Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam V. V.

viešajame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, išsiskyręs, turtintis du nepilnamečius vaikus, bedarbis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. V. vengė išlaikyti vaikus, o būtent jis, būdamas įpareigotas pagal 2018 m. balandžio 23 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-483-450/2018 mokėti savo nepilnamečiams vaikams K. V., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir G. V., gimusiai (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 250,00 Eur kas mėnesį nuo 2016 m. birželio 17 d. iki vaikų pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pavedant vaikų išlaikymui skirtas lėšas tvarkyti jų motinai V. V., laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 1 d. vengė pareigos pagal minėtą teismo sprendimą išlaikyti vaikus, mokėti lėšas vaikų išlaikymui, dėl to įsiskolinimas dėl vaikų išlaikymo neteikimo 2018 m. lapkričio 1 d. buvo 10175,98 Eur.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. V. neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kuria yra kaltinamas, nurodė, jog jam yra žinoma, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 23 d. sprendimu jam buvo nustatyta mokėti savo vaikų išlaikymui kiekvieną mėnesį po 250 eurų. Kaltinamasis nurodė, jog šiuo metu teismo nustatyto išlaikymo neteikia ir pripažįsta, kad 2018 m. lapkričio 1 d. buvo susidaręs antstolės nurodytas įsiskolinimas. Kaltinamasis paaiškino, kad tuo metu, kai vyko skyrybų su V. V. procesas, taip pat ir nuo 2016 m. birželio 17 d. jis turėjo neoficialių pajamų, kurias gaudavo perparduodamas automobilius. Ar tokių pajamų, kaltinamasis turėjo 2017 m. ir 2018 m., jis atsakyti negalėjo, paaiškino, jog per paskutinį laikotarpį, kai nemokėjo vaikams išlaikymo, iš viso pajamų nebuvo. Kaltinamasis nurodė, jog priteistų pinigų nemoka, nes prižiūri savo sergantį, neveiksnų tėvą L. V. ir dėl to negali dirbti. Kaltinamasis paaiškino, jog L. V. dėl ligos nejudina nei kojų, nei rankų, jam kelti iš lovos reikia jėgos, todėl tėvą prižiūri jis, o ne kaltinamojo sesuo. Kaltinamasis paaiškino, jog prioritetas jam yra tėvo išlaikymas, jam atrodo teisinga, jog jis prižiūri savo tėvą. Kaltinamasis nurodė, kad jam neapsimoka dirbti ir samdyti kitą žmogų tėvui prižiūrėti. Kaltinamasis paaiškino, jog jis teisės aktų nustatyta tvarka nėra paskirtas savo tėvo L. V. globėju ar rūpintoju, nes nemano, jog kaltinamajam to reikia. V. V. teigė, kad jis nėra registruotas Užimtumo tarnyboje, nes nemato tam tikslo. Kaltinamasis nurodė, kad jo tėvai gauna pajamas, tėvo pajamos yra 1000 Eur (290 Eur už neįgalumą ir 700 Eur pensija), tėvai pagal galimybes duoda kaltinamajam pinigų, būna, kad iš tų pinigų kaltinamasis paskiria dalį ir savo vaikams. Iš kaltinamojo tėvų pinigų kaltinamasis pirko dukterims daiktus, tarp jų ir plančetinį kompiuterį, pagal į bylą pateiktus čekius. Kaltinamasis nurodė, kad jis naudojasi tėvų banko kortele, paprašo iš jų pinigų, tačiau kiek konkrečiai pinigų gauna per mėnesį iš tėvų, nurodyti negalėjo. Kaltinamasis paaiškino, kad į egzotines keliones nevažinėja, pereitas metais kelias savaites buvo išvažiavęs pas draugą į Vokietiją, kelionę apmokėjo draugas, o tėvą L. V. tuo metu prižiūrėjo kaltinamojo sesuo.

Nukentėjusioji V. V. teisme nurodė, kad su kaltinamuoju jokių ryšių nepalaiko, paaiškino, jog, kaip yra nurodyta byloje pateiktoje antstolio pažymoje, yra susidaręs V. V. įsiskolinimas, nuo tada, kai V. V. nebedirba, jis nustatytos pareigos mokėti vaikams išlaikymą nevykdo ir pinigų neperveda. V. V. nurodė, kad ji patvirtina, kad kaltinamojo tėvas yra sergantis, tačiau, ar kaltinamasis jį prižiūri nukentėjusioji nežino. Nukentėjusioji nurodė, jog prieš kelias savaites ji rašė kaltinamojo seseriai, kuri nukentėjusiajai pasakė, kad padeda prižiūrėti tėvą. Nukentėjusioji paaiškino, jog faktinių žinių apie kaltinamojo pajamas neturi, nurodė, kad byloje pateiktas civilinis ieškinys dėl 15260 Eur priteisimo nėra kaltinamojo įsiskolinimas už išlaikymo neteikimą, tai yra už visą laikotarpį paskaičiuotos nukentėjusiosios faktinės išlaidos, kurias nukentėjusioji patyrė augindama vaikus.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. S. parodė, kad 2016 m. išieškotoja V. V. antstolei N. Š. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-28559-967/2016 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priteisiant iš atsakovo V. V. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams - K. V. ir G. V., po 175 eurus, mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Vykdant minėtą nutartį nustatyta, kad skolininkas V. V. jokio turto neturi ir niekur nedirba. Išieškotoja 2016 m. rugpjūčio 1 d. informavo, kad skolininkas jai sumokėjo 350 eurų 2016 m. liepos 31 d. 2017 m. rugpjūčio 22 d. jų kontorai buvo pateiktas vykdymui vykdomasis raštas dėl išlaikymo išieškojimo civilinėje byloje Nr. 2-1169-9671/2017 ir 2018 m. gegužės 10 d. pateiktas vykdomasis raštas dėl išlaikymo po 250 eurų kiekvienam vaikui toje pačioje civilinėje byloje. Laikotarpyje nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 14 d. V. V. sumokėjo antstolių kontorai į depozitinę sąskaitą, kurios sumos atsispindi pridedame sąskaitos išraše. Liudytojas nurodė, kad pagal šį išrašą V. V. buvusi darbovietė UAB "B." jam į sąskaitą daugiau nieko nepervedinėjo. Liudytojo žiniomis, V. V. turto neturi ir niekur nedirba. V. V. antstolių šaukimus gauna, bet į kontorą neatvyksta, taip pat jis 2017 m. liepos 1 d. parašė prašymą leisti mokėti įsiskolinimą dalimis, tačiau savo įsipareigojimo nevykdo iki šios dienos. V. V. paieškos paskelbimas nėra tikslingas, kadangi korespondenciją paštu jis gauna, taip pat gauna el. laiškus ir į juos atsako. Prie šios apklausos liudytojas pridėjo kai kuriuos susirašinėjimo laiškus su V. V. iš vykdomosios bylos (t. 1, b. l. 76).

Liudytojas D. S. teisme patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Liudytoja N. Š. - Stakeliūnė teisme nurodė, kad patvirtina į bylą pateiktą išlaikymo įsiskolinimo apskaičiavimą (t. 1, b. l. 135), paaiškino, jog gavęs galutinį teismo sprendimą antstolis perskaičiuoja įsiskolinamą. Liudytoja nurodė, kad nuolat yra stebina duomenų bazėse ar skolininkas neįsidarbino, paaiškino, kad vykdomoji byla, bus toliau vykdoma.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja V. V. parodė, kad ji su buvusiu vyru V. V. susipažino Airijoje 2002 metais. Grįžo į Lietuvą 2004 metais, o 2006 metais susituokė. Pirma dukra K. V. gimė (duomenys neskelbtini), tuo metu kaip šeimos žmogus vyras V. V. dirbo ir oficialiai gaudavo pajamas. 2012 metais gimus antrajai dukrai G. V. situacija pasikeitė. V. V. nebedirbo ir nesistengė susirasti darbo. 2016 metų birželį buvo pradėta skyrybų byla. Jie kartu nebegyvena nuo 2016 metų balandžio mėnesio, kadangi jis išvyko į Angliją. Jam būnant Anglijoje, atėjo didelės skolos. Tuo metu ji sužinojo, kad pas jį didelės skolos. Skyrybų metu taip pat ji sužinojo, kad pas V. V. yra didelį įsiskolinimai tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims. V. V. niekur nedirbant, jis pasiimdavo greituosius kreditus, skolindavosi iš kitų fizinių asmenų. Iki prasidedant skyrybų procesui, teismas V. V. paskyrė laikinąsias apsaugos priemones, o nuo 2016 metų balandžio mėnesio teismo sprendimu jam buvo paskirta mokėti vaikų išlaikymui - 175 eurų už vieną vaiką. 2016 m. liepos 12 d. V. V. atliko vienintelę įmoką - 175 Eur už vaiką, nors turėjo mokėti už kiekvieną vaiką. 2017 m. balandžio 10 d. įvyko pirmos instancijos teismas, kurio metu teismas padidino įmoka iki 190 eur už vaiką. Nedidelę įmoką jis vėl atliko. V. V. ir toliau nieko nemokėjo, nesistengė dirbti ir mokėti pinigus pagal savo įsipareigojimus. Atsižvelgiant į tai, kad V. V. piktybiškai nemokėjo teismo priskirtų sumų vaikų išlaikymui, antstolės N. Š. - Stakeliūnės kontoros prašymų policijoje buvo paskelbta skolininko V. V. paieška. 2017 metais spalio mėnesį jis buvo surastas, antstolio kontoroje parašė įsipareigojimą iki 2018 metų sausio mėnesio atsiskaityti už savo įsipareigojimus. Iki 2018 metų sausio mėnesio V. V. savo pasižadėjimo mokėti ir išmokėti priteistas sumas neįvykdė. Vėliau piktybiškai slapstydavosi. Antstoliams nepavykus jo surasti pagal jo gyvenamąjį adresą bei nurodytais telefonais, tikėtina galėjo vėl prašyti skelbti jo paiešką. 2018 metų balandžio mėnesį įvykus apeliaciniam teismui, teismas galutinai konstatavo prievolę V. V. išlaikyti vaikus ir indeksavus sumas priteisė už kiekvieną vaiką mokėti - 250 Eur. Po teismo sprendimo jis ir vėl dingo, jokių įmokų nemokėjo. V. V. yra sveikas, darbingas žmogus, jis piktybiškai neieško darbo. Jokio turto jis neturi. 2017 metais jis nusipirko automobilį ir registravo savo motinos vardu, vėliau jį pardavė. V. V. tvirtina, kad turi nelegalių pajamų. Šiuo metu V. V. įsiskolinimas vaikų išlaikymui siekia - 7860 Eur (t. 1, b. l. 64). 2018 m. spalio 23 d. apklausta kaip liudytoja V. V. parodė, kad 2018 m. priimta Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr.2a-483-450/2018, kurioje teismas nusprendė jos santuoką su V. V. panaikinti. 2018 m. lapkričio 12 d. buvo įregistruotas civilinės būklės akto įrašo papildymo, pakeitimo įrašas Nr. 180. 2017 m. balandžio 10 d. įvyko pirmos instancijos teismas, kurio metu teismas padidino įmoka iki 190 eurų už vaiką. 2018 metų balandžio mėnesi įvykus apeliaciniam teismui, teismas galutinai konstatavo prievolę V. V. išlaikyti vaikus ir indeksavus sumas priteisė už kiekvieną vaiką mokėti 250 eurų. Po teismo sprendimo jis ir vėl dingo, jokių įmokų nemokėjo, kad padėtų išlaikyti dukras K. V., (duomenys neskelbtini), ir G. V., (duomenys neskelbtini). Iki šios dienos buvęs vyras slepia pajamas, vengia mokėti alimentus dukroms išlaikyti. Šiuo metu yra susidariusi skola 10124,42 eurų. Buvęs vyras šiuo metu oficialiai nedirba. (duomenys neskelbtini) dirbanti antstolė N. Š.-S. vykdo išieškojimą iš buvusio vyro, tačiau savo darbą vykdo aplaidžiai, neatlieka visų būtinų veiksmų siekiant išieškoti iš buvusio vyro skolą. Pats V. V. akivaizdžiai slepia pajamas, nėra užsiregistravęs savo vardu turto (t. 1, b. l. 105-106).

Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. spalio 24 d. V. V. parodė, kad jis iš dalies prisipažįsta tuo, kuo yra įtariamas. Jis buvo susituokęs su V. V.. Jiems gimė dukros K. V. (gimusi (duomenys neskelbtini).) ir G. V. (gimusi (duomenys neskelbtini)). Jis keletą metų su V. V. gyveno draugiškai (duomenys neskelbtini). Vėliau jų santykiai pablogėjo, pradėjo nebesutarti ir jis išėjo iš namų gyventi pas tėvus. Tėvą jis prižiūri, nes tėvas yra su visiška negalia, o motina nemato. Tarp jo ir V. V. 2016 m. buvo nutraukta santuoka. Jam buvo priteista mokėti 175 eurų savo dukroms K. ir G. išlaikyti. Jis kai turėjo pajamų, tai visą laiką stengėsi mokėti pinigus savo dukrų išlaikymui, tai patvirtina dokumentai, kurie pateikti antstolei. Vėliau jis nustojo mokėti V. V. pinigus, kadangi pablogėjus jo tėvų sveikatai, jis nebegalėjo dirbti. Jis žino, kad 2018 m. balandžio 23 d. Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje buvo priteista jam mokėti po 250 eurų dukroms išlaikyti. Kažkokios sumos iš jo buvo išieškotos per antstolį, bet kokios sumos ir kada, negali pasakyti. Jis V. V. pervedė pinigų pora kartų. Jis žinojo, kad ji tuos pinigus išleis savo reikmėms, o ne dukroms. Jis pinigus perveda K. į kortelę. Jis šiuo metu gyvena su tėvais ir juos prižiūri. Dėl to, kad jis nemokėjo pinigų savo dukroms K. ir G. išlaikyti, jis prisipažįsta iš dalies. Žmona jam leidžia matytis su dukromis. Jei jo finansinė padėtis pasikeistų, tai jis tikrai mokėtų pinigus (t. 1, b. l. 115-116).

Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarties nustatyta, kad šia nutartimi buvo nutarta priteisti iš V. V. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams G. V. ir K. V. po 175 Eur kiekvienai, mokamų periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo (t. 2, b. l. 203-204). Anstolės N. Š. 2016 m. liepos 12 d. patvarkymu ši Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. nutartis buvo priimta vykdyti (t. 2, b. l. 201).

Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. sprendimo nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies bei panaikino santuokos, sudarytos 2006 m. rugsėjo 2 d. Šv. Rapolo bažnyčioje, registruotos Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje 2006 m. rugsėjo 5 d., akto įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovės V. V. ir atsakovo V. V. dėl abiejų sutuoktinių kaltės, taip pat išsprendė kitus, su santuokos nutraukimu, tarp jų – ir nepilnamečių vaikų K. V. ir G. V. išlaikymu, susijusius klausimus. Šiame teismo sprendime yra nurodyta, kad teismo posėdžiuose atsakovas V. V. nurodė, kad jis nemoka vaikams išlaikymo, nes tuos pinigus ieškovė išleidžia sau, jis vaikams duoda grynais pinigais, taip pat teigė, kad jis turi neoficialių pajamų, pinigų jam duoda ir tėvai (t. 1, b. l. 17 – 30).

Iš Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutarties nustatyta, kad šia nutartimi Vilniaus apygardos teismas nutarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo pakeisti ir šią sprendimo dalį išdėstyti sekančiai: „Ieškinį dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo patenkinti pilnai. Priteisti iš atsakovo V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams K. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. V., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį nuo 2016 m. birželio 17 d. iki vaikų pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (t. 1, b. l. 31 – 38).

Iš 2018 m. lapkričio 26 d. antstolės N. Š.-S. pranešimo nustatyta, kad įsiskolinimo likutis dėl išlaikymo išieškojimo iš V. V. išieškotojos V. V. naudai 2018 m. lapkričio 1 d. yra 10834,31 Eur. Išlaikymo įsiskolinimo apskaičiavimo lentelėje nurodyta, kad nuo 2016 m. birželio 17 d. V. V. 233,3 Eur skolos už 2016 m. birželio mėnesį nesumokėjo, 2016 m. liepą skolininkas sumokėjo 350 Eur, 2016 m. rugpjūtį UAB „B.“ ir skolininkas sumokėjo 525 Eur, 2016 m. rugsėjį UAB „B.“ sumokėjo 175 Eur, 2016 m. spalį UAB „B.“ ir skolininkas sumokėjo 350 Eur, 2016 m. lapkritį UAB „B.“ ir skolininkas sumokėjo 350 Eur, vėliau skolininkas V. V. jokių mokėjimų, išskyrus mokėjimus 2017 m. liepos – rugsėjo mėnesiais, neatliko (t. 1, b. l. 135).

Iš teismui pateiktos vykdomojoje byloje esančio 2018 m. gruodžio 13 d. antstolės N. Š.-S. įsiskolinimo dėl išlaikymo išieškojimo iš V. V. išieškotojos V. V. naudai apskaičiavimo lentelės nustatyta, kad V. V. įsiskolinimo likutis 2018 m. lapkričio 1 d. buvo 10175,98 Eur (t. 2, b. l. 15).

Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos nustatyta, jog 2016 m. rugpjūčio 1 d. V. V. informavo antstolį, kad V. V. 2016 m. liepos 31 d. sumokėjo jai pirmąją įmoką 350 eurų (t. 2, b. l. 187) . Išlaikymo įsiskolinimo apskaičiavime nurodyta, kad UAB „B.“ ir skolininkas V. V. už 2016 m. rugpjūčio mėnesį sumokėjo 525 eurus, o už tų pačių metų rugsėjo mėnesį – UAB „B.“ sumokėjo 175 eurus. 2016 m. lapkričio 25 d. V. V. informavo antstolį, kad V. V. už spalio mėnesį su ja atsiskaitė – UAB „B.“ pervedė 150 eurus, o V. V. davė nukentėjusiajai 2016 m. lapkričio 24 d. 200 eurų (t. 2, b. l. 103), 2016 m. gruodžio 27 d. V. V. taip pat informavo antstolį, kad V. V. už 2016 m. lapkričio mėnesį sumokėjo jai 350 eurus (t. 2, b. l. 102).

2017 m. rugsėjo 21 d. Mokėjimo nurodymas Nr. 196 patvirtina, kad į V. V. banko sąskaitą mokėtojas L. V. pervedė 40 eurų (mokėjimo paskirtis – K. ir G. V. alimentai) (t. 2, b. l. 42), 2017 m. rugpjūčio 26 d. Mokėjimo nurodymas Nr. 191 patvirtina, kad į V. V. banko sąskaitą mokėtojas L. V. pervedė 50 eurų (mokėjimo paskirtis –alimentai) (t. 2, b. l. 43).

2017 m. liepos 21 d. Mokėjimo nurodymas Nr. 174 patvirtina, kad į K. V. banko sąskaitą mokėtojas L. V. pervedė 100 eurų (mokėjimo paskirtis – K. ir G. V. alimentai) (t. 2, b. l. 44), 2018 m. rugsėjo 21 d. Mokėjimo nurodymas Nr. 210 patvirtina, kad į K. V. banko sąskaitą mokėtojas L. V. pervedė 20 eurų (mokėjimo paskirtis – K. ir G. V. alimentai), 2018 m. rugsėjo 10 d. Mokėjimo nurodymas Nr. 208 patvirtina, kad į K. V. banko sąskaitą mokėtojas L. V. pervedė 100 eurų (mokėjimo paskirtis – K. ir G. V. alimentai), 2018 m. rugsėjo 27 d. Mokėjimo nurodymas Nr. 211 patvirtina, kad į K. V. banko sąskaitą mokėtojas L. V. pervedė 10 eurų (mokėjimo paskirtis – K. ir G. V. alimentai) (t. 2, b. l. 39-41), 2018 m. lapkričio 22 d. Mokėjimo nurodymas Nr. 212 patvirtina, kad į K. V. banko sąskaitą mokėtojas L. V. pervedė 20 eurų (mokėjimo paskirtis – K. ir G. V. alimentai) (t. 2, b. l. 38).

Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos rašto nustatyta, kad V. V. Metinių pajamų deklaracijų už 2017 m. ir 2018 m. ataskaitinius laikotarpius ir Metinių gyventojo (šeimos) turto deklaracijų už 2016 m. – 2018 m. mokestinius laikotarpius Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos neteikė (t. 3, b. l. 40).

Iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos rašto nustatyta, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenų apie V. V. vykimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną neturi. Šiame rašte taip pat atkreiptas dėmesys, jog nuo 2007 m. gruodžio 21 d. nebevykdoma Lietuvos Respublikos vidaus Europos sąjungos sausumos sienos kontrolė, o nuo 2008 m. kovo 30 d. nebevykdoma sienos kontrolė ir oro uostuose Europos Sąjungos reisais skrendantiems keleiviams (išskyrus tiesioginiais reisais vykstantiems į (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 44).

Iš SODROS duomenų bazės išrašo nustatyta, kad paskutinė V. V. darbovietė buvo UAB „B.“, kurioje jis dirbo nuo 2016 m. liepos 26 d. iki 2016 m. spalio 25 d. (t. 1, b. l. 206).

Iš Darbo biržos sistemos išrašo nustatyta, kad V. V. Darbo biržoje buvo registruotas nuo 2015 m. gruodžio 2 d. iki 2016 m. vasario 23 d. (t. 1, b. l. 207).

Iš V. V. asmens duomenų išrašo nustatyta, kad L. V. yra V. V. tėvas (t. 1, b. l. 199-201).

Iš Specialiųjų poreikių nustatymo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad L. V. nuo 2016 m. vasario 25 d. iki 2018 m. vasario 24 d. buvo nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, o Specialiųjų poreikių nustatymo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad L. V. nuo 2018 m. vasario 25 d. nustatytas neterminuotas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (t. 1., b. l. 216).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir teismo išvados

BK 164 straipsnio nuostatomis, tas, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką kyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-238/2011, 2K-9/2014, 2K-246/2016). Šio nusikaltimo sudėties veikoje buvimui svarbu nustatyti, kad kaltininkas sąmoningai, būdamas darbingas ar turėdamas kitokias turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių vengia išlaikyti vaiką. Tai yra trunkamasis nusikaltimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2013, 2K-164-699/2017).

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad sąmoningas pareigos išlaikyti savo vaiką nevykdymas yra tokiais atvejais, kai kaltininkas, nors ir turi galimybę, tačiau tyčia vengia atlikti teismo nustatytą pareigą, supranta, kad neužtikrina vaiko teisės turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo normaliam fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, ir nori taip veikti. Vengimas išlaikyti vaiką nebūtinai reiškia tiesioginį atsisakymą mokėti priteistas lėšas (ar teikti kitą būtiną materialią paramą), nors ir turint tam galimybių. Vengimas konstatuojamas nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialinės paramos išieškojimas. Vengimas gali pasireikšti įvairiais būdais: kaltininkui neįsidarbinant ar dirbant nelegaliai, slepiant pajamas ar kitokias turtines lėšas, panaudojant jas kitiems tikslams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-139/2011, 2K-20/2014). Nereti atvejai, kai yra pasunkintas arba visiškai neįmanomas vaikų išlaikymo išieškojimas. Tai lemia įvairios priežastys. Tokios priežastys gali būti objektyvios: sunki materialinė padėtis, nedarbingumas, sunki išlaikytojo sveikatos būklė ir pan. Tokiais atvejais asmuo nėra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Atsakomybėn pagal BK 164 straipsnį asmuo netraukiamas tik tuo atveju, kai yra nustatoma, kad pareiga išlaikyti vaiką nėra vykdoma dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-124/2008). Svarbiomis priežastimis derėtų laikyti priverstinę bedarbystę, nedarbą dėl ligos, sunkią finansinę padėtį, įkalinimą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-246-648/2016).

Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutartimi iš V. V. buvo priteistas išlaikymas jo nepilnamečiams vaikams K. V. ir G. V. periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 250 Eur kas mėnesį nuo 2016 m. birželio 17 d. iki vaikų pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Iki šios nutarties priėmimo, V. V. turėjo pareigą teikti savo vaikams K. V. ir G. V. laikiną išlaikymą, vykdydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria buvo nutarta priteisti iš V. V. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 175 Eur kiekvienam, mokamų periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Ginčo dėl to, kad V. V. žinojo apie šias teismo nutartis bei savo pareigą mokėti jose nustatytą išlaikymą, byloje nėra.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. V. laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. vykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. nutartį – pats tiesiogiai ir (arba) per darbovietę UAB „B.“ mokėjo nepilnamečiams vaikams priteistą išlaikymą. Todėl konstatuotina, jog minėtu laikotarpiu kaltinamasis vykdė savo pareigą išlaikyti vaikus, todėl šis laikotarpis iš V. V. pareikšto kaltinimo yra šalintinas. Atsižvelgdamas į tai, teismas siaurina kaltinimo apimtį ir spręsdamas V. V. kaltės, padarius BK 164 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, klausimą analizuos laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 1 d. Pažymėtina, kad toks kaltinimo susiaurinimas yra tik palankesnis kaltinamajam ir neapsunkina jo teisinės padėties.

Nagrinėjamoje byloje kaltinamasis V. V. kaltu dėl BK 164 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos neprisipažino ir nors, neneigė dukterų išlaikymui nemokėjęs periodinių išmokų, taip kaip buvo nustatyta teismo sprendimu, tačiau tikino, jog tai darė ne dėl to, jog sąmoningai vengė išlaikyti savo vaikus, o todėl, jog nuolat prižiūrėjo neįgalų tėvą L. V., dėl to nedirbo ir vaikų išlaikymui neturėjo finansinių galimybių. Byloje nustatyta, kad teismo analizuojamu laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 1 d. kaltinamasis nedirbo, taip pat nebuvo registruotas darbo biržoje. Kaltinamasis savo negalėjimą dirbti motyvavo būtinumu nuolat prižiūrėti sunkiai sergantį tėvą L. V.. Byloje nustatyta, jog L. V. nuo 2016 m. vasario 25 d. iki 2018 m. vasario 24 d. buvo nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, o nuo 2018 m. vasario 25 d. nustatytas neterminuotas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (t. 1., b. l. 216). Tačiau įrodymų, jog V. V. iš tiesų nuolat slaugo savo tėvą L. V. byloje nėra. Kaltinamasis teisme patvirtino, jog teisės aktų nustatyta tvarka nėra paskirtas L. V. globėju ar rūpintoju. L. V. nuolatinės slaugos poreikis buvo nustatytas jau 2016 m. vasario 25 d., tačiau tai nesutrukdė kaltinamajam dirbti 2016 m. UAB „B.“, taip pat 2016 m. gauti neoficialių pajamų (šią aplinkybę nurodė kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu). Be to, kaltinamasis 2017 m. apie dvi savaites buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini) (tai patvirtina iš dalies kaltinamojo parodymai teisme, o taip pat kaltinamojo į bylą pateikti čekiai apie jo pirkinius (duomenys neskelbtini)). Nors kaltinamasis teisme nurodė, jog L. V. priežiūrai būtina fizinė jėga, todėl kaltinamojo sesuo jo prižiūrėti negali, tačiau tuo pačiu teigė, kad kaltinamojo išvykos į (duomenys neskelbtini) metu L. V. prižiūrėjo būtent kaltinamojo sesuo. Kaltinamasis teisme taip pat nurodė, kad jam neapsimoka dirbti ir samdyti kitą žmogų tėvui prižiūrėti bei pažymėjo, kad jo tėvai gauna pajamas, L. V. pajamos yra 1000 Eur (290 Eur už neįgalumą ir 700 Eur pensija). Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad kaltinamojo V. V. nurodyta aplinkybė – tėvo L. V. priežiūra – nelaikytina pateisinama, svarbia priežastimi nevykdyti kaltinamajam teismo nustatytos pareigos mokėti periodines išmokas savo vaikams. Teismo vertinimu, V. V., žinodamas, kad iš jo yra priteistos konkrečios periodinės išmokos jo vaikų išlaikymui, turėjo imtis visų priemonių, kad jos būtų mokamas, tiek susirasdamas tinkamą darbą (kaltinamasis yra jauno, darbingo amžiaus, turi aukštąjį išsilavinimą, duomenų apie tai, kad jis turėtų sveikatos problemų ar būtų netekęs darbingumo, byloje nėra, be to, akivaizdu, kad V. V. galėjo dalintis tėvo priežiūra su savo seserimi, taip pat galėjo samdyti L. V. galintį prižiūrėti žmogų, ypač įvertinant paties L. V. galimybes dalį savo gaunamų pajamų skirti tokio žmogaus darbo užmokesčiui), tiek surasdamas galimybes teikti lėšas vaikams pasiskolinant pinigus iš kitų asmenų ar jų gaunant bet kuriais kitais teisėtais būdais. Kaltinamasis tokių galimybių akivaizdžiai neieškojo, vengė mokėti teismo priteistas lėšas savo vaikams išlaikyti.

Pažymėtina, kad atsakomybė pagal BK 164 straipsnį kyla ne tik tuo atveju, kai pareiga išlaikyti vaiką visiškai nevykdoma, bet ir kai ji vykdoma tik iš dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-432/2013). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo baudžiamojon atsakomybėn pagal šį straipsnį negali būti traukiamas tik tuomet, kai yra nustatoma, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma dėl svarbių priežasčių. Kaip jau buvo nurodyta, teismas šioje byloje nenustatė duomenų, kurie būtų pakankami pripažinti, jog teismo sprendimo kaltinamasis nevykdė dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių. Ta aplinkybė, kad kaltinamasis kelis kartus pervedė į nukentėjusiosios arba savo dukters K. V. banko sąskaitą tam tikras pinigų sumas (žymiai mažesnes nei nustatyta teismo sprendimu) rodo, kad jis žinojo apie pareigą išlaikyti savo dukteris, tačiau nepašalina jo atsakomybės pagal BK 164 straipsnį, nes nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad jis savo pareigą vykdė tinkamai.

Visos šios aukščiau nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, sudaro pagrindo teigti, jog kaltinamasis V. V., t. y. žinodamas, kad turi pareigą pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą išlaikyti savo vaikus, būdamas darbingas, šios pareigos nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 1 d.

tyčia, t. y. sąmoningai, nevykdė, oficialiai nedirbdamas ir tokiu būdu užkirsdamas kelią vaikų išlaikymo išieškojimo vykdymui. V. V. turėjo imtis visų priemonių, kad G. V. ir K. V. išlaikymui priteistos sumos būtų reguliariai mokamos kas mėnesį, susirasdamas tinkamą darbą, taip pat ieškodamas kitų galimybių gauti lėšų (skolintis jas iš tėvų, kitų asmenų ar gaunant lėšų bet kuriais kitais teisėtais būdais). Kaltinamasis tokių galimybių akivaizdžiai neieškojo, vengė teikti teismo priteistas lėšas savo vaikui išlaikyti. Jo elgesį pateisinančių priežasčių nenustatyta.

Kaltinamasis byloje yra pateikęs įvairių pirkinių pirkimo čekių kopijas, teisme V. V. nurodė, kad šiuos pirkinius pirko savo vaikams. Tačiau teismas pažymi, kad asmuo, kuriam teismo sprendimu yra nustatyta pareiga teikti išlaikymą vaikui, privalo ją tiksliai ir be išlygų vykdyti iki teismo sprendimas dėl išlaikymo teikimo nėra pakeistas ar panaikintas, rūpinimasis vaiku kitais būdais, nei nurodyta teismo sprendime, baudžiamosios atsakomybės pagal BK 164 straipsnį nešalina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-246-648/2016, Nr. 2K-218/2012).

Byloje ištirti įrodymai leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo V. V. veika, nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 1 d. sąmoningai, t. y. veikiant tiesiogine tyčia, vengiant teikti išlaikymą savo vaikams K. V. ir G. V. pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 164 straipsnyje, sudėtį. Jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad iš vykdomosios bylos duomenų, taip pat ir kaltinamojo pateiktų mokėjimo nurodymų kopijų bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad iš kaltinamojo tėvo L. V. banko sąskaitos į K. V. banko sąskaitą 2018 m. rugsėjo mėnesį buvo pervesta 130 eurų, mokėjimo paskirtyje nurodant „K. ir G. V. alimentai (mokėjimo pavedimai daryti 2018 m. rugsėjo 27 d. (10 eurų), 2018 m. rugsėjo 21 d. (20 eurų), 2018 m. rugsėjo 10 d. (100 eurų) (t. 3, b. l. 39-41), ši suma išminusuotina iš kaltinime nurodytos kaltinamojo įsiskolinimo sumos 2018 m. lapkričio 1 d. Šis nežymus patikslinimas neturi jokios įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui, o dalinis pareigos vykdymas nešalina baudžiamosios atsakomybės pagal BK 164 straipsnį. Dėl kaltinime nurodytos įsiskolinimo sumos 2018 m. lapkričio 1 d., pažymėtina, jog ši suma apskaičiuota pagal antstolės įsiskolinimo apskaičiavime nurodytas kaltinamojo privalomas mokėti sumas laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 1 d., minusavus kaltinamojo iš jo tėvo sąskaitos atliktus mokėjimus (t. 2, b. l. 15).

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus bei byloje surinktus įrodymus sprendžia, kad byloje yra įrodyta, jog V. V. vengė išlaikyti vaikus, o būtent jis, būdamas įpareigotas pagal 2018 m. balandžio 23 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-483-450/2018 mokėti savo nepilnamečiams vaikams K. V., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir G. V., gimusiai (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 250,00 Eur kas mėnesį nuo 2016 m. birželio 17 d. iki vaikų pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pavedant vaikų išlaikymui skirtas lėšas tvarkyti jų motinai V. V., laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 1 d. vengė pareigos pagal minėtą teismo sprendimą išlaikyti vaikus, mokėti lėšas vaikų išlaikymui, dėl to įsiskolinimas dėl vaikų išlaikymo neteikimo 2018 m. lapkričio 1 d. buvo 10175,98 Eur.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę V. V., vadovaujasi BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, į kaltininko asmenybę ir bylos aplinkybes. Kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, už kurį įstatymas numato viešuosius darbus, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki dvejų metų. Nusikaltimas yra baigtas. V. V. niekur nedirba (t. 1, b. l. 204), anksčiau neteistas (t. 1, b. l. 202), baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 198). Kaltinamojo V. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 164 straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės vidurkis, numatytas BK 48 straipsnyje. Taip pat nustatytinas baudžiamajame įstatyme numatytas įpareigojimas – pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismo vertinimu, šis įpareigojimas sudarys galimybę kaltinamajam dar kartą įvertinti savo veiksmus, teikti išlaikymą savo vaikams bei motyvuos ateityje laikytis teisės aktų reikalavimų ir nebenusikalsti.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. V. pateikė byloje civilinį ieškinį, kuriame nurodė, kad dėl to, jog kaltinamasis nemoka teismo priteisto vaikų išlaikymo, ieškovės prašoma priteisti suma yra 15260 eurų (ieškinyje nurodoma, kad ši suma yra apskaičiuota įvertinus vaikų aprangos, avalynės, maisto, mokyklines prekes). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 279 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtina, kad sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Nors teisiamojo posėdžio metu V. V. teigė, jog jos ieškiniu prašoma priteisti suma nėra V. V. įsiskolinimas už išlaikymo vaikams neteikimą ir nurodė, kad ši suma yra ieškovės kasdienės išlaidos, kurias ji patyrė augindama vaikus, tačiau tiek iš ieškinio turinio, tiek iš jo priedų, tiek ir iš pačios civilinės ieškovės paaiškinimų teisme, akivaizdu, jog jos prašoma priteisti suma yra vaikų išlaikymo išlaidos. Išlaikymas savo prigimtimi ir yra skirtas kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti. Išlaikymo dydžio klausimas tarp V. V. ir V. V. jau yra išspręstas įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutartimi. CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 113 straipsnio 2 dalimi, CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktu, procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliekama galioti iki bausmės vykdymo pradžios (t. 1, b. l. 119 – 120).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

V. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant V. V. šios bausmės laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Procesą dėl civilinės ieškovės V. V. civilinio ieškinio V. V. dėl 15260 eurų priteisimo nutraukti.

V. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

Išaiškinti V. V., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.