Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. J. ieškinį atsakovui R. J. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

1. Ieškovė I. J. (toliau – ir ieškovė) ieškiniu prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 25 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-19955-887/2011 priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį, priteisiant iš atsakovo R. J. (toliau – ir atsakovas) išlaikymą L. J., gimusiam (duomenys neskelbtini) po 250,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę I. J., priteisti iš atsakovo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos naudai jos patirtas atstovavimo išlaidas.

2. Ieškovė ieškinyje nurodė bei teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovė ir atsakovas yra buvę sutuoktiniai, turintys nepilnametį sūnų L. J., gimusį (duomenys neskelbtini) Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 25 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-19955- 887/2011 iš R. J. yra priteistas 300,00 Lt (dabar 87,00 Eur) dydžio išlaikymas periodinėmis išmokomis L. J. iki jo pilnametystės. Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-22852-435/2022 patvirtinta šalių taikos sutartis, pagal kurią nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta kartu su mama I. J..

3. Per beveik dvylika metų nuo išlaikymo priteisimo nepilnamečio sūnaus poreikiai jam augant natūraliai padidėjo. Be to, vaiko išlaikymo būtinosioms išlaidoms padidėti turėjo reikšmės tai, jog valstybėje ženkliai padidėjo prekių ir paslaugų kainos. L. J. (11 metų amžiaus) mokosi Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjuje, V klasėje. Vaikui mokslai sekasi, L. lanko krepšinio užsiėmimus. Be būsto nuomos ir jo išlaikymo (komunalinių mokesčių) dalies, maisto ir gėrimų išlaidų, vaikui nuolat reikia drabužių ir avalynės, vitaminų, vaistų susirgus, lavinimo ir mokymosi priemonių, lėšų kelionėms į švietimo įstaigą ir atgal, į ekskursijas, pažintinių gebėjimų ugdymui, socialinių ryšių plėtimui ir kitoms reikmėms. Atsižvelgiant į šių dienų vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčius ir didelę infliaciją, visų prekių ir paslaugų kainos yra ženkliai išaugusios, neaišku, kaip jos keisis ateityje.

4. Ieškovės skaičiavimu iš viso per mėnesį vaiko poreikių patenkinimui reikėtų 625,00 Eur. Iš jų konkrečių poreikių patenkinimui reikalingos žemiau nurodomos išlaidų sumos: būsto mokesčių (nuomos ir komunalinių mokesčių) dalis, tenkanti vaikui – 125,00 Eur; namų ūkio ir buities prekių (indų, patalynės, skalbimo priemonių, ploviklių ir kitų namų apyvokos reikmenų) dalis, tenkanti vaikui – 20,00 Eur; maistas, gėrimai – 250,00 Eur; rūbai, avalynė – 60,00 Eur; vitaminai, maisto papildai, vaistai susirgus, (akiniai, jei reikia) – 20,00 Eur; lavinimosi ir mokymosi priemonės; kanceliarinės prekės; vadovėliai ir pratybos; klasės fondas; ekskursijos mokykloje – 15,00 Eur; neformalus papildomas ugdymas (būreliuose ir kt.) – 20,00 Eur; vaiko pavėžėjimas (į mokyklą, būrelius) visuomeninis transportas – 10,00 Eur; pažintinių gebėjimų ugdymas, socialinių ryšių plėtimas: kino, teatrų, muziejų ir kitų įstaigų lankymas, dalyvavimas draugų šventėse – 60,00 Eur; telefono ryšys ir internetas – 30,00 Eur; gyvybės draudimas – 15,00 Eur. Iš bendros išlaidų sumos, reikalingos vieno vaiko poreikių patenkinimui (625,00 Eur), atėmus gaunamus vaiko pinigus (85,50 Eur) lieka 539,50 Eur. Ieškovė mano, jog šią sumą apytiksliai padalinus pusiau iš atsakovo R. J. priteistas išlaikymas vaikui turi būti padidintas iki 250,00 Eur.

5. Ieškovė pažymėjo, jog ji neturi nekilnojamojo turto, su sūnumi gyvena socialiniame būste. I. J. dirba UAB „Brijura“, gauna socialinio draudimo išmokas, jos mėnesio pajamos sudaro apie 880,00 Eur. Ieškovei padeda, teikdami paramą, artimieji.

6. Ieškovės atstovė advokatė Milana Striuogienė teismo posėdžio metu teisiniais argumentais pagrindė ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir prašė visus materialinius / teisinius reikalavimus tenkinti.

II. Atsakovo pozicija

7. Atsakovas R. J. atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepateikė ir savo pozicijos dėl ieškinio reikalavimų nepareiškė. Ieškovės ieškinys su priedais bei teismo pranešimas apie tai, kad per teismo nustatytą terminą atsakovas privalo pateikti atsiliepimą į ieškinį, R. J. įteikti 2023 m. rugsėjo 7 d. asmeniškai teisme. Į teismo posėdį atsakovas taip pat neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, kadangi jam sunku prisitaikyti prie skiriamų teismo posėdžių.

III. Išvadą teikiančios institucijos argumentai

8. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo pakeitimo (toliau – išvada) nurodė, kad vadovaujantis geriausių vaiko interesų prioriteto principu ir vertinant byloje pateiktą informaciją, manytina, jog nepilnamečio Luko poreikiai pasikeitė/padidėjo. Šalys turi siekti užtikrinti ne tik būtinas vaikui vystytis sąlygas, bet ir siekti, kad vaikas taptų visavertė asmenybė. Išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus, kiek tai leidžia tėvų galimybės), todėl išvadą teikiančios institucijos nuomone, išlaikymas turi būti priteistas proporcingai nepilnamečio L. J. poreikiams tenkinti, bei atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Byloje nustatyta, kad I. J. ir R. J. yra L. J., gimusio (duomenys neskelbtini) tėvai. Šalių santuoka nutraukta 2010 m. gegužės 7 d. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 25 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-19955- 887/2011 iš R. J. yra priteistas 300,00 Lt (dabar 87,00 Eur) dydžio išlaikymas periodinėmis išmokomis L. J. iki jo pilnametystės. Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-22852-435/2022 patvirtinta šalių taikos sutartis, pagal kurią nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta kartu su mama I. J..

10. Ieškovė I. J. prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 25 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-19955-887/2011, priteistą išlaikymą šalių nepilnamečiam sūnui ir priteisti iš atsakovo sūnaus L. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250,00 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės, vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Tokį savo prašymą ieškovė motyvuoja padidėjusiais sūnaus poreikiais bei pasikeitusiu pragyvenimo lygiu šalyje.

11. Institucija, teikianti išvadą byloje nurodė, kad pritaria iš atsakovo teismo įsakymu nustatyto išlaikymo padidinimui proporcingai nepilnamečio L. J. poreikiams tenkinti, bei atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį.

12. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas byloje atsiliepimo nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, prieštaravimų dėl prašomo išlaikymo padidinimo nepareiškė, laikytina, kad jis su prašomu išlaikymo dydžiu sutinka.

Dėl vaiko poreikių

13. Ieškovė, kaip pagrindą pakeisti teismo įsakymu priteistą išlaikymo vaikui dydį, ieškinyje nurodo padidėjusius vaiko poreikius ir šalyje pakilusį pragyvenimo lygį. Pažymėtina, kad nepilnamečiam vaikui išlaikymas buvo priteistas daugiau nei prieš 12 metų, kai vaikui buvo vos mėnuo. Nuo to laiko išlaikymo dydis niekada nebuvo peržiūrėtas ir šiuo metu sudaro vos 87,00 Eur.

14. Ieškovė dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo į teismą kreipėsi praėjus daugiau kaip dvylikai metų po to, kai buvo priteistas išlaikymas. Sutiktina su ieškove, kad sūnui augant atsirado papildomų išlaidų, susijusių su jo lavinimu, mokyklos lankymu, užklasine veikla, poreikiais laisvalaikiui. Be to, pažymėtina, kad per tokį ilgą laikotarpį pasikeitė ekonominė padėtis, maisto produktų, drabužių, komunalinių patarnavimų, kitų paslaugų kainos. Todėl atsakovo teiktas išlaikymo vaikui dydis po 87,00 Eur kas mėnesį nebeatitinka išaugusių vaiko poreikių, realios vaikui išleidžiamos pinigų sumos. Pažymėtina, kad vaiko išlaikymui atsakovo skiriama po 87,00 Eur suma net nesiekia teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi pripažįstamo pusės minimalios mėnesinės algos dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje bylos Nr. 3K-3-209-916/2016).

15. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad per mėnesį vaiko poreikių patenkinimui reikia apie 625,00 Eur. Šią sumą sudaro: būsto mokesčių (nuomos ir komunalinių mokesčių) dalis, tenkanti vaikui – 125,00 Eur; namų ūkio ir buities prekių (indų, patalynės, skalbimo priemonių, ploviklių ir kitų namų apyvokos reikmenų) dalis, tenkanti vaikui – 20,00 Eur; maistas, gėrimai – 250,00 Eur; rūbai, avalynė – 60,00 Eur; vitaminai, maisto papildai, vaistai susirgus, (akiniai, jei reikia) – 20,00 Eur; lavinimosi ir mokymosi priemonės; kanceliarinės prekės; vadovėliai ir pratybos; klasės fondas; ekskursijos mokykloje – 15,00 Eur; neformalus papildomas ugdymas (būreliuose ir kt.) – 20,00 Eur; vaiko pavėžėjimas (į mokyklą, būrelius) visuomeninis transportas – 10,00 Eur; pažintinių gebėjimų ugdymas, socialinių ryšių plėtimas: kino, teatrų, muziejų ir kitų įstaigų lankymas, dalyvavimas draugų šventėse – 60,00 Eur; telefono ryšys ir internetas – 30,00 Eur; gyvybės draudimas – 15,00 Eur. Iš bendros išlaidų sumos, reikalingos vaiko poreikių patenkinimui (625,00 Eur), atėmus gaunamus vaiko pinigus (85,50 Eur) lieka 539,50 Eur. Pažymėtina, kad atsakovas neginčijo ieškovės nurodytų sumų pagrįstumo.

16. Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Išlaikymo teikimo formos, dydžio nustatymo, jų pakeitimo ir kt. klausimai reglamentuojami CK trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio nuostatų. Prievolė išlaikyti vaiką, mokant periodines įmokas, yra tęstinio pobūdžio, paprastai vykdoma ilgą laikotarpį, kadangi kinta vaiko poreikiai, taip pat gali kisti ir tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis). Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, be to, priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).

17. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu ar sumažėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018, 24 punktas). Kartu pažymėtina, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006). Nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys ir vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-294/2010).

18. Nagrinėjamu atveju šalių sūnui Lukui šiuo metu yra 12 metų, nuo išlaikymo dydžio priteisimo momento vaikas paaugo, pradėjo lankyti mokyklą, dėl to jo poreikiai padidėjo ne tik maistui, bet ir socialinėms, materialinėms ir kultūrinėms reikmėms, be to, pasikeitė vartojimo kainų lygis, pabrango pragyvenimas todėl išaugo vaiko išlaikymo išlaidos. Be to, svarbu ir tai, kad nepilnametis šalių sūnus gyvena kartu su ieškove, taigi akivaizdu, kad būtent vienai ieškovei tenka rūpintis kasdiene vaiko priežiūra, užtikrinti vaiko gerbūvį, ko iš esmės negalima apskaičiuoti ir išreikšti piniginėmis sumomis. Akivaizdu, kad 87,00 Eur teismo įsakymu priteista suma yra nepakankama net minimalių šalių vaiko poreikių patenkinimui.

19. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

20. Plėtodama pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

21. Ieškovė nurodo, kad per mėnesį vaiko poreikių patenkinimui reikia apie 625,00 Eur, o iš šios sumos atėmus gaunamus vaiko pinigus (85,50 Eur) lieka 539,50 Eur. Ieškinio pateikimo metu (2023 m. birželio mėn.) minimali mėnesinė alga Lietuvoje siekė apie 840,00 Eur, atskaičius mokesčius – 633,00 Eur, nuo 2024 metų – 924,00 Eur, atskaičius mokesčius – 709,00 Eur. Ieškovės nurodyta vaiko poreikių suma – 539,50 Eur, net neviršija šiuo metu teismų praktikoje nustatytam orientaciniam kriterijui, kuris kasmet kyla, o atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teismų praktiką, ieškovė net neturi pareigos detaliai įrodinėti tokio dydžio nepilnamečio vaiko poreikių. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas šios sumos taip pat neginčijo, todėl teismas konstatuoja, kad ieškovės nurodytos vaiko išlaikymui reikalingos mėnesiui išlaidos yra pagrįstos (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl šalių turtinės padėties

22. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo, teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį. t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, sveikatą, investicijas, išlaikytinių skaičių, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius, taip pat atsižvelgti į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-209/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas atsižvelgia į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011).

23. Ieškovė nurodo, kad ji deda maksimalias pastangas aprūpinti savo vaiką, tačiau ir atsakovas turi pareigą prisidėti prie sūnaus poreikių tenkinimo, jo visapusiškų interesų užtikrinimo. Todėl nepilnamečiam vaikui priteisus didesnį materialinį išlaikymą iš atsakovo, būtų užtikrintas platesnis nepilnamečio vaiko interesų ir poreikių patenkinimas. Taip pat turi būti atsižvelgta ir į tai, kad vaikas gyvena su ieškove, ji juo kasdien rūpinasi ir prižiūri, todėl jai tenka didesnė atsakomybė už sūnų tiek materialine, tiek kasdienės rūpybos prasme.

24. Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovei I. J. iki 2023 m. lapkričio 13 d. (iki senatvės pensijos sukakties dienos) yra nustatytas 55 proc. darbingumo lygis. Į bylą pateikta Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų nurodoma, kad ieškovė negali dirbti darbo, turinčio visą kūną veikiančios vibracijos poveikį, kai šiluminė aplinka neatitinka nustatytų pakankamos šiluminės aplinkos norminių verčių, taip pat dirbti su jonizuojančia spinduliuote, esant aplinkoje cheminėms jautrinančioms medžiagoms, negali kelti krovinių rankomis, kai krovinio svoris daugiau kaip 10 kg, dirbti darbo, susijusio su priverstiniais liemens palenkimais, viršvalandinio darbo. Ieškovė I. J. dirba UAB „Brijura“, jos darbo užmokestis iki mokesčių yra 840,00 Eur, taip pat ji gauna 186,22 Eur socialinę išmoką ir 85,75 Eur išmoką vaikui. Ieškovė neturi jokio nekilnojamojo turto bei transporto priemonių. Ieškovė kartu su nepilnamečiu sūnumi gyvena socialiniame būste, esančiame (duomenys neskelbtini). Socialinio būsto nuomos sutartis su ieškove sudaryta iki 2026 m. kovo 15 d.

25. Atsakovas R. J. įrodymų apie savo turtinę padėtį nepateikė. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovas verčiasi individualia veikla, yra R. J. firmos „JOREMIS“ savininkas, duomenų apie jo gaunamas pajamas byloje nepateikta. VĮ „Regitros“ duomenimis, atsakovui valdytojo teise priklauso transporto priemonė Mercedes Benz, valstybinis Nr. T11994, pirmos registracijos data 1998 m. kovo 30 d. VĮ Registrų centro duomenimis atsakovo vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie savo sveikatos būklę, gaunamas pajamas, turimus finansinius įsipareigojimus ar kitus išlaikytinius.

26. Kaip jau buvo minėta, nepilnametis šalių sūnus gyvena su ieškove, todėl būtent jai tenka didesnė vaiko išlaikymo našta, užtikrinant sūnui gyvenamąjį būstą ir tenkinant kasdienius jo poreikius. Atsakovas nepateikė įrodymų, jog jis gera valia prisidėjo prie išaugusių vaiko poreikių tenkinimo. Teismas pažymi, kad išlaidas vaikų poreikiams tenkinti turi dengti abu tėvai, juo labiau, kad ieškovei ir taip tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su ja gyvenančio vaiko nepertraukiama kasdiene priežiūra, rūpinimusi, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas.

Dėl išlaikymo padidinimo

27. Sprendžiant vaikui reikalingų išlaidų dydį, turėtų būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Vaikui neabejotinai reikalingas pilnavertis maitinimasis, būstui, kuriame gyvenama, išlaikyti yra skiriamos lėšos, jo važinėjimui į / iš mokyklos, higienos priemonėms, laisvalaikiui ir pan. Šios aplinkybės yra pripažįstamos visuotinai žinomos, jų papildomai įrodinėti nereikia (tam tikrais atvejais nėra galimybės jų turėti (nors faktiškai išlaidos patiriamos, pvz., papildomos išlaidos mokykloje, išlaidos maistui (jei perkama turguje), gimtadieniams ir pan.).

28. Teismo vertinimu, iš byloje esančių duomenų ir ieškovės teismo posėdžio metu pateiktų paaiškinimų, darytina išvada, kad šiuo metu atsakovo teikiama išlaikymo suma po 87,00 Eur, neužtikrina net minimalių nepilnamečio sūnaus poreikių patenkinimo. Byloje nustatyta, kad bendra vaiko poreikių patenkinimui reikalinga suma (625,00 Eur), atėmus gaunamus vaiko pinigus (85,50 Eur) lieka 539,50 Eur ir šį išlaikymą vaikui turėtų teikti abu tėvai lygiomis dalimis.

29. Sprendžiant išlaikymo padidinimo klausimą, teismas atsižvelgia į šalių nepilnamečio sūnaus amžių ir natūraliai padidėjusius jo būtinuosius poreikius bei visapusiško ugdymo ir lavinimo poreikius, į tai, kad išlaikymo padidinimo klausimas nebuvo sprendžiamas nuo pat jo priteisimo momento, t. y. daugiau nei 12 metų, taip pat į ieškovės sveikatos būklę, į abiejų šalių turtinę padėtį, į tai, kad atsakovas nepateikė jokių papildomų įrodymų apie savo turtinę padėtį, turimus išlaikytinius, finansinius įsipareigojimus, savo sveikatos būklę. Teismas sutinka, jog nepilnamečio šalių sūnaus poreikiai po 2011 m. spalio 25 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-19955-887/2011 priteisto išlaikymo yra pakitę, padidėję ir šiuo metu jau nebeatitinka vaikui nustatyto išlaikymo dydžio.

30. Be to, teismo vertinimu, tokio dydžio išlaikymas (po 250,00 Eur), atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos ekonominę situaciją, maisto produktų, vaikui skirtų prekių ir paslaugų kainas (kas laikytina visuotinai žinomomis aplinkybėmis (CPK 182 straipsnio 1 punktas)), taip pat atsižvelgiant ir į jau anksčiau nurodytas objektyvias aplinkybes (ginčo šalių vaikų amžių; tokio amžiaus nulemtą spartų vaiko vystymąsi ir augimą; to nulemtą poreikį stiprinti sveikatą ir gerai maitintis; su amžiumi augantį poreikį lavinti gabumus ir pan.; sveikatos problemas ir gydymuisi reikalingas lėšas), negali būti vertinamas kaip per didelis. Pažymėtina, kad analogiškos praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-456-413/2016).

31. Vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, atsižvelgiant, kad abu tėvai yra atsakingi už vaiko auginimą ir aprūpinimą, įvertinus tai, kad tėvai privalo dalintis normalaus vaiko vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti, o šiuo atveju nustatyta, kad atsakovas prie sūnaus rūpinimosi prisideda iš dalies ir didesnė finansinė našta tenka ieškovei, teismas pripažįsta, kad prašoma priteisti nepilnamečio L. J. išlaikymui po 250,00 Eur suma yra atitinka proporcingumo, protingumo ir teisingumo kriterijus ir yra pakankama, užtikrinant šalių nepilnamečių sūnų interesus, gydymosi poreikius, protingą šalių interesų pusiausvyrą.

32. Priteista išlaikymo suma kasmet indeksuotina vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis).

33. Priteisto išlaikymo tvarkymas uzufrukto teise iki vaiko pilnametystės pavestinas ieškovei I. J. (CK 3.185, 3.190 straipsniai). Jai išaiškintina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaiko interesams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar vaiko poreikiams ir esant ginčui, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

34. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

35. Ieškovė, kuriai 2023 metų kovo 15 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu Nr. (8.2Mr)ATP-C-2023-02452 teikiama 50 procentų valstybės garantuojama teisinė pagalba ir vadovaujantis Įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, yra 50 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo.

36. Ieškovė byloje yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Už kiekvieną ieškinį dėl išlaikymo priteisimo mokamas žyminis mokestis nuo ieškinio sumos – 3 procentai, bet ne mažiau kaip dvidešimt eurų. Bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis išieškojimo ieškinio suma apskaičiuojama pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 7 dalimi, pateikiant ieškinį, t. y. procesinį dokumentą elektroninėmis ryšio priemonėmis mokamas 75 procentų dydžio žyminis mokestis už atitinkamą procesinį dokumentą.

37. Už ieškinį dėl padidinto dydžio išlaikymo priteisimo šioje byloje yra mokėtinas 44,00 Eur (250,00 Eur – 87,00 Eur) x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 80 straipsnio 7 dalis). Ieškovė teikdama ieškinį buvo atleista nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl ieškinį tenkinus, už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnis).

38. 2024 m. sausio 18 d. teisme gauta ieškovės atstovės pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, jog valstybei priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 248,75 Eur, todėl ieškovės ieškinį tenkinus pilnai, iš atsakovo valstybei priteisiamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos

39. Teismas šioje byloje patyrė 13,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, kurios valstybei taip pat priteistinos iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6, 9 punktai, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96, 98 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalimi, 259, 269-270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 25 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-19955-887/2011 priteisto išlaikymo nepilnamečiui L. J. dydį ir priteisti iš atsakovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini) po 250 Eur (po du šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2023 m. birželio 7 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 44,00 Eur (keturiasdešimt keturių eurų 00 ct) žyminį mokestį. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 13,28 Eur (trylikos eurų 28 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas (ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).

Priteisti iš atsakovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 248,75 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų 75 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose.