- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-30
- Bylos Nr.
- e2-1335-1219/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-00304-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Slavinskis
- Ieškovas
- A. A.
- Atsakovas
- V. A.
- Trečiasis asmuo
- AB Šiaulių bankas, Klaipėdos teritorinei muitinei
- Advokatai
- Ramūnas Girevičius, Rasa Valiukienė
sekretoriaujant Viktorijai Stanienei, Odetai Krasauskienei, Inai Visockienei, Ingai Janušauskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. A. patikslintą ieškinį atsakovei V. A., tretiesiems asmenims AB Šiaulių bankas, Klaipėdos teritorinei muitinei, antstoliui V. D. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto padalinimo ir kt., ir atsakovės V. A. priešieškinį ieškovui A. A., tretiesiems asmenims AB Šiaulių bankas, Klaipėdos teritorinei muitinei, antstoliui V. D. dėl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinio kaltei, ir kitų susijusių reikalavimų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas kreipėsi į teismą ir patikslintu ieškiniu (toliau – ir ieškinys) prašė:
1.1. Santuoką tarp A. A. ir V. A., įregistruotą 2002-05-03 Telšių rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) nutraukti dėl atsakovės V. A. kaltės.
1.2. Ieškovui A. A. asmeninės nuosavybės teise priteisti: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius (šulinys, tvora, kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini, esančius (duomenys neskelbtini).
1.3. Ieškovui A. A. iš atsakovės V. A. priteisti 12 642,22 Eur skolą, 382,40 Eur būtinų išlaidų bendro turto išlaikymui, 560,40 Eur būsto draudimo įmokų, 61 653,65 Eur kompensaciją, viso 75 238,67 Eur.
1.4. Priteisti iš ieškovo A. A. atsakovei V. A. 39 675,70 Eur piniginę kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę dalį bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto. Mažinti šią kompensaciją priteistinomis iš atsakovės V. A. ieškovui A. A. sumomis (12 642,22 Eur skolos, 382,40 Eur būtinų išlaidų bendro turto išlaikymui, 560,40 Eur būsto draudimo įmokų, dalimi 61 653,65 Eur kompensacijos, t. y. 26 090,68 Eur, viso 39 675,70 Eur) ir nustatyti, kad ieškovo A. A. atsakovei V. A. prievolė sumokėti kompensaciją yra įvykdyta.
Šalies argumentai
1.5. Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo ieškovas A. A. ir atsakovė V. A. lieka solidariais kreditoriaus AB Šiaulių bankas skolininkais dėl prievolių, kylančių iš 2006-11-13 Būsto kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), vykdymo.
1.6. Nustatyti ieškovo A. A. ir atsakovės V. A. tarpusavio prievolių, kylančių iš solidarios prievolės kreditoriui AB Šiaulių bankas pagal 2006-11-13 Būsto kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo tvarką, nustatant, kad po santuokos nutraukimo prievoles kreditoriui AB Šiaulių bankas kylančias iš 2006-11-13 Būsto kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) savo sąskaita vykdo ieškovas A. A., o jo nuo 2024-01-11 prievolių kreditoriui AB Šiaulių bankas įvykdymas atsakovės V. A. nėra kompensuojamas; tuo atveju, jeigu ieškovui A. A. nevykdant arba netinkamai vykdant prievoles kreditoriui AB Šiaulių bankas pastarojo reikalavimų bet kokios prievolės dalies įvykdymo būtų pareikalauta atsakovės V. A., atsakovė įgyja teisę reikalauti iš ieškovo jos įvykdytų prievolių pagal 2006-11-13 Būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dalies kompensavimo.
1.7. Nustatyti, kad atsakovei V. A. asmeninės nuosavybės teise lieka:
1.7.1. gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).
1.7.2. automobilis Opel Vectra, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini).
1.7.3. automobilis Nissan 100 NX, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini).
1.7.4. automobilis Audi 100, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini).
1.8. Nustatyti, kad atsakovės V. A. prievolė Klaipėdos teritorinei muitinei pagal Sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) yra asmeninė atsakovės V. A. prievolė.
1.9. Nustatyti, kad ieškovui A. A. asmeninės nuosavybės teise lieka:
1.9.1. automobilis VW Touareg, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini).
1.9.2. automobilis Renault Espace, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini).
1.10. Po santuokos nutraukimo ieškovui palikti pavardę – A., o atsakovei palikti pavardę – A..
2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad ieškovas su atsakove 2002-05-03 Telšių rajono Civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Šalių santuoka buvo sudaryta beveik prieš dvidešimt dvejus metus. Šalys gyveno kartu, kūrė buitį, turėjo bendrų tikslų. Tačiau jau prieš kurį laiką bendras šalių gyvenimas tapo komplikuotas, atsakovė 2020 m. rugsėjo mėnesį paliko šeimą. Nuo to laiko ieškovas su atsakove kartu nebegyvena ir bendro ūkio neveda. Atsakovė pažeidė lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima pareigas, bendro gyvenimo taisykles. Santuoka nutrauktina, nes šeima dėl atsakovės kaltės yra iširusi galutinai. Šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir santuokos nutraukimo byloje dalintinas turtas yra: žemės sklypas ir jame esantys: gyvenamasis namas, garažas, sandėlis, kiemo statiniai (šulinys, tvora, kiemo aikštelė), esantys (duomenys neskelbtini) (pagal šalių 2006-10-18 sudarytą Vedybų sutartį), kurių bendra vertė, kaip nurodyta atsakovės pateiktoje UAB „Lituka“ ir Ko namų valdos turto vertės nustatymo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra 85 000 Eur. Ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso turtas, kuris santuokos nutraukimo metu nedalinamas ir lieka ieškovo asmenine nuosavybe (2010-01-12 Susitarimas dėl sutarties papildymo): automobilis VW Touareg, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) (4 000 Eur vertės), automobilis Renault Espace, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) (200 Eur) vertės (pastaba – išregistruotas, nes nėra techninės apžiūros ir (ar) draudimo). Atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso turtas, kuris santuokos nutraukimo metu nedalinamas ir lieka atsakovės asmenine nuosavybe (2010-01-12 Susitarimas dėl sutarties papildymo): gyvenamasis namas, viralinė, tvartas, daržinė, kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini); automobilis Opel Vectra, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) (600 Eur vertės) (pastaba – išregistruotas, nes nėra techninės apžiūros ir (ar) draudimo); automobilis Nissan 100 NX, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) (200 Eur vertės) (pastaba – išregistruotas, nes nėra techninės apžiūros ir (ar) draudimo); automobilis Audi 100, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) (100 Eur vertės) (pastaba – išregistruotas, nes nėra techninės apžiūros ir (ar) draudimo). Kito registruotino turto šalys nei asmeninės, nei bendrosios jungtinės nuosavybės teise neturi. Iš antstolio V. D. pateiktų vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų matyti, kad pagal Klaipėdos teritorinės muitinės vykdomąjį dokumentą – Sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), V. A. šiam kreditoriui turi 3 895,10 Eur įsiskolinimą, vykdymo išlaidos ir atlygis antstoliui minėtoje vykdomojoje byloje sudaro 756,73 Eur. Prievolė yra asmeninė V. A. prievolė, kuri tokia ir lieka po santuokos nutraukimo. 2006-11-13 ieškovas A. A. ir AB Šiaulių bankas sudarė Būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią bankas ieškovui suteikė 100 000 Lt (28 962 Eur) dydžio kreditą gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), remontui. Nustatytas kredito grąžinimo terminas – 2027-11-13. Sutarties 8.1.10. punkte nurodyta, kad sutartis sudaryta kredito gavėjo sutuoktinei sutinkant ir pagal sutartį gautas kreditas bus naudojamas tik kredito gavėjo šeimos poreikiams tenkinti bei ši sutartis neprieštarauja kredito gavėjo šeimos interesams. Negrąžinto kredito likutis 2024-01-08 dienai yra 5 648,60 Eur. Prievolė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.109 straipsnio 1 dalies 2 punktu, laikoma bendra šalių prievole. Atsižvelgiant į tai, bendrąja jungtine šalių nuosavybes esančio nekilnojamojo turto vertė – 85 000 Eur, yra mažinama 5 648,60 Eur AB Šiaulių bankas pagal Būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintina suma, ir laikoma, kad šalių turimo bendro turto vertė yra 79 351,40 Eur, kur ieškovo ir atsakovės dalys, preziumuojama, yra lygios ir sudaro 39 675,70 Eur. Šiuo atveju, dėl konfliktiškų šalių santykių, nedidelio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyvenamojo ploto, padalinti šio turto natūra šalims po ½ dalį nėra galimybės ir nebūtų racionalu, nes šalių bendras gyvenimas šiame name nebūtų įmanomas, sąlygotų pastovių konfliktų, nesutarimų kilimą, būtų apsunkintas turto tvarkymas, valdymas, bendrai naudojimas. Atsižvelgiant į šias objektyvias aplinkybes, prašys turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), bendros 85 000 Eur vertės, natūra asmeninės nuosavybės teise priteisti ieškovui. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui prašoma priteisti 79 351,40 Eur (85 000 Eur - 5 648,60 Eur) vertės bendro turto, įvertinant tai, jog šalių dalys bendrojoje nuosavybėje sudaro 39 675,70 Eur, atsakovei iš ieškovo prašys priteisti 39 675,70 Eur kompensaciją. 2010-01-12 šalys sudarė Susitarimą dėl sutarties papildymo, kuriuo susitarė 2006-10-18 Vedybų sutartį papildyti 1.1 punktu. Ieškovas A. A. laikotarpiu nuo 2010-01-12 iki 2024-01-10 sąžiningai vykdė jo su atsakove bendrą prievolę AB Šiaulių bankui ir savo asmeninėmis lėšomis (2010-01-12 Susitarimas dėl sutarties papildymo) minėtu laikotarpiu sumokėjo 25 284,44 Eur sumą (kredito įmokos, palūkanos ir kitos mokėtinos sumos). Ieškovas įgijo teisę regreso tvarka už laikotarpį nuo 2010-01-12 iki 2024-01-10 reikalauti iš atsakovės dalies to, ką jis įvykdė kreditoriui AB Šiaulių bankas, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį (1/2), t. y. 12 642,22 Eur skolos (25 284,44 Eur / 2). Ieškovas laikotarpiu nuo 2010-12-22 iki 2023-10-05 UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ savo asmeninėmis piniginėmis lėšomis sumokėjo 784,79 Eur vietinės rinkliavos už šalių bendrąja jungtine nuosavybe turimą gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), todėl ieškovas prašys jam iš atsakovės priteisti ½ dalį už atsakovei priklausančią (preziumuojama - ½ dalį, turto, esančio (duomenys neskelbtini)) sumokėtų įmokų UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ už laikotarpį nuo 2010-12-22 iki 2023-10 – 382,40 Eur (784,79 Eur / 2). Ieškovas laikotarpiu nuo 2010-01-12 iki 2020-01-06 AB „Lietuvos draudimas“ savo asmeninėmis piniginėmis lėšomis sumokėjo 1 120,80 Eur draudimo įmokų pagal Būsto draudimo sutartį (duomenys neskelbtini) už šalių bendrąja jungtine nuosavybe turimą gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), todėl ieškovas prašys jam iš atsakovės priteisti ½ dalį už atsakovei priklausančią (preziumuojama - ½ dalį, turto, esančio (duomenys neskelbtini)) sumokėtų įmokų – 560,40 Eur (1 120,80 Eur / 2). Ieškovas, būdamas profesionalus statybininkas/apdailininkas 2010, 2017, 2019 metais pats asmeniškai arba pasitelkdamas trečiuosius asmenis, savo asmeninėmis piniginėmis lėšomis atliko šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo ir kitų statinių, adresu (duomenys neskelbtini), remonto darbus: apšiltino namo sienas bei atliko sienų ir lubų apdailą, įrengė namo ir rūsio grindis, vonios patalpą, pakeitė stogo dangą, duris, langus, įrengė garažo vartus, židinį, suomišką pirtį, suremontavo ūkinį pastatą, pastatė tvorą ir įrengė automatinius vartus, kieme sudėjo trinkeles ir įrengė veją bei atliko kitus remonto darbus, kurių vertė pagal MB „Statybų pridavimas“ Statinio apžiūros aktą ir sudarytą Lokalinę sąmatą yra 123 307,29 Eur. Ieškovas, savo asmeninėmis lėšomis, statybinėmis medžiagomis ir darbu pagerinęs abiem sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise (kur šalių dalys yra ½) priklausantį turtą (duomenys neskelbtini), turi teisę gauti piniginę kompensaciją, atitinkančią panaudotų asmeninių lėšų, statybinių medžiagų, darbo vertės atitinkamą dalį. Atsižvelgiant į tai, ieškovas prašys iš atsakovės priteisti 61 653,65 Eur (123 307,29 Eur / 2) jo asmeninių lėšų, darbo piniginę kompensaciją. Ieškovas nesutinka mokėti išlaikymo atsakovei, nes ji yra sveika, darbinga, turi galimybes gauti pajamų ir save išsilaikyti, be to, santuoka nutrauktina dėl atsakovės kaltės. Ieškovas nereikalauja išlaikymo sau iš atsakovės priteisimo. Po santuokos nutraukimo ieškovas pasilieka pavardę „A.“, atsakovei prašo palikti santuokinę pavardę – „A.“.
Atsiliepimas
3. Atsakovė V. A. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškovo ieškinį atmesti. Nurodė, kad nesutinka, kad darbai, atlikti gyvenamajame name ir kituose statiniuose, buvo tik ieškovo asmeninėmis lėšomis. 2006-11-13 tarp A. A. ir AB Šiaulių bankas buvo sudaryta kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią jiems buvo suteikta 100000 Lt (28 962 Eur) paskola gyvenamojo namo ir pagalbinių statinių remontui. Iš šių piniginių lėšų buvo atliktas namo remontas. 2019 metais buvo pakeistas tik namo ir garažo stogas. Kiti ieškinyje nurodyti darbai šiuo laikotarpiu nebuvo atliekami. Lokalinė sąmata sudaryta pagal 2022 m. balandžio mėn. kainas, kas prieštarauja ieškovo teiginiams apie remonto laikotarpį. Sąmatoje nurodyti darbų kaštai, kurių ieškovas realiai nepatyrė. Remiantis UAB „Lituka“ ir Ko 2024-04-26 – 2024-05-16 parengta namų valdos turto vertės nustatymo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė yra 85 000 Eur. Ieškovo pateiktoje lokalinėje sąmatoje nurodoma turto pagerinimo darbų vertė neatitinka jokių protingumo ir teisingumo kriterijų. Nepaisant pasirašytos vedybų sutarties, jie gyveno šeimyninį gyvenimą, vedė bendrą ūkį, todėl ir gyvenamojo būsto remontui kiekvienas prisidėjo pagal galimybes, ir ne vien ieškovas savo lėšomis remontavo šį būstą. Iš ieškovo pateiktų sąskaitų išrašų matyti, kad pinigus jam nurodytu laikotarpiu (nuo 2019-04-26 iki 2020-09-01) pervesdavo įvairiomis sumomis. Automobilių ji neturi. Palaiko atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes. Atsakovė V. A. savo 2024-03-28 atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškovu susipažino ir bendrauti pradėjo jau nuo 1994 m., po dviejų metų jis persikėlė gyventi į jai priklausantį butą adresu (duomenys neskelbtini). Netrukus pas juos atsikėlė gyventi ir tuo metu buvusios dar nepilnametės ieškovo dukros. Ji taip pat iš pirmosios santuokos turėjo du nepilnamečius vaikus. Šešiems asmenims buvo pakankamai sunku gyventi dviejų kambarių bute. Ieškovas informavo, jog jis turi gyvenamąjį namą, bet šis esantis areštuotas ir dėl to, siekiant kad nebūtų parduotas iš varžytynių, reikia sumokėti skolą. Kaip vėliau sužinojo, minėtas namas A. A. priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise su buvusia jo sutuoktine. Nusprendė parduoti savo butą ir gautomis lėšomis apmokėta dalis ieškovo skolos. Kiek vėliau sumokėjo ir kitą ieškovo skolos dalį ir tokiu būdu ieškovas jam priklausančią gyvenamojo namo dalį išsaugojo. Jų santykiai normalūs buvo tik pirmuosius dvejus bendro gyvenimo metus. Ieškovas nuolat buvo priekabus, ieškodavo priežasčių pykčiams, barniams. Viso bendro gyvenimo laikotarpiu patyrė ne tik psichologinį, bet ir fizinį smurtą. Dėl neprognozuojamo ieškovo elgesio daug kartų teko kreiptis ir į policijos pareigūnus. Norėjo išsaugoti santuoką, šeimą, todėl atleisdavo, susitaikydavo ir vėl gyveno šeimoje. Ieškovas mėgo vartoti alkoholį. Būdamas neblaivus tapdavo dar agresyvesnis. Tuomet puldavo ne tik ją, bet ir vaikus. Bendro gyvenimo metu susilaukė dukros G. A. (gimusios (duomenys neskelbtini)). Ieškovas visada vengė pareigos prisidėti prie vaikų išlaikymo. Ieškovas neskirdavo lėšų nei mokesčių mokėjimui, nei maistui. Jis visą jų bendrą gyvenimą turėjo kitų moterų. Dėl šių priežasčių nesutinka su ieškinio reikalavimu nutraukti santuoką tik dėl jos kaltės. Ieškovas visada pasižymėjo savanaudiškumu, savininkiškumu, nesiskaitymu su kitais šeimos nariais, visiško jų negerbimo ir neįvertinimo. Jis niekada nenorėjo prisidėti prie bendrų šeimos išlaidų. Praktiškai nuolat tai buvo tik jos rūpestis. Matydama, kad situacija nesikeičia, ieškovas nuolat ieško kitų moterų draugijos, su jomis susitikinėja, palaiko artimus santykius, kas patvirtina jo neištikimybę, todėl ir išėjo iš bendrų jų namų. Mano, kad santuoka iširo ne dėl jos, o dėl paties ieškovo kaltės. Sutinka, kad su ieškovu yra darbingo amžiaus asmenys, todėl išlaikymas jiems nėra reikalingas. Ieškovo teigimu, šioje byloje dalintiną turtą sudaro tik namų valda, esanti adresu (duomenys neskelbtini), susidedanti iš žemės sklypo, gyvenamojo namo, garažo, sandėlio ir kiemo statinių. Visas kitas ieškinyje nurodytas nekilnojamasis arba registruotinas kilnojamasis turtas, atsižvelgiant į jų įgijimo pagrindus arba laikotarpį, laikytinas asmenine kiekvieno iš jų nuosavybe. Tokiai nuostatai neprieštarauja. Nutraukus santuoką, gyventi viename name su ieškovu jiems tikrai nepavyks. Jeigu ieškovas pageidauja, kad jam jų bendras gyvenamasis namas būtų priteistas natūra, galbūt ir neprieštarauja. Ieškovas, norėdamas jog jam minėtas turtas atitektų natūra, turėtų jai sumokėti ½ dalį piniginę kompensaciją, skaičiuojamą pagal realią vidutinę rinkos vertę. Visiškai nesutinka su ieškovo prašomomis priteisti jam piniginėmis kompensacijomis dėl būsto draudimo, kreditorinių įsipareigojimų vykdymo, UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ vietinės rinkliavos išlaidų dalies. Ieškovo didžiąją dalį piniginių lėšų, skirtų šių išlaidų apmokėjimui, ji pervesdavo ieškovui arba apmokėdavo pati, nes jis nuolat neturėdavo pinigų ir reikalingiems atsiskaitymams jam jų visada trūkdavo. Ji taip pat savo lėšomis mokėjo visus einamuosius mokesčius, reikalingus minėtos namų valdos išlaikymui, taip pat ir tuos, kurie susidarydavo dėl įvairių paslaugų teikimo, nors su ieškovu jau buvo sudarę vedybinės sutarties papildomą susitarimą. Sutinka, kad nutraukus santuoką, paliktų jos metu buvusios pavardės. Neprieštarauja ieškinio reikalavimams dėl jų su ieškovu atsakomybės visiems nurodytiems kreditoriams.
4. Trečiasis asmuo Klaipėdos teritorinė muitinė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė atsakovės mokestinę nepriemoką Klaipėdos teritorinei muitinei pripažinti jos asmenine prievole. Nurodė, kad pagal 2024-09-25 Klaipėdos teritorinės muitinės mokestinių prievolių likučių ataskaitą, atsakovės mokestinė nepriemoka muitinei – 3 204,99 Eur.
5. Tretieji asmenys AB Šiaulių bankas, antstolis V. D. atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė.
6. Atsakovė V. A. pareiškė priešieškinį ieškovui A. A., kuriuo prašo:
6.1. santuoką tarp V. A. (ikisantuokinė pavardė – D.), ir A. A., įregistruotą 2002-05-03 Telšių r. Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nutraukti dėl ieškovo A. A. kaltės;
6.2. nutraukus santuoką, palikti pavardes: A., A.;
6.3.1. pripažinti nuosavybes teise ir ieškovui A. A. priteisti 0,0613 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus inžinerinius statinius-kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini) (85 000 Eur vertės);
6.3.2. iš ieškovo A. A. priteisti atsakovei V. A. 42 500 Eur piniginę kompensaciją už ieškovui atitenkantį visą santuokos metu įgytą turtą;
6.3.3. kreditorinį įsipareigojimą bei prievoles pagal 2006-11-13 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) kreditoriui AB Šiaulių bankas pripažinti ieškovo A. A. ir atsakovės V. A. solidariąja atsakomybe;
6.3.4. kreditorinį įsipareigojimą bei prievoles pagal 2014-06-19 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) kreditoriui Klaipėdos teritorinei muitinei pripažinti atsakovės V. A. asmenine atsakomybe;
6.3.5. priteisti iš ieškovo A. A., atsakovei V. A. 15 225,80 Eur būtinų išlaidų bendro turto naudojimui (už gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini), tiektą elektros energiją, vandenį, dujas), apmokėtų asmeninėmis atsakovės V. A. lėšomis.
6.3.6. Priteisti iš ieškovo, atsakovės naudai visas šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas (įskaitant ir turto vertinimo ataskaitos sudarymą bei vertinimo išlaidas).
Atsiliepimas
7. Priešieškinyje atsakovė nurodė analogiškas aplinkybes, nurodytas atsiliepimuose į ieškinį, dėl santuokos nutraukimo, vienas kito išlaikymo, pavardžių po santuokos (žr. sprendimo 3 punktą). Papildomai nurodė, kad ieškovas, sudarius santuoką, pats tinkamai nevykdė savo, kaip sutuoktinio, pareigų, nebuvo dėmesingas šeimos nariams, elgėsi netinkamai, ignoravo jos prašymus keisti gyvenimo būdą ir požiūrį į šeimą, todėl susidarė situacija, jog nebeturi bendros ateities ir reikalinga jų santuoką nutraukti. Taip pat nurodė, kad nesutinka su ieškovo reikalavimu priteisti iš jos kompensacijų. 2006 m. spalio 18 d. jie sudarė Vedybų sutartį, 2010-01-12 sudarė susitarimą dėl sutarties papildymo. Toliau gyveno šeimyninį gyvenimą. Visus reikalingus mokėjimus, tiek mokesčius už atitinkamas paslaugas, tiek kreditorinius įsipareigojimus vykdė bendrai. Gyvenimo eigoje buvo labai dažnai, kad ieškovas pinigų reikalingoms išlaidoms ar sąskaitų apmokėjimui neturėdavo, todėl ji, jo vardu, apmokėdavo reikiamas sąskaitas arba į jo banko kortelės sąskaitą pervesdavo reikalingą sumą. Visi mokėjimai atlikti ir įskaityti ieškovo vardu. 2006-11-13. tarp A. A. ir AB Šiaulių bankas buvo sudaryta kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią jiems buvo suteikta 100000 Lt (dabar – 28962 Eur) paskola gyvenamojo namo ir pagalbinių statinių remontui. Jiems gyvenant Švedijoje, laikotarpiu nuo 2019-04-26 iki 2020-09-01 pervedė 167933 Švedijos kronų (kas pagal šiuo metu esantį valiutų kursą sudaro apie 14 700 Eur), apmokėjimui už būsto nuomą Švedijoje, kitų jo asmeninių poreikių tenkinimui. Laikotarpiu nuo 2010-01-12 iki 2020-09-01 gyveno kartu, vedė bendrą ūkį. Šiuo laikotarpiu iš savo gaunamų pajamų apmokėjo sąskaitas už vandenį, elektros energiją, kitas komunalines išlaidas. Kiek pavyko išsaugoti įrodymų, minėtu laikotarpiu už elektros energiją ir tiekiamą vandenį jų bendrosios jungtines nuosavybės priklausančiame name sumokėjo 4306,74 Eur. Laikotarpiu nuo 2010-09-01 iki šiol moka gyvenamojo namo apšildymui patiriamas dujų tiekimo išlaidas, kurios pagal pateikiamus kvitus sudaro 11 444,86 Eur. Namas šildomas ir kietuoju kuru, reikia pirkti ir malkas. Atsižvelgiant į išdėstytą, taip pat į ieškovo ieškinyje nurodytas aplinkybes, jog visi mokėjimai, atlikti po susitarimo dėl vedybų sutarties pakeitimo pasirašymo, turi būti laikomi atlikti iš asmeninių lėšų. Iš ieškovo jai turėtų būti priteisiama piniginė kompensacija 15 225,80 Eur. Ieškovas nurodo, jog jis norėtų, kad teismas jam natūra priteistų nekilnojamąjį turtą, t. y. namų valdą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), ji šiam reikalavimui neprieštarauja. Už ieškovui tenkančią didesnę bendro turto dalį prašys priteisti realaus dydžio piniginę kompensaciją, kas sudaro 42 500 Eur. Paskola būsto remontui suteikta jiems gyvenant santuokoje. Nutraukus santuoką šios piniginės prievolės pripažintinos solidariomis. Kreditorinis įsipareigojimas Klaipėdos teritorinei muitinei pripažintinas jos asmenine prievole.
8. Ieškovas pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo teismo prašo ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti, taikyti ieškinio senaties terminą ir atsakovės reikalavimą dalyje dėl išlaidų už dujas namo šildymui už laikotarpį nuo 2010-01-12 iki 2014-06-30 atmesti, ieškovei iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovės nurodyti argumentai neįrodo ieškovo kaltės dėl santuokos nutrūkimo. Atsakovė visą šalių bendro gyvenimo laikotarpį praktiškai niekur nedirbo, neprisidėjo prie šeimos biudžeto, šeima gyveno iš ieškovo uždirbamų lėšų, yra padariusi teisės pažeidimų. Atsakovės prašymas iš ieškovo priteisti 15 225,80 Eur nepagrįstas. Minėtą sumą pagal atsakovės nurodymą sudaro: 14 700 Eur jos ieškovui į banką pervestos sumos ½ dalis, jos už dujas sumokėtos 11 444,86 Eur ½ dalis ir jos už elektros energiją ir vandenį sumokėtos 4 306,74 Eur ½ dalis. Šalys 2010-01-12 susitarė dėl jų, kaip sutuoktinių, turto teisinio režimo, o būtent, kad pinigai, įgyti kiekvieno iš jų vardu, jiems jau gyvenant santuokoje, turi būti vertinami kaip kiekvieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė. Tarp šalių neegzistavo kokie nors paskolos santykiai, ieškovas nebuvo įsipareigojęs nurodytų sumų grąžinti, todėl atsakovės reikalavimas dėl 7 350 Eur (14 700 Eur/2) sumos iš ieškovo priteisimo nepagrįstas, todėl turi būti atmestas. Atsakovė ieškovui į banko sąskaitą pinigus vedė tam, kad ieškovas galėtų sumokėti už jų bendrai nuomojamą būstą Švedijoje, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame kartu su atsakove jie gyveno laikotarpiu nuo 2018-09-28 iki 2020-09-01. Viso už nuomą ieškovas iš savo sąskaitos sumokėjo 345 000 kronų, tad ieškovės nurodoma jam pervesta suma apytiksliai atitinka ½ dalį nuomos mokesčio, t. y. atsakovės mokėtina nuomos mokesčio dalis, kadangi buvo sutarta už nuomą mokėti per pusę. 2009, 2010, 2011, 2012, 2015 metais ieškovas gyveno ir dirbo Švedijoje, 2013, 2014, 2016 metais dirbo Norvegijoje. Į Lietuvą jis grįždavo kas du - trys mėnesiai dviem ar trims savaitėms atostogų. Tuos laikotarpius ieškovas išnaudodavo gyvenamojo namo remontui ir gyvenimo sąlygų gerinimui. Nuo 2017 iki 2020 metų lapkričio mėnesio ieškovas vėl dirbo Švedijoje. Nuo 2020-11-13 iki 2021-07-24 jis laikinai buvo deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvoje. Nuo 2021 m. liepos mėnesio iki šiol ieškovas yra deklaravęs gyvenamąją vietą Švedijoje. Taigi nuo 2010-01-12 ieškovas Lietuvoje būdavo itin retai, epizodiškai tik atostogų darbo užsienyje metu. Tuo laiku gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), gyveno ir komunalinėmis paslaugomis (vandeniu, elektros energija) naudojosi atsakovė, kuriai pačiai ir tenka šių komunalinių paslaugų išlaidos, kurios nėra susijusios su bendro turto išsaugojimo ir išlaikymo išlaidomis, todėl reikalavimas dėl 2 153,37 Eur (4 306,74 Eur / 2) už komunalines paslaugas priteisimo iš ieškovo yra nepagrįstas ir turi būti atmestas. Dujos aptariamu atveju naudojamos ne tik namo šildymui, o ir maisto gaminimui, ir pastarąja galimybe naudojosi išimtinai atsakovė, todėl šios išlaidos nesusijusios su bendro turto išlaikymo išlaidomis ir ieškovas atsakovei jų neprivalo kompensuoti. Įmokos buvo mokamos kas mėnesį už konkretų sunaudotų dujų kiekį. Tokiu būdu, atsakovės regresiniam reikalavimui, kylančiam iš bendraskolių tarpusavio atgręžtinio reikalavimo, vienam vykdžius namo išlaikymo prievolę, atlyginti išlaidas už dujas už laikotarpį nuo 2010-01-12 iki 2014-06-06 yra suėjęs bendras dešimties metų ieškinio senaties terminas, todėl šioje dalyje prašys taikyti ieškinio senaties terminą, ir atsakovės reikalavimą dėl išlaidų už dujas namo šildymui už laikotarpį nuo 2010-01-12 iki 2014-06-30 atmesti.
9. Trečiasis asmuo Klaipėdos teritorinė muitinė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo prašė atsakovės mokestinę nepriemoką Klaipėdos teritorinei muitinei pripažinti atsakovės asmenine prievole.
10. Teismo posėdžio metu ieškovas A. A. paaiškino, kad patikslintame ieškinyje viskas parašyta teisingai. V. A. pati norėjo, išsikraustė, tai jos kaltė. Pagal vedybinę sutartį, jos papildymą, nuo 2002-05-03 visas kilnojamas ir nekilnojamas turtas, tame tarpe pinigai ir vertybiniai popieriai, įgyti kiekvieno iš sutuoktinių vardu, jiems jau gyvenant santuokoje, turi būti vertinami kaip kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. 2006 m. sudarė vedybinę sutartį, nes buvo apsisprendę gyventi bendrai. Gal būt būtų nugyvenę iki mirties, kartu būtų pasilaidoję. Kadangi ji išsikraustė, išėjo, viskas tuo baigėsi – gyvenimas sustojo. Viskas baigėsi. Jam savininkas pasakė, kad atsakovė išsikrausto. Ji sugalvojo išsikraustyti, nebegyventi. Kai jos paklausė, ji atsakė, kad ji seniai buvo nusprendusi, kad nebegyvens. Tuo metu gyveno Švedijoje. Ji susikrovė daiktus ir išvažiavo. Nuo to laiko kartu nebepradėjo gyventi. Bendro ūkio nebeveda nuo 2020 m. rugsėjo 1 d., ar 3 d. (kai išsikraustė). Jis nežino, kodėl atsakovė išsikraustė, jie normaliai gyveno. Tuo metu jis dirbo Švedijos įmonėje. V. taip pat dirbo. 2015 m. atsakovė su juo išvyko į Švediją, po to vaikas atvažiavo (už pusės metų). Atsakovė Lietuvoje buvo nubausta. Atsakovė išvykusi į Švediją 2015-2017 metais dirbo. Paskui užsiėmė savo senais reikalais (kontrabanda, neakcizinės prekės), susidūrė su Švedijos teisėsauga. Santuokos metu jis kreipėsi į atitinkamas įstaigas dėl „kodavimosi“ nuo priklausomybės alkoholiui. Kiek kartų nepamena. Jis turi draugų vyrų ir moterų, su jais bendravo, bet ne intymiai. Negali pasakyti kad „šventai“ gyvena, ir apsibardavo, ir susikeikdavo, jis to neneigia. Agresiją A. gali išprovokuoti. Santuoka iširo dėl atsakovės kaltės. Jie labai gerai gyveno, ji savo poelgiais padarė, kad šiandien nieko neturėtų. Jis visą gyvenimą dirba, eina į darbą. Atsakovė pradėjo dirbti, kai atvyko į Švediją. Atsakovė anksčiau nedirbo. Atsakovė gyveno Lietuvoje, jai palikdavo pinigų. Kai atsakovė prižiūrėjo jo motiną, gavo iš socialinės rūpybos išmokas, jo motina atiduodavo jai visą pensiją. Grįžęs viską remontuodavo, tvarkydavo. Davė pinigų katilo remontui, už dujas sumokėdavo. Jis dabar gyvena su J.. Su J. K. negyveno. S. jam buvo pažįstama. Pinigų maistui duodavo atsakovei. Parsivežė prekių iš Uzbekijos, jomis prekiavo (džiovintais vaisiais), iš to maitinosi. Daiktus parvežė į Lietuvą (kompresoriai, šlangai, statybiniai instrumentai). V. pervedė jam 62 500 kronų. Jis pervedė jai 82 718 kronų. Vestuvės, laidotuvės, kelionės – per metus susidaro didelės sumos. Turi susiradęs kitą moterį, su ja gyvena. Santuoka buvo darnesnė, kol gyveno Lietuvoje. Gyvenimas užsienyje ne į gera išėjo. Jų santykiai buvo normalūs. Jis vertina, kad jis nenaudojo psichologinio smurto. Fizinio smurto nėra naudojęs, prieš ją rankos nėra pakėlęs. Nėra buvę, kad pultų vaikus. Bendro gyvenimo laikotarpiu prisidėjo prie vaikų išlaikymo. Skirdavo lėšų mokesčių mokėjimui, maistui. Neneigia, kad turi pažįstamų moterų, su jomis nevedė bendro gyvenimo, artimesnių santykių su jomis nėra turėjęs. Namą, esantį (duomenys neskelbtini), nusipirko, skyrėsi su pirma sutuoktine, šį namą išpirkinėjo. Gyvendamas su V., namą puoselėjo, tvarkė, visą laiką rūpinosi, kad jis būtų suremontuotas, sutvarkytas. Jis vienintelį būstą turi, kur gali grįžti į Lietuvą. Įdėjo į namą tiek pinigų, darbo, kad namas nėra tokios vertės. Moka paskolą už tą namą. Bankui yra išmokėjęs 39 880 Eur (iki lapkričio mėnesio). Buvo paimtas kreditas, jis panaudotas būsto ((duomenys neskelbtini)) remontui. Iš savo pinigų mokėjo draudimo mokestį. Mokėjo už atliekų tvarkymą. Kurą stengėsi pats užpilti, automobilius remontuoti, padangas keisti, mokėjo už dujas, įsiskolinimus apmokėdavo iš užsienio parvažiavęs. Jei nespėdavo apmokėti, palikdavo pinigus V., ji apmokėdavo. Atsakovė prisidėdavo, nesako, kad jis vienas mokėdavo. Nėra skaičiavęs kiek jis ir atsakovė prisidėdavo prie bendrų išlaidų šeimos reikmėms. V. buvo prisiteisusi alimentus, juos mokėjo. Jis irgi pirkdavo maistą, ji taip pat pirkdavo. Išlaidų maisto pirkimui neskaičiavo. Gali būti, kad maistui išleisdavo apylygiai. Rūbus vaikams pirkdavo jis, V. nupirkdavo. Kokiomis dalimis pirkdavo negali paaiškinti. Dėl komunalinių paslaugų apmokėjimo pildomos knygutės (už elektrą, dujas, šiukšles). Pinigus apmokėjimui jis davė jai. Seniau buvo nutarę per pusę mokėti, tai mokėdavo. Sutinka, kad atsakovė prisidėjo prie komunalinių paslaugų mokėjimo. Neįmanoma suskaičiuoti. Reikia vertinti, kad per pusę mokėjo. Visokių išlaidų turėjo (automobilių remontas, važiavimas į Lietuvą). Jis turėjo automobilius, jis ir mokėjo. Mano, kad atsakovė nėra prisidėjusi prie automobilių remonto. Rūbus pirkdavo kiekvienas sau. Būdavo, kad atsakovė gimtadienio proga nupirkdavo jam rūbų. Jis yra nupirkęs jai kvepalų. Mano kad bendriems šeimos reikalams jis išleisdavo dvigubai daugiau, nes jo atlyginimas didesnis. Ieškinio 5, 6 reikalavimus palaiko. Automobilių seniai nėra. Renault Espace nėra. VW Toureg išvežtas į Ukrainą, jo nėra. Reikalavimą dėl kreditorinio įsipareigojimo Klaipėdos teritorinei muitinei palaiko. Dėl priešieškinio reikalavimo (dėl 15 225,80 Eur) - sumos gali būti mokėtos per pusę. Jis dirba statybose. Sutinka, kad turto (namo) vertė 85 000 Eur. Sutinka, kad AB Šiaulių bankas yra skolingas 5648 Eur, šia suma minusuojama iš 85 000 Eur (turto vertė), likusi vertė dalijama pusiau. Bankui kreditą mokėjo jis, savo asmeninėmis lėšomis. Iš V. gavo lėšas, kad sumokėti už būsto nuomą Švedijoje. Buvo sutarę mokėti pusiau. Tarp jų nėra ginčo kas kiek išleido maistui, rūbams, transporto remontui. Dabar nebemoka už elektrą. Būsto kreditavimo sutartį sudarė, gavo 100 000 Lt kreditą, pirmai sutuoktinei R. J. sumokėjo 50 000 Lt, pinigų būsto remontui nebeliko. Name buvo vedama kanalizacija, nuotekos, namas buvo šildomas kietu kuru, buvo tvarkoma santechnika, buvo perkamas dujų katilas kūrenimui. Reikėjo duobes sutvarkyti. Tėvas mirė, pardavė tėvo butą (2007-2008 metais) (sumą dalino į tris dalis, jam atiteko jo, ir jo motinos dalys). Statinio apžiūros aktą sudariusiam A. B. išvardino darbus. Įrenginėjo vonią, pirtį, trinkeles klojo, vidaus apdailą darė, išdažė, pakeitė laminuotas grindis (apie 160 kv. m.), duris, židinį įrengė, tvorą tvėrė. Rūsys buvo išklotas plytelėmis, išskyrus sporto kambarį (išklotas laminuota danga), virtuviniai baldai supirkti, 2 aukšte pastatyta masažinė vonia, išklota plytelėmis, įrengta kriauklės, bidė, veidrodžiai, įrengė balkoną, garažo vartai pakeisti, pakeitė langus į plastikinius. Namas iš lauko buvo apšiltintas, taip pat buvo oro tarpai apšiltinti putomis. Pakeitė stogą namui ir ūkiniam pastatui, lietvamzdžiai nauji įrengti. Neturėjo kvitų. Jo motinai prižiūrėti V. buvo susiforminusi globą. Visą laiką stengėsi, dirbo, viską darė iš savo lėšų. Atsakovė nieko nekompensavo, neprisidėjo prie namo remonto. V. padėjo dukrai statytis namą Vilniuje, pardavė mišką. Ginčo dėl automobilių dalinimo nėra, automobilių nėra. V. neprisidėjo prie kredito grąžinimo, draudimo mokėjimo. PVM moka įsigydamas prekes, o jis jeigu dirba, tas kainuoja (nes jis neina į darbą). Daug darbų atliko pats, stogą keisti padėjo kitas asmuo (mokėjo jam „Švedišką“ atlyginimą). Pagal sąmatą visi darbai yra padaryti. Rimtai gyventi pradėjo po santuokos sudarymo 2002 metais. Gimė vaikas, tada nutarė sudaryti santuoką. Kad į namą atsakovė įdėjo savo lėšų nepripažįsta. Bendrų lėšų sąskaitose, kurias reikėtų padalinti kaip bendrąją jungtinę nuosavybę, neturi. Nuo vedybų sutarties papildymo sąskaitas tvarko atskirai. Likusių lėšų, kurios būtų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nėra. Nuo santuokos sudarymo iki 2020 m. rugsėjo mėnesio (iki atsakovės išsikraustymo) jie vedė bendrą ūkį. V. A., kai jie vedė bendrą ūkį, neprisidėjo prie namo remonto. Jo elgesys negalėjo lemti atsakovės išsikraustymo, mano, kad tai turėjo įtakos prasidėjęs klimakterinis periodas. Tarp jų buvo pasitikėjimas. Gyvenimas buvo normalus. Po atsakovės išvykimo bandė kalbėtis. Šiandien santykių nebeliko. Savo kaltės dėl santykių suprastėjimo nemato.
11. Teismo posėdžio metu ieškovo A. A. atstovas advokatas Ramūnas Girevičius prašė ieškinį tenkinti (išskyrus ieškinio reikalavimus, nurodytus šio sprendimo punktuose 1.7.2, 1.9), o atsakovės priešieškinio reikalavimus, išskyrus reikalavimą dėl nekilnojamojo turto pripažinimo ieškovo asmenine nuosavybe, ir prievolių AB Šiaulių bankas bei Klaipėdos teritorinei muitinei paskirstymo, atmesti. Nurodė, kad atsakovė 2020 m. rugsėjo mėnesį paliko šeimą. Nuo to laiko ieškovas su atsakove kartu nebegyvena ir bendro ūkio neveda. Santuoka nutrauktina, nes šeima dėl atsakovės kaltės yra iširusi galutinai. Byloje nėra objektyvių įrodymų, jog ieškovas buvo nelojalus ar neištikimas atsakovei. Iš gautos paskolos 50 000 Lt suma buvo skirta buvusiai ieškovo sutuoktinei, kaip kompensacija pagal santuokos nutraukimo sąlygas. Vadinasi, 50 000 Lt namo remontui nebuvo panaudota. Bendrąja jungtine šalių nuosavybes esančio nekilnojamojo turto vertė – 85 000 Eur, yra mažinama 5 648,60 Eur AB Šiaulių bankas pagal Būsto kreditavimo sutartį grąžintina suma, ir laikoma, kad šalių turimo bendro turto vertė yra 79 351,40 Eur, kur ieškovo ir atsakovės dalys, preziumuojama, yra lygios ir sudaro 39 675,70 Eur. Atsakovei iš ieškovo priklauso 39 675,70 Eur kompensacija, tačiau jos išmokėjimas atsakovei yra mažintinas. Atsakovė nepaneigė lokalinės sąmatos skaičiavimų. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kokias pajamas atsakovė gaudavo 2010-2015 m. Nors atsakovė teismui aiškino, kad visas komunalines išlaidas ir buities aprūpinimu, bendros dukters išlaikymu rūpinosi tik ji viena savo asmeninėmis lėšomis, tačiau šių teiginių leistinais ir objektyviais įrodymais nepagrindė. Nesutinka, kad atlikti namo pagerinimo darbai buvo einamasis remontas.
12. Teismo posėdžio metu atsakovė V. A. nurodė, kad jie pradėjo gyventi ne santuokoje, A. A. atsikraustė į jos dviejų kambarių butą, už 2-3 savaičių atbėgo mergytės. Vietos buvo per mažai. Po metų kartu gyvenimo, jis sakė, kad turi namą nusipirkęs. Jo sutuoktinė vartojo alkoholį. 1998 m. įsikraustė į namą. Pradžioje, 2 metus jis buvo
neblogas – stengėsi nevartoti alkoholio. Sužinojo, kad jis „papuolė“ su metalais. Ji važinėjo į Rusiją, prekiavo chalatais. Pirko rūbus. A. nedirbo. Pardavė butą, susiremontavo
namo pirmą aukštą, iš buto parsivežė virtuvinį baldų komplektą. Antrame aukšte buvo grindys sudėtos, ištapetuota. Iki šiol taip ir tebėra, iš jos buto suremontuota. 2001 m. pagimdė dukrą. A. maisto nepirko, dažnai vartojo alkoholį, išgėręs būdavo labai piktas, agresyvus. Ji jo bijojo. Gerdavo po 3 paras. Girtas ją yra primušęs (2-3 kartus). Daug metų pragyveno turėdama dujų balionėlį. 2007 m. išvyko į užsienį (Švediją, Norvegiją), padirbdavo
1,5-2 mėnesius, grįždavo 5-6 mėnesiams. Per metus dirbo 3-4 mėnesius. Maisto nepirkdavo. Už dujas, malkas ji mokėjo. A. ji aprengdavo (iš savo lėšų). Jis būdavo išsipuošęs, ištisai dalyvavo pažinčių klubuose. Jai reikėjo vaikus prižiūrėti, uždirbti, valgyti išvirti, drabužius išplauti. Būdavo įtampoje, kad prieš ją nebūtų panaudotas fizinis smurtas. Pradėjo važinėti į Soviecką. Kai grįžo, ieškovą rado neblaivų, badė automobilio padangas. Daug tokių panašių atvejų buvo. Prasidėjo moterys, skambučiai, žinutės, išvažiavimai, dingimai po
3-4 paras. Jis buvo teistas už kontrabandą. Atsakovas įsidarbino pas T., fiktyviai. Sumokėdavo už jį PSD. Atsakovas nedirbo, pinigų neturėjo. ½ dalį namo, kur jie gyveno, nupirko A.. Tris metus vyko byla, ji mokėjo žyminį mokestį. Buvo skola už jo vaikų išlaikymą, ji mokėjo 7 metus. Pabaigė vykdomąją bylą. Ji nupirko žvyro mašiną, trinkelių, o ieškovas vadovavo procesui, pasamdė kaimyną už 50 Lt. Įvažiavimas tebėra nepadarytas. Veją ji užsodino. Pavėsinę pasistatė 2003-2004 m. Tvorą rengė po truputį. Cementą ji pirko (nupirko 72 maišus). Žvyrą atvežė K.. Taip įsirengė tvorą. Iš paskolos įsirengė dujinį pečių, tvorą. Priekį buvo padariusi iš savo lėšų. Už butą buvo gavusi 32 000 Lt. Ji išmokėjo ieškovo baudą. Sudegė sodyba. Ieškovas įleido savo draugą. Gavo 10 000 Lt draudimą. Namuose padarytas pigus remontas (sumontuotas pigus laminatas). Rūsys buvo negyvenamas. Rūsį remontavo jos pirmas sutuoktinis (už nesumokėtą išlaikymą vaikui). Ieškovas iš Švedijos parsivežė bėgimo takelį, nupirko treniruoklį. Sienos sporto kambario atplyšusios. Ji laiptus persiklijavo. Priekį išsidėjo akmenukais. Ji sumokėjo už namo antro aukšto palangių sudėjimą. Jeigu būtų nekūrenusi, būklė būtų kita. Ką ji darė, ieškovas sako, kad jis darė. Ji pavargo. Ji norėjo normalios šeimos. Ieškovas niekada neturėjo pinigų. Dovanų nupirko vieną kartą - juodus „Versace“. Už šią dovaną ji jam sumokėjo. Grįžęs išsiprausdavo ir dingdavo. Ji dirbo kurjeriu. Ji nugirdo, kaip su I. praleido naktį. Vėl atleisdavo, norėjo gyventi. Ji nebepatempia. Atsirado 2 panos – S., J.. Ieškovas pradėjo išgėrinėti. Gavo pigiau cigarečių, jis rūkydavo. Jis nupirkdavo maisto (skanėstų). Ji gaudavo
18 000-19 000 kronų (dirbdama 7 dienas per savaitę), o jis – 30 000 kronų (dirbdamas 5 dienas per savaitę). Ieškovas gavo didelę kompensaciją (70 000-80 000). Ji davė 5000 Eur stogui keisti. Darbininkai stogą pakeitė. Ieškovas pasiskolino 4000 Eur stogo pakalimams. Kai jis atvyko, ji iki Naujųjų metų mokėjo už nuomą, maistą pirko, dirbo. Ji privertė jį nupirkti maistą. Nežino, kur jis pinigus dėdavo. Išsiaiškino, kad 4000 Eur neužteko, 1500 Eur pasiskolino papildomai. Jis atvyko vėliau. Nežino kur buvo. Pasitikėjimo nebebuvo. Ieškovas niekada nedavė pinigų bilietams, kelionėms, benzinui, automobilių remontavimui. Ji dirba
7 dienas per savaitę, po 12-14 valandų. Ji išgyvena be jo pinigų. Išsinuomojo namą. Jie konfliktuodavo. Ji išėjo. Ieškovą buvo įspėjusi prieš 3 mėnesius. Ieškovas pasiėmė automobilį, lovą, indus, televizorių. Viskas buvo supirkta pusiau. Ieškovas nebandė taikytis, jos išklausyti. Susirašinėdavo su L., kuri buvo jo „sekso partnerė“. Jis papasakojo apie ją. Ji visą gyvenimą buvo strese ir įtampoje. Jam buvo gerai. Ji prisidėjo prie namo 2 aukšto lubų tvarkymo. Už prieškambarį ji sumokėjo, jis pinigų neatidavė. Pirtį jis remontavo, ji davė juodalksnio lenteles. Mamą ji nukaršino, todėl jis gavo didesnę dalį (jis gavo 72 000). Jis nupirko seną kebabinę, įrengė. Ji nupirko stiklus. Kai pardavė kebabinę, nupirko virtuvinį (be elektrinės dalies), o dujinę, orkaitę, šaldytuvą ji pirko išsimokėtinai. Buvo perdaryti tapetai, grindys. Maistą veždavosi iš Lietuvos. Jie ištisai barėsi. Ji pirko maistą, dujas, namą išlaikė, paskolą mokėjo daug kartų (pradžioje). Kai jis paskolos įmoką sumokėdavo, iš jos reikalaudavo pusę sumos. Kai namai buvo tušti, ji už viską mokėjo (namo išlaikymo išlaidas). Ji savo darbu taip pat prisidėjo prie namo pagerinimo – vežė šiukšles, atliko valymo darbus, tvarkė. Ji neturi kur eiti. Iki santuokos sudarymo jie kartu gyveno 4 metus. Ji nebėjo tuoktis, santuoka buvo atidėta. 3 metus bylinėjosi dėl namo ((duomenys neskelbtini)). Iš A. (pirmosios sutuoktinės) pirko A.. ¼ dalis namo buvo konfiskuota, jis buvo nuteistas. Jis žadėjo atpirkti butą. Ji buvo išpirkusi daugiau negu pusę, dėl to 2006 m. sudarė vedybų sutartį. Visą santuokinį gyvenimą buvo problemų su jo moterimis. Ieškovas buvo alkoholikas, buvo užsikodavęs 3-4 kartus. Ieškovas gyveno su taksiste L.. A. duodavo po 100 Eur. Alimentus dukrai ieškovas mokėjo. Dukrai buvo nupirkęs paltuką ir džinsus. Santuoka iširo dėl jo kaltės. Ji išvyko gyventi į Švediją su juo. Ji sakė, kad nori nutraukti santuoką. Ji bandydavo kalbėtis. Pradžioje jis klausė, o Švedijoje jis nebesiklausė. Savo sutuoktiniu ji nepasitikėjo, prarado pasitikėjimą kai jam paskambino moteris. Pasitikėjimas niekada nebuvo atgautas. Šeimoje įtampų buvo labai daug. Ji sutinka, kad ieškovui atitektų namas, esantis (duomenys neskelbtini), ji pageidauja, kad jai būtų sumokėta pusė sumos. Ji nebepajėgi už viską mokėti (už elektrą, dujas, kanalizaciją). 1 aukšte nėra tualeto, 2 aukšte nėra virtuvės. Be to, jie barsis. Prie maisto ieškovas neprisidėjo niekada. Prie komunalinių išlaidų ieškovas prisidėdavo (90-95 procentų išlaidų ji mokėdavo). Rūbų vaikams (išskyrus nupirktą paltuką, džinsus) ieškovas nepirkdavo. Vaikams priemones mokyklai pirkdavo tik ji. Jis už savo pinigus pramogavo su meilužėmis. Pajamas gaudavo, labai daug dirbo. Dirbo išvežiojamojoje prekyboje pagal patentą. Pardavė mišką, gavo draudimą. Ieškovas nedavė nieko. Jis remontavo savo automobilį, sau pirko brangią parfumeriją, ėjo į brangias kirpyklas, telefonus išlaikė. Su reikalavimu priteisti iš jos sumokėto kredito dalį nesutinka. Kreditą pradžioje ji viena mokėjo, vėliau mokėjo pusiau (ieškovas sumokėdavo bankui, jis pareikalavo sumokėti jai grynais pinigais). Po išsikraustymo jam nebedavė. Už šiukšles ji mokėdavo. Iki 2020 m. sumokėdavo pusę draudimo įmokų. Su prašomomis priteisti iš jos sumomis (382,40 Eur už šiukšlių išvežimą, 560,40 Eur draudimo įmokų) nesutinka. Su reikalavimu dėl pusę sumos už namo remontą priteisimo nesutinka. Jis prisidėjo savo darbu prie namo remonto. Plytelių vieną kartą parnešė (nes atlyginimas buvo taip išmokėtas). Namo remontui jis neišleido daugiau kaip 2000 Eur. Ji komunalines paslaugas apmokėdavo iš savo lėšų. Vienas kitam lėšas pervesdavo, kai gyveno Švedijoje, kad už būstą sumokėti lygiomis dalimis. Išlaidas dalijosi tik gyvendami Švedijoje. Su ieškinio 5, 6 reikalavimais sutinka. Automobilių, kuriuos prašoma jai priteisti, nėra, jie parduoti. Namas (duomenys neskelbtini) yra sudegęs, iš draudimo pagerino namus. Su ieškinio reikalavimu dėl jos asmeninės atsakomybės Klaipėdos teritorinei muitinei sutinka. Automobilis Renault Espace parduotas. Automobilis VW Toureg. Šio automobilio likimo nežino. Su ieškinio reikalavimu dėl pavardžių po santuokos nutraukimo sutinka. Piniginių lėšų, kurios būtų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, sąskaitoje neturi. Balkoną įrenginėjo iš 2 kartų. Ji nupirko plyteles. Plyteles nuplėšė, nes bėgo vanduo. Tada uždėjo guminę dangą. Iš gauto kredito 50 000 Lt sumokėta ieškovo buvusiai sutuoktinei už namą. Iš kitos kredito sumos buvo nupirktas dujų katilas, aptverta tvora (išskyrus priekį). 2007 m. turėjo būti įvesta miesto vandentiekis ir kanalizacija. Lokalinėje sąmatoje nurodyta suma nebuvo išleista. Ji su šia sąmata ir nurodyta suma nesutinka. Bendro ūkio vedimas baigėsi ties jos išsikraustymu 2020-09-01. Santuokoje nėra vieno kalto. Ji kalta, kad ilgai kentėjo. Jos kaltės nėra. Kai jie pradėjo gyventi kartu, A. atėjo be automobilio, ji turėjo butą, sodybą, mišką, neturėjo skolų, ji visą laiką sąžiningai ir tvarkingai vykdė žmonos, moters visas sąlygas, buvo ištikima. Ji šeimos nepaliko, ji neišlaikė jo elgesio. Jis buvo tikras narcizas su daug priklausomybių. Ji viena išlaiko namą. Ji maitino jo vaikus 2 metus, 7 metus išlaikymą jiems mokėjo. Maistui pinigų iš ieškovo neišprašė. Ji padėjo nukaršinti jo tėvą, jie įruošė kapus. Ji nukaršino jo motiną.
13. Teismo posėdžio metu atsakovės V. A. atstovė advokatė Rasa Valiukienė prašė ieškinį tenkinti dėl santuokos nutraukimo ir kredito grąžinimo, likusioje dalyje ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti pilna apimtimi, ir priteisti atsakovės naudai iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovės reikalavimus palaiko, palaiko priešieškinį ir prašo jį tenkinti. Nurodė, kad požiūriai iš esmės išsiskyrė šalių kaltės ir kompensacijų klausimais. Atsakovas naudojo fizinį smurtą, turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo, palaikė santykius su kitomis moterimis, tai nesuderinama su darniu šeimos gyvenimu. Vertina, kad kaltas dėl santuokos nutraukimo yra ieškovas. Dalintiną turtą sudaro namų valda, esanti (duomenys neskelbtini). Atsakovė sutinka, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo liktų ieškovo nuosavybė, o atsakovei būtų išmokėta pusė jo vertės. Su ieškovo reikalavimu dėl kompensacijų priteisimo nesutinka. Šalys gyvendami santuokoje vedė bendrą ūkį, nėra byloje įrodymų, kad mokėjimus mokėjo vien tik ieškovas. Atsakovė mokėjo bendro turto išlaikymo mokesčius, todėl prašo priteisti iš ieškovo ½ dalį šių išlaidų. Buvo atliktas namo einamasis remontas. Lokalinėje sąmatoje nurodyta suma yra neadekvati. Darbai buvo atlikti nuo 2010 m. iki 2019 m., jie atlikti ūkio būdu, o pagal šią sąmatą paskaičiuota suma, tartum darbus būtų atlikusi įmonė, o paskaičiuota pagal 2022 metų kainas. Sąmata atlikta po namo vertės nustatymo. Abi bylos šalys sutinka, kad namo vertė yra 85 000 Eur. Byloje nėra įrodymų, kad po turto vertinimo yra atlikti kokie nors pagerinimo darbai. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas darbus atliko savo lėšomis. Sutinka, kad pagal sudarytą kredito sutartį, atsakomybė AB Šiaulių bankas išliktų abiem solidari. Neprieštarauja, kad kreditorinis įsipareigojimas Klaipėdos teritorinei muitinei būtų pripažintas asmenine atsakovės prievole (ir su tuo susijusios išlaidos antstoliui). Dėl pavardžių palaiko priešieškinyje nurodytą reikalavimą. Sutuoktiniai išlaikymo vienas iš kito nereikalauja. Atsakovė transporto priemonių neturi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas iš dalies. Priešieškinys tenkinamas iš dalies.
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys susituokė 2002 m. gegužės 3 d. Telšių rajono savivaldybės administracijos Teisės ir administravimo skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) ((Failas (toliau - f.) 1, bylos lapas (toliau - b. l. 13)). (duomenys neskelbtini) gimė dukra G. A. (f. 4, b. l. 198, 199).
Dėl santuokos nutraukimo.
15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, jog santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį stengiantis išsaugoti santuoką tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; kt.).
16. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).
17. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, nes atsakovė 2020 m. rugsėjo mėnesį paliko šeimą. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės.
18. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais.
19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės yra pakankamai griežta atsakomybės forma, todėl ji taikoma tik tinkamai nustačius jos taikymo sąlygas – kaltus sutuoktinio veiksmus ar neveikimą ir jų priežastinį ryšį su kilusiais žalingais padariniais – santuokos nutraukimu. Tačiau tarpusavio asmeniniams santykiams būdinga tai, kad vieno asmens elgesys dažniausiai sąlygoja kito asmens elgesį. Todėl tais atvejais, kai vienas sutuoktinis elgiasi netinkamai, santuokoje kylančių problemų savalaikis pastebėjimas ir jų sprendimas didele dalimi priklauso ir nuo kito sutuoktinio, ypač jo netoleravimo tokio elgesio bei tokio elgesio priežasčių. Tačiau jei sutuoktiniai laiku nepastebi ir nesprendžia santuokoje kylančių problemų, jų tarpusavio ryšiai gali nutrūkti, bet ne dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, o dėl jų abiejų nesugebėjimo rasti sprendimą, net ir taikiai išsiskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).
20. Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra neatskiriamas nuo tinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo. Rungtyniško proceso esmė yra ta, kad įrodinėja ta šalis, kuri teigia. Ši principinė nuostata yra įtvirtinta tiek CPK 12 straipsnyje, kuris reglamentuoja rungimosi principą, tiek CPK 178 straipsnyje, kuris apibrėžia įrodinėjimo pareigą. Abiejų šių proceso teisės normų turinys yra iš esmės tapatus: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, nebent yra remiamasi aplinkybėmis, kurių civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Rungimosi principas, be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020, 59 punktas). Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad atsakovė leistinomis priemonėmis ir būdais neįrodė aplinkybių dėl ieškovo neištikimybės.
21. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad sutuoktiniai kartu nebegyvena nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio. Atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad iš šeimos namų Švedijoje išsikraustė 2020 m. rugsėjo mėnesį, nes su ieškovu gyventi nebebuvo įmanoma. Nors atsakovė nurodė, kad ieškovas buvo jai neištikimas, tačiau jokių objektyvių rašytinių įrodymų, objektyviai pagrindžiančių nurodytas aplinkybes dėl santuokos iširimo, nepateikė, iš liudytojų D. R., R. P. parodymų teisme objektyviai daryti išvados, kad ieškovas buvo neištikimas atsakovei, negalima.
22. Teismo posėdžio metu nustatyta, kad tarp sutuoktinių šeimoje kildavo nesutarimų bendro gyvenimo klausimais, atsakovė nurodė, kad nepasitikėjo ieškovu, namuose buvo įtampa, ieškovas mėgo vartoti alkoholį, gydėsi nuo šios priklausomybės. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovas jos atžvilgiu vartojo fizinį ir psichologinį smurtą (pateikė rašytinius įrodymus (f. 1, b. l. 113, 114)). Atsakovė 2020 m. rugsėjo mėnesį išvyko iš šalių bendrų namų Švedijoje. Taigi abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs – dėl jų elgesio sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius; abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu turėjo įtakos santuokai iširti (CK 3.27 straipsnio 1 dalis). Šalių paaiškinimai patvirtina, kad santuokos iširimą lėmė netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, įsisenėję konfliktai. Teismo vertinimu, abiem sutuoktiniams pristigo supratimo ir tolerancijos, jie kilusių problemų neketino spręsti abipusių nuolaidų būdu, t. y. šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, nesiekė tarpusavio supratimo, nedemonstravo moralinės pagarbos viena kitai, nedėjo pakankamai pastangų kurti bendrą santuokinį gyvenimą. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo konstatuoti vieno ieškovo ar atsakovės kaltės dėl santuokos nutrūkimo, be to, atsakovė nepateikė pakankamų įrodymų dėl ieškovo neištikimybės, todėl tai nustačius, kiekvieno iš sutuoktinių kaltės laipsnis nėra aktualus. Šiuo atveju abu sutuoktiniai nesugebėjo siekti šeimos darnos abipusiu sutarimu ir pagarba, todėl pripažįstama, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).
23. Šalims išlaikymo vienas iš kito nereikalaujant, išlaikymas jiems nepriteisiamas (CK 3.59 straipsnis, 3.72 straipsnio 1 dalis).
24. Ieškovas prašė po santuokos nutraukimo ieškovui palikti pavardę – „A.“, o atsakovei palikti pavardę – „A.“. Atsakovė su tuo sutinka. CK 3.69 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų. Nagrinėjamu atveju konstatuota, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Esant šioms aplinkybėms, po santuokos nutraukimo ieškovui A. A. paliekama pavardė – „A.“, atsakovei V. A. – „A.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.
25. Ieškovui A. A. ir atsakovei V. A. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso šis nekilnojamasis turtas - žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai (šulinys, tvora, kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (f. 1, b. l. 27, 40-42). Šio gyvenamojo namo remontui buvo paimtas kreditas iš AB Šiaulių bankas (tarp AB Šiaulių bankas ir ieškovo A. A. 2006-11-13 buvo sudaryta Būsto kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)) (f. 1, b. l. 14-25), jo likutis 2024-01-08 yra 5648,60 Eur (f. 1, b. l. 26). Teismo posėdžio metu ieškovas ir atsakovė nurodė, kad piniginių lėšų, esančių bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, neturi.
26. Ieškovas prašė santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą padalinti, jam priteisiant visą Sprendimo 25 punkte nurodytą turtą, o atsakovei priteisiant iš ieškovo kompensaciją. Atsakovė su šiuo reikalavimu sutiko, nurodė, kad nutraukus santuoką, gyventi viename name su ieškovu jiems tikrai nepavyks, be to ji nebepajėgi už viską mokėti (už elektrą, dujas, kanalizaciją), namo pirmame aukšte nėra tualeto, antrame aukšte nėra virtuvės. Atsakovė mano, kad optimaliausias turto padalijimo būdas būtų jį priteisti ieškovui, atsakovei išmokant piniginę kompensaciją.
27. Vadovaujantis CK 3.116 straipsnio 1 dalies nuostatomis, turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalytas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu. Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 straipsnio 1 dalis). Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.127 straipsnio 3 dalis).
28. Kasacinio teismo praktikoje dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018 27 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Be to, teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006).
29. CK 3.118 straipsnyje nustatyta bendro turto padalijimo tvarka. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Taigi balanso sudarymas pradedamas nuo bendro ir asmeninio sutuoktinių turto nustatymo ir atskyrimo. Spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi CK 3.87–3.91 straipsniais. Tokiu atveju, kai iš bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas nėra suėjęs, tai sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama prievolių (skolų) suma, tokiu būdu sudaromas turto balansas (CK 3.118 straipsnis). Tuo atveju, kai, sudarius balansą, paaiškėja, kad bendro turto liko, šis turtas padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai yra konstatuojamas pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.118 straipsnio 4 dalis, 3.117,3.123 straipsniai). Sudarant turto balansą (CK 3.118 straipsnis) bendro turto vertė sumažinama esamų solidariųjų prievolių (skolų) suma, o šalims dalijant turtą turi būti perduodamas turtas (aktyvas) ir atitinkama skolos dalis (pasyvas), be to, nustatoma, kiek vienam ir kitam sutuoktiniui turi būti kompensuojama iš bendro turto (CK 3.118 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-107-687/2019).
30. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo. Santuokos nutraukimo byloje dalijamas bendras sutuoktinių turtas.
31. Nagrinėjamu atveju atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso šis turtas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (f. 1, b. l. 28, 50-51). Šis turtas santuokos nutraukimo byloje nedalijamas.
32. Taip pat santuokos metu buvo įgytas (šis turtas registruotas) šis privalomas registruoti turtas – automobilis VW Touareg, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) (f. 1, b. l. 54). Teismas konstatuoja, kad pagal 2006-10-18 Vedybų sutartį (f. 1, b. l. 44-45), ir 2010-01-12 susitarimą dėl sutarties papildymo (f. 1, b. l. 36, 37), šis automobilis yra asmeninė ieškovo A. A. nuosavybė. Ieškovas nurodė, kad šio automobilio nebeturi. Automobilis neišregistruotas. Šis turtas santuokos nutraukimo byloje nedalijamas, todėl pripažįstama, kad šis turtas po santuokos tarp šalių nutraukimo lieka asmenine A. A. nuosavybe.
33. Kiti ieškinyje nurodyti (žr. sprendimo 1.7.2-1.7.4, 1.9.2 punktus) automobiliai yra išregistruoti (f. 1, b. l. 53, 54), šalys teismo posėdžio metu šios aplinkybės neginčijo, todėl šis turtas nedalijamas.
34. Kaip minėta aukščiau, ieškovui A. A. ir atsakovei V. A. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso šis nekilnojamasis turtas - žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai (šulinys, tvora, kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (f. 1, b. l. 27, 40-42). Šio gyvenamojo namo remontui buvo paimtas kreditas iš AB Šiaulių bankas (f. 1, b. l. 14-25), jo likutis 2024-01-08 yra 5648,60 Eur (f. 1, b. l. 26). Iš atsakovės į bylą pateikto UAB „Lituka“ ir Ko Namų valdos (duomenys neskelbtini), turto vertės nustatymo ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (f. 3, b. l. 22-82) matyti, kad šeimos vertinamo turto rinkos vertė yra 85 000 Eur. Teismo posėdyje su tokia turto verte šalys sutiko, ginčo dėl to byloje nėra, todėl laikoma kad ginčo turto vertė yra 85 000 Eur pagal atsakovės pateiktą UAB „Lituka“ ir Ko Namų valdos (duomenys neskelbtini), turto vertės nustatymo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (f. 3, b. l. 22-82).
35. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, nurodytą Kasacinio teismo praktiką, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju susiklostė aplinkybės, sudarančios pagrindą turtą tarp šalių padalyti ne natūra per pusę, o žemės sklypą, gyvenamąjį namą, garažą, sandėlį, kiemo statinius (šulinys, tvora, kiemo aikštelė), esančius (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovui ir atitinkamai atsakovei priteisiant piniginę kompensaciją, atsižvelgiant į ieškovui atitenkančią didesnę turto dalį.
36. Pirmiausia, ištyrus byloje esančius įrodymus nustatyta, kad šalių santykiai yra konfliktiški. Nors įprastai, vien šalių santykių tarpusavio nesutarimai, teismų praktikoje nėra priežastis nukrypti nuo turto dalijimo natūra būdo, tačiau teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad nutraukus santuoką, gyventi viename name su ieškovu jiems tikrai nepavyks, be to ji nebepajėgi už viską mokėti (už elektrą, dujas, kanalizaciją), namo pirmame aukšte nėra tualeto, antrame aukšte nėra virtuvės (minėta). Teismas sprendžia, kad esant konfliktiškiems šalių santykiams, viename būste ieškovas ir atsakovė po santuokos nutraukimo gyventi negalės. Be to, tokią išvadą teismas daro taip pat atsižvelgdamas ir į ginčo namo patalpų plotą, ir į aplinkybes dėl virtuvės ir tualeto vietos ginčo name. Be to, byloje ginčo nėra dėl šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto (f. 1, b. l. 27, 40-42, žr. sprendimo 25 punktą) padalijimo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ginčo nekilnojamasis turtas (f. 1, b. l. 27, 40-42, žr. sprendimo 25 punktą) priteisiamas ieškovui natūra, įpareigojant jį sumokėti kompensaciją atsakovei. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba, todėl teismas sprendžia, kad ieškovas bus pajėgus sumokėti atsakovei priteistą kompensaciją.
37. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad atidalijimas priteisiant piniginę kompensaciją yra teisėtas ir nepažeidžia bendraturčių teisių tik tuo atveju, kai kompensacija atitinka tikrąją atidalijamos dalies vertę. Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę. Nors nurodyti išaiškinimai suformuluoti bylose dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau kriterijai, kuriais remiantis nustatomas priteistinos piniginės kompensacijos dydis, yra tapatūs, kadangi tiek vienu, tiek kitu atveju kompensuojama už bendraturčiui priklausančią turto dalį. Dalijamo turto vertės nustatymas yra viena esminių teisingo turto padalijimo garantijų, todėl svarbu, kad, dalijant turtą, būtų nustatyta jo tikroji vertė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018).
38. Byloje nustatyta, kad nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vertė yra 85 000 Eur. Šalys neginčija, kad skolos likutis AB Šiaulių bankas pagal 2006-11-13 sudarytą Būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra 5648,60 Eur, todėl likusi suma yra 79 351,40 Eur. Šiuo atveju ½ atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto priteisiama ieškovui, o atsakovei iš ieškovo priteisiama 39 675,70 Eur kompensacija už ieškovui atitenkančią atsakovės turto dalį (CK 3.127 straipsnio 3 dalis).
Dėl kreditorinių įsipareigojimų padalijimo.
39. Santuokos nutraukimo bylose turi būti padalintas ne tik sutuoktinių turtas, bet ir santuokos metu įgytos prievolės (CK 3.118 straipsnis, CPK 382 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
40. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad šalys turi kreditorę AB Šiaulių bankas, kuriam prievolė yra pagal 2006-11-13 Būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (f. 1, b. l. 14-25, 26).
41. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais taip pat nustatyta, kad yra skola kreditorei Klaipėdos teritorinei muitinei pagal Klaipėdos teritorinės muitinės 2014-06-19 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo turto“ (f. 1, b. l. 66-95).
42. Šalys savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad turi kreditorius AB Šiaulių bankas, Klaipėdos teritorinę muitinę. Nustatyta, kad ginčo dėl prievolių pobūdžio tarp šalių nėra, kreditoriai prieštaravimų taip pat nepareiškė, todėl po santuokos tarp ieškovo ir atsakovės nutraukimo prievolės pobūdis kreditorei AB Šiaulių bankas lieka solidarus, o prievolė kreditorei Klaipėdos teritorinei muitinei lieka asmenine atsakovės V. A. prievole.
43. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sutuoktiniai yra solidarieji skolininkai prieš kreditorių (išoriniuose santykiuose), o vidiniuose tarpusavio santykiuose nėra draudžiama nustatyti, kokią skolos dalį mokės kiekvienas iš sutuoktinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Turto (aktyvo ir pasyvo) paskirstymas sutuoktiniams nereiškia, kad solidarioji prievolė padalyta ir kad paneigta kreditoriaus teisė reikalauti, jog tiek visą prievolę, tiek jos dalį įvykdytų abu sutuoktiniai bendrai ar bet kuris vienas jų (CK 6.6 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2012).
44. Atsižvelgiant į tai, jog šalių kreditorė AB Šiaulių bankas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ginčo tarp šalių dėl prievolės šiai kreditorei vykdymo pobūdžio nėra, nustatoma, kad šalių kreditorinis įsipareigojimas AB Šiaulių bankas pagal 2006-11-13 Būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), yra solidari ieškovo ir atsakovės prievolė, santykiuose tarp šalių nustatant, kad prievolė po šalių santuokos nutraukimo visiškai atsiskaityti pagal nurodytą kredito sutartį tenka ieškovui A. A..
Dėl mokėtinų kompensacijų, jų įskaitymo.
45. Ieškiniu ieškovas prašė ieškovui iš atsakovės priteisti 12 642,22 Eur skolą, 382,40 Eur būtinų išlaidų bendro turto išlaikymui, 560,40 Eur būsto draudimo įmokų, 61 653,65 Eur kompensaciją, viso 75 238,67 Eur. Taip pat prašė mažinti 39 675,70 Eur piniginę kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę dalį bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto (12 642,22 Eur skolos, 382,40 Eur būtinų išlaidų bendro turto išlaikymui, 560,40 Eur būsto draudimo įmokų, dalimi 61 653,65 Eur kompensacijos, t. y. 26 090,68 Eur, viso 39 675,70 Eur) ir nustatyti, kad ieškovo A. A. atsakovei V. A. prievolė sumokėti kompensaciją yra įvykdyta.
46. Priešieškiniu atsakovė prašė priteisti iš ieškovo, atsakovei 15 225,80 Eur būtinų išlaidų bendro turto naudojimui (už gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini), tiektą elektros energiją, vandenį, dujas), apmokėtų asmeninėmis atsakovės V. A. lėšomis.
47. Ieškinyje nurodyta, kad 2010-01-12 šalys sudarė Susitarimą dėl sutarties papildymo, kuriuo susitarė 2006-10-18 Vedybų sutartį papildyti 1.1 punktu. Ieškovas laikotarpiu nuo 2010-01-12 iki 2024-01-10 sąžiningai vykdė prievolę AB Šiaulių bankui ir savo asmeninėmis lėšomis (2010-01-12 Susitarimas dėl sutarties papildymo) minėtu laikotarpiu sumokėjo 25 284,44 Eur sumą (kredito įmokos, palūkanos ir kitos mokėtinos sumos). Ieškovas įgijo teisę regreso tvarka už laikotarpį nuo 2010-01-12 iki 2024-01-10 reikalauti iš atsakovės dalies to, ką jis įvykdė kreditoriui AB Šiaulių bankas, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį (1/2), t. y. 12 642,22 Eur skolos (25 284,44 Eur / 2). Ieškovas laikotarpiu nuo 2010-12-22 iki 2023-10-05 UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ savo asmeninėmis piniginėmis lėšomis sumokėjo 784,79 Eur vietinės rinkliavos už šalių bendrąja jungtine nuosavybe turimą gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), todėl ieškovas prašys jam iš atsakovės priteisti ½ dalį už atsakovei priklausančią (preziumuojama - ½ dalį, turto, esančio (duomenys neskelbtini)) sumokėtų įmokų UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ už 2010-12-22 iki 2023-10 laikotarpį – 382,40 Eur (784,79 Eur / 2). Ieškovas laikotarpiu nuo 2010-01-12 iki 2020-01-06 AB „Lietuvos draudimas“ savo asmeninėmis piniginėmis lėšomis sumokėjo 1 120,80 Eur draudimo įmokų pagal Būsto draudimo sutartį (duomenys neskelbtini) už šalių bendrąja jungtine nuosavybe turimą gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), todėl ieškovas prašys jam iš atsakovės priteisti ½ dalį už atsakovei priklausančią (preziumuojama - ½ dalį, turto, esančio (duomenys neskelbtini)) sumokėtų įmokų – 560,40 Eur (1 120,80 Eur / 2) (minėta).
48. Ieškinyje taip pat nurodyta, kad ieškovas, būdamas profesionalus statybininkas/apdailininkas 2010, 2017, 2019 metais pats asmeniškai arba pasitelkdamas trečiuosius asmenis, savo asmeninėmis piniginėmis lėšomis atliko šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo ir kitų statinių, adresu (duomenys neskelbtini), remonto darbus, kurių vertė pagal MB „Statybų pridavimas“ Statinio apžiūros aktą ir sudarytą Lokalinę sąmatą yra 123 307,29 Eur. Ieškovas, savo asmeninėmis lėšomis, statybinėmis medžiagomis ir darbu pagerinęs abiem sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise (kur šalių dalys yra ½) priklausantį turtą (duomenys neskelbtini), turi teisę gauti piniginę kompensaciją, atitinkančią panaudotų asmeninių lėšų, statybinių medžiagų, darbo vertės atitinkamą dalį. Atsižvelgiant į tai, ieškovas prašys iš atsakovės priteisti 61 653,65 Eur (123 307,29 Eur / 2) jo asmeninių lėšų, darbo piniginę kompensaciją (minėta).
49. Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, kad nesutinka, kad darbai, atlikti gyvenamajame name ir kituose statiniuose, buvo tik ieškovo asmeninėmis lėšomis. AB Šiaulių bankas suteikė jiems 100000 Lt (28 962 Eur) paskolą gyvenamojo namo ir pagalbinių statinių remontui. Iš šių piniginių lėšų buvo atliktas namo remontas. 2019 metais buvo pakeistas tik namo ir garažo stogas. Kiti ieškinyje nurodyti darbai šiuo laikotarpiu nebuvo atliekami. Lokalinė sąmata sudaryta pagal 2022 m. balandžio mėn. kainas, kas prieštarauja ieškovo teiginiams apie remonto laikotarpį. Sąmatoje nurodyti darbų kaštai, kurių ieškovas realiai nepatyrė. Remiantis UAB „Lituka“ ir Ko 2024-04-26 – 2024-05-16 parengta namų valdos turto vertės nustatymo ataskaita Nr. TVO-40408, namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė yra 85 000 Eur. Ieškovo pateiktoje lokalinėje sąmatoje nurodoma turto pagerinimo darbų vertė neatitinka jokių protingumo ir teisingumo kriterijų (minėta).
50. Priešieškinyje nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2010-01-12 iki 2020-09-01 šalys gyveno kartu, vedė bendrą ūkį. Šiuo laikotarpiu iš savo gaunamų pajamų atsakovė apmokėjo sąskaitas už vandenį, elektros energiją, kitas komunalines išlaidas. Minėtu laikotarpiu už elektros energiją, tiekiamą vandenį jų bendrosios jungtines nuosavybės priklausančiame name sumokėjo 4306,74 Eur. Laikotarpiu nuo 2010-09-01 iki šiol atsakovė moka gyvenamojo namo šildymui patiriamas dujų tiekimo išlaidas, kurios (pagal pateikiamus kvitus) sudaro 11 444,86 Eur (minėta).
51. CK 3.98 straipsnio 2 dalis nustato sutuoktinio teisę į kompensaciją tais atvejais, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės vieno sutuoktinio lėšos.
52. Siekiant nustatyti, ar yra pagrindas taikyti CK 3.98 straipsnio 2 dalį, turi būti įvertintos šios aplinkybės: ar vienas iš sutuoktinių, ar jie abu iki sukuriant bendrąją jungtinę nuosavybę turėjo asmeninio turto (sprendžiant, ar sutuoktinis turėjo asmeninio turto, lėšų, kurios galėjo būti panaudotos kuriant bendrosios jungtinės nuosavybės objektą, turi būti atsižvelgiama į CK 3.89 straipsnio 1 dalyje apibrėžtus kriterijus); ar sutuoktinių turėtas asmeninis turtas buvo panaudotas kuriant bendrąją jungtinę nuosavybę (tai gali būti akivaizdus faktas, pavyzdžiui, asmenine nuosavybe turėto buto išmainymas į didesnį, įgyjamą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, arba faktas, nustatomas ištyrus aplinkybių visumą, pavyzdžiui, kokiu tikslu buvo naudojamos sutuoktinių turėtos asmeninės lėšos); kokio dydžio asmeninės investicijos buvo padarytos kuriant bendrąją jungtinę nuosavybę ir pan.
53. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl ieškovo ir atsakovės asmeninių investicijų į jų gyvenamąjį būstą. Tiek ieškovas, tiek atsakovė nurodė prisidėję prie ginčo namo sukūrimo savo asmeninėmis lėšomis.
54. Nagrinėjamu atveju iki šalių santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) gimė dukra G. A. (f. 4, b. l. 198, 199). Atsakovė nurodė, kad ji su ieškovu kartu pradėjo gyventi iki santuokos, ji pardavė turėtą butą adresu (duomenys neskelbtini) ir iš gautų piniginių lėšų sumokėjo ieškovo skolas (ir gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), išsaugojo), susiremontavo namo pirmą aukštą, namo antrame aukšte sudėjo grindis, ištapetavo, iš buto parsivežė virtuvinį baldų komplektą. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (f. 5, b. l. 37, 38, 40-41) ir liudytojų D. R., R. P. parodymai, todėl teismas daro išvadą, kad labiau tikėtina, kad nurodytas namo pagerinimas buvo atliktas iš atsakovės asmeninių lėšų. Teismas taip pat daro išvadą, kad tiksli šių pagerinimų suma nenustatyta.
55. Santuokos metu iš AB Šiaulių bankas buvo gautas 100 000 Lt (28 962 Eur) kreditas namo, esančio (duomenys neskelbtini), remontui (f. 1, b. l. 14-25). Teismo posėdyje ieškovas nurodė, kad iš gauto kredito 50 000 Lt (14 481 Eur) sumokėjo ieškovo pirmai sutuoktinei R. J.. Šias aplinkybes patvirtino atsakovė. Atsakovė taip pat nurodė, kad ši suma sumokėta už namą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ginčo dėl šios aplinkybės nėra.
56. Šalys 2006-10-18 sudarė Vedybų sutartį (f. 1, b. l. 44-45), 2010-01-12 sudarė susitarimą dėl sutarties papildymo (f. 1, b. l. 36, 37). 2010-01-12 susitarime dėl sutarties papildymo nustatyta, kad „kitas kilnojamas ir nekilnojamas turtas, tame tarpe pinigai ir vertybiniai popieriai, įgyti kiekvieno iš sutuoktinių vardu, jiems jau gyvenant santuokoje, turi būti vertinamas kaip kiekvieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė. [...]“.
57. Šalys teismo posėdžio metu nurodė, kad šalys vedė bendrą ūkį iki 2020 m. rugsėjo mėnesio. Iš teismo posėdžio metu šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo mėnesį atsakovė išsikėlė iš šalių bendro gyvenamojo būsto Švedijoje ir persikėlė į šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį namą Telšiuose. Atsakovė mokėjo šio namo išlaikymo išlaidas, o atsakovas toliau mokėjo kreditą AB Šiaulių bankas. Šios aplinkybės teismui suteikia pagrindą daryti išvadą, kad šalių bendro ūkio vedimas visiškai nesibaigė atsakovei 2020 m. rugsėjo mėnesį išsikrausčius iš šalių bendro gyvenamojo būsto Švedijoje, šiuo atveju sumažėjo bendro ūkio vedimo apimtis. Iš teismui teiktų šalių paaiškinimų byloje nustatyta, kad šalys, gyvendamos kartu Švedijoje, pinigines lėšas vienas kitam vesdavo, kad sumokėtų būsto nuomos mokestį po lygiai.
58. Ieškovas aplinkybę, kad investavo savo asmenines lėšas į ginčo namą grindžia į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais - 2024-07-12 Statinio apžiūros aktu Nr. 24/5 (f. 4, b. l. 101-109), Lokaline sąmata (f. 4, b. l. 96-100). Teismo posėdyje ieškovas nurodė, kad pagal sąmatą visi darbai yra padaryti (minėta). Atsakovė nesutinka su visų darbų atlikimu, nurodė, kad namo remontui buvo panaudotos lėšos, gautos jai pardavus jai asmeninės nuosavybės teise turėtą butą (minėta), pusė gauto kredito, ir jos lėšos. Namo remontui ieškovas neišleido daugiau kaip 2000 Eur. Taip pat atsakovė nurodė, kad daugumą atliekamų darbų finansavo ji.
59. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, bei į tai, kad šalys vedė bendrą ūkį, bei į tai, kad prie gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimo bei būklės pagerinimo prisidėjo abi šalys (savo darbu ir asmeninėmis lėšomis), teismas daro išvadą, kad vien tik 2024-07-12 Statinio apžiūros aktas Nr. 24/5 (f. 4, b. l. 101-109), Lokalinė sąmata (f. 4, b. l. 96-100) ir ieškovo paraiškinimai byloje, esant atsakovės prieštaravimams dėl investuotų asmeninių lėšų dydžio ir atliktų darbų, neįrodo, kad ieškovas faktiškai atliko visus Lokalinėje sąmatoje nurodytus darbus, ir kad visiems šiems darbams ieškovas investavo asmenines savo lėšas.
60. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju ginčo būstui įrengti buvo panaudotos asmeninės šalių lėšos. Tačiau tam, kad būtų apskaičiuota priteistina kompensacija CK 3.98 straipsnio 2 dalies pagrindu, turi būti nustatytas asmeninių investicijų konkretus ir neginčijamas dydis, kurį įrodyti turi tai teigianti bylos šalis. Teismas sprendžia, kad šalių pateikti įrodymai nėra pakankami, kad būtų galima pagrįstai įsitikinti dėl jų nurodomų aplinkybių, dėl to negalima daryti vienareikšmiškos išvados dėl kompensacijos dydžio. Nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta, kad abi šalys prisidėjo prie ginčo namo pagerinimo savo darbu, kuris taip pat gali būti vertinamas kaip asmeninė investicija į bendrosios jungtinės nuosavybės objektą, dėl kurios šalis gali prašyti kompensacijos CK 3.98 straipsnio 2 dalies pagrindu. Nagrinėjamu atveju tiek ieškovas, tiek atsakovė prisidėjo prie bendro turto kūrimo savo asmeninėmis lėšomis ir darbu, kurių konkretus dydis yra nenustatytas, todėl iš bylos aplinkybių nėra pagrindo spręsti apie kurios nors vienos šalies žymiai didesnes asmenines investicijas į šio ginčo namo sukūrimą. Todėl vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, ieškovo reikalavimas dėl 61 653,65 Eur kompensacijos (ieškovo prašoma priteisti suma už namo pagerinimą) priteisimo netenkinamas.
61. Atsižvelgiant į tai, kad šalys faktiškai vedė bendrą ūkį (minėta), taip pat netenkinamas ieškinio reikalavimas dėl 382,40 Eur (UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ vietinė rinkliava), 560,40 Eur būsto draudimo įmokų priteisimo. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes taip pat netenkinamas priešieškinio reikalavimas dėl 15 225,80 Eur priteisimo (už gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini), tiektą elektros energiją, vandenį, dujas).
62. Ieškiniu ieškovas taip pat prašė priteisti jo naudai iš atsakovės 12 642,22 Eur skolą (1/2 dalį AB Šiaulių bankas sumokėtų sumų pagal Būsto kreditavimo sutartį (laikotarpiu nuo 2010-01-12 iki 2024-01-10). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, bei į tai, kad šalys vedė bendrą ūkį, į šalių nurodytas aplinkybes, kad nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio už namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), išlaikymą mokėjo tik viena atsakovė, o atsakovas mokėjo AB Šiaulių bankas kreditą, ginčo namo padalijimo klausimas išspręstas šiuo sprendimu, bei vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, šis ieškovo reikalavimas netenkinamas.
63. Atsižvelgiant į šio sprendimo 45-62 punktus, ieškinio reikalavimas dėl sumų įskaitymo netenkinamas.
64. Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
65. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
66. Ieškovas rašytiniais įrodymais pagrindė 8 399,50 Eur bylinėjimosi išlaidas (šias bylinėjimosi išlaidas sudaro: 2 282 Eur žyminis mokestis, 5 117,50 Eur išlaidos advokato ir advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, 1 000 Eur kitos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu) (f. 1, b. l. 38-39, f. 2, b. l. 52, 53, 54, 55, f. 4, b. l. 72, 73, 193, 194, 195, 196, f. 5, b. l. 47, 48, 126, 127).
67. Atsakovė rašytiniais įrodymais pagrindė 2 450 Eur bylinėjimosi išlaidas (šias bylinėjimosi išlaidas sudaro: 200 Eur žyminis mokestis, 1 700 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, 550 Eur kitos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu) (f. 3, b. l. 14, 21, f. 5, b. l. 30, 31, 32). Teismo 2024-06-17 nutartimi nutarta atidėti atsakovei 1001 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo (nutarties) šioje byloje priėmimo (f. 4, b. l. 1-2).
68. Pažymėtina, kad šalių patirtas bylinėjimosi išlaidos dėl advokato teisinės pagalbos suteikimo dydis už atliktus procesinius veiksmus atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokatų darbo ir laiko sąnaudas.
69. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad patenkintos (atmestos) ieškinio reikalavimų dalies ir visų ieškinyje pareikštų materialinių teisinių reikalavimų kiekybinė išraiška nustatoma turtinių reikalavimų atveju – pagal ieškinio sumos nustatymo taisykles (CPK 85 straipsnio 1 dalis), neturtinių – pagal pareikštų savarankiškų reikalavimų vienetų skaičių. Jeigu reikalavimai yra skirtingų rūšių ir neįmanoma nustatyti tikslios matematinės patenkintų (atmestų) reikalavimų dalies santykio su visais pareikštais reikalavimais proporcijos, teismas bylinėjimosi išlaidų priteisimo proporcijas nustato vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340-415/2016).
70. Spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismas atsižvelgia į tai, kad šioje byloje abi šalys ieškinio ir priešieškinio forma viena kitai pareiškė reikalavimus dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo. Byloje buvo pareikšti reikalavimai dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo bei su jais susiję išvestiniai turtiniai reikalavimai. Abiejų ginčo šalių reikalavimai yra patenkinami iš dalies. Atsižvelgiant į šioje byloje pareikštų reikalavimų kiekį ir jų pobūdį, tikslios patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijos nustatyti nėra galimybės. Dėl to šalių patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcija ir atitinkamai bylinėjimosi išlaidų paskirstymas nustatomas remiantis bylos išnagrinėjimo rezultatu, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
71. Ieškiniu ieškovas pareiškė reikalavimus dėl santuokos nutraukimo ir kitų su tuo susijusių reikalavimų, turto padalinimo bei su jais susijusių išvestinių turtinių reikalavimų. Atsakovė priešieškiniu pareiškė reikalavimus dėl santuokos nutraukimo, turto padalinimo bei su jais susijusių išvestinių turtinių reikalavimų. Šiuo teismo sprendimu iš esmės patenkinami ieškovo reikalavimai dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, o reikalavimas dalyje dėl piniginių lėšų priteisimo (ir jų įskaitymo) atmetamas. Atsižvelgiama ir į tai, kad santuokos metu įgytas turtas iš esmės yra padalinamas ieškovo ir atsakovės siūlomu būdu. Teismas įvertina ir tai, kad dalis šalių pareikštų reikalavimų sutampa ir dėl jų išsprendimo byloje ginčo nekilo (turto padalinimo būdo, prievolių kreditoriams vykdymo, kt.). Atsižvelgiant į byloje pareikštų reikalavimų kiekį, jų pobūdį bei bylos išnagrinėjimo rezultatą, įvertindamas, kad ieškinys ir priešieškinys tenkinami iš dalies, tačiau dalis šalių pareikštų reikalavimų iš esmės sutampa, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismas daro išvadą, jog šioje byloje iš viso ieškovo reikalavimų patenkinta 34,53 procentai, atmesta – 65,47 procentai, o priešieškinio reikalavimų patenkinta 73,62 procentai, atmesta 26,38 procentai, todėl skirstydamas bylinėjimosi išlaidas tarp šalių teismas taiko šias proporcijas.
72. Proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, ieškovui iš atsakovės priteisiama 2 900,35 Eur bylinėjimosi išlaidų (8 399,50 Eur x 34,53 proc.), o proporcingai patenkintai priešieškinio reikalavimų daliai, atsakovei iš ieškovo priteisiama 1 803,69 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 450 Eur x 73,62 proc.).
73. Teismo nutartimi buvo atidėtas atsakovei 1001 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas iki sprendimo (nutarties) šioje byloje priėmimo. Atsižvelgiant į šioje byloje taikytą patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, valstybei iš atsakovės priteisiama 737 Eur (1001 Eur x 73,62 proc.) žyminio mokesčio.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies. Priešieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti ieškovo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą 2002 m. gegužės 3 d. Telšių rajono savivaldybės administracijos Teisės ir administravimo skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovui A. A. palikti pavardę – „A.“, atsakovei V. A. palikti pavardę – „A.“.
Padalinti santuokoje įgytą turtą ir priteisti ieškovui A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini, pastatą - garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius (šulinys, tvora, kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš ieškovo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 39 675,70 Eur (trisdešimt devynis tūkstančius šešis šimtus septyniasdešimt penkis Eur 70 ct) piniginę kompensaciją atsakovei V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Pripažinti, kad po santuokos tarp ieškovo A. A. ir atsakovės V. A. nutraukimo, kreditorinis įsipareigojimas AB Šiaulių bankas pagal 2006 m. lapkričio 13 d. Būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), yra solidari ieškovo A. A. ir atsakovės V. A. prievolė, santykiuose tarp šalių (ieškovo A. A. ir atsakovės V. A.) nustatant, kad prievolė po šalių santuokos nutraukimo visiškai atsiskaityti pagal nurodytą kredito sutartį tenka ieškovui A. A..
Pripažinti, kad po santuokos tarp ieškovo A. A. ir atsakovės V. A. nutraukimo, kreditorinis įsipareigojimas Klaipėdos teritorinei muitinei pagal Klaipėdos teritorinės muitinės 2014 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo turto“, yra asmeninė atsakovės V. A. prievolė.
Pripažinti, kad po santuokos tarp ieškovo A. A. ir atsakovės V. A. nutraukimo, automobilis VW Touareg, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), lieka asmenine A. A. nuosavybe.
Priteisti iš atsakovės V. A. 2 900,35 Eur (du tūkstančius devynis šimtus Eur 35 ct) bylinėjimosi išlaidų, ieškovui A. A..
Priteisti iš ieškovo A. A. 1 803,69 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus tris Eur 69 ct) bylinėjimosi išlaidų, atsakovei V. A..
Priteisti iš atsakovės V. A. 737 Eur (septynis šimtus trisdešimt septynis Eur 00 ct) žyminio mokesčio valstybei (mokestis mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660).
Kitoje dalyje ieškinio ir priešieškinio netenkinti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Telšių rūmus.