priteista ½ dalis šių lėšų. Teisėjų kolegijos vertinimu, net jei ir būtų galima manyti, kad tokia pinigų suma egzistavo, tai esant duomenims, kad ji buvo pagrobta, nebūtų galimybės daryti išvadą, kad šeimos santaupos buvo prarastos dėl atsakovo kaltės. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas į bendrą sutuoktinių turto balansą neįtraukė 127 000,00 Eur sumos ir ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo ½ dalį pinginių lėšų - 63 500,00 Eur - atmetė.

Dėl kompensacijos už patalpų nuomos mokestį priteisimo

55. Atsakovas priešieškiniu prašė priteisti atsakovui iš ieškovės D. E. G. 51 291,19 Eur už administracinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomą laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas šį atsakovo priešieškinio reikalavimą atmetė. Atsakovas iš dalies nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovui nepriteisė patalpų nuomos pajamų už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino momentą, nuo kurio sutuoktiniai nustojo vesti bendrą ūkį, o tai turi esminės reikšmės nuomos pajamų priteisimu. Apelianto teigimu, akivaizdu, kad nuo (duomenys neskelbtini) šalys neturėjo jokio bendro ūkio, todėl ieškovės išleisti iš nuomos gauti pinigai atsiskaitant prekybos centruose ar perkant įvairias kitas prekes, kad ir namų ūkiui, tai buvo tik jos vienos asmeninių poreikių tenkinimas. Ieškovė ilgą laiką iki oficialios skyrybų pradžios atsakovui nepirkdavo nei maisto, nei jokių kitų būtinų dalykų, su juo niekuo nesidalino, todėl yra pagrindas teigti, kad už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) atsakovas turi teisę į ½ dalį pajamų, gautų iš administracinių patalpų nuomos, nes nuomos pajamos nebuvo naudotos šeimos interesais ir bendrų poreikių tenkinimui.

56. Iš į bylą pateiktos (duomenys neskelbtini) patalpų nuomos sutarties matyti, kad D. E. G. išnuomojo juridiniam asmeniui administracines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) dvylikos mėnesių laikotarpiui už 565,00 Eur nuomos mokestį, mokėtiną per mėnesį. Iš ieškovės banko sąskaitos išrašų matyti, kad už šias patalpas buvo gaunamas nuomos mokestis ir ankstesniu laikotarpiu (pagal (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį su Lietuvos ir JAV „UAB „(duomenys neskelbtini)“).

57. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš išrašų už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) matyti, kad į ieškovės sąskaitą būdavo reguliariai pervedamas nuomos mokestis už patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Taip pat teismas vertino, jog iš banko sąskaitos išrašų matyti, kad ieškovė iš tos pačios sąskaitos reguliariai apmokėdavo už būsto, esančio (duomenys neskelbtini), komunalines paslaugas, taip pat už kitas namų ūkio išlaidas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šiuos įrodymus, sprendė, jog šie duomenys už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) nepatvirtina atsakovo prielaidų, kad ieškovė yra sukaupusi šeimos pinigines lėšas, kurias, nutraukiant santuoką, reikėtų dalinti tarp sutuoktinių. Sąskaitų išrašai patvirtina, kad ieškovė atliko įvairias operacijas (mokėjimus tarp savų sąskaitų, pervedimus už komunalines ir kitas paslaugas, atsiskaitymus už prekes ir paslaugas ir pan.).

58. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės vertino tik laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), tačiau nevertino laikotarpio iki (duomenys neskelbtini). Nors apeliantas teigia, kad nuo (duomenys neskelbtini) šalys neturėjo jokio bendro ūkio, todėl ieškovės išleisti iš nuomos gauti pinigai atsiskaitant prekybos centruose ar perkant įvairias kitas prekes, kad ir namų ūkiui, buvo tik vienos ieškovės asmeninių poreikių tenkinimas, ieškovė ilgą laiką iki oficialios skyrybų pradžios atsakovui nepirkdavo nei maisto, nei jokių kitų būtinų dalykų, su juo niekuo nesidalino. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismui nepareikalavus iš ieškovės įrodymų už šį laikotarpį ir išsamiai neįvertinus laikotarpio nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), šioje dalyje liko neatskleista bylos esmė. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismui neatskleidus bylos esmės šioje dalyje, skundžiama sprendimo dalis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta, todėl ji naikinama, ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes pagal tirtinų aplinkybių mastą bei pagal byloje pateiktus įrodymus bylos šioje dalyje negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, byla šioje dalyje apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais.

Dėl prievolės kreditorei L. V. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sugrąžintos paskolos dalies priteisimo

59. Ieškovė byloje teikė reikalavimą nustatyti, kad po santuokos nutraukimo kreditorei L. V. pagal (duomenys neskelbtini) paskolą dėl negrąžintos 18 000,00 Eur paskolos sumos ieškovė D. E. G. ir atsakovas G. G. atsako solidariai. Atsakovas priešieškiniu pateikė reikalavimą pripažinti (duomenys neskelbtini) paskolos sandorį, sudarytą tarp ieškovės ir L. V., niekiniu ir negaliojančiu dėl įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymo. Pirmosios instancijos teismas tenkino abiejų šalių reikalavimus ir pripažino (duomenys neskelbtini) rašytinę paskolos sutartį, sudarytą tarp D. E. G. ir L. V. dėl 40 000,00 Eur paskolos, niekine ir negaliojančia ab initio (nuo jos sudarymo momento), kaip imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančią sutartį bei nustatė, kad restitucijos pagrindu kilusi pareiga grąžinti L. V. 18 000,00 Eur yra solidari ieškovės D. E. G. ir atsakovo G. G. prievolė.

60. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovui (pagal priešieškinį ieškovui) santuokos nutraukimo byloje pareiškus reikalavimą pripažinti (duomenys neskelbtini) paskolos sandorį, sudarytą tarp ieškovės ir trečiojo asmens L. V., niekiniu ir negaliojančiu, sprendžiant klausimą dėl šio sandorio teisėtumo L. V. turėjo būti įtraukta į bylą ne trečiuoju asmeniu, o atsakove su visomis CPK atsakovei suteikiamomis teisėmis ir pareigomis.

61. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CPK 45 straipsnio 1 dalies nuostatą, nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą ir nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turėtų atsakyti, arba pagal ieškinį turėtų atsakyti ir kitas atsakovas, turi pasiūlyti ieškovui pakeisti pradinį atsakovą tinkamu arba nurodyti antrąjį atsakovą ir paaiškinti netinkamos šalies nepakeitimo tinkama procesines pasekmes. Tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas ar antrojo atsakovo įtraukimas į bylą gali įvykti tik sutinkant ieškovui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568-313/2015; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-916/2019; 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-165-1075/2021). Taigi, būtent ieškovas disponuoja procesine teise pasirinkti atsakovą. Nagrinėjamu atveju atsakovui priešieškinyje pareiškus tokį reikalavimą ir atsakove nenurodžius vienos iš ginčijamo sandorio šalies, pirmosios instancijos teismas turėjo pasiūlyti atsakovui (ieškovui pagal priešieškinį) nurodyti antrąjį atsakovą ir paaiškinti netinkamos šalies nepakeitimo tinkama procesines pasekmes. Pagal teisės į tinkamą procesą principą asmenų procesinė padėtis byloje turi atitikti jų materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 43 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 45 straipsnio 1 dalis).

62. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl teismo pareigos pasiūlyti ieškovui pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu, ne kartą yra nurodęs, kad teismas neturi apsiriboti vien gramatiniu CPK 45 straipsnio 1 ir 3 dalių aiškinimu, o vadovaudamasis CPK 7 straipsnyje įtvirtintais proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, CPK 45 straipsniu, 230 straipsnio 1 dalimi, 243 straipsniu, privalo išaiškinti šalims teisę pakeisti netinkamą atsakovą bei išaiškinti šalies nepakeitimo procesinius padarinius. Kai teismas to nepadaro, t. y. nesiūlo ieškovui pakeisti netinkamo atsakovo ir nepaaiškina netinkamos šalies nepakeitimo procesinių pasekmių, sprendžiama, jog padarytas esminis teisės normų pažeidimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568-313/2015). Pagal CPK 45 straipsnį, reglamentuojantį netinkamos šalies pakeitimą, tinkamo atsakovo, turinčio pareigą atsakyti į ieškovo reikalavimą, įtraukimas galimas tik pirmosios instancijos teisme, t. y. netinkamą šalį pakeisti tinkama galima tik pirmosios instancijos teisme (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2014).

63. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes ir įstatymo nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, kad, siekiant nepažeisti trečiojo asmens L. V. teisių ir teisėtų interesų, sprendžiant klausimą dėl jos sudaryto sandorio teisėtumo bei teisingai ir išsamiai įvertinti bylos aplinkybes, įvertinus tai, kad netinkamos šalies pakeitimas, tinkamo atsakovo, turinčio pareigą atsakyti į ieškovo reikalavimą, įtraukimas galimas tik pirmosios instancijos teisme, byla šioje dalyje turi būti grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pirmosios instancijos teismas turi pasiūlyti atsakovui (ieškovui pagal priešieškinį) L. V. įtraukti į bylą atsakove.

64. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog atsakovas byloje nurodė, kad L. V. nebuvo finansiškai pajėgi paskolinti ieškovei tokio dydžio pinigų sumą, tačiau pirmosios instancijos teismas nesiaiškino šių aplinkybių. Iš bylos duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) paskolos sandorio metu L. V. buvo santuokoje, todėl pirmosios instancijos teismas turėtų papildomai aiškintis, ar lėšos buvo asmeninės L. V., ar bendros jos ir sutuoktinio lėšos. Esant būtinybei, spręsti klausimą dėl L. V. buvusio sutuoktinio įtraukimo į bylą.

65. Atsakovas priešieškiniu taip pat prašė priteisti iš ieškovės D. E. G. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sugrąžintos paskolos dalį – 19 750,00 Eur sumą. Byloje nustatyta, kad ieškovė įnešė į savo banko sąskaitą 40 000,00 Eur sumą. Atsakovas (duomenys neskelbtini) pasirašė notarinį sutikimą dėl 40 000,00 Eur paskolos suteikimo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį ieškovė šią 40 000,00 Eur sumą paskolino UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovei paskolą grąžino dalimis. Ieškovė byloje įrodinėja, kad pagal (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį iš lėšų, gautų iš L. V., paskolino UAB „(duomenys neskelbtini)“ 40 000,00 Eur sumą. Atsakovas byloje įrodinėja, kad jokio paskolos sandorio tarp ieškovės ir L. V. nebuvo, o (duomenys neskelbtini) ieškovės į jos banko sąskaitą įnešta 40 000,00 Eur suma buvo bendros ieškovės ir atsakovo lėšos, sukauptos santuokos metu.

66. Teisėjų kolegijos vertinimu priešieškinio reikalavimai pripažinti (duomenys neskelbtini) paskolos sandorį, sudarytą tarp ieškovės ir trečiojo asmens L. V., niekiniu ir negaliojančiu ir reikalavimas priteisti iš ieškovės D. E. G. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sugrąžintos paskolos dalį – 19 750,00 Eur sumą, yra glaudžiai susiję. Tik tinkamai ir išsamiai išnagrinėjus bylos dalį dėl reikalavimo pripažinti (duomenys neskelbtini) paskolos sandorį, sudarytą tarp ieškovės ir L. V., niekiniu ir negaliojančiu, galima bus nustatyti, ar ieškovės pagal (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolinta 40 000,00 Eur suma yra bendros ieškovės ir atsakovo lėšos, sukauptos santuokos metu bei teisingai ir išsamiai išspręsti priešieškinio reikalavimą priteisti iš ieškovės D. E. G. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sugrąžintos paskolos dalį – 19 750,00 Eur sumą. Todėl ir ši sprendimo dalis naikinama ir šioje dalyje byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes pagal tirtinų aplinkybių mastą bei pagal byloje pateiktus įrodymus bylos šioje dalyje negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.

67. Atsižvelgusi į anksčiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija vertina, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu neatskleidė bylos esmės dalyse dėl priešieškinio reikalavimų: pripažinti (duomenys neskelbtini) paskolos sandorį, sudarytą tarp ieškovės ir trečiojo asmens L. V., niekiniu ir negaliojančiu dėl įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymo; priteisti iš ieškovės D. E. G. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sugrąžintos paskolos dalį – 19 750,00 Eur sumą ir priteisti atsakovui iš ieškovės D. E. G. už administracinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomą. Taip pat išnagrinėjo bylą, nepasiūlęs atsakovui į bylą įtraukti priešieškiniu ginčijamo sandorio šalį L. V. atsakove, taip pažeidė procesinės teisės normas. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismui neatskleidus bylos esmės, skundžiama sprendimo dalis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta, todėl ji naikinama, ir byla šiose dalyse perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes pagal tirtinų aplinkybių mastą bei pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, byla šiose dalyse apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme tokia apimtimi neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties, reikštų, jog apeliacinės instancijos teismas vykdo pirmosios instancijos teismo funkciją ir pakeičia pirmosios instancijos teismą. Be to, šalis, nesutikdama su teismo išvadomis dėl iki šiol nenagrinėtų esminių ginčo aplinkybių, prarastų galimybę šias išvadas apskųsti apeliacine tvarka, t. y. būtų apribota šalių teisė į apeliaciją (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties

68. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundžiamas sprendimas naikintinas iš dalies ir byla dėl priešieškinio reikalavimų: pripažinti (duomenys neskelbtini) paskolos sandorį, sudarytą tarp ieškovės ir trečiojo asmens L. V., niekiniu ir negaliojančiu dėl įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymo; priteisti iš ieškovės D. E. G. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sugrąžintos paskolos dalį – 19 750,00 Eur sumą ir priteisti atsakovui iš ieškovės D. E. G. už administracinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomą, grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nes liko neatskleista bylos esmė (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

69. Panaikinus skundžiamą sprendimą iš dalies ir bylos dalį grąžinus nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) sprendimą panaikinti iš dalies ir bylos dalį dėl priešieškinio reikalavimų pripažinti (duomenys neskelbtini) paskolos sandorį, sudarytą tarp ieškovės ir trečiojo asmens L. V., niekiniu ir negaliojančiu dėl įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymo, priteisti iš ieškovės D. E. G. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sugrąžintos paskolos dalį – 19 750,00 Eur sumą ir priteisti atsakovui iš ieškovės D. E. G. už administracinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomą, perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą (duomenys neskelbtini)sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė Lina Muchtarovienė Vilija Valantienė