- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-07
- Bylos Nr.
- ATP-146-581/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-26-3-00034-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jolanta Raščiuvienė
- Suinteresuotas asmuo
- A. M.
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėja Jolanta Raščiuvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens A. M. apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kupiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. nutarimu R. L. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 straipsnio 3 dalį administraciniu areštu 15 (penkiolikai) parų su A. M. vardu registruoto automobilio OPEL ZAFIRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kėbulo identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.
R. L. nubaustas už tai, kad jis 2015 m. sausio 18 d. apie 20.30 val. (duomenys neskelbtini) g., vairavo A. M. vardu įregistruotą automobilį OPEL ZAFIRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatomas sunkus girtumas, bei neturėdamas teisės vairuoti, jį vairuodamas iš kiemo ir sukdamas į dešinę pus neįsitikino manevro saugumu ir atsitrenkė į gatvėje stovėjusį automobilį VOLVO S60, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei jį apgadino, šiais veiksmais R. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 ir 101 punktuose nurodytus reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. M. prašo Kupiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. nutarimo dalį dėl transporto priemonės konfiskavimo pakeisti ir neskirti jos vardu registruoto automobilio OPEL ZAFIRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimo. Nurodo, kad apylinkės teismas šiuo atveju nepagrįstai netaikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatų. Neatsižvelgė į tai, kad pats R. L. pripažino, jog transporto priemonę pasiėmė savavališkai, be jos žinios ir sutikimo. Teigia, kad byloje nėra jokių duomenų, kad ji, kaip automobilio savininkė, būtų patikėjusi automobilį R. L.. Nurodo, kad tą vakarą ji, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. L. ir jo draugas vartojo alkoholinius gėrimus, jai apsižodžiavus su R. L., šis pakilo nuo stalo ir išėjo į kitą kambarį, po to į lauką. Po kelių minučių kaimynas pranešė, kad R. L. pateko į eismo įvykį. Ją ištiko šokas, nes ji nesuprato, kaip ir kada jis galėjo pasiimti automobilio raktelius, kurie buvo stalčiuje. Tvirtina, kad su pažeidėju iki šio įvykio gyveno tik apie vieną mėnesį, todėl nežinojo apie jo polinkį vairuoti transporto priemones esant neblaiviam. Jis automobilio neprašė ir neminėjo, kad ruošiasi kažkur važiuoti. Tvirtina, kad jai nebuvo žinoma aplinkybė, jog R. L. buvo praradęs teisę vairuoti transporto priemones už vairavimą esant neblaiviam. Tikina, kad konfiskuotą automobilį vairuodavo tik ji, o R. L. apskritai nėra mačiusi vairuojančio. A. M. pažymi, kad ji buvo atidi ir rūpestinga transporto priemonės savininkė – automobilio raktelius laikė ne atviroje, matomoje vietoje, o stalčiuje, ir niekada R. L. automobiliu naudotis nebuvo leidusi. Akcentuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nurodančią, kad kitiems asmenims priklausanti transporto priemonė gali būti konfiskuojama tik išimtinais atvejai, bei tvirtina, kad tokiu būdu bus nubaustas ne pažeidimą padaręs asmuo, o ji, kaip automobilio savininkė ir jos mažamečiai vaikai, kurių poreikiams tenkinti teisė vairuoti transporto priemones jai yra būtina. A. M. teigimu, automobilis būtinas ne tik vaikus nuvežti į progimnaziją ir darželį, bet ir jai nuvykti į darbą. R. L. niekur nedirba, jokių pajamų negauna, todėl reikalauti ir tikėtis, kad jis atlygintų padarytą žalą būtų beviltiška. Tvirtina, kad transporto priemonė buvo paimta prieš jos valią, todėl šiuo atveju yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į skundą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariato atstovas prašo A. M. skundo netenkinti. Nurodo, kad šiuo atveju taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas nėra jokio pagrindo.
M. apeliacinis skundas netenkinamas.
Kaip matyti iš apeliacinio skundo, skundžiama tik ta nutarimo dalis, kuria buvo taikomas transporto priemonės konfiskavimas, o dėl kitų skundžiamo nutarimo dalių ginčo nėra, todėl nutarimas patikrinamas tik dalyje dėl taikyto transporto priemonės – automobilio OPEL ZAFIRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančio apeliacinį skundą pateikusiai A. M. - konfiskavimo.
ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), padaryti neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens ir užtraukia asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio penkių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų su transporto priemonės konfiskavimu ar be jo arba administracinį areštą nuo dešimties iki dvidešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu.
ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir šių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Daiktas, kuris buvo ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymo įrankis, konfiskuotinas nepriklausomai nuo to, kam nuosavybės teise jis priklauso (ATPK 26 straipsnio 1 dalis).
Administracinio teisės pažeidimo bylos duomenys patvirtina, kad skundžiamu nutarimu konfiskuota transporto priemonė - automobilis OPEL ZAFIRA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) - priklauso A. M., kuri, būdama atsakinga už jai priklausančio automobilio naudojimą, privalėjo užtikrinti, jog automobilis būtų naudojamas teisėtai. Konstitucinis Teismas 1997 m. balandžio 8 d. nutarime byloje Nr. 12/96-5/97 nurodė, jog nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Savininkas, kitiems asmenims perduodamas turtą laikinai valdyti ar juo naudotis, lieka šio turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika. Tokį turtą konfiskavus dėl jo teisėto laikino valdytojo ar naudotojo padaryto administracinio teisės pažeidimo, savininko teisė išreikalauti daiktą iš sąžiningo įgijėjo (valstybės) yra ribojama. Todėl ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl ko savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Tai, kad transporto priemonė, kuria buvo padarytas pažeidimas, priklauso kitam asmeniui, nėra besąlygiškas pagrindas jos nekonfiskuoti. Nepaisant to, daikto savininkas gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą.
Skundą nagrinėjantis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatų, o būtent: transporto priemonės savininkė gyveno kartu su R. L., ji tą vakarą, kai, automobilio raktelius paėmęs, R. L. išėjo į kiemą ir, būdamas neblaivus, išvairavo automobilį, buvo namuose ir prieš tai kartu su R. L. vartojo alkoholinius gėrimus. A. M. apeliaciniame skunde iškelta versija apie konfliktą, dėl kurio R. L. prieš jos valią paėmė automobilio raktelius, atmestina kaip jokiais objektyviais įrodymais nepagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nei R. L., nei A. M. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu tokių aplinkybių nenurodė, o priešingai abu neneigė, kad jie tą vakarą gėrė alkoholinius gėrimus (b. l. 35). R. L. apie jokį konfliktą apskritai neužsiminė, o policijos pareigūnams, teikdamas pirminius paaiškinimus, nurodė, kad automobiliu važiavo nusipirkti cigarečių (b. l. 8). Vien tai, kad automobilio rakteliai buvo laikomi ne atviroje vietoje, o stalčiuje, kas rodo, kad ši vieta R. L., kaip asmeniui kartu gyvenančiam su automobilio savininke, buvo žinoma, nepatvirtina, jog apeliantė ėmėsi reikalingų priemonių jai priklausančio turto – automobilio - apsaugojimui nuo neteisėto pasinaudojimo juo. Juolab, kad R. L. sistemingai pažeidžia įstatymą, būdamas neblaivus, ką patvirtina duomenys apie jo baustumą administracine tvarka (b.l. 12-18) bei elgesys prieš šį pažeidimą, t. y. alkoholinių gėrimų vartojimas. Byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių deklaratyvų A. M. paaiškinimą, kad automobilis buvo paimtas prieš jos valią.
Transporto priemonės savininkas neturi būti pasyvus saugant transporto priemonę nuo neteisėto panaudojimo. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Atsižvelgiant į tai, kad A. M. nesiėmė reikiamų priemonių, jog jos turtu nebūtų pasinaudota administraciniam teisės pažeidimui daryti, pripažįstama, kad transporto priemonė skundžiamu nutarimu buvo konfiskuota pagrįstai. Automobilio savininkė nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, nesiėmė atitinkamų priemonių savo turtui apsaugoti nuo jo panaudojimo teisės pažeidimui daryti. Nagrinėjamu atveju R. L. buvo neblaivus ir A. M., palikdama automobilio raktelius pažeidėjui akivaizdžiai žinomoje ir prieinamoje vietoje, elgėsi neatsakingai, todėl negalima daryti išvados, jog šiuo atveju egzistuoja išskirtinė situacija, leidžianti neabejotinai konstatuoti, kad automobilio savininkė nebuvo atsakinga už jai priklausančio automobilio panaudojimą. A. M. apeliacinio skundo argumentas, kad R. L. neturės galimybių atlyginti konfiskuoto turto vertę jo savininkei, taip pat nėra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
Esant tokioms aplinkybėms, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas bei pagrįstas ir tenkinti apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kupiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 3 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. M. skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.