Šiaulių apygardos teismo nutartis, 1A-9-616/2025

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-02-05
Bylos Nr.: 1A-9-616/2025
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-45088-2022-4
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Nerijus Masiulis, Martynas Galvičius, Ernesta Montvidienė
Nuteistasis: B. U., K. K.
Advokatai: Ramūnas Dobrovolskis, Dalius Vaičiulis, Vidmantas Skaburskas, Ramūnas Dobrovolskiobė

Kategorijos

1.1.9.7Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
1.1.8.1.2Švelnesnės bausmės skyrimas, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.)
1.1.8.11Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 str.)
1.2.23.1.1Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (BK 259 str. 1 d.)
1.2.23.2.1Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti arba jų platinimas (BK 260 str. 1 d.)
1.2.23.2.2.1Neteisėtas disponavimas dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų, turint tikslą jas platinti arba jų platinimas (BK 260 str. 2 d.)
2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-9-616/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45088-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.7; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.2; 1.1.8.11; 1.2.23.1.1; 1.2.23.2.1; 1.2.23.2.2.1; 2.4.6.1 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. vasario 5 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Martyno Galvičiaus, Nerijaus Masiulio ir Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Vaivai Vilkei,dalyvaujant prokurorei Violetai Bartušienei,nuteistajam B. U. (B. U.), jo gynėjui advokatui Ramūnui Dobrovolskiui,nuteistajam K. K., jo gynėjui advokatui Vidmantui Skaburskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo B. U. ir jo gynėjo advokato Ramūno Dobrovolskio bei nuteistojo K. K. gynėjo advokato Daliaus Vaičiulio apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. liepos 11 d. nuosprendžio, kuriuo B. U. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirtos bausmės:

- pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – areštas 15 parų;

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas 2 metams;

- pagal BK 260 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimas 8 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1-2, 4 dalimis, 5 dalies 1-2 punktais, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais, ir skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 65-66 straipsniais, į atliktą laisvės atėmimo bausmę santykiu 1:1 įskaitytas jo laikino sulaikymo ir suėmimo laikas (iš viso 43 dienos).

Laisvės atėmimo bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo B. U. laikino sulaikymo arba jo suėmimo, jei to prireiktų vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1-2 dalimis, iš B. U. konfiskuota (priteista į valstybės biudžetą) 200 Eur bei konfiskuotas ir perduotas valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos, nuosavybėn automobilis „Chrysler 300S“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), registruotas M. U. vardu.

Nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 6 d. nutartimi skirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į keleivinį automobilį „Chrysler 300S“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), registruotą M. U. vardu, palikti galioti nurodytomis sąlygomis, kol transporto priemonė bus konfiskuota ir perduota valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos, nuosavybėn.

Nuspręsta B. U. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, asmens dokumentų (ATK Nr. (duomenys neskelbtini), paso Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – taikyti, kol įsiteisės nuosprendis ir bus pradėta vykdyti juo skirta bausmė; pradėjus vykdyti laisvės atėmimo bausmę, B. U. asmens dokumentus (ATK Nr. (duomenys neskelbtini), pasą Nr. (duomenys neskelbtini)) nuspręsta perduoti atitinkamos laisvės atėmimo vietos įstaigos administracijai.

K. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirta laisvės atėmimo bausmė 8 metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 4 mėnesiams.

Vadovaujantis 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu skirtos ir iki šiol neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi, ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 metams 7 mėnesiams 20 dienų.

Subendrintos laisvės atėmimo bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo, t. y. 2024 m. liepos 11 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1-2 dalimis, iš K. K. konfiskuota (priteista į valstybės biudžetą) 1 400 Eur.

Nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 6 d. nutartimi skirtą ir 2024 m. birželio 10 d. pakeistą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į lėšas, prieš tai sumažinus laikino nuosavybės teisių apribojimo mastą nuo 4 200 Eur iki 1 400 Eur, esančias ar galinčias patekti į K. K. vardu atidarytas sąskaitas banke, kredito įstaigose, laisvės atėmimo vietos (Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo) asmeninę sąskaitą, palikti galioti nurodytomis sąlygomis, kol K. K. sumokės arba iš jo turto (pajamų) į valstybės biudžetą bus išieškota konfiskuotina suma (1 400 Eur).

Taip pat nuosprendžiu išspręstas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas.

Tuo pačiu nuosprendžiu R. J. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta, E. D. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta, tačiau apeliacinis skundas dėl šios nuosprendžio dalies nepaduotas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. B. U. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad, turėdamas tikslą platinti, 2022 m. lapkričio 27 d., tiksliai nenustatytą valandą, prie (duomenys neskelbtini), iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens už tiksliai nenustatytą sumą, tačiau ne mažiau kaip 180 Eur, neteisėtai įgijo du folijos lankstinukus su narkotine medžiaga – 1,236 g kokaino; juos neteisėtai laikė pašto dėžutėje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje bendro naudojimo laiptinėje (duomenys neskelbtini), kol namo pirmininkas L. E. 2022 m. lapkričio 28 d. apie 15.09 val. šias narkotines medžiagas rado ir perdavė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnams.

2. Be to, B. U. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį už tai, kad, turėdamas ir neturėdamas tikslo platinti, 2022 m. per tris kartus iš K. K. už 12 200 Eur neteisėtai įgijo didelį kiekį narkotinių medžiagų – ne mažiau kaip 1 526,573 g kanapių (antžeminių dalių) ir ne mažiau kaip 17,361 g kokaino, neteisėtai jas gabeno ir laikė, o būtent:

2.1. 2022 m. spalį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną ir valandą, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie (duomenys neskelbtini), už 4 800 Eur iš K. K., pagal susitarimą pastarajam palikus jo (B. U.) naudojamame automobilyje „Chrysler 300S“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 24 vnt. užspaudžiamų maišelių su narkotine medžiaga – ne mažiau kaip 210,242 g kanapių (antžeminių dalių) ir šias narkotines medžiagas automobiliu „Chrysler 300S“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai pargabeno į savo gyvenamąją vietą bei laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini);

2.2. tęsdamas nusikalstamą veiką, 2022 m. gruodį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną ir valandą, prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), už 6 000 Eur iš K. K., pagal susitarimą pastarajam automobilyje „BMW“ (valst. Nr. nenustatytas), palikus, neteisėtai įgijo vakuumo maišelį su narkotine medžiaga – ne mažiau kaip 1 287,814 g kanapių (antžeminių dalių) ir šias narkotines medžiagas automobiliu „Chrysler 300S“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai pargabeno į savo gyvenamąją vietą bei laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bei dalį narkotinės medžiagos supakavo į folijos lankstinukus;

2.3. tęsdamas nusikalstamą veiką, 2022 m. gruodį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną ir valandą, prie kartodromo, esančio (duomenys neskelbtini), už 1 400 Eur iš K. K., pagal susitarimą pastarajam jo (B. U.) naudojamame automobilyje „Chrysler 300S“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikus, neteisėtai įgijo užspaudžiamą polietileno maišelį su narkotine medžiaga – ne mažiau kaip 17,361 g kokaino ir šias narkotines medžiagas automobiliu „Chrysler“ 300S, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai pargabeno į savo gyvenamąją vietą bei laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini);

2.4. tęsdamas nusikalstamą veiką, tiksliai nenustatytą kiekį iš K. K. neteisėtai įgytų narkotinių medžiagų B. U. suvartojo ir dalį išplatino ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims:

2.4.1. 2022 m. gruodžio 20 d. apie 12.20 val. prie degalinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), tris plastikinius užspaudžiamus maišelius su narkotine medžiaga – 13,702 g kanapių (antžeminių dalių), neteisėtai atgabeno ir už 150 Eur neteisėtai pardavė R. J.;

2.4.2. 2023 m. sausio 10 d. apie 19.06 val. automobiliu „Chrysler 300S“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), neteisėtai nugabeno folijos lankstinuką su narkotine medžiaga – 4,347 g kanapių (antžeminių dalių) ir už 50 Eur neteisėtai pardavė E. D.;

2.5. likusį didelį kiekį neteisėtai įgytų narkotinių medžiagų (1 499,687 g kanapių (antžeminių dalių)), turėdamas tikslą platinti, neteisėtai laikė:

2.5.1. vieną folijos lankstinuką su narkotine medžiaga – 4,533 g kanapių (antžeminių dalių) automobilyje „Chrysler 300S“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) džemperio kišenėje;

2.5.2. vieną folijos lankstinuką su narkotine medžiaga – 4,304 g kanapių (antžeminių dalių) prie savęs;

2.5.3. narkotines medžiagas – 1 471,17 g kanapių (antžeminių dalių) ir 17,361 g kokaino – savo gyvenamoje vietoje – bute adresu (duomenys neskelbtini),

2.6. kol šias narkotines medžiagas 2023 m. sausio 10 d. rado ir paėmė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai:

2.6.1. nuo 19.30 val. iki 19.55 val. įvykio vietos apžiūros metu jo naudojamame automobilyje „Chrysler 300S“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

2.6.2. nuo 20.35 val. iki 20.50 val. pas jį asmens kratos metu;

2.6.3. nuo 22.45 val. iki 23.55 val. jo gyvenamoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kratos metu;

2.7. iš neteisėtai įgyto kiekio, neturėdamas tikslo platinti, savo gyvenamoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), dviejose kuprinėse B. U. neteisėtai laikė narkotinę medžiagą – 28,517 g kanapių (antžeminių dalių) ir žalią bei rudą augalinės kilmės medžiagų mišinio ekstraktą, kurio sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – 0,018 g tetrahidrokanabinolio (delta-9-tetrahidrokanabinolio), kol šias narkotines ir psichotropines medžiagas 2023 m. sausio 10 d. bute per kratą paėmė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

3. K. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį už tai, kad turėdamas tikslą platinti, 2022 m. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje neteisėtai laikė didelį kiekį narkotinių medžiagų – ne mažiau kaip 1 526,573 g kanapių (antžeminių dalių) ir narkotinių medžiagų – ne mažiau kaip 17,361 g kokaino;

3.1. tęsdamas nusikalstamą veiką, 2022 m. per tris kartus didelį kiekį narkotinių medžiagų už 12 200 Eur pardavė B. U.: 2022 m. spalį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną ir valandą, į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie (duomenys neskelbtini), neteisėtai atgabeno ne mažiau kaip 24 vnt. užspaudžiamų maišelių su narkotine medžiaga – ne mažiau kaip 210,242 g kanapių (antžeminių dalių). Pagal susitarimą su B. U. jas paliko pastarojo naudojamame automobilyje „Chrysler 300S“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir už 4 800 Eur neteisėtai pardavė B. U.. 2022 m. gruodį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną ir valandą, prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), neteisėtai atgabeno vakuumo maišelį su narkotine medžiaga – ne mažiau kaip 1 287,814 g kanapių (antžeminių dalių), pagal susitarimą su B. U. jas paliko automobilyje „BMW“ (valst. Nr. nenustatytas) ir už 6 000 Eur neteisėtai pardavė B. U.. 2022 m. gruodį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną ir valandą, prie kartodromo, esančio (duomenys neskelbtini), neteisėtai atgabeno užspaudžiamą polietileno maišelį su narkotine medžiaga – ne mažiau kaip 17,361 g kokaino, pagal susitarimą su B. U. jį paliko pastarojo naudojamame automobilyje „Chrysler 300S“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir už 1 400 Eur pardavė B. U..

II. Apeliacinių skundų argumentai

4. Apeliaciniu skundu nuteistasis B. U. ir jo gynėjas advokatas Ramūnas Dobrovolskis prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. liepos 11 d. nuosprendį nuteistojo B. U. atžvilgiu ir:

4.1. pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, jam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, skirti laisvės atėmimo bausmę 4 metams;

4.2. vadovaujantis BK 63 straipsnio 1-2,4 dalimis, 5 dalies 1-2 punktais, B. U. skirtas bausmes subendrinti tarpusavyje apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais, ir skirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 4 metams 3 mėnesiams;

4.3. vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 10 mėnesių;

4.4. panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta perduoti valstybei, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos, nuosavybėn automobilį „Chrysler 300S“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), registruotą M. U. vardu;

4.5. kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais.

4.6. Nuteistasis B. U. ir jo gynėjas sutinka su apkaltinamuoju nuosprendžiu dėl padarytos veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su nuteistajam paskirta bausme, vertina ją kaip akivaizdžiai neteisingą ir per griežtą, paskirtą netinkamai pritaikant baudžiamojo įstatymo teisės normas, prieštaraujančią suformuotai teismų praktikai, be to, tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė BK 72 straipsnio nuostatas bei nukrypo nuo teismų praktikos taikant turto konfiskavimo institutą.

4.7. Teigia, kad pirmos instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam B. U., iš esmės vertinto tik jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes bei nepagrįstai koncentravosi į aplinkybes, kurias apie nusikalstamas veikas savanoriškai nurodė pats nuteistasis, šias aplinkybes iškeldamas aukščiau, t. y. paminėdamas tai kaip nuteistąjį neigiamai vertinančias aplinkybes ir neaptardamas kitų svarbių aplinkybių, o būtent to, jog nuteistasis tyrimo metu nurodė bendrininkus – narkotinių medžiagų tiekėją, kas taip pat turėjo būti vertinama skiriant bausmę.

4.8. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti atsižvelgta į tai, jog nuteistasis, būdamas (duomenys neskelbtini) amžiaus (kai darė nusikaltimus), nusikalto pirmą kartą, praeityje pastarasis nebuvo susidūręs su teisėsauga, nusikalstamą veiką padarė dėl pasirinkto netinkamo gyvenimo būdo. Tvirtina, kad šios aplinkybės turėjo būti vertinamos išskirtinai, kadangi asmuo, išdavęs bendrininką ir pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę, akivaizdžiai rizikuoja būti „nubaustas“ kitų bausmę atliekančių asmenų. Be to, pripažindamas atsakomybę lengvinančią aplinkybę – nuteistojo nuoširdų gailestį ir prisipažinimą, pirmosios instancijos teismas taip pat turėjo atsižvelgti ir įvertinti tai, kad tik jo paaiškintomis aplinkybėmis buvo patvirtini kriminalinės žvalgybos duomenys. Pasak apeliantų, būtina įvertinti ir nuteistojo socialinius santykius – iki jo sulaikymo buvo sudaryta santuoka, jauna šeima laukėsi pirmagimio, kas rodo bendrą nuteistojo siekį gyventi pilietišką ir visuomeninį gyvenimą. Be to, nuteistasis išlaiko šeimą, yra šeimos maitintojas. Taip pat nuteistojo padarytos reikalingos išvados, gauta skaudi pamoka ir akivaizdus ryžtas ateityje nebedaryti jokių nusikalstamų veikų, yra tos aplinkybės, kurios ne visos pirmosios instancijos teismo buvo įvertintos, nebuvo susietos į reikšmingą visumą, leidžiančią spręsti, kad bausmės tikslai bus įgyvendinti nesiunčiant nuteistojo į įkalinimo įstaigą ilgam laikui, kur iki šiol galiojanti nuteistųjų subkultūra padarytų ne teigiamą, bet žalingą ir neigiamą poveikį nuteistajam.

4.9. Teigia suprantantys, kad neteisėtas narkotinių medžiagų disponavimo užkardymas yra daugelio pasaulio valstybių prioritetinė teisėsaugos veiklos kryptis, visgi šiuo atveju neatsižvelgta į viešai ir plačiai visiems žinomą faktą, jog disponavimas kanapių antžemine dalimi (taip vadinama „žole“) yra legalus ir neuždraustas elgesio būdas daugelyje pasaulio, taip pat ir kai kuriose Europos Sąjungos valstybėse. Nors tokia aplinkybė savaime nemenkina nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos turinio, tačiau tvirtina, kad tai yra reikšminga įvertinant nusikalstamos veikos pobūdį ir aktualiją laikotarpiui, kurio metu padarytas nusikaltimas nereikalauja griežto visuomenės pasmerkimo, dėl to realus laisvės atėmimo bausmės skyrimas akivaizdžiai nėra tinkama ir teisinga bausmė. Akcentuoja ir tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino arba apskritai neatsižvelgė į nuteistojo jau patirtas represinio poveikio priemones, į nuteistajam taikyto baudžiamojo proceso turinį ir jo pasekmes, kurių prisiminimas ir patirtis neabejotinai jį sulaikys nuo bet kokios pagundos elgtis nusikalstamai. Pasak apeliantų, šiuo atveju taip pat reikšminga yra tai, kad pats bausmės neišvengiamumo faktas, jau patirta valstybės prievarta, o ne formalus sankcijoje numatytos bausmės griežtumo taikymas, yra tinkamas nuteistojo nubaudimas.

4.10. Apibendrintai dėl paskirtos bausmės teigia, kad tinkamai ir teisingai įvertinus visas tiek padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, jos pavojingumą, atsižvelgiant į nusikalstamas paskatas, asmens susiformuotą kaltės rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę ir atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstamų veikų žalą ir visuomenės požiūrį į ją, į neteisėtai disponuotų narkotinių medžiagų rūšį, jau patirtas ir baudžiamuoju procesu nuteistajam sukeltas pasekmes bei realios bausmės neišvengiamumas, nuteistojo padarytas ryžtingas išvadas, visas šias aplinkybes vertinant be išskirtinio pranašumo, ne atsietai, bet reikšmingai jungiant į visumą, kartu atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką ir Konstitucinio Teismo nuostatas, yra pagrindas pripažinti, jog skundžiamu nuosprendžiu B. U. dėl veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje, padarymo buvo netinkamai pritaikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, nepagrįstai neįvertintos akivaizdžiai egzistuojančios išimtinės aplinkybės, ir dėl to paskirta neteisinga bausmė. Pasak apeliantų, pagal sankciją paskirta minimali reali laisvės atėmimo bausmė neatitinka nei padarytos veikos turinio, nei jos pavojingumo, nei kaltininko asmenybės. Todėl tokios neteisingos, neproporcingos bausmės paskyrimas yra įstatymo pagrindas priimtą nuosprendį nuteistojo atžvilgiu pakeisti ir jam paskirti teisingumo principui neprieštaraujančią švelnesnę nei įstatymo sankcijoje numatytą bausmę.

4.11. Taip pat apeliaciniu skundu prašo panaikinti BK 72 straipsnio nuostatų taikymą dėl automobilio konfiskavimo. Akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju narkotinės medžiagos buvo paliekamos atrakintoje transporto priemonėje, jos nebuvo specialiai slepiamos, nebuvo įdėtos priemonės (vaizdo stebėjimo) sekti, saugoti paliktų narkotinių medžiagų, be to, šios medžiagos galėjo būti lengvai transportuojamos asmens rankose, nes jų kiekis nebūdavo didelis. Pažymi, kad pagal teismų praktiką nėra konfiskuojamos transporto priemonės, kuriomis yra pervežamos, gabenamos ar laikomos narkotinės medžiagos, kurios nėra specialiai slepiamos. Kitaip būtų galimybė konfiskuoti kiekvieną transporto priemonę, kurioje vartojamos narkotinės medžiagos, jos pervežamos, ar net laikomos, nes pati transporto priemonė palengvina kiekvienam iš išvardintų nusikaltimų.

5. Apeliaciniu skundu nuteistojo K. K. gynėjas advokatas Dalius Vaičiulis prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. liepos 11 d. nuosprendį ir sušvelninti nuteistajam K. K. paskirtą bausmę, skiriant galutinę bausmę – laisvės atėmimą 6 metams ir jos pradžią skaičiuojant nuo 2022 m. gruodžio 30 d. Taip pat prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nutarta iš K. K. konfiskuoti valstybės naudai 1 400 Eur.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais.

5.1. Teigia, kad nuteistasis K. K. neneigia pirmosios instancijos teismo ištirtų ir nustatytų faktinių jo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių, tačiau vertina, jog pirmosios instancijos netinkamai įvertino jį charakterizuojančius duomenis, todėl jam skyrė nepagrįstai didelę galutinę laisvės bausmę, taip pat netinkamai taikė procesines teisės normas.

Šalies argumentai

5.2. Akcentuoja, kad nuteistasis yra jauno amžiaus – (duomenys neskelbtini), vykdė individualią veiklą, nuo 2022 m. gruodžio 29 d. atlieka laisvės atėmimo bausmę, laisvės atėmimo įstaigoje mokosi pagal (duomenys neskelbtini), kelis kartus buvo skatintas, taip pat pripažino padaręs jam inkriminuotą veiką, dėl jos gailėjosi. Nuteistasis neginčija jam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirtos ir sumažintos bausmės dydžio, tačiau tvirtina, kad šią bausmę dalinio sudėjimo būdu bendrinant su Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi t. y. prie 5 metų 11 mėnesių 20 dienų pridedant netgi pusę švelnesnės bausmės – 2 metus 8 mėnesius, buvo pažeisti teisingumo ir protingumo kriterijai.

5.3. Apeliantas taip pat tvirtina, kad į subendrintą bausmę privaloma įskaityti iki nuosprendžio priėmimo dienos nuteistojo jau atliktos bausmės dalį, vykdomą nuo 2022 m. gruodžio mėnesio. Atkreipia dėmesį, kad tokį prašymą išreiškė ir valstybinį kaltinimą palaikiusi prokurorė, kuomet buvo prašoma į atliktą subendrintą bausmę įskaičiuoti nuteistojo jau atliktos bausmės dalį. Pažymi ir tai, kad nors pirmosios instancijos teismas laikėsi pozicijos, jog pagal BK 64 straipsnio taisykles bausmė bendrinama tik su neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalimi, nes atliktos bausmės dalis yra minusuojama automatiškai, tačiau tokio bausmės vertinimo ir skaičiavimo, skiriant galutinę subendrintą bausmę, nuteistajam netaikė.

Šalies argumentai

5.4. Akcentuoja, kad tik vienas inkriminuotas epizodas šiuo atveju sudarė sąlygas vertinti nuteistojo veiką buvus įvykdyta jau įsigaliojus Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 25 d. nuosprendžiui. Tačiau įvertinus, kad bausmės vykdymas ir atlikimas pradėtas tik 2022 m. gruodžio mėnesio pabaigoje, nėra teisinga ir pagrįsta, vien dėl užtrukusio proceso šioje byloje, bausmės atlikimo laikotarpio neįskaičiuoti į nuteistajam skirtą galutinę bausmę. Tvirtina, kad šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas nepagrindė kelių aplinkybių – kodėl bendrinimo atveju prie neatliktos bausmės pridėjo pusę naujai skirtos bausmės, nors aplinkybių visuma ir teisingumo principas lėmė, kad pakankama buvo pridėti tik minimalią bausmės dalį – 3 mėnesius prie sunkesnės neatliktos bausmės, tuo pačiu įskaičiuojant jau atliktos ankstesniu teismo nuosprendžiu skirtos bausmės dalį. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepagrindė ir nenustatė, kodėl skirta subendrinta bausmė skaičiuojama nuo teismo nuosprendžio priėmimo dienos, o ne nuo pirmos laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios ar nuo baudžiamosios bylos iškėlimo nuteistojo atžvilgiu momento, kadangi abiem atvejais apeliantas buvo izoliuotas nuo visuomenės, taikant realią laisvės atėmimo bausmę, kurią iš esmės galima prilyginti kardomosios priemonės – suėmimo taikymui. Todėl teigia, kad šioje dalyje nuteistajam skirtas nuosprendis privalo būti pakeistas, atitinkamai sumažinant prie neatliktos bausmės pridėtos naujos bausmės dalį, į galutinį bausmės terminą įskaičiuojant atliktos bausmės dalį bei bausmę skaičiuojant nuo bausmės vykdymo pradžios.

5.5. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1-2 dalimis ir iš nuteistojo konfiskuodamas 1 400 Eur kaip nusikalstamos veikos rezultatą, pateikė itin lakoniškus motyvus ir poziciją. Tai yra, rėmėsi parodymais, kad K. K. tvirtino, jog iš B. U. gavo tik 1 400 Eur už kokainą 2022 m. gruodį, o už kanapes su juo neatsiskaityta. Atkreipia dėmesį, kad bylos nagrinėjimo metu, atnaujinus įrodymų tyrimą, buvo patvirtinta, jog tiesioginio lėšų perdavimo nebuvo vykdoma ir pats nuteistasis negalėjo garantuoti tikslių sumų, gautų iš nusikalstamos veikos padarymo. Tuo tarpu teismas gali konfiskuoti tik neginčytinai nustatytas sumas, kurios nekelia abejonių dėl jų kilmės ir prigimties. Šios kategorijos bylose vien šalių pareiškimo apie galimai gautinas sumas nepakanka. Privalu vienareikšmiai nustatyti gautas sumas ir tik jų atžvilgiu galima taikyti baudžiamojo poveikio priemones. Pasak apelianto, nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatytos nei tikslios gautos sumos, nei tai, kad suma visa apimtimi pasiekė nuteistąjį. Todėl tvirtina, kad šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nuteistajam taikyti šią baudžiamojo poveikio priemonę.

6. Atsiliepimų į nuteistojo B. U. ir jo gynėjo advokato Ramūno Dobrovolskio bei nuteistojo K. K. gynėjo advokato Daliaus Vaičiulio apeliacinius skundus negauta.

Šalies argumentai

7. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė Violeta Bartušienė prašė apeliacinius skundus atmesti, nuteistieji B. U. ir K. K. bei jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Nuteistojo B. U. ir jo gynėjo advokato Ramūno Dobrovolskio bei nuteistojo K. K. gynėjo advokato Daliaus Vaičiulio apeliaciniai skundai atmetami.

8. Pagal bylų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme bendrąsias nuostatas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnyje, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

9. Iš apeliacinių skundų turinio matyti, kad nuteistieji B. U. ir K. K. neginčija savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ir jų kvalifikacijos pagrįstumo, tačiau skunduose keliami jiems paskirtų bausmių individualizavimo bei baudžiamojo poveikio priemonių – turto konfiskavimo pagrįstumo klausimai. Todėl apeliacinės instancijos teismas šiais klausimais ir pasisako.

Dėl nuteistajam B. U. paskirtos bausmės už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje

10. Apeliaciniu skundu nuteistasis B. U. ir jo gynėjas advokatas Ramūnas Dobrovolskis prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. liepos 11 d. nuosprendį nuteistojo B. U. atžvilgiu, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, B. U. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, skirti laisvės atėmimo bausmę 4 metams.

11. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą bei nuteistojo B. U. ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas B. U. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje, padarymą bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, baudžiamojo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė.

Žemesnės instancijos teismas

12. BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje be jokių alternatyvių bausmių numatytas laisvės atėmimas nuo 8 iki 10 metų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu B. U. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį paskyrė sankcijoje numatytą minimalią bausmę – laisvės atėmimą 8 metams.

13. Pažymima, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima paskirti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Svarbu, kad teismo parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis pasiektų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

14. Pažymima ir tai, kad pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

15. Be to, kasacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra nurodęs, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę. Taigi vienoda ir teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204- 942/2015, Nr. 2K-449-942/2016). Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-126-693/2018 ir kt.). Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, Nr. 2K-186-942/2015). Tačiau bausmės švelninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti pagrįstas tik išimtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, Nr. 2K-252/2014, Nr. 2K-447/2014, Nr. 2K-361/2014, Nr. 2K-P-89/2014 ir kt.).

16. Nagrinėjamoje byloje minėtų Baudžiamojo įstatymo nuostatų ir kasacinės teismų praktikos pažeidimų nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam B. U. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį paskirta šio straipsnio sankcijos ribose numatyta bausmė yra neteisinga, neproporcinga, neatitinka jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio ir pavojingumo laipsnio bei yra per griežta. Pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas šią bausmę, tinkamai vadovavosi BK bendrosios dalies normomis, kuriomis reglamentuota bausmės paskirtis, bausmių skyrimo pagrindai (BK 41, 54 ir 61 straipsniai), įvertino padaryto nusikaltimo bei bausmės proporcingumą ir nuteistajam paskyrė teisingą bausmę. Atsižvelgta tiek į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumą, kaltininko asmenybę, vaidmenį veikos padaryme, į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei į tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tiek ir į kitas aplinkybes, visoms šioms aplinkybėms skiriant vienodą dėmesį, jas vertinant bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų bei bausmei keliamų tikslų kontekste.

17. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad B. U. iš viso padarė tris nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis, 259 straipsnio 1 dalis), o dvi – sunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 5 dalis, BK 260 straipsnio 1-2 dalys), nusikaltimų sudėtys formalios, veikos baigtos, padarytos tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Nustatyta, kad nusikalstamos veikos pagal BK 259 straipsnio 1 dalį padarymo tikslas – asmeninių poreikių tenkinimas, o nusikalstamų veikų pagal BK 260 straipsnio 1-2 dalis – platinimas. Įvertinta ir tai, kad B. U. yra neteistas, visgi teisėjų kolegija pastebi, kad jis Šiaulių apygardos prokuratūros 2020 m. liepos 7 d. nutarimu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą, susitaikius su nukentėjusiuoju (5 t., b. l. 179-182), o tai paneigia apeliacinio skundo argumentą, jog nuteistasis anksčiau nėra susidūręs su teisėsauga. Nuteistasis taip pat 2018-2023 m. 4 kartus baustas administracine tvarka, įskaitant už karo prievolininkų pareigų nevykdymą (vengimą) ir marihuanos bei kokaino vartojimą be gydytojo paskyrimo, nuobaudas sumokėtos, tačiau viena nuobauda yra galiojanti (5 t., b. l. 190-192). Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas daug dėmesio skyrė nuteistąjį teigiamai charakterizuojančioms aplinkybėms. Tai yra, pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad nuteistasis B. U. yra jauno amžiaus (nusikalto būdamas (duomenys neskelbtini), nuosprendžio priėmimo metu buvo (duomenys neskelbtini)), nedirba, tačiau turi oficialaus darbo stažo Lietuvoje 2014 m. ir 2016-2024 m (5 t., b. l. 194-195, 7 t., b. l. 90-92, 180, 8 t., b. l. 133-148, 9 t., b. l. 8-9), buvusio darbdavio apibūdinamas teigiamai – kaip pareigingas, tvarkingas, punktualus, drausminių nuobaudų neturėjęs, nekonfliktiškas (7 t., b. l. 43). Įvertintos ir kitos teigiamai jo asmenybę charakterizuojančios aplinkybės – nuteistasis B. U. kultivuoja (duomenys neskelbtini), 2023 m. įvykdė nacionalinį rekordą (duomenys neskelbtini) (7 t., b. l. 109-111), yra vedęs, turi mažametę dukrą (7 t., b. l. 41), nėra įtrauktas į VšĮ (duomenys neskelbtini) Psichikos sveikatos centro pacientų registrą, UAB (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centras taip pat neteikė jam psichikos sveikatos paslaugų (5 t., b. l. 197, 198). Nuteistasis bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismui pateikė duomenis, kad jo 2024 m. sausio 8 d., 2024 m. vasario 21 d. ir 2024 m. balandžio 4 d. narkotinių (psichotropinių) medžiagų testai (12 pozicijų) buvo neigiami (7 t., b. l. 42, 108, 166). Pirmosios instancijos teismas B. U. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikė tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenustatė. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiu pirmosios instancijos teismo visumos aplinkybių nustatymu.

18. Nuteistojo B. U. gynėjas iš esmės tais pačiais argumentais, nurodytais apeliaciniame skunde, prašė nuteistojo B. U. atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir pirmosios instancijos teisme. Motyvuotai atmesdamas šį prašymą, pirmosios instancijos teismas, visų pirma, įvertino nuteistojo B. U. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą. Tai yra, buvo įvertinta, jog dvi iš trijų jo padarytų nusikalstamų veikų – sunkūs nusikaltimai (realioji sutaptis), padaryti tiesiogine tyčia, iš anksto suplanuoti, o neatsitiktiniai ir ne dėl nepalankiai susiklosčiusių gyvenimo aplinkybių, tęstiniai (padarymo laikas – 2022 m. IV ketvirtis, tačiau paties nuteistojo teigimu, vartoti ir pardavinėti narkotikus jis pradėjo maždaug prieš 2 metus iki sulaikymo (5 t., b. l. 36-42)), padaryti dėl materialinės naudos, siekiant gauti neteisėtą atlygį. Akcentuota, kad nuteistasis B. U. neteisėtai disponavo iš viso dviejų rūšių narkotinėmis medžiagomis ir vienos rūšies psichotropine medžiaga. Pažymėta ir tai, kad narkotinės medžiagos – ne mažiau kaip 1 526,573 g kanapių (antžeminių dalių) – kiekis daugiau kaip 3 kartus viršija šios rūšies narkotinės medžiagos didelio kiekio minimalią ribą (500 g), o narkotinės medžiagos – ne mažiau kaip 17,361 g kokaino – kiekis artėja prie šios rūšies narkotinės medžiagos didelio kiekio minimalios ribos (per 20 g). Pirmosios instancijos teismas pagrįsta įvertino tai, kad nuteistojo B. U. padaryti nusikaltimai buvo užkardyti ilgo ir kruopštaus kriminalinės žvalgybos pareigūnų dėka. Pagrįstai akcentuota ir tai, kad nusikalstamomis veikomis, susijusiomis su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, visada keliamas pavojus kitų žmonių, kurie jas vartoja, sveikatai ir/ar gyvybei, o prekyba narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis (išskyrus pavienes valstybes, kuriose legalizuoti „lengvi“ narkotikai) yra laikoma vienu pavojingiausių ir tarptautiniu mastu smerkiamų nusikaltimų. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, šių aptartų aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nurodytos aplinkybės nepaneigia B. U. padaryto sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 2 dalyje, pavojingumo visuomenei laipsnio ir nemažina nuteistojo kaltės.

Žemesnės instancijos teismas

19. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo išvadai ir apie mažesnį paties nuteistojo B. U. kaip asmens pavojingumą, lyginant jį su kitais asmenimis, darančiais analogiškas nusikalstamas veikas. Kaip ir apeliaciniame skunde, taip ir pirmosios instancijos teisme nuteistojo gynėjas akcentavo aplinkybes, kad nuteistasis turi šeimą, augina mažametį vaiką, sportuoja, anksčiau dirbo, darbdavio apibūdintas teigiamai, yra neteistas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai sprendė, jog šios aplinkybės nėra išskirtinės bei nesudaro pagrindo nuteistajam B. U. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodytą bausmės skyrimo taisyklių išimtį???. Prieidamas šią išvadą pirmosios instancijos teismas įvertinto nuteistojo B. U. vaidmenį bei statusą jo padarytų nusikalstamų veikų padaryme – jis buvo šių nusikalstamų veikų iniciatorius ir vykdytojas, narkotinių medžiagų vartotojas, pirkėjas ir pardavėjas, kuris veikė itin atsargiai (informaciją siųsdavo ir gaudavo per programėles, kuriose nereikia suvesti jokių asmeninių duomenų, vartotojui suteikiamas ID kodas, siunčiami duomenys yra užkoduojami, o perskaityta informacija – išsitrina savaime), nusikalstamų veikų darymu jis siekė tiek pats vartoti narkotines medžiagas, tiek lengvai ir greitai gauti dideles pajamas jas platindamas. Nors nuteistasis B. U. pirmosios instancijos teisme akcentavo, jog ketino vartoti narkotines medžiagas, iki gims dukra, paskui – visiškai nutraukti, visgi nustatyta, kad jų vartojimą nuteistasis nutraukė ne savo deklaruojamu noru, o tuo metu, kai nebebuvo objektyvių galimybių jų vartoti – nuo jam paskirto sulaikymo ir suėmimo. Kaip matyti, jokių išskirtinių aplinkybių, mažinančių paties nuteistojo B. U. pavojingumą, pirmosios instancijos teismas nenustatė, tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.

20. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad nuteistasis B. U. tyrimo metu nurodė bendrininką – narkotinių medžiagų tiekėją, ir tai, apelianto teigimu, taip pat turėjo būti vertinama skiriant bausmę nuteistajam. Sutiktina, kad B. U. nuo pat pirmosios apklausos nurodė nuteistąjį K. K. kaip narkotinių medžiagų pardavėją ir vėliau jį iš nuotraukos atpažino (5 t., b. l. 39-43, 53-58). Visgi pastebėtina, kad taip jis pasielgė jau žinodamas, kad jo atžvilgiu buvo taikytos kriminalinės žvalgybos priemonės. Pastebėtina ir tai, kad tiek veikos padarymo metu, tiek ir prieš jos padarymą nuteistasis turėjo šeimą (sutuoktinę, kuri tuo metu laukėsi) ir ja rūpinosi, tačiau šios apeliaciniame skunde akcentuojamo aplinkybės nuteistojo nesustabdė ir neprivertė susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo. Taip pat atmestini apeliantų teiginiai, kad mažesnį nuteistojo B. U. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą rodo tai, jog kai kuriose valstybėse kanapių laikymas ir vartojimas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Kaip minėta, B. U. neteisėtai disponavo iš viso net dviejų rūšių narkotinėmis medžiagomis ir vienos rūšies psichotropine medžiaga, o tai rodo, kad jo veiksmais buvo sukelta reali grėsmė žmonių sveikatai ir visuomenės saugumui. Savo poziciją dėl nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, taip pat neteisėtu disponavimu dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu, Lietuvos Respublikos įstatymų leidėjas yra išreiškęs BK 260 straipsnyje, įtvirtindamas šias veikas kaip nusikalstamas ir nustatydamas už jas griežtas bausmes. Todėl narkotinių medžiagų apyvartos reguliavimas užsienio valstybėse nedaro įtakos B. U. padarytų veikų teisiniam vertinimui Lietuvos Respublikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-125-689/2021). Teisėjų kolegija akcentuoja ir tai, kad skiriama bausme siekiama nusikalstamą veiką padariusį asmenį nubausti, sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, todėl dėl paskirtos bausmės atsiradę neigiami padariniai yra natūralus nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

21. Pažymima, kad teisingumo principui prieštarauja ne tik per griežtos, bet ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas. Šiuo atveju už sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 2 dalyje, padarymą pirmosios instancijos teismas B. U. paskyrė sankcijoje numatytą minimalią laisvės atėmimo bausmę ir, teisėjų kolegijos vertinimu, ši bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per griežta. Juolab, kad pirmosios instancijos teismas už visas jo padarytas nusikalstamas veikas B. U. paskyrė sankcijų ribose numatytas minimalaus dydžio bausmes, ir, bendrindamas šias bausmes tarpusavyje apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais (BK 63 straipsnio 1-2, 4 dalimis, 5 dalies 1-2 punktais), prie griežčiausios bausmės, paskirtos už BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, pridėjo tik minimalaus dydžio laisvės atėmimo bausmę 3 mėnesiams už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, nors šios straipsnio dalies sankcija numato laisvės atėmimo bausmę nuo 2 iki 8 metų. Be to, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirtą subendrintą bausmę pirmosios instancijos teismas sumažino vienu trečdaliu.

22. Todėl apibendrinus visa tai, kas išdėstyta, tenkinti apeliantų prašymą ir švelninti nuteistajam B. U. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį paskirtą bausmę iki prašomo dydžio – laisvės atėmimo 4 metams, nėra pagrindo.

23. Kartu pažymima ir tai, kad 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo BK 2024 m. balandžio 25 d. priimtas BK 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 5¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais įstatymas Nr. XIV-2573. Matyti, kad, be kitų straipsnių, buvo priimti ir šio apeliacinio skundo nagrinėjimui aktualūs pakeitimai, susiję su BK 54 straipsnio (Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai) nuostatomis. Tai yra, BK 54 straipsnio 3 dalis papildyta nuostata, kad tuo atveju, jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas.

24. Nagrinėjamu atveju B. U. nuteistas už iš viso trijų nusikalstamų veikų, iš kurių viena priskiriama nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis, 259 straipsnio 1 dalis), o dvi – sunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 5 dalis, BK 260 straipsnio 1-2 dalys), padarymą, jam skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 6 mėnesiams. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad B. U. už nusikalstamų veikų padarymą paskirta galutinė bausmė ne tik viršija 5 metus, tačiau dvi iš trijų jo padarytų nusikalstamų veikų patenka į sunkių nusikaltimų, numatytų BK XXXVII skyriuje, sąrašą (BK 75 straipsnio 3 dalis), taip pat į tai, kad nenustatyta išimtinių aplinkybių, mažinančių nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, nei išimtinių aplinkybių, susijusių su B. U. asmenybe, nenustatė pagrindo jo atžvilgiu taikyti nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusių BK 2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 pakeitimų, ir, vadovaujantis papildytomis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, visiškai ar iš dalies atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą.

25. Be to, 2025 m. vasario 1 d. taip pat įsigaliojo BK 2024 m. lapkričio 7 d. priimtas BK 3, 60, 99, 100, 100¹, 100², 100³, 103, 107, 108, 109, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 142, 143, 145, 146, 147, 147¹, 147², 148, 149, 150, 151, 151¹, 152, 152¹, 156, 157, 159, 160, 161, 162, 169, 170, 170¹, 170², 172, 173, 174, 175, 176, 178, 180, 181, 182¹, 185, 188, 189, 189¹, 191, 192, 193, 194, 196, 197, 198, 198¹, 198², 202, 206, 207, 208, 209, 210, 213, 214, 215, 217, 218, 224, 229, 231, 232, 233, 234, 236, 238, 249¹, 250, 250², 250⁴, 250⁵, 251, 256, 256¹, 257, 257¹, 258, 259, 262, 265, 267, 267¹, 267², 267³, 268, 270, 270², 270³, 273, 274, 275, 276, 276¹, 276², 276³, 277, 278, 279, 280, 281, 283, 285, 286, 287, 288, 289, 292, 292¹, 294, 295, 296, 297, 299, 300, 301, 302, 302¹, 303, 304, 306, 306¹, 306², 307, 308, 309, 310, 311, 312 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas Nr. XIV-3060.

26. Kaip matyti, B. U. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, kurios sankcijoje nuo 2025 m. vasario 1 d. numatytos penkios alternatyvios bausmių rūšys – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 2 metų. Tuo tarpu B. U. veikų padarymo ir nuosprendžio priėmimo metu galiojusioje BK 259 straipsnio 1 dalies redakcijoje (originali 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) buvo numatytos tik trys alternatyvios bausmių rūšys – bauda, areštas, laisvės atėmimas iki 2 metų. Tai reiškia, kad naujas įstatymas švelnina nuteistojo B. U. teisinę padėtį, todėl vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, yra pagrindas jo veiką iš BK 259 straipsnio 1 dalies (originali 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) perkvalifikuoti į BK 259 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija).

27. Perkvalifikavus šią nuteistojo veiką, iš naujo sprendžiamas bausmės skyrimo klausimas. Kaip jau minėta, B. U. iš viso padarė tris nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis, 259 straipsnio 1 dalis), o dvi – sunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 5 dalis, BK 260 straipsnio 1-2 dalys), nusikaltimų sudėtys formalios, veikos baigtos, padarytos tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas), nuteistasis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta sunkinančių. Taigi, atsižvelgiant į šias ir kitas skundžiamame nuosprendyje nurodytas aplinkybes, į kurias buvo atsižvelgta skiriant nuteistajam bausmes, nėra pagrindo už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, skirti švelnesnę bausmės rūšį ar trumpesnį jos terminą, nei nustatytas skundžiamu nuosprendžiu, t. y. areštas 15 parų, kadangi nuteistajam buvo paskirta vidutinio griežtumo sankcijoje numatyta bausmės rūšis, o jo dydį parinktas minimalus (BK 49 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo teisinę padėtį lengvinantis įstatymas turi būti taikomas (veika perkvalifikuojama) nepaisant to, jog po veikos perkvalifikavimo jam paliekama ta pati bausmė.

Dėl nuteistojo B. U. automobilio konfiskavimo

28. Nuteistasis B. U. ir jo gynėjas apeliaciniu skundu taip pat nesutinka su pirmosios instancijos išvada, kad automobilis „Chrysler 300S“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 1-2 dalyje, padarymo priemonė ir dėl to turi būti konfiskuojama. Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad nagrinėjamu atveju narkotinės medžiagos buvo paliekamos atrakintoje transporto priemonėje, jos nebuvo specialiai slepiamos, nebuvo įdėtos priemonės (vaizdo stebėjimo) sekti, saugoti paliktų narkotinių medžiagų, be to, šios medžiagos galėjo būti lengvai transportuojamos asmens rankose, nes jų kiekis nebūdavo didelis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo tokiems apeliacinio skundo argumentams pritarti.

29. BK 72 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnyje tiesiogiai nenustatyta, kas laikytina nusikaltimo padarymo įrankiu ar priemone, tačiau pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, spręsdamas, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, teismas įvertina šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymių įgyvendinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2011, 2K-237/2011). Turtas gali būti pripažįstamas nusikaltimo priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas tokiai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad tokio turto panaudojimas palengvino nusikalstamos veikos padarymą taip, kad jos padarymas be jo panaudojimo nebūtų įmanomas. Dažnai šis kriterijus teismų praktikoje taikomas nusikaltimo padarymo priemone pripažįstant transporto priemonę, jeigu kaltininkas ja naudojosi tam, kad sudarytų galimybes padaryti nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-339/2008, 2K-463/2011, 2K-534/2011, 2K-199-719/2022).

30. Šioje baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad B. U. automobilį „Chrysler 300S“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojo kaip saugią ir patikimą slaptavietę, kurioje buvo paliekamos perduodamos narkotinės medžiagos bei už jų atsiskaitymą skirti pinigai. Tai yra, minėtas automobilis buvo naudojamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 1-2 dalyse, padarymo palengvinimui. Nuteistasis B. U. parodė, kad būdavo taip, jog pinigus už narkotikus jis palikdavo savo nerakintame automobilyje „Chrysler“ ir kažkas tuos pinigus pasiimdavo, taip pat ir jo perkami narkotikai būdavo paliekami jo paties nerakintame automobilyje (5 t., b. l. 39-42, 59-61, 66-68). Nuteistasis K. K. patvirtino, jog būdavo taip, kad susitardavo su B. U., jog jis paliks narkotikus B. U. automobilyje – B. U. palikdavo savo automobilį jų sutartose vietose nerakintą ir jame K. K. palikdavo narkotikus. Yra buvę ir taip, kad B. U. savo automobilyje palikdavo pinigus už narkotikus ir K. K. juos pasiimdavo (6 t., b. l. 59-61). Taigi, pagal pareikštus kaltinimus ir pačių nuteistųjų B. U. ir K. K. parodymus matyti, kad nuteistieji B. U. automobilyje tarpusavyje keitėsi narkotinėmis medžiagomis bei už juos sumokamai pinigais, B. U. minėtą automobilį pagal iš anksto suderintą susitarimą paliekant jų sutartose vietose neužrakintą. Nors apeliaciniame skunde akcentuojama, kad aptariamas automobilis nebuvo specialiai pritaikytas narkotinėms medžiagoms slėpti, be to, narkotinių medžiagų kiekis buvo lengvai transportuojamas rankomis, visgi, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiais, jog šiuo atveju automobilis buvo naudojamas kaip saugykla narkotinėms medžiagoms ir pinigams saugoti nuo pašalinių asmenų, taip pat gyvūnų ar paukščių, kas nuteistajam B. U. neginčijamai palengvino nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 1-2 dalyse, padarymą. Todėl nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad nuteistajam B. U. bei jo sutuoktinei M. U. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausantis automobilis nebuvo nuteistajam B. U. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo priemone ir jis konfiskuotas nepagrįstai.

31. Pažymėtina ir tai, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės neišvengiamai siejamos su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais. Pažeisdamas įstatymus asmuo pats prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir dėl to galinčias kilti neigiamas pasekmes, už kurias yra atsakingas tik jis pats. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam B. U. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas yra teisinga ir proporcinga, atitinkanti valstybės ir visuomenės interesus, siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikalstamų veikų darymui.

Dėl nuteistajam K. K. paskirtos galutinės bausmės

32. Nuteistojo K. K. gynėjo apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistasis K. K. neginčija jam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirtos ir sumažintos bausmės dydžio, tačiau tvirtina, kad šią bausmę dalinio sudėjimo būdu bendrinant su Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi, t. y. prie 5 metų 11 mėnesių 20 dienų pridedant netgi pusę švelnesnės bausmės – 2 metus 8 mėnesius, buvo pažeisti teisingumo ir protingumo kriterijai. Taip pat iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į paskirtą galutinę bausmę neįskaitė nuteistojo K. K. jau atlikto bausmės laiko bei neteisingai nustatė šios bausmės pradžią. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

33. Nagrinėjamu atveju nuteistasis K. K. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirta laisvės atėmimo bausmė 8 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu skirtos ir iki šiol neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi, ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 metams 7 mėnesiams 20 dienų.

34. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nauju nuosprendžiu paskirtą bausmę bendrindamas su bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63-64 straipsnių nustatytų taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę skirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį.

35. BK 64 straipsnis reglamentuoja bausmių skyrimą, kai neatlikus paskirtos bausmės padaroma nauja nusikalstama veika. Šiame straipsnyje nustatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti (BK 64 straipsnio 1 dalis). Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį (BK 64 straipsnio 3 dalis).

36. Iš bylos duomenų matyti, kad K. K. naują nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, padarė neatlikęs Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, kuriuo jis buvo nuteistas už nusikalstamų veikų, numatytų BK 213 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą galutine laisvės atėmimo bausme 8 metams. Priešingai, nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę bendrino ne su visa ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o su neatlikta jos dalimi – laisvės atėmimu 5 metams 11 mėnesių 20 dienų (9 t., b. l. 16). Nors taikydamas BK 64 straipsnį pirmosios instancijos teismas šio sprendimo nemotyvavo, tačiau prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies pridėdamas pusę skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės, šį baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai.

37. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad K. K. pridėta per didelė skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Kaip matyti, prie Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies – laisvės atėmimo 5 metams 11 mėnesių 20 dienų (9 t., b. l. 16), pridedant dalį skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės (2 metus 8 mėnesius iš paskirtų 5 metų 4 mėnesių), nuteistajam taikytas palankesnis bausmių sudėjimo būdas – bausmės iš dalies sudėtos. Pažymima, kad bendrinant bausmes dalinio bausmių sudėjimo būdu įstatymas nenumato, kokia paskirtos švelnesnės bausmės dalis turi būti pridedama prie griežtesnės bausmės, tai yra palikta teismo diskrecijai, įvertinus bylos aplinkybių visumą. Šiuo atveju turi būti atsižvelgiama į tai, kad K. K. nagrinėjamu atveju padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 5 d.), šio nusikaltimo sudėtis formali, veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas), nusikalstamos veikos tikslas – platinimas, nusikaltimo trukmė – 2022 m. spalis ir gruodis, epizodų skaičius – trys, nuteistojo statusas – pardavėjas, vaidmuo – vykdytojas, parduotų narkotinių medžiagų rūšis ir kiekis (ne mažiau kaip 1 526,573 g kanapių (antžeminių dalių) ir ne mažiau kaip 17,361 g kokaino), nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad K. K. nusikalto jauno amžiaus (būdamas (duomenys neskelbtini)amžiaus), tačiau jau būdamas vieną kartą teistas, ankstesniu nuosprendžiu jam skirta bausmė už trijų nusikalstamų veikų (baudžiamojo nusižengimo, apysunkio ir labai sunkaus nusikaltimų) padarymą, iš jų – dvi nusikalstamos veikos taip pat susijusios su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis (6 t., b. l. 85-90, 7 t., b. l. 100-106), be to, nuteistasis 2018-2023 m. baustas administracine tvarka 4 kartus, baudas sumokėjęs, tačiau viena nuobauda galiojanti (6 t., b. l. 135-138). Šios aplinkybės patvirtina, jog nuteistasis nėra linkęs laikytis įstatymų bei visuomenėje priimtų bendrųjų elgesio reikalavimų. Visgi, nuteistasis Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023-2024 m. mokėsi pagal (duomenys neskelbtini) mokymo programą (7 t., b. l. 64), kalėjime skatintas už pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką (7 t., b. l. 65), 2023 m. liepą – rugsėjį sėkmingai baigė programą apie pykčio ir agresijos valdymą, 2023 m. gavo padėkas už dalyvavimą renginiuose „Proto mūšis“, „Nacionalinio diktanto rašymas“, rankų lenkimo varžybose (7 t., b. l. 69-72), yra nevedęs, iki šiol vykdo individualią veiklą ((duomenys neskelbtini)) (6 t., b. l. 139, 7 t., b. l. 66), nesigydė VšĮ (duomenys neskelbtini) Psichikos sveikatos centre, UAB (duomenys neskelbtini) sveikatos centras neteikė jam psichikos sveikatos paslaugų (6 t., b. l. 142, 143). Atsižvelgdama į nurodytų duomenų visumą bei tai, kad nustatyta tiek nuteistąjį teigiamai, tiek neigiamai charakterizuojančių aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistajam pagrįstai prie griežtesnės – Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies pridėta švelnesnės bausmės dalis, lygi pusei skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės – laisvės atėmimas 2 metams 8 mėnesiams. Pridėti vos 10 d. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės, kad galutinė bausmė nuteistajam būtų laisvės atėmimas 6 mėnesiams, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra jokio teisinio pagrindo.

38. Taip pat pažymima, kad bendrinant bausmes BK 64 straipsnio pagrindu, jokie atliktos bausmės ar suėmimo laikotarpių įskaitymai į bausmę neatliekami – laikiname sulaikyme ar suėmime išbūtas laikas įskaitomas į nuosprendžiu būtent toje byloje paskirtą bausmę (šiuo atveju įskaitytas į Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę), kurios neatlikta dalis yra subendrinama su nauju nuosprendžiu paskirta bausme. Tuo tarpu K. K. kardomoji priemonė nagrinėjamoje byloje, kurioje priimtas skundžiamas nuosprendis, paskirta nebuvo (6 t., b. l. 85-90).

39. Priešingai apeliacinio skundo teiginiams, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nusprendė nuteistajam K. K. paskirtos galutinės bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2024 m. liepos 11 d., t. y. nuo skundžiamo nuosprendžio paskelbimo dienos. Nei BK, nei BPK nėra normų, reglamentuojančių bausmės pradžios laiko nustatymą. Laisvės atėmimo bausmės pradžia yra faktinio nuteistojo suėmimo momentas. Skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu nuteistasis K. K. jau atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, jam paskirtą ankstesniu nuosprendžiu. Taip pat, kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bendrindamas nuteistajam paskirtas bausmes, įvertino jam ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir jo atliktos bausmės dalį. Taigi, bausmės pradžia nuteistajam K. K. buvo nustatyta tinkamai bei toks sprendimas atitinka kasacinės instancijos teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-66/2010, 2A-4-699/2016, 2K-263-689/2018).

Dėl nuteistojo K. K. pinigų konfiskavimo

40. Nuteistojo K. K. gynėjo apeliaciniu skundu taip pat prašoma panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl 1 400 Eur konfiskavimo iš nuteistojo K. K.. Pasak apelianto, nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatytos nei tikslios už narkotinių medžiagų platinimą gautos sumos, nei tai, kad minėta suma visa apimtimi pasiekė nuteistąjį K. K.. Todėl tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nuteistajam K. K. taikyti šią baudžiamojo poveikio priemonę. Teisėjų kolegija su tuo nesutinka.

41. Kaip jau minėta anksčiau, BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal to paties straipsnio 2 dalį konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Taip pat detalizuota, kad šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. Teismų praktikos taikant turto konfiskavimą apžvalgoje nurodyta, jog BK 72 straipsnio 3 dalies imperatyvas konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ar kitus ekonominę vertę turinčius daiktus suponuoja teismo pareigą baigiamajame akte išdėstyti motyvus, pagrindžiančius nusikalstamą konfiskuojamo turto kilmę. Turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-315-303/2018).

42. Apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir nepakankamai motyvuotai, tačiau tinkamai išsprendė klausimą dėl 1 400 Eur pinigų sumos iš nuteistojo K. K. konfiskavimo.

43. Nagrinėjamu atveju nuteistasis K. K., be kita ko, nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2022 m. per tris kartus didelį kiekį narkotinių medžiagų už 12 200 Eur pardavė nuteistajam B. U., o būtent: 2022 m. spalį už 4 800 Eur pardavė ne mažiau kaip 210,242 g kanapių (antžeminių dalių), 2022 m. gruodį už 6 000 Eur pardavė ne mažiau kaip 1 287,814 g kanapių (antžeminių dalių) bei už 1 400 Eur pardavė ne mažiau kaip 17,361 g kokaino.

43.1. Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis B. U. parodė, kad nuteistajam K. K. 4 800 Eur už kanapes perdavė per du kartus – dalį atidavė tiesiai K. K. į rankas, kitą dalį – paliko kaip jie buvo sutarę savo neužrakintame automobilyje; 1 200 Eur už kanapes atidavė K. K. į rankas ir 1 400 Eur už kokainą atidavė pinigus vokelyje palikdamas savo neužrakintame automobilyje (5 t., b. l. 39-42, 59-61, 66-68). Apklausiamas pirmosios instancijos teisme nuteistasis B. U. nurodė nepamenantis, kiek už narkotines medžiagas sumokėjo nuteistajam K. K., tačiau teigė žinantis, kad pastarajam už narkotines medžiagas liko skolingas apie 8 250 Eur, minėta suma susidarė už visą prekybos narkotikais laiką (jo teigimu, už maždaug 1 metus laiko).

43.2. Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis K. K. nurodė tiksliai negalintis pasakyti, kokius kiekius narkotikų B. U. imdavo iš jo, tačiau didesnius kiekius. Teigė, kad B. U. imdavo daugiausia kanapes, pamena, jog vieną kartą ėmė ir kokainą. Už 1 g kanapių B. U. jam mokėdavo po 5-6 Eur, o už 1 g kokaino – po 50-60 Eur. Pinigus už parduotus narkotikus B. U. jam atiduodavo tiesiai į rankas. Be jų, daugiau žmonių šiame „narkotikų reikale“ nedalyvavo. Galėjo būti, kad B. U. parduoti narkotikai kainavo 12 200 Eur, tačiau didžiosios sumos pinigų už narkotikus, negali įvardinti kiek, B. U. jam nėra atidavęs, liko skoloje (6 t., b. l. 59-61, 78-81). Apklausiamas pirmosios instancijos teisme K. K. tvirtino, kad B. U. jam liko skolingas apie 8 000 Eur. Papildomai apklaustas nuteistasis K. K. tvirtino ir tai, jog iš B. U. 2022 m. gruodį gavo tik 1 400 Eur už kokainą, o 2022 m. spalį ir 2022 m. gruodį už parduotas kanapes B. U. su juo neatsiskaitė.

44. Taigi, baudžiamojoje byloje esantys abiejų nuteistųjų B. U. ir K. K. parodymai neginčijamai patvirtina, kad nuteistasis K. K. iš nuteistojo B. U. gavo 1 400 Eur už 2022 m. gruodį parduotą kokainą (ne mažiau kaip 17,361 g). Tuo tarpu neginčijamų duomenų, kad B. U. atsiskaitė su nuteistuoju K. K. už parduotas kanapes (2022 m. spalį ir 2022 m. gruodį), byloje nėra. Abu nuteistieji tvirtina, kad B. U. liko skolingas K. K. apie 8 000 Eur. Kriminalinės žvalgybos metu užfiksuotų pokalbių turinys taip pat patvirtina, kad B. U. galėjo K. K. neatiduoti dalies pinigų už visas jo įsigytas narkotines medžiagas ( t. 3, b. l. 64-70). Todėl skundžiamą nuosprendį priėmęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad iš bendros 12 200 Eur sumos už narkotinių medžiagų pardavimą nuteistajam B. U., nuteistasis K. K. neginčijamai gavo 1 400 Eur pinigų sumą. Kadangi ši suma yra gauta iš nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje, vykdymo – neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, dėl to minėta pinigų sumą pagrįstai konfiskuota kaip šios nusikalstamos veikos rezultatas.

45. Įvertinusi šiuos duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantui baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – paskirta teisėtai ir pagrįstai. Nuteistojo B. U. nuteistajam K. K. neginčijamai perduota 1 400 Eur pinigų sumos kilmė yra nusikalstama, todėl tokios sumos nekonfiskavimas iš nuteistojo K. K. paneigtų siekiamą baudžiamojo proceso tikslą – padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo.

46. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2024 m. lapkričio 27 d. pažymą Nr. APD-2024-11933, kuria prašoma priteisti valstybei iš K. K. 240,42 eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, t. y. už gynėjo advokato A. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (9 t., b. l. 102). Patikslinta 2024 m. lapkričio 28 d. pažyma Nr. APD-2024-12005 prašoma priteisti valstybei iš K. K. 318,75 eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, t. y. už gynėjo advokato A. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (9 t., b. l. 104).

47. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-322/2014, Nr. 2K-8-696/2015, Nr. 2K-14-895/2015, Nr. 2K-84-699/2015, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016).

48. Europos Žmogaus Teisių Teismas (byla Chukayev v. Russia, Orlov v. Russia ir Croissant v. Germany) išaiškino, kad įstatymas, numatantis, jog valstybės suteiktos teisinės pagalbos lėšos gali būti atlyginamos iš nuteistojo, neprieštarauja Konvencijai. Teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į nuteistojo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius jo sunkią turtinę padėtį (įrodinėjimo našta tenka būtent nuteistajam). Teismas gali atleisti nuo išlaidų padengimo arba sumažinti jų dydį.

49. Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gruodžio 11 d. nutartimi nuteistajam K. K. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas A. K.. Tačiau nuteistasis K. K. 2024 m. gruodžio 5 d. sudarė teisinių paslaugų sutartį su advokatu Vidmantu Skabursku (9 t., b. l. 110), todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus paskirtas gynėjas advokatas A. K. buvo atleistas nuo pareigos ginti nuteistąjį K. K. (9 t., b. l. 114-115). Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nuteistojo K. K. gynėjo apeliacinį skundą atmeta. Atsižvelgusi į šias aplinkybes, taip pat į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu K. K. paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė viršija 8 metus, skundžiamą nuosprendį nuteistasis prašė peržiūrėti tik dėl jam paskirtos galutinės bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės, vadovaudamasi protingumo ir proporcingumo principais, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą K. K. apeliacinės instancijos teisme netenkina.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo B. U. ir jo gynėjo advokato Ramūno Dobrovolskio bei nuteistojo K. K. gynėjo advokato Daliaus Vaičiulio apeliacinius skundus atmesti.

B. U. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį (originali 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), perkvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti valstybei patirtas išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą nuteistajam K. K. netenkinti.

Teisėjai Martynas GalvičiusNerijus MasiulisErnesta Montvidienė