- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-26
- Bylos Nr.
- e2A-239-425/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-00304-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Laimantas Misiūnas, Ignas Totilas
- Ieškovas
- A. A.
- Atsakovas
- V. A.
- Trečiasis asmuo
- AB Šiaulių bankas, Klaipėdos teritorinei muitinei
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Igno Totilo, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. A. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1335-1219/2024 pagal ieškovo A. A. patikslintą ieškinį atsakovei V. A., tretiesiems asmenims akcinei bendrovei (toliau – AB) Šiaulių bankas, Klaipėdos teritorinei muitinei, antstoliui V. D. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto padalinimo ir kt., ir atsakovės V. A. priešieškinį ieškovui A. A., tretiesiems asmenims AB Šiaulių bankas, Klaipėdos teritorinei muitinei, antstoliui V. D. dėl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinio kaltei, ir kitų susijusių reikalavimų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pirmosios instancijos teismui pareikštu patikslintu ieškiniu ieškovas A. A. prašė: santuoką tarp A. A. ir V. A., įregistruotą (duomenys neskelbtini) rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nutraukti dėl atsakovės V. A. kaltės; ieškovui A. A. asmeninės nuosavybės teise priteisti: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius (šulinys, tvora, kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); ieškovui A. A. iš atsakovės V. A. priteisti 12 642,22 Eur skolą, 382,40 Eur būtinų išlaidų bendro turto išlaikymui, 560,40 Eur būsto draudimo įmokų, 61 653,65 Eur kompensaciją, viso 75 238,67 Eur; priteisti iš ieškovo A. A. atsakovei V. A. 39 675,70 Eur piniginę kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę dalį bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto. Mažinti šią kompensaciją priteistinomis iš atsakovės V. A. ieškovui A. A. sumomis (12 642,22 Eur skolos, 382,40 Eur būtinų išlaidų bendro turto išlaikymui, 560,40 Eur būsto draudimo įmokų, dalimi 61 653,65 Eur kompensacijos, t. y. 26 090,68 Eur, viso 39 675,70 Eur) ir nustatyti, kad ieškovo A. A. atsakovei V. A. prievolė sumokėti kompensaciją yra įvykdyta; nustatyti, kad po santuokos nutraukimo ieškovas A. A. ir atsakovė V. A. lieka solidariais kreditoriaus AB Šiaulių bankas skolininkais dėl prievolių, kylančių iš 2006-11-13 Būsto kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), vykdymo; nustatyti ieškovo A. A. ir atsakovės V. A. tarpusavio prievolių, kylančių iš solidarios prievolės kreditoriui AB Šiaulių bankas pagal 2006-11-13 Būsto kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo tvarką, nustatant, kad po santuokos nutraukimo prievoles kreditoriui AB Šiaulių bankas kylančias iš 2006-11-13 Būsto kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) savo sąskaita vykdo ieškovas A. A., o jo nuo 2024-01-11 prievolių kreditoriui AB Šiaulių bankas įvykdymas atsakovės V. A. nėra kompensuojamas; tuo atveju, jeigu ieškovui A. A. nevykdant arba netinkamai vykdant prievoles kreditoriui AB Šiaulių bankas pastarojo reikalavimų bet kokios prievolės dalies įvykdymo būtų pareikalauta atsakovės V. A., atsakovė įgyja teisę reikalauti iš ieškovo jos įvykdytų prievolių pagal 2006-11-13 Būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dalies kompensavimo; nustatyti, kad atsakovei V. A. asmeninės nuosavybės teise lieka: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), automobilis „O. V.“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) automobilis Nissan 100 NX, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) automobilis „Audi 100“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) nustatyti, kad atsakovės V. A. prievolė Klaipėdos teritorinei muitinei pagal Sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) yra asmeninė atsakovės V. A. prievolė; nustatyti, kad ieškovui A. A. asmeninės nuosavybės teise lieka: automobilis „VW Touareg“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) automobilis „R. E.“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo ieškovui palikti pavardę – A., o atsakovei palikti pavardę – A..
2. Atsakovė V. A. pareikštu priešieškiniu prašė: santuoką tarp V. A. (ikisantuokinė pavardė – D.), ir A. A., įregistruotą (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nutraukti dėl ieškovo A. A. kaltės; nutraukus santuoką, palikti pavardes: A., A.; santuokos metu įgytą turtą padalinti taip: pripažinti nuosavybes teisę ir ieškovui A. A. priteisti 0,0613 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus inžinerinius statinius-kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini) (85 000 Eur vertės); iš ieškovo A. A. priteisti atsakovei V. A. 42 500 Eur piniginę kompensaciją už ieškovui atitenkantį visą santuokos metu įgytą turtą; kreditorinį įsipareigojimą bei prievoles pagal 2006-11-13 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) kreditoriui AB Šiaulių bankas pripažinti ieškovo A. A. ir atsakovės V. A. solidariąja atsakomybe; kreditorinį įsipareigojimą bei prievoles pagal 2014-06-19 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) kreditoriui Klaipėdos teritorinei muitinei pripažinti atsakovės V. A. asmenine atsakomybe; priteisti iš ieškovo A. A. atsakovei V. A. 15 225,80 Eur būtinų išlaidų bendro turto naudojimui (už gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini), tiektą elektros energiją, vandenį, dujas), apmokėtų asmeninėmis atsakovės V. A. lėšomis; priteisti iš ieškovo, atsakovės naudai visas šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas (įskaitant ir turto vertinimo ataskaitos sudarymą bei vertinimo išlaidas).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Skundžiamu Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. gruodžio 30 d. sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies; nutraukė ieškovo A. A. ir atsakovės V. A. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Teisės ir administravimo skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovui A. A. paliko pavardę „A.“, atsakovei V. A. paliko pavardę „A.“; padalino santuokoje įgytą turtą ir priteisė ieškovui A. A. asmeninėn nuosavybėn žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius (šulinys, tvora, kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); priteisė iš ieškovo A. A. 39 675,70 Eur (trisdešimt devynis tūkstančius šešis šimtus septyniasdešimt penkis Eur 70 ct) piniginę kompensaciją atsakovei V. A.; pripažino, kad po santuokos tarp ieškovo A. A. ir atsakovės V. A. nutraukimo, kreditorinis įsipareigojimas AB Šiaulių bankas pagal 2006 m. lapkričio 13 d. Būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), yra solidari ieškovo A. A. ir atsakovės V. A. prievolė, santykiuose tarp šalių (ieškovo A. A. ir atsakovės V. A.) nustatant, kad prievolė po šalių santuokos nutraukimo visiškai atsiskaityti pagal nurodytą kredito sutartį tenka ieškovui A. A.; pripažino, kad po santuokos tarp ieškovo A. A. ir atsakovės V. A. nutraukimo, kreditorinis įsipareigojimas Klaipėdos teritorinei muitinei pagal Klaipėdos teritorinės muitinės 2014 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo turto“, yra asmeninė atsakovės V. A. prievolė; pripažino, kad po santuokos tarp ieškovo A. A. ir atsakovės V. A. nutraukimo, automobilis „VW Touareg“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), lieka asmenine A. A. nuosavybe; priteisė iš atsakovės V. A. 2 900,35 Eur (du tūkstančius devynis šimtus Eur 35 ct) bylinėjimosi išlaidų, ieškovui A. A.; priteisė iš ieškovo A. A. 1 803,69 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus tris Eur 69 ct) bylinėjimosi išlaidų, atsakovei V. A.; priteisė iš atsakovės V. A. 737 Eur (septynis šimtus trisdešimt septynis Eur 00 ct) žyminio mokesčio valstybei (mokestis mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660). Kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmetė.
4. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl santuokos nutraukimo, nurodė, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, jog abiem sutuoktiniams pristigo supratimo ir tolerancijos, jie kilusių problemų neketino spręsti abipusių nuolaidų būdu, t. y. šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, nesiekė tarpusavio supratimo, nedemonstravo moralinės pagarbos viena kitai, nedėjo pakankamai pastangų kurti bendrą santuokinį gyvenimą, todėl nėra pagrindo konstatuoti vieno ieškovo ar atsakovės kaltės dėl santuokos nutrūkimo, be to, atsakovė nepateikė pakankamų įrodymų dėl ieškovo neištikimybės. Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, kad šiuo atveju abu sutuoktiniai nesugebėjo siekti šeimos darnos abipusiu sutarimu ir pagarba, todėl pripažįstama, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
5. Spręsdamas klausimą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo pirmosios instancijos teismas nurodė, jog įvertinus bylos faktines aplinkybes, formuojamą kasacinio teismo praktiką, yra pagrindas daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju susiklostė aplinkybės, sudarančios pagrindą turtą tarp šalių padalyti ne natūra per pusę, o žemės sklypą, gyvenamąjį namą, garažą, sandėlį, kiemo statinius (šulinys, tvora, kiemo aikštelė), esančius (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovui ir atitinkamai atsakovei priteisti piniginę kompensaciją, atsižvelgiant į ieškovui atitenkančią didesnę turto dalį. Atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus, kad nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vertė yra 85 000 Eur, o šalims neginčijant, kad skolos likutis AB Šiaulių bankas pagal 2006-11-13 sudarytą Būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra 5648,60 Eur, teismas sprendė, kad likusi suma yra 79 351,40 Eur. Šiuo atveju ½ atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto priteisiama ieškovui, o atsakovei iš ieškovo priteisiama 39 675,70 Eur kompensacija už ieškovui atitenkančią atsakovės turto dalį. Kartu teismas nurodė, jog šalys savo procesiniuose dokumentuose nurodė, jog turi kreditorius AB Šiaulių bankas, Klaipėdos teritorinę muitinę. Nustatyta, kad ginčo dėl prievolių pobūdžio tarp šalių nėra, kreditoriai prieštaravimų taip pat nepareiškė, todėl po santuokos tarp ieškovo ir atsakovės nutraukimo prievolės pobūdis kreditorei AB Šiaulių bankas lieka solidarus, o prievolė kreditorei Klaipėdos teritorinei muitinei lieka asmenine atsakovės V. A. prievole. Kartu teismas nustatė, jog nors šalių kreditorinis įsipareigojimas AB Šiaulių bankas pagal 2006-11-13 Būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), yra solidari ieškovo ir atsakovės prievolė, santykiuose tarp šalių yra pagrindas nustatyti, kad prievolė po šalių santuokos nutraukimo visiškai atsiskaityti pagal nurodytą kredito sutartį tenka ieškovui A. A..
6. Spręsdamas klausimą dėl mokėtinų kompensacijų ir jų įskaitymo pirmosios instancijos teismas nurodė, jog iki šalių santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) gimė dukra G. A., o atsakovė nurodė, kad ji su ieškovu kartu pradėjo gyventi iki santuokos, ji pardavė turėtą butą adresu (duomenys neskelbtini), ir iš gautų piniginių lėšų sumokėjo ieškovo skolas (ir gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), išsaugojo), susiremontavo namo pirmą aukštą, namo antrame aukšte sudėjo grindis, ištapetavo, iš buto parsivežė virtuvinį baldų komplektą. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (5 t., 37, 38, 40-41 b. l.) ir liudytojų D. R., R. P. parodymai, todėl teismas darė išvadą, kad labiau tikėtina, jog nurodytas namo pagerinimas buvo atliktas iš atsakovės asmeninių lėšų. Teismas taip pat darė išvadą, kad tiksli šių pagerinimų suma nenustatyta.
7. Santuokos metu iš AB Šiaulių bankas buvo gautas 100 000 Lt (28 962 Eur) kreditas namo, esančio (duomenys neskelbtini), remontui (1t., 14-25 b. l.). Teismo posėdyje ieškovas nurodė, kad iš gauto kredito 50 000 Lt (14 481 Eur) sumokėjo ieškovo pirmai sutuoktinei R. J.. Šias aplinkybes patvirtino atsakovė. Atsakovė taip pat nurodė, kad ši suma sumokėta už namą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas darė išvadą, kad ginčo dėl šios aplinkybės nėra.
8. Šalys 2006-10-18 sudarė Vedybų sutartį (1 t., 44-45 b. l.), 2010-01-12 sudarė susitarimą dėl sutarties papildymo (1 t., 36, 37 b. l.). 2010-01-12 susitarime dėl sutarties papildymo nustatyta, kad „kitas kilnojamas ir nekilnojamas turtas, tame tarpe pinigai ir vertybiniai popieriai, įgyti kiekvieno iš sutuoktinių vardu, jiems jau gyvenant santuokoje, turi būti vertinamas kaip kiekvieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė. [...]“. Šalys teismo posėdžio metu nurodė, kad šalys vedė bendrą ūkį iki 2020 m. rugsėjo mėnesio. Iš teismo posėdžio metu šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo mėnesį atsakovė išsikėlė iš šalių bendro gyvenamojo būsto Švedijoje ir persikėlė į šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį namą (duomenys neskelbtini). Atsakovė mokėjo šio namo išlaikymo išlaidas, o atsakovas toliau mokėjo kreditą AB Šiaulių bankas. Šios aplinkybės teismui suteikia pagrindą daryti išvadą, kad šalių bendro ūkio vedimas visiškai nesibaigė atsakovei 2020 m. rugsėjo mėnesį išsikrausčius iš šalių bendro gyvenamojo būsto Švedijoje, šiuo atveju sumažėjo bendro ūkio vedimo apimtys. Iš teismui teiktų šalių paaiškinimų byloje nustatyta, kad šalys, gyvendamos kartu Švedijoje, pinigines lėšas vienas kitam pervesdavo, kad sumokėtų būsto nuomos mokestį po lygiai.
9. Ieškovas aplinkybę, kad investavo savo asmenines lėšas į ginčo namą grindžia į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais - 2024-07-12 Statinio apžiūros aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., 101-109 b. l.), Lokaline sąmata (4 t., 96-100 b. l.). Teismo posėdyje ieškovas nurodė, kad pagal sąmatą visi darbai yra padaryti. Atsakovė nesutinka su visų darbų atlikimu, nurodė, kad namo remontui buvo panaudotos lėšos, gautos jai pardavus jai asmeninės nuosavybės teise turėtą butą, pusė gauto kredito, ir jos lėšos. Namo remontui ieškovas neišleido daugiau kaip 2000 Eur. Taip pat atsakovė nurodė, kad daugumą atliekamų darbų finansavo ji.
10. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes bei į tai, kad šalys vedė bendrą ūkį; prie gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimo bei būklės pagerinimo prisidėjo abi šalys (savo darbu ir asmeninėmis lėšomis), teismas darė išvadą, kad vien tik 2024-07-12 Statinio apžiūros aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., 101-109 b. l.), Lokalinė sąmata (4 t., 96-100 b. l.) ir ieškovo paraiškinimai byloje, esant atsakovės prieštaravimams dėl investuotų asmeninių lėšų dydžio ir atliktų darbų, neįrodo, kad ieškovas faktiškai atliko visus Lokalinėje sąmatoje nurodytus darbus, ir kad visiems šiems darbams ieškovas investavo asmenines savo lėšas.
11. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ginčo būstui įrengti buvo panaudotos asmeninės šalių lėšos. Tačiau tam, kad būtų apskaičiuota priteistina kompensacija Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.98 straipsnio 2 dalies pagrindu, turi būti nustatytas asmeninių investicijų konkretus ir neginčijamas dydis, kurį įrodyti turi tai teigianti bylos šalis. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šalių pateikti įrodymai nėra pakankami, kad būtų galima pagrįstai įsitikinti dėl jų nurodomų aplinkybių, dėl to negalima daryti vienareikšmiškos išvados dėl kompensacijos dydžio. Nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta, kad abi šalys prisidėjo prie ginčo namo pagerinimo savo darbu, kuris taip pat gali būti vertinamas kaip asmeninė investicija į bendrosios jungtinės nuosavybės objektą, dėl kurios šalis gali prašyti kompensacijos CK 3.98 straipsnio 2 dalies pagrindu. Nagrinėjamu atveju tiek ieškovas, tiek atsakovė prisidėjo prie bendro turto kūrimo savo asmeninėmis lėšomis ir darbu, kurių konkretus dydis yra nenustatytas, todėl iš bylos aplinkybių nėra pagrindo spręsti apie kurios nors vienos šalies žymiai didesnes asmenines investicijas į šio ginčo turto - namo sukūrimą. Todėl vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, ieškovo reikalavimas dėl 61 653,65 Eur kompensacijos (ieškovo prašoma priteisti suma už namo pagerinimą) priteisimo nebuvo tenkintas.
12. Atsižvelgiant į tai, kad šalys faktiškai vedė bendrą ūkį, taip pat netenkinamas ieškinio reikalavimas dėl 382,40 Eur (UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ vietinė rinkliava), 560,40 Eur būsto draudimo įmokų priteisimo. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes taip pat netenkinamas priešieškinio reikalavimas dėl 15 225,80 Eur priteisimo (už gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini), tiektą elektros energiją, vandenį, dujas).
Šalies argumentai
13. Ieškiniu ieškovas taip pat prašė priteisti jo naudai iš atsakovės 12 642,22 Eur skolą (1/2 dalį AB Šiaulių bankas sumokėtų sumų pagal Būsto kreditavimo sutartį (laikotarpiu nuo 2010-01-12 iki 2024-01-10). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, bei į tai, kad šalys vedė bendrą ūkį, į šalių nurodytas aplinkybes, kad nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio už namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), išlaikymą mokėjo tik viena atsakovė, o atsakovas mokėjo AB Šiaulių bankas kreditą, ginčo namo padalijimo klausimas išspręstas šiuo sprendimu, bei vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, šis ieškovo reikalavimas nebuvo tenkintas.
14. Skundžiamu sprendimu, atsižvelgdamas į byloje pareikštų reikalavimų kiekį, jų pobūdį bei bylos išnagrinėjimo rezultatą, įvertindamas, kad ieškinys ir priešieškinys tenkinami iš dalies, tačiau dalis šalių pareikštų reikalavimų iš esmės sutampa, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismas darė išvadą, jog šioje byloje iš viso ieškovo reikalavimų patenkinta 34,53 procentai, atmesta – 65,47 procentai, o priešieškinio reikalavimų patenkinta 73,62 procentai, atmesta 26,38 procentai, todėl atitinkamai paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
15. Apeliaciniu skundu ieškovas A. A. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl kompensacijos priteisimo bei įskaitymo ir: ieškovui A. A. iš atsakovės V. A. priteisti 12 642,22 Eur skolą, 382,40 Eur būtinų išlaidų bendro turto išlaikymui, 560,40 Eur būsto draudimo įmokų, 26 090,68 Eur kompensacijos už bendro turto pagerinimą dalį, viso 39 675,70 Eur; sumažinti atsakovei V. A. iš ieškovo A. A. priteistą 39 675,70 Eur piniginę kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę dalį bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto, priteistinomis iš atsakovės ieškovui sumomis (12 642,22 Eur skolos, 382,40 Eur būtinų išlaidų bendro turto išlaikymui, 560,40 Eur būsto draudimo įmokų, 26 090,68 Eur kompensacijos už bendro turto pagerinimą dalimi, viso 39 675,70 Eur) ir nustatyti, kad ieškovo atsakovei prievolė sumokėti kompensaciją yra įvykdyta. Taip pat apeliantas prašo atitinkamai priteisti bei perskirstyti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
15.1. Nurodo, kad byloje neginčytinai nustatyta, jog ieškovas savo asmeninėmis lėšomis kreditoriui AB Šiaulių bankas sumokėjo 25 284,44 Eur sumą jo ir atsakovės bendroms prievolėms įvykdyti, tačiau teismas nepagrįstai nesivadovavo CK 6.9 straipsnio 1 dalies, 6.114 straipsnio 3 punkto nuostatomis, ir nepagrįstai nekonstatavo, kad solidariąją pareigą kreditoriui AB Šiaulių bankui įvykdęs skolininkas – ieškovas, regreso tvarka teisėtai reikalauja iš bendraskolės – atsakovės, atlyginti lygią dalį to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, t.y. ½ dalį jo bankui sumokėtų piniginių lėšų - 12 642,22 Eur (25 284,44 Eur/2). Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atitinkamo ieškovo reikalavimo netenkino.
15.2. Be to, priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias vedybų sutarties nuostatų taikymą. Šiuo atveju šalys, gyvendamos santuokoje, 2006-10-18 sudarė Vedybų sutartį, kurią papildė 2010-01-12, susitardami, jog pinigai, įgyti kiekvieno iš sutuoktinių vardu, jiems jau gyvenant santuokoje, yra kiekvieno iš jų asmeninė nuosavybė. Taigi, esant galiojančiai tokio turinio Vedybų sutarčiai, pirmosios instancijos teismas neleistinai, šalims neprašant, neginčijant Vedybų sutarties nuostatų, įsikišo į šalių tarpusavio sutartimi teisiškai sureguliuotus turtinius klausimus, nesant tokio reikalavimo faktiškai pakeitė šalių tarpusavyje nustatytą turto teisinį režimą, kadangi sprendimu faktiškai nustatė, kad šalių santuokos metu įgytos lėšos buvo jų bendroji jungtinė nuosavybė, iš kurios buvo dengiamos bendro turto išlaikymo bei kredito mokėjimo išlaidos. Kita vertus, iš skundžiamo sprendimo turinio galima manyti, kad teismas darė kažkokią šalių tarpusavio reikalavimų užskaitą, tačiau, priimant skundžiamą sprendimą tokie įrodymai tiriami nebuvo, teismas taip pat apskritai nepasisakė dėl atsakovės reikalavimų dėl turto (duomenys neskelbtini), išlaikymo išlaidų pagrįstumo ir dydžio, o be to, ieškovas pakankamais įrodymais pagrindė, kad ginčo namo išlaikymui atsakovei pinigines sumas perduodavo jis; todėl ieškovo prašomos priteisti 12 642,22 Eur sumos net ir „įskaitymas“ yra nepagrįstas.
15.3. Apeliantas pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismo nebuvo nustatyta, kokias konkrečiai sumas atsakovė namo išlaikymui sumokėjo po 2020 m. rugsėjo, kurios jų pripažįstamos turto išlaikymo išlaidomis, o kurios yra skirtos už atsakovei suteiktas komunalines paslaugas, kiek po 2020 m. rugsėjo atsakovas sumokėjo bankui įmokų, ar ieškovo ir atsakovės sumokėtos minėtos sumos apskritai koreliuoja, kokie jų dydžiai. Atsakovė priešieškinyje buvo nurodžiusi, kad laikotarpiu nuo 2010-01-12 iki 2020-09-01 iš savo gaunamų pajamų apmokėjo sąskaitas už vandenį ir elektros energiją – 4 306,74 Eur, laikotarpiu nuo 2010-09-01 iki priešieškinio surašymo už gyvenamojo namo apšildymui tiekiamas dujas – 11 444,86 Eur, ir ½ dalį šių sumų - 7 875,80 Eur, prašė priteisti iš ieškovo. Atsižvelgiant į ieškovo reikalavimą dėl 12 642,22 Eur iš atsakovės priteisimo ir atsakovės reikalavimą dėl 7 875,80 Eur tariamų išlaidų daiktui išlaikyti iš ieškovo priteisimo, net ir konstatavus, kad abi sumos yra pagrįstos, atlikus matematinį veiksmą matyti, kad ieškovo reikalavimas yra 4 766,42 Eur (12 642,22 Eur - 7 875,80 Eur) didesnis už atsakovės. Negana to, ieškovas proceso metu nesutiko su atsakovės reikalavimu dėl 7 875,80 Eur tariamų išlaidų daiktui išlaikyti iš ieškovo priteisimo. Atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad 2010-01-12 ieškovas Lietuvoje būdavo itin retai, epizodiškai tik atostogų darbo užsienyje metu. Tuo laiku gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), gyveno ir komunalinėmis paslaugomis (vandeniu, elektros energija) naudojosi išimtinai atsakovė, kuriai pačiai ir tenka šių komunalinių paslaugų išlaidos, kurios nėra susiję su bendro turto išsaugojimo ir išlaikymo išlaidomis, todėl reikalavimas dėl 2 153,37 Eur (4 306,74 Eur/2) už komunalines paslaugas priteisimo iš ieškovo visiškai nepagrįstas. Ieškovas taip pat buvo nurodęs, kad nepagrįstas ir atsakovės reikalavimas dėl nuo 2010-09-01 už gyvenamojo namo apšildymui tiekiamas dujas yra sumokėtos 11 444,86 Eur ½ dalies priteisimo iš ieškovo, kadangi dujos naudojamos ne tik namo šildymui, o ir maisto gaminimui, ir pastarąja galimybe naudojosi išimtinai atsakovė, todėl šios išlaidos nesusiję su bendro turto išlaikymo išlaidos ir ieškovas atsakovei jų neprivalo kompensuoti. Atsakovė nenurodė ir neįrodė, koks kiekis dujų buvo sunaudotas namo šildymui, o koks – maisto gaminimui, ir šių išlaidų neišskyrė. Ieškovas taip pat nurodė, jog atsakovės regresiniam reikalavimui, kylančiam iš bendraskolių tarpusavio atgręžtinio reikalavimo, vienam vykdžius namo išlaikymo prievolę, atlyginti išlaidas už dujas už laikotarpį nuo 2010-01-12 iki 2014-06-06 (priešieškinis teismui pateiktas 2024-06-06) yra suėjęs bendras dešimties metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 1 d.), todėl prašė taikyti ieškinio senaties terminą ir atitinkamą atsakovės reikalavimą dėl išlaidų už dujas namo šildymui už laikotarpį nuo 2010-01-12 iki 2014-06-30 atmesti.
15.4. Kartu apeliaciniame skunde pabrėžiama, jog pirmosios instancijos teismas nesprendė atsakovės reikalavimo dėl tariamų turto išlaikymo išlaidų pagrįstumo ir dėl to nepasisakė, liko neįrodyta aplinkybė, kad atsakovė minėtas išlaidas tariamai patyrė iš savo „asmeninių lėšų“, nes byloje buvo įrodyta, jog atsakovė tokių lėšų net negalėjo turėti – ji niekur nedirbo, turėjo skolų, kurias išieškojo antstoliai, o ieškovas periodiškai kas mėnesį jai į banko sąskaitą pervesdavo pinigines lėšas, kurios buvo skirtos būtent komunalinėms paslaugoms apmokėti. Teismas nevertino ieškovo pateiktų duomenų apie tai, kad jis laikotarpiu nuo 2018-09-24 iki 2020-10-12 į atsakovės banko sąskaitą, susietą su telefono numeriu (duomenys neskelbtini), sumokėjo viso 6 580,21 Eur (75 587,51 Švedijos kronų), o iki tol, periodiškai grįždamas į Lietuvą atsakovei duodavo grynųjų pinigų mokesčiams sumokėti. Taip pat svarbu pažymėti, kad pagal pateiktus į bylą įrodymus, už elektrą ir dujas, atsakovė sumokėdavo tik grynais pinigais, gautais iš ieškovo, ir tai buvo daroma dėl to, kad atsakovės banko sąskaitos Lietuvoje buvo areštuotos.
Žemesnės instancijos teismas
15.5. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai neišsprendė/atmetė ieškovo reikalavimą dėl laikotarpiu nuo 2010-12-22 iki 2023-10-05 UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ jo asmeninėmis piniginėmis lėšomis sumokėtos 784,79 Eur vietinės rinkliavos už šalių bendrąja jungtine nuosavybe turimą gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), ½ dalies (382,40 Eur) iš atsakovės priteisimo, bei ieškovo laikotarpiu nuo 2010-01-12 iki 2020-01-06 AB „Lietuvos draudimas“ savo asmeninėmis piniginėmis lėšomis sumokėtos 1 120,80 Eur draudimo įmokų pagal Būsto draudimo sutartį (duomenys neskelbtini) už šalių bendrąja jungtine nuosavybe turimą gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini) ½ dalies - 560,40 Eur, priteisimo iš atsakovės.
15.6. Apeliaciniame skunde ieškovas pabrėžia ir tai, kad atsakovė savo asmeninėmis lėšomis nuo 2010 metų (kuomet turto pagerinimo darbai buvo atlikti) neprisidėjo prie šių darbų atlikimo, o turto pagerinimas buvo atliktas išimtinai ieškovo darbu ir asmeninėmis lėšomis, nes: atsakovės gautų lėšų dalis (nes dalis buvo skirta tuometinių kreditorių reikalavimų patenkinimui, atsakovės dukrai R. P.) 1999-05-20 už parduotą butą, 2004-11-08 už parduotą medieną, 2005-01-25 už gautą 10 000 Lt draudimo išmoką, jei ir buvo panaudotos namo (duomenys neskelbtini), daliniam remontui, tačiau tai buvo padaryta iki 2006 metų, kadangi atsakovė V. A. Telšių rajono apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-150-344/2006, kaip trečiasis asmuo jau buvo pareiškusi savarankiškus reikalavimus dėl jos asmeninių lėšų namo (duomenys neskelbtini), remontui: 25 000 Lt iš ieškovo A. A. ir 25 000 Lt iš toje byloje atsakove esančios R. J. (buvusios A. A. sutuoktinės) priteisimo (byloje teismas 2006-07-18 nutartimi patvirtino taikos sutartį). Būtent už tam tikras investicijas, atsakovės atliktas iki 2006 metų, šalių 2006-10-18 sudaryta Vedybų sutartimi ginčo turtas tapo bendrąja jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe. Ginčo dėl to nėra. Taigi, atsakovės 1999-2005 metais gautos lėšos nebuvo panaudotos ginčo turto pagerinimo darbams, atliktiems nuo 2010 metų. Be to, 2006-11-13 iš AB Šiaulių banko šalių gautos 100 000 Lt paskolos namo remontui, dalis – 50 000 Lt buvo panaudota sumokėti atitinkamo dydžio kompensaciją buvusiai ieškovo sutuoktinei R. J. pagal Telšių rajono apylinkės teismo 2006-07-18 nutartimi patvirtintą taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2-150-344/2006 (tą patvirtino pati atsakovė). Likusi paskolos dalis – 50 000 Lt buvo panaudota namo remontui, o būtent: seno dyzelinu kūrenamo pečiaus (šildytuvo) pakeitimui į naują dujinio šildymo sistemą, dujų įvado į namą įrengimui, seno dyzelino rezervuaro iš žemės iškėlimui ir teritorijos sutvarkymui, vandentiekio ir kanalizacijos įvedimui ir įrengimui. Šie darbai nėra dubliuojami su statybos darbais, išvardintais 2024-07-12 statinio apžiūros akte Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, 2006-11-13 iš AB Šiaulių banko šalių gauta paskola taip pat nebuvo panaudota ginčo turto pagerinimams po 2010 metų atlikti. Papildomai apeliantas pabrėžia ir tai, kad 2010 metais (ir iki 2015 m.) atsakovė pajamų negaudavo, asmeninių lėšų, kurios būtų panaudotos ginčo turto pagerinimui, neturėjo ir, atitinkamai, jų nepanaudojo; atsakovė Švedijoje dirbo tik laikotarpiu nuo 2015 iki 2020 metų, o vėliau nebedirbo, be to, jos pajamos Švedijoje buvo tik trečdalis ieškovo gaunamo darbo užmokesčio. Taigi, teismas turėjo objektyvius pagrindus išvadai, kad būtent ieškovo 2010 – 2020 metų laikotarpiu gaunamos pajamos buvo pakankamos ir naudojamos ginčo turto pagerinimui, kadangi atsakovės gaunamų pajamų pakako tik jos pragyvenimo išlaidoms padengti, jų nepakako iki šiol atsakovės asmeninėms skoloms sumokėt. Tai, kad atsakovės gaunamos pajamos nebuvo pakankamos net jos pragyvenimui, patvirtina bylos duomenys apie tai, kad ji turi neįvykdytų prievolių Lietuvos Respublikos muitinei, 2005-01-01 – 2006-03-03 laikotarpiu gavo pajamas tik iš Darbo biržos.
15.7. Papildomai apeliantas pabrėžia, jog jis pats atliko dalį namo pagerinimo darbų, nes tą leido jo turima kvalifikacija ir gebėjimai. Atsakovė, priešingai nei teigė, savo asmeniniu darbu prie namo pagerinimo neprisidėjo, kadangi neturėjo tam reikalingų gebėjimų.
16. Trečiasis asmuo Klaipėdos teritorinė muitinė atsiliepimu į pateiktą apeliacinį skundą nurodo, jog, išskyrus klausimą dėl mokestinės prievolės V. A. atžvilgiu, jokio suinteresuotumo šalių ginčo klausimais neturi, todėl apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą prašo spręsti teismo nuožiūra.
Atsiliepimas
17. Atsiliepimu atsakovė prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
17.1. Nurodo, kad nors buvo sudaryta Vedybų sutartis su papildymais, tačiau šalys gyveno šeimyninį gyvenimą ir neakcentavo, jog piniginės lėšos negali būti naudojamos bendrai šeimos poreikių tenkinimui, juo labiau kad 2006 m. spalio 18 d. sudaryta Vedybų sutartimi, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), nekilnojamasis turtas, kurį sudaro žemės sklypas, gyvenamasis namas ir pagalbiniai statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), tapo bendrąja jungtine šalių nuosavybe.
17.2. Atsakovė pažymi, kad visus reikalingus mokėjimus, tiek mokesčius už atitinkamas paslaugas, tiek kreditorinius įsipareigojimus vykdė bendrai, pagal situaciją principu, kuris turėjo galimybę, tas ir apmokėdavo. Gyvenimo eigoje buvo labai dažnai, kad ieškovas pinigų reikalingoms išlaidoms ar sąskaitų apmokėjimui neturėdavo, todėl ji jo vardu apmokėdavo reikiamas sąskaitas arba į jo banko kortelės sąskaitą pervesdavo reikalingų lėšų. Tai visiškai patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai, o būtent mokėjimų pavedimai šalims gyvenant Švedijoje (laikotarpis 2017 - 2020 metai), taip pat mokesčių gyvenamojo namo išlaikymui, šildymui reikalingi mokėjimai bei patirtos išlaidos.
17.3. Pažymi, jog paskola būsto remontui buvo gauta ieškovo vardu, gyvenamasis namas taip pat buvo registruotas jo vardu, todėl visi mokėjimai, tiek atlikti iš ieškovo gautų lėšų, tiek iš atsakovės lėšų, buvo atliekami ir įskaitomi ieškovo vardu. Mano, kad ieškovas šioje byloje buvo pareiškęs nepagrįstą reikalavimą ir tokiu būdu siekia gauti didesnę bendro turto dalį negu iš tikrųjų jam priklauso pagal įstatymą. Teismui byloje buvo pateiktas sutarties su AB SEB banku išrašas, iš kurio matyti, kad, šalims gyvenant Švedijoje, atsakovės vardu buvo atidaryta sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), o ieškovas A. A. turėjo sąskaitą, susietą su jo tel. Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 26 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d. atsakovė pervedė 167933 Švedijos kronų (apie 14700 Eur) apmokėjimui už būsto nuomą Švedijoje, kitų jo asmeninių poreikių tenkinimui. Be to, laikotarpiu nuo 2010-01-12 iki 2020-09-01 šalys gyveno kartu, vedė bendrą ūkį. Šiuo laikotarpiu iš savo gaunamų pajamų atsakovė mokėjo ir sąskaitas už vandenį, elektros energiją, dujas ir kitas komunalines išlaidas. Be to, nors ieškovas (apeliantas) teigia, kad tik jis iš savo asmeninių lėšų mokėjo visas išlaidas, susijusias su banko paskolos grąžinimu, atliekų tvarkymo mokestį busto draudimo įmokas, tačiau, pažymėtina, kad pas atsakovę buvo išlikę dalis kvitų, iš kurių matyti, kad ji atliko mokėjimus už atliekų tvarkymą, nors jų apmokėjimą ieškovas priskyrė savo patirtoms išlaidoms.
17.4. Pateiktu atsiliepimu atsakovė nesutinka ir su ieškovo reikalavimu dėl piniginių sumų už turto pagerinimą priteisimo bei nurodo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, konkrečiai, kokius trečiuosius asmenis samdė jo minimų darbų atlikimui ir kiek, kokiais pagrindais už tai mokėjo. Dalis pinigų, gautų pagal 2006-11-03 Būsto kreditavimo sutartį, taip pat buvo panaudoti namo remontui. Be to, iš ieškovo pateiktos lokalinės sąmatos matyti, kad ji sudaryta pagal 2022 m. balandžio mėn. kainas, kas prieštarauja netgi paties ieškovo teiginiams apie remonto laikotarpį; taip pat byloje nėra pateikta ir kvalifikacijos atestato ar pažymėjimo, patvirtinančio A. B. kompetenciją sudaryti lokalines sąmatas.
17.5. Papildomai atsakovė pažymi ir tai, kad byloje buvo pateikta 2024-04-26 – 2024-05-16 parengta namų valdos turto vertės nustatymo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 85 000 Eur. Dėl to ginčas byloje nekilo. Taigi ieškovas sutiko su vertinimo ataskaitoje nurodyta namų valdos verte. Tuo tarpu, ieškovo pateiktoje lokalinėje sąmatoje nurodoma, kad turto pagerinimo darbų vertė yra daugiau negu 123 tūkstančiai eurų. Akivaizdu, kad tai visiškai neatitinka jokių protingumo ir teisingumo kriterijų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).
19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi byloje esančius šalių procesinius dokumentus, įvertinusi pirmosios instancijos teismo priimtą skundžiamą sprendimą, o taip pat byloje esančias aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu ieškovas skundžia tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl 12 642,22 Eur skolos už ieškovo mokėtą kreditą bankui, 382,40 Eur būtinų išlaidų bendro turto išlaikymui, 560,40 Eur būsto draudimo įmokų ir 26 090,68 Eur kompensacijos už bendro turto pagerinimą (viso 39 675,70 Eur) nepriteisimo. Atsižvelgdamas į tai, kad šioje civilinėje byloje yra pateiktas tik ieškovo apeliacinis skundas, o taip pat į tai, kad nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas šią civilinę bylą apeliacine tvarka nagrinėja pareikšto apeliacinio skundo ribose.
20. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikia Telšių rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 18 d. nutartį. Įvertinusi pateikiamo prijungti dokumento turinį, t .y. kad šia nutartimi buvo patvirtinta ieškovo A. A., atsakovės R. J. ir trečiojo asmens V. A. sudaryta taikos sutartis, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, jog naujo įrodymo būtinybė iškilo vėliau, kad šio dokumento nebuvo galima pateikti anksčiau, todėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme būtinumas nepagrįstas. Dėl šių priežasčių pateiktą dokumentą, kuris teisingam bylos išsprendimui esminės reikšmės neturi, atsisakoma priimti.
21. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nors ginčo būstui įrengti buvo panaudotos asmeninės šalių lėšos, tačiau tam, kad būtų apskaičiuota priteistina kompensacija CK 3.98 straipsnio 2 dalies pagrindu, turi būti nustatytas asmeninių investicijų konkretus ir neginčijamas dydis, kurį įrodyti turi tai teigianti bylos šalis. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog šalių pateikti įrodymai nėra pakankami, kad būtų galima pagrįstai įsitikinti dėl jų nurodomų aplinkybių, dėl to negalima daryti vienareikšmiškos išvados dėl kompensacijos dydžio. Nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta, kad abi šalys prisidėjo prie ginčo namo pagerinimo savo darbu, kuris taip pat gali būti vertinamas kaip asmeninė investicija į bendrosios jungtinės nuosavybės objektą, dėl kurios šalis gali prašyti kompensacijos CK 3.98 straipsnio 2 dalies pagrindu. Nagrinėjamu atveju tiek ieškovas, tiek atsakovė prisidėjo prie bendro turto kūrimo savo asmeninėmis lėšomis ir darbu, kurių konkretus dydis yra nenustatytas, todėl iš bylos aplinkybių nėra pagrindo spręsti apie kurios nors vienos šalies žymiai didesnes asmenines investicijas į šio ginčo namo sukūrimą ar pagerinimą. Todėl vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, ieškovo reikalavimai dėl kompensacijos priteisimo iš atsakovės už turto pagerinimą bei mokėtas draudimo bei atliekų tvarkymo įmokas nebuvo tenkinti.
22. Kartu pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šalys bendrą ūkį vedė iki 2020 m. rugsėjo 1 d., kuomet atsakovė išsikėlė iš bendro gyvenamojo būsto Švedijoje ir persikėlė į šalims bendrąja jungtine nuosavybe priklausantį namą (duomenys neskelbtini), o taip pat kad bylos duomenys leidžia spręsti, jog ir po 2020 m. rugsėjo 1 d. bendro ūkio tarp šalių egzistavimas iš esmės faktiškai nesibaigė, nes šalys, gyvendamos kartu Švedijoje, pinigines lėšas vienas kitam pervesdavo į sąskaitas, kad sumokėtų būsto nuomos mokestį po lygiai, sprendė, kad ieškovo reikalavimas dėl dalies kredito AB Šiaulių bankas įmokų už laikotarpį nuo 2010-01-12 iki 2024-01-10 priteisimo iš atsakovės yra nepagrįstas.
23. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas byloje kilusį ginčą, pirmiausia pažymi tai, kad šiuo konkrečiu atveju vienas esminių kilusio ginčo aspektų yra tas, ar pirmosios instancijos teismas nepadarė teisės ir fakto taikymo klaidų vertindamas situaciją dėl skolos priteisimo, kai kiekvienos iš šalių gautos pajamos, kurios pagal sudarytą Vedybinę sutartį su papildymais, buvo kiekvienos iš šalių asmeninė nuosavybė, kuri buvo panaudota bendrosios jungtinės nuosavybės išlaikymui.
24. Išties, kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CK 6.9 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas reiškia, jog, vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011). Be to, CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinta, jog asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.
25. Tačiau kartu pažymėtina ir tai, jog pagal bendrąją CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. CK 3.109 straipsnyje įtvirtina, jog iš bendro sutuoktinių turto vykdomos šios prievolės: 1) prievolės, susijusios su turto, įsigyto sutuoktinių bendrojon nuosavybėn, suvaržymais, buvusiais iki šio turto įsigijimo momento arba atsiradusias po jo įsigijimo; 2) prievolės, susijusios su bendro turto tvarkymo išlaidomis; 3) prievolės, susijusios su šeimos namų ūkio išlaikymu; 4) prievolės, susijusios su teismo išlaidų atlyginimu, jeigu byla buvo susijusi su sutuoktinių bendru turtu arba šeimos interesais; 5) prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais; 6) solidariosios sutuoktinių prievolės. Be to, kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą. Pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Kartu pastebėtina ir tai, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tam, kad būtų apskaičiuota priteistina kompensacija CK 3.98 straipsnio 2 dalies pagrindu, turi būti nustatytas asmeninių investicijų dydis, kurį įrodyti turi tai teigianti bylos šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-378/2020, 55 punktas).
26. Nagrinėjamu atveju šalys, reiškusios savarankiškus reikalavimus pirmosios instancijos teisme, iš esmės neprašė nustatyti, jog santuokos nutraukimo teisinės pasekmės būtų taikomos ne nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo teisme dienos, o nuo šalių gyvenimo skyrium dienos. Be to, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, įvertinus šioje byloje esančius įrodymus, yra pagrindas daryti išvadą, kad ir po 2020 m. rugsėjo 1 d. bendro ūkio tarp šalių egzistavimas iš esmės nesibaigė, kadangi atsakovė gyveno šalims bendrąja nuosavybe priklausančiame būste, juo rūpinosi, o ieškovas, nors ir nedažnai, tačiau pripažino grįždavęs į šį namą iš užsienio. Taigi, šiuo konkrečiu atveju kiekviena iš šalių tiek mokėdama kredito įmokas bankui, tiek kitus mokesčius už bendrąja jungtine nuosavybe esantį turtą – šeimos gyvenamąją patalpą- faktiškai jį išlaikė ir juo rūpinosi.
27. Kaip jau minėta pirmiau, CK 3.109 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog prievolės, susijusios su turto, įsigyto sutuoktinių bendrojon nuosavybėn, suvaržymais, buvusiais iki šio turto įsigijimo momento arba atsiradusias po jo įsigijimo; taip pat prievolės, susijusios su bendro turto tvarkymo išlaidomis; ir prievolės, susijusios su šeimos namų ūkio išlaikymu, yra vykdomos iš bendro sutuoktinių turto. Taigi, nors kiekvienos iš šalių gautos lėšos pagal jų sudarytą Vedybų sutartį su papildymais buvo kiekvienos iš šalių asmeninė nuosavybė, tačiau pareiga išlaikyti šeimos turtą – šeimos gyvenamąją patalpą- ir vykdyti šeimos turto prievoles galiojo iki santuokos nutraukimo. Apeliantui tvirtinant, jog jis vienas mokėjo kredito įmokas bankui, draudimo įmokas bei atliko kitus mokėjimus, o atsakovei dar pirmosios instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodžius, jog ji taip pat iš dalies vykdė ieškovo nurodomus įsipareigojimus, apeliantas pirmosios instancijos teismui neteikė jokių konkrečių duomenų, iš kurių būtų galima daryti pagrįstas išvadas tiek dėl ieškovo gautų pajamų apimties, tiek dėl jų panaudojimo nurodomiems mokėjimams. Taigi šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovo reikalavimas priteisti nurodomą kompensaciją nebuvo pagrįstas konkrečiais įrodymais.
28. Kita vertus, nagrinėjamu atveju šalys buvo sudariusios susitarimą dėl kiekvieno iš jų gaunamų pajamų asmeninio pobūdžio, tačiau joks susitarimas dėl bendrų prievolių vykdymo paskirstymo ar reikalavimas vykdyti atitinkamą dalį prievolės pateiktas nebuvo, byloje taip pat nebuvo nustatyta, jog šalys būtų reiškusios vien kitai reikalavimus dėl atitinkamos dalies sumokėtų įmokų ar mokesčių grąžinimo dar gyvendamos santuokoje. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog iki santuokos nutraukimo abi šalys vis dar faktiškai vedė bendrą ūkį bei užtikrino bendrosios jungtinės nuosavybės – šeimos gyvenamosios patalpos- išlaikymą ir priežiūrą, kas apėmė ne tik konkretaus kredito ar draudimo įmokų mokėjimą, tačiau ir buitinių poreikių tenkinimą, šalių dukters išlaikymą.
29. Papildomai pastebėtina ir tai, jog iš byloje esančių įrodymų, ką pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo daryti kategoriškos išvados, jog ieškovo pateiktų AB „Lietuvos draudimas“, UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ pažymų turinys patvirtina faktą, jog visos įmokos buvo sumokėtos išimtinai iš ieškovo gautų piniginių lėšų, juo labiau kad dalį mokėjimo pažymų yra pateikusi ir atsakovė (3 t., 219 b. l.), o byloje esantys bankinių sąskaitų išrašai ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu šalių nurodytos aplinkybės pirmosios instancijos teismui leido daryti išvadą, kad pingines lėšas, skirtas turto priežiūrai bei išlaikymui, šalys pervesdavo vienas kitam (3 t., 166-184 b. l.).
30. Taigi, nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, šalims iki santuokos nutraukimo faktiškai vedus bendrą ūkį bei užtikrinus bendro turto priežiūrą, o taip pat ir vienas kitam pervedant pinigines lėšas, nėra galimybės laikyti konkrečiai įrodytu ieškovo teiginio dėl visų jo nurodytų sumų sumokėjimo vien tik iš savo asmeninių lėšų bei atitinkamai priteisti ieškovo nurodomas sumas, juo labiau kad toks ieškovo reikalavimas, atsižvelgiant į byloje esančių faktinių aplinkybių visumą, neatitiktų ir teisingumo bei sąžiningumo principų, o bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo nustatyta, jog santuokos metu iš AB Šiaulių bankas gauto 100 000 Lt (28 962 Eur) kredito namo, esančio (duomenys neskelbtini), remontui (1 t., 14-25 b. l.) 50 000 Lt (14 481 Eur) buvo sumokėti ieškovo pirmai sutuoktinei R. J. kaip kompensacija, kas nėra susiję su bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės priežiūra, išlaikymu ar apimties didinimu.
31. Kartu apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, taip pat nenustatė pagrindo sutikti su apelianto reikalavimo dėl kompensacijos už turto pagerinimą priteisimo pagrįstumo.
32. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovė pardavė savo asmeninės nuosavybės teise turtą turėtą butą adresu (duomenys neskelbtini), ir iš gautų piniginių lėšų mokėjo ieškovo skolas, taip pat atliko dalį remonto darbų ginčo name. Nors apeliantas ir tvirtina, jog atsakovės indėlis į namo remontą yra nereikšmingas, tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai (5 t., 37, 38, 40-41 b. l.) bei liudytojų D. R., R. P. parodymai patvirtina, kad ginčo namo pagerinimui buvo panaudota dalis atsakovės asmeninių lėšų bei investuotas darbas atliekant darbus ūkio būdu.
33. Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovo pateikti įrodymai – 2024-07-12 Statinio apžiūros aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., 101-109 b. l.), Lokalinė sąmata (4 t., 96-100 b. l.), atsižvelgiant į atsakovės nurodytas aplinkybes dėl į namą investuotų asmeninių lėšų bei darbo, taip pat nesant jokių konkrečių duomenų apie ieškovo nurodomų priemonių namo remontui įsigijimo realumą, nepatvirtina apelianto nurodomų aplinkybių dėl daugiau nei 100 tūkstančių vertės namo pagerinimo darbų, atliktų iš jo asmeninių lėšų, juo labiau, kad pagal byloje esančius duomenis, kurių šalys neginčijo, namo vertė siekia tik 85 000 Eur (3 t., 22-82 b. l.). Kartu pastebėtina ir tai, kad byloje esančios ginčo namo foto nuotraukos nesudaro pagrindo spręsti, jog visi ginčo namo remonto darbai yra atlikti profesionaliai, o ne ūkio būdu, bei visiškai užbaigti, dėl ko nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovo atliktų remonto darbų vertė yra akivaizdžiai didesnė nei atsakovės.
34. Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, jog nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais dėl pirmosios instancijos teismo padarytų esminių procesinių pažeidimų bei egzistuojančių absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Vien tai, kad priimtas skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra visiškai palankus ieškovui, nesudaro pagrindo pripažinti, jog buvo padarytos procesinės ar materialinės teisės normų taikymo klaidos.
35. Kiti apeliacinio skundo argumentai, susiję su ginčo aplinkybėmis, vertintini kaip nesudarantys apeliacinio nagrinėjimo dalyko, neturintys įtakos kitokio sprendimo byloje priėmimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų ir procesinės bylos baigties
1. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bei įvertino ginčui išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės nuostatas, o taip pat savo išvadas padarė iš įrodymų visumos, todėl naikinti ar keisti skundžiamą teismo sprendimą ieškovo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl išdėstyto skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
2. Atmetus ieškovo A. A. apeliacinį skundą, atsakovei V. A. priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme – 450,00 Eur už atsiliepimo parengimą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis), kurias patvirtina 2025-02-19 sąskaita už teisinę pagalbą Nr. (duomenys neskelbtini) bei Pinigų paėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas, atsižvelgdamas į šios civilinės bylos sudėtingumą, atsakovei suteiktų teisinių paslaugų kokybę, daro išvadą, kad atsakovės pateiktų išlaidų, susijusių su advokato pagalba, dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose rekomenduojamų dydžių, yra pagrįstas ir nemažintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 450 Eur (keturių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.