Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Gasiūnienės ir Danutės Milašienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Fasuotos cheminės medžiagos“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 10 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. B2-1644-560/2011 pagal ieškovų R. S., T. B., V. N., V. V., I. V., D. G. pareiškimus (tretysis asmuo Euler Hermes Kreditversicherungs – AG, veikiantis per Euler Hermes Kreditversicherungs – AG Lietuvos filialą) atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Fasuotos cheminės medžiagos“ iškelta bankroto byla, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

Byloje kilo ginčas dėl to, ar pagrįstai buvo nustatytas atsakovo nemokumas ir tuo pagrindu jam iškelta bankroto bylą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 10 d. nutartimi, nustatęs atsakovo nemokumą, iškėlė atsakovui UAB „Fasuotos cheminės medžiagos“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė R. N. bei nutarė atlikti kitus su bankroto bylos iškėlimu susijusius veiksmus.

Teismas nurodė, kad nekyla abejonių dėl UAB „Fasuotos cheminės medžiagos“ nemokumo. Vadovaudamasis atsakovo UAB „Fasuotos cheminės medžiagos“ į bylą pateiktais 2010-12-31 balanso duomenimis nustatė, jog atsakovo UAB „Fasuotos cheminės medžiagos“ turtas 2010-12-31 sudarė 992 715 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė net 594 591 Lt. Iš atsakovo pateikto kreditorių sąrašo nustatė, kad atsakovo pradelsti finansiniai įsipareigojimai sudarė 830 264,61 Lt. Teismas padarė išvadą, kad pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija daugiau nei pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, todėl, remdamasis Įmonių bankroto įstatymo 9 str. 5 d. 1 p. ir 2 str. 8 p., UAB „Fasuotos cheminės medžiagos“ laikė nemokia ir jai iškėlė bankroto bylą. Pažymėjo, kad atsakovas 2011-06-08 rašytiniuose paaiškinimuose nors ir nurodė, kad pateikia kartu 2011-05-26 balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą, tačiau šie dokumentai teismui nebuvo pateikti. Tačiau, net ir atsižvelgiant į 2011-06-08 atsakovo rašytiniuose paaiškinimuose pateiktą informaciją, į tai, kad 2011-05-26 įmonės balanse apskaityto turto vertė sudarė 1 263 682 Lt, o įmonės pradelsti finansiniai įsipareigojimai sudarė 830 264,61 Lt, vis tiek buvo pagrindas konstatuoti, jog įmonė yra nemoki, nes jos pradelsti finansiniai reikalavimai viršija pusę atsakovo atstovo paaiškinimuose nurodyto turto vertės.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Atsakovas atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 10 d. nutartį panaikinti ir atmesti ieškovų R. S., T. B., V. N., V. V., I. V., D. G. reikalavimą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo. Nurodo šiuos argumentus:

1. Vilniaus apygardos teismui, nagrinėjant bankroto bylą, 2011 m. birželio 1 d. UAB „Fasuotos cheminės medžiagos“ direktorė Ž. A. kreipėsi į teismą pareiškimu dėl UAB „Fasuotos cheminės medžiagos“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo. 2011 m. birželio 8 d. nutartimi buvo nustatytas pareiškėjui terminas pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus. Teismas nepagrįstai nesivadovavo ĮBĮ 6 str. 4 d. ir nesustabdė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimo iki tol, kol bus priimta nutartis iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą ar atsisakyti ją iškelti.

2. Pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodo, jog atsakovo pradelsti finansiniai įsipareigojimai sudaro 830 264,61 Lt. Pagal 2011-05-26 kreditorių sąrašą atsakovo pradelsti įsipareigojimai sudaro 609 611,67 Lt, o ne 830 264,61 Lt. Teismas vertindamas atsakovo mokumą privalėjo vadovautis ta nuostata, kad spendžiant klausimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, jos finansinę būklę atspindintys dokumentai turi būti aktualūs bankroto bylos iškėlimo ar atsisakymo ją kelti dienai. Todėl turėjo būti vertinama ne 2010-12-31 pelno (nuostolių) ataskaita, o atsakovo pateikta 2011-05-26 pelno (nuostolių) ataskaita bei balansas. Taigi, pagal 2011-05-26 atsakovo balansą matyti, jog bendrovės turtas 2011-05-26 dienai buvo 1 263 682 Lt, įsipareigojimai – 609 611,67 Lt ir atsakovo pradelsti įsipareigojimai neviršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

3. Skundžiamoje nutartyje taip pat buvo nurodyta, jog kitas savarankiškas bankroto bylos iškėlimo pagrindas, kuris įtvirtintas ĮBĮ 9 str. 5 d. 1 p., numato, kad bankroto byla iškeliama, jei įmonė vėluoja išmokėti darbuotojams atlyginimus, ir buvo nustatyta, jog atsakovas ieškinio padavimo diena yra skolingas ne tik ieškovams, bet ir kitiems asmenims nesumokėto darbo užmokesčio. Teismų praktikoje suformuluota nuostata, jog teismas nagrinėdamas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, turi būti aktyvus, todėl turi vadovautis tiek prie pareiškimo pridėtais dokumentais, tiek ir ĮBĮ 9 str. 2 d. numatyta tvarka teismo iniciatyva gautais dokumentais. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas iš esmės netyrė, neišaiškino ir nerinko papildomų įrodymų dėl kokių priežasčių atsakovas vėluoja atsiskaityti su ieškovais ar kitais atsakovo darbuotojais, taip pat neįsitikino ar atsakovas iš tikrųjų yra susitaręs su savo darbuotojais išdėstyti atlyginimų mokėjimų grafikus. Tik vėlavimas išmokėti darbuotojams atlyginimus negali būti pakankamas pagrindas iškelti bankroto bylą, nesant objektyvaus pagrindo konstatuoti įmonės nemokumą.

Ieškovai atsiliepimu prašo atsakovo argumentus, išdėstytus atskirąjame skunde, laikyti nepagrįstais. Nurodo, jog atsakovo įsipareigojimus sudaro 945 675,74 Lt, iš jų sudaro – 538 180 Lt įsipareigojimai kredito įstaigoms + 198 183 Lt įsipareigojimai VMI ir VSDF + 209 314,74 Lt įsiskolinimas darbuotojams, tuo tarpu turtas sudaro tik 1 263 682 Lt. Vadinasi, atsakovo įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, todėl atsakovui turi būti keliama bankroto byla. Pažymi, jog atsakovo balanse nurodyta skola tiekėjams – 39 104 Lt yra žymiai didesnė, o atsakovas stengiasi tai nuslėpti nepateikdamas kreditorių sąrašo. Atsakovas nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino fakto, jog bendrovė yra pasiekusi susitarimą su darbuotojais ir yra išdėsčiusi mokėjimo planą. Minėtus argumentus atsakovas turėjo įrodyti, tačiau nepateikė jokių duomenų, jog buvo siekiama tokio susitarimo.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK1 str. 1 d.). Įmonių bankroto procesą reglamentuoja specialus įstatymas - Įmonių bankroto įstatymas (ĮBĮ). Šio įstatymo normos yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos ir yra nemokūs. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo (nekėlimo) svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį.

Vadovaujantis ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalimi, bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojams atlyginimą; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui, kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų (ĮBĮ 9 str. 5 d.).

Dėl įmonės nemokumo

Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ2 str. 8 d.). Tam, kad teismas nuspręstų, ar įmonė yra (ne)moki, jis turi tinkamai atskleisti įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į jos balansą įrašyto turto vertės santykį, įvertinti kitus įmonės finansinės atskaitomybės duomenis. Sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi įmonės ne visos skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Tam, jog išsiaiškintų įmonės realią turtinę padėtį, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal naujausius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį pagal naujausius įmonės finansinius duomenis (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartis byloje Nr. 2-1273/2010).

Iš byloje esančio 2011 m. gegužės 26 d. balanso matyti, kad įmonės turto vertė yra 1 263 682 Lt. Atsakovas pateiktame balanse nurodo, jog jo pradelsti įsipareigojimai sudaro 538 180 Lt. Pažymėtina, jog pateiktame balanse nėra nurodyti pradelsti įsipareigojimai VSDFV, VMI, taip pat pradelsti įsiskolinimai darbuotojams, skolos tiekėjams ir t.t. Iš pateikto balanso neaišku, kokia pradelstų įsipareigojimų apimtis, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovas balanse nurodė neišsamią informaciją, o tik jam palankius duomenis, bendrą atsakovo mokumo būklę vertina remdamasis kitais atsakovo ir byloje dalyvaujančių asmenų pateiktais finansiniais dokumentais. Iš pateikto pirmosios instancijos teismui 2011 m. gegužės 26 d. kreditorių sąrašo matyti, kad pradelsti įmonės įsipareigojimai sudaro 830 264,61 Lt, dalis įsipareigojimų vykdymo terminų pasibaigė 2006 m., 2008 ir 2009 m. Įvertinus šiuos duomenis ir faktines aplinkybes, darytina išvada, jog pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) viršija pusės į jos balansą įrašyto turto vertės ir yra pagrindas konstatuoti, jog įmonė yra nemoki. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iškėlė bankroto bylą atsakovui dėl jo nemokumo.

Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai nagrinėjamu klausimu neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.

Dėl negalėjimo atsiskaityti su darbuotojais

Iš byloje pateikto atsakovo 2011 m. gegužės 26 d, kreditorių sąrašo matyti, jog atsakovas yra skolingas ne tik ieškovams, bet ir kitiems asmenims – 55 698, 16 Lt darbo užmokesčio, dalis įsiskolinimų yra nuo 2008-2009 metų (I b. t. l. 147-148). Atsakovas neginčija fakto, jog pradelsė sumokėti darbo užmokestį darbuotojams. Tačiau nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino fakto, jog bendrovė yra galbūt pasiekusi susitarimus su darbuotojais dėl atlyginimų išdėstymų. Pažymėtina jog toks atsakovo teiginys nepagrįstas, kadangi byloje nėra pateikta įrodymų apie atsakovo susitarimus su bendrovės darbuotojais dėl skolos atidėjimo ar išdėstymo. Taigi, nustatyta aplinkybė, jog atsakovas vėluoja išmokėti darbuotojams atlyginimą, patvirtina esant dar vieną ĮBĮ nurodytą bankroto bylos iškėlimo sąlygą (ĮBĮ 9 str. 5 d. 1 p.).

Dėl bankroto bylos nagrinėjimo sustabdymo

Nagrinėjant bankroto bylą atsakovui UAB „Fasuotos medžiagos“, atsakovas 2010 m. spalio 5 d. pateikė teismui pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Fasuotos cheminės medžiagos“ iškėlimo. 2011 m. spalio 8 d. nutartimi atidėjo ieškovų pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimą iki bus priimta teismo nutartis atsakovui iškelti restruktūrizavimo bylą ar atsisakyti ją iškelti (t. I, b.l. 50). Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 4 d. nutartimi civ. b. B2-3607-560/2011 atsisakė iškelti atsakovui restruktūrizavimo bylą, nutartis įsiteisėjo 2011 m. gegužės 5 d. (t. I, b.l. 115). Pirmosios instancijos teismas 2011 m. gegužės 16 d. nutartimi ieškovų pareiškimą atsakovui dėl bylos iškėlimo paskyrė nagrinėti 2011 m. birželio 10 d. Taigi, 2011 m. birželio 10 d. priimant skundžiamą nutartį, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 4 d. nutartis atsisakyti iškelti atsakovui restruktūrizavimo bylą buvo įsiteisėjusi. Atsakovas, žinodamas apie paskirtą 2011 m. birželio 10 d. teismo posėdį, 2011 m. birželio 1 d. pateikė dar vieną pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimą. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas 2011 m. birželio 8 d. nutartimi civ. b. Nr. B2-5907-560/2011 nustatė atsakovui UAB „Fasuotos cheminės medžiagos“ terminą iki 2011-06-22 pašalinti nutartyje nurodytus pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo trūkumus. 2011 m. liepos 5 d. nutartimi vėl buvo nustatytas atsakovui terminas iki 2011-08-08 pašalinti nutartyje nurodytus pareiškimo trūkumus. Duomenų, jog trūkumai buvo pašalinti, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, jog pagal pirminį atsakovo pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo buvo atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą, minėta nutartis yra įsiteisėjus, į tai, jog atsakovas pakartotinai paduodamas pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo žinojo apie paskirtą bylos nagrinėjimo dėl bankroto iškėlimo datą, į tai, kad teismas dvejomis nutartimis nustatė pašalinti atsakovui pareiškimo trūkumus, duomenų apie trūkumų pašalimą per nustatytą terminą nėra, laikytina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi nesustabdė bankroto bylos nagrinėjimo.

Atsižvelgdama į aukščiau nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsakovui UAB „Fasuotos cheminės medžiagos“ iškelta bankroto byla, yra teisėta bei pagrįsta, dėl ko ją keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 329 str. 1 d., 330, 338 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 10 d. nutartį.