Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Laureta Ulbienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal suinteresuoto asmens J. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-08 nutarimo, kuriuo A. G. pripažintas kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 130² str., 124¹ str. 7 d., 123 str. 1 d. ir, vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2 d., jam skirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 4000 litų bauda su transporto priemonės – automobilio „Audi A4“, v/Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu, nustatė :

Aprašomoji dalis

2014-04-08 Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo išnagrinėta A. G. administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-4204-276/2014 ir to paties teismo nutarimu A. G. skirta 4000 litų bauda su transporto priemonės – automobilio „Audi A4“, v/Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu už tai, kad jis, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai ši teisė yra atimta, 2014-01-18 apie 14.53 val., būdamas neblaivus – 2,66 prom., vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Audi A4“, v/Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį J. B. ir važiavo Plytinės g., Vilniuje, nepateikė registracijos liudijimo ir transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo, automobiliui neatlikta privalomoji techninė apžiūra, tuo pažeidė KET 14, 16, 238 p.p., padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 130² str., 124¹ str. 7 d., 123 str. 1 d.

Vilniaus apygardos teismui paduotame skunde suinteresuotas asmuo – konfiskuojamo transporto priemonės savininkė J. B. (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-08 nutarimo dalį, kuria nuspręsta konfiskuoti jai nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę – automobilį „Aidi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ją grąžinti apeliantei. Nurodo, kad A. G. yra jos draugas, tačiau šiuo metu jie kartu nebegyvena. Buvo sutarusi su žmogumi, turinčiu teisę vairuoti transporto priemones, kad nuvežtų jos automobilį į servisą, kadangi buvo nulaužtas veidrodėlis. Automobilio raktus paliko A. G., kad šis aprodytų automobilį, tačiau vairuoti savo automobilio neleido. A. G. sprendimą sėsti už apeliantės automobilio vairo esant neblaiviam, priėmė pats, neatsiklausęs, savavališkai vairavo apeliantės automobilį, be jos leidimo, ji nebuvo perdavusi A. G. automobilio dokumentacijos (techninio paso ir kt. dokumentų), suteikiančios teisę disponuoti automobiliu. Nurodo, jog tą patvirtino ir pats A. G.. Tokiu būdu, apeliantė teigia, kad A. G. savavališkai, be apeliantės išreikštos valios pasinaudojo jai nuosavybės teise priklausančią transporto priemone, padarydamas administracinės teisės normų pažeidimą.

2014-05-30 Vilniaus apygardos teisme buvo gautas J. B. prašymas su priedais prie apeliacinio skundo, kuriame ji nurodo, kad konfiskuojamas automobilis „Audi A4“ yra būtinas seneliams prižiūrėti, kuriuos prižiūri apeliantės mama ir kuri yra faktinė transporto priemonės naudotoja, todėl automobilio netekimas būtų didelis nuostolis šeimai.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Išnagrinėjus teismui pateiktą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų.

Pažymėtina, kad A. G. nubaustas už tai, jis, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai ši teisė yra atimta, 2014-01-18 apie 14.53 val., būdamas neblaivus – 2,66 prom., vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Audi A4“, v/Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį J. B. ir važiavo Plytinės g., Vilniuje, nepateikė registracijos liudijimo ir transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo, automobiliui neatlikta privalomoji techninė apžiūra.

LR ATPK 130² str. numatyta, kad transporto priemonių vairavimas neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 126 straipsnio pirmojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, užtraukia vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 4 metų su transporto priemonės konfiskavimu, teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims – administracinį areštą nuo 20 iki 30 parų su transporto priemonės konfiskavimu, o teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims, kuriems administracinis areštas negali būti skiriamas, – baudą nuo 4000 iki 5500 litų su transporto priemonės konfiskavimu. Pirmosios instancijos teismas paskyrė A. G. 4000 Lt baudą su transporto priemonės – automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančios J. B., konfiskavimu. Gginčo dėl A. G. kaltės, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 123 str. 1 d., 124¹ str. 7 d. ir 130² str., nėra. Apeliantė – konfiskuotos transporto priemonės savininkė ginčija papildomos nuobaudos – automobilio „Audi A4“ konfiskavimo – skyrimą.

LR ATPK 30 str. 2 d. numatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys, kad LR ATPK 130² str. sankcijoje numatytas transporto priemonės konfiskavimas yra privaloma, o ne alternatyvi administracinė nuobauda. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems Lietuvos Respublikos ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisės ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti (2008-05-26 nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1742/2008). Taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997-04-08 nutarime konstatuota, jog vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Nurodyta, jog Lietuvos Respublikos ATPK 26 str. 1 d. numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl kurio savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Nepaisant to, jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Tokios praktikos yra laikomasi iki šiol (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-3392/2011, N261-4717/2011).

Nors apeliantė nurodo ir cituoja teismų praktiką, kur teigiama, kad teismų praktikoje, analizuojant Lietuvos Respublikos ATPK įtvirtintas normas bei remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrina, yra konstatuota, jog transporto priemonės konfiskavimas už LR ATPK 130² str. teisės pažeidimą gali būti netaikomas ir Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatų taikymas yra galimas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą teisės pažeidimo padarymo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-3213/2010), tačiau pažymėtina, kad šioje nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje aukštesnės instancijos teismas paliko galioti kaltininkui pirmosios instancijos teismo paskirtą papildomą administracinę nuobaudą – automobilio konfiskavimą, pasisakydamas, kad automobilio savininkas privalo imtis atitinkamų priemonių savo turtui apsaugoti nuo neteisėto pasinaudojimo juo, kadangi vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala.

Nagrinėjamu atveju A. G. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir paaiškino, kad 2014-01-18 J. B. dirbo, reikėjo pakeisti jos automobilio „Audi A4“ veidrodėlį, dokumentus turėjo palikti automobilyje, bet nepaliko, todėl policijai jų pateikti negalėjo. Susitiko su draugu, išgėrė alaus, iki autoserviso buvo netoli, todėl nusprendė automobilį nuvairuoti pats (b. l. 20-21). Apklausta pirmosios instancijos teismo posėdžio metu J. B. nurodė, kad A. G. yra jos draugas, jie kartu gyveno, šiuo metu kartu negyvena. Susitarė su žmogumi, kuris turi teises, dėl automobilio nuvežimo į autoservisą, nes buvo nulaužtas veidrodėlis. Raktus paliko A. G., kad jis aprodytų automobilį, bet vairuoti jam neleido. Jis automobilį vairavo be jos leidimo (b. l. 20-21).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vien tai, kad J. B. nedavė leidimo A. G. naudotis jam priklausančiu automobiliu, o automobilio raktelius paliko tik tam, kad pastarasis aprodytų automobilį autoserviso darbuotojams, nepatvirtina, jog automobilio savininkas ėmėsi atitinkamų priemonių savo turtui apsaugoti nuo neteisėto pasinaudojimo juo. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, transporto priemonės savininkas neturi būti pasyvus saugant transporto priemonę nuo neteisėto panaudojimo. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 1 d. yra nurodyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Nors J. B. teigia, jog A. G. automobilio raktelius paliko tik tam, kad pastarasis aprodytų automobilį autoserviso darbuotojams, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, J. B. nebuvo aktyvi ir nepasirūpino, jog A. G., kuris jau ne kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, tame tarpe ir transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, neturėtų galimybės pasinaudoti minėtu automobiliu. Priešingai, J. B. A. G. paliko automobilio raktelius, taip suteikdama galimybę netrukdomai pasinaudoti minėtu automobiliu. Taigi, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo paimtas prieš savininkės valią ir juo buvo disponuojama neteisėtai, o J. B. nebuvo atsakinga už jai priklausančio automobilio panaudojimą teisės pažeidimo padarymo metu. Tokiu būdu, konstatuotina, jog susidariusi situacija nebuvo išskirtinė, sudaranti pagrindą, skiriant administracinę nuobaudą, svarstyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatų taikymo galimumą. Daroma išvada, kad J. B. nesiėmė reikiamų priemonių, jog jai priklausančiu turtu nebūtų pasinaudota administraciniam teisės pažeidimui daryti.

Remiantis tuo, kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 8 d. nutarimu, pripažindamas A. G. kaltu pagal LR ATPK 130² str., pagrįstai paskyrė administracinę nuobaudą – automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą. Šiuo atveju transporto priemonės savininkė J. B. dėl neteisėtų pažeidėjo veiksmų, vairuojant ir naudojant svetimą transporto priemonę, dėl patirtų turtinių nuostolių turi teisę kreiptis į teismą dėl jų išieškojimo iš kalto asmens, padariusio žalą, civilinio proceso tvarka.

Įvertinus minėtas aplinkybes, A. G. paskirta galutinė nuobauda yra proporcinga jo padarytiems teisės pažeidimams, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-08 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.

Apeliantės aukštesnės instancijos teismui pateiktas prašymas nekeičia priimamo procesinio sprendimo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 8 d. nutarimą nepakeistą ir J. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.