- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-13
- Bylos Nr.
- ATP-418-290/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgis Kiškis
- Pažeidėjas
- D. L.
- Suinteresuotas asmuo
- U. L.
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – D. L. ir suinteresuoto asmens – U. L. apeliacinius skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. nutarimo D. L. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. nutarimu D. L. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 129 str. – 1299 Eur (tūkstančio dviejų šimtų devyniasdešimt devynių eurų) bauda su transporto priemonės „BMW SERIE 5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimu už tai, kad 2015-02-15, apie 18 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus – nustatytas 2,35 promilių vidutinis girtumas, vairavo transporto priemonę – automobilį „BMW SERIE 5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
D. L. skundžia Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. nutarimą, prašo jį pakeisti ir neskirti papildomos nuobaudos – U. L. asmeninės nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės „BMW SERIE 5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimo. Svarstydamas papildomos administracinės nuobaudos (transporto priemonės konfiskavimo) klausimą, teismas pagrįstai priminė, jog teismų praktikoje daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo priemonė (šiuo atveju - automobilis), konfiskavimas, paprastai, taikomas neatsižvelgiant į tai, kam ji nuosavybės teise priklauso, tačiau svarstant šį klausimą, siekiant apginti teisėtus automobilio savininko interesus bei taikant teisingumo vykdymo ir teisinio tikrumo principus, turi būti atsižvelgiama ne tik į padaryto pažeidimo esmę, bet ir į tai, ar automobilio savininkas yra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą darant administracinį teisės pažeidimą. Nežiūrint į tai, neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, todėl šioje teisinėje situacijoje padarė teisės aiškinimo bei taikymo klaidą, o taip iš dalies atsitiko todėl, kad nagrinėjant šią bylą buvo iš esmės pažeista apelianto gynybos teisė, kadangi jam nebuvo išaiškintos visos procesinės teisės, įskaitant teisę turėti įgaliotą atstovą bei teikti įrodymus, kurie galėjo teismo išvadas paneigti. Taigi, nutardamas taikyti papildomą nuobaudą, teismas sprendė, jog šiuo atveju automobilio savininkas buvo atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą teisės pažeidimo padarymo metu, nors tokia išvada aiškiai prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Kitaip tariant, teismas manė, kad šioje byloje nustatyta, jog automobilis pirktas už jo savininkės motinos pinigus, automobilio dokumentai ir rakteliai buvo visiems žinomoje vietoje, juo pagal poreikius, prieš tai neatsiklausdami, naudojosi ir kiti U. L. šeimos nariai, todėl šis automobilis, teismo nuomone, laikytinas šeimos automobiliu ir būtent to teismui pakako nuspręsti, kad jo savininkė už jo panaudojimą, darant administracinį teisės pažeidimą, buvo ir yra atsakinga. Tokia iš dalies neteisingai nustatytų faktinių bylos aplinkybių interpretacija yra aiškiai neteisinga, kadangi automobilio savininkė (D. L. dukra – U. L.) žinodama, jog jam specialioji teisė buvo atimta, niekuomet nėra leidusi vairuoti jos automobilį ir buvo įsitikinusi, kad jis niekuomet taip nepasielgs, juo labiau, kad iki tol niekuomet jo nevairuodavo ir neieškodavo preteksto taip elgtis, o prireikus išvalyti ar kitaip sutvarkyti automobilį, į netoliese namų esantį garažą, kuriame kartais tvarkydavo ir kitus automobilius, jį vairuodavo pati arba jo žmona, kuri, kaip ir sūnus, iš tiesų kartais juo važinėdavo. Kitaip tariant, jis iki šio pažeidimo padarymo nevairuodavo šio bei kitų automobilių, bet netgi dukros ar žmonos neprašydavo, kad leistų tai daryti, arba ieškodavo kokių nors pretekstų, kad U. L. būtų pagrįstai galėjusi įtarti, jog jis galėtų taip pasielgti (priešingai, ji matydavo, jog netekęs specialiosios teisės niekuomet nevairavo), taigi teismo prielaidos, kad automobilio savininkės elgesys prisidėjo prie to, kad automobilis tapo teisės pažeidimo padarymo priemone, aiškiai nepagrįstos.
Suinteresuotas asmuo U. L. skundžia Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. nutarimą, prašo jį pakeisti ir netaikyti papildomos nuobaudos – jai asmeninės nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės „BMW SERIE 5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimo. Apeliaciniame skunde nurodo, kad neteisėtai ir nepagrįstai D. L. paskirta papildoma administracinė nuobauda – jam asmeninės nuosavybės teise nepriklausančios transporto priemonės, automobilio konfiskavimas, kuri paskirta iš esmės pažeidžiant ATPK 272 straipsnyje numatytas jos teises.
Apeliaciniame skunde pažymima, kad svarstydamas papildomos administracinės nuobaudos (transporto priemonės konfiskavimo) klausimą, teismas pagrįstai priminė, jog teismų praktikoje daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo priemonė (šiuo atveju - automobilis), konfiskavimas, paprastai, taikomas neatsižvelgiant į tai, kam ji nuosavybės teise priklauso, tačiau svarstant šį klausimą, siekiant apginti teisėtus automobilio savininko interesus bei taikant teisingumo vykdymo ir teisinio tikrumo principus, turi būti atsižvelgiama ne tik į padaryto pažeidimo esmę, bet ir į tai, ar automobilio savininkas yra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą darant administracinį teisės pažeidimą. Nežiūrint į tai, apylinkės teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, todėl šioje teisinėje situacijoje padarė teisės aiškinimo bei taikymo klaidą, o taip iš dalies atsitiko todėl, kad nagrinėjant šią bylą buvo iš esmės pažeista jos tinkamo dalyvavimo byloje teisė, kadangi jai nebuvo išaiškintos visos procesinės teisės, įskaitant teisę turėti įgaliotą atstovą bei teikti įrodymus, kurie, jos nuomone, nepagrįstas teismo prielaidas visiškai patikimai būtų paneigę. Taigi, nutardamas taikyti papildomą nuobaudą, teismas sprendė, jog šiuo atveju automobilio savininkas buvo atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą teisės pažeidimo padarymo metu, nors tokia išvada aiškiai prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Kitaip tariant, teismas manė, kad šioje byloje nustatyta, jog automobilis pirktas už jo savininkės motinos pinigus, automobilio dokumentai ir rakteliai buvo visiems žinomoje vietoje, juo pagal poreikius, prieš tai neatsiklausdami, naudojosi ir kiti šeimos nariai, todėl šis automobilis, teismo nuomone, laikytinas šeimos automobiliu ir būtent to teismui pakako nuspręsti, kad jo savininkė, už jo panaudojimą, darant administracinį teisės pažeidimą, buvo ir yra atsakinga. Tokia iš dalies neteisingai nustatytų faktinių bylos aplinkybių interpretacija yra aiškiai neteisinga, kadangi ji, kaip automobilio savininkė teisine bei faktine prasme, žinodama, jog tėvui iš tiesų specialioji teisė buvo atimta, niekuomet nėra leidusi jam vairuoti savo automobilio ir neturėjo jokio pagrindo abejoti, kad jis kada nors gali taip pasielgti, juo labiau, kad jis iki tol niekuomet jo nevairuodavo ir netgi neiškodavo preteksto taip elgtis, o prireikus jį vairuodavo ji pati arba mama, ar brolis. Kita vertus, aiškiai kritikuotinas teismo nustatytas automobilio, kaip nuosavybės, teisinis rėžimas „šeimos automobilis“, kadangi tokia nuosavybės forma, jai esant pilnametei, paprasčiausiai negalima.
Šalies argumentai
Apeliantės teigimu, sprendimui konfiskuoti automobilį aiškiai nepakanka faktinėms bylos aplinkybės prieštaraujančių teismo prielaidų, kad ji tariamai neužtikrino, jog automobilis nebūtų naudojamas administraciniams teisės pažeidimams daryti, kadangi aprašytas jos veikimas laikytinas pakankamai protingu elgesiu, kad būtų galimai pagrįstai tikėtis, jog nuosavybė teisės pažeidimų darymo priemone tapti negali. Kita vertus, visiškai neseniai baigė bakalauro studijas universitete, todėl nuolat privalo kelti savo kvalifikaciją įvairiuose mokymuose bei kursuose, į kuriuos reikia važinėti, o tam, reikalingas automobilis, kurį įsigyti, gaudama minimalaus dydžio atlyginimą negalėtų, taigi ir dėl šios priežasties teismo sprendimas taikyti papildomą nuobaudą prieštarauja teisingumo bei protingumo principams.
Atsiliepimu į D. L. ir U. L. apeliacinius skundus Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas S. A. prašo apeliacinius skundus atmesti, kaip nepagrįstus, o skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą, nurodo, jog nuobauda D. L. paskirta teisėtai, pagrįstai ir yra adekvati.
Motyvuojamoji dalis
D. L. ir U. L. apeliaciniai skundai nepagrįsti, todėl netenkintini.
Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje esančią medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, padarytos teismo išvados pakankamai argumentuotos, teismas išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus, juos tinkamai įvertino ir pagrįstai padarė išvadą, kad D. L. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 129 straipsnyje bei paskyrė teisingą nuobaudą - 1299 eurų baudą su transporto priemonės „BMW SERIE 5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimu. Su tokia teismo išvada aukštesnės instancijos teismas sutinka.
Iš apeliacinių skundų turinio matyti, jog D. L. iš esmės neginčija veikos kvalifikavimo, tačiau nesutinka su paskirta nuobauda – automobilio konfiskavimu. Suinteresuotas asmuo U. L. taipogi nesutinka su skundžiamu nutarimu dalyje dėl konfiskuotino jai nuosavybes teise priklausančio automobilio. Pastebėtina, kad abu apeliaciniai skundai nors surašyti atskirai, tačiau pagal juose keliamus klausimus iš esmės yra tapatūs, todėl aukštesnės instancijos teismas, dėl analogiškų aplinkybių pasisakys bendrai.
ATPK 129 str. numatyta, kad transporto priemonių vairavimas neblaivių vairuotojų, neturinčių teisės vairuoti, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu. ATPK 26 str. 1 d. numatyta, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir šių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Daiktas, kuris buvo ATPK 129 str. numatyto pažeidimo padarymo įrankis, konfiskuotinas nepriklausomai nuo to, kam nuosavybės teise jis priklauso (ATPK 26 str. 1 d.). Teismų praktikoje pripažinta (KLAT nutartis Nr. ATP-645-107/2015, KAT nutartis Nr. ATP-322-175/2015, VAT nutartis Nr. ATP-303-387/2015, LVAT nutartis Nr. N575-1742/2008, LAT nutartis Nr. 2AT-23/2012), kad pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas yra proporcinga administracinė nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti.
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 1 d. yra nurodyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Iš šioje byloje esančio 2015-02-15 administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 64P-25906787-15 (b. l. 1) matyti, kad automobilis „BMW SERIE 5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso U. L., todėl ji, būdama atsakinga už jai priklausančio automobilio naudojimą, privalėjo užtikrinti, kad šis automobilis būtų naudojamas teisėtai.
U. L., būdama automobilio savininke, neužtikrino, kad jos tėvas D. L., kuriam teisė vairuoti transporto priemones atimta, nepasinaudotų automobiliu, nesiėmė reikiamų atsargumo priemonių, jog jos turtu nebūtų pasinaudota administraciniam teisės pažeidimui daryti, todėl pripažįstama, kad transporto priemonė skundžiamu nutarimu buvo konfiskuota pagrįstai. Nors U. L. skunde nurodo, jog neleido D. L. naudotis automobiliu ir neįtarė, jog jis gali juo pasinaudoti, tai nepatvirtina, jog U. L. ėmėsi reikalingų priemonių jai priklausančio turto – automobilio apsaugojimui nuo neteisėto pasinaudojimo juo, ir nepanaikina jos, kaip teisėtos turto savininkės, pareigos rūpintis daiktu, kad automobiliu nebūtų padaryta žala. Teismų praktikoje suformuota nuostata (KAT nutartis Nr. ATP-761-348/2014, VAT nutartis Nr. ATP-627-211/2014, LAT nutartis Nr. 2AT-31-2013), kad transporto priemonės savininkas neturi būti pasyvus, saugant transporto priemonę nuo neteisėto panaudojimo. Vien tai, jog automobilio užvedimo rakteliai ir dokumentai buvo visiems šeimos nariams žinomoje ir laisvai prieinamoje vietoje ir bet kuris iš šeimos narių, galėjo juo laisvai naudotis, tame tarpe ir teisę vairuoti praradęs asmuo, kaip įvyko ir nagrinėjamu atveju, rodo itin atsainų U. L. požiūrį ir pasyvumą saugant savo transporto priemonę. Remdamasis išvardintu, apygardos teismas laiko, kad bylos duomenys nepatvirtina, jog U. L. automobiliu buvo disponuojama neteisėtai, todėl ši situacija negali būti vertinama kaip išskirtinė. Savininko teisės ginamos, kai teisės pažeidėjas pažeidimo padarymui panaudojo daiktą (automobilį ar kt.), kuris buvo neteisėtai jo valdomas ar naudojamas, o šiuo atveju tokią išvadą patvirtinančių aplinkybių nėra.
Teismų praktikoje ne kartą pažymėta (PAT nutartis Nr. ATP-146-581/2015, VAT nutartis Nr. ATP-303-387/2015, KLAT nutartis Nr. ATP-183-255/2015, KAT nutartis Nr. ATP-251-478/2015, LAT nutartis Nr. 2AT-23-2012), kad Konstitucinis Teismas 1997 m. balandžio 8 d. nutarime byloje Nr. 12/96-5/97 nurodė, jog nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Savininkas, kitiems asmenims perduodamas turtą laikinai valdyti ar juo naudotis, lieka šio turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika. Tokį turtą konfiskavus dėl jo teisėto laikino valdytojo ar naudotojo padaryto administracinio teisės pažeidimo, savininko teisė išreikalauti daiktą iš sąžiningo įgijėjo (valstybės) yra ribojama. Todėl ATPK 26 str. 1 d. numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo ATPK 129 str. numatyto administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl ko savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Nepaisant to, jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Toks teisinių santykių sureguliavimas įstatymo yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybės už savo veiksmus sugriežtinimui ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas (LAT nutartys Nr. 2AT-4/2012, 2AT-2/2013). Atsižvelgiant į tai, apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės susijusios su sunkia U. L. materialine padėtimi (gauna minimalų darbo užmokestį), bei poreikiais automobiliu vykti į kvalifikacijos kėlimo kursus, negali būti pripažintos išimtinėmis aplinkybėmis, leidžiančiomis nekonfiskuoti transporto priemonės. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad U. L. žinojo jog automobilis jai reikalingas minėtiems poreikiams tenkinti ir nepasirūpino, kad juo nebūtų padarytas pažeidimas. Kaip jau buvo paminėta, susiklosčius situacijai, kai automobilis prarastas dėl neteisėtų D. L. veiksmų, automobilio savininkas U. L. savo teises gali apginti civilinio proceso tvarka, reikalaudama iš kalto asmens atlyginti jai padarytą žalą.
Apygardos teismas pažymi, jog apeliaciniuose skunduose nurodomi argumentai, kad pažeidėjui ir suinteresuotam asmeniui nebuvo išaiškintos jų teisės, įskaitant teises teikti įrodymus, turėti gynėją, yra nepagrįsti. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-03-09 teismo posėdžio protokolo garso įrašas patvirtina, kad posėdyje dalyvavo D. L. ir U. L., kad ATPK 272 str. nurodytos teisės jiems buvo išaiškintos. D. L. ir U. L. patvirtino, jog savo teises suprato, jokių prašymų ar papildymų nepareiškė. Nors teismo posėdžio protokole (b. l. 21-22) šis procesinis veiksmas išsamiai neatsispindi, tačiau remiantis teismo posėdžio garso įrašu nustatyta, jog proceso dalyviams teisės buvo išaiškintos tinkamai, todėl D. L. ir U. L. teisės turėti advokatus, teikti įrodymus ir kt. pažeistos nebuvo. Pažymima ir tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui jo teisės nurodytos ATPK 272 straipsnyje buvo išaiškintos ir pažeidimo padarymo dieną, D. L. administracinio teisės pažeidimo protokole tai patvirtino savo parašu. Nors asmuo pažeidimo padarymo dieną buvo neblaivus, tačiau nuo pažeidimo padarymo dienos iki teismo posėdžio dienos praėjo pakankamas laiko tarpas, laidžiantis pasinaudoti kvalifikuota teisine pagalba. U. L. apeliaciniame skunde deklaratyviai nurodo, jog ji dėl neišaiškintų procesinių teisių neturėjo galimybės pateikti įrodymus, kurie paneigtų teismo išvadas. Tačiau apeliaciniame skunde jokių naujų aplinkybių ar įrodymų galinčių turėti įtakos kitokiam byloje nustatytų faktinių aplinkybių vertinimui U. L. taip pat nepateikė. Be to, proceso dalyviai tinkamai pasinaudojo teise apskųsti teismo nutarimą, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad jų teisės buvo pažeistos.
Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui teisėtai ir pagrįstai skirta papildoma nuobauda – transporto priemonės konfiskavimas, naikinti ar keisti teismo nutarimo apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliaciniai skundai netenkinami.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutarė:
palikti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. nutarimą nepakeistą ir D. L. ir U. L. apeliacinių skundų netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.