Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-1445-450/2014

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-06-30
Bylos Nr.: 2A-1445-450/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-01-3-15528-2012-2
Bylos rūšis: civilinė byla
Rezultatas: Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas

Teisėjai: Asta Radzevičienė, Andrius Ignotas, Zita Smirnovienė
Ieškovas: G. M.
Atsakovas: G. L.

Kategorijos

121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-1445-450/2014Teisminio proceso Nr. 2-01-3-15528-2012-2Procesinio sprendimo kategorija: 121.21. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Zitos Smirnovienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. M. ieškinį atsakovui G. L., trečias asmuo bankrutuojanti uždara akcinė bendrovė „Inventum“, bankroto administratorius uždara akcinė bendrovė „Audata“, dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovas G. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 135 000 Lt dydžio nuostolius ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008-08-06 ieškovas G. M. ir trečiasis asmuo BUAB „Inventum“ sudarė pirkimo – pardavimo sutartį Nr. INV-08-08, kuria sutarė, jog pardavėjas BUAB „Inventum“ parduoda, o pirkėjas G. M. perka namo paketą OMAL54-5, namo fundamentą, taip pat stogo dangą už 170 000 Lt. Pažymėjo, jog pagal minėtą sutartį G. M. iš viso sumokėjo 135 000 Lt. Nurodė, jog sutartis nebuvo įvykdyta ir namo paketas nebuvo pastatytas. Vilniaus apygardos teismas 2009-09-29 nutartimi iškėlė UAB „Inventum“ bankroto bylą, Vilniaus apygardos teismo 2010-01-04 nutartimi buvo patvirtintas kreditoriaus G. M. finansinis reikalavimas 135 000 Lt sumai. BUAB „Inventum“ bankroto administratoriaus UAB „Audata“ pateikė 2009-01-13 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. STA 00051 18 524,12 Lt sumai ir 2009-09-30 PVM sąskaitą – faktūrą 20 000 Lt sumai. Atsakovas G. L. ginčo laikotarpiu buvo BUAB „Inventum“ direktorius ir vienintelis akcininkas. Nurodė, kad atsakovas iš įmonės sąskaitos, į kurią buvo pervesta 60 000 Lt ieškovo lėšų, nuo 2009-01-06 paėmė iš viso 40 000 Lt, o iš kitos sąskaitos, į kurią ieškovas pervedė 75 000 Lt, atsakovas paėmė iš viso 71 000 Lt. Pažymėjo, jog nesant įrodymų dėl lėšų panaudojimo, būdamas įmonės direktoriumi, atsakovas įmonės dokumentais iš esmės nesirūpino, tokiais veiksmais sumažino bendrovės turtą, pablogino įmonės ūkinę – finansinę padėtį, pažeidė pareigą veikti įmonės interesais ir nedaryti jai žalos.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškinį atsakovas G. L. prašė ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad sudarius sutartį, fundamento montavimo darbus atliko subrangovas UAB „Brolių statyba“ ir išrašė BUAB „Inventum“ PVM sąskaitą – faktūrą 18 542,12 Lt sumai. Pažymėjo, kad sumontavus fundamentą, ieškovas atsisakė priimti darbus ir pasirašyti darbų perdavimo – priėmimo aktą, todėl jis buvo atsakovo pasirašytas vienašališkai. Paaiškino, kad nors ieškovas ir nepasirašė darbų perdavimo – priėmimo akto, tačiau konkliudentiniais veiksmais tam pritarė, kadangi 2009-01-06 sumokėjo dalį sumos pagal pirkimo – pardavimo sutarties 2 priede numatytą antrą etapą. Nurodė, jog ieškovas įsipareigojo sumokėti antrą 86 500 Lt įmoką iki 2008-11-20, tačiau minėtos sumos dalis, t. y. 60 000 Lt, buvo sumokėta tik 2009-01-06, o likusios 26 500 Lt dalies ieškovas BUAB „Inventum” apskritai nesumokėjo. Nurodė, jog ieškovas savo įsipareigojimų sąmoningai neįvykdė ir nebendradarbiavo su BUAB „Inventum“, be to, ieškovas kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo iš BUAB „Inventum“ (civilinė byla Nr. 2-3452-578/2009). Pažymėjo, kad 2008 – 2009 metais, esant ekonominės krizės sąlygomis, BUAB „Inventum“ nesugebėjo mokėti pagal kredito sutartį AB DNB bankui bei pilnai atsiskaityti su kitais savo kreditoriais, todėl BUAB „Inventum“ buvo iškelta bankroto byla (civilinė byla Nr. B2-6191-431/2009). Ieškovas buvo įtrauktas į BUAB „Inventum“ kreditorių sąrašą.

Trečiasis asmuo BUAB „Inventum“, atstovaujamas bankroto administratoriaus, atsiliepimu į ieškinį prašė ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad ieškovo reikalavimai yra nepagrįsti jokiais įrodymais. Nurodė, jog ieškovas yra BUAB „Inventum“ kreditorius ir jokio prioriteto prieš kitus kreditorius neįgyja, jo kreditoriniai reikalavimai turi būti tenkinami bankroto byloje.

Teisme 2013-02-18 buvo gautas patikslintas ieškovo ieškinys, kuriuo papildomai nurodė, jog atsakovas gautas pinigines lėšas išleido ne sutarties su ieškovu vykdymui, o susidariusioms skoloms padengti ir kitiems užsakymams vykdyti. Nurodė, kad BUAB „Inventum“ 2008 metų rugpjūčio mėnesį gavo 79 939,6 Lt pajamų, iš kurių 75 000 Lt sudarė ieškovo mokėjimas, 2008 metų rugsėjo mėnesį pajamos sudarė 8 004,60 Lt, spalio mėnesį – 42 279,36 Lt, lapkričio mėnesį – 9 148,8 Lt, gruodžio mėnesį – 7 550 Lt, 2009 metų sausio mėnesį – 60 000 Lt, vasario mėnesį – 0,0 Lt, kovo mėnesį – 5 409,73 Lt, balandžio mėnesį – 2 846,48 Lt, gegužės mėnesį – 0,00 Lt, birželio mėnesį – 5 523,05 Lt, kas įrodo, jog pagrindinės bendrovės pajamos minėtu laikotarpiu buvo tik iš ieškovo. Pažymėjo, kad sąskaitos Nr. 2402 apyvartoje nurodoma, kad BUAB „Inventum“ 2008 spalio mėnesį padarė 22 471,13 Lt užskaitą su UAB „Aurasėja“, o 2008 m. lapkričio mėnesį padarė užskaitą su I. B. net 15 1878 Lt sumai.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į patikslintą ieškinį atsakovas prašė ieškovo 2012-10-29 ieškinį ir patikslintą 2013-03-28 ieškinį atmesti, palaikė savo atsiliepime į ieškinį išsakytą poziciją. Dėl užskaitos su UAB „Aurasėja“ nurodė, jog su UAB „Aurasėja“ buvo susitarta, kad BUAB „Inventum“ perleidžia šiai įmonei stakles, o UAB „Aurasėja“ perleidžia BUAB „Inventum“ hidrostatinį (baseiną) ir vandentiekio gręžinį. Paaiškino, jog ši užskaita buvo būtina, kadangi UAB „Inventum“ per AB DNB lizingą įsigijo automatinę kompiuterinę įrangą giluminiam medienos impregnavimui (autoklavą), kuri negalėtų būti naudojama be hidrostatinio įrenginio ir vandens gręžinio, todėl UAB „Aurasėja“ ir UAB „Inventum“ susitarus buvo padaryta užskaita, kuri atitiko abiejų bendrovių interesus. Paaiškino, jog BUAB „Inventum“ su I. B. sudarė sutartį, pagal kurią bendrovė įsipareigojo klientei atvežti ir pastatyti namo paketą už 20 7741 Lt. Namo paketo statymo darbų eigoje buvo susitarta dėl papildomų darbų, todėl pagal klientės užsakymą iš JAV buvo užsakytos papildomos medžiagos, už kurias sumokėjo klientė (9 205 Lt). Nurodė, kad rangos darbų pabaigoje tarp BUAB „Inventum“ ir I. B. kilo ginčas dėl atliktų ir papildomų darbų, o po ilgų derybų abi pusės susitarė, kad I. B. likusi neapmokėta pagal sutartį 10 387,50 Lt suma užskaitoma, BUAB „Inventum“ perleidžiant klientės užsakytas ir atvežtas papildomas medžiagas. Paaiškino, jog jei atsakovas būtų norėjęs sumažinti skolas ieškovo sąskaita, tai pirmiausiai būtų dengęs AB DNB banko įsiskolinimą, kadangi jis asmeniškai laidavo už BUAB „Inventum“ įsipareigojimus.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nustatė, kad 2008-08-06 ieškovas G. M. ir BUAB „Inventum“ sudarė pirkimo – pardavimo sutartį Nr. INV-08-08, kuria sutarė, jog pardavėjas BUAB „Inventum“ parduoda, o pirkėjas G. M. perka namo paketą OMAL54-5, namo fundamentą, taip pat stogo dangą už 170 000 Lt. Iš pateiktų mokėjimo nurodymų matyti, jog ieškovas 2008-08-06 viso sumokėjo 135 000 Lt. Minėta pirkimo – pardavimo sutartis iki galo nebuvo įvykdyta ir namo paketas nebuvo pastatytas, kadangi Vilniaus apygardos teismas 2009-09-29 nutartimi UAB „Inventum“ iškėlė bankroto bylą. Vilniaus apygardos teismo 2010-01-04 nutartimi buvo patvirtintas trečios eilės kreditoriaus ieškovo BUAB „Inventum“ finansinis reikalavimas – 135 000 Lt sumai, vėliau padidintas iki 139 860 Lt.

Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodė, jog atsakovas, vienintelis įmonės akcininkas ir direktorius, veikdamas BUAB „Inventum“ vardu, buvo nesąžiningas, veikė ne įmonės naudai, neužtikrino priimamų įmonės sprendimų protingumo, todėl ieškovas dėl įmonės vienintelio akcininko ir savininko nerūpestingumo ir neteisėto veikimo patyrė žalą, kuri atsakovo turi būti atlyginta. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovo G. L. neteisėtus ir nesąžiningus veiksmus. Įmonės vadovo atsakomybė negali kilti tik todėl, kad įmonė negali padengti savo skolos kreditoriams. Ieškovas atsakovo civilinę atsakomybę ir pareigą atlyginti žalą grindžia tik argumentais, jog BUAB „Inventum“ nepadengė skolos ieškovui (kreditoriui) pagal 2008-08-06 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. INV-08-08. Tačiau, ieškovo kaip kreditoriaus teisės yra ginamos BUAB „Inventum“ bankroto byloje. Ieškovas taip pat nurodė, jog namo pirkimui iš BUAB „Inventum“ buvo priverstas sudaryti kreditavimo sutartį Nr. KK08/09/97SV ir imti paskolą iš banko, tačiau ieškovas, būdamas protingas žmogus ir galėdamas laisvai sudaryti sutartis, turėjo galimybę apsispręsti bei priimti racionalų sprendimą dėl paskolos ir tai neįrodo ieškovo patirtų nuostolių dėl atsakovo kaltės.

BUAB „Inventum“ įmonės balansas už 2007 metus ir pelno (nuostolių) ataskaita buvo patvirtinti 2008-04-30, su kuriais atsakovas susipažinęs, negalėjo ir neturėjo pagrindo konstatuoti įmonės nemokumo. Nors įmonės veikla 2007 metais nebuvo pelninga, nemokumas negali būti tiesiog konstatuojamas. Kaip matyti iš į bylą pateikto BUAB „Inventum“ 2008-12-31 balanso duomenų, įmonės turtas buvo įvertintas 744 882 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 494 499 Lt. BUAB „Inventum“ 2005-03-20, 2005-06-20 ir 2006-06-22 sudarė kredito sutartis su AB DNB banku, kurių tinkamai vykdyti nepajėgė. Kaip matyti iš informacinės teismų sistemos LITEKO, 2009-04-06 AB DNB bankas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams BUAB „Inventum“ ir G. L. dėl skolos už kredito sutarčių nevykdymą priteisimo ir 2009-05-09 sprendimu už akių solidariai iš atsakovų UAB „Inventum“ bei G. L. ieškovo AB DNB banko naudai buvo priteista 192 975,06 Lt negrąžintos paskolos, 19 239,79 Lt nesumokėtų palūkanų, 853,32 Lt nesumokėtų delspinigių, iš viso – 213 068,17 Lt, 17,67 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 5 261 Lt žyminio mokesčio. Priteisus minėtą sumą, atsakovas konstatavo BUAB „Inventum“ nemokumą ir priėmė sprendimą imtis veiksmų dėl bankroto bylos iškėlimo.

Šalies argumentai

Ieškovas teigia, jog atsakovas, sudarydamas sutartį su ieškovu, žinojo, jog įmonės finansinė padėtis yra sunki ir įmonei gresia bankrotas, tačiau nepaisant to, žinodamas, jog negalės įvykdyti sutarties sąlygų, ją sudarė. Remiantis byloje esančia Vilniaus apygardos teismo 2009-09-29 nutartimi matyti, jog trečiajam asmeniui bankroto byla buvo iškelta 2009-09-29. Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl bankroto bylos iškėlimo BUAB „Inventum“, analizavo įmonės balanso duomenis, įmonės finansines ataskaitas ir priežasčių, dėl kurių įmonei nebūtų galima kelti bankroto bylos, nenustatė, todėl bankroto byla buvo iškelta laiku, pagrįstai ir teisėtai, kas reiškia, jog ieškovo patirti nuostoliai atsirado ne dėl atsakovo kaltės.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas sprendė, jog atsakovo veiksmai atitiko pakankamai apdairaus ir normaliai rūpestingo asmens veiksmus. Pažymėjo, jog atsakovas dėjo pastangas vykdyti verslą, todėl ir pasirašė su ieškovu namo pirkimo – pardavimo sutartį, o atsakovo neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės – komercinės veiklos rizika, negali būti pagrindas atsirasti civilinei atsakomybei. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad atsakovas savo turtu laidavo už trečiąjį asmenį BUAB „Inventum“, todėl akivaizdu, jog atsakovas sąmoningai veikti prieš BUAB „Inventum“ interesus negalėjo. Bankroto administratorius pažymėjo, jog jokių neteisėtų veiksmų, įvertinę BUAB „Inventum“ finansinius dokumentus, nenustatė, visas turtas buvo tinkamai perduotas administratoriui. Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nėra nustatyta nė viena civilinei atsakomybei taikyti būtina sąlyga, todėl teismas sprendė, jog nėra pagrindo priteisti iš atsakovo žalą.

Šalies argumentai

Ieškovas nurodo, kad atsakovas, būdamas vienintelis BUAB „Inventum“ akcininkas ir vadovas, žinodamas apie sunkią bendrovės finansinę padėtį, iš ieškovo gautas lėšas panaudojo neteisėtiems tikslams, o BUAB „Inventum“ buhalteriniai dokumentai (kasos dokumentai, sąskaitų apyvartų registrai, pardavimo sąskaitos, pirkimo sąskaitos, banko sąskaitų išrašai) turi daug trūkumų, daugelis dokumentų yra nepasirašyti. Dėl minėtų ieškovo argumentų teismas pažymi, jog vadovaujantis byloje esančiu Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus raštu, 2013-07-24 yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-9-00616-13 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnį dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo. Jei ikiteisminio tyrimo metu paaiškės, kad yra nusikalstamos veikos požymių, aplaidaus buhalterinių dokumentų tvarkymo ir jų panaudojimo neteisėtiems tikslams klausimas bus sprendžiamas baudžiamojoje byloje.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas G. M. apeliaciniame skunde prašo prijungti prie nagrinėjamos bylos auditoriaus R. B. 2013-12-30 raštą - specialisto atsakymus į advokato užduotus klausimus; sustabdyti civilinės bylos pagal ieškovo G. M. ieškinį atsakovui G. L. nagrinėjimą, kol nebus išspręsta bankrutavusios UAB „Inventum“ byla ir/arba kol nebus baigtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-9-00616-13 dėl galimai nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 223str.; panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-28 sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškovo ieškinį patenkinti.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas G. L. pažeidė tiek fiduciarines pareigas, tiek pareigą elgtis sąžiningai, rūpestingai, protingai. Apeliantas yra įsitikinęs, kad atsakovas G. L. pažeidė tiek fiduciarines pareigas, tiek atliko nesąžiningus veiksmus kreditoriaus G. M. atžvilgiu. Be to, kasacinis teismas, pasisakydamas apie bendrovės negalėjimą padengti skolų, taip pat nurodo, kad bendrovės privalo veikti atsižvelgdama į visų suinteresuotų asmenų, įskaitant ir kreditorių, interesus. Bendrovės vadovas privalo šiuos interesus derinti ir siekti jų pusiausvyros. Įmonės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011, Nr. 3K-3-19/2012). Būtent tokios pareigos (greta kitų), t. y. derinti kreditorių interesus ir siekti jų pusiausvyros, užtikrinti kreditorių interesų apsaugą, laiku ir tinkamai vykdyti teisės aktuose nustatytas pareigas, nevykdė atsakovas G. L..

Šalies argumentai

Apelianto nuomone, nėra pagrindo laikyti, jog tik tokie atvejai, kuriuos nurodė pirmosios instancijos teismas (įmonė nevykdo veiklos ir didėja jos nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais), neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog bendrovės akcininkai (juridinio asmens dalyviai), priimdami sprendimus, privalo veikti bendrovės naudai, užtikrinti, kad priimami sprendimai būtų protingi (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-650/2003). Ši pareiga taip pat atitinka CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendro pobūdžio pareigą asmenims laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadaryti) kitam asmeniui žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2011).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004 m. vasario 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2004, išaiškino, kad CK 2.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta papildoma atsakomybė juridinio asmens dalyviams, jog jie negalėtų piktnaudžiauti galimybe išvengti turtinės atsakomybės, prisidengdami ribota turtine atsakomybe, tais atvejais, kai jų nesąžiningi veiksmai lemia juridinio asmens negalėjimą įvykdyti prievoles kreditoriui; nustačius, kad juridinio asmens dalyvis atliko nesąžiningus veiksmus kreditoriaus atžvilgiu, laikytina, kad jis kaltas dėl nesąžiningų veiksmų atlikimo. Kadangi CK 2.50 straipsnio 3 dalies normoje įtvirtinto teisinio reguliavimo pagrindas yra bendrasis sąžiningumo principas, tai, sprendžiant dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, taikytini bendrieji civilinių teisinių santykių subjektų elgesio sąžiningumo kriterijai - juridinio asmens dalyvis laikytinas sąžiningu, jeigu jis nežinojo, negalėjo ir neturėjo žinoti, kad jo elgesys neigiamai veikia juridinio asmens gebėjimą vykdyti savo prievoles.

Atsakovas G. L., būdamas BUAB „Inventum“ vieninteliu akcininku ir vadovu, darydamas tiesioginę ir lemiamą įtaką UAB „Inventum“ veiklai, privalėjo susilaikyti nuo veiksmų elgesio, kurie neigiamai veiktų juridinio asmens UAB „Inventum“ gebėjimą vykdyti savo prievoles, tačiau to nepadarė. Atsakovas atliko nesąžiningus veiksmus, t. y. turėdamas žinoti ir žinodamas apie sunkią bendrovės finansinę padėtį ir komplikuotą veiklos vykdymą, piktnaudžiavo ieškovo pasitikėjimu, neinformavo jo apie sunkią bendrovės padėtį, ieškovo sumokėtas pinigų sumas panaudojo ne sutarčiai su ieškovu vykdyti, o kitiems tikslams, taip pat, sudarydamas sutartį su ieškovu, kurios neketino atsakingai vykdyti, o tik labai aplaidžiai tikėjosi išspręsti bendrovės problemas, padarė didelės turtinės žalos G. M..

Šalies argumentai

Ieškovas prašė paskirti byloje finansinę ekspertizę, tačiau teismas atmetė tokį ieškovo prašymą. Todėl apeliantas kartu su apeliaciniu skundu teikia 2013-12-30 auditoriaus išvadą dėl 2007 metų UAB „Inventum“ finansinės padėties. Šioje išvadoje konstatuojama, jog „remiantis UAB „Inventum“ 2007 m. buhalterinio balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitų duomenimis darytina išvada, kad UAB „Inventum“ finansinė padėtis per 2007 metus ženkliai pablogėjo. Darytina išvada, kad atsakovas G. L., po 2007 metų finansinės atskaitomybės dokumentų sudarymo, elgdamasis itin aplaidžiai, nerūpestingai, nesąžiningai, nevykdė nei privalomų LR Akcinių bendrovių įstatymo reikalavimų dėl bendrovės finansinės padėties stabilizavimo ir tokiu būdu teisėtų trečiųjų asmenų interesų užtikrinimo, nei ėmėsi papildomų atsargumo priemonių gresiant bendrovės bankrotui, bendrovei dirbant nuostolingai bei visiškai nebeturint nuosavo kapitalo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, vertindamas pateiktą 2008-12-31 balansą, nurodė, kad bendrovės „Inventum“ turtas buvo įvertintas 744882 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 494499 Lt. Teismas nevertino, kad bendrovės nuostoliai sudarė 555668 Lt, nuosavas kapitalas - minus 155668 Lt, įstatinis kapitalas - 400.000,00 Lt. Tokiu būdu, bendrovės nuosavas kapitalas, tiek po 2007 metų finansinės atskaitomybės dokumentų sudarymo, tiek po 2008 metų finansinės atskaitomybės dokumentų sudarymo, buvo daug kartų mažesnis nei reikalaujama įstatymo, t. y. kad bendrovės nuosavas kapitalas privalo sudaryti ne mažiau kaip ½ bendrovės įstatinio kapitalo. UAB „Inventum“ įstatiniam kapitalui sudarant 400.000,00 Lt, jos nuosavas kapitalas po 2007-12-31 balanso patvirtinimo turėjo būti atkurtas mažiausiai nuo esamo minus 8523 Lt iki plius 200.000,00 Lt, t. y. atsakovas, tinkamai vykdydamas Akcinių bendrovių įstatymo reikalavimus, turėjo savo lėšomis ar turtu ar kitais teisėtais būdais įnešti į bendrovės kapitalą mažiausiai 208.523,00 Lt. Atsakovas nesiėmė veiksmų, kuriuos pagal Akcinių bendrovių įstatymo 59 str. privalėjo atlikti, o paties atsakovo vadovaujama bendrovė toliau vykdė veiklą, ir su G. M. sudarė sutartį, kurios dėl sunkios finansinės padėties nebesugebėjo įvykdyti.

Atsiliepimas

Pastebėjo, kad atsakovas savo atsiliepime į patikslintą ieškinį klaidino teismą, nurodydamas, kad 2008-2009 metais, esant ekonominės krizės sąlygoms ir ženkliai sumažėjus pardavimams, UAB „Inventum“ 2009 metų trečiame ketvirtyje nesugebėjo mokėti pagal kredito sutartį DnB Nord bankui bei pilnai atsiskaityti su kitais savo kreditoriais, ko pasėkoje buvo iškelta bankroto byla. Tikrovėje UAB „Inventum“ AB „DNB NORD“ bankui pagal 2005-03-18 kreditavimo sutartį Nr. 1665-05IL ir UAB „DNB NORD lizingas“ pagal 2006-04-07 lizingo sutartį Nr. 2006/04-T93 tinkamai nemokėjo nuo pat jų pasirašymo, tai patvirtina UAB „Inventum“ sąskaitos, esančios AB „DNB NORD“ banke (nuo kurios buvo daromi nuskaitymai pagal minėtas kreditavimo sutartis ir lizingo sutartis), išrašai už 2006, 2007, 2008 ir 2009 metus. Šie išrašai įrodo, kad jokie tinkami periodiniai mokėjimai šiais laikotarpiais kredito įstaigoms nebuvo daromi, pavedimai dažniausiai buvo netikslūs pagal grafiką, dažnai pradelsti, o nuo 2007 metų antro pusmečio pagal ilgalaikio kredito sutartį apskritai beveik nebebuvo mokama. Atsakovas savo atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodo, kad paskutiniais bendrovės veiklos metais be ieškovo sumokėtų lėšų bendrovė turėjo 86.000,00 litų pajamų, tačiau šio teiginio niekaip nepagrindė. Pagal bendrovės darbininkų sąrašus matyti, kad jau 2008 m. rugpjūčio mėnesį jie dirbo ne visu etatu, darbininkų buvo labai nedaug, 5 - 6 asmenys; byloje esantys duomenys apie atlyginimo mokėjimus darbuotojams (2008-12-31 kasos išlaidų orderiai) patvirtina, mokėta paskutinę 2008 metų dieną paskubomis po truputį, vėluojant. Buvo parduoti LG LCD monitorius, kompiuteris, Microsoft programa Office 2003, nešiojamas kompiuteris Asus. Tai liudija apie ketinimą galutinai nebevykdyti veiklos, nors sutartis su G. M. dar nebuvo įvykdyta.

Ieškovo nuomone, bankroto administratorius, net ir turėdamas įstatyminę pareigą tikrinti bankrutuojančios įmonės dokumentus, iš esmės netyrė, ar UAB „Inventum“ ir/ar jos akcininkas bei vadovas, neatliko neteisėtų veiksnių. Tai įrodo byloje esantis Vilniaus apygardos prokuratūros 2012-07-25 raštas, kuriame informuojama, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo. Ieškovo nuomone, byloje esantys buhalterinės apskaitos dokumentai duoda pagrindą išvadai, kad buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintos Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės, galiojusios nuo 2008-11-05 iki 2009-07-25. Pinigai, neįforminti kasos pajamų orderiais, laikomi kasos pertekliumi ir biudžetinėse įstaigose pervedami į biudžeto pajamas, o kituose ūkio subjektuose įskaitomi į jų pajamas. Ieškovas nurodė, kad UAB „Inventum“ kasos išlaidų orderis, 2008-08-19 Nr. 031, be kasininko ir vadovo parašo; IĮ B. pajamų orderis, 2008-08-28 Nr. 96, be mokėtojo parašo, be kasininko parašo (10.100 litų suma); matomai UAB „Vilongas“ kasos pajamų orderio kvitas Nr. 100, 2008-09-22, pagal kurį iš UAB „Inventum“ neva priimta net 74025 litų; Nr. 094, pagal kurį neva priimta 50.000,00 litų. Šiuose kvituose nenurodyta mokančio pinigus asmens vardas, pavardė, nėra nei mokančio pinigus asmens parašo, nei kasininko parašo. Realiai pinigai pagal šiuos mokėjimo dokumentus nebuvo sumokėti ir šių dokumentų duomenys negalėjo būti įtraukti į UAB „Inventum“ buhalterinės apskaitos registrus. Ši suma neįtraukta į byloje esantį UAB „Inventum“ pirkimų sąrašą už laikotarpį 2008-09-01- 2008-09-30; UAB „Vyzijo“ kasos pajamų orderio kvitas Nr. 20080021, 2008-09-26, pagal kurį iš UAB „Inventum“ neva priimta 8000 litų. Šiame kvite nenurodytas pagrindas, nenurodyta mokančio pinigus asmens vardas, pavardė, sąskaita šiame kasos pajamų orderiui išrašyta 2008-09-30, t.y. praėjus 4 dienoms nuo faktinio pinigų gavimo; UAB „Inventum“ kasos išlaidų orderis, 2008-09-15 Nr. 032, be kasininko parašo; UAB „Inventum“ kasos registras už 2008-09 nepasirašytas visiškai; UAB „Inventum“ kasos išlaidų orderis, 2008-10-17 Nr. 033, be kasininko parašo; UAB „Inventum“ 2008-10-17 kasos pajamų orderis Nr. 0055 (dokumento numeris toks pat kaip 2008-12-31 Kasos pajamų orderio, 2009-03-19 kasos pajamų orderio), be kasininko parašo; IĮ B. kasos pajamų orderis, 2008-11-18 Nr. 97, be mokėtojo parašo, be kasininko parašo (17700 Lt suma), negalėjo būti traukiamas į UAB „Inventum“ buhalterinę apskaitą; UAB „Inventum“ 2008-12-12 kasos pajamų orderis Nr. 0054, nėra pinigus mokančio asmens L. parašo, mokėjimo pagrindas – dokumentas - nenurodytas; UAB „Inventum“ 2008-12-31 kasos pajamų orderis Nr. 0055 (tas pats numeris kaip kasos pajamų orderio 2009-03-19), nėra pinigus mokančio asmens L. parašo; UAB „Inventum“ 2008-12-31 kasos išlaidų orderiai Nr. 035, 036, 037, 038, nėra kasininko parašo; UAB „Inventum“ 2008-12-31 kasos išlaidų orderis Nr. 034, nėra pinigų gavėjo pavardės, pavardės parašo, nėra kasininko parašo, akivaizdu, kad negalima pateisinti UAB „Inventum“ išlaidų šioms sumos, o kasos registre apskaityta kaip išmokėta pinigų suma; UAB „Inventum“ 2008-12-31 kasos išlaidų orderis Nr. 038, kasininko ir gavėjo parašai sutampa, tikrojo kasininko parašo nėra; UAB „Inventum“ 2009-03-19 kasos išlaidų orderis Nr. 001, be kasininko parašo; UAB „Inventum“ 2009-03-30 kasos išlaidų orderis Nr. 002, be kasininko parašo; UAB „Inventum“ 2009-03-30 kasos pajamų orderis Nr. 0057, nėra pinigų mokėtojo parašo, įžvelgtina, kad visas orderis užpildytas vieno žmogaus; UAB „Inventum“ 2009-04-17 kasos pajamų orderis Nr. 002, be buhalterio parašo; UAB „Inventum“ 2009-04-17 kasos išlaidų orderis Nr. 03, be buhalterio, be kasininko parašų; UAB „Inventum“ 2009-04-30 kasos pajamų orderis Nr. 003, be buhalterio parašo, nenurodytas dokumentas, kurio pagrindu gauti pinigai, UAB „Inventum“ 2009-04-30 kasos išlaidų orderis Nr. 04, be buhalterio, be kasininko parašo; kasos registras už 2009-05 nepasirašytas nei kasininko, nei buhalterio; UAB „Inventum“ 2009-06-11 kasos pajamų orderis Nr. 005, be buhalterio parašo nenurodytas dokumentas, kurio pagrindu priimti pinigai; UAB „Inventum“ 2009-06-11 kasos išlaidų orderis Nr. 05 G. L. „atsiskaitymui", nėra nei finansininko, nei kasininko parašo; UAB „Inventum“ 2009-06-30 kasos išlaidų orderis Nr. 06 G. L. „atsiskaitymui“, nėra nei finansininko, nei kasininko parašo; UAB „Inventum“ 2009-06-30 kasos pajamų orderis Nr. 006, be buhalterio parašo; nėra mokančio asmens parašo, todėl nepagrįstai apskaityta kasos registre; 2008-12-31 avansinė apyskaita Nr. 08/12, 2008-11-30 avansinė apyskaita Nr. 08/11, 2008-10-31 avansinė apyskaita Nr. 08/10, 2008-09-30 avansinė apyskaita Nr. 08/09, 2008-08-31 avansinė apyskaita Nr. 08/08 nepatvirtintos; bendrovės pirkimų sąrašai visai nepasirašyti, netikslūs (pvz., 2009-04 mėn. laikotarpio pirkimų sąraše nėra UAB „Pynauja“ sąskaitos faktūros); išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrai visai nepasirašyti. Darytina išvada, kad pagrindinės UAB „Inventum“ pajamos laikotarpiu nuo 2008-08-01 iki bankroto bylos iškėlimo buvo tik iš ieškovo gautos lėšos, kurios turėjo būti naudojamos protingai rūpestingai ir atsakingai, užtikrinant bendrovės kreditorių interesų pusiausvyrą. UAB „Inventum“ 2008-08 mėnesio išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registre nenurodyta, kad buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra G. M., kai jis sumokėjo 75000,00 litų 2008-08-06 dieną. G. M. mokėjimas neatspindėtas buhalteriniame registre - sąskaitos 2402 apyvartoje. Todėl daro išvadą, kad ši G. M. sumokėta 75.000,00 Lt suma nebuvo apskaityta UAB „Inventum“ buhalterinėje apskaitoje. Be to, G. M. į bendrovės „Inventum“ sąskaitą 2008-08-06 įmokėjus 75.000,00 litų, matyti, kad G. L. iš gryninio 15.000,00 Lt (2008-08-07), 5000,00 Lt (2008-08-13), 5.000,00 (2008-08-18), 22.000,00 Lt (2008-08-22), viso iki 2008-10-01 išimta 47.000,00 Lt. Likusi ieškovo sumokėta suma panaudota iš esmės: 10000,00 Lt sumokėta bankui kaip bendrovės kredito grąžinimas, 1700,00 Lt sumokėta pagal lizingo sutartį (kadangi kredito ir lizingo įmokos buvo nemokamos jau nuo 2008 metų pradžios, akivaizdu, kad UAB „Inventum“, būdama akivaizdžiai sunkios finansinės būklės, akcininkui G. L. apie tai žinant, ir iš karto po G. M. lėšų gavimo, suteikė pirmumą kitam kreditoriui), 2655,51 Lt sumokėta Sodrai už 2008-07, 3660,00 Lt sumokėta VMI už gegužės mėnesį, 8376,41 Lt sumokėta už medienos ir kt. pirkimą, antstoliams sumokėta 1157,85 Lt. Pagal kasos knygos išrašą už 2008 - 08 matyti, kad likutis bendrovės kasoje 2008-08-01 buvo 63,53 Lt, 2008-08 bendrovė gavo 4000,00 Lt grynais, kuriuos G. L. tą pačią dieną iš kasos pasiėmė (pinigai gauti ir išmokėti G. L. - 2008-08-19, o kasos knygoje klaidingai nurodomos datos - 2008-08-28, kasos išlaidų orderyje nėra kasininko parašo, kasos knygoje nėra kasininko parašo).

Bendrovės avanso apyskaitoje nurodoma, kad G. L. 2008-08 mėnesį turėjo išlaidų grynais pinigais už 70531,86 Lt. Manytina, kad UAB „Inventum“ neturėjo teisės apskaityti tokios sumos, kaip išmokėtos grynais pinigais bendrovės interesais, nes jau vien 50.000,00 litų išmokėjimo dokumentas UAB „Vilongas“ yra netinkamas, t. y. nėra G. L. kaip mokėtojo parašo, tokiu būdu nėra įrodymo, kad ši suma tikrai buvo sumokėta UAB „Vilongas“, taip pat nėra UAB „Vilongas“ kasininko parašo (be to, pinigai grynais neva mokėti net anksčiau nei buvo išrašyta sąskaita). Todėl darytina išvada, kad G. L. neišleido šiuo tikslu 50.000 litų, kaip bandoma pateikti ir nėra jokių kitų dokumentų, kurie pagrįstų kaip buvo panaudota atsakovo G. L. išgryninta 47.000,00 litų suma.

Lygiai tas pats pasakyti apie tariamą G. L. mokėjimą S. B. IĮ, neva sumokėta 11800 litų suma, tačiau kasos pajamų orderyje nėra G. L. kaip mokėtojo parašo. Negalima pateisinti G. L. neva turėtų išlaidų bendrovės interesais 2008-08 mėnesį mažiausiai 61.800 Lt sumai, taip pat nėra pateisinimo ir G. L. išgrynintos aukščiau nurodytos 47.000,00 litų ir 4.000,00 Lt sumos panaudojimui bendrovės interesais ir/ar siekiant tinkamai vykdyti su G. M. pasirašytą aukščiau nurodytą sutartį. Pagal UAB „Inventum“ kasos knygos išrašą už 2008-09 matyti, kad likutis bendrovės kasoje 2008-09-01 buvo 113,53 Lt, 2008-09 bendrovė gavo 8000,00 Lt grynais, kuriuos G. L. tą pačią dieną iš kasos pasiėmė (kasos išlaidų orderyje nėra kasininko parašo, kasos knygoje nėra nei buhalterio, nei kasininko parašo). Bendrovės avanso apyskaitoje už 2008 - 09 nurodyta, kad G. L. 2008-09 mėnesį turėjo išlaidų grynais pinigais už 93458,73 Lt. Manytina, kad UAB „Inventum“ neturėjo teisės apskaityti tokios išlaidų grynaisiais pinigais sumos, nes 74.025,00 litų išmokėjimo dokumentas UAB „Vilongas“ yra netinkamas, t. y. nėra G. L. kaip mokėtojo parašo, tokiu būdu nėra įrodymo, kad ši suma tikrai buvo sumokėta UAB „Vilongas“, taip pat nėra UAB „Vilongas“ kasininko parašo. Darė išvadą, kad G. L. neišleido šiuo tikslu 74.025,00 litų, kaip bandoma pateikti ir byloje šios sumos išleidimo pateisinimo dokumentų.

Pagal kasos knygos išrašą už 2008-10 matyti, kad likutis bendrovės kasoje 2008-10-01 buvo 113,53 Lt, 2008-10 bendrovė gavo 4024,13 Lt grynais, kurių 4000,00 Lt G. L. tą pačią dieną iš kasos pasiėmė (tačiau kasos išlaidų orderyje nėra kasininko parašo, kasos knygoje nėra kasininko parašo). Bendrovės avanso apyskaitoje nurodoma, kad G. L. 2008-10 mėnesį turėjo išlaidų grynais pinigais už 14594,54 Lt. Manytina, kad UAB „Inventum“ neturėjo teisės apskaityti tokios išlaidų grynaisiais pinigais sumos, nes 10160,00 litų išmokėjimo dokumentas S. B. IĮ yra netinkamas, t.y. nėra G. L. kaip mokėtojo parašo, tokiu būdu nėra įrodymo, kad ši suma tikrai buvo sumokėta S. B. IĮ.

Bendrovės avanso apyskaitoje nurodoma, kad G. L. 2008-11 mėnesį turėjo išlaidų grynais pinigais už 17897,60 Lt. Manytina, kad UAB „Inventum“ neturėjo teisės apskaityti tokios išlaidų grynaisiais pinigais sumos, nes 17.700,00 litų išmokėjimo dokumentas S. B. IĮ yra netinkamas, t. y. nėra G. L. kaip mokėtojo parašo, tokiu būdu nėra įrodymo, kad ši suma tikrai buvo sumokėta S. B. IĮ. Todėl darytina išvada, kad G. L. neišleido šiuo tikslu 17.700,00 litų, kaip bandoma pateikti.

G. M. į bendrovės sąskaitą 2009-01-06 įmokėjus 60.000,00 litų, matyti, kad G. L. išsigrynino 30.000,00 Lt (2009-01-06), 5000,00 Lt (2009-01-08), 4.500,00 (2009-01-09), viso iki 2009-01-10, tokiu būdu išgryninta 39.500,00 Lt. Likusi suma panaudota iš esmės: 20000,00 Lt sumokėta UAB „Suomiški namai“ pagal pirkimo pardavimo sutartį Nr. 1, nors UAB „Suomiški namai“ bendrovės pirkimų sąraše už 2009-01 nėra įtraukta. Kaip buvo panaudota G. L. išgryninta 39500 Lt suma, nėra aišku. Dokumentai liudija apie tai, kad G. L. iš G. M. gautas pinigines lėšas išleido ne sutarties su ieškovu G. M. vykdymui, o susidariusioms skoloms padengti. G. L. pareiškimai apie tai, kad sutarties vykdymas sustojo dėl G. M. veiksmų, neturi reikšmės, nes net ir tuo atveju, jei G. M. sumokėjo ne visą reikalautą sumą, tai nesudarė pagrindo G. L. įprasta tvarka disponuoti sumokėtais G. M. pinigais.

Buhalteriniame registre, sąskaitos 2402 apyvartoje nurodoma, kad bendrovė 2008 spalio mėnesio 01 dieną padarė užskaitą su bendrove „Aurasėja“ 22471,13 Lt sumai, t. y. bendrovė „Inventum“, akivaizdžiai esant jos sunkiai ekonominei padėčiai, atsisakė gauti nurodytą pinigų sumą grynais, ir tokiu būdu suteikė pranašumą kreditoriams, su kuriais tos užskaitos buvo padarytos. Atsakovo G. L. teigimu, padarius užskaitą su UAB „Aurasėja“, įmonė įgijo nuosavybės teisę į hidrostatinį (baseiną) ir vandens gręžinį, tačiau toks nuosavybės perdavimas neatsispindi jokiuose buhalteriniuose dokumentuose. Taip pat G. L. teigia, kad toks užskaitymas buvo būtinas, nes BUAB „Inventum“ „per DNB Nord lizingas įsigijo automatinę kompiuterinę įrangą giluminiam medienos impregnavimui (autoklava), kuris negalėtų būti naudojamas be hidrostatinio įrenginio ir vandens gręžinio“ (G. L. paaiškinimas atsiliepime). Tačiau lizingo sutartis su DNB Nord lizingas buvo sudaryta dar 2006 metais, o atitinkamai užskaita su UAB „Aurasėja“ padaryta tik 2008 metais, taigi kyla pagrįstų abejonių dėl užskaitos pagrįstumo, reikalingumo ir netgi teisėtumo. Taipogi, UAB „Aurasėja“ 2008-10-01 PVM sąskaitoje faktūroje AUR Nr. 46 22471,13 Lt (atitinka užskaitos sumą) sumai nurodyta, kad sąskaitą sudarė J. L., pagal parašą galima spręsti, kad ta pati buhalterė dirbo ir UAB „Inventum“ buhaltere. Tokiu atveju galima būtų daryti išvadą apie galimą buhalterės interesų konfliktą ir pagrindą abejoti apskritai ūkinės operacijos realumu, bei PVM sąskaitos faktūros, kaip dokumento, tikrumu.

Be to, aptariamoje UAB „Aurasėja“ sąskaitoje 22471, 13 Lt sumai nurodoma: tąsos rastai, pušies brusai, pušies lentos, atraižos, pjuvenos, eglės brusas, taros brusas, tašas, taros tašas". Darytina išvada, kad bendrovei „Inventum“ ir buvo patiektos šios medžiagos pagal išrašytą sąskaitą faktūrą. Tuo tarpu G. L. teigia: „su UAB „Aurasėja“ buvo susitarta, jog UAB „Inventum“ perleidžia šiai įmonei stakles, o UAB „Aurasėja“ perleidžia UAB „Inventum“ idrostatinį (baseiną) ir vandentiekio gręžinį. Ši užskaita buvo būtina“. Toks atsakovo paaiškinimas neatitinka sąskaitoje faktūroje nurodytų paslaugų. Šios faktinės aplinkybės duoda pagrindą abejoti apskritai PVM sąskaitos faktūros tikroviškumu. Buhalteriniame registre - sąskaitos 2402 apyvartoje taip pat nurodoma, kad bendrovė 2008 m. lapkričio mėnesį padarė užskaitą su I. B. net 151878,00 Lt sumai, t. y. bendrovė „Inventum“, vėlgi esant sunkiai ekonominei padėčiai ir G. L. būnant vieninteliam akcininkui ir vadovui, kuris visiškai kontroliavo bendrovės veiklą, atsisakė gauti nurodytą pinigų sumą. I. B. buvo išrašyta 2008-10-17 PVM sąskaita faktūra Nr. INV 00173, kurioje nurodyta: namo FN (duomenys neskelbtini)-5 surinkimo ir apdailos darbai, 128710,17 Lt sumai, pasirašyta vyr. buhalterės J. L.. Taip pat I. B. išrašyta 2009-01-30 PVM sąskaita faktūra Nr. INV 00175, kurioje nurodyta: namo FN (duomenys neskelbtini)-5 apdailos darbai, 54680,50 Lt sumai, pasirašyta vyr. buhalterės J. L.. Pagal bylos duomenis, I. B. mokėjo UAB „Inventum“: 2007-12-27 - 60.000,00 Lt, 2008-01-08 - 43870,5 Lt, 2010-04-10 - 48.000,00 Lt ir 45483,00 Lt, viso I. B. buvo sumokėjus jau 197.353, 5 Lt. Tokiu būdu kyla pagrįsta abejonė, kad buhalteriniuose registruose įrašius atliktą užskaitą 2008-11-04 151878 Lt sumai, buvo siekiama keisti bendrovės finansinius rodiklius, nes, kaip minėta, taipogi nėra jokių duomenų apie minėto užskaitymo pagrįstumą ir reikalingumą, nors užskaitymas buvo padarytas net 151 878 Lt sumai, kuri imant bendrovės veiklos apimtis yra laikytina itin didele. Manytina, kad šie skaičiai taip pat buvo įtraukti į finansinės atskaitomybės už 2008 metus sudarymą, ir akivaizdu, kad tai galėjo ir iškreipė bendrovės finansinius rezultatus. Sąskaitos 2402 apyvartoje taip pat nurodomos ir kitos užskaitos: laikotarpiu, kai bendrovė praktiškai nebevykdė veiklos, 2009-06-26 padaryta 174.404,00 Lt vertės užskaita su A. L., 2009-06-29 padaryta 12369,65 Lt vertės užskaita su P. J., 2009-06-30 padaryta 80.000,00 Lt vertės užskaita vėlgi su A. L., viso 2009m. birželio mėnesį padaryta užskaitų 266.773,65 Lt vertei. Todėl darytina išvada, kad BUAB „Inventum“ iš viso atsisakė pajamų grynais pinigais ar pavedimais 174 349,13 Lt ir 266.773,65 Lt (viso gaunasi 441.122,78 Lt) sumai ir tokiu būdu nesąžiningai suteikė pranašumą kreditoriams, su kuriais tos užskaitos buvo padarytos, pažeidžiant kreditoriaus G. M. teisę gauti proporcingą savo, kaip kreditoriaus, reikalavimo dalį.

Pirmosios instancijos teismas nurodo, kad jei ikiteisminio tyrimo metu paaiškės, kad yra nusikalstamos veikos požymių, aplaidaus buhalterinių dokumentų tvarkymo ir jų panaudojimo neteisėtiems tikslams klausimas bus sprendžiamas baudžiamojoje byloje. Apelianto nuomone, ši teismo išvada yra padaryta neįvertinus tos aplinkybės, kad teismas šioje byloje priimdamas sprendimą vadovavosi buhalteriniais dokumentais (finansinės atskaitomybės dokumentais), kurie dėl aukščiau nurodytų priežasčių galėjo būti netikslūs, o pradėtas ikiteisminis tyrimas šiuos teiginius tik pagrindžia. Pirmosios instancijos teismas nurodo, kad minima sutartis nebuvo įvykdyta ir namo paketas nebuvo pastatytas ne dėl to, kad ieškovas, kaip bando teigti atsakovas, netinkamai vykdė pasirašytą sutartį, o dėl to, kad UAB „Inventum“ Vilniaus apygardos teismo 2011-09-29 nutartimi buvo iškelta bankroto byla. Tokią išvadą būtų galima daryti, jei byloje būtų įrodymai, jog UAB „Inventum“ būtų tinkamai baigusi ieškovo namo statybas, jei nebūtų buvusi keliama bankroto byla. Tačiau ieškovo nuomone, būtent bankroto byla galėjo būti pasirinkta tam, kad nebeatlikti jokių darbų arba nebegrąžinti ieškovo sumokėtų pinigų ir taip galutinai išvengti atsakomybės prieš ieškovą. Sutartis tarp ieškovo ir UAB „Inventum“ nebuvo vykdyta kaip susitarta, t.y. G. M. pagal sutartį yra gavęs tik fundamentą, kuris nebuvo užkonservuotas, todėl šiuo metu yra netinkamas naudotis, nors sutarties vykdymui BUAB „Inventum“ į nurodytą sąskaitą pervedė net 135 000, 00 Lt, kas sudaro beveik 80 % visos sulygtos sumos. Ieškovo įsitikinimu, atsakovas sutarties pasirašymo metu ne tik siekė nesąžiningai pasinaudoti ieškovo lėšomis savo asmeniniais interesais, bet ir pats netinkamai vykdė pasirašytą sutartį. Pagal pasirašytą sutartį pirmiausia turėjo būti montuojamas fundamentas, pagal sutarties 2.1.1 punktą - iki 2008-11-20. Tačiau sąskaita faktūra už fundamento montavimą buvo išrašyta 2009-01-13 18.542,12 Lt sumai, perdavimo priėmimo aktą pasirašinėjo 2009 metų pradžioje. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas, kaip UAB „Inventum“ direktorius mokėjo už šias paslaugas 2009-01-05, 7000 litų ir 2009-01-09 4000,00 litų. Atsakovas nurodo, kad „remiantis sutarties 2 priedu (mokėjimo grafikas), ieškovas įsipareigojo antrą įmoką - 86.500,00 Lt sumokėti iki 2008-11-20, tačiau antra įmoka buvo padaryta tik 2009-01-06 ir sumokėta ne visa įmoka, o tik dalis sutartyje numatytos sumos, 60.000,00 Lt bei likusią antros įmokos dalį (26.500,00 Lt) ieškovas UAB „Inventum“ apskritai nesumokėjo“. Pažymėjo, kad sutarties 2 priede „Mokėjimų grafikas“ nurodyta, kad antra įmoka - mokama likus 3 (trims) savaitėms iki Prekės perdavimo termino pradžios (paketo OMA ir fundamento sumontavimo), t. y. iki 2008-11-20 ir mokėtina suma 86.500 litų. Iki to laikotarpio taip pat turėjo būti priduotas fundamentas, tačiau iki to laikotarpio jokio fundamento nebuvo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas padarė išvadą, kad būtent priteisus minėtą sumą, atsakovas konstatavo UAB „Inventum“ nemokumą ir priėmė sprendimą imtis veiksmų dėl bankroto bylos iškėlimo. UAB „Inventum“ mokėjimo problemų turėjo jau 2007 metais, o kredito įstaigos įspėjimą apie kredito sutarčių nutraukimą UAB „Inventum“ gavo 2008 metų gruodžio pirmoje pusėje.

Pirmosios instancijos teismas nurodo, kad bankroto byla įmonei iškelta laiku, pagrįstai ir teisėtai, kas reiškia, kad ieškovo patirti nuostoliai atsirado ne dėl atsakovo kaltės. Ši teismo išvada nėra pakankamai motyvuota, nes byloje esantys įrodymai apie blogą UAB „Inventum“ mokėjimų istoriją, mokumo problemas, planuojamą veiklos nutraukimą, informacijos nuslėpimą rodo, kad ieškovas nuostolius patyrė būtent dėl to, kad atsakovas buvo itin neatidus, nerūpestingas ir nesąžiningas, vykdydamas savo tiek dalyvio, tiek vadovo pareigas.

Teismas konstatavo, kad atsakovo veiksniai atitiko pakankamai apdairaus ir normaliai rūpestingo asmens veiksmus, t.y. susipažinus su UAB „Inventum“ balansu, pelno (nuostolio) ataskaita, Vilniaus apygardos teismui priėmus sprendimą už akių dėl skolos priteisimo solidariai iš UAB „Inventum“ ir atsakovo, atsakovas konstatavo įmonės nemokumą ir kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo laiku, nepažeisdamas įstatymo normų. Apeliantas nesutinka su tokia teismo pozicija, nes atsakovo elgesys pasireiškė dideliu neatsargumu, sudarant ir vykdant su ieškovu pasirašytą namo pirkimo pardavimo sutartį.

Teismas pažymėjo, kad atsakovas dėjo pastangas vykdyti verslą, todėl ir pasirašė su ieškovu pirkimo pardavimo sutartį, o atsakovo neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės - komercinės veiklos rizika, negali būti pagrindas atsirasti civilinei atsakomybei. Kaip jau minėta, apelianto įsitikinimu, atsakovas buvo itin neatsargus, neįvertino laiku bendrovės problemų, nevykdė Akcinių bendrovių įstatymo reikalavimų, kurie turėjo padėti apsaugoti ieškovo interesus, taip pat priėmė pinigus iš ieškovo ir juos panaudojo asmeniniams tikslams arba kitų kreditorių interesams padengti.

Šiai dienai bankrutavusios UAB „Inventum“ bankroto procedūros nėra baigtos, todėl yra pagrindas stabdyti civilinę bylą iki kol bus išnagrinėta bankroto byla ir/ar pabaigtas ikiteisminis tyrimas.

Atsiliepimas

Atsakovas G. L. nesutiko su skundu bei savo nesutikimą grindžia žemiau išdėstytais motyvais ir aplinkybėmis.

Šalies argumentai

Pirma. Ieškovas savo skunde nurodo, jog teismas netinkamai išnagrinėjo įrodymus, t. y. netenkino ieškovo prašymo skirti ekspertizę UAB „Inventum“ finansinei būklei nustatyti, neva priėmė nepagrįstą sprendimą. Ieškovo manymu, UAB „Inventum“ jau nuo 2007 metų buvo nemoki bei atsakovas piktavališkai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Inventum“, šiais savo veiksmais (neveikimu) padarė žalos ieškovui. Specialisto išvada padaryta 2013-12-30, t. y. praėjus daugiau negu mėnesiui nuo skundžiamo sprendimo priėmimo dienos. Ieškovas 2013-07-08 kreipėsi į teismą su prašymu paskirti finansinę ekspertizę, Vilniaus miesto apylinkės teismas ir Vilniaus apygardos teismas šio ieškovo prašymo netenkino, tačiau nesuprantama, kodėl ieškovas nesinaudojo savo procesinėmis teisėmis neužsakė, nepateikė teismui ir neprašė prijungti į bylą šios specialisto išvados bylos nagrinėjimo iš esmės metu, nors apie UAB „Inventum“ 2007-12-31 balanse pateiktus duomenis ieškovui yra žinoma gana seniai, bei ieškovas galėjo specialisto išvadą pateikti teismui bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu. Atsižvelgiant į tai, atsakovo nuomone, toks atsakovo elgesys laikytinas kaip nepagrįstas proceso vilkinimas, pažeidžiantis atsakovo teisę į bylos išnagrinėjimą per objektyviai trumpiausią laikotarpį, todėl remiantis LR CPK 314 str. atsakovas prašo apeliacinės instancijos teismo atsisakyti priimti naujus įrodymus - specialisto išvadą kuri galėjo būti pateikta pirmosios instancijos teisme.

Antra. Pareiškėjas, pagrįsdamas savo argumentus specialisto išvada, teigia, kad remiantis UAB „Inventum“ 2007-12-31 balansu ir pelno (nuostolio) ataskaita, matyti, jog UAB „Inventum“ neva jau nuo 2007-12-31 buvo nemoki. Pažymėtina, kad specialisto išvadoje tėra nurodyta, kad 2007 metais, palyginti su 2006 metais, UAB „Inventum“ finansinė padėtis pablogėjo bei abstrakčiai nurodoma, kad kyla abejonė ar bus atsiskaityta pagal visus trumpalaikius įsipareigojimus ir, kad ženkliai išaugo bankroto tikimybė. Pažymėjo, kad vertinant įmonės vadovo veiksmus, siekiant nustatyti ar laiku buvo kreiptasi dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, nustatoma ar įmonė buvo nemokumo būsenoje. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d., įmonės nemokumas - įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Vertinant šiuos kriterijus įmonės nemokumas nustatomas, ištyrus jos finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės balansas ir pradelsti įsipareigojimai, kurių santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės - komercinės veiklos rezultatai, parodo įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 1 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-2727/2011). Remiantis Lietuvos teismų formuojama praktika, sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi įmonės ne visos skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Tam, jog išsiaiškintų įmonės realią turtinę padėtį, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį pagal naujausius įmonės finansinius duomenis (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartis byloje Nr. 2-1273/2010). Pradelstais įsipareigojimais laikomi tie, kuriems įvykdyti yra suėjęs terminas. Įstatymas nenustato jokio termino, kiek turi būti pradelsti įsiskolinimai, svarbu nustatyti, ar įsipareigojimai pradelsti ir ar pradelstų įsipareigojimų dalis viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 16 d. nutartis byloje Nr. 2-708/2007). Lietuvos teismai nuosekliai laikosi nuomonės, jog vertinant įmonės nemokumą pagal balanso duomenis, pradelsti įmonės įsipareigojimai nustatomi vertinant įmonės balanso straipsnį, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugpjūčio 18 d. nutartis byloje Nr. 2-2083/2011). Kaip matyti iš byloje esančio UAB „Inventum“ 2007-12-31 balanso, įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 268 701 Lt, o įmonės turto vertė sumoje yra 681 563 Lt, todėl atsakovas laikosi pagrįstos nuomonės, kad nesant įrodymų, paneigiančių UAB „Inventum“ 2007-12-31 balanse nurodytus duomenis, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad UAB „Inventum“ jau 2007 metais buvo nemoki.

Trečia. Atsakovo manymu, pirkimo pardavimo sutarties su ieškovu sudarymas yra visiškai logiškas ir pagrįstas sprendimas iš atsakovo, kaip įmonės vadovo, pusės, t. y. įmonei esant sunkioje finansinėje padėtyje buvo surastas papildomas klientas siekiant gauti daugiau pelno bendrovei bei taip pagerinti įmonės finansinę padėtį, be to sutarties vykdymas sustojo būtent dėl paties ieškovo kaltės, pastarajam netinkamai vykdant savo sutartinius įsipareigojimus ko pasėkoje sutarties vykdymas nutrūko iškėlus bankroto bylą UAB „Inventum“. Ieškovas skunde teigia, kad jis tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus pagal 2008-08-06 sudarytą pirkimo - pardavimo sutartį Nr. JNV-08-08, t. y. sumokėjo 135 000 Lt už namo pastatymą, o atsakovas, kaip UAB „Inventum“ direktorius, neva piktybiškai savo sutartinių įsipareigojimų visiškai neįvykdė. Tokie ieškovo argumentai neatitinka tikrovės, kadangi ieškovas nuo pat pradžių buvo linkęs konfliktuoti bei tinkamai nevykdė savo įsipareigojimų. Remiantis sutartimi pirmas sutarties vykdymo etapas buvo fundamento montavimas. Fundamento montavimo darbus atliko subrangovas UAB „Brolių statyba“, bei išrašė UAB „Inventum“ 2009-01-13 PVM sąskaitą - faktūrą (Nr. STA 00051) 18'542,12 Lt sumai. Pažymėjo, kad jau pirmame etape ieškovas netinkamai atlikinėjo savo pareigas, t. y. sumontavus fundamentą ieškovas atsisakė priimti darbus ir pasirašyti darbų perdavimo - priėmimo aktą, dėl ko ieškovui atsisakius, motyvuojant tuo, kad „į pamatus įbetonuotas kiaušinis“, 2009-01-08 perdavimo aktas remiantis LR CK 6.694 str. 4 d. buvo atsakovo vienašališkai pasirašytas. Nors ieškovas ir nepasirašė darbų perdavimo priėmimo akto, tačiau konkliudentiniais veiksmais tam pritarė, kadangi 2009-01-06 sumokėjo dalį sumos pagal sutarties 2 priede numatytą antrą etapą kuris remiantis minėtu sutarties 2 priedu (mokėjimų grafikas) prasideda po fundamento sumontavimo ir priėmimo. Taip pat pažymėtina, kad remiantis sutarties 2 priedu (mokėjimo grafikas), ieškovas įsipareigojo antrą įmoką, 86 500 Lt sumokėti iki 2008-11-20, tačiau antra įmoka buvo padaryta tik 2009-01-06 ir sumokėta ne visa įmoka, o tik dalis sutartyje numatytos sumos, t. y. 60 000 Lt, tačiau likusią antros įmokos dalį (26 500 Lt) ieškovas UAB „Inventum“ apskritai nesumokėjo. Sutarties 1.5.1. punkte nurodyta: „Jeigu į pardavėjo atsiskaitomąją sąskaitą neįplaukė antro įnašo suma (nurodyta 2 priede) likus mažiausiai trims savaitėms iki aptarto tiekimo termino, Pardavėjas turi teisę, nukelti datą, nurodytą 2.1. punkte. Naują tiekimo terminą pardavėjas nukelia į pirmą laisvą tiekimo terminą, iš anksto susitaręs su Pirkėju. Tokiu atveju prie Prekės kainos pridedama 3800 litų“. Atsižvelgiant į tai, akivaizdžiai matyti, kad ieškovas pats pažeidė sutartį, kadangi neįvykdė įsipareigojimo pilnai sumokėti antrą įmoką, be to remiantis pastarąja sutarties nuostata matyti, kad ieškovas praleidęs sutartyje numatytą terminą, privalėjo sumokėti papildomai 3800 Lt, t. y. po netesybų taikymo likusi antros įmokos suma sudarė 30 300 Lt. Nors atsakovas būdamas UAB „Inventum“ vadovu stengėsi taikiai išspręsti iškilusį ginčą dėl sutarties vykdymo, t.y. vienašališkai pasirašė fundamento montavimo darbų perdavimo - priėmimo aktą (kadangi nepridavus fundamento negalimi tolesni namo statybos rangos darbai), bei neatsižvelgiant į tai, kad ieškovas sąmoningai pilnai neapmokėjo antros įmokos, atsakovas sumokėjo UAB „Suomiški namai“ 20 000,00 Lt avansą už namo paketą OMAL 54-5, tačiau atsakovas ir toliau savo įsipareigojimų sąmoningai neįvykdė ir nebendradarbiavo su UAB „Inventum“, todėl remiantis sutarties nuostatomis, dėl ieškovo kaltės sutarties vykdymas sustojo. Vietoje to, kad tinkamai vykdytų įsipareigojimus pagal sutartį, t.y. sumokėtų likusius 26 500 Lt, ieškovas kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo iš UAB „Inventum“ (civilinė byla Nr. 2-3452- 578/2009). 2008 m. - 2009 m. esant ekonominės krizės sąlygomis ir ženkliai sumažėjus pardavimams, 2009 metų trečiame ketvirtyje UAB „Inventum“ nesugebėjo mokėti pagal kredito sutartį DnB NORD bankui ir pilnai atsiskaityti su kitais savo kreditoriais, bei DnB NORD bankas teisminio ginčo tvarka nutraukė kreditavimo sutartį bei prisiteisė patirtus nuostolius solidariai iš UAB „Inventum“ ir atsakovo, kuris asmeniškai laidavo pagal kredito sutartį, ko pasėkoje susidarius tokiai finansinei situacijai, pagal atsakovo ieškinį UAB „Inventum“ buvo iškelta bankroto byla (civilinė byla Nr. B2-6191-431/2009) ir ieškovo ieškinys dėl skolos priteisimo iš UAB „Inventum“ buvo perduotas bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Sutarties vykdymas sustojo dėl paties ieškovo kaltės, t. y. nuo 2008-11-20 (antros įmokos mokėjimo termino) iki pat 2009-09-29 (bankroto bylos UAB „Inventum“ iškėlimo dienos) ieškovas tinkamai neįvykdė savo įsipareigojimų pagal sutartį (nesumokėjo 26 500 Lt), ko pasekoje iškėlus bankroto bylą ir įmonei nutraukus veiklą, buvo įtrauktas į BUAB „Inventum“ kreditorių sąrašą.

Šalies argumentai

Ieškovas teigia, kad atsakovas netinkamai užtikrino UAB „Inventum“ buhalterinės apskaitos dokumentų tvarkymą, kas neva papildomai įrodo ieškovo keliamų reikalavimų pagrįstumą bei pateikia tai pagrindžiančius įrodymus. Atsakovas pažymi, kad šie ieškovo kaltinimai prieštarauja vienas kitam ir iš esmės pagrįsti paties ieškovo samprotavimais, kadangi . ieškovas nurodo, jog dalis buhalterinių dokumentų nėra pasirašyti (praktiškai visi ieškovo nurodyti neatitikimai yra formalaus pobūdžio, t. y. iš UAB „Inventum“ pusės kasininko ar buhalterio parašo nebuvimas), todėl neva yra suklastoti, neteisėti ir negaliojantys, remiantis LRV 2000-02-07 nutarimu Nr. 179 „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės“. Tačiau toliau pats ieškovas nurodo, kad šios ūkinės operacijos atsispindi UAB „Inventum“ apskaitos registruose, kas prieštarauja anksčiau ieškovo paminėtiems argumentams, kadangi remiantis minėtomis taisyklėmis, nesant kasos išlaidų orderiuose pinigų gavėjo parašo šios operacijos laikomos negaliojančiomis, tačiau nagrinėjamu atveju juose trūksta pinigus išdavusio asmens parašo, o pinigai neįforminti kasos pajamų orderiais (ieškovo teigimu UAB „Inventum“ kasos pajamų orderiai netinkamai įforminti - nepasirašyti kasininko ar buhalterio, todėl negaliojantis, laikomi kasos pertekliumi ir įskaitomi į įmonės pajamas, tačiau kaip minėta, minėtos pajamos yra įtrauktos į UAB „Inventum“ buhalterinę apskaitą, be to atsakovui, kaip įmonės vadovui, klastoti kasos pajamų orderius yra nelogiška, ne jų pagrindu įmonės kasoje būtų fiksuojamas faktinis lėšų trūkumas, už kurį atsako pats atsakovas. Taip pat pareiškėjas savo argumentus dėl neva atsakovo netinkamos buhalterinės apskaitos vedimo paremia ta aplinkybe, jog Vilniaus apygardos prokuratūros Antrajame baudžiamojo persekiojimo skyriuje 2013-07-24 pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-9-0061613 dėl galimai aplaidaus UAB „Inventum“ apskaitos tvarkymo (pagal LR BK 223 str.), tačiau atsakovas pilnai sutinka su pirmos instancijos teismo sprendime išdėstytais argumentais, jog paaiškėjus minėtiems baudžiamosios atsakomybės požymiams dėl aplaidaus buhalterinių dokumentų, tvarkymo ir jų panaudojimo neteisėtiems tikslams, šis klausimas bus sprendžiamas baudžiamojoje byloje, be to pažymėtina, kad šis ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal paties ieškovo pareiškimą.

Ieškovas teigia, kad atsakovas, kaip UAB „Inventum“ vadovas, neaišku kokiais pagrindais atsisakė priimti iš UAB „Aurasėja“ 22 471,13 Lt ir iš I. B. 15 1878 Lt. Atsakovui visiškai nesuprantama kuo remdamasis ieškovas padarė tokias išvadas, kadangi pats savo ieškinyje nurodė, kad su šiais asmenimis buvo padarytos užskaitos. Taip pat ieškovas iškraipo faktus ir teismui pateikia netikslius duomenis. Dėl užskaitos su UAB „Aurasėja“, apie kokį atsisakymą priimti pinigus galima teigti, kai su UAB „Aurasėja“ buvo susitarta, jog UAB „Inventum“ perleidžia šiai įmonei stakles, o UAB „Aurasėja“ perleidžia UAB „Inventum“ hidrostatinį (baseiną) ir vandentiekio gręžinį. Taigi UAB „Aurasėja“ ir UAB „Inventum“ susitarus buvo padaryta užskaita, kuri atitiko abiejų bendrovių interesus. Dėl užskaitos su I. B., ieškovas taip pat iškraipo faktus, teigdamas, kad užskaita su I. B. buvo padaryta 151878 Lt sumai. I. B. sudarė sutartį su UAB „Inventum“ pagal kurią bendrovė įsipareigojo klientei atvežti ir pastatyti namo paketą už 207 741 Lt (analogiška situacija kaip ir nagrinėjamu atveju). Namo paketo statymo darbų eigoje buvo susitarta dėl papildomų darbų, todėl pagal klientės užsakymą iš Jungtinių Amerikos Valstijų buvo užsakytos papildomos medžiagos (fibrocementinės plokštės) už kurias sumokėjo klientė (9205 Lt). Rangos darbų pabaigoje tarp UAB „Inventum“ ir I. B. kilo ginčas dėl atliktų ir papildomų darbų, ko pasekoje po ilgų derybų abi pusės susitarė, kad I. B. likusi neapmokėta pagal sutartį suma (10'387,50 Lt) užskaitoma, UAB „Inventum“ perleidžiant klientės užsakytas ir atvežtas papildomas medžiagas (fibrocementinės plokštes). Ir nors ieškovo teigimu nėra jokių I. B. atsiskaitymą su UAB „Inventum“ patvirtinančių įrodymų, tačiau iš teismui pateiktų banko išrašų akivaizdžiai matyti, kad I. B. keliais elektroniniais banko pavedimais pilnai atsiskaitė su UAB „Inventum“, išskyrus minėtą 10 387,50 Lt didžio užskaitą. Remiantis tuo, atsakovas laikosi pagrįstos nuomonės, kad pirmos instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo minėtas aplinkybes, o ieškovas sąmoningai iškraipo faktus ir klaidina apeliacinės instancijos teismą, tokiu būdu pateikdamas samprotavimus savo kaltinimams pagrįsti, kuriuose išdėstytos aplinkybės neatitinka byloje esančius įrodymus.

Ieškovas teigia, kad paskutiniais UAB „Inventum“ veiklos metais iki bankroto bylos iškėlimo bendrovės pajamas pagrinde sudarė ieškovo sumokėtos lėšos ir dar iki sutarties sudarymo UAB „Inventum“ nebemokėjo pagal lizingo ir kreditų sutartys, iš ko daro išvadą, kad UAB „Inventum“ ieškovo sumokėtų lėšų sąskaita siekė susimažinti savo skolas kitiems kreditoriams. Tokie ieškovo argumentai yra ne tik nepagrįsti, bet ir nelogiški, kadangi atsakovas asmeniškai laidavo (pilna apimtimi) už bendroves įsipareigojimus pagal kreditavimo sutartį sudarytą tarp UAB „Inventum“ ir AB „DNB bankas“. Iškėlus bankroto bylą UAB „Inventum“ ir nutraukus kreditavimo sutartį AB „DNB bankas“ kreipėsi į teismą dėl atsakovo įsipareigojimų pagal laidavimo sutartį ir šiuo metu atsakovo atžvilgiu vykdomi išieškojimai AB „DNB bankas“ naudai. Atsižvelgiant į tai yra akivaizdu, kad jei atsakovas norėtų ieškovo lėšomis susimažinti UAB „Inventum“ skolas, tai būtų pirmiausiai dengęs ne kitų kreditorių, o AB „DNB bankui“ įsiskolinimą, nes asmeniškai laidavo būtent šiam kreditoriui už bendrovės įsipareigojimus. Atsakovas pripažįsta, kad 2008 metais prasidėjusi ekonominė krizė smarkiai paveikė bendrovės finansinę padėtį ir ženkliai sumažėjo užsakymų skaičius, o ypač pasunkėjo atsiskaitymas pagal kredito ir lizingo sutartis su DNB banku, su kuriuo vyko derybos dėl bendrovei palankesnių kredito grąžinimo sąlygų, todėl mokėjimai pagal šias sutartis buvo pristabdyti. Tačiau atsakovas pažymi, kad bendrovė per laikotarpį nuo sutarties su ieškovu sudarymo iki bankroto iškėlimo vykdė veiklą ir turėjo apie 85'000 Lt pajamų, neįskaitant pagal sutartį ieškovo sumokėtų lėšų ir nors ieškovas penktame savo skundo lape ginčija šią aplinkybę bei nurodo, jog šis argumentas niekaip nepagrįstas, tačiau tiek iš byloje esančių įrodymų, tiek iš paties ieškovo skundo septintame lape pateiktos UAB „Inventum“ pajamų suvestinės matyti, jog šie ieškovo prieštaravimai neatitinka tikrovės. Taipogi ieškovas nurodo, kad atsakovas neva sąmoningai nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų ir nesąžiningai suteikė pirmumą kitiems kreditoriams (pažymėtina, kad ieškovas niekaip neargumentuoja, kaip jo nurodytos UAB „Inventum“ padengtos skolos pažeidžia nagrinėjamo laikotarpio kreditorinių įsiskolinimų eiliškumą), tačiau pakartotinai pabrėžtina, kad tokiais teiginiais ieškovas sąmoningi klaidina teismą, kadangi būtent ieškovas nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, t.y. delsė, o vėliau apskritai nesumokėjo likusios sutartyje numatytos antro etapo 26 500 Lt dydžio įmokos, todėl būtent dėl paties ieškovo kaltės sutarties vykdymas sustojo praktiškai metams, o iškėlus bankroto bylą UAB „Inventum“ išvis nutrūko.

Trečias asmuo be savarankiškų reikalavimų bankrutavusios UAB „Inventum“ bankroto administratoriaus UAB „Audata“ įgaliotas asmuo su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu teismui teikia 2013-12-30 specialisto išvadą ir teigia, kad remiantis šia išvada, pagal UAB „Inventum“ 2007-12-31 balansą, UAB „Inventum“ nuo 2007 m. buvo nemoki. Administratorius su šiuo pareiškėjo teiginiu nesutinka, kadangi specialisto išvadoje nėra konstatuojamas UAB „Inventum“ nemokumas 2007 m., o tik nurodoma, jog 2007 m. įmonė turėjo finansinių sunkumų palyginti su 2006 m. ir padidėjo bankroto tikimybė. Vadovaujantis LR ĮBĮ 2 str. 8 d., įmonės nemokumas - įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę j jos balansą įrašyto turto vertės. Remiantis Lietuvos teismų formuojama praktika, vertinant įmonės nemokumą pagal balanso duomenis, pradelsti įmonės įsipareigojimai nustatomi vertinant konkretų įmonės balanso straipsnį, t. y. per vienerius metus mokėtinas sumas ir trumpalaikius įsipareigojimus. Iš byloje esančio UAB „Inventum“ 2007-12-31 balanso matyti, kad per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 268 701 Lt, o bendra įmonės turto vertė yra 681 563 Lt, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad UAB „Inventum“ 2007 m. buvo nemoki. Administratorius atkreipia apeliacinės instancijos teismo dėmesį, kad pareiškėjo pateikta 2013-12-30 specialisto išvada nebuvo pateikta į bylą, ją nagrinėjant pirmos instancijos teisme.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pareiškėjas aptiko eilę buhalterinės apskaitos vedimo pažeidimų, ko pagrindu prašo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą. Administratorius su šiais pareiškėjo argumentais nesutinka bei pilnai palaiko pirmos instancijos teismo sprendime išdėstytus motyvus, jog minėti galimi buhalterinės apskaitos vedimo pažeidimai nesusiję su nagrinėjamo ginčo klausimu, o taip pat dėl minėtų aplinkybių Vilniaus apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas, pasitvirtinus šioms aplinkybėms, paaiškėjus nusikalstamo aplaidaus apskaitos tvarkymo požymiams (LR BK 223 str.), klausimas dėl šių nusikalstamos veiklos pasekmių bus sprendžiamas baudžiamojoje byloje.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jis nors ir pavėluotai, bet deramai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus (sumokėjo UAB „Inventum“ 135 000 Lt) pagal 2008-08-06 pirkimo - pardavimo sutartį Nr. INV-08-08, tačiau atsakovas iš sutarties kylančių įsipareigojimų sąmoningai nevykdė ir net neketino vykdyti. Administratorius nesutinka su šiais pareiškėjo teiginiais, nes iš byloje esančių įrodymų aiškiai matyti, kad subrangovas UAB „Brolių statyba“ atliko fundamento rangos darbus, ko pagrindu išrašė 2009-01-13 PVM sąskaitą - faktūrą (Nr. STA 00051) 18 542,12 Lt sumai, o taip pat UAB „Inventum“ sumokėjo UAB „Suomiški namai“ 20 000 Lt avansą už namo paketą, kuris pagal sutartį turėjo būti pastatytas pareiškėjui. Nors pareiškėjas nepriėmė pastatyto namo fundamento ir ginčija šias aplinkybes, tačiau jokių įrodymų šioms aplinkybėms paneigti teismui nepateikia. Taip pat pareiškėjo teiginiai dėl jo neva tinkamo sutarties vykdymo neatitinka tikrovės, nes remiantis sutarties priedu Nr. 2 mokėjimo grafiku, pareiškėjas privalėjo sumokėti 86 500 Lt antros įmokos, tačiau pareiškėjas sumokėjo tik dali sumos (60 000 Lt) bei likusios nesumokėtos 26 500 Lt antros įmokos dalies pareiškėjas UAB „Inventum“ išvis nesumokėjo. Remiantis Sutarties 1.5.1. punktu, jeigu pareiškėjas nesumoka antro įnašo sumos, nurodytos sutarties 2 priede, sutarties vykdymas sustoja iki pareiškėjas įvykdys minėtą įsipareigojimą, todėl pareiškėjui taip ir nesumokėjus 26 500 Lt, sutarties vykdymas sustojo iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Inventum“ dėl paties pareiškėjo kaltės.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teigia, kad sutarties pasirašymo laikotarpiu UAB „Inventum“ jau veikios nevykdė ir neteisėtai suteikė pirmumą kitiems kreditoriams, darydamas neteisėtas užskaitas bei dengdamas kitų kreditorių įsiskolinimus. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai parodo, kad nuo sutarties pasirašymo laikotarpio iki praktiškai 2009 m. vidurio, UAB „Inventum“ veikią vykdė. Nors pareiškėjas kritikuoja UAB „Inventum“ padarytus užskaitymus, tačiau jokių įrodymų ar argumentų dėl šių užskaitymo neteisėtumo arba šiais užskaitymais galimos žalos įmonei padarymo, pareiškėjas teismui nepateikia. Pareiškėjo teigimu UAB „Inventum“ pažeidė kreditorių lygiateisiškumo principą ir 2008 m. neteisėtai suteikė pirmumą kitiems kreditoriams (sumokėjo Sodrai, VMI, antstoliams ir kt.), tačiau jokių įrodymų šiems argumentams pagrįsti teismui nepateikė, nepagrindė, jog šie mokėjimai buvo atlikti nesilaikant įstatymo numatytos tvarkos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimas paliktinas nepakeistu.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Ši byla nagrinėjama ieškovo apeliacinio skundo ribose.

Dėl fiduciarinių ar specialiųjų pareigų pažeidimo: šia aplinkybei pagrįsti apeliantas nurodė tapačius bendro pobūdžio argumentus, dėl kurių jau pasisakė pirmos instancijos teismas ir su kurio išvadomis teisėjų kolegija pilnai sutinka. Jokių nesąžiningų veiksmų atsakovas ieškovo, kaip kreditoriaus atžvilgiu, neatliko. Apeliantas skunde konkrečių neteisėtų veiksmų neįvardijo. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog apeliacinės instancijos teismui sutinkant su pirmos instancijos teismo išvadomis, tiesiog apeliacinės instancijos teismui pakanka jomis pritarti.

Dėl nesąžiningų veiksmų: apeliantas neįvardijo atsakovo G. L. veiksmų (kaip akcininko ir vadovo), kuriuos galima būtų laikyti nesąžiningais. Apeliaciniame skunde nurodyti veiksmai, kad atsakovas, turėdamas žinoti ir žinodamas apie sunkią bendrovės finansinę padėtį ir komplikuotą veiklos vykdymą, piktnaudžiavo ieškovo pasitikėjimu, neinformavo jo apie sunkią bendrovės padėtį, ieškovo sumokėtas pinigų sumas panaudojo ne sutarčiai su ieškovu vykdyti, o kitiems tikslams, taip pat, sudarydamas sutartį su ieškovu, jos neketino vykdyti, o tikėjosi išspręsti bendrovės problemas, padarė didelės turtinės žalos pareiškėjui G. M. žalą, išsamiai išanalizuoti pirmos instancijos teismo sprendime. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas, kaip įmonė vadovas, laikėsi Įmonių bankroto įstatyme numatytos pareigos, esant įmonės bendrovės nemokumui, kreiptis į teismą su prašymu iškelti bankroto bylą (ĮBĮ 8 str.). Teismas išsamiai išanalizavo BUAB „Inventum“ finansinę padėtį nuo 2007 metų ir padarė teisingas išvadas. Apeliantas jokių papildomų argumentų skunde nenurodė, todėl šiuo aspektu daugiau nepasisakytina. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad apeliantas nepateikė įrodymų, leidžiančių teigti, kad įmonės vadovas ieškovo sumokėtas pinigų sumas panaudojo ne sutarčiai su ieškovu vykdyti, o kitiems tikslams, taip pat, sudarydamas sutartį su ieškovu, jos neketino vykdyti, o tik labai aplaidžiai tikėjosi išspręsti bendrovės problemas (CPK 178 str.), todėl tokie argumentai atmestini, kaip nepagrįsti.

Pažymėtina, kad vien tai, kad apeliantas skundo dalyje dėl atsakovo nesąžiningų veiksmų nurodo įvairias Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartis, reglamentuojančias teisminę praktiką dėl CK 2.50 str. taikymo, tačiau nepagrįsdamas galėjimą naudotis jose pateiktais išaiškinimais konkrečiomis šios bylos aplinkybėms, nesuponuoja išvados, jog teismas turėtų besąlygiškai vadovautis pateiktų nutarčių išaiškinimais, kadangi ieškovo nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys neturi precedentinės reikšmės nagrinėjamai bylai dėl skirtingų faktinių aplinkybių.

Dėl BUAB „Inventum“ finansinės padėties

Teisėjų kolegija atmeta skundo argumentą, kad be pagrindo pirmos instancijos teismas netenkino ieškovo prašymo paskirti byloje finansinę ekspertizę, o atmetus šį prašymą, sprendime nurodė, kad teismas negali daryti išvadų apie įmonės mokumą tam tikru laikotarpiu. Apeliantas teigia, kad įmonė jau nuo 2007 metų buvo nemoki, tokiai aplinkybei pagrįsti teikia ir prašo apeliacinės instancijos teismo priimti specialisto išvadą apie UAB „Inventum“ finansinę padėtį 2007 metais. Apeliacinis teismas turi įvertinti CPK 314 str. nustatytas įrodymų priėmimo sąlygas. Nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų CPK 314 str. išvardintoms išimtims taikyti ir šį įrodymą priimti (LAT 2009-06-26 civ. byla Nr. 3K-3-231/2009). Pagal LAT praktiką teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti įrodymai, jei šalis šia teise nepiktnaudžiauja. Šiuo gi atveju, viena vertus, ieškovas turėjo galimybę tokį įrodymą teikti ir bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, kita vertus, negalima konstatuoti, kad tokio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo tik teikiant apeliacinį skundą (CPK 314 str.), be to vertinant, kad specialisto instituto civilinio proceso kodeksas iš viso nenumato, teisėjų kolegija atsisako priimti šį dokumentą.

Vadovaujantis LR ĮBĮ 2 str. 8 d., įmonės nemokumas - įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Remiantis Lietuvos teismų formuojama praktika, vertinant įmonės nemokumą pagal balanso duomenis, pradelsti įmonės įsipareigojimai nustatomi vertinant konkretų įmonės balanso straipsnį, t, y. per vienerius metus mokėtinas sumas ir trumpalaikius įsipareigojimus. Iš byloje esančio UAB „Inventum“ 2007-12-31 balanso matyti, kad per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 268 701 Lt, o bendra įmonės turto vertė buvo 681 563 Lt, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad UAB „Inventum“ 2007 m. buvo nemoki. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas teisingai vertino, kad tik AB DNB priteisus iš atsakovų UAB „Inventum“ ir G. L. solidariai paskolą, atsakovas, kaip UAB „Inventums“ vadovas, matydamas realią finansinę situaciją, pagrįstai kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teisėjų kolegija pritaria pirmos instancijos teismo išvadai, kad atsakovo veiksmai sudarant su ieškovu sutartį atitiko apdairaus ir normaliai rūpestingo asmens veiksmus, kadangi jam vadovaujant įmonei, jis dėjo visas pastangas vykdyti verslą ir tuo pagrindu gauti pajamas. Priešingų įrodymų ar aplinkybių apeliantas nepateikė (CPK 178 str.).

Dėl bankroto administratoriaus veiksmų bankroto proceso atlikimo: ieškovas G. M. yra įtrauktas į BUAB „Inventum“ kreditorių sąrašą, todėl jis turi visas Įmonių bankroto įstatyme jam suteiktas teises. Jei ieškovo nuomone, bankroto administratorius nevykdo Įstatyme jam numatytos pareigos (ar netinkamai vykdo), patikrinti per nustatytą terminą įmonės sandorius ir/ar juo ginčyti, kreditorius turi teisę, naudodamasis savo teisėmis, kelti šį klausimą kreditorių susirinkime. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad bankroto administratoriaus veiksmų teisėtumas atliekant bankroto procedūras, nėra šios bylos dalykas.

Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų

Apeliantas skunde išvardija eilę BUAB „Inventum“ buhalterinių dokumentų ir nurodo, kad buvo pažeistos Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės. Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad atsižvelgiant į tai, kad pagal ieškovo pareiškimą vyksta ikiteisminis tyrimas pagal BK 223 str., todėl tyrimo metu paaiškėjus nusikalstamos veikos požymiams, baudžiamojoje byloje bus sprendžiamas aplaidaus buhalterinių dokumentų tvarkymo ir galimai jų panaudojimo neteisėtiems tikslams klausimai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti, kad pagal išvardintus buhalterinius duomenis galima būtų daryti išvadą, kad kokios tai pajamos nebuvo įtrauktos į UAB „Inventum“ buhalterinę apskaitą, duomenų, kad atsakovas, kaip įmonės vadovas, klastojo kasos pajamų orderius, nepateikta, negalima daryti išvados, kad įmonės kasoje būtų fiksuojamas faktinis lėšų trūkumas, už kurį atsako atsakovas.

Dėl iš atsakovo gautų pinigų panaudojimo: bylos duomenys patvirtina, kad pagal 2008 m. rugpjūčio 6 d. pirkimo – pardavimo sutartį ieškovas 2008-08-06 sumokėjo 75 000 Lt ir 2009-01-06 sumokėjo 60 000 Lt, viso 135 000 Lt. Šiai sumai ieškovas įtrauktas į bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą. Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, kad sumokėta suma pagal sutartį nebuvo tinkamai apskaityta buhalterinėje apskaitoje ir netinkamai panaudota. Byloje pateikti rašytiniai duomenys patvirtina, kad vykdant sutartines prievoles, subrangovas UAB „Brolių statyba“ atliko fundamento rangos darbus, tuo pagrindu išrašyta 2009-01-13 PVM sąskaita - faktūra Nr. STA 00051, 18 542,12 Lt sumai. UAB „Inventum“ sumokėjo UAB „Suomiški namai“ 20 000 Lt avansą už namo paketą, kuris pagal sutartį turėjo būti pastatytas ieškovui. Nors pareiškėjas nepriėmė pastatyto namo fundamento, ginčija šias aplinkybes, tačiau jokių rodymų šioms aplinkybėms paneigti nepateikia. Be to pagal Sutarties priedą Nr. 2 iki 2008 m. lapkričio 20 ieškovas privalėjo sumokėti 86 500 Lt antros įmokos, tačiau pareiškėjas sumokėjo tik dalį sumos, likusios sumos (antros įmokos dalies) išvis nesumokėjo. Remiantis Sutarties 1.5.1. punktu, jeigu nesumokama antro įnašo suma, nurodyta sutarties 2 priede, sutarties vykdymas nukeliamas į pirmą laisvą tiekimo terminą, iš anksto suderinus su pirkėju. Kadangi apeliantas taip ir nesumokėjo likusios 26 500 Lt sumos, sutarties vykdymas sustojo iki bankroto bylos iškėlimo, kitaip tariant ieškovas tinkamai nevykdė savo įsipareigojimų dalies pagal sutartį. Esant šiai situacijai, teisėjų kolegija mano esant pagrindui daryti išvadą, kad Sutarties įsipareigojimų nevykdymas iš UAB „Inventum“ pusės sustojo dėl paties ieškovo kaltės.

Dėl užskaitų: teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, kad bendrovės vadovas be pagrindo suteikė pirmenybę kitiems kreditoriams, darydamas užskaitas bei dengdamas kitų kreditorių įsiskolinimus. Apeliantas skunde nurodo aplinkybes neva dėl neteisėtai padarytų užskaitų (su bendrove UAB „Aurasėja“, bei I. B. ir kita), tačiau šiai aplinkybei pagrįsti nepateikia jokių duomenų. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas nenurodė ir aplinkybių dėl galimai padarytos žalos šiomis užskaitomis. Kaip paaiškino atsakovas, UAB „Aurasėja“ suteikė UAB „Inventum“ hidorstatinį (baseiną) ir vandentiekio gręžinį, o UAB „Inventum“ pastarajai – stakles. Kaip teisingai nurodė atsakovas, tokia užskaita atitiko abiejų įmonių interesus, nes priešingų įrodymų nepateikta (CPK 178 str.). Šalys, t. y. UAB „Inventum“ ir I. B. sudarė sutartį, pagal kurią bendrovė įsipareigojo pastatyti namo paketą (bei papildomų darbų), kilus ginčui dėl atliktų ir papildomų darbų, buvo susitarta dėl užskaitos 10 387,50 Lt sumai, perleidžiant užsakytas medžiagas. Kaip patvirtino atsakovas, I. B. pilnai atsiskaitė su UAB „Inventum“, išskyrus užskaitą, kuri nėra nuginčyta ar ginčijama.

Dėl juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievolės, priežastinio ryšio ir neteisėtų atsakovo veiksmų: apelianto nuomone atsakovas jau sutarties su ieškovu sudarymo metu siekė nesąžiningai pasinaudoti ieškovo lėšomis savo asmeniniais interesais, bei pats nevykdė sutarties. Ta aplinkybė, kad apeliantas nepriėmė pagal sutartį pastatyto fundamento nereiškia, kad Sutartis nebuvo vykdoma. Fundamento montavimo darbus atliko subrangovas UAB „Brolių statyba“, už atliktus darbus išrašydamas 18 542,12 Lt sąskaitą - faktūrą. Tačiau ieškovas atsisakė priimti atliktus darbus ir pasirašyti darbų priėmimo – perdavimo aktą. Kaip teisingai pastebėjo atsakovas, ieškovas iš esmės 2009-01-06 sumokėjęs dalį antrosios įmokos pagal sutartį, patvirtino dėl darbų antrame etape tęsimo. Kaip jau pasisakyta aukščiau, pagal Sutarties priedą Nr. 2, apeliantas neįvykdęs įsipareigojimų sumokėti nustatyto dydžio pinigų sumą (iki 2008-11-20 sumokėti 86 500 Lt), tokiu būdu iš esmės sustabdė sutarties vykdymą (Sutarties 1.5.1 p.).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad iškėlus bendrovei bankroto bylą, kreditoriaus interesai ginami bankroto byloje. Ta aplinkybė, kad bankroto byloje galimai nėra lėšų padengti visą trečios eilės kreditoriaus finansinio reikalavimo sumą, nesudaro pagrindo konstatuoti nesąžiningų atsakovo veiksmų. Nenustačius buvusio įmonės vadovo neteisėtų veiksmų, negalimas ir priežastinio ryšio buvimo faktas. Kaip teisingai pastebėjo pirmos instancijos teismas, atsakovas kaip UAB „Inventum“ akcininkas ir vadovas, asmeniškai laidavo už prievolių bankui pagal kredito sutartį įvykdymą, todėl sąmoningai veikti prie bendrovę ir dėl šios priežasties neturėjo tikslo.

Teisėjų kolegija atmeta apelianto prašymus sustabdyti civilinę bylą iki bus užbaigtas ikiteisminis tyrimas bei išnagrinėta BUAB „Inventum“ bankroto byla. Teismas laiko nesant pagrindų numatytų CPK 163 str. 3 p. bylą sustabdyti iki bus išnagrinėta kita byla, t. y. UAB „Inventum“ bankroto byla ir užbaigtas ikiteisminis tyrimas. Teismui pateikęs prašymą apeliantas nenurodė kokių konkrečių reikšmingų aplinkybių (faktų), negalima nustatyti nagrinėjant šį ginčą, ir kokie faktai bus nustatyti kitoje byloje (ir ikiteisminio tyrimo metu), turintys reikšmės šiam ginčui. Teisėjų kolegija, atmesdama prašymą, atsižvelgia ir į CPK įtvirtintus proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principus.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinius skundus, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą (CPK 320 str. 1 d.), atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai taikant ir aiškinant materialinės teisės normas, tinkamai, visapusiškai vertinant į bylą pateiktus įrodymus, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str. 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija,

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Andrius IgnotasAsta RadzevičienėZita Smirnovienė